2025-11-19 Nr. AB-469-3-61-3-04073-2025-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1391-662/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04073-2025-6

Procesinio sprendimo kategorija 53.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas) 2025 m. gegužės 14 d. sprendimą (sprendimo numeris: 25S113470) atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir atsakovo 2025 m. gegužės 14 d. sprendimas); 2) netaikyti skundo trūkumų šalinimo instituto.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad tik 2025 m. liepos 10 d. jis susipažino su atsakovo 2025 m. gegužės 14 d. sprendimu. Išsiųsdamas pareiškėjui minėtą sprendimą, atsakovas nenurodė sprendimo priėmimo datos, numerio ir metaduomenų.

Regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 31 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą nagrinėti iš esmės.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad 2025 m. gegužės 14 d., per Lietuvos migracijos informacinę sistemą „MIGRIS“ (toliau – ir MIGRIS), jis išsiuntė pareiškėjui atsakovo 2025 m. gegužės 14 d. sprendimą. Atsakovas 2025 m. gegužės 14 d. sprendimu nurodė minėto sprendimo apskundimo tvarką. 2025 m. gegužės 18 d. pareiškėjas susipažino su minėtu sprendimu. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, praleido įstatymo nustatytą terminą ir nepadavė teismui prašymo atnaujinti minėtą terminą. Taip pat pareiškėjas skunde nenurodė jokių svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti skundo padavimo terminą, ir nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių minėtas priežastis.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi nutraukė administracinės bylos nagrinėjimą iš esmės.

Įvertinęs atsakovo pateiktus duomenis, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, praleido įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą, nepateikė teismui prašymo atnaujinti minėtą terminą ir nenurodė jokių svarbių aplinkybių, pateisinančių praleistą skundo padavimo terminą.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nutraukti administracinės bylos nagrinėjimą iš esmės.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi, padavė atskirąjį skundą,

Išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 24 d. nutartimi panaikino Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir perdavė administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad 2025 m. liepos 24 d., paduodamas teismui skundą, pareiškėjas neteikė teismui prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, nes pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, net neįvertino aplinkybės, jog jis galbūt praleido skundo padavimo terminą. Aplinkybę, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, praleido įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą, pareiškėjas galėjo sužinoti tik tada, kai pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjo skundą nagrinėti iš esmės, o atsakovas pateikė duomenis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturėjo galimybės laiku susipažinti su atsakovo pateiktais duomenimis ir negalėjo išreikšti savo pozicijos dėl skundo padavimo termino eigos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atkreipė dėmesį, kad, gavęs atsakovo pateiktus duomenis, pirmosios instancijos teismas turėjo sudaryti galimybę pareiškėjui pateikti nuomonę dėl atsakovo pateiktų duomenų ir išaiškinti pareiškėjui teisę pateikti prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Pirmosios instancijos teismas galėtų nutraukti administracinės bylos nagrinėjimą iš esmės tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas informuotų pareiškėją apie atsakovo pateiktus duomenis, tačiau pareiškėjas nepateiktų prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą arba nenurodytų jokių svarbiu priežasčių, pateisinančių praleistą skundo padavimo terminą.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė administracinės bylos nagrinėjimą iš esmės.

III. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2025 m. spalio 3 d. pašalinti nustatytus skundo trūkumus.

Pirmosios instancijos teismas atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad 2025 m. gegužės 14 d., per MIGRIS, atsakovas išsiuntė pareiškėjui atsakovo 2025 m. gegužės 14 d. sprendimą kartu su minėto sprendimo metaduomenimis. Nagrinėjamu atveju tik 2025 m. liepos 24 d. pareiškėjas padavė teismui skundą. Remdamasis minėtomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, tikėtinai praleido skundo padavimo terminą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nepateikė prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Taip pat pareiškėjas nenurodė jokių svarbių priežasčių, pateisinančių praleistą skundo padavimo terminą.

Atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas įpareigojo pareiškėją pateikti nuomonę apie atsakovo atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė pareiškėjui pateikti prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir nurodyti svarbias priežastis, pateisinančias praleistą skundo padavimo terminą.

Pareiškėjas padavė teismui patikslintą skundą, prašydamas panaikinti atsakovo 2025 m. gegužės 14 d. sprendimą ir atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Pareiškėjas nurodė, kad, išsiųsdamas pareiškėjui atsakovo 2025 m. gegužės 14 d. sprendimą, atsakovas įteikė tik lietuvių kalba surašytą minėto sprendimo nuorašą ir nepateikė sprendimo vertinimo į pareiškėjui suprantamą užsienio kalbą. Pareiškėjas nepagrįstai turėjo savarankiškai išsiversti atsakovo 2025 m. gegužės 14 d. sprendimo nuostatas į suprantamą užsienio kalbą. Taip pat, įteikdamas pareiškėjui atsakovo 2025 m. gegužės 14 d. sprendimą, atsakovas nenurodė minėto sprendimo priėmimo datos, numerio ir metaduomenų. Minėtais veiksmais atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas ir apsunkino pareiškėjo galimybes suvokti atsakovo 2025 m. gegužės 14 d. sprendimo turinį.

IV. Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 7 d. nutartimi nutraukė administracinės bylos nagrinėjimą iš esmės.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas, siekdamas apskųsti atsakovo 2025 m. gegužės 14 d. sprendimą, galėjo paduoti teismui skundą per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo minėto sprendimo įteikimo pareiškėjui dienos.

Įvertinęs administracinės bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad 2025 m. gegužės 14 d., per MIGRIS, atsakovas išsiuntė pareiškėjui atsakovo 2025 m. gegužės 14 d. sprendimą kartu su minėto sprendimo metaduomenimis. 2025 m. gegužės 18 d., per MIGRIS, pareiškėjas susipažino su atsakovo 2025 m. gegužės 14 d. sprendimu. Aplinkybę, kad pareiškėjas susipažino su minėtu sprendimu, patvirtina administracinėje byloje atsakovo pateikti MIGRIS išrašai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, paduodamas skundą, tik deklaratyviai nurodė, kad tik 2025 m. liepos 10 d. atsakovas įteikė pareiškėjui atsakovo 2025 m. gegužės 14 d. sprendimą. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nepateikė jokių duomenų, sudarančių galimybę spręsti, kad apie minėtą sprendimą pareiškėjas sužinojo (galėjo sužinoti) tik 2025 m. liepos 10 d.

Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvadų, kad atsakovas įteikė pareiškėjui atsakovo 2025 m. gegužės 14 d. sprendimą, ir pareiškėjas susipažino (galėjo susipažinti) su minėtu sprendimu dar 2025 m. gegužės 18 d.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, 2025 m. gegužės 18 d. susipažinęs su atsakovo 2025 m. gegužės 14 d. sprendimu, pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į teismą iki 2025 m. birželio 2 d. (imtinai). Pareiškėjas padavė teismui skundą tik 2025 m. liepos 23 d. Nagrinėjamu atveju nėra jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti apie kitokią skundo padavimo termino skaičiavimo eigą.

Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, praleido skundo padavimo terminą.

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad teismas gali atnaujinti pareiškėjui skundo padavimo terminą, jeigu pareiškėjas praleido minėtą terminą dėl svarbios priežasties.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus, turėjo realią galimybę pateikti teismui prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir pateikti duomenis, patvirtinančius svarbias termino praleidimo skundui pateikti priežastis.

Įvertinęs administracinės bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad vien aplinkybė, jog atsakovo 2025 m. gegužės 14 d. sprendimas yra surašytas lietuvių kalba ir nebuvo išverstas į pareiškėjo gimtąją kalbą, nesudaro pagrindo spręsti, jog pareiškėjui kilo sunkumų kreiptis į teismą, ir todėl yra priežastis atnaujinti skundo padavimo terminą. Nagrinėjamoje situacijoje teisės aktai nenustato atsakovo prievolės išversti priimto sprendimo nuostatų iš lietuvių kalbos į užsieniečio gimtąją kalbą. Įteikdamas pareiškėjui skundžiamą sprendimą, surašytą lietuvių kalba, atsakovas nepažeidė teisės aktų nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad, sužinojęs apie skundžiamą atsakovo sprendimą, pareiškėjas mėgino, tačiau, dėl objektyvių priežasčių, negalėjo išsiaiškinti minėto sprendimo turinio. Atsakovo 2025 m. gegužės 14 d. sprendimo įteikimas atitinka teisės aktų nustatytą tvarką, ir todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjas susidūrė su kliūtimis laiku kreiptis į teismą.

Pirmosios instancijos teismas įvardijo, kad pareiškėjas, šalindamas teismo nutartimi nustatytus trūkumus, nenurodė jokių kitų išskirtinių, svarbių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, sudariusių pareiškėjui kliūtis kreiptis į teismą per įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, tariamai sudariusios pareiškėjui kliūtis kreiptis į teismą per įstatymo nustatytą terminą, yra išimtinai subjektyvaus pobūdžio. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nesilaikė rūpestingumo, sąžiningumo, operatyvumo ir atidumo reikalavimų.

Remdamasis minėtomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo atnaujinti pareiškėjui skundo padavimo terminą.

Atsižvelgdamas į nustatytų administracinės bylos faktinių aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nutraukti administracinės bylos nagrinėjimą iš esmės.

V. Pareiškėjas V. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 7 d. nutartį ir perduoti administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai nutraukė administracinės bylos nagrinėjimą iš esmės.

Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju, pareiškėjui praleidus skundo padavimo terminą, nėra jokių svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti minėtą terminą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, kad, įteikdamas atsakovo 2025 m. gegužės 14 d. sprendimą pareiškėjui, atsakovas neišvertė skundžiamo sprendimo nuostatų į pareiškėjo gimtąją kalbą ir nenurodė pareiškėjui skundžiamo sprendimo rekvizitų – metaduomenų. Minėtos aplinkybės sukėlė pareiškėjui reikšmingas kliūtis kreiptis į teismą per įstatymo nustatytą terminą, ir todėl yra svarbi priežastis atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Pareiškėjas įvardija, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė pareiškėjui terminą pašalinti skundo trūkumus ir vėliau nutraukė administracinės bylos nagrinėjimą iš esmės pasiruošimo nagrinėti administracinę bylą proceso stadijoje. Aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą, turėjo būti nagrinėjamos parengiamojo teismo posėdžio metu. Pirmosios instancijos teismas pirma turėjo surengti teismo posėdį, apklausti proceso šalis, ir išsiaiškinti proceso šalių pozicijas. Teisės aktai neįtvirtina galimybės teismui nutraukti administracinę bylą pasiruošimo nagrinėti administracinę bylą proceso stadijoje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

VI. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 7 d. nutarties nutraukti administracinės bylos nagrinėjimą iš esmės pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra fundamentali teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis) nuostatų. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti – įgyvendindamas minėtą teisę, asmuo turi pareigą laikytis įstatymo nustatytų sąlygų ir tvarkos, inter alia (be kita ko), įstatymo įtvirtintų skundo (pareiškimo, prašymo) padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-450-575/2024; 2025 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-331-1047/2025; kt.).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

UTPĮ 138 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal UTPĮ, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti Regionų administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, nagrinėdamas skundo priėmimo klausimą, kiekvienu atveju teismas nustato skundo padavimo termino eigos pradžią. Teismas, nustatydamas skundo (pareiškimo, prašymo) padavimo termino eigos pradžią, įvertina aplinkybę, ar, priimdamas skundžiamą administracinį aktą, viešojo administravimo subjektas turėjo teisės aktais įtvirtintą pareigą įteikti minėtą aktą asmeniui. Jeigu viešojo administravimo subjektas turėjo minėtą pareigą, teismas sprendžia, ar: 1) viešojo administravimo subjektas, priimdamas skundžiamą administracinį aktą, tinkamai atliko pareigą įteikti asmeniui minėtą aktą; 2) viešojo administravimo subjektas viešai paskelbė (turėjo paskelbti) skundžiamą administracinį aktą; 3) asmuo, siekdamas išsiaiškinti informaciją apie administracinio akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo, žinojo, kad minėtas aktas turi būti priimtas, ir aktyviai vykdė atitinkamus veiksmus; 4) kitas skundo (pareiškimo, prašymo) padavimo termino pradžios nustatymui svarbias aplinkybes. Nustatęs skundo padavimo termino eigos pradžią, teismas įvertina tai, ar, paduodamas teismui skundą, pareiškėjas nepraleido skundo padavimo termino (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-289-1047/2025; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad asmuo sužinojo (turėjo sužinoti) apie administracinį aktą, kai jis įgijo galimybę susipažinti su informacija apie minėto akto turinį sudarančius esminius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), akto priėmimo datą, asmeniui nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020; kt.).

Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nurodė, kad tik 2025 m. liepos 10 d. jis galėjo susipažinti su atsakovo 2025 m. gegužės 14 d. sprendimo turiniu.

Administracinės bylos duomenys patvirtina, kad 2025 m. gegužės 14 d., 10:26 val., atsakovas, naudodamasis MIGRIS, .adoc tipo elektroniniu failu išsiuntė pareiškėjui pasirašytą skundžiamą sprendimą. Atsakovas, išsiųsdamas skundžiamą sprendimą pareiškėjui, nurodė, kad pareiškėjas gali peržiūrėti duomenis apie minėtą sprendimą per internetines svetaines https://www.archyvai.lt. arba https://signa.mitsoft.lt. Duomenų apie tai, kad pareiškėjas negavo (negalėjo gauti) minėto failo, nėra. Atsakovas skundžiamu sprendimu, be kita ko, aiškiai nurodė minėto sprendimo apskundimo tvarką. Administracinės bylos duomenys taip pat patvirtina, kad 2025 m. gegužės 18 d., 07:54 val., pareiškėjas per MIGRIS susipažino su minėtu sprendimu. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, tik deklaratyviai nurodė, kad atsakovas, išsiųsdamas pareiškėjui skundžiamą sprendimą, nenurodė minėto sprendimo priėmimo datos ir metaduomenų. Pareiškėjo argumentai nepaneigia anksčiau minėtų aplinkybių. Taip pat pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nepateikė jokių objektyvių duomenų, sudarančių galimybę spręsti apie kitą skundžiamo atsakovo sprendimo įteikimo pareiškėjui momentą.

Remdamasi minėtomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad 2025 m. gegužės 18 d. atsakovas įteikė pareiškėjui skundžiamą sprendimą, ir jau 2025 m. gegužės 18 d. pareiškėjas žinojo (galėjo žinoti) apie atsakovo 2025 m. gegužės 14 d. sprendimo turinį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, 2025 m. gegužės 18 d. sužinojęs apie skundžiamą atsakovo sprendimą, pareiškėjas turėjo galimybę kreiptis į teismą per 14 (keturiolikos) kalendorinių dienų laikotarpį nuo skundžiamo atsakovo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2025 m. birželio 1 d. (imtinai). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas padavė teismui skundą tik 2025 m. liepos 24 d. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti apie kitokią skundo padavimo termino skaičiavimo eigą.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, praleido įstatymų nustatytą skundo padavimo terminą.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. ABTĮ 30 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą. Tai reiškia, kad praleistas terminas procesiniams veiksmams atlikti gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, kai asmuo praleidžia minėtą terminą dėl svarbių, ekstraordinarių priežasčių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-267-822/2018; 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-795-602/2025; kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas pripažįsta priežastis, dėl kurių asmuo praleidžia terminą procesiniams veiksmams atlikti, svarbiomis tik tais atvejais, kai minėtos priežastys yra objektyvios, nepriklauso išimtinai nuo asmens valios ir sudaro reikšmingas kliūtis asmeniui laiku kreiptis į teismą. Tai, ar priežastis, dėl kurios asmuo praleido terminą procesiniam veiksmui atlikti, yra svarbi, kiekvienu atveju, vertindamas asmens nurodytas aplinkybes ir pateiktus duomenis, sprendžia teismas savo nuožiūra (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019; 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022; 2025 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-194-520/2025; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas, spręsdamas praleisto termino atnaujinimo klausimą, vertina tai, ar asmuo, kreipdamasis į teismą, buvo pakankamai atidus, sąžiningas, siekė veiksmingai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Teismas, spręsdamas minėtą klausimą, taiko ne vidutinius, o individualius sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019; kt.).

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai yra siejami su reikalavimu asmeniui aktyviai ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus. Minėtas reikalavimas reiškia tai, kad asmuo, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis asmeniui teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais ir operatyviai ginčyti valstybės institucijų veiksmus ar neveikimą, susijusius su galbūt pažeistomis asmens teisėmis ir teisėtais interesais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015; kt.).

Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad, įteikdamas pareiškėjui atsakovo 2025 m. gegužės 14 d. sprendimą, atsakovas neišvertė minėto sprendimo į pareiškėjui suprantamą užsienio kalbą. Pareiškėjas teigė, kad jis nepagrįstai turėjo savarankiškai išsiversti atsakovo 2025 m. gegužės 14 d. sprendimą iš lietuvių kalbos į pareiškėjui suprantamą užsienio kalbą. Minėtos aplinkybės reikšmingai apsunkino pareiškėjo galimybes kreiptis į teismą per įstatymo nustatytą terminą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigos išversti administracinius sprendimus dėl užsieniečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje į užsieniečiams suprantamą užsienio kalbą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1139-602/2025; kt.).

Administracinės bylos duomenys patvirtina, kad 2025 m. gegužės 14 d. atsakovas įteikė skundžiamą administracinį sprendimą, surašytą lietuvių kalba. Teisės aktai neįtvirtina pareigos atsakovo išversti priimto sprendimo nuostatas iš lietuvių kalbos į pareiškėjui suprantamą užsienio kalbą. Vien pareiškėjo deklaratyvūs argumentai, kad atsakovas neišvertė skundžiamo sprendimo iš lietuvių kalbos į pareiškėjui suprantamą užsienio kalbą, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovas sudarė reikšmingas kliūtis pareiškėjui kreiptis į teismą per įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nepateikė jokių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad, susipažinęs su atsakovo 2025 m. gegužės 14 d. sprendimu, jis mėgino aktyviai ginti galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus (pvz., kreipėsi į atsakovą su prašymu išaiškinti atsakovo 2025 m. gegužės 14 d. sprendimo turinį ir pan.). Minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, praleido įstatymų nustatytą skundo padavimo terminą dėl svarbių, objektyvių ir nuo pareiškėjo valios priklausančių priežasčių. Įvardyti pareiškėjo argumentai išreiškia tik pasyvų pareiškėjo požiūrį į galbūt pažeistų teisių gynybą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nenurodė jokių kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti apie kliūtis pareiškėjui kreiptis į teismą per įstatymo nustatytą terminą.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti pareiškėjui praleistą skundo padavimo terminą.

ABTĮ 103 straipsnio 8 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas, pareiškimas) buvo priimtas praleidus nustatytus skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad administracinės bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, jog skundo padavimo terminas yra suėjęs ir nėra svarbių priežasčių atnaujinti minėtą terminą, sudaro teismui pagrindą nutraukti administracinės bylos nagrinėjimą iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-196-552/2018; 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-486-525/2018; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3433-624/2020; 2022 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2984-1047/2022; kt.).

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nutraukė administracinės bylos nagrinėjimą iš esmės. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nepaneigia skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo. Dėl šių priežasčių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą.

Palikti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 7 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė