ec37d423-8aba-4ef8-9c7f-230558b3fc22 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas RamÅ«nas AntanavičiusBaudžiamoji byla NrPranešėjas RamÅ«nas Antanavičius                                        Baudžiamoji byla Nr. 1A-39-785-2015;Teisėja Inga Liubinienė                                                          Teisminio proceso 1-79-1-00193-2013-7;                                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.14.3.1; 1.2.26.2.1; 2.4.(S)                                                                                             KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 8 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo RamÅ«no Antanavičiaus, teisėjų Danguolės Å iugždinytės, Rimo Å virino sekretoriaujant Tomui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Renaldai Kučinskaitei, nuteistajam E. Ž., jo gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui,              vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. Ž. apeliacinį skundÄ dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo E. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį ir paskirtos bausmės:pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams;pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ­â€“ laisvės atėmimas 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams.Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, E. Ž. paskirtos bausmės subendrintos jas iÅ¡ dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrintÄ bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams.Minėtu nuosprendžiu taip pat nuteistas ir A.

Å ., tačiau nuteistasis apeliacinio skundo nepateikė.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: Kaltinamieji A. Å . ir E. Ž. 2013 m. balandžio 19 d. apie 15 val. prie kelio Prienų rajone, (duomenys neskelbiami), turėdami tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , veikdami bendrai, sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ kiekį smÅ«gių rankomis ir kojomis P. V. į įvairias kÅ«no vietas, tuo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatÄ dėl deÅ¡inės pusės VII-IX Å¡onkaulių, kairės pusės IV-VI Å¡onkaulių lūžimo, apatinio žandikaulio lūžimo ir iÅ¡ nukentėjusiojo P. V. pagrobė 50 litų vertės dviratį, iÅ¡ striukės kiÅ¡enės pagrobė 80 litų vertės mobilaus ryÅ¡io telefonÄ NOKIA 100, kuriame buvo bevertė SIM kortelė, 50 litų bei iÅ¡ jo turėto krepÅ¡io pagrobė 2,90 litų vertės batonÄ , 2,70 litų vertės kefyro butelį, tris 1,5 litrų talpos sidro butelius po 5,50 litų, iÅ¡ viso 16,50 litų vertės, tuo nukentėjusiajam P. V. padarė 202,10 litų turtinę žalÄ .Be to, kaltinamieji A.

Å . ir E. Ž. 2013 m. balandžio 19 d. laikotarpiu nuo 15 val. iki 24 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, vieÅ¡oje vietoje – A. B. sodybos kieme, Prienų rajone, (duomenys neskelbiami), veikdami bendrai, įžūliu elgesiu, pasireiÅ¡kusiu tuo, kad tyčia, be priežasties nukentėjusiajam P. V. sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ kiekį smÅ«gių rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas, sukeldami P. V. fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdydami jo sveikatÄ dėl odos nubrozdinimų, poodinių kraujosruvų galvoje, veide, krÅ«tinėje, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .             Apeliaciniu skundu nuteistasis E. Ž. nesutinka su Prienų rajono apylinkės teismo 2014-06-25 nuosprendžiu, praÅ¡o peržiÅ«rėti bylÄ ir apklausti liudytojÄ T.

M.. Nurodo, kad minėtas asmuo tuo metu, kai buvo įvykdytas nusikaltimas, girtavo pas A. Å .. P. V. yra nurodęs, jog eidamas namo matė T. M. ir su juo kalbėjo. Skunde teigiama, kad E. Ž. nebuvo tuo metu, kai buvo įvykdytas nusikaltimas. Skunde pažymima, kad E. Ž. susirado darbÄ , planuoja susituokti su mergina. Teigia, kad pataisos namuose žmogus yra sugadinamas, o ne pataisomas.              Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis E. Ž. ir jo gynėjas, advokatas Georgijus Zavtrakovas, apeliacinį skundÄ palaikė ir prašė tenkinti, prokurorė Renalda Kučinskaitė prašė skundÄ atmesti.             Nuteistojo E. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.             Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi bÅ«ti vertinamai iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys.

             Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti.              Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog nustatydamas ir įrodymais pagrįsdamas kaltinamųjų kaltę Å¡ių reikalavimų teismas nepažeidė.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstÄ ir motyvuotÄ nuosprendį, kuriame teismo padarytos iÅ¡vados atitinka bylos aplinkybes. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašė apklausti T. M.. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas pritarė, jog reikia apklausti minėtÄ asmenį ir prašė atlikti įrodymų tyrimÄ . Taip pat buvo praÅ¡oma papildomai apklausti A. Å ., tačiau teisėjų kolegija nutarė nuteistojo praÅ¡ymÄ atmesti ir įrodymų tyrimo neatlikti.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimÄ , kuris atliekamas ir atnaujinamas pagal BPK XXI skyriuje nustatytas taisykles (BPK 324 straipsnio 6 dalis). Vadinasi, pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ apeliacinės instancijos teismas turi teisę, bet ne pareigÄ , visose bylose atlikti visų įrodymų tyrimÄ . Atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apeliacinės instancijos teismas turi iÅ¡tirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir pakartotinai iÅ¡tirti tik tuos, turinčius esminės reikÅ¡mės teismo iÅ¡vadoms, įrodymus, kurie yra prieÅ¡taringi ir prieÅ¡taravimų negalima paÅ¡alinti be pakartotinio tų įrodymų iÅ¡tyrimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-47/2012, 2K-603/2012, 2K-109/2014).

IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog A. Å . buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir davė iÅ¡samius parodymus apie nusikaltimo padarymÄ ir jo aplinkybes. Pirmos instancijos teismo posėdyje A. Å . savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies, tačiau duoti parodymus atsisakė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog A. Å ., bÅ«damas nuteistas Å¡ioje byloje, apeliacinio skundo nepateikė. Visa tai rodo, jog A. Å . apsiribojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, yra pasyvus ir nelinkęs detaliau aiÅ¡kinti įvykio aplinkybių, be to, nuteistasis turi teisę, tačiau ne pareigÄ teisme duoti parodymus, paaiÅ¡kinimus ar atsakyti į klausimus, o jis savo pozicijÄ parodymų teisme neduoti jau pareiÅ¡kė pirmos instancijos teisme, kaip minėta apeliacinio skundo ir jokių praÅ¡ymui aukÅ¡tesniajam teismui nepateikė, todėl nėra pagrindo jį apklausti apeliacinės instancijos teisme.

T. M. apklausti taip pat nėra pagrindo, nes minėtas asmuo nematė pačio įvykio ir jokių faktinių kaltinime nurodytų aplinkybių nei patvirtinti nei paneigti negali. E. Ž. savo kaltės nepripažįsta ir teigia, jog įvykio vietoje, kai buvo sumuštas P. V. nebuvo, tačiau tai laikytina gynybinio pobūdžio versija, kuria siekiama išvengti atsakomybės, kadangi E. Ž. kaltę patvirtina byloje esantys ir teisme ištirti įrodymai.Nukentėjusysis P. V. nurodė, jog 2013-04-19 išvažiavo dviračiu į parduotuvę apsipirkti.

Apsipirkus pasidarė silpnÄ , todėl atsisėdo ant krantelio ir užmigo. Pajuto, kad jį gulintį spardo į Å¡onus A. ir E., atpažino jų balsus, jie rėkė necenzÅ«riniais žodžiais. P. V. prarado sÄ monę, o kai atsigavo, nerado savo daiktų. Tuomet nuėjo iki B. (duomenys neskelbiami) kaime, bet namo durys buvo užrakintos. Kadangi negalėjo paeiti, todėl atsigulė ant betoninio Å¡aligatvio netoli namo durų. Už kokių 15 minučių iÅ¡girdo rėkaujant E. ir A., matė juos ateinant.

Jie buvo neblaivÅ«s, keikėsi, priėję vėl spardė P. V.. E. turėjo pagalį ar „montiruotę“ ir juo daužė nukentėjusįjį. Å iuos nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir pats nuteistasis A. Å ., kuris ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nusikaltimų padarymo metu buvo neblaivus. Namuose su atvykusiu E. Ž. gėrė degtinę ir pastebėjo su dviračiu einantį P. V., kurį nutarė „pamokyti“. E. Ž. iÅ¡ kiemo pagriebė medinę lazdÄ ir abu nubėgo prie P. V., nieko nesakę, pradėjo jį muÅ¡ti.

A. Å . sudavė daug smÅ«gių į veidÄ , o E. Ž. trenkė lazda P. V. į įvairias kÅ«no vietas, kol tas nukrito ant žemės, tada jį gulintį abu spardė, kol P. V. prarado sÄ monę.Netikėti nukentėjusiojo P. V. parodymais nėra pagrindo, kadangi juos patvirtina kiti įrodymai, tai yra liudytojų G. V., L. Ž., D. K., A. B. parodymai ir kiti byloje esantys ir teismo iÅ¡tirti bei įvertinti įrodymai. Tai, jog nuteistasis A. Å . teisme atsisakė duoti parodymus, nesudaro pagrindo atmesti ar laikyti nepatikimais jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Pagal nusistovėjusiÄ teismų praktikÄ , iÅ¡vada dėl asmenų parodymų patikimumo daroma įvertinus jų gavimo Å¡altinį (pirminiai ar iÅ¡vestiniai), gavimo bÅ«dÄ (ar jie duoti gera valia, be paÅ¡alinės įtakos sugebant bÅ«ti pakankamai objektyviems dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių), parodymų nuoseklumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , logiÅ¡kumÄ ir sulyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais gautais iÅ¡ skirtingų Å¡altinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-589/2006, 2K-440/2010, 2K-309/2011).

Akivaizdu, jog A. Š. parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė laisva valia, jie buvo nuoseklūs ir atitiko byloje nustatytas aplinkybes. Nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo ir įvertino visus kaltinamųjų, nukentėjusiojo ir kiekvieno liudytojo duotus parodymus, juos palygino tarpusavyje, sugretino su kitais bylos įrodymais. Liudytojai V. Ž. ir K. S. teigia, jog E. Ž. tuo metu, kai buvo sužalotas P. V., buvo namuose. Tačiau šių liudytojų parodymai yra prieštaringi ir nenuoseklūs, todėl jais tikėti nėra pagrindo.

Liudytoja V. Ž. nurodė, kad jos sunÅ«s buvo namuose, tačiau taip pat nurodė, jog tuo metu ji Alytuje slaugė sergančiÄ savo motinÄ , iÅ¡vyko balandžio 18 dienÄ ir gal 3 dienas nebuvo namuose. Ji susisiekdavo su mažesniais vaikais, kurie sakydavo, jog E. namuose, kad padeda kapoti malkas. V. Ž. sugyventinis K. S. nurodė, kad apie balandžio 20 d. buvo dukros S. gimtadienis. Tai galėjo bÅ«ti penktadienis ar Å¡eÅ¡tadienis, jis iÅ¡ vakaro siuntė E. į parduotuvę kažko nupirkti. Namuose tada buvo E. mama V. ir kiti mažesni jų vaikai.

V. niekur nebuvo iÅ¡vykusi, reikalų neturėjo, o E. visÄ dienÄ buvo namuose.Akivaizdu, kad nebÅ«dama namuose liudytoja V. Ž. negalėjo bÅ«ti užtikrinta ir žinoti ar jos sÅ«nus buvo namuose ar ne. K. S. parodymai nesutampa su V. Ž., todėl negali bÅ«ti laikomi patikimais taip pat. Jis nurodė, kad namuose buvo visa Å¡eima, įskaitant ir E. Ž. mamÄ V. Ž., kai Å¡i teigia, jog buvo Alytuje ir slaugė sergančia mamÄ . K. S. taip pat nurodė, kad dirba visom savaitės dienom nuo 8 val. iki 17 val., kai reikia dirba ir savaitgaliais.

Byloje nustatyta, jog nusikalstamos veikos buvo atliktos 2013 m. balandžio 19 d. (penktadienį) apie 15 val., todėl tokiu laiku K. S. turėjo dirbti ir negalėjo matyti, kur buvo E. Ž.. Tai, kad liudytojas teigia, jog vakare siuntė E. Ž. į parduotuvę, nepaneigia fakto, jog E. Ž. iki vakaro galėjo grįžti į namus. Be to, A. Å . tėvai J. Å . ir M. Å . ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad minėtÄ dienÄ E. Ž. buvo atvykęs pas juos, kurį laikÄ gyveno jų namuose. Nors teisiamojo posėdžio metu J.

Å . teigė, kad buvo girtas ir nieko neatsimena, tačiau nurodė, kad davė teisingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Teismas, nustatinėdamas faktines įvykio aplinkybes, rėmėsi tais asmenų parodymais, kurie sutapo tarpusavyje ir kuriuos patvirtino kiti bylos įrodymai, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo liudytojų parodymų vertinti kitaip, nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas.Apeliaciniame skunde nurodomi faktai, jog E. Ž. susirado darbÄ ir planuoja susituokti su mergina, nėra pagrindas jį iÅ¡teisinti ar Å¡velninti paskirtÄ bausme.

Tai, kad nuteistasis susirado darbÄ ir nutarė sukurti Å¡eimÄ , vertintina teigiamai, tačiau nagrinėjamu atveju, negali turėti lemiamos įtakos teismo sprendimui.Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2014-11-25 pateikė pažymÄ , patvirtinančiÄ , jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos E. Ž., iÅ¡laidas iki 2014 m. lapkričio 25 d. sudaro 80,00 Lt / 23,17 EUR.

BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nesuderinamas su Å¡io teise į gynybÄ bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamÄ jį procesÄ savo pasirinktÄ gynėjÄ , valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikiančio gynėjo dalyvavimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014).

Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkintinas.             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Nuteistojo E. Ž. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                 RamÅ«nas Antanavičius Teisėjai                                                                                                       Danguolė Å iugždinytė                                                                                                                      Rimas Å virinas