2023-03-15 Nr. AB-6055-3-63-3-01052-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1405-624/2023

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01052-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 28.5; 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja T. Ž. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) Klaipėdos skyriaus 2022 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. (8.3Mr)TP-22-NT-213-2696 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atlikti veiksmus – spręsti advokato paskyrimo klausimą iš naujo; 2) priteisti iš atsakovo 65 000 Eur turtinės žalos kompensaciją ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo; 3) priteisti iš atsakovo 50 000 Eur neturtinės žalos kompensaciją ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo; 4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

2.1. Tarnyba Sprendimu neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė tinkamai ir laiku suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą, t. y. paskirti advokatą Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiais veiksmais atsakovas padarė pareiškėjai didelę turtinę ir neturtinę žalą. Visi dokumentai Tarnybai buvo pateikti tinkamai ir laiku. Tarnyba žinojo, kad šiurkščiai pažeidė pareiškėjos teisę į apeliaciją, kai iki 2019 m. sausio 30 d. nesuteikė pareiškėjai advokato toje pačioje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nes apeliacinį skundą tuo metu galėjo surašyti tik advokatas.

2.2. Atsakovas nepagrįstai ir tyčia nuslėpė ir slepia, kodėl jis sąmoningai praleido terminą ir nesikreipė į antstolį, jeigu mano, kad iš pareiškėjos buvo priteista ir turėjo būti išieškota 440 Lt (127,43 Eur) dydžio suma pagal neteisėtą Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-87-11, 61,50 Lt (17,81 Eur) dydžio suma pagal 2012 m. vasario 3 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-12-12, 200 Lt (57,92 Eur) dydžio suma pagal 2012 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-31-12. Taip pat atsakovas visiškai nepagrįstai ir tyčia nuslėpė ir slepia, kodėl jis praleido 10 metų senaties terminą ir 5 metų senaties terminą pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 107 straipsnio 1 dalį ir laiku sąmoningai nesikreipė į teismą dėl nesumokėtos dar vienos suklastotos 701,50 Lt (203,15 Eur) dydžio sumos neteisėto priteisimo.

2.3. Atsakovas neteisėtais, šališkais ir suinteresuotais veiksmais padarė jai turtinę ir neturtinę žalą. Dėl nepadalinto iki šiol turto ir neatnaujintos bylos nagrinėjimo pareiškėja neteko savo turto ir teismo priteistų pinigų (65 000 Eur dydžio), dėl ko priversta gyventi skurde ir nepritekliuose, negali oriai gyventi ir tenkinti savo būtiniausių poreikių. Iki šiol pareiškėją kamuoja nuolatinė nemiga, emocinė depresija, atsirado naujų nepagydomų ligų, kamuoja nepakeliami fiziniai skausmai, priversta nuolat gydytis, be to, sumažėjo bendravimo galimybės, yra pažeminta atsakovo veiksmais, pablogėjo santykiai šeimoje, neišgali sumokėti už mokslus, už gydymą, komunalinių paslaugų ir pan.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas nurodė, kad:

3.1. Tarnybos Klaipėdos skyriuje 2022 m. vasario 17 d. gautas pareiškėjos prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą, reg. Nr. (8.3)KLTP-213, dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Tarnybos Klaipėdos skyrius 2022 m. vasario 23 d. raštu Nr. (8.3Mr)TPS-668 (toliau – ir 2022 m. vasario 23 d. raštas) kreipėsi į pareiškėją, prašydamas per 20 dienų nuo šio rašto išsiuntimo dienos nurodyti proceso civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujinimo pagrindus bei pateikti šią informaciją pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodyti kada pareiškėja sužinojo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Taip pat šiuo raštu Tarnybos Klaipėdos skyrius paprašė pareiškėjos pristatyti (atsiųsti) patvirtinimą, kad pareiškėja yra apmokėjusi valstybės patirtas išlaidas už antrinės teisinės pagalbos teikimą ankstesnėse bylose. Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos skolininkų informacinės sistemos 2022 m. kovo 16 d. duomenimis pareiškėja nebuvo apmokėjusi visų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

3.2. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja nebuvo sumokėjusi antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias ji buvo įpareigota sumokėti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-87-11, 2012 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-12-12, 2012 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-31-12, Tarnybos Klaipėdos skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalies 11, 14 punktais, Sprendimu atsisakė suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą.

3.3. Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu remiantis asmeniui kitoje byloje buvo nustatyta apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidos arba jų dalis, kurių asmuo neapmokėjo. Nei Įstatymo, nei kitų teisės aktų nuostatos nenumato išimčių, kurios sudarytų pagrindą atleisti pareiškėją nuo prievolės apmokėti teismo priteistas antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą kitoje byloje. Vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 10 dalimi, Tarnyba turi teisę išimtinais atvejais, atsižvelgdama į pareiškėjo prašymą ir įvertinusi jo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į tai, kad yra Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai. Pareiškėjui pageidaujant, kad būtų vertinama jo individuali situacija, jis turi teisę kreiptis į Tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Pareiškėjo individuali situacija vertinama atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui. Tokiu atveju Tarnyba sprendimą priima Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka. Pareiškėja iki šios dienos Tarnybai nėra pateikusi prašymo dėl savo papildomo individualios situacijos įvertinimo, ir nei Įstatymo, nei kitų teisės aktų nuostatos nenumato galimybės pačiai Tarnybai savo iniciatyva vertinti pareiškėjos individualią situaciją be pareiškėjos prašymo dėl jos individualios situacijos įvertinimo. Tarnybos Klaipėdos skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, pagrįstai bei teisėtai Sprendimu atsisakė pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą.

3.4. Įstatymo 18 straipsnyje nustatyta antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarka – norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia Tarnybai ne tik Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintos formos prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, bet ir jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus bei dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punkte numatyta, kad antrinė teisinė pagalba pareiškėjui neteikiama, jeigu pareiškėjas per Tarnybos nustatytą terminą nepateikė visų šio Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatytų dokumentų. Pareiškėja Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. vasario 23 d. raštu prašytos informacijos ir ją pagrindžiančių dokumentų Tarnybos Klaipėdos skyriui nepateikė, dėl ko Tarnybos Klaipėdos skyrius neturėjo galimybės tinkamai išnagrinėti pareiškėjos keliamo reikalavimo pagrįstumo. Esant šioms aplinkybėms, Tarnybos Klaipėdos skyrius Sprendimu, vadovaudamasis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punktu, teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą.

3.5. Tarnyba taip pat nesutinka su pareiškėjos reikalavimu priteisti jai turtinę ir neturtinę žalą. Pareiškėja teismui nepateikė argumentų bei įrodymų, patvirtinančių, jog egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos. Tarnybos Klaipėdos skyrius pagrįstai Sprendimu atsisakė pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą, todėl nėra vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – Tarnybos neteisėtų veiksmų. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjos teiginius apie patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Nesant Tarnybos neteisėtų veiksmų, taip pat neįrodžius esant patirtą turtinę ir neturtinę žalą, nėra ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškėjos T. Ž. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas nustatė, kad:

5.1. Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)TP-22-NT-213-2696, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11, 14 punktais, pareiškėjai atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi pareiškėja nebuvo apmokėjusi antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-87-11, 2012 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-12-12, 2012 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-31-12.) bei per Tarnybos Klaipėdos skyriaus nustatytą terminą nepateikė pareiškėjos reikalavimą pagrindžiančius dokumentus.

5.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apeliacine tvarka priimtoje nutartyje nurodė, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai įsiteisėjusiu 2022 m. birželio 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą priteisti iš T. Ž. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas pagal Tarnybos Klaipėdos skyriaus ginčijamame Sprendime paminėtus Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-87-11, 2012 m. vasario 3 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-12-12 ir 2012 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-31-12 atmesti, kadangi į teismą kreiptasi jau pasibaigus senaties terminui. Taigi, nors Tarnybos Klaipėdos skyrius ginčijamo Sprendimo priėmimo metu neturėjo duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja yra sumokėjusi anksčiau nurodytas antrinės teisinės pagalbos išlaidas, ginčo nagrinėjimo metu aplinkybės, kuriomis buvo grindžiamas Sprendimas atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu, išnyko, kadangi kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas nebeliko prievolės sumokėti 203,16 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Priešingas situacijos vertinimas neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų.

6. Teismas pažymėjo, jog išnykus prievolei pareiškėjai sumokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu.

7. Tačiau teismas pastebėjo, jog bylos nagrinėjimo metu turi būti sistemiškai vertinami visi Sprendimo priėmimo pagrindai, o būtent ir Sprendimo priėmimo pagrindu nurodytas Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punktas, kuriame nurodyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas per Tarnybos nustatytą terminą nepateikė visų šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų.

8. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš Sprendimo matyti, jog Tarnyba nurodė, jog pareiškėja per Tarnybos nustatytą terminą nepateikė Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, nurodytų Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. vasario 23 d. rašte Nr. (8.3Mr)TPS-668. Cituojamo rašto skirsnyje Dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodoma, kad Tarnybai nepateikti jokie reikalavimą pagrindžiantys dokumentai, taip pat nenurodyta sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindo momentą įrodantys duomenys, todėl Tarnyba negali priimti sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos. Tarnyba pareiškėjai nurodė šiuos duomenis pateikti per 20 dienų. Sprendimo 5 punkte nurodoma, kad pareiškėjai šių duomenų nepateikus, antrinė teisinė pagalba neteiktina.

9. Anot teismo, byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų bendradarbiavusi su Tarnyba, teikusi prašomą informaciją. Priešingai, pareiškėja skunde abstrakčiai nurodo, kad visi reikalingi duomenys ir dokumentai Tarnybai buvo pateikti.

10. Vertindamas prašymo turinį suteikti antrinę teisinę pagalbą, teismas pažymėjo, kad 2022 m. vasario 17 d. pateiktas prašymas nurodant teisinės pagalbos teikimo poreikį civilinėje byloje dėl proceso atnaujinimo, teigiant, kad prašo skirti advokatą Klaipėdos apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nepadalinto turto su O. B., yra abstraktus, jame tik abstrakčiai nurodomas antrinės teisinės pagalbos poreikis, su prašymu pateikta Klaipėdos apylinkės teismo nutartis, kurioje nurodoma, kad Klaipėdos apylinkės teisme gautas pareiškėjos T. Ž. prašymas atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

11. Teismas pritarė Tarnybos 2022 m. vasario 23 d. rašte padarytai išvadai, kad teisė į proceso atnaujinimą, kaip ir kiekviena procesinė teisė, turi būti įgyvendinama griežtai laikantis proceso įstatymo reikalavimų. Užbaigtos bylos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujinamas tik konstatavus bent vieną iš Civilinio kodekso 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų. Pagal CPK 368 straipsnio nuostatas, prašymas atnaujinti procesą gali būti teikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Taigi ypač svarbu objektyviai nustatyti ir įvertinti sužinojimo momentą, ko ir buvo siekiama Tarnybai prašant pareiškėją pateikti duomenis ar informaciją apie sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindų atsiradimo momentą. Pareiškėja tipiniame prašyme šių aplinkybių nedetalizavo ir nenurodė, jos nebuvo nurodytos bei pagrįstos faktiniais duomenimis ir po 2022 m. vasario 23 d. rašto pateikimo.

12. Apibendrinęs argumentus teismas sprendė, jog ginčijamas Sprendimas atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punkto pagrindu yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka Įstatymo nuostatas bei teismų išaiškinimus, todėl naikinti jo nėra teisinio pagrindo.

13. Nustatęs, kad vienas iš atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą pagrindų yra teisėtas ir pagrįstas, teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo naikinti Sprendimą. Teismas iš Sprendimo pašalino teisinį pagrindą, kuriuo atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą – Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas. Teismas sprendė, kad kitoje dalyje Sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

14. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad ginčijamas Sprendimas buvo priimtas pažeidžiant Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą terminą.

15. Teismas darė išvadą, kad Tarnybos veiksmų teisėtumas lemia tai, kad nėra teisinių prielaidų, tenkinti pareiškėjos reikalavimus dėl įpareigojimo iš naujo išnagrinėti prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, turtinės ir neturtinės žalos ir delspinigių bei procesinių palūkanų priteisimo (CK 6. 245 str.).

III. 16. Pareiškėja T. Ž. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimą, grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas), priteisti iš atsakovo pareiškėjos naudai visas bylinėjimosi išlaidas ir 5 procentų procesinių metinių palūkanų.

17. Pareiškėja apeliaciniame skunde iš esmės nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas, šališkas. Pareiškėja akcentuoja, kad procesiniai dokumentai, kuriais ji norėjo ginti savo teisėtus interesus, nebuvo parengti tik dėl atsakovo Tarnybos neteisėtų, piktavališkų ir šališkų veiksmų ir jo tiesioginės kaltės, tuo norint pabloginti pareiškėjos procesinę padėtį ir palikti be turto kaip silpniausios proceso šalies, neturinčios darbo bei materialinių galimybių samdyti privatų advokatą. Pareiškėja nurodo, kad Tarnyba apeliacinį skundą privalėjo parengti ir pasirašytas advokato iki 2019 m. balandžio 1 d. bei pateiktas Klaipėdos apygardos teismui, todėl atsakovas seniai privalo atlyginti pareiškėjai padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

18. Pareiškėja pabrėžia, kad Tarnyba be jokio teisinio pagrindo apkaltino ją, kad ji nesumokėjo už antrinę teisinę pagalbą išgalvotas išlaidas, pati nesikreipė į teismus ir į antstolius, faktiškai nesuteikė jai teisinės pagalbos kitose bylose.

19. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

20. Atsakovas akcentuoja, kad Tarnybos Klaipėdos skyrius, siekdamas visapusiškai išnagrinėti pareiškėjos prašymą, objektyviai įvertinti visas su prašymu susijusias faktines aplinkybes, 2022 m. vasario 23 d. raštu Nr. (8.3Mr)TPS-668 kreipėsi į pareiškėją, prašydamas per 20 dienų nuo rašto išsiuntimo dienos nurodyti proceso civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujinimo pagrindus bei pateikti šią informaciją pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodyti, kada pareiškėja sužinojo apie aplinkybes sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Neįvertinęs visų aplinkybių, Klaipėdos skyrius negalėjo priimti pagrįsto sprendimo dėl pareiškėjos reikalavimo pagrįstumo ir atstovavimo tokioje byloje perspektyvumo.

21. Atsakovas pabrėžia, kad vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punktu, antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas per Tarnybos nustatytą terminą nepateikė visų šio Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies numatytų dokumentų. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai per Klaipėdos skyriaus nustatytą terminą nepateikus 2022 m. vasario 23 d. raštu Nr. (8.3Mr)TPS-668 prašytos informacijos bei ją pagrindžiančių dokumentų, Klaipėdos skyrius 2022 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. (8.3)TP-22-NT-213-2696, vadovaudamasis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punktu, Tarnybos nuomone, teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. (8.3Mr)TP-22-NT-213-2696 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo ir pareiškėjos reikalavimų įpareigoti spręsti advokato paskyrimo klausimą iš naujo ir priteisti iš atsakovo turtinę ir neturtinę žalą bei procesines palūkanas pagrįstumo.

23. Ginčijamu Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)TP-22-NT-213-2696, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11, 14 punktais, pareiškėjai atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi pareiškėja nebuvo apmokėjusi antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei per Tarnybos Klaipėdos skyriaus nustatytą terminą nepateikė pareiškėjos reikalavimą pagrindžiančius dokumentus.

24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą: konstatavęs, kad Tarnyba neturėjo pagrindo atsisakyti teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą pagal Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktą, pažymėjo, kad Tarnybos veiksmai, kuriais atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punkto, 18 straipsnio 2 ir 4 dalies reikalavimais, yra teisėti. Teismas akcentavo, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujinamas tik konstatavus bent vieną iš Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų. Pagal CPK 368 straipsnio nuostatas, prašymas atnaujinti procesą gali būti teikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Taigi ypač svarbu objektyviai nustatyti ir įvertinti sužinojimo momentą, ko ir buvo siekiama Tarnybai prašant pareiškėją pateikti duomenis ar informaciją apie sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindų atsiradimo momentą.

25. Pareiškėja apeliaciniame skunde pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, sprendimas yra nemotyvuotas. Pareiškėja akcentuoja, kad procesiniai dokumentai, kuriais ji norėjo ginti savo teisėtus interesus, nebuvo parengti tik dėl atsakovo Tarnybos neteisėtų, piktavališkų ir šališkų veiksmų ir jo tiesioginės kaltės. Pareiškėja taip pat nurodo, kad apeliacinį skundą privalėjo parengti ir pasirašyti advokatas iki 2019 m. balandžio 1 d. bei pateikti Klaipėdos apygardos teismui, todėl atsakovas seniai privalo atlyginti pareiškėjai padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

26. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Tokia išvada darytina, vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principais, inter alia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo ir draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (2 ir 4 punktai) (pvz. žr. LVAT 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2177/2013).

28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šios kategorijos administracines bylas (pvz. 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1162/2010, 2011 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1268/2010), yra akcentavęs, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (Įstatymo 9 straipsnis), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga, įgyvendinant Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus.

29. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, asmuo, norintis gauti antrinę teisinę pagalbą, atitinkamai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai kartu su prašymu be dokumentų, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, taip pat turi pateikti jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus. Pareiškėjas privalo bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Įstatymo 4 str. 1 p.), teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją (Įstatymo 4 str. 2 p.).

30. Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punktas numato, jog antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas per tarnybos nustatytą terminą nepateikė visų šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų. Įstatymo 18 straipsnio 1 dalis nustato, kad “norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus <…>”. To pačio straipsnio 2 dalis nustato, kad “sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir šio įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos advokato išvados arba šio straipsnio 14 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos <..>”.

31. Įvertinus bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus, teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, teisėjų kolegija nemato nei faktinio, nei teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą: teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs ir įvertinęs ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs teisės normas, todėl pagrįstai padarė išvadą, jog Tarnybos Sprendimas atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą buvo pagrįstas.

32. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja Tarnybai pateikė 2022 m. vasario 16 d. prašymą suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kuriame suformuluotas bendro pobūdžio prašymas paskirti advokatą Klaipėdos apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl proceso atnaujinimo, bei Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. nutartis, kuria pareiškėjos prašymas dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo laikytas nepaduotu. Atsakovas 2022 m. vasario 23 d. raštu Nr. (8.3Mr)TPS-668 kreipėsi į pareiškėją, prašydamas per 20 dienų nuo šio rašto išsiutinimo dienos nurodyti proceso civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujinimo pagrindus bei pateikti šią informaciją pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodyti kada pareiškėja sužinojo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. 2022 m. kovo 16 d. Tarnyba priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo, be kita ko, įvertinusi, jog pareiškėja nepateikė 2022 m. kovo 23 d. rašte nurodytų dokumentų, nusprendė atsisakyti jai suteikti antrinę teisinę pagalbą.

33. Pažymėtina, kad byloje pareiškėja nenurodė ir nepateikė įrodymų, paneigiančių Tarnybos 2022 m. kovo 23 d. rašte konstatuotą aplinkybę, kad 2022 m. kovo 23 d. rašte nurodytu terminu ji pateikė Tarnybai būtinus duomenis ir dokumentus (nurodė Tarnybai proceso civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujinimo pagrindus, kada sužinojo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, pateikė šią informaciją pagrindžiančius dokumentus), byloje taip pat nėra duomenų, kad Tarnybai minėti duomenys buvo ar galėjo būti žinomi.

34. Apibendrindama, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog Tarnyba, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punktu, 18 straipsnio 2 ir 4 dalimis, pagrįstai atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai.

35. Nors pareiškėja apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad Tarnyba jai nepagrįstai atsisakė suteikti advokatą parengti apeliacinį skundą civilinėje byloje dėl 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimo, šie apeliacinio skundo argumentai nėra susiję su ginčijamu Sprendimu, kadangi pareiškėja 2022 m. vasario 16 d. prašyme prašė paskirti advokatą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl proceso atnaujinimo, o ne dėl apeliacinio skundo pateikimo. Tarnybos akto, kuriuo atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą apeliaciniam skundui paduoti, teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios administracinės bylos dalykas.

36. Kiti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai dėl skundžiamo pirmosios instancijos sprendimo, dalies kuria netenkinti kiti pareiškėjos reikalavimai, teisėtumo ir pagrįstumo yra itin abstraktūs. Pažymėtina, kad nesant pagrindo konstatuoti vienos iš būtinų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų valdžios institucijos veiksmų (CK 6.271 str. 1 d.), reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.

37. Vertindama pareiškėjos argumentus dėl teismo šališkumo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr.AS822-885/2011; ir kt.). Pareiškėja nurodo, kad teismo šališkumą patvirtina teismo atlikti veiksmai nagrinėjamoje byloje (skundo atmetimas). Pažymėtina, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018). Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti išvados dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, kadangi vien pareiškėjos nepasitenkinimas teismo priimtu procesiniu sprendimu nėra pagrindas manyti jį buvus šališku.

38. Pareiškėja apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesikreipė į Konstitucinį Teismą, veikė prieš Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – Konstitucija) ir žmogaus teises, kadangi advokatas priklauso pareiškėjai ir ji turi teisę jį turėti. Pareiškėja prašo apeliacinės instancijos teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl jos konstitucinių teisių ir Konstitucijos pažeidimo.

39. Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

40. Pareiškėjos prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra itin abstraktus, jame nenurodoma kokios Įstatymo nuostatos ar kiti teisės aktai galimai prieštarauja Konstitucijai. Kadangi teisėjų kolegijai nekilo abejonių dėl ginčui spręsti taikytinų Įstatymo nuostatų prieštaravimo Konstitucijai, toks pareiškėjos prašymas netenkinamas.

41. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos T. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė