Legislator Case Law & Legislation
ec3691fe-d5e6-4e16-a076-a5f0ea209a3f AI generated

ec3691fe-d5e6-4e16-a076-a5f0ea209a3f · Panevėžio apylinkės teismas

Case Number ec3691fe-d5e6-4e16-a076-a5f0ea209a3f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

PareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas vieÅ¡ame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis);

Legislator headnote

AI generated

ec3691fe-d5e6-4e16-a076-a5f0ea209a3f · Panevėžio apylinkės teismas: Å iuo atveju byloje nepateikti įrodymai, ar verÅ¡idės buvo privatizuotos teisės aktų nustatyta tvarka. Jų nuomone, remiantis CPK 178 straipsniu pareiÅ¡kėja turi pateikti teismui įrodymus, paneigiančius, kad verÅ¡idės yra valstybės (savivaldybės) nuosavybė, prieÅ¡ingu atveju konstatuotina, kad verÅ¡idės negali bÅ«ti įgyjamos pareiÅ¡kėjos nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi. Mano, kad pagal Å¡iuo metu byloje pateiktus įrodymus nėra teisinio pagrindo juridiniam faktui dėl pareiÅ¡kėjos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį nustatyti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2YT-319-620/2023 Teisminio proceso Nr. 2-37-3-01327-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.15.2 (S) PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 27 d. RokiÅ¡kis Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų teisėja Loreta Kukelkienė, dalyvaujant teismo posėdžio sekretorei JÅ«ratei Meiluvienei, pareiÅ¡kėjai J. P., jos atstovei advokato padėjėjai Rimai Adomonienei, vieÅ¡o teismo posėdžio metu iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos J.

P. pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys RokiÅ¡kio rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonė Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja J. P. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydama nustatyti faktÄ , kad ji įgyjamÄ ja senatimi įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) – verÅ¡idę (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), verÅ¡idę (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Teismui pateiktame pareiÅ¡kime ir teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja nurodė, kad ji daug metu dirbo (duomenys neskelbtini) kolÅ«kyje, kol išėjo į pensijÄ . Netoliese jos namų stovėjo (duomenys neskelbtini) kolÅ«kio verÅ¡idės. 1991 m. rudenį verÅ¡idžių stogas buvo nuplėštas, sugadintas vėjo, o jai nebuvo kur dėti Å¡ieno, todėl ji nuėjo pas (duomenys neskelbtini) kolÅ«kio pirmininkÄ B. D., kad jis leistų jai verÅ¡idėse laikyti paÅ¡arus savo gyvuliams, be to nurodė, jog ji taip pat sutvarkytų ir verÅ¡idžių stogÄ .

Pirmininkas leido ne tik sutvarkyti stogÄ , bet įvyko ir kolÅ«kio valdybos posėdis, kurio metu jai buvo leista pirkti verÅ¡ides bei nustatyta jų kaina -2000 rublių.1991 m. rudenį, tikslios datos neatsimena, iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kolÅ«kio nusipirko fermÄ - verÅ¡idę, esančiÄ (duomenys neskelbtini). Ji atsiskaitė grynais pinigais sumokėdama 2000 rublių į (duomenys neskelbtini) kolÅ«kio kasÄ ir nuo tada, pareiÅ¡kėja ferma - verÅ¡ide naudojosi, sutvarkė jos stogÄ , joje laikė galvijus ir Å¡ienÄ , leisdavo kaimynams taip pat pasidėti paÅ¡arÄ gyvuliams.

Jokių ginčų , ar pretenzijų dėl pastato tarp jos ir kitų asmenų nėra buvę. PareiÅ¡kėja kreipėsi į RokiÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyrių , kad Å¡is iÅ¡duotų pirkimÄ , patvirtinančius dokumentus, tačiau turimuose skyriaus fonduose duomenų apie jos pirktÄ (ar kitaip įgytÄ ) (duomenys neskelbtini) kaime esančiÄ fermÄ â€“ verÅ¡idę duomenų nėra. Kaime visi žmonės Å¡nekėjo, kad kolÅ«kio dokumentai buvo sudėti sandėlyje, vėliau ten buvo kilęs gaisras.

Po to kalbėjo, jog grybaudami žmonės duobėje rado krÅ«vÄ apdegusių, sulietų, ar iÅ¡likusių dokumentų, dalis gyventojų dar pasiėmė tuos, kurie buvo susiję su darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimu. Buvo kalbama, kad dokumentai neteisingi, juos norėjo nuslėpti, jog nereikėtų jų perduoti į archyvÄ . Dauguma (duomenys neskelbtini) kolÅ«kio narių archyve ieÅ¡koję dokumentų, jų nerado, nes jie nebuvo perduoti į archyvÄ . PareiÅ¡kėja 2022-10-18 pateikė praÅ¡ymÄ Valstybės įmonei Registrų centras įraÅ¡yti nekilnojamųjų daiktų – verÅ¡idės (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), verÅ¡idės (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrÄ , tačiau jos praÅ¡ymas buvo atmestas, nes ji neturi dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisių atsiradimÄ .

PaaiÅ¡kino, kad sumokėjus už nupirktus pastatus ir įneÅ¡us į kolÅ«kio kasÄ 2000 rublių, jai buvo iÅ¡duotas pinigų priėmimo kvitas. Å is dokumentas ilgai buvo saugomas tarp dokumentų, tačiau kai kartÄ sÅ«nus su dokumentais buvo nuėjęs į savivaldybę, ar seniÅ«nijÄ , darbuotojų patartas, kad tokio dokumento niekam nereikia, jį iÅ¡metė kaip nereikalingÄ . Daugiau jokių dokumentų, kiek atsimena, ji iÅ¡ kolÅ«kio negavo. VerÅ¡idėmis naudojosi visÄ laikÄ kol turėjo gyvulių, dabar sÅ«nus su jos sutikimu leido naudotis jo draugui-Å«kininkui, kuris verÅ¡idėse laiko jaučius.

Suinteresuotas asmuo RokiÅ¡kio rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , nurodydama, kad praÅ¡oma patalpa, kurios nuosavybės teisės klausimas sprendžiamas Å¡ioje civilinėje byloje nėra įtrauktas į RokiÅ¡kio rajono savivaldybės ir RokiÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos RokiÅ¡kio miesto seniÅ«nijos balansÄ , beÅ¡eimininkių statinių sÄ raÅ¡Ä , taip pat priskirtinų grÄ Å¾intinam turtui sÄ raÅ¡Ä . Nurodė, jog teismui įsitikinus pareiÅ¡kimo pagrįstumu, jie neprieÅ¡taraus dėl nuosavybės teisės įgijimo fakto nustatymo pagal įgyjamÄ jÄ senatį.

Prašė bylÄ nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ydamas pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, jų atstovui nedalyvaujant. Nurodė, jog ginčo turtas buvo pastatytas 1986 metais. Pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu padarytų pakeitimų, buvo pripažįstama tik viena vieÅ¡osios nuosavybės forma - valstybės nuosavybė.

Nagrinėjamu atveju byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ginčo turtas pastatytas 1986 m., tad jis turėtų priklausyti valstybei. Kasacinio teismo praktikoje yra aiÅ¡kiai pasisakyta, jog tais atvejais, kai statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi bÅ«ti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamÄ ja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo.

Mano, kad pareiÅ¡kėja neįgijo nuosavybės teisės į ginčo turtÄ , nes Å¡io statinio nuosavybės teisės įgijimas nebuvo tinkamai įformintas pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, t.y. byloje nepateiktas likvidacinės komisijos protokolas, patvirtinantis, kad ginčo turtas buvo perduotas pareiÅ¡kėjai, taip pat byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėja nupirko ginčo turtÄ (pareiÅ¡kėjos teiginiai apie 2 000 rublių įmokėjimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) kolÅ«kio kasÄ nepagristi jokiais įrodymais).

Taip pat pastebėjo, jog vadovaujantis Žemės Å«kio įmonių turto privatizavimo įstatymo 14 straipsniu (1993 m. balandžio 7 d. įstatymo Nr. I-123 redakcija, galiojanti nuo 1993 m. gegužės 3 d.) taip pat 13 straipsniu (1991 m. liepos 30 d. įstatymo Nr. I-1624 redakcija, galiojusi iki 1993 m. gegužės 2 d.), privatizavimo metu nenupirktu žemės Å«kio įmonių turtu disponuoja vietos savivaldybė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Vadovaudamasis minėtomis teisės normomis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. gruodžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2010 padarė iÅ¡vadÄ , kad „kolÅ«kio turtas, jeigu jis iÅ¡ viso nebuvo privatizuotas, negalėjo likti kolÅ«kio nuosavybė“.

Å iuo atveju byloje nepateikti įrodymai, ar verÅ¡idės buvo privatizuotos teisės aktų nustatyta tvarka. Jų nuomone, remiantis CPK 178 straipsniu pareiÅ¡kėja turi pateikti teismui įrodymus, paneigiančius, kad verÅ¡idės yra valstybės (savivaldybės) nuosavybė, prieÅ¡ingu atveju konstatuotina, kad verÅ¡idės negali bÅ«ti įgyjamos pareiÅ¡kėjos nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi. Mano, kad pagal Å¡iuo metu byloje pateiktus įrodymus nėra teisinio pagrindo juridiniam faktui dėl pareiÅ¡kėjos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį nustatyti.

Tuo atveju, jei byloje bus pateikti papildomi dokumentai, kurių pagrindu teismui pakaktų konstatuoti, kad ginčo turtas buvo įsigytas įstatymo nustatyta tvarka ir yra aukščiau paminėtų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo sÄ lygų visuma, neprieÅ¡taraus, kad pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas bÅ«tų patenkintas. Prašė bylÄ nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ydama pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimo reikalavimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra.

Prašė bylÄ nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. PareiÅ¡kimas tenkintinas. Ä®statyme nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdęs nekilnojamÄ jį daiktÄ daugiau kaip deÅ¡imt metų, kaip per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto ja nepasinaudojo, įgyja nuosavybės teisę į daiktÄ (CK 4.68 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra Å¡ių sÄ lygų visuma:

1) PareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nėra daikto savininkas;

2) Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis);

3) Asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ . Tai reiÅ¡kia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktÄ , tiek visÄ Ä¯gyjamosios senaties laikÄ ir net įgydamas daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi, turi bÅ«ti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktÄ , nežinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis);

4) VisÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado;

5) VisÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sÄ lyga reiÅ¡kia, kad asmuo valdo daiktÄ kaip savÄ nesislapstydamas;

6) Daiktas valdomas nepertraukiamai;

7) VisÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ (asmuo turi bÅ«ti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas);

8) Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ . Jeigu per įgyjamosios senaties laikÄ daikto valdymas vienam iÅ¡ kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iÅ¡ jų valdymas atitiko Å¡io kodekso 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu (CK 4.71 straipsnio 2 dalis). PareiÅ¡kėja teigia, kad 1991 m. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kolÅ«kio nusipirko fermÄ - verÅ¡idę, esančiÄ (duomenys neskelbtini). Už fermÄ â€“ verÅ¡idę pareiÅ¡kėja atsiskaitė grynais pinigais sumokėdama 2000 rublių į (duomenys neskelbtini) kolÅ«kio kasÄ ir nuo tada, nuo 1991 m., pareiÅ¡kėja ferma - verÅ¡ide naudojosi, joje laikė galvijus ir Å¡ienÄ .

PareiÅ¡kėja nurodė, jog šį nupirktÄ pastatÄ valdė ir naudojo daugiau kaip 10 metų kaip savininkė, laikė Å¡ienÄ , gyvulius, remontavo pastatÄ , tačiau neturėdama dokumentų negali įregistruoti Å¡ios verÅ¡idės ir jos nuosavybės teisę į jÄ vieÅ¡ame registre. IÅ¡ byloje pateiktų įrodymų matyti, kad pareiÅ¡kėja kreipėsi į RokiÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyrių (toliau – archyvų skyrius), kad Å¡is iÅ¡duotų pirkimÄ , patvirtinančius dokumentus.

Archyvų skyrius iÅ¡davė pažymÄ (duomenys neskelbtini) „Dėl J. P. duomenų pateikimo“, kurioje nurodyta, kad archyvų skyriuje saugomame „(duomenys neskelbtini)“ kolÅ«kio (vėliau – „(duomenys neskelbtini)“) dokumentų fonde, 1991-1992 m. laikinosios administracijos įsakymų personalo klausimais bylose apie J. P. pirktÄ (ar kitaip įgytÄ ) (duomenys neskelbtini) kaime esančiÄ fermÄ â€“ verÅ¡idę duomenų nėra. Archyvų skyriuje saugomame „(duomenys neskelbtini)“ žemės Å«kio bendrovės dokumentų fonde, 1992 – 1999 m.

„(Duomenys neskelbtini) valdybos posėdžių ir visuotinių narių susirinkimo protokolai“ bylose, 1998-1999 m. „Turto perdavimo už pajus dokumentai“ bylose, 2004- 2005 m. „Bankroto dokumentai“ bylose, 2004-2005 m. „Likviduojamos (duomenys neskelbtini) kreditorių susirinkimų protokolai su priedais“ byloje apie J. P. pirktÄ (ar kitaip įgytÄ ) (duomenys neskelbtini) kaime esančiÄ fermÄ â€“ verÅ¡idę duomenų nėra. PareiÅ¡kėja 2022-10-18 pateikė praÅ¡ymÄ Valstybės įmonei Registrų centras įraÅ¡yti nekilnojamųjų daiktų – verÅ¡idės (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), verÅ¡idės (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), (toliau – nekilnojamasis daiktas) kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrÄ ir praÅ¡ymÄ Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį daiktÄ bei kartu su praÅ¡ymais pateikė dokumentus (Nekilnojamojo turto registro posistemėje „Matininkas" 2022-05-13 parengtas elektronines nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylas, 2022-01-11 PažymÄ (duomenys neskelbtini).

Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas priėmė sprendimÄ 2022-10-18 Nr. (duomenys neskelbtini) praÅ¡ymÄ atmesti, kadangi nepateikti dokumentai dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įraÅ¡ymo į Nekilnojamojo turto kadastrÄ ar jų pakeitimo, nurodyti Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 ir 5 dalyje. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas priėmė sprendimÄ 2022-10-18 Nr. (duomenys neskelbtini) praÅ¡ymÄ atmesti, kadangi Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui iÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjos 2022-10-18 praÅ¡ymÄ ir priėmus sprendimÄ Å¡Ä¯ praÅ¡ymÄ atmesti, nekilnojamojo daikto kadastro duomenys neįraÅ¡yti į Nekilnojamojo turto kadastrÄ , o vadovaujantis Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ gali bÅ«ti registruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas.

Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, asmuo, pageidaujantis įregistruoti nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre kartu su praÅ¡ymu turi pateikti dokumentus, patvirtinančius praÅ¡omų įregistruoti nuosavybės teisių atsiradimÄ , nurodytus minėto įstatymo 22 straipsnyje. Draudimas įgyti įgyjamÄ ja senatimi valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra susijęs su specifine po Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkÅ«rimo susidariusia situacija vykstant nuosavybės rūšių ir formų pertvarkymo procesams ir gali bÅ«ti pateisinamas tuo, kad pereinamuoju laikotarpiu gyvuojanti valstybė nėra tinkamai apskaičiusi bei valdanti savo turto, nepriėmusi sprendimo dėl jo perleidimo privačion nuosavybėn. AtkÅ«rus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, pradėtas formuoti privačios nuosavybės teise grindžiamas Å¡alies Å«kis (Konstitucijos 46 straipsnis) ir vieÅ¡oji nuosavybė įstatymų nustatyta tvarka buvo perleidžiama privatiems subjektams.

VieÅ¡osios nuosavybės perleidimas į privačiÄ nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sisteminiu bÅ«du aiÅ¡kinant Å¡ių specialiųjų teisės aktų nuostatas ir CK 4.69 straipsnio 3 dalį, konstatuotina, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas vieÅ¡ajai nuosavybei pertvarkyti į privačiÄ jÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje pagal L.

K. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-41/2011). Taigi sprendžiant klausimÄ dėl turto priklausymo, ypač kai turtas yra registruotas buvusių sovietinių organizacijų vardu, bÅ«tina aiÅ¡kintis turto kilmę, iÅ¡ kokių finansavimo Å¡altinių jis buvo sukurtas. Jeigu turtas buvo sukurtas vieÅ¡osios nuosavybės pagrindu, t. y. bendromis lėšomis ir darbu, jis tokiu ir turi bÅ«ti laikomas. Byloje apklausta liudytoja K. G. nurodė, kad ji kartu su pareiÅ¡kėja yra kaimynės, be to abi dirbo (duomenys neskelbtini) kolÅ«kyje.

VerÅ¡idės tuo metu priklausė ir jomis naudojosi (duomenys neskelbtini) kolÅ«kis, o jau kai kolÅ«kis iro, kolÅ«kio turtas bÅ«davo parduodamas žmonėms. VerÅ¡ides nusprendė nusipirkti J. P. Ji buvo kartu su J. P., kai ji buvo užėjusi po darbo į kolÅ«kio kontorÄ ir sumokėjo grynaisiais 2000 rublių už perkamas verÅ¡ides. Kadangi jos dirbo kartu, tai pareiÅ¡kėja jos prašė jai padėti, todėl kartu ir nuėjo į kolÅ«kio kontorÄ . Atsimena, kad dar buvo iÅ¡duotas lapelis dėl pinigų sumokėjimo.

KolÅ«kis turtÄ pradėjo pardavinėti maždaug 1991 metų liepos mėnesį. J. P., nusipirkusi verÅ¡ides, sutvarkė jų stogÄ , jas remontavo. Atsimena, kad ji ten laikė Å¡ienÄ ir rudenį, o kai bÅ«davo Å¡alčiau, vakare suvarydavo iÅ¡ ganyklos karves, o ryte vėl iÅ¡vesdavo į laukus ganytis. J. P. nuo to laiko visuomet naudojosi buvusiomis verÅ¡idėmis. Ten laikė ir paÅ¡arus, be to pasidėti paÅ¡arus leisdavo ir kaimynams, net ir ji yra laikiusi ten savo gyvulių paÅ¡arus žiemai. Patvirtino, kad kaime kalbėjo, kad (duomenys neskelbtini) kolÅ«kio kontoros dokumentai sudegė.

Ji ir pati buvo archyve, tačiau jokių duomenų apie jÄ archyve nerado. Liudytojas R. K. paaiÅ¡kino, kad yra pareiÅ¡kėjos sÅ«nus. Jos mama (duomenys neskelbtini) kolÅ«kyje dirbo iki pensijos melžėja. Kai pradėjo irti kolÅ«kis , maždaug 1991 metais rudeniop, mama nusipirko kolÅ«kio verÅ¡ides, kurios buvo iÅ¡ dviejų pastatų. Pastatai buvo mÅ«riniai, sugriuvęs stogas. Mama su kolÅ«kio pirmininku B. D. tarėsi dėl verÅ¡idžių įsigijimo. Jis leido pirkti. KolÅ«kio kontoros valdžia mamai leido verÅ¡ides įsigyti už 2000 rublių.

Jis verÅ¡idžių pirkime nedalyvavo. Jei mama bÅ«tų pasidalinusi Å¡iais planais, jis nebÅ«tų pritaręs, nes buvo reikalinga pastatus remontuoti. Po to jis padėjo mamai verÅ¡ides suremontuoti, nes tvarkė jo stogÄ , keitė gegnes, dengė Å¡iferiu. Mama verÅ¡idėse laikydavo karves, paÅ¡arus gyvuliams. Žino, kad mama už verÅ¡ides sumokėjo grynaisiais pinigais 2000 rublių. Dar pas jį buvo ir Å¡ių pinigų priėmimo čekis. Atsimena, kad buvo rusiÅ¡kas kvitelis, buvo įraÅ¡yta mamos pavardė, kas nuperkama-verÅ¡idės ,kad sumokėta 2000 rublių.

Atsimena, kad savivaldybėje buvo nuvykęs deklaruoti už žemę, kažkas pamatė tÄ kvitÄ , sakė, kam tau jis reikalingas, niekam jo nereikės, todėl jis ir iÅ¡metė, o dabar nebeturi pirkimo įrodymų. VerÅ¡idėmis mama taip pat leido naudotis ir kitiems kaimynams. Juose paÅ¡arus laikė J., K. G., kiti kaimynai. Dabar leido jose laikyti jaučius kaimynui M. Jis ir pats dirbo (duomenys neskelbtini) kolÅ«kyje. Anksčiau kaime visi kalbėjo, kad kolÅ«kio archyvas pavogtas, buvo rasta dalis dokumentų miÅ¡ke, buvo padegta patalpa, kurioje laikomas archyvas.

Kalbėjo, kad taip naikino pėdsakus. Jis pats padėjo mamai nuvykti į archyvÄ dėl verÅ¡idžių įsigijimo, perleidimo dokumentų, tačiau archyve tokie dokumentai nebuvo perduoti. Niekada per visÄ verÅ¡idžių įsigijimo laikotarpį niekas mamai nereiÅ¡kė pretenzijų dėl nuosavybės į jos naudojamus nupirktus iÅ¡ kolÅ«kio pastatus. IÅ¡ pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimų žinoma, kad ji sumokėjusi į (duomenys neskelbtini) kolÅ«kio kasÄ 2000 rublių, gavo tik pinigų priėmimo kvitÄ , kiek atsimena, daugiau jokių dokumentų ji negavo, be to negali paaiÅ¡kinti, kodėl Å¡is pirkimo-pardavimo sandoris nebuvo tinkamai įformintas notarine tvarka.

Byloje suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas kelia klausimÄ , ar verÅ¡idė nepriklauso valstybei ar savivaldybei, nes Å¡io statinio nuosavybės teisės įgijimas nebuvo tinkamai įformintas pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Teigia, jog byloje nepateiktas likvidacinės komisijos protokolas, patvirtinantis ,kad ginčo turtas buvo perduotas pareiÅ¡kėjai ir nėra įrodymų apie 2000 rublių sumokėjimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) kolÅ«kio kasÄ , todėl jo nuomone, tai bÅ«tų kliÅ«tys patenkinti pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ .

Pareiškėja negali pateikti pinigų perduotų (duomenys neskelbtini) kolūkio valdybai priėmimo kvito, kadangi kvito neišsaugojo. Ji taip pat neturi ir negali pateikti likvidacinės komisijos protokolo, nes (duomenys neskelbtini) kolūkio protokolai archyvams saugojimui neperduoti. Šias aplinkybes patvirtina aukščiau minėta Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus 2022-01-11 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) , kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) kolūkio protokolai archyvų skyriui neperduoti.

Taip pat ir Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio skyriaus pažyma, kurioje nurodyta, kad 1991 m. žemės ūkio įmonių privatizavimo turto aukciono protokolai, taip pat pajų pasirašymo sutartys archyvui saugojimui neperduoti. Nurodoma, jog Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filiale saugomame (duomenys neskelbtini) kolūkio dokumentų fonde,1991-01-30 – 1991-12-30 protokolų knygoje, 1991-11-02 – 1991-12-30, 1992-01-07 – 1992-12-30 kolūkio laikinosios administracijos vadovo įsakymų veiklos klausimais bylose apie J.

P. įsigytÄ fermÄ -verÅ¡idę, esančiÄ (duomenys neskelbtini) duomenų nėra.1991-10-12 Vyriausybės nutarimu Nr.422 „Dėl žemės Å«kio įmonių vadovų teisių ir pareigų privatizavimo laikotarpiu“ nuo 1991-11-01 pradėjus žemės Å«kio įmonių turto privatizavimÄ , joms imtas taikyti likviduojamų (reorganizuojamų) įmonių statusas, kolegialÅ«s valdymo organai (kolÅ«kių valdybos, visuotiniai narių susirinkimai) neteko savo įgaliojimų, įmonėms valdyti sudarytos laikinosios administracijos, kurių įgaliojimai pasibaigė, kai įstatymų nustatyta tvarka įmonė buvo likviduota ar reorganizuota.

RokiÅ¡kio rajono valdybos 1992-11-23 potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kolÅ«kio veikla buvo nutraukta nuo 1992-12-07. IÅ¡ pareiÅ¡kėjos ir liudytojų paaiÅ¡kinimų žinoma, jog ferma – verÅ¡idė pareiÅ¡kėjai perduota ir jį už jÄ atsiskaitė 1991 m. rudenį, t.y. iki kolÅ«kio veiklos nutraukimo. Atsižvelgiant į tai nebuvo Žemės Å«kio įmonių turto privatizavimo įstatymo 13 straipsnyje numatyto pagrindo šį turtÄ perimti vietos savivaldybei kaip nenupirktÄ .Be to ir suinteresuotas asmuo RokiÅ¡kio rajono savivaldybės administracija atsiliepime patvirtino, kad verÅ¡idė nėra įtraukta į RokiÅ¡kio rajono savivaldybės, ar RokiÅ¡kio kaimiÅ¡kosios seniÅ«nijos balansÄ ar beÅ¡eimininkių statinių, taip pat į priskirtinų grÄ Å¾intinam turtui sÄ raÅ¡Ä .

Todėl sutiktina su pareiškėjos atstovės motyvu, kad nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog veršidės pastatas nebuvo nupirktas ir nėra pagrindo pripažinti, kad jis galėjo kokiu nors pagrindu pereiti vietos savivaldybės nuosavybėn. Pagal Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo (1991 m. liepos 30 d. įstatymo redakcija Nr. I-124) 4 straipsnį žemės ūkio įmonės turtas gali būti privatizuojamas, perkant natūra uždaruose aukcionuose šio įstatymo 3 straipsnio 1–4 punktuose išvardytiems asmenims, taip pat įskaitant pajus vertine išraiška, įsigyjant akcijų.

Neprivatizuotas žemės Å«kio įmonės turtas parduodamas visiems Å¡io įstatymo 3 straipsnyje iÅ¡vardytiems asmenims. Likusį turtÄ gali įsigyti visi pageidaujantys asmenys. Pagal Å¡io įstatymo 5 straipsnio 1 dalį be tikslinių kompensacijų ir iÅ¡mokų žemės Å«kio įmonės ir valstybiniam turtui įsigyti naudojami ir pinigai (5 punktas). Byloje yra pateikta pažyma, kad pareiÅ¡kėja buvo (duomenys neskelbtini) kolÅ«kio darbuotoja kÄ patvirtino ir apklausti liudytojai K. G. ir R. K., jos stažas yra 36 metai.

Jai buvo apskaičiuota ir 47556 tenkanti žemės Å«kio įmonės-(duomenys neskelbtini) kolÅ«kio iÅ¡mokos suma. PareiÅ¡kėja turėjo teisę įsigyti kolÅ«kio turtÄ pagal Žemės Å«kio įmonių turto privatizavimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktÄ , kuris numatė, kad privatizuojamÄ turtÄ galėjo įsigyti įmonės darbuotojai, nariai, kokia tuo metu ir buvo pareiÅ¡kėja. Sutiktina su pareiÅ¡kėja, jog tai, kad ji negali pateikti likvidacinės komisijos protokolo, pinigų sumokėjimÄ patvirtinančio dokumento, kadangi (duomenys neskelbtini) kolÅ«kis neperdavė Å¡ių dokumentų saugojimui į archyvus nustatyta tvarka, tai nedaro Å¡io privatizavimo sandorio neteisėtu.

PareiÅ¡kėja pagal tuo metu galiojusius įstatymus turėjo teisę įsigyti kolÅ«kio turtÄ jo privatizavimo metu. Ji sumokėjo į (duomenys neskelbtini) kolÅ«kio kasÄ nustatytÄ kainÄ 2000 rublių ir fermÄ â€“ verÅ¡idę kolÅ«kis perdavė pareiÅ¡kėjai. Å ias pareiÅ¡kėjos nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojai K. G. ir R. K.. Viena iÅ¡ sÄ lygų, reikalingų tam, kad bÅ«tų pripažinta nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu, yra atviras daikto valdymas (CK 4.68 straipsnis), t. y. asmuo daiktÄ turi valdyti kaip savÄ nesislapstydamas .Atviro daikto valdymo sÄ lyga pagal CK 4.68 straipsnį nuosavybės teisei įgyjamÄ ja senatimi pripažinti gali bÅ«ti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas vieÅ¡ame registre.

Šį nupirktÄ pastatÄ pareiÅ¡kėja valdė ir naudojo daugiau kaip 10 metų kaip savininkė, pirmiausia jį suremontavo ir jame laikė Å¡ienÄ , gyvulius. PareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimai, liudytojų parodymai patvirtina apie pinigų sumokėjimÄ kolÅ«kiui ir kad verÅ¡idžių pastato valdymas prasidėjo sÄ Å¾iningai ir teisėtai nuo 1991 metų (rudens) ir tęsiasi iki Å¡ios dienos. VerÅ¡idžių pastatÄ pareiÅ¡kėja valdė atvirai, kaip savÄ â€“ iÅ¡laiko jį, juo naudojosi pati kol vykdė žemės Å«kio veiklÄ , Å¡iuo metu leidžia naudotis kitam asmeniui.

Byloje pateiktas VÄ® Registrų centro sprendimas patvirtina, verÅ¡idžių pastatas nėra įregistruotas vieÅ¡ame registre nei kaip valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nei kaip jokio kito asmens nuosavybė, kas trukdytų įgyti nuosavybės teisę į jį įgyjamosios senaties bÅ«du. IÅ¡ byloje surinktų įrodymų konstatuotina, jog pareiÅ¡kėja fermÄ - verÅ¡idę įgijo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kolÅ«kio, bÅ«dama jo darbuotoja ir vadovaujantis Žemės Å«kio įmonių turto privatizavimo įstatymu.

Už verÅ¡idę buvo sumokėti pinigai ir verÅ¡idė buvo perduota pareiÅ¡kėjai, tačiau jai neiÅ¡duotas nuosavybės teisės patvirtinantis dokumentas į įsigytÄ daiktÄ . Å iuo atveju yra visos įstatyme numatytos sÄ lygos pripažinti faktÄ , kad pareiÅ¡kėja įgijo nuosavybės teisę į verÅ¡ides įgyjamosios senaties pagrindu (CK 4.68 straipsnis). Å ioje byloje jokie kiti asmenys, kurie turėjo galimybę pagal teismo vieÅ¡ai paskelbtÄ praneÅ¡imÄ apie bylos nagrinėjimÄ pareikÅ¡ti pretenzijas į pareiÅ¡kėjos valdomÄ Â turtÄ , neginčijo pareiÅ¡kėjos valdymo sÄ Å¾iningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo, niekas nepareiÅ¡kė teisų į šį pastatÄ .

Å is nekilnojamasis turtas nėra nei valstybės nei savivaldybės administracijos nuosavybė, jis nėra registruotas ir kitų asmenų vardu. Byloje nėra duomenų, kad per laikotarpį, kuriuo J. P. valdė verÅ¡idę (duomenys neskelbtini) unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) ir verÅ¡idę (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini) į šį turtÄ kas nors bÅ«tų pareiÅ¡kęs pretenzijas, jokių pretendentų į šį turtÄ neatsirado ir paskelbus vieÅ¡ai internete apie Å¡ios bylos nagrinėjimÄ teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsnio nustatyta tvarka.

VerÅ¡idės pastatus pareiÅ¡kėja valdė atvirai, kaip savus – iÅ¡laiko juos, jais naudojosi pati kol vykdė žemės Å«kio veiklÄ (laikė gyvulius, paÅ¡arus), Å¡iuo metu leidžia naudotis kitam asmeniui. PareiÅ¡kėja nepertraukiamai daugiau nei 32 metus valdo pastatÄ nesislapstydama, nes liudytojai nurodė, kad verÅ¡idės yra netoli pareiÅ¡kėjos namų ir visi kaime žino kam jos priklauso, todėl daikto savininkas, jeigu toks yra, galėjo įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , galėjo pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl daikto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo, tačiau niekas to nepadarė.

Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta bei vadovaujantis protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, darytina iÅ¡vada, kad minėtais bylos duomenimis nustatytos visos įstatyme numatytos sÄ lygos faktui, jog pareiÅ¡kėja J. P. įgyjamÄ ja senatimi įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurį sudaro: verÅ¡idė (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir verÅ¡idė (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl yra pagrindas tenkinti pareiÅ¡kimÄ ir nustatyti pareiÅ¡kėjos praÅ¡omÄ nustatyti faktÄ (CK 4.68 – 4.71 straipsniai).

Bylinėjimosi iÅ¡laidų , kurios bÅ«tų priteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kėjos valstybei, byloje nėra, nes procesiniai dokumentai pareiÅ¡kėjos atstovei ir suinteresuotiems asmenims buvo įteikti elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 533 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti faktÄ , kad J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties bÅ«du įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį turtÄ , t.y. verÅ¡idę (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir verÅ¡idę (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Ä®siteisėjusio sprendimo nuoraÅ¡Ä ne vėliau kaip per 3 dienas iÅ¡siųsti Valstybės įmonei Registrų centras. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mus. Teisėja Loreta Kukelkienė