ec34c78e-aec4-4dd7-8b64-e68ccb14b4fb · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-288-202/2016Proceso Nr. 1-10-1-60015-2007-4Procesinių sprendimų kategorijos: 1.2.30.1., 1.2.30.2., 2.4.6.3.1., 2.4.6.3.2., 2.4.6.4.1., 2.4.6.4.4. (N) (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 17 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Viktoro Kažio, Svajūno Knizlerio,sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei, Audronei Rasiulienei, Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Rolandui Jurkevičiui,nuteistiesiems A.

Ž. Ž., G. S., nuteistųjų gynėjams advokatams DrÄ sučiui Zagreckui, Arnui Paliukėnui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų A. Ž. Ž. ir G. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. Ž. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas:pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 308 straipsnio 2 dalį (dėl nepilnametės R. K. įtraukimo į prostitucijÄ ) laisvės atėmimo bausme dvejiems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams; pagal BK 307 straipsnio 3 dalį (dėl pelnymosi iÅ¡ nepilnametės R.

K. prostitucijos) laisvės atėmimo bausme dvejiems metams ir deÅ¡imčiai mėnesių;pagal BK 308 straipsnio 2 dalį (dėl nepilnametės Ž. B. įtraukimo į prostitucijÄ ) laisvės atėmimo bausme dvejiems metams ir aÅ¡tuoniems mėnesiams; pagal BK 307 straipsnio 3 dalį (dėl pelnymosi iÅ¡ nepilnametės Ž. B. prostitucijos) laisvės atėmimo bausme trejiems metams;pagal BK 308 straipsnio 2 dalį (dėl nepilnametės I. B. įtraukimo į prostitucijÄ ) laisvės atėmimo bausme dvejiems metams ir deÅ¡imčiai mėnesių; pagal BK 307 straipsnio 3 dalį (dėl pelnymosi iÅ¡ nepilnametės I.

B. prostitucijos) laisvės atėmimo bausme trejiems metams ir dviem mėnesiams;pagal BK 308 straipsnio 2 dalį (dėl D. S. (Z.) įtraukimo į prostitucijÄ ) laisvės atėmimo bausme trejiems metams; pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (dėl J. G. sÄ vadavimo prostitucijai) laisvės atėmimo bausme dvejiems metams;pagal BK 307 straipsnio 3 dalį (dėl pelnymosi iÅ¡ nepilnametės J. G. prostitucijos) laisvės atėmimo bausme trejiems metams ir keturiems mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams ir deÅ¡imčiai mėnesių.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iÅ¡ A. Ž. Ž. konfiskuoti paimti 14 104, 25 Lt, 1 JAV doleris ir 5 Latvijos latai.A. Ž. Ž. pagal BK 157 straipsnio 1 dalį (dėl R. K. pardavimo) iÅ¡teisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . Å ioje dalyje nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.G. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:pagal BK 307 straipsnio 3 dalį (dėl pelnymosi iÅ¡ nepilnametės R. K. prostitucijos) laisvės atėmimo bausme dvejiems metams ir deÅ¡imčiai mėnesių;pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (dėl pelnymosi iÅ¡ V.

V. prostitucijos) laisvės atėmimo bausme dvejiems metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.G. S. pagal BK 157 straipsnio 1 dalį (dėl R. K. pirkimo) iÅ¡teisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , pagal BK 308 straipsnio 2 dalį (dėl V. V. įtraukimo į prostitucijÄ ) iÅ¡teisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Å iose dalyse nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : A. Ž. Ž. nuteistas už tai, kad 2007 m. birželio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, panaudodamas fizinę ir psichinę prievartÄ bei apgaulę, įtraukė į prostitucijÄ nepilnametę R. K. – įkalbėjo gyventi jo nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur jai bÅ«siÄ sudarytos sÄ lygos atlikti masažus, taip pat apmokėjo nagų priauginimo, soliariumo ir kitas procedÅ«ras, pirko kvepalus, rÅ«bus bei avalynę, sakydamas, kad ji greitai uždirbsianti daug pinigų ir jam padengsianti Å¡ias iÅ¡laidas.

Vėliau A. Ž. Ž., atvežęs jÄ Ä¯ kitÄ jo iÅ¡nuomotÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kė, kad ji Å¡iame bute turėsianti teikti seksualinio pobÅ«džio paslaugas. 2007 m. liepos 16 d. R. K. pabėgus iÅ¡ minėto buto, jÄ suradęs parvežė atgal, pavartojo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ fizinį smurtÄ , atėmė mobiliojo ryÅ¡io telefonus, kol R. K., supratusi, kad A. Ž. Ž. jos neiÅ¡leis, sutiko gyventi jo nuomojamame bute ir teikti seksualinio pobÅ«džio paslaugas. Be to, A.

Ž. Ž. nuteistas už tai, kad nuo 2007 m. birželio mėnesio mėn. iki 2007 m. spalio mėnesio, tiksliau nenustatytu laikotarpiu, pelnėsi iÅ¡ nepilnametės R. K. prostitucijos, aprÅ«pino jÄ gyvenamÄ ja vieta – apgyvendino jo iÅ¡nuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur nukentėjusioji vertėsi prostitucija ir visas lėšas, – ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ sumÄ , perdavė A. Ž. Ž.. Taip pat jis sÄ vadavo prostitucijai – surasdavo asmenis, kuriems R. K. teikė seksualinio pobÅ«džio paslaugas, vežė jÄ Ä¯ butus ir vieÅ¡bučius ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais adresais, ir pats paimdavo pinigus už suteiktas paslaugas.

Be to, A. Ž. Ž. nuteistas už tai, kad 2007 m. liepos mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, panaudodamas fizinę ir psichinę prievartÄ bei apgaulę, įtraukė į prostitucijÄ nepilnametę Ž. B., – įkalbėjo gyventi jo nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nupirko rÅ«bų bei avalynės ir tuomet pareiÅ¡kė, kad ji Å¡iame bute turėsianti teikti seksualinio pobÅ«džio paslaugas. A. Ž. Ž. jÄ nuolat kontroliavo, naudojo psichinę prievartÄ sakydamas, kad jei ji pabėgsianti, jis jÄ surasiÄ s ir kad be „stogo“ jai dirbti nepavyksiÄ . Be to, A.

Ž. Ž. nuteistas už tai, kad nuo 2007 m. liepos mėnesio, ikiteisminio tiksliau nenustatyta datos, iki 2008 m. vasario 22 d. pelnėsi iÅ¡ nepilnametės Ž. B. prostitucijos, aprÅ«pino jÄ gyvenamÄ ja vieta – apgyvendino jo iÅ¡nuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur nukentėjusioji vertėsi prostitucija ir pusę lėšų, – ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ sumÄ , perdavė A. Ž. Ž.. Be to, jis sÄ vadavo prostitucijai – surasdavo asmenis, kuriems Ž. B. teikė seksualinio pobÅ«džio paslaugas, vežė jÄ Ä¯ butus ir vieÅ¡bučius ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais adresais, ir pats paimdavo pinigus už suteiktas paslaugas.Be to, A.

Ž. Ž. nuteistas už tai, kad 2007 m. gruodžio mėn., tiksliau nenustatytu laiku, panaudodamas fizinę ir psichinę prievartÄ bei apgaulę, įtraukė į prostitucijÄ nepilnametę I. B., – interneto svetainėje www.pazintysxxx.lt paskelbė savo duomenis, tokiu bÅ«du susipažino su ja, – įkalbėjo gyventi jo nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur ji turėsianti teikti seksualinio pobÅ«džio paslaugas, žadėdamas, kad ji uždirbsianti daug pinigų. A. Ž. Ž. nuolat vartojo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ fizinį smurtÄ , kontroliavo jÄ , kol I.

B. sutiko gyventi jo nuomojamame bute ir teikti seksualinio pobÅ«džio paslaugas. Be to, A. Ž. Ž. nuteistas už tai, kad nuo 2008 m. sausio mėnesio mėn., tiksliau nenustatytos datos, iki 2008 m. vasario 22 d. pelnėsi iÅ¡ nepilnametės I. B. prostitucijos, aprÅ«pino jÄ gyvenamÄ ja vieta – apgyvendino jo iÅ¡nuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur nukentėjusioji vertėsi prostitucija ir pusę lėšų, – ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ sumÄ , perdavė A. Ž.

Ž.. Be to, jis sÄ vadavo prostitucijai – surasdavo asmenis, kuriems I. B. teikė seksualinio pobÅ«džio paslaugas, vežė jÄ Ä¯ butus ir vieÅ¡bučius ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais adresais, ir pats paimdavo pinigus už suteiktas paslaugas.Be to, A. Ž. Ž. nuteistas už tai, kad 2006 m. pavasarį, tiksliau nenustatytu laiku, panaudodamas fizinę ir psichinę prievartÄ bei apgaulę, įtraukė į prostitucijÄ D. S. (Z.) – įkalbėjo gyventi jo nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur ji turėsianti teikti seksualinio pobÅ«džio paslaugas.

A. Ž. Ž. nuolat vartojo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ fizinį smurtÄ , kontroliavo jÄ , kol D. S. sutiko gyventi jo nuomojamame bute ir teikti seksualinio pobÅ«džio paslaugas. Be to, A. Ž. Ž. nuteistas už tai, kad nuo 2006 m. rudens, tiksliau nenustatytos datos, iki 2007-11-21 pelnėsi iÅ¡ nepilnametės ir nuo 2007-11-21 iki Å¡ios dienos pelnosi iÅ¡ J. G. prostitucijos, apmokėjo krÅ«tų didinimo operacijÄ , aprÅ«pino jÄ gyvenamÄ ja vieta, – apgyvendino jo iÅ¡nuomotame bute, esančiame Panerių g. 25, Vilniuje, kur nukentėjusioji vertėsi prostitucija ir – ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ sumÄ perdavė A.

Ž. Ž.. Be to, jis sÄ vadavo prostitucijai – surasdavo asmenis, kuriems J. G. teikė seksualinio pobÅ«džio paslaugas, vežė jÄ Ä¯ butus ir vieÅ¡bučius ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais adresais, ir pats paimdavo pinigus už suteiktas paslaugas.A. Ž. Ž. buvo kaltinamas bei atiduotas teismui ir pagal BK 307 straipsnio 2 dalį dėl to, kad nuo 2006 metų pavasario, ikiteisminio tyrimo metu tiksli data nenustatyta, iki 2007 metų balandžio mėnesio, ikiteisminio tyrimo metu tiksli data nenustatyta, pelnėsi iÅ¡ D.

S. (Z.) prostitucijos, aprÅ«pino jÄ gyvenamÄ ja vieta – apgyvendino jo iÅ¡nuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur nukentėjusioji vertėsi prostitucija ir visas lėšas, – ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ sumÄ , perdavė A. Ž. Ž.. Be to, jis sÄ vadavo prostitucijai – surasdavo asmenis, kuriems D. S. (Z.) teikė seksualinio pobÅ«džio paslaugas, vežė jÄ Ä¯ butus ir vieÅ¡bučius ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais adresais, ir pats paimdavo pinigus už suteiktas paslaugas.G.

S. nuteistas už tai, kad nuo 2007 m. lapkričio 2 d. iki 2008 m. vasario 6 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laikotarpiu, pelnėsi iÅ¡ nepilnametės R. K. prostitucijos, aprÅ«pino jÄ gyvenamÄ ja vieta – apgyvendino jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), antrajame aukÅ¡te, kur nukentėjusioji vertėsi prostitucija ir visas lėšas – ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ sumÄ , perdavė jam. Be to, jis sÄ vadavo prostitucijai – surasdavo asmenis, kuriems R.

K. teikė seksualinio pobÅ«džio paslaugas, vežė jÄ Ä¯ butus ir vieÅ¡bučius ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais adresais ir pats paimdavo pinigus už suteiktas paslaugas.Be to, jis nuteistas už tai, kad nuo 2007 m. lapkričio mėnesio iki 2008 m. sausio mėnesio, tiksliau nenustatytu laikotarpiu, pelnėsi iÅ¡ V. V. prostitucijos, aprÅ«pino jÄ gyvenamÄ ja vieta – apgyvendino jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), antrajame aukÅ¡te, kur nukentėjusioji vertėsi prostitucija ir visas lėšas – apie 20000 Lt perdavė jam.

Be to, jis sÄ vadavo prostitucijai – surasdavo asmenis, kuriems V. V. teikė seksualinio pobÅ«džio paslaugas, vežė jÄ Ä¯ butus ir vieÅ¡bučius ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais adresais, ir pats paimdavo pinigus už suteiktas paslaugas.IÅ¡ Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. nuosprendžio matyti, jog teismas konstatavo A. Ž. Ž. kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 307 straipsnio 2 dalyje (dėl pelnymosi iÅ¡ D. S. (Z.) prostitucijos ir sÄ vadavimo jos prostitucijai), taip pat nurodė ir su Å¡ia nusikalstama veika susijusius bausmės skyrimo motyvus, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje sprendimo, pripažinti A.

Ž. Ž. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 307 straipsnio 2 dalyje (dėl pelnymosi iÅ¡ D. S. (Z.) prostitucijos), nėra.Nuteistasis G. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad apygardos teismas, neteisingai įvertinęs įrodymus ir netinkamai pritaikęs baudžiamÄ jį įstatymÄ , buvo Å¡aliÅ¡kas. Be to, teismas tyrė tik nuteistÄ jį kaltinančias aplinkybes, tuo tarpu jį teisiančios aplinkybės iÅ¡tirtos nebuvo. Taip pat neįvertinta dauguma objektyviųjų nusikaltimo požymių, nenustatyti ir subjektyvieji nusikaltimo požymiai.

Apelianto nuomone, teismo įrodymais pripažinti duomenys negali bÅ«ti vertinami kaip įrodymai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 4 dalis). Neteisingai įvertinus bylos įrodymus buvo netinkamai pritaikytas ir baudžiamasis įstatymas, t. y. BK 307 straipsnio 3 dalis.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog apygardos teismas vertino tik kaltinimo pateiktus įrodymus, atsisakydamas vertinti jo (G. S.) bei gynėjo argumentus, todėl pažeidė BPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ rungtyniÅ¡kumo principÄ .

Liudytoja R. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo priversta duoti nuteistÄ jį kaltinančius parodymus, nes tyrėjai grasino pateikti kaltinimus ir jai pačiai. BÅ«damas neÅ¡aliÅ¡kas, teismas nuosprendyje turėjo nurodyti, kodėl atsisako vertinti R. K. teisme duotus parodymus. Be to, teismas nepagrįstai neapklausė liudytojos V. V., kadangi BPK 276 straipsnis numato tik iÅ¡imtinius atvejus, kada liudytojo parodymai gali bÅ«ti perskaitomi teisme (liudytojui mirus, vengiant duoti parodymus ar kitoms panaÅ¡ioms aplinkybėms) (Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimas byloje DELTA prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ).

Nuteistasis mano, jog teisme liudytojams ne kartÄ nurodžius, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo verčiami duoti parodymus, V. V. apklausa galėjo atskleisti tikrÄ sias bylos aplinkybes ir patvirtinti jo nekaltumÄ . Be to, teisiamojo posėdžio metu nuteistajam G. S. pareiÅ¡kus, kad užfiksuotuose pokalbiuose balsas yra ne jo, teismas privalėjo paskirti fonoskopinę ekspertizę. Skundo autorius taip pat nurodo, jog apygardos teismas net nebandė nustatyti, kas yra kompiuterinės laikmenos savininkas. Ta aplinkybė, kad kompiuteriai paimti iÅ¡ patalpos, kuriÄ apeliantas buvo iÅ¡nuomojęs, neturi bÅ«ti vertinama įrodymu, jog laikmena priklauso G.

S..Apelianto nuomone, nurodytos aplinkybės patvirtina apygardos teismo Å¡aliÅ¡kumÄ . Aptardamas BK 307 straipsnio dispozicijÄ , nuteistasis G. S. teigia, kad bÅ«tinas sÄ vadavimo požymis yra tai, kad kaltininkas minėtuosius veiksmus atlieka už pinigus ar kitokiÄ turtinę naudÄ . Be to, kvalifikuojant sÄ vadavimÄ nepilnamečio asmens atžvilgiu bÅ«tina nustatyti, ar kaltininkas žinojo, jog asmuo nepilnametis, o jei nežinojo, tai ar galėjo numatyti. R. K. teigė, kad dirba bei mokosi kolegijoje, apie savo amžių ji pasakė netiesÄ , todėl apeliantas mano, kad jo veiksmai pagal 307 straipsnio 3 dalį kvalifikuoti nepagrįstai.

Be to, R. K. kambarį (duomenys neskelbtini) nuomojosi tik 2,5 mėn. Per tÄ laikÄ apeliantas jÄ matė tik kelis kartus. Pastaroji neatrodė kaip nepilnametė. Tai matyti ir iÅ¡ tuo metu darytų nuotraukų. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad jis iÅ¡ prostitucijos turėjo naudÄ . Todėl nesant objektyviųjų požymių, nėra ir nusikaltimo sudėties.Nagrinėjamoje byloje turėjo bÅ«ti įrodyta ir G. S. tyčia užsiimti sÄ vadavimu bei tikslas pasipelnyti. Apelianto nuomone, teismas jo kaltę grindė prielaidomis, nurodęs, kad prostitucija besiverčiantys asmenys nuomojosi jo patalpas.

Tačiau teismas neįvertino to, kad nuomojamos patalpos turėjo atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ , o domėtis trumpai gyvenusių nuomininkių veikla (V. V. – 1,5 mėn., R. K. – 2,5 mėn.), jis neturėjo galimybės. Teismo teiginys, kad apelianto nuomojamose patalpose buvo verčiamasi prostitucija, yra deklaratyvus, nes byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio seksualinių paslaugų teikimÄ minėtu adresu. Kompiuterių laikmenose esantys duomenys apie nuomininkes turi bÅ«ti kvalifikuojami kaip pasikėsinimas padaryti administracinės teisės pažeidimÄ , bet ne nusikalstama veika pagal BK 307 straipsnį.Skundo autorius taip pat nurodo, jog pagrindinė aplinkybė, įrodanti teismo neobjektyvumÄ ir Å¡aliÅ¡kumÄ yra tai, kad skiriant bausmę buvo nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir EŽTT suformuotos bausmių skyrimo praktikos, kai kaltinamajam nėra užtikrinta teisė į greitÄ ir teisingÄ procesÄ (Grauslys v.

Lithuania, Sleževičius v. Lithuania, Meilus v. Lithuania, Girdauskas v. Lithuania, Kuvikas v. Lithuania, Simanavičius v. Lithuania, Jakumas v. Lithuania, NorkÅ«nas v. Lithuania). EŽTT yra nurodęs, kad viena iÅ¡ kompensavimo už uždelstÄ procesÄ priemonių yra atsakomybės Å¡velninimas. Tačiau teismas pažeistos teisės į greitÄ procesÄ neįžvelgė ir atsakomybės G. S. neÅ¡velnino. Nagrinėjama byla nėra sudėtinga, todėl jos nagrinėjimas nuo 2007 iki 2013 metų yra akivaizdžiai per ilgas.

Nuteistajam buvo apribota galimybė judėti, nes jis buvo priverstas reguliariai registruotis policijos įstaigoje, taip pat atimta teisė ieÅ¡koti darbÄ užsienyje. Apeliantas teigia, kad pastaruosius Å¡eÅ¡erius metus jo laisvė buvo suvaržyta, t. y jis atliko bausmę, nors kaltė įrodyta nebuvo. Apeliantas taip pat nurodo, jog teismas pažeidė įrodymų leistinumo principÄ . Pagrindinis jo kaltės pagal BK 307 straipsnio 3 dalį įrodymas buvo nukentėjusiosios R. K. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duoti parodymai, gauti pažeidus BPK 186 straipsnio nuostatas.

BPK 20 straipsnio nuostatos yra imperatyvios ir jos neleidžia remtis įrodymais, kurie gauti pažeidžiant įrodymų leistinumo principÄ . Pripažinęs nepilnametės R. K. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos ji vėliau paneigė, įrodymais, apygardos teismas Å¡iurkščiai pažeidė BPK, todėl yra pagrindas panaikinti nuosprendį. Be to, teismas įrodymais pripažino ir G. S. bei V. G. telefoninių pokalbių įraÅ¡Ä . Apeliantas atkreipia dėmesį, jog leidimas gauti įraÅ¡Ä teismo buvo gautas kitoje byloje ir galėjo bÅ«ti panaudotas tik vadovaujantis BPK 162 straipsnio nuostatomis.

Negavęs tokio leidimo apygardos teismas nepagrįstai vertino įrodymų leistinumo kriterijams neatitinkantį įrodymÄ .Apeliaciniame skunde nuteistasis praÅ¡o atlikti įrodymų tyrimÄ tikslu užtikrinti jo teisę į teisingÄ procesÄ ir nustatyti jį teisinančias aplinkybes. Pakartotinai apklausti R. K., V. V. bei V. G..Apeliaciniame skunde nuteistasis G. S. praÅ¡o nuosprendį dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo, neteisingai pritaikyto įstatymo, baudžiamojo proceso pažeidimų panaikinti.Nuteistasis A. Ž.

Ž. apeliaciniame skunde nurodo, kad kaltinimas dėl nepilnametės R. K. įtraukimo į prostitucijÄ ir pelnymosi iÅ¡ jos prostitucijos grindžiamas vien tik pačios R. K. parodymais. Å ios liudytojos teisme duoti parodymai paneigia nuosprendyje nurodytas aplinkybes, kad R. K. į prostitucijÄ Ä¯traukta panaudojant fizinę ir psichinę prievartÄ bei apgaulę. Å ios aplinkybės neįrodytos. Aptardamas fizinio smurto ir psichinės prievartos sÄ vokas, apeliantas teigia, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių naudotÄ fizinį ar psichinį smurtÄ prieÅ¡ R.

K.. Apie tai neparodė ir pati R. K.. Net ir tikint liudytojos parodymais, ji aiÅ¡kiai parodė, kad A. Ž. Ž. jai pasiÅ«lė užsiimti prostitucija. Taigi iÅ¡ nuosprendžio neaiÅ¡ku, kuo pasireiÅ¡kė apgaulė. Byloje nėra ir duomenų, kad jis pelnėsi iÅ¡ R. K. prostitucijos ir sÄ vadavo prostitucijai. Apie tai parodė tik pati liudytoja, kurios parodymai negali bÅ«ti pakankamu vieninteliu įrodymu byloje. NeaiÅ¡ku, nei kada, nei kiek pinigų iÅ¡ jos buvo gauta, nei kur, kada ir kokiems asmenims nuteistasis jÄ vežė teikti seksualines paslaugas.Apelianto nuomone, teisme R.

K. duoti parodymai taip pat nelaikytini įrodymais, kadangi į teisiamÄ jį posėdį liudytojÄ atvedė operatyvinis darbuotojas, nurodęs, kÄ kalbėti. Be to, R. K. teisme parodė, kad ant jo (A. Ž. Ž.) pyksta. Todėl jos parodymai dar ir dėl to turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, nes ji jį paprasčiausiai apkalba. Dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų R. K. paaiÅ¡kino, kad jos apklausa vyko du kartus – vienÄ kartÄ 10 valandų, kitÄ kartÄ â€“ 8 valandas. Kriminalistai vertė jÄ duoti parodymus apie jÄ pačiÄ ir dar 4 merginas.

Apie jos pardavimÄ ji sužinojo iÅ¡ pareigÅ«nų. Å ie liudytojos parodymai yra neįvertinti. O liudytojos parodymų dėl nuteistojo tariamai padaryto nusikaltimo daugiau niekas nepatvirtina. Nuosprendis prielaidomis ir spėliojimais negali bÅ«ti grindžiamas.Be to, apeliantas nuteistas už nusikaltimus, padarytus nepilnametės atžvilgiu. Tačiau iÅ¡ byloje užfiksuotų R. K. parodymų matyti, kad ji pati visiems prisistatinėjo kaip pilnametė. Kaip liudytoja apklausta tyrėja taip pat parodė, kad R.

K. atrodė kaip suaugusi moteris, ji nebuvo panaÅ¡i į nepilnametę.Teismas nustatė, kad A. Ž. Ž., panaudodamas fizinę ir psichinę prievartÄ bei apgaulę, įtraukė į prostitucijÄ liudytojas Z. B., I. B., D. S. ir pelnėsi iÅ¡ jų prostitucijos bei sÄ vadavo. Teisme apklausta Ž. B. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jai buvo daromas psichologinis spaudimas, pareigÅ«nai gÄ sdino, kad neiÅ¡leis ir pasakys tėvams, jog ji prostitutė, todėl ji ir papasakojo tai, kÄ iÅ¡ jos norėjo iÅ¡girsti tyrėjai, o protokolus pasirašė neskaičiusi.

Taip pat ji parodė, kad A. Ž. Ž. jokio smurto nenaudojo, jos nekontroliavo, vyrų jai neieškojo, į viešbučius neveždavo. Liudytoja I. B. teisme parodė, kad vertėsi prostitucija, tačiau jis (A. Ž. Ž.) nesiūlė jai tuo užsiimti, klientų neieškojo, jokio smurto jos atžvilgiu nevartojo, pas klientus neveždavo. Liudytoja paaiškino ir tai, kodėl ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius parodymus. Liudytoja D. S. teisme parodė, kad su A. Ž. Ž. draugavo, bute, (duomenys neskelbtini), gyveno viena.

Už buto nuomÄ jam mokėdavo apie 400 Lt, kuriuos jai atsiųsdavo tėvai. Kalbų apie seksualinių paslaugų teikimÄ nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu apie A. Ž. Ž. iÅ¡ dalies davė kitokius parodymus, nes tuo metu buvo pikta po iÅ¡siskyrimo su juo.Nepaisant to, kad visos liudytojos savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, paneigė ir nurodė pagrįstus argumentus, dėl ko ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus, teismas nuosprendyje rėmėsi bÅ«tent ikiteisminio tyrimo metu duotais minėtų liudytojų parodymais.Apeliantas taip pat nurodo, jog nuosprendis dalyje dėl pelnymosi iÅ¡ J.

G. prostitucijos ir sÄ vadavimo, visiÅ¡kai nemotyvuotas. Be to, nuosprendyje nurodyta, kad jis nuo 2007-11-21 iki Å¡ios dienos pelnosi iÅ¡ J. G. prostitucijos. Teismo iÅ¡vadų Å¡ioje dalyje nepatvirtina jokie duomenys. Liudytoja J. G. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme neparodė, kad nuteistasis pelnėsi iÅ¡ jos prostitucijos ir veždavo jÄ pas klientus (sÄ vadavo). PrieÅ¡ingai, parodė, kad A. Ž. Ž. nežinojo, kuo ji užsiima. Apie jo pelnymÄ si iÅ¡ prostitucijos Å¡i liudytoja nieko neparodė. Todėl apeliantui neaiÅ¡ku, kuo remiantis jis pripažintas kaltu.Skundo autoriaus nuomone, nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas, nes neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 40 iÅ¡aiÅ¡kinimų dėl nuosprendžio suraÅ¡ymo.

Nuosprendžio nustatomojoje dalyje apraÅ¡ytos ne teismo nustatytos aplinkybės, o perraÅ¡ytas kaltinamasis aktas. Kaip minėta, nuosprendis pagrįstas liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie teisme buvo paneigti, o apie J. G. atžvilgiu padarytÄ nusikaltimÄ nėra nė vieno motyvo. Be to, įrodymai ikiteisminio tyrimo metu gauti neteisėtai – jie neatitinka leistinumo, patikimumo kriterijų, gauti naudojant prieÅ¡ merginas neleistinus metodus, psichinę prievartÄ , todėl negali bÅ«ti pripažinti įrodymais (pažeistos BPK 20 straipsnio, BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos).

Vien prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų surinktais duomenimis skundžiamo nuosprendžio teismas grįsti negalėjo. Be to, apeliantui neaiÅ¡ku, kaip galima asmenį įtraukti į prostitucijÄ , kuris jau užsiiminėja prostitucija. IÅ¡ teismui pateiktų duomenų matyti, kuo užsiėmė R. K., D. S.. Liudytoja L. Ū. teisme parodė, kad R. K. užsiiminėjo prostitucija, siÅ«lė ir jai dirbti prostitute Danijoje, siÅ«lė jai padėti padaryti pasÄ . Å ios aplinkybės nuosprendyje aptartos nebuvo.

Nuteistasis A. Ž. Ž. nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad „minėtų liudytojų parodymai bei kiti byloje esantys faktiniai duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamieji vienais atvejais žinojo, kad pelnėsi (turėjo pajamų, sÄ vadavo, organizavo, vadovavo) bÅ«tent iÅ¡ nepilnamečių asmenų prostitucijos, kitais atvejais – galimai nežinojo, tačiau galėjo ir turėjo tai suvokti bei numatyti”. Apelianto nuomone, nuosprendyje negali bÅ«ti abstrakčių samprotavimų. Teismas privalėjo nustatyti konkrečius atvejus, tai yra kurių liudytojų amžių nuteistasis tiksliai žinojo ir pagrįsti iÅ¡vadas bylos duomenimis.

Taip pat neaiÅ¡ku, kuriais atvejais nuteistasis „galimai nežinojo“ kad liudytojos nepilnametės bei kodėl teismas mano, kad jis turėjo tai suvokti.Apeliantas teigia, jog nuosprendyje nepasisakyta apie nusikalstamų veikų subjektyviÄ jÄ pusę. Be to, teisiamojo posėdžio metu buvo iÅ¡klausyti ne visi garso įraÅ¡ai, tariamai patvirtinantys apelianto kaltę. Nuteistasis mano, jog teismas negalėjo nuosprendžio grįsti „kai kuriais” įraÅ¡ais. Nuosprendyje taip pat neteisingai nurodyta, kad A.

Ž. Ž. neneigė, kad tai gali bÅ«ti jo balsas. IÅ¡ tiesų nuteistasis nepatvirtino, kad įraÅ¡uose girdimas balsas yra jo.Lietuvos Konstitucinis Teismas 2000 m. rugsėjo 19 d. nutarime pažymėjo, jog teismas privalo besÄ lygiÅ¡kai laikytis konstitucinių principų, juos įtvirtinančių įstatymų reikalavimų dėl baudžiamojo proceso Å¡alių lygybės įstatymui ir teismui, bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas ir nepriklausomas. Tai svarbiausios prielaidos, kad teisme bÅ«tų visapusiÅ¡kai, nuodugniai bei objektyviai iÅ¡tirtos bylos aplinkybės ir nustatyta tiesa bei teisingai pritaikyti baudžiamieji įstatymai. 2006 m. sausio 16 d.

Lietuvos Konstitucinis Teismas nurodė, kad Konstitucinė teisė į teisingÄ teismÄ , kartu ir į tinkamÄ teismo procesÄ interpretuojama kitų Konstitucijos nuostatų kontekste, reiÅ¡kia inter alia tai, kad teismo procese, kur nagrinėjama baudžiamoji byla, turi bÅ«ti laikomasi baudžiamojo proceso teisės principų ir normų.Apelianto nuomone, nuosprendis neatitinka Konstitucinio Teismo nuostatų, yra neobjektyvus, neiÅ¡nagrinėtos visos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, nepaÅ¡alinti prieÅ¡taravimai, netinkamai pritaikytas įstatymas bei neįrodyta kaltė.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. Ž. Ž. prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti.Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras – atmesti.Nuteistųjų A. Ž. Ž. ir G. S. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Apeliaciniuose skunduose iš esmės nesutinkama su A. Ž. Ž. ir G. S. nuteisimu bei teismo atliktu įrodymų vertinimu, keliamos abejonės dėl liudytojų parodymų patikimumo, abejojama, jog byloje esančiuose garso įrašuose užfiksuoti būtent nuteistųjų balsai.

G. S. apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas. Dėl Å¡aliÅ¡kumo Nuteistasis G. S. apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjo tendencingai, palaikydamas vien kaltinimo pusę, o atsisakydamas vertinti jo (G. S.) bei gynėjo argumentus, pažeidė rungimosi principÄ . Å ie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , turi teisę, kad jo bylÄ vieÅ¡ai ir teisingai iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas.

Å i teisė numatyta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas yra ir viena iÅ¡ asmens konstitucinės teisės į teisingÄ teismÄ sudėtinių dalių. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus. Vertinant neÅ¡aliÅ¡kumÄ subjektyviuoju aspektu, turi bÅ«ti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo. Objektyvus neÅ¡aliÅ¡kumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas bÅ«tų organizuojamas, proceso veiksmai bÅ«tų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais bÅ«tų bendraujama taip, jog negalėtų susidaryti įspÅ«dis, kad proceso metu vienai iÅ¡ proceso Å¡alių reiÅ¡kiamas iÅ¡ankstinis prieÅ¡iÅ¡kumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2003, 2K-738/2004, 2K-340/2008, 2K-228/2009, 2K-176/2010, 2K-193/2010, 2K-195/2010).

Tokios nuostatos yra įtvirtintos ir EŽTT jurisprudencijoje (Daktaras v. Lithuania, NeÅ¡??k v. Slovakia, a contrario Academy Traiding Ltd and Others v. Greec, Lindon, Otchakovsky - Laurens and July v. France, Poppe v. the Netherlands). Kita vertus, neÅ¡aliÅ¡kumo principas negali bÅ«ti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylÄ Å¡aliÅ¡kai.

Nesant konkrečių bylÄ nagrinėjančio teismo Å¡aliÅ¡kumo požymių, jo konstatavimas neturėtų bÅ«ti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu, kitokiais teismo sprendimo suraÅ¡ymo trÅ«kumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-230/2009, 2K-243/2009, 2K-122/2010, 2K-195/2010). EŽTT jurisprudencijoje taip pat laikomasi nuomonės, kad procesiniai trÅ«kumai, susiję tik su pareigos tinkamai motyvuoti teismo sprendimÄ neįvykdymu, įrodymų iÅ¡nagrinėjimo neiÅ¡samumu ir panaÅ¡iai, paprastai nevertinami kaip teismo Å¡aliÅ¡kumo požymiai, bet nagrinėjami atitinkamų kitų Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintų teisių aspektu.

Å ioje byloje teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo spręsti, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas subjektyviÄ ja prasme, nes apeliantas nenurodė jokių realių faktų, rodančių bylÄ nagrinėjusio teismo Å¡aliÅ¡kumÄ . Nagrinėjamos bylos duomenys neduoda jokio pagrindo ir iÅ¡vadai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo iÅ¡ankstinę nuomonę ir neužtikrino proceso objektyvumo, t. y. buvo Å¡aliÅ¡kas. Tai, kad teismas netenkino kai kurių praÅ¡ymų ir padarė kitokias iÅ¡vadas bei priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi nuteistieji ir jų gynėjai, savaime nereiÅ¡kia, jog bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas, kuris padarė esminius BPK pažeidimus – bylos aplinkybes iÅ¡nagrinėjo neiÅ¡samiai ir Å¡aliÅ¡kai ar priėmė nepagrįstus ir (ar) neteisėtus sprendimus.Apeliaciniame skunde pateikiami teiginiai dėl bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismo priimtų nuteistajam nepalankių procesinių sprendimų, įrodymų vertinimo ar neiÅ¡samaus bylos iÅ¡nagrinėjimo negali bÅ«ti pripažinti pagrindu spręsti apie teismo Å¡aliÅ¡kumÄ .

Pažymėtina, kad teismo proceso tikslas yra nustatyti tiesÄ byloje ir įvykdyti teisingumÄ . To pirmosios instancijos teismas ir siekė baudžiamojo proceso metu. Å ios bylos nagrinėjimo procesas pirmosios instancijos teisme vyko iÅ¡ esmės tinkamai laikantis rungimosi principo, bylos nagrinėjimo teisme nuostatų, įtvirtintų BPK XIX-XXII skyriuose. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ bylos nagrinėjimas laikantis rungimosi principo reiÅ¡kia, kad kaltinimo ir gynybos Å¡alys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti praÅ¡ymus, ginčyti kitos Å¡alies argumentus ir pateikti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylÄ ir turinčiais reikÅ¡mės jÄ teisingai iÅ¡spręsti (BPK 7 straipsnis).

Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina tai, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagal BPK 270 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas, vertindamas bei spręsdamas bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus, vadovaujasi tuo, ar pateiktas prašymas turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Teismas privalo patenkinti prašymus, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai, tačiau teismas turi teisę atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla.

Taigi tai, ar bylos nagrinėjimo dalyvių praÅ¡ymus tenkinti, ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-682/2007, 2K-406/2011). IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog visi kaltinamojo ir jo gynėjo praÅ¡ymai bei keliami klausimai buvo nagrinėjami ir sprendžiami, prieÅ¡ priimant sprendimÄ buvo iÅ¡klausytos prokuroro ir kitų proceso dalyvių nuomonės, tad praÅ¡ymai ir klausimai buvo iÅ¡spręsti tinkamai, nepažeidžiant BPK 270 straipsnio reikalavimų.

IÅ¡ teisiamojo protokolo taip pat matyti, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė liudytojos V. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, t. y. remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis perskaitė juos teisiamajame posėdyje (t. 6, b. l. 175). Kitokių bÅ«dų teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duotus liudytojos parodymus Baudžiamojo proceso kodeksas nenumato. Pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindÄ tokiu bÅ«du iÅ¡tirti V. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kadangi bylos teisminio nagrinėjimo metu apklausti liudytojos nepavyko, nors buvo iÅ¡naudotos visos galimybės Å¡iÄ liudytojÄ Ä¯ teisiamuosius posėdžius iÅ¡kviesti.

Tai, kad teismas byloje surinktus įrodymus, t. y. apelianto nurodytos liudytojos R. K. parodymus, vertino kitaip nei juos suvokia nuteistasis, nėra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas. Be to, bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, siekiant bylos tyrimo pilnumo ir visapusiÅ¡kumo, buvo patenkinti visi esminiai G. S. gynėjo praÅ¡ymai dėl įrodymų tyrimo apimties. Teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme buvo apklausti liudytojai V. G., Ž. B., kurio metu dalyvavo nuteistasis ir jo gynėjas, kurie turėjo galimybę ginčyti liudytojų parodymus bei užduoti jiems klausimus, kuria ir pasinaudojo.

Taip pat buvo imtasi priemonių į teismo posėdį iÅ¡kvieti ir liudytojÄ V. V., buvo iÅ¡kviesti ir apklausti liudytojai R. N. ir G. M.. Dėl nuteistojo A. Ž. Ž. kaltės padarius nusikaltimus, numatytus BK 308 straipsnio 2 dalyje (dėl nepilnametės R. K. įtraukimo į prostitucijÄ ), BK 308 straipsnio 2 dalyje (dėl nepilnametės Ž. B. įtraukimo į prostitucijÄ ), BK 307 straipsnio 3 dalyje (dėl pelnymosi iÅ¡ nepilnametės Ž. B. prostitucijos)Dėl nuteistųjų A. Ž. Ž. ir G. S. kaltės padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 307 straipsnio 3 dalyje (dėl pelnymosi iÅ¡ nepilnametės R.

K. prostitucijos) BK 307 straipsnyje numatyta atsakomybė už prostitucija užsiimančių asmenų iÅ¡naudojimÄ , pelnymÄ si iÅ¡ jų prostitucijos. Prostitucija – tai veikla už pinigus arba kitokia turtinė nauda lytiÅ¡kai santykiaujant ar kitaip tenkinant kitų asmenų lytinę aistrÄ . BK 307 straipsnio 3 dalis numato itin kvalifikuotÄ pelnymosi iÅ¡ kito asmens prostitucijos nusikaltimo sudėtį, kai BK 307 straipsnio 1, 2 dalyse numatytos veikos padaromos nepilnamečiam asmeniui. Pagal BK 308 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas įtraukė į prostitucijÄ materialiai, dėl tarnybos ar kitaip priklausomÄ asmenį arba įtraukė į prostitucijÄ asmenį panaudodamas fizinę ar psichinę prievartÄ ar apgaulę, arba bet kokiu bÅ«du įtraukė į prostitucijÄ nepilnametį.Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A.

Ž. Ž. kaltu dėl nepilnamečių R. K. ir Ž. B. įtraukimo į prostitucijÄ bei pelnymosi iÅ¡ jų prostitucijos bei sÄ vadavimo jų prostitucijai, taip pat pripažindamas G. S. kaltu dėl pelnymosi iÅ¡ nepilnametės R. K. prostitucijos bei sÄ vadavimo jos prostitucijai, pagrįstai vadovavosi pačios liudytojos R. K. parodymais. Jokių objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti R. K. parodymais byloje nėra. Å iame kontekste atkreiptinas nuteistojo G. S. dėmesys, jog liudytoja R. K. viso bylos proceso metu davė nuoseklius ir nekintančius parodymus, todėl apelianto skundo argumentai, kad pastaroji pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, neatitinka bylos duomenų.

Be to, pagal BPK 186 straipsnio 1 dalies nuostatas, jaunesnius kaip aÅ¡tuoniolikos metų liudytojÄ ar nukentėjusįjį apklausia ikiteisminio tyrimo teisėjas, kai vaiko interesais to praÅ¡o jo atstovas, prokuroras ar gynėjas arba Å¡io kodekso 184 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais. Minėtų sÄ lygų apklausiant 2014-02-06 nepilnametę R. K. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo, todėl jÄ turėjo teisę apklausti ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas. Pažymėtina, jog nuteistųjų kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų patvirtina ne tik nuoseklÅ«s ir iÅ¡samiai nusikalstamų veikų mechanizmÄ atskleidžiantys R.

K. parodymai teisiamajame posėdyje, kurie iš esmės analogiški ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, bet ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo metu surinkti duomenys. Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodoma, jog teisiamojo posėdžio metu išklausius garso įrašus jie (A. Ž. Ž. ir G. S.) nepatvirtino, kad užfiksuotuose telefoniniuose pokalbiuose kalba būtent jie. Nuteistasis G. S. teigia, jog turėjo būti paskirta fonoskopinė ekspertizė.

Tačiau šie nuteistųjų apeliacinių skundų argumentai yra nepagrįsti. Vadovaudamasis BPK 286 straipsnio 1 dalimi teismas turi teisę paskirti ekspertizę bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba savo iniciatyva. Pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių, kad elektroninių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokoluose užfiksuoti būtent nuteistųjų pokalbiai. Pažymėtina, kad prašymo skirti fonoskopinę ekspertizę nepateikė ir nuteistieji bei jų gynėjai, todėl teismas, neskirdamas telefoninių pokalbių įrašų tyrimo, baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų nepažeidė.

Be to, iš nutarčių dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo, iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolų ir iš techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolų matyti, jog buvo klausomasi būtent A. Ž. Ž. ir G. S. telefoninių pokalbių pastarųjų naudojamais abonentiniais Nr. 860698312, 860177777, (t. 4, b. l. 114, 143, 177-178, t. 5, b. l. 111-112).

Negalima sutikti ir su nuteistojo A. Ž. Ž. apeliacinio skundo argumentu, jog teisiamojo posėdžio metu nebuvo išklausyti visi garso įrašai. Iš teisiamojo protokolo matyti, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo perskaityti techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolai, taip pat perklausyti garso įrašai. Tiek nuteistasis, tiek jo gynėjas papildyti įrodymų tyrimo nepageidavo (t. 6, b. l. 181-183).

Taigi apelianto nurodytas teiginys dėl atlikto neišsamaus garso įrašų tyrimo yra deklaratyvaus pobūdžio ir neatitinka bylos duomenų. Taip pat pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nuteistojo G. S. kaltė nebuvo grindžiama telefoninių pokalbių tarp pastarojo ir V. G. įrašais, todėl G. S. apeliacinio skundo argumentai dėl BPK 162 straipsnio nuostatų pažeidimo yra deklaratyvūs ir dėl jų teisėjų kolegija plačiau nepasisako.Iš liudytojos R. K. parodymų matyti, kad būtent A.

Ž. Ž. paties iÅ¡nuomotame bute privertė jÄ bei Ž. B. teikti klientams seksualines paslaugas, panaudodamas fizinį smurtÄ bei psichinę prievartÄ , t. y. teigdamas, kad jis kontroliuoja jų veiksmus, be jo sutikimo neleisdamas iÅ¡eiti vienoms į miestÄ , o prieÅ¡ingu atveju jas muÅ¡damas ir įžeidinėdamas. Liudytoja R. K., bijodama A. Ž. Ž., pradėjo teikti seksualines paslaugas. Klientų paieÅ¡ka užsiėmė ji pati kartu su Ž. B.. Be to, klientus pasiÅ«lydavo ir A. Ž. Ž.. Seksualinių paslaugų teikimo įkainius nurodė A.

Ž. Ž., kuris pasiimdavo visÄ jų (R. K. ir Ž. B.) uždarbį. Liudytoja R. K. parodė, kad dėl A. Ž. Ž. vartojamo jos atžvilgiu smurto, ji apsigyveno pas G. S. ir toliau teikė seksualines paslaugas. Klientus surasdavo G. S., kuris jÄ (R. K.) pas juos veždavo, uždirbtus pinigus jis taip pat pasiimdavo sau. Å iuos liudytojos R. K. parodymus patvirtina A. Ž. Ž., R. K. ir Ž. B. telefoninių pokalbių pasiklausymo ir SMS žinučių kontrolės metu surinkti duomenys. IÅ¡ Elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo matyti, kad A.

Ž. Ž. aktyviai bendravo su R. K. ir Ž. B., nuolat kontroliuodavo, kada liudytojos iÅ¡eina, kada grįžta, nurodydavo, kÄ apsirengti vykstant pas klientus, liepdavo susitvarkyti plaukus, nagus (t. 5, b. l. 91, 92, 127, 128, 142, 150). Taip pat užfiksuoti pokalbiai, kurių metu A. Ž. Ž. R. K. ir Ž. B. nurodydavo, kiek iÅ¡ klientų paimti pinigų, o iÅ¡ susiraÅ¡inėjimo SMS žinutėmis matyti, kad liudytojos A. Ž. Ž. praneÅ¡davo, kiek klientai sumokėjo pinigų (t. 5, b. l. 27, 28, 84, 86, 96, 105).

Iš užfiksuotų pokalbių taip pat matyti, jog A. Ž. Ž. R. K. ir Ž. B. nuolat plūsdavo, primindavo apie jo (A. Ž. Ž. Ž.) nustatytas taisykles (t. 4, b. l. 190, 192). Liudytojos R. K. parodymus apie tai, kad A. Ž. Ž. pelnėsi iš jos (R. K.) ir Ž. B. prostitucijos, kad nuolat jas kontroliavo, vežė pas klientus, paimdavo pinigus, patvirtina byloje esantys liudytojos Ž. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 90-91). Šie liudytojos Ž. B. parodymai vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis buvo perskaityti įrodymų tyrimo metu apeliacinės instancijos teisme (t. 7, b. l. 94), nes pirmosios instancijos teisme, kaip ir apeliacinės instancijos teisme, liudytoja Ž.

B., priešingai nei ikiteisminio tyrimo metu, tvirtino, kad A. Ž. Ž. nevertė jos užsiimti prostitucija, jai negrasino ir nekontroliavo, klientų nesiūlė ir pas juos jos (Ž. B.) nevežė. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos Ž. B. parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau jie nėra ir niekiniai, šie parodymai perskaityti kitų įrodymų patikimumui patikrinti.Liudytojos R. K. nuosekliais parodymais teisėjų kolegija abejoti neturi pagrindo. Kaip minėta, liudytojos parodymus patvirtina telefoninių pokalbių pasiklausymo ir SMS žinučių kontrolės metu surinkti duomenys, jie atitinka ir liudytojos Ž.

B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Liudytoja R. K. tvirtina, kad anksčiau prostitucija su Ž. B. neužsiėmė, seksualines paslaugas pradėjo teikti verčiamos A. Ž. Ž.. Byloje nėra jokių minėtos liudytojos parodymus paneigiančių duomenų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino A. Ž. Ž. kaltu dėl R. K. ir Ž. B. įtraukimo į prostitucijÄ . Nuteistojo nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 308 straipsnio 2 dalį, teisingai nustačius įtraukimÄ Ä¯ prostitucijÄ kvalifikuojančius požymius – fizinės ir psichinės prievartos panaudojimÄ bei apgaulę.

Apgaulė kaip bÅ«das įtraukti asmenį į prostitucijÄ gali bÅ«ti suklaidinimas dėl aplinkybių, nulemiančių asmens apsisprendimÄ pradėti verstis prostitucija. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad siÅ«lydamas R. K. masažistės darbÄ , Ž. B. – Å¡okėjos, A. Ž. Ž. nenurodė, kad joms reikės teikti seksualines paslaugas klientams. Tik vėliau liudytojos sužinojo, kad joms reikės teikti tokias paslaugas. Kiti įtraukimÄ Ä¯ prostitucijÄ kvalifikuojantys požymiai – fizinė ir psichinė prievarta – tai bÅ«das įtraukiant asmenį į prostitucijÄ jį įbauginti, versti užsiimti prostitucija iÅ¡ baimės, kad vėl bus panaudotas fizinis smurtas arba kaltininkas įvykdys savo grasinimus (psichinis smurtas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad versdamas liudytojas užsiimti prostitucija, A. Ž. Ž. prieÅ¡ abi vartojo psichinį smurtÄ â€“ grasino, kad jei pabėgs, suras, nes turi daug draugų. Taip pat nustatyta, kad liudytojoms atsisakius teikti seksualines paslaugas ir joms pabėgus, A. Ž. Ž. jas stipriai sumušė, t. y. prieÅ¡ jas vartojo ir fizinį smurtÄ . Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų skundų argumentais, jog byloje nėra duomenų, kad jie žinojo, kad R. K. ir Ž. B. yra nepilnametės. Aplinkybę, kad nuteistieji žinojo jų amžių, patvirtina telefoninių pokalbių pasiklausymo ir SMS žinučių kontrolės metu surinkti duomenys.

Užfiksuoto A. Ž. Ž. ir Ž. B. pokalbio metu Ž. B. pasakė A. Ž. Ž., kad ,,taigi ji nepilnametė“, į tai A. Ž. Ž. atsakė: ,,o kas, kad tu nepilnametė? KÄ tu, negali buto nuomotis? Negali mokytis, kad nepilnametė?“ (t. 5, b. l. 135). Užfiksuoto R. K. ir A. Ž. Ž. pokalbio metu pastarasis klausė, ar ji (R. K.) buvo mokykloje, į tai R. K. atsakė, kad nebuvo, kad atestatÄ turės rankose, tegu jis (A. Ž. Ž.) nepergyvena (t. 4, b. l. 199). Å ios aplinkybės neabejotinai patvirtina A.

Ž. Ž. suvokus liudytojų amžių. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad R. K., neapsikentusi A. Ž. Ž. jos atžvilgiu naudoto smurto, apsigyveno pas G. S.. Liudytoja R. K. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad G. S. taip pat žinojo jos amžių. Be to, A. Ž. Ž. pas G. S. atvežė jos suplėšytÄ pasÄ , kurį matė ir G. S.. Todėl G. S. negalėjo nežinoti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu R. K. buvo nepilnametė.Ä®vertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, nekyla jokių abejonių, kad A.

Ž. Ž. aprÅ«pino R. K. ir Ž. B. gyvenamÄ jÄ vieta, t. y. paties iÅ¡nuomotame bute, o G. S. apgyvendino jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute R. K., kur liudytojos vertėsi prostitucija ir visas lėšas atiduodavo nuteistiesiems. A. Ž. Ž. apmokėjo iÅ¡laidas liudytojų iÅ¡vaizdai sutvarkyti, be to, nuolatos bendravo su R. K. ir Ž. B.. A. Ž. Ž. ir G. S. rÅ«pinosi klientais, patys jas veždavo pas klientus į butus ir vieÅ¡bučius. Be to, bylos duomenimis nustatytas liudytojų raginimas paimti konkrečias pinigų sumas rodo nuteistųjų siekį pelnytis iÅ¡ R.

K. ir Ž. B. prostitucijos. IÅ¡ Å¡ių aplinkybių daroma iÅ¡vada, jog A. Ž. Ž. ir G. S. suvokė, kad pelnėsi iÅ¡ nepilnamečių prostitucijos ir sÄ vadavo jų prostitucijai, iÅ¡ to siekė gauti naudos bei norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog A. Ž. Ž. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 307 straipsnio 3 dalį ir BK 308 straipsnio 2 dalį dėl R. K. ir Ž. B. atžvilgiu padarytų veikų, o G.

S. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 307 straipsnio 3 dalį dėl R. K. atžvilgiu padarytos veikos. Dėl nuteistojo A. Ž. Ž. kaltės padarius nusikaltimus, numatytus BK 308 straipsnio 2 dalyje (dėl nepilnametės I. B. įtraukimo į prostitucijÄ ), BK 307 straipsnio 3 dalyje (dėl pelnymosi iÅ¡ nepilnametės I. B. prostitucijos), BK 308 straipsnio 2 dalyje (dėl D. S. (Z.) įtraukimo į prostitucijÄ ), o taip pat dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 307 straipsnio 2 dalyje (dėl pelnymosi iÅ¡ D.

S. (Z.) prostitucijos) BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ; tai reiÅ¡kia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartÄ pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2014; 2K-455/2014).

Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡vados iÅ¡ esmės grindžiamos liudytojų I. B. ir D. S. (Z.) ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duotais parodymais, nors jos buvo tiesiogiai apklaustos teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Liudytoja I. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. Ž. Ž. pasiÅ«lius teikti sekso paslaugas už pinigus, ji sutiko. A. Ž. Ž. liudytojÄ nuvežė į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kur jau gyveno kita mergina. Per dienÄ ji aptarnaudavo nuo vieno iki trijų klientų, pusę uždirbtos sumos ji privalėjo atiduoti A.

Ž. Ž., taip pat jam mokėjo už buto nuomÄ . Pastarasis jÄ dažnai mušė, nuolat kontroliavo. Klientus ji susirasdavo pati. Sekso paslaugas teikdavo minėtame bute, važiuodavo į kitus butus ir vieÅ¡bučius, kartais nuveždavo A. Ž. Ž. (t. 2, b. l. 104-105). Liudytoja D. S. (Z.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. Ž. Ž. pasiÅ«lė jai verstis prostitucija, o gautus pinigus atiduoti jam. Tam reikalui jis iÅ¡nuomojo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Klientus jai surasdavo A. Ž. Ž..

Visus pinigus A. Ž. Ž. atimdavo, pats pirko bÅ«tiniausius daiktus, ji taip pat mokėjo pusę buto nuomos sumos. Liudytojai atsisakius teikti seksualines paslaugas, A. Ž. Ž. jÄ mušė. Ä® policijÄ ji nesikreipė, nes labai jo bijojo (t. 2, b. l. 116-117). Liudytojos I. B. ir D. S. (Z.) apklaustos apygardos teisme iÅ¡ esmės davė prieÅ¡ingus parodymus nei apklausiamos ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojos parodė, jog A. Ž. Ž. jų užsiimti prostitucija nevertė, nereikalavo atiduoti pinigus, negrasino, nevartojo fizinio smurto, jų nekontroliavo, į vieÅ¡bučius pas klientus nevežė, pinigus joms tik skolino ir po to atsiimdavo.

Liudytoja I. B. taip pat parodė, kad anksčiau davė kitokius parodymus, nes policijos pareigÅ«nai darė jai psichologinį poveikį, laikė jÄ sulaikytÄ 8 valandas, todėl ji davė pareigÅ«nams reikalingus parodymus, o apklausos protokolus pasirašė norėdama kuo greičiau palikti policijos įstaigÄ . Liudytoja D. S. (Z.) paaiÅ¡kino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius parodymus apie A. Ž. Ž., nes tuo metu buvo supykusi dėl iÅ¡siskyrimo su juo. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad minėtų liudytojų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme skyrėsi, teisme duotus parodymus atmetė kaip nepagrįstus, motyvuodamas tuo, kad byloje nėra faktinių duomenų, suteikiančių pagrindÄ manyti, jog ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai darė liudytojoms poveikį.

Skundžiamame nuosprendyje taip pat nurodyta, kad teisme duotus Å¡ių liudytojų parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai, o bÅ«tent: liudytojos R. K. parodymai, kad apklausos ikiteisminio tyrimo metu ji nebuvo verčiama duoti parodymus; liudytojų apklausas vykdžiusių pareigÅ«nų parodymai, kad liudytojoms jie jokio poveikio nedarė; liudytojos V. V. parodymai, kad atliekant ikiteisminį tyrimÄ R. K. ir I. B. skundėsi, jog A. Ž. Ž. darė joms (liudytojoms) poveikį; tarnybinis praneÅ¡imas, kad nuteistieji bandė bendrauti su R.

K. už teismo ribų; taip pat asmenų parodymo atpažinti, kratų protokolai. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas A. Ž. Ž. kaltę iÅ¡ esmės pagrindė liudytojų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, taip padarydamas įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimÄ , kadangi ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui ar prokurorui duoti liudytojo, įtariamojo parodymai įrodomosios reikÅ¡mės neturi ir jais apkaltinamojo nuosprendžio grįsti negalima.

Šie parodymai gali būti reikšmingi tik vertinant kitus įrodymus bei teismo vidinio įsitikinimo formavimuisi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-554/2006, 2K-206/2008, 2K-274/2008, 2K-7-198/2008, 2K-420/2012, 2K-592/2010, 2K-461/2011, 2K-545/2012, 2K-35/2013). Tačiau priešingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, jokių kitų įrodymų, patvirtinančių minėtų liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nėra. Iš liudytojos R. K. teisiamajame posėdyje duotų parodymų matyti, kad ji jokių aplinkybių, susijusių su A.

Ž. Ž. galimu pelnymusi ir iÅ¡ I. B. ar D. S. (Z.) prostitucijos, jų įtraukimo į prostitucijÄ , nenurodė. IÅ¡ tiesų byloje yra duomenų apie galimai nuteistųjų darytÄ poveikį liudytojoms tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu. Tačiau liudytojai R. K. viso proceso metu davus nuteistuosius kaltinančius parodymus, manyti, kad nurodytos aplinkybės turėjo įtakos kitų liudytojų (Å¡iuo atveju I. B. ir D. S.) parodymų pakeitimui teisme, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Šiame kontekste pažymėtina, kad bylos duomenų analizė (pačios liudytojos I. B. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kad ji teikė seksualines paslaugas už pinigus, atliktų kratų protokolai, kurių metu buvo surastas dideli kiekiai prezervatyvų, kompiuterių laikmenose esančios nuotraukos bei susirašinėjimas, taip pat liudytojos L. Ū. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kad ji yra girdėjusi kalbas, jog J. B. vertėsi prostitucija) leidžia teigti, kad I. B. vertėsi prostitucija, tačiau aplinkybės, kad iš šios veiklos A.

Ž. Ž. turėjo pajamų, ji nepatvirtina. Tuo tarpu D. S. (Z.) atžvilgiu netgi ir tokių duomenų byloje nėra. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nėra objektyvių, neginčytinų įrodymų, jog A. Ž. Ž. įtraukė nepilnametes I. B. ir D. S. (Z.) į prostitucijÄ ir pelnėsi iÅ¡ jų prostitucijos, sÄ vadavo jų prostitucijai. Vien liudytojų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duoti parodymai nesant juos patvirtinančių kitų įrodymų, nėra pakankamas pagrindas priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį A.

Ž. Ž. atžvilgiu pagal BK 308 straipsnio 2 dalį, BK 307 straipsnio 3 dalį, todėl nuosprendis dėl A. Ž. Ž. nuteisimo šioje dalyje naikinamas, A. Ž. Ž. išteisinamas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nuskalstamas veikas (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Nurodytų aplinkybių kontekste svarbu pažymėti, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendžio nustatomojoje taip pat nurodė, kad A. Ž. Ž. nuo 2006 metų pavasario, ikiteisminio tyrimo metu tiksli data nenustatyta, iki 2007 metų balandžio mėnesio, ikiteisminio tyrimo metu tiksli data nenustatyta, pelnėsi iš D.

S. (Z.) prostitucijos, aprÅ«pino jÄ gyvenamÄ ja vieta – apgyvendino jo iÅ¡nuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur nukentėjusioji vertėsi prostitucija ir visas lėšas, – ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ sumÄ , perdavė A. Ž. Ž.. Be to, jis sÄ vadavo prostitucijai – surasdavo asmenis, kuriems D. S. (Z.) teikė seksualinio pobÅ«džio paslaugas, vežė jÄ Ä¯ butus ir vieÅ¡bučius ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais adresais, ir pats paimdavo pinigus už suteiktas paslaugas.IÅ¡ teismo nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas, nustatęs Å¡ias aplinkybes, taip pat iÅ¡dėstė įrodymus, kuriais remdamasis konstatavo Å¡ių nustatomojoje nuosprendžio dalyje nurodytų aplinkybių buvimÄ , A.

Ž. Ž. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus ir iÅ¡vadas, bausmės skyrimo motyvus už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . Tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje dėl nesuprantamų priežasčių dėl Å¡ios nusikalstamos veikos nepasisakė ir jokio sprendimo dėl jos Å¡ioje dalyje nepriėmė, nors ir konstatavo A. Ž. Ž. kaltę dėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo. Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡iuo konkrečiu atveju buvo pažeistos BPK 307 straipsnio 1 dalies nuostatos. Nurodyto įstatymo nuostata, apibrėžianti apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinės dalies turinį, įpareigoja teismÄ priimti sprendimÄ pripažinti kaltinamÄ jį kaltu, nurodyti baudžiamÄ jį įstatymÄ , pagal kurį kaltinamasis pripažįstamas kaltu, ir paskirti bausmę.

Tuo atveju, kai teismas nesilaiko Å¡ių įstatymo reikalavimų, Å¡is pažeidimas pripažįstamas esminiu BPK pažeidimu. Teisėjų kolegijai konstatavus, jog nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių neabejotinai teigti, kad A. Ž. Ž. pelnėsi iÅ¡ D. S. (Z.) prostitucijos bei sÄ vadavo jos prostitucijai, Å¡ioje dalyje skundžiamas nuosprendis naikinamas dėl esminių BPK pažeidimų ir priimamas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 4 dalis). Dėl nuteistojo A.

Ž. Ž. kaltės padarius nusikaltimus, numatytus BK 307 straipsnio 2 dalyje (dėl J. G. sÄ vadavimo prostitucijai), BK 307 straipsnio 3 dalyje (dėl pelnymosi iÅ¡ nepilnametės J. G. prostitucijos) Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo A. Ž. Ž. apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl A. Ž. Ž. pelnymosi iÅ¡ nepilnametės J. G. prostitucijos bei sÄ vadavo prostitucijai, yra visiÅ¡kai nemotyvuota, joje nepateiktas įrodymų vertinimas, apsiribota tik liudytojos T.

G. parodymais, kad jos dukra (J. G.) išėjo gyventi atskirai bÅ«dama Å¡eÅ¡iolikos metų amžiaus, ir jais remiantis padaryta deklaratyvi iÅ¡vada, jog A. Ž. Ž. žinojo, kad inkriminuojamu laikotarpiu J. G. buvo nepilnametė. Be to, kaip pagrįstai nurodyta nuteistojo apeliaciniame skunde, liudytoja viso bylos proceso metu neigė, kad A. Ž. Ž. pelnėsi iÅ¡ jos prostitucijos ar sÄ vadavo jos prostitucijai. J. G. parodė, kad A. Ž. Ž. nežinojo, kuo ji užsiima. Kitų objektyvių duomenų, paneigiančių Å¡iuos liudytojos parodymus, byloje nėra.

Nors bylos duomenų analizė (pačios liudytojos J. G. parodymai) leidžia teigti, kad J. G. teikė lytines paslaugas už pinigus, tačiau ji pati tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu kategoriÅ¡kai paneigė A. Ž. Ž. pelnymÄ si iÅ¡ jos prostitucijos. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu neneigė, kad kartais už lytines paslaugas gaudavo materialinį atlygį, tačiau nepatvirtino, kad gautus pinigus su kuo nors dalinosi.Nurodytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamos bylos įrodymų visetas nėra pakankamas, kad bÅ«tu galima daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ dėl A.

Ž. Ž. kaltės, t. y. byloje surinktų įrodymų nepakanka tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti, jog A. Ž. Ž. pelnėsi iÅ¡ nepilnametės J. G. prostitucijos bei sÄ vadavo prostitucijai, todėl nuosprendis dėl A. Ž. Ž. nuteisimo Å¡ioje dalyje naikinamas, A. Ž. Ž. iÅ¡teisinamas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nuskalstamÄ veikÄ (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Dėl nuteistojo G. S. kaltės padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 307 straipsnio 2 dalyje (dėl pelnymosi iÅ¡ V. V. prostitucijos) Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistasis G.

S. pelnėsi iÅ¡ V. V. prostitucijos, taip pat sÄ vadavo prostitucijai. Nagrinėjamoje byloje pagrindinis įrodymų Å¡altinis yra liudytojos V. V. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui bei asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolas (t. 2, b. l. 45-52, 53-56). IÅ¡ nuosprendžio turinio galima spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nuteistojo kaltę, be liudytojos ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duotų parodymų bei asmens atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo, grindė ir teisiamojo posėdžio metu apklaustos liudytojos (pareigÅ«nės K.

J.) parodymais, kad apklausos protokole užraÅ¡yta tai, kÄ pasakojo V. V.. Å iame nuosprendyje minėta, jog teismo baigiamasis aktas gali bÅ«ti grindžiamas tik patikimais įrodymais. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ , patikrinus Baudžiamojo proceso kodekso nustatytais veiksmais ir sulyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. IÅ¡ ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duotų liudytojos V. V. parodymų matyti, kad ji nuo 2007 m. rugsėjo mėnesio iki 2008 m. sausio mėnesio vertėsi prostitucija, kad G.

S. prievarta nuvežė ir apgyvendino jÄ bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kad G. S. vežiojo jÄ pas klientus, taip pat liepė pačiai jų ieÅ¡koti, kad visus gautus pinigus už suteiktas seksualines paslaugas ji atiduodavo G. S.. Liudytoja iÅ¡ nuotraukų atpažino G. S., kuris jÄ apgyvendino nurodytame bute, ir kuriam atiduodavo už suteiktas seksualines paslaugas uždirbtus pinigus. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no apklaustos liudytojos V. V. parodymai bÅ«tų svarbÅ«s tikrinant kitus byloje esančius įrodymus.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje kiekvienam kaltinamajam garantuota teisė į teisingÄ procesÄ , o 6 straipsnio 3 dalies d punkte – teisė užduoti klausimus kaltinimo liudytojams. Tokios teisės įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 5, 7 dalyse. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimuose aiÅ¡kiai konstatuojamas žmogaus teisių pažeidimas tais atvejais, kai žmogaus nuteisimas grindžiamas vien tik asmens, kuriam kaltinamasis neturėjo galimybės užduoti klausimų, parodymais ar kai tokie parodymai daug lemia asmenį pripažįstant kaltu.

Analizuodamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte įtvirtintÄ kaltinamojo teisę pačiam apklausti kaltinimo liudytojus, EŽTT neakcentuoja proceso stadijos, kurioje Å¡i teisė turi bÅ«ti realizuota. EŽTT praktikoje nurodyta teisė vertinama kaip teisės į teisingÄ , sÄ Å¾iningÄ procesÄ sudėtinė dalis ir Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkto pažeidimas konstatuojamas tuo atveju, kai kaltinamasis jokioje proceso stadijoje neturėjo galimybės apklausti asmenų, kurių parodymai perskaitomi proceso metu ir naudojami kaip įrodymai (Unterpertinger prieÅ¡ AustrijÄ , Delta prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , BalÅ¡an prieÅ¡ Čekijos RespublikÄ ).Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nuteistasis G.

S. neturėjo galimybės užduoti klausimų liudytojai V. V., kurios parodymai turėjo lemiamÄ reikÅ¡mę sprendžiant apie apelianto kaltę Å¡ioje dalyje, nes liudytojai iÅ¡vykus iÅ¡ Lietuvos Respublikos, jos surasti ir apklausti nepavyko. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ėmėsi visų galimų priemonių surasti V. V. ir apklausti jÄ teisme, tačiau kaip ir pirmosios instancijos teisme to įgyvendinti nepavyko. Galimybės užduoti klausimus V. V. ikiteisminio tyrimo metu G. S. taip pat neturėjo.

Darytina iÅ¡vada, kad Å¡ios liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų. Todėl jais teisėjų kolegija nesiremia. Pirmosios instancijos teismas, Å¡iuo klausimu priėmęs prieÅ¡ingÄ sprendimÄ , byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamajame posėdyje perskaitė liudytojos V. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui (t. 6, b. l. 175). Svarbu pažymėti, jog pagal galiojančiÄ teisminę praktikÄ Ä¯rodymais gali bÅ«ti pripažinti tik tokie teisiamajame posėdyje perskaityti liudytojo arba nukentėjusiojo parodymai, kurie buvo duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme.

Tuo tarpu nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui, įrodymais niekada negali bÅ«ti pripažinti. Tokie parodymai teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 6 dalimi, gali bÅ«ti perskaitomi tik byloje esantiems įrodymams patikrinti. IÅ¡ byloje esančio duomenų viseto matyti, jog objektyvių įrodymų, patvirtinančių liudytojos V. V. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duotų parodymų teisingumÄ , nėra. Nuteistasis G. S. viso proceso metu neigė, kad pelnėsi iÅ¡ V.

V. prostitucijos, parodė, jog R. K. praÅ¡ymu leido pagyventi jo bute V. V., tačiau su ja jokių reikalų neturėjo. Teisiamojo posėdžio metu R. K. parodė, jog pas G. S. gyveno su V. V., tačiau aplinkybės, kad G. S. pelnėsi ir iÅ¡ V. V. prostitucijos, ji nepatvirtino. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio galima spręsti, jog vertindamas liudytojos V. V. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duotų parodymų patikimumÄ , pirmosios instancijos teismas rėmėsi liudytojos apklausÄ atlikusios pareigÅ«nės K.

J. parodymais, kuriuose ji patvirtino, jog protokole užraÅ¡yta tai, kÄ papasakojo V. V.. Teisėjų kolegijos nuomone tokie pareigÅ«nės parodymai dar neduoda pagrindo aptariamus V. V. parodymus laikyti leistinu ir patikimu įrodymu BPK 20 straipsnio prasme.Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumÄ , konstatuoja, jog, be liudytojos V. V. parodymų, kuriais apeliacinės instancijos teismas dėl Å¡iame nuosprendyje iÅ¡dėstytų argumentų nesiremia, jokių kitų G. S. kaltinančių įrodymų byloje nėra.

Nesant įrodymų, kad G. S. pelnėsi iÅ¡ V. V. prostitucijos bei sÄ vadavo prostitucijai, nuosprendis dėl G. S. nuteisimo Å¡ioje dalyje naikinamas. G. S. iÅ¡teisinamas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nuskalstamÄ veikÄ (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės dėl A. Ž. Ž. sÄ vadavimo J. G. prostitucijai bei dėl G. S. pelnymosi iÅ¡ V.

V. prostitucijos ir V. V. sÄ vadavimo prostitucijai, neatitinka jų teisinio vertinimo pagal BK 307 straipsnio 2 dalį. Pagal BK 307 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas organizavo ar vadovavo prostitucijai arba gabeno asmenį Å¡io sutikimu prostitucijai į Lietuvos RespublikÄ ar iÅ¡ Lietuvos Respublikos. Nagrinėjamoje byloje tokie kvalifikuoto pelnymosi iÅ¡ kito asmens prostitucijos nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai kaip prostitucijos organizavimas, vadovavimas prostitucijai ar asmens gabenimas jo sutikimu į Lietuvos RespublikÄ ar iÅ¡ Lietuvos Respublikos, nuteistiesiems nėra inkriminuoti.

Akivaizdu, jog pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, aptariamos veikos, nustačius visus nusikalstamos veikos sudėties elementus, atitiktų BK 307 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Tačiau teisėjų kolegijai konstatavus, jog nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių neabejotinai teigti, kad A. Ž. Ž. sÄ vadavo J. G. prostitucijai bei kad G. S. pelnėsi iÅ¡ V. V. prostitucijos ir sÄ vadavo V. V. prostitucijai, darytina iÅ¡vada, kad A. Ž. Ž. ir G.

S. nepadarė veikų, numatytų BK 307 straipsnio 2 dalyje. Todėl Å¡iose dalyse priimtinas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 dalis). Dėl bausmių Nuteistuosius A. Ž. Ž. ir G. S. iÅ¡teisinus dėl dalies nusikalstamų veikų svarstytini bausmių skyrimo ir bendrinimo klausimai.Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.

Ä®statymų leidėjas apibÅ«dina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumÄ , kurie Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningÄ bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų Å¡ių reikalavimų ir nė vienam negali bÅ«ti suteikiama virÅ¡enybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokiÄ bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiÅ¡kiai per griežta arba aiÅ¡kiai per Å¡velni bausmė.Nuteistasis G. S. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, turėtų bÅ«ti Å¡velninama dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės. Pagal EŽTT sprendimus ir jų iÅ¡aiÅ¡kinimų nuostatomis formuojamÄ Lietuvos teismų praktikÄ , galimybė Å¡velninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi siejama ne tik su proceso ilgumu, bet ir su konkrečių bylos aplinkybių, lėmusių nepagrįstÄ pernelyg ilgÄ proceso trukmę, nustatymu.

Taigi sprendimas dėl bausmės Å¡velninimo atsižvelgiant į proceso trukmę turi bÅ«ti priimamas tik nuosekliai įvertinus Å¡ios trukmės pagrįstumÄ pagal EŽTT praktikoje nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumÄ , baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesį, institucijų veiksmus organizuojant bylos procesÄ , proceso reikÅ¡mę persekiojamam asmeniui (Jakumas prieÅ¡ LietuvÄ ). Ikiteisminis tyrimas Å¡ioje byloje pradėtas 2008 m. vasario 15 d. G. S. pirmÄ kartÄ apklaustas kaip įtariamasis 2008 m. vasario 29 d.

Kaltinamasis aktas surašytas 2010 m. gruodžio 1 d., baudžiamoji byla perduota pirmosios instancijos teismui 2012 m. gruodžio 3 d. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartimi byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Nuosprendis priimtas 2013 m. gegužės 2 d. Proceso metu nuo 2008 m. gegužės 6 d. G. S. taikyta švelniausia kardomoji priemonė – įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje t. 3 b. l. 21). Kadangi ikiteisminio tyrimo trukmė yra skaičiuojama nuo pirmosios įtariamojo apklausos, ikiteisminis tyrimas šioje byloje tęsėsi beveik trejus metus.

Jokių nepateisinamų ikiteisminio tyrimo institucijų delsimų teisėjų kolegija nenustatė, todėl nėra pagrindo išvadai, jog nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas užsitęsė. Pirmosios instancijos teisme byla išnagrinėta per dvejus metus ir šešis mėnesius, bendra ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme trukmė yra penkeri metai ir du mėnesiai. Svarbu pažymėti tai, kad bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme, inicijuotas pačių nuteistųjų, lemiamos įtakos proceso terminų skaičiavimui neturi.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme buvo organizuoti net 23 teisiamieji posėdžiai, trys iÅ¡ jų neįvyko dėl gynėjo ligos, vienas – dėl kaltinamojo ligos (t. 6, b. l. 146, 156, 157, 169). Be to, keletÄ kartų skelbtos pertraukos į teisiamuosius posėdžius neatvykus liudytojoms T. G., L. P., L. Ū., R. K., I. B., D. S., V. V.. Todėl 2011 m. rugsėjo 13 d., 2011 m. spalio 19 d. priimtos nutartys jas atvesdinti (t. 6, b. l. 5, 14, 146, 154). Nutartis dėl V.

V. atvesdinimo įvykdyta nebuvo, nes jos nepavyko surasti. Pažymėtina ir tai, kad įtariamajam, vėliau kaltinamajam G. S. taikyta kardomoji priemonė – suėmimas truko tris mėnesius, po to jam taikyta Å¡velnesnė kardomoji priemonė. Taigi ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme trukmė nebuvo pernelyg ilga, prieÅ¡ingai, proceso trukmė buvo optimali, G. S. nepagrįstų procesinių suvaržymų pagal jam taikytas kardomÄ sias priemones ir jų taikymo trukmę, nepatyrė.Å iuo nuosprendžiu G.

S. iÅ¡teisinus pagal BK 307 straipsnio 2 dalį ir pripažinus, jog pirmosios instancijos teismas teisingai G. S. veiksmus dėl pelnymosi iÅ¡ nepilnametės R. K. prostitucijos kvalifikavo pagal BK 307 straipsnio 3 dalį, turi bÅ«ti patikrintas ir bausmės pagal minėtÄ BK straipsnį teisingumas. Be to, atsižvelgiant į tai, jog skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu įstatymų leidėjas nebuvo numatęs galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatas asmenims, padariusiems sunkius nusikaltimus, svarstytina BK 75 straipsnio taikymo galimybė.

Nusikalstama veika, numatyta BK 307 straipsnio 3 dalyje, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Byloje G. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. G. S. teisiamas pirmÄ kartÄ , praeityje baustas administracine tvarka. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtų aplinkybių visumÄ , už nusikalstamos veikos, numatytos BK 307 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ G. S. paskyrė bausmę, jos dydį nustatęs mažesnį nei straipsnio, numatančio baudžiamÄ jÄ atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijos vidurkis.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bausmės dydį už minėtos nusikalstamos veikos padarymÄ , BK 54 straipsnio nuostatų, teisingumo ir proporcingumo principų nepažeidė, paskirta bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta.Vis dėlto, teisėjų kolegijos manymu, bausmės tikslai G. S. atžvilgiu gali bÅ«ti pasiekti atidėjus paskirtos bausmės vykdymÄ . 2015 m. kovo 19 d. BK 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeista BK 75 straipsnio 1 dalis, numatant galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus).

Å is įstatymas laikytinas nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu baudžiamuoju įstatymu, kuris, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamÄ jÄ galiÄ . Pagal teismų praktikÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , turi bÅ«ti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė iÅ¡vengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų.

Teismas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstÄ , t. y. turi bÅ«ti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi jau paminėtas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes kartu su kita reikÅ¡minga aplinkybe – nusikalstama veika padaryta prieÅ¡ ilgÄ laiko tarpÄ â€“ prieÅ¡ devynerius metus, per tÄ laikÄ nuteistasis nepadarė jokių naujų nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, o tai rodo, kad pats baudžiamasis procesas Å¡ioje byloje ir nuosprendžio priėmimas padarė ženkliÄ Ä¯takÄ nuteistajam ir suformavo aiÅ¡kiai matomÄ pasiryžimÄ ateityje gyventi dorai, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.Ä®vertinusi visas bylos aplinkybes, taip pat ir jau aptartas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bausmės G.

S. skyrimui, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad teismas nuteistajam pagrįstai paskyrė sankcijoje numatytÄ , dydžiu ne per griežtÄ laisvės atėmimo bausmę. Tačiau Å¡iuo metu dėl jau aptartų aplinkybių, padarius iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realios bausmės atlikimo, nuteistajam G. S. teisėjų kolegija taiko BK 75 straipsnį ir jam paskirtos pagal BK 307 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atideda. IÅ¡ dalies tenkinant nuteistojo apeliacinį skundÄ , Å¡ioje dalyje nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).Nors nuteistasis A.

Ž. Ž. viso proceso metu visiÅ¡kai neigdamas jam pareikÅ¡tus kaltinimus pagal visus jam inkriminuotus Baudžiamojo kodekso straipsnius, apeliaciniame skunde nepraÅ¡o Å¡velninti jam paskirtos bausmės, tačiau, iÅ¡teisinus A. Ž. Ž. pagal BK 308 straipsnio 2 dalį (dėl nepilnametės I. B. įtraukimo į prostitucijÄ ), pagal BK 307 straipsnio 3 dalį (dėl pelnymosi iÅ¡ nepilnametės I. B. prostitucijos), pagal BK 308 straipsnio 2 dalį (dėl D. S. (Z.) įtraukimo į prostitucijÄ ), pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (dėl pelnymosi iÅ¡ D.

S. (Z.) prostitucijos), pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (dėl J. G. sÄ vadavimo prostitucijai), pagal BK 307 straipsnio 3 dalį (dėl pelnymosi iÅ¡ nepilnametės J. G. prostitucijos) ir pripažinus, jog pirmosios instancijos teismas teisingai A. Ž. Ž. veiksmus kvalifikavo pagal BK 308 straipsnio 2 dalį (dėl nepilnametės R. K. įtraukimo į prostitucijÄ ), pagal BK 307 straipsnio 3 dalį (dėl pelnymosi iÅ¡ nepilnametės R. K. prostitucijos), pagal BK 308 straipsnio 2 dalį (dėl nepilnametės Ž.

B. įtraukimo į prostitucijÄ ), pagal BK 307 straipsnio 3 dalį (dėl pelnymosi iÅ¡ nepilnametės Ž. B. prostitucijos), turi bÅ«ti patikrintas ir bausmių skyrimo pagal minėtus Baudžiamojo kodekso straipsnius teisingumas, taip pat iÅ¡ naujo subendrintos A. Ž. Ž. paskirtos bausmės.Nusikalstamos veikos, numatytos BK 307 straipsnio 3 dalyje, BK 308 straipsnio 2 dalyje, priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai. Byloje A. Ž. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

A. Ž. Ž. praeityje teistas nebuvo, tačiau baustas administracine tvarka. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtų aplinkybių visumÄ , bei atsižvelgęs į tai, kad A. Ž. Ž. nustatytas neįgalumas, už nusikalstamų veikų, numatytų BK 308 straipsnio 2 dalyje (dėl nepilnametės R. K. įtraukimo į prostitucijÄ ), BK 307 straipsnio 3 dalyje (dėl pelnymosi iÅ¡ nepilnametės R. K. prostitucijos), BK 308 straipsnio 2 dalyje (dėl nepilnametės Ž. B. įtraukimo į prostitucijÄ ), BK 307 straipsnio 3 dalyje (dėl pelnymosi iÅ¡ nepilnametės Ž.

B. prostitucijos), padarymÄ A. Ž. Ž. paskyrė bausmes, kurių dydį nustatė mažesnį, nei straipsnių, numatančių baudžiamÄ jÄ atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijų vidurkiai. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bausmių dydžius už minėtų nusikalstamų veikų padarymÄ , BK 54 straipsnio nuostatų, teisingumo ir proporcingumo principų nepažeidė, paskirtos bausmės nėra aiÅ¡kiai per griežtos, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo koreguoti A.

Ž. Ž. paskirtų bausmių. Be to, kaip minėta, to nėra prašoma ir nuteistojo apeliaciniame skunde. A. Ž. Ž. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai nusikaltimų kategorijai, jos padarytos esant realiajai nusikaltimų sutapčiai, todėl už A. Ž. Ž. padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos bausmių dalinio sudėjimo būdu. Pažymėtina, jog iš Teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenų matyti, kad A. Ž. Ž. Vilniaus apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu pripažinti kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta devynerių metų laisvės atėmimo bausme.

Tai rodo nuteistojo A. Ž. Ž. padidintÄ pavojingumÄ visuomenei ir nenorÄ gyventi dorai. Todėl taikyti BK 75 straipsnio nuostatas A. Ž. Ž. nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 4 dalimi, BPK 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, BPK 329 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, n u s p r e n d ž i a : Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. nuosprendžio dalį, kuria A. Ž. Ž. nuteistas pagal BK 308 straipsnio 2 dalį (dėl nepilnametės I.

B. įtraukimo į prostitucijÄ ), pagal BK 307 straipsnio 3 dalį (dėl pelnymosi iÅ¡ nepilnametės I. B. prostitucijos), pagal BK 308 straipsnio 2 dalį (dėl D. S. (Z.) įtraukimo į prostitucijÄ ), pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (dėl J. G. sÄ vadavimo prostitucijai), pagal BK 307 straipsnio 3 dalį (dėl pelnymosi iÅ¡ nepilnametės J. G. prostitucijos), panaikinti ir priimti Å¡ioje dalyje naujÄ nuosprendį: A. Ž. Ž. pagal BK 308 straipsnio 2 dalį (dėl nepilnametės I. B. įtraukimo į prostitucijÄ ), pagal BK 307 straipsnio 3 dalį (dėl pelnymosi iÅ¡ nepilnametės I.

B. prostitucijos), pagal BK 308 straipsnio 2 dalį (dėl D. S. (Z.) įtraukimo į prostitucijÄ ), pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (dėl J. G. sÄ vadavimo prostitucijai), pagal BK 307 straipsnio 3 dalį (dėl pelnymosi iÅ¡ nepilnametės J. G. prostitucijos) iÅ¡teisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.Nuosprendžio dalį, kuria konstatuota, kad A. Ž. Ž. pelnėsi iÅ¡ D. S. (Z.) prostitucijos bei sÄ vadavo jos prostitucijai, panaikinti:A. Ž. Ž. pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (dėl pelnymosi iÅ¡ D.

S. (Z.) prostitucijos ir sÄ vadavimo jos prostitucijai) iÅ¡teisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .Panaikinti nuosprendžio dalį dėl A. Ž. Ž. paskirtų bausmių subendrinimo.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu A. Ž. Ž. pagal 308 straipsnio 2 dalį (dėl nepilnametės R. K. įtraukimo į prostitucijÄ ), pagal BK 307 straipsnio 3 dalį (dėl pelnymosi iÅ¡ nepilnametės R. K. prostitucijos), pagal BK 308 straipsnio 2 dalį (dėl nepilnametės Ž.

B. įtraukimo į prostitucijÄ ), pagal BK 307 straipsnio 3 dalį (dėl pelnymosi iÅ¡ nepilnametės Ž. B. prostitucijos) paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du ir galutinę subendrintÄ bausmę A. Ž. Ž. paskirti laisvės atėmimÄ trejiems metams ir dviem mėnesiams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtÄ bausmę įskaityti laikinajame suėmime ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2008-02-21 iki 2008-03-21.Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria G.

S. nuteistas pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (dėl pelnymosi iÅ¡ V. V. prostitucijos) ir priimti Å¡ioje dalyje naujÄ nuosprendį: G. S. pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (dėl pelnymosi iÅ¡ V. V. prostitucijos) iÅ¡teisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ ;panaikinti nuosprendžio dalį dėl G. S. paskirtų bausmių subendrinimo BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu. G. S., nuteistam pagal BK 307 straipsnio 3 dalį (dėl pelnymosi iÅ¡ nepilnametės R. K. prostitucijos) laisvės atėmimo bausme dvejiems metams ir deÅ¡imčiai mėnesių, taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti dvejiems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams.Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, įpareigoti G.

S. bausmės vykdymo laikotarpiu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo ir per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo Å¡io nuosprendžio priėmimo dienos sumokėti į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ 25 MGL (941,5 Eur) įmokÄ .Bausmės vykdymo atidėjimo pradžiÄ G. S. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2016 m. lapkričio 17 d.Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Teisėjai                                                                 Valdimaras Bavėjanas                                                                  Viktoras Kažys                                                                  SvajÅ«nas Knizleris