ec35aafd-5208-4776-b629-7e2eb2a3dee3 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-65-579/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36974-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2.; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.2.; 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 25 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Audronei Tulauskienei, dalyvaujant prokurorui Mariui Kazlauskui, nuteistajai D.

M., jos gynėjui advokatui Kęstučiui Dobilui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios D. M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirtos bausmės: pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį – 1 (vieneri) metai 6 (Å¡eÅ¡i) mėnesiai laisvės atėmimo, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 40 (keturiasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir paskirta subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai 6 (Å¡eÅ¡i) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė nustatyta 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. spalio 15 d., 7.45 val., iki 2020 m. spalio 16 d., 16.45 val. (dvi paros) ir nuspręsta laikyti, jog D.

M. yra atlikusi 2 (dvi) laisvės atėmimo bausmės dienas. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir paskirta intensyvi priežiÅ«ra, nustatant buvimo vietÄ â€“ (duomenys neskelbtini), buvimo laikÄ â€“ nuo 23 val. iki 6 val., bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 5 (penkių) MGL dydžio, t. y. 250 Eur (dviejų Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties eurų) įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , nustatant 2 (dviejų) mėnesių terminÄ , skaičiuojamÄ nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įmokai sumokėti.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Å iuo nuosprendžiu taip pat nuteisti M. J. ir I. J., tačiau dėl jų apeliacinių skundų negauta. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. D. M. nuteista už tai, kad ji, sukčiaudama, turėdama tikslÄ apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimÄ turtÄ â€“ draudimo iÅ¡mokas, veikdama bendrininkų grupėje su M. J., pagal iÅ¡ anksto sutartÄ nusikalstamos veikos planÄ 2019 m. rugpjūčio 13 d., apie 19 val., tyčia sukėlė (inscenizavo) eismo įvykį (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini), kurio metu jos (D. M.) vairuojamas automobilis „Volkswagen Passat CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡važiavęs iÅ¡ Å¡alutinio kelio – (duomenys neskelbtini) gatvės, sustojo ant pagrindinio kelio – (duomenys neskelbtini) gatvės, po ko M.

J. vairuojama transporto priemonė „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip nurodyta eismo įvykio deklaracijoje, kad tariamai jį vairavo I. J., važiuodamas pagrindiniu keliu, tyčia atsitrenkė į stovėjusį automobilį „Volkswagen Passat CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko sudarė situacijÄ , kad neiÅ¡vengiamai įvyktų draudiminis įvykis – autoavarija, kad bÅ«tų pagrindas draudiminei iÅ¡mokai gauti, po ko D.

M. ir vėliau atvykusiai I. J. inscenizuoto eismo įvykio vietoje užpildžius 2019 m. rugpjūčio 13 d. eismo įvykio deklaracijÄ , įraÅ¡ant joje kaip įvykio kaltininkÄ D. M., po to ji informavo apdrausto savo automobilio „Volkswagen Passat CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo bendrovę AB „(duomenys neskelbtini)“ apie tariamai netyčia kilusį eismo įvykį, M. J. melagingai informavo apdrausto automobilio „Volkswagen Passat CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl tariamai netyčinio eismo įvykio, po ko savininkas kreipėsi į kaltininko draudimo bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, tokiu bÅ«du bendrais veiksmais ji bei M.

J. sukčiaudami pasikėsino apgaule įgyti svetimÄ turtÄ , t. y. D. M. naudai įgyti bendrovės AB „(duomenys neskelbtini)“ 6 736 eurų draudimo lėšas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgyti AB „(duomenys neskelbtini)“ 14 427 eurų draudimo lėšas, iÅ¡ viso įgyti bendrovės AB „(duomenys neskelbtini)“ 21 163 eurų draudimo lėšas už abiejų automobilių apgadinimÄ , tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes draudimo bendrovė atskleidė šį sukčiavimÄ ir kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

2. Be to, D. M. nuteista už tai, kad ji, turėdama tikslÄ apgaule kitų naudai įgyti svetimÄ turtÄ , veikdama bendrininkų grupėje kartu su M. J. ir I. J., 2019 m. rugpjūčio 13 d., apie 19 val., tyčia suklastojo žinomai tikrÄ dokumentÄ â€“ eismo įvykio, įvykusio 2019 m. rugpjūčio 13 d. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, (duomenys neskelbtini), deklaracijÄ , kuriÄ užpildė D. M. ir I. J., pastaroji nurodydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie tyčia sukeltÄ (inscenizuotÄ ) eismo įvykį, t. y.

įraÅ¡ydama, kad 2019 m. rugpjūčio 13 d. įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo – susidÅ«rė automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį tariamai vairavo I. J., ir automobilis „Volkswagen Passat CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. M., po to užpildytÄ deklaracijÄ patvirtino savo paraÅ¡ais, po ko D. M. ir M. J. laikė suklastotus dokumentus prie savęs ir juos panaudojo, t. y. ji suklastotÄ dokumentÄ pateikė draudimo bendrovei AB „(duomenys neskelbtini)“, o M.

J., žinodamas, kad į eismo įvykio deklaracijÄ Ä¯raÅ¡yti tikrovės neatitinkantys duomenys, perdavė jÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkui, po ko Å¡is pateikė tai pačiai AB „(duomenys neskelbtini)“ ir tokiu bÅ«du suklastoto dokumento – suklastotos eismo įvykio deklaracijos, pagrindu pasikėsino apgaule įgyti bendrovės AB „(duomenys neskelbtini)“ 21 163 eurų dydžio lėšas.

3. Apeliaciniame skunde nuteistoji D. M. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nuosprendį pakeisti ir jai vietoj laisvės atėmimo bausmės, jos vykdymÄ atidedant vieneriems metams, paskirti baudos bausmę. 3.1. Skunde apeliantė nurodo, kad savo kaltės dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų neginčija, taip pat sutinka su paskirta baudžiamojo poveikio priemone, tačiau nesutinka su laisvės atėmimo bausmės, atidedant jos vykdymÄ , paskyrimu. Skundo autorės teigimu, prokuroras pagrįstai siÅ«lė jai skirti baudÄ , t. y. valstybinis kaltintojas tinkamai individualizavo jos asmenybę padarytos veikos ir kilusių padarinių kontekste.

Ji sutinka, jog prokuroro siÅ«lyta 5600 eurų bauda yra proporcinga atliktiems neteisėtiems veiksmams. Apylinkės teismas, neskirdamas jai piniginės sankcijos, nepagrįstai nurodė, kad jos, kaip dviejų vaikų motinos, pajamos yra apie 600 eurų per mėnesį, todėl paskyrus baudÄ nukentėtų nepilnamečių vaikų interesai. IÅ¡ tiesų ji vaikus augina viena, tačiau vaikų interesai dėl to nenukenčia, Å¡ie lanko bÅ«relius, kartu su ja vyksta į keliones ne tik Lietuvoje, tačiau ir užsienyje.

Apeliantė pažymi, kad jos mama gyvena (duomenys neskelbtini) ir jeigu jai būtų paskirta bauda, ši padėtų padengti turimus finansinius įsipareigojimus. 3.2. Skundo autorės vertinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir intensyvios priežiūros taikymas taps kliūtimi jos vaikų visapusiškam lavinimui, sveikatinimui, matymuisi su močiute. Bauda leidžia pažeidėjui pajusti realų nubaudimo poveikį, kita vertus, tai asmens laisvės neribojanti bausmė, kuri dera su nusikaltimų prevencijos ir nuteistųjų resocializacijos tikslais, be to, baudos vykdymo administravimas nėra itin brangus.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras pritarė, jog apeliantei paskirtoji bausmė nėra teisinga ir prašė skirti jai baudÄ , dėl kurios dydžio buvo pasisakęs baigiamųjų kalbų metu pirmosios instancijos teisme. Nuteistosios D. M. apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iÅ¡ nuteistosios apeliacinio skundo turinio, jame neginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas bei padarytos iÅ¡vados dėl jos kaltės, tačiau apeliantė nesutinka su jai paskirtos bausmės individualizavimu, t. y. praÅ¡o laisvės atėmimo bausmės, jos vykdymÄ atidedant vienerių metų laikotarpiui, netaikyti, o už padarytas nusikalstamas veikas paskirti piniginę baudÄ . Taigi, Å¡iuo aspektu ir patikrinamas skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis.

6. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. M. laisvės atėmimo bausmę pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir areÅ¡to bausmę pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nurodė, kad ji pasikėsino padaryti vienÄ sunkų nusikaltimÄ ir du nesunkius nusikaltimus. Anksčiau nėra teista, nebausta administracine tvarka, nesigydė psichiatrijos klinikoje, taip pat nėra užregistruota priklausomybės ligų centre. D. M. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad ji prisipažino padariusi jai inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi bei atlygino žalÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad ji nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Be to, apylinkės teismas įvertino tai, kad D. M. yra charakterizuojama teigiamai, viena augina du mažamečius vaikus, sunkaus nusikaltimo darymas nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje, jos vaidmuo buvo antraeilis, todėl vadovaujantis BK 62 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2, 3 ir 4 punktais, 3 dalies 3 punktu, 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ teismas nusprendė atidėti nenustatant nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalies. Aptartam bausmės individualizavimui teisėjų kolegija nepritaria ir pažymi, kad Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas ne tik, kad netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ bei neteisingai paskyrė nuteistajai bausmę, tačiau ir padarė iÅ¡vadų, kurios neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

7. Visų pirma, pažymėtina, kad D. M. iš viso padarė dvi veikas (skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodytos trys veikos), kurių viena buvo užbaigta, o kita nutrūko pasikėsinimo stadijoje. BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika yra priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), o BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai dėl D.

M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi), tačiau BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kaltininkas savo noru atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ ) konstatuota nepagrįstai. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistajai buvo inkriminuotas tik pasikėsinimas įgyti bendrovės AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias 21 163 eurų draudimo lėšas už abiejų inscenizuotame eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimÄ , tačiau nusikalstama veika nebuvo baigta dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes draudimo bendrovė atskleidė šį sukčiavimÄ ir kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Bylos duomenys patvirtina, kad draudimo lėšos nebuvo iÅ¡mokėtos, todėl nebuvo pareikÅ¡tas ir civilinis ieÅ¡kinys. Pažymėtina, jog BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė D. M. nebuvo inkriminuota ir kaltinamajame akte, dėl Å¡ios aplinkybės egzistavimo baigiamųjų kalbų metu nepasisakė nei valstybinį kaltinimÄ byloje palaikęs prokuroras, nei nuteistosios gynėjas, apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat nemotyvavo kokiÄ padarytÄ Å¾alÄ , kam ir kada atlygino D.

M., todėl BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė Å¡alintina ir į jÄ neatsižvelgiama individualizuojant nuteistajai skirtinÄ bausmę.

8. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas gali skirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie Å¡iÄ veikÄ , prisipažino jÄ padaręs ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui ar teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ , o pagal Å¡io straipsnio 2 dalį teismas gali skirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai byloje nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir bent iÅ¡ dalies atlyginta ar paÅ¡alinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, taip pat esant bent vienai iÅ¡ alternatyvių sÄ lygų, numatytų Å¡ios dalies 1-6 punktuose.

PrieÅ¡ingai nei skundžiamame nuosprendyje konstatavo apylinkės teismas, nagrinėjamoje byloje sÄ lygų, kurioms esant bÅ«tų galima taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, nėra. Nors D. M. prisipažino padariusi jai inkriminuotas nusikalstamas veikas ir geranoriÅ¡kai bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nais, tačiau ji pati neatvyko ir savo noru nepranešė apie Å¡ias veikas, todėl negalimas BK 62 straipsnio 1 dalies taikymas. Be to, jau minėta, kad pagrįstai yra nustatyta tik viena nuteistosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl negali bÅ«ti taikoma ir BK 62 straipsnio 2 dalis, kuri imperatyviai reikalauja bent dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių egzistavimo ir bent vienos alternatyvios sÄ lygos, numatytos BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose buvimo.

Todėl Å¡velninti bausmę BK 62 straipsnio pagrindu nėra bÅ«tinų sÄ lygų visumos.

9. Dar daugiau, net ir tuo atveju, jei bÅ«tų nustatyta reikiamų sÄ lygų visuma BK 62 straipsnio taikymui, teismas, vadovaudamasis minėtu straipsniu, vis tiek negalėtų atidėti bausmės vykdymo (BK 75 straipsnis), kÄ Å¡iuo atveju padarė pirmosios instancijos teismas. BK 62 straipsnio 3 dalyje numatytas baigtinis sÄ raÅ¡as aplinkybių, kÄ taikydamas aptariamÄ straipsnį galėtų padaryti teismas, t. y. paskirti mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ numatyta mažiausia bausmė; paskirti mažesnę bausmę, negu nustatyta Å¡io kodekso 47 straipsnio 3, 4 ir 6 dalyse, 56 straipsnyje ir 90 straipsnio 3 dalyje; paskirti Å¡velnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Taigi, galima skirti tik mažesnę bausmę arba Å¡velnesnę bausmės rūšį. Å iuo atveju apylinkės teismas, paskyręs D. M. galutinę vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, nemažino jos dydžio, taip pat nesvarstė Å¡velnesnės bausmės rÅ«Å¡ies skyrimo, tačiau nusprendė laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti ne iÅ¡ dalies, kaip tai numatyta BK 75 straipsnio 3 dalyje, o visiÅ¡kai, kas neatitinka baudžiamojo įstatymo nuostatų.

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi BK 75 straipsnio redakcija buvo griežtesnė nei Å¡iuo metu galiojanti redakcija, kadangi iÅ¡ viso nenumatė galimybės atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ už sunkaus nusikaltimo padarymÄ . Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi grįžtamÄ jÄ galiÄ turinčia, Å¡velnesne, nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusia BK 75 straipsnio redakcija, kurios 3 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimÄ , iÅ¡skyrus sunkius nusikaltimus, numatytus Å¡io kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iÅ¡ dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ .

IÅ¡ dalies atidėdamas bausmės vykdymÄ , teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali bÅ«ti trumpesnė kaip Å¡eÅ¡i mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ . Taigi, pirmosios instancijos teismas, manydamas, jog D. M. tikslinga skirti griežčiausiÄ laisvės atėmimo bausmę ir norėdamas Å¡ios bausmės vykdymÄ atidėti, privalėjo vadovautis minėta BK 75 straipsnio 3 dalies nuostata ir bausmės vykdymÄ atidėti iÅ¡ dalies, nustatant nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį.

Å iuo atveju teismas nepagrįstai vadovavosi BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatomis (nors straipsnio dalis skundžiamame nuosprendyje nenurodyta) laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ pilnai atidėjo vienerių metų laikotarpiui, nes D. M. minėtų nuostatų neatitinka, t. y. BK 75 straipsnio 2 dalis gali bÅ«ti taikoma asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, tuo tarpu apeliantė yra padariusi vienÄ nesunkų nusikaltimÄ ir pasikėsinusi padaryti vienÄ sunkų nusikaltimÄ .

Todėl pritaikytos BK 75 straipsnio nuostatos naikinamos.

11. Panaikinus bausmės vykdymo atidėjimÄ , nuteistoji turėtų realiai atlikti paskirtÄ jÄ vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡i bausmės rÅ«Å¡is aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 300 straipsnio 1 dalies sankcija numato alternatyvias bausmių rÅ«Å¡is – baudÄ , areÅ¡tÄ arba laisvės atėmimÄ iki trejų metų. BK 55 straipsnyje numatyta, kad asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su areÅ¡tu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Skirdamas areÅ¡to arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimÄ . D. M. yra teisiama pirmÄ kartÄ , o BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas yra priskiriamas nesunkių kategorijai, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo BK 55 straipsnio nuostatomis ir nuteistajai paskyrė 40 parų areÅ¡to bausmę, visiÅ¡kai nemotyvuodamas, kodėl nukrypsta nuo įstatymų leidėjo įtvirtintos bausmės individualizavimo taisyklės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, D.

M. asmenybės charakteristika yra pakankamai teigiama (nuteistoji anksčiau ne tik, kad nėra teista, tačiau ir nebausta administracine tvarka, dirba, augina du nepilnamečius vaikus), todėl už nesunkaus nusikaltimo padarymÄ jai skiriama baudos bausmė, jos dydį nustatant artimÄ minimaliam (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

12. BK 182 straipsnio 2 dalies sankcija be jokių alternatyvų numato tik laisvės atėmimo bausmę iki aÅ¡tuonerių metų. Pirmosios instancijos teismas D. M. už pasikėsinimÄ sukčiauti paskyrė vienerių metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o galutinės subendrintos bausmės vykdymÄ atidėjo vieneriems metams. Tačiau, Å¡iame nuosprendyje jau minėta, kad visiÅ¡kai atidėti bausmės vykdymÄ nėra galimybės, o iÅ¡ dalies atidedant bausmės vykdymÄ , nuteistoji turėtų realiai atlikti mažiausiai Å¡eÅ¡is mėnesius laisvės atėmimo. Ä®vertinus aplinkybę, kad apeliantė yra iÅ¡situokusi ir viena augina du nepilnamečius vaikus, gim. (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 13, 14), spręstina, jog motinos atskyrimas nuo vaikų sukeltų kur kas didesnių neigiamų pasekmių, nei Å¡velnesnės bausmės rÅ«Å¡ies jai paskyrimas.

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) iÅ¡skiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimÄ . Bausmė turi bÅ«ti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ .

Be to, ji turi neprieÅ¡tarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Ä®statymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankcijÄ už nusikaltimÄ , įvertina tipinį (rÅ«Å¡inį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumÄ . Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rÅ«Å¡inius tam tikro nusikaltimo požymius, iÅ¡ tikrųjų, gali neatitikti tos rÅ«Å¡ies nusikaltimo pavojingumo. Nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi.

Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę.

Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-64-303/2018).

14. Taigi aiÅ¡kus prieÅ¡taravimas teisingumo principui, skiriant bausmes, yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatÄ . Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sÄ vokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas, visų pirma, kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nubrėžtÄ bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-259/2011).

Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali bÅ«ti priimtas atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei 55–61 straipsniuose įtvirtintas bendrÄ sias bausmės skyrimo taisykles. Be to, teismams suteikta galimybė Å¡velninti bausmę ir vadovaujantis BK 62 straipsniu. Ir tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

IÅ¡ esmės turi bÅ«ti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali bÅ«ti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iÅ¡ esmės tik vienÄ â€“ nubaudimÄ , kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiÅ¡kas ir nereikalingas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-204-942/2015, 2K-334-699/2017).

15. Atkreiptinas dėmesys, jog kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Būtina atsižvelgti ir į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse.

Taip iÅ¡reiÅ¡kiamas Å¡iuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrÄ BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste. Taigi, vienoda ir teisinga bausmė už tÄ patį nusikaltimÄ ar nusižengimÄ skirtingoms asmenybėms gali bÅ«ti visiÅ¡kai skirtingo dydžio ir (ar) rÅ«Å¡ies (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-449-942/2016, 2K-268-942/2017).

16. IÅ¡ to, kas buvo iÅ¡aiÅ¡kinta paminėtose kasacinėse nutartyse, matyti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisminę praktikÄ dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, nors ir toliau pažymi, kad Å¡velnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas gali bÅ«ti pagrįstas tik iÅ¡imtinėmis aplinkybėmis, tačiau tų iÅ¡imtinių aplinkybių nustatymÄ vis labiau sieja su tiek nusikalstamÄ veikÄ , tiek ir kaltininko asmenybę apibÅ«dinančių aplinkybių visetu. Svarbiausia yra tai, kad bÅ«tent tų aplinkybių visetas ir leidžia padaryti iÅ¡vadÄ dėl bausmės atitikties teisingumo principams.

17. Å iuo atveju pati nusikalstama veika, t. y. pasikėsinimas sukčiaujant įgyti svetimÄ turtÄ â€“ draudimo iÅ¡mokas, nėra kuo nors mažiau pavojinga ar mažareikÅ¡mė. Nors D. M. nebuvo eismo įvykio inscenizavimo sumanytoja bei iniciatorė, tačiau nuteistoji vykdė bendrininko M. J. parengtÄ nusikalstamos veikos planÄ , t. y. buvo aktyvi vykdytoja. Vis dėlto, bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantė D. M. nėra linkusi nusikalsti, Å¡is susidÅ«rimas su teisėsaugos institucijomis jai yra pirmasis.

D. M. yra dirbantis asmuo (6 t., b. l. 4-6), tačiau jos užimamos pardavėjos-konsultantės pareigos nėra gerai apmokamos, tuo tarpu apeliantė turi iÅ¡laikyti du paauglius vaikus, be to, jai yra suteiktas kreditas (buto paskola) (6 t., b. l. 7-12), todėl jos nusikalstamÄ elgesį nulėmė ir ne itin gera finansinė padėtis. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistoji su sutuoktiniu R. M. santuokÄ nutraukė (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 15), vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su ja, todėl realus D. M. laisvės atėmimas neabejotinai sukeltų skaudžius padarinius nepilnamečiams vaikams, kadangi jiems kuriam laikui reikėtų ieÅ¡koti naujos gyvenamosios vietos.

Tuo tarpu pačios apeliantės asmenybė nėra tiek pavojinga, kad jÄ bÅ«tų tikslinga izoliuoti nuo visuomenės ir, visų pirma, vaikų. Teisėjų kolegijos vertinimu, griežčiausios laisvę varžančios bausmės paskyrimas Å¡iuo atveju aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, todėl, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, D. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ skirtina prokuroro pirmosios instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu siÅ«lyta baudos bausmė, kuri Å¡iuo atveju taip pat padės įgyvendinti bausmės tikslus.

18. Remiantis iÅ¡dėstytu, nuteistosios apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : nuteistosios D. M. apeliacinį skundÄ tenkinti. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. spalio 15 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalis, kuriomis D. M. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį paskirta 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 40 (keturiasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmė ir, subendrinus Å¡ias bausmes bei pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos galutinės 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vienerių) metų laikotarpiui, paskiriant intensyviÄ priežiÅ«rÄ , nustatant buvimo vietÄ â€“ (duomenys neskelbtini), buvimo laikÄ â€“ nuo 23 val. iki 6 val., bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 5 (penkių) MGL dydžio, t. y. 250 Eur (dviejų Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties eurų) įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .

IÅ¡ 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies paÅ¡alinti nustatytÄ D. M. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. kad ji savo noru atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ . D. M. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti 168 (vieno Å¡imto Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių) MGL dydžio, t. y. 8400 Eur (aÅ¡tuonių tÅ«kstančių keturių Å¡imtų eurų) baudÄ . D. M. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirti 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties) MGL dydžio, t. y. 3000 Eur (trijų tÅ«kstančių eurų) baudÄ .

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę, ir subendrintÄ bausmę paskirti 168 (vieno Å¡imto Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių) MGL dydžio, t. y. 8400 Eur (aÅ¡tuonių tÅ«kstančių keturių Å¡imtų eurų) baudÄ . Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 112 (vieno Å¡imto dvylikos) MGL dydžio, t. y. 5600 Eur (penkių tÅ«kstančių Å¡eÅ¡ių Å¡imtų eurų) baudÄ , kurios sumokėjimui nustatyti 1 (vienerių) metų terminÄ , skaičiuojamÄ nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos.

KitÄ 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Å is Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos. Teisėjai Albinas Antanaitis Evaldas Gražys Daiva Jankauskienė