Legislator Case Law & Legislation
ec348753-5272-45b6-a5ef-099208bc8878 AI generated

ec348753-5272-45b6-a5ef-099208bc8878 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number ec348753-5272-45b6-a5ef-099208bc8878
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

dalyvaujant ieÅ¡kovei L. Å . ir jos atstovui advokatui Leonidui Ignatovui, atsakovo atstovei advokatei Nerijai Žeknienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo S. Å . apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-293-127/2010 pagal ieÅ¡kovės L. Å . ieÅ¡kinį atsakovui S. Å . dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrÄ jÄ nuosavybe ir dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo.

Legislator headnote

AI generated

ec348753-5272-45b6-a5ef-099208bc8878 · Vilniaus apygardos teismas: kursui 1 JAV doleris lygus 4 Lt, buvo paskolinta 16800 Lt. MinėtÄ sumÄ ieÅ¡kovė ir atsakovas grÄ Å¾ino skolintojams. IÅ¡ atsakovo pateiktos mokesčių inspekcijai 1995-09-13 deklaracijos matyti, kad 6200 Lt yra ieÅ¡kovės santaupos, kurios susidarė iÅ¡ darbo užmokesčio. Jos taip pat panaudotos buto pirkimui. Susumavus visas ieÅ¡kovės pinigines lėšas, t.y. 6200 Lt piniginės santaupas iÅ¡ darbo užmokesčio ir 8400 Lt pusė pasiskolintos sumos, gaunasi, jog ieÅ¡kovė prie buto pirkimo prisidėjo 14600 Lt suma. Minėtame bute ieÅ¡kovė gyvena nuo įsigijimo iki Å¡iol, moka už mokesčius, remontuoja, prižiÅ«ri. (LR CK 4.73 str., 4.89 str.).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas P.Jaržemskis

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

         LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 23 d.

Vilnius

           Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės, kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės ir Algirdo Auruškevičiaus,

sekretoriaujant Aurelijai Drevnickaitei,

dalyvaujant ieÅ¡kovei L. Å . ir jos atstovui advokatui Leonidui Ignatovui, atsakovo atstovei advokatei Nerijai Žeknienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo S. Å . apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-293-127/2010 pagal ieÅ¡kovės L. Å . ieÅ¡kinį atsakovui S. Å . dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrÄ jÄ nuosavybe ir dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,

n u s t a t ė:

IeÅ¡kovė L. Å . 2009-07-15 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį 2010-04-20 patikslino, praÅ¡ydama:

 - pripažinti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), L. Å . ir S. Å . bendrÄ jÄ jungtine nuosavybe;

- nustatyti, kad L. Å ., kaip bendraturtės bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ieÅ¡kovei priklausančiÄ buto dalį, kuri sudaro 2/5, bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovės L. Å . santuoka su S. Å . buvo nutraukta 1985 metais. Nutraukus santuokÄ , turtas nebuvo padalintas. Nors Å¡alys negyveno santuokoje, tačiau bendru sutarimu, santuokoje įgytus butus (duomenys neskelbtini), pardavė. Vietoj jų įsigijo butÄ esantį (duomenys

neskelbtini). Trūkstamus 4200 JAV dolerių ieškovė pasiskolino iš G. K. ir A. M.. Esant dolerio ir lito

kursui 1 JAV doleris lygus 4 Lt, buvo paskolinta 16800 Lt. MinėtÄ sumÄ ieÅ¡kovė ir atsakovas grÄ Å¾ino skolintojams. IÅ¡ atsakovo pateiktos mokesčių inspekcijai 1995-09-13 deklaracijos matyti, kad 6200 Lt yra ieÅ¡kovės santaupos, kurios susidarė iÅ¡ darbo užmokesčio. Jos taip pat panaudotos buto pirkimui. Susumavus visas ieÅ¡kovės pinigines lėšas, t.y. 6200 Lt piniginės santaupas iÅ¡ darbo užmokesčio ir 8400 Lt pusė pasiskolintos sumos, gaunasi, jog ieÅ¡kovė prie buto pirkimo prisidėjo 14600 Lt suma. Minėtame bute ieÅ¡kovė gyvena nuo įsigijimo iki Å¡iol, moka už mokesčius, remontuoja, prižiÅ«ri. (LR CK 4.73 str., 4.89 str.).

Atsakovas S. Å . pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas jį atmesti kaip nepagrįstÄ , taikant ieÅ¡kinio senatį, bei priteisti iÅ¡ L. Å . visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovė L. Å . apie savo teisę į ieÅ¡kinį žinojo įregistravus santuokos nutraukimÄ Civilinės metrikacijos skyriuje 1985-07-23. Nuo Å¡ios dienos ir turi bÅ«ti skaičiuojamas ieÅ¡kinio senaties terminas, kuris baigėsi 1988-07-23. Å alių santuokos nutraukimo metu galiojusios SÅ K 23 str. 2 d. nustatytas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. NekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartimi atsakovas perleido 1996-01-09, notarinės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), bei dovanojimo sutartimi, sudaryta 1995-11-10 notarinės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamasis turtas buvo perleistas dovanojimo sutartimis, jokių piniginių lėšų atsakovas negavo ir todėl negalėjo įsigyti nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini). Piniginių lėšų iÅ¡ ieÅ¡kovės nurodytų asmenų atsakovas neskolino. 1995-08-30 pirkimo - pardavimo sutartimi iÅ¡ asmeninių lėšų atsakovas įsigijo butÄ (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė L. Å . nuomos pagrindais paprašė pagyventi atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute. 1995-11-20 buvo sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, nustatant jog ji gali bÅ«ti nutraukta bet kuriuo metu. Aplinkybė, jog butÄ Ä¯sigijo iÅ¡ asmeninių lėšų patvirtina UAB „Termesta“ 1995-09-04 pažyma valstybinei mokesčių inspekcijai apie atsakovo gautÄ darbo užmokestį bei Vilniaus mokesčių inspekcijos pažyma apie brangų turtÄ Ä¯sigijusio Lietuvos Respublikos gyventojo pajamų deklaravimÄ . IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų apie savo prisidėjimÄ prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo (LR CK 1.124 str., 127 str. 1 d., LR CK 6.614 str., SÅ K 23 str. 2 d.).

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-09-01 sprendimu ieškinį patenkino ir  nusprendė:

          - pripažinti butÄ /patalpÄ

- butÄ (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) S. Å . ir L. Å . bendrÄ ja daline nuosavybe;

         - pripažinti S. Š. nuosavybės teisę į 3/5 dalis, o L. Š. nuosavybės teisę į 2/5 dalis buto/patalpos - buto (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

         - priteisti iš S. Š. turėtas 25 Lt išlaidas už pažymas L. Š.;

         - priteisti iÅ¡ S. Å . į valstybės biudžetÄ 1120 Lt valstybės garantuojamos

antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas ir 34 Lt iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodė, kad Å¡alių santuoka nutraukta pagal anksčiau galiojusį LR SÅ K, numačiusį, kad santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iÅ¡ sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimÄ civilinės metrikacijos organuose. Byloje yra įrodymai, kad Å¡alių santuokos nutraukimas įregistruotas 1985-07-23 Vilniaus miesto CM skyriuje (įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)). Pagal galiojusio LR SÅ K 23 straipsnio 4 dalies nuostatas nuo 1985-07-23 prasidėjo trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas iÅ¡tuoktų sutuoktinių reikalavimams padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ reikÅ¡ti. Per įstatymo nustatytÄ trejų metų terminÄ nei vienas iÅ¡ buvusių sutuoktinių turtinių reikalavimų vienas kitam nereiÅ¡kė. Teismas nustatė, kad santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartimis buvo perleistas tretiesiems asmenims, tačiau L. Å . sudarytų dovanojimo

sutarčių neginčija ir į tÄ turtÄ nepretenduoja, todėl atsakovas S. Å . be pagrindo praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį pagal

galiojusį LR SÅ K. Byloje kilo ginčas dėl nuosavybės teisės į butÄ (duomenys neskelbtini), įgytÄ 1995-08-30 po santuokos nutraukimo S. Å . vardu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vienodos praktikos, kad nesusituokusių asmenų bendro turto įgijimas, gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas, teismui gali bÅ«ti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimÄ dėl bendrosios jungtinės veiklos, sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę. Priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnaÅ¡u, atsižvelgiant į bendro Å«kio

tvarkymÄ , kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis  (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-31 nutartis civilinėje

byloje 3K-3-1029/2001; 2003-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2003; 2004-01-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2004;

2008-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009). Buto įsigijimui ieškovė L. Š. ne tik

panaudojo savo uždirbtas santaupas, bet ir pagal galimybes prisidėjo prie buto remonto. Atsakovas patvirtino, kad nupirktas butas buvo remontuojamas, ieÅ¡kovė teigė, kad ji pirkusi statybines medžiagas, klijavusi tapetus, dažiusi langus, valiusi statybines Å¡iukÅ¡les ir pan. Kaimynė, gyvenanti virÅ¡ Å¡alių buto, liudytoja E. R. patvirtino, kad butas buvo suremontuotas, ji pati mačiusi kaip L. Å . dažė langų rėmus. Nuo pat buto įsigijimo Å¡alys gyveno kartu, L. Å . iki 2007 metų mokėjo mokesčius už butÄ . Nario mokesčius, mokesčius už elektros energijÄ SB „Saida“

ir SB „Gestas“, kurių nariu yra S. Š., taip pat mokėjo L. Š. (b.l. 70-71). Šalys veikė kartu įsigydami, išlaikydami

ir prižiÅ«rėdami ginčo butÄ , nuolat jame gyveno, kÄ patvirtino liudytojai A. M. ir G. K., kurie ne kartÄ lankėsi

Å¡iame bute. Teismas konstatavo, jog yra pakankamai pagrindų pripažinti, kad Å¡alys sukÅ«rė bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę (LR CK 6.970 str. 2 d., LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.1 d., 197 str., 259 str., 260 str., 263 str. - 270 str., 1964 m. LR CK 474 str. 2 d.).

Atsakovas S. Å . pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-09-01 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad teismas turėjo bylÄ spręsti pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimo ribose. Pirmosios instancijos teismas, keisdamas ieÅ¡kinio dalykÄ , pažeidė rungimosi bei Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo civiliniame procese principus. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs patikslintÄ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, pagal kurį ir buvo iÅ¡nagrinėta byla, nenustatė atsakovui pareigos bei termino atsiliepimui pateikti ir civilinę bylÄ iÅ¡nagrinėjo pagal atsakovo atsikirtimus, iÅ¡dėstytus atsakovo atsiliepime į pirminį ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį.

IeÅ¡kovė turėjo įrodyti savo indėlį į bendrojo turto įsigijimÄ ar sukÅ«rimÄ . Nemotyvuotai pripažindamas ieÅ¡kovės teisę į 2/5 dalį ginčo turto, teismas pažeidė LR CPK 12 str. patvirtintÄ rungimosi principÄ bei ieÅ¡kovės pareigÄ Ä¯rodyti ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovė patikslintame ieÅ¡kinyje nurodo, kad prie buto pirkimo ji prisidėjo 14600 Lt suma, o teismo posėdžio metu buvo atkreiptas teismo dėmesys į tai, kad iÅ¡ Brangų turtÄ Ä¯sigijusio ar įsigyjančio LR gyventojų pajamų deklaracijos matyti, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ santaupų galėjo prisidėti tik 3100 Lt.

Likusios pinigų sumos, kuriÄ ieÅ¡kovė nurodė, kaip pasiskolintÄ ir grÄ Å¾intÄ , pasiskolinimo faktas nebuvo įrodytas, nes nebuvo sudarytos paskolos sutartys, o liudytojai, davę parodymus teismo posėdžio metu, negalėjo tiksliai nurodyti, kuris asmuo – atsakovas ar ieÅ¡kovė skolinosi pinigus. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir nepasisakė dėl atsakovo nurodyto argumento, jog ieÅ¡kovė ginčo bute gyveno nuomos sutarties pagrindu, neįvertino pateikto į bylÄ raÅ¡ytinio įrodymo -1995-11-20 sudarytos nuomos sutarties tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo.

Faktas, jog su ieÅ¡kove buvo sudaryta nuomos sutartis patvirtina atsakovo nurodytÄ aplinkybę, jog atsakovas su ieÅ¡kove Å«kio kartu nevedė, negyveno kaip nesusituokę asmenys. Ginčo bute ieÅ¡kovė gyveno kaip nuomininkė, o atsakovas - kaip savininkas. Teismas, darydamas iÅ¡vadÄ rėmėsi liudytojų A.

M. ir G. K. parodymais, jog jie lankėsi ginčo bute, bet neįvertino liudytojų parodymų, jog, lankydamiesi ginčo bute, nė karto nematė ieÅ¡kovės ir atsakovo kartu, o jų tarpusavio santykių subtilybių bei bendrojo Å«kio vedimo faktų jie nežino. Teismas taip pat nesižvelgė, kad liudytojai yra artimi ieÅ¡kovės giminaičiai. Â

IeÅ¡kovė nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundÄ .

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčo objektas

- butas (duomenys neskelbtini), buvo įgytas 1995 metais (b.l. 99), t. y. iki 2000 m. CK įsigaliojimo, todėl nagrinėjant šį ginÄÄ pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai taikė 1964 m. CK nuostatas. Pagal 1964 m. CK 472 str. 1 d. buvo reglamentuojama, kad jungtinės veiklos sutartimi du ar keli asmenys įsipareigoja užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui. Jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneÅ¡a įnaÅ¡us pinigais ar kitu turtu, arba dalyvaudami savo darbu. Turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės veiklos rezultatas, pagal proporcingumo įnaÅ¡ams principÄ yra dalyvių bendroji dalinė nuosavybė (CK 474 str. 1, 2 dalys).         Â

Nagrinėjamu atveju šalys nebuvo sudariusios rašytinės jungtinės veiklos sutarties, kaip tai buvo numatyta pagal 1964 m. CK 43 str., reglamentuojantį, kad fizinių asmenų tarpusavio sandoriai, kai sandorio suma jo sudarymo metu yra didesnė kaip 500 Lt, išskyrus įvykdomus jų sudarymo metu, turėjo būti sudaromi rašytine forma. Pagal 1964 m. CK 58 str.

2 dalies nuostatas buvo numatyta, kad įstatymo reikalaujamos paprastos raÅ¡ytinės formos nesilaikymas atima iÅ¡ Å¡alių teisę, esant ginčui, remtis sandoriui patvirtinti liudytojų parodymais. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks įrodymų leistinumo apribojimas pagal CK 1.93 str. 6 d. nagrinėjamo ginčo atveju (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 str. 2 d.) negali bÅ«ti taikomas, nes draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams (CK 1.93 str. 6 d. 4 p.). Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad yra teisinis pagrindas taikyti įrodinėjimo leistinumo taisyklės iÅ¡imtį, atsižvelgiant į Å¡alių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes.

           Teisėjų kolegija tarp Å¡alių susiklosčiusius santykius vertina kaip jungtinės veiklos teisinius santykius tarp nesusituokusių asmenų, atsižvelgiant į Å¡alių dalyvavimÄ lėšomis, turtu, asmeniniu įnaÅ¡u, atsižvelgiant į bendro Å«kio tvarkymÄ , kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis (1964 m. CK 121 str., 474 str. l d.). Pirmosios instancijos teismas ginčo teisinius santykius teisingai kvalifikavo kaip sutartinę jungtinę veiklÄ , reguliuojamÄ 1964 m. CK 474 str. 2 d. įtvirtintų normų, kurių pagrindu siekta sukurti bendrÄ turtÄ , esantį nesusituokusių asmenų bendrÄ ja daline nuosavybe.

           IeÅ¡kovė bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę į butÄ (duomenys neskelbtini), kaip sutartinės jungtinės veiklos rezultatÄ , įrodinėjo įrodymais apie bendro Å«kio tvarkymÄ , apie panaudotas jos lėšas ir darbÄ . Bendro Å«kio tvarkymo ir prisidėjimo darbu, siekiant jungtinės veiklos rezultato, faktus, kaip jungtinės veiklos sandorio sudarymo patvirtinimÄ , ieÅ¡kovė įrodinėjo liudytojų parodymais, todėl nagrinėjamu atveju reikÅ¡minga įvertinti, ar yra teisinis pagrindas taikyti įrodinėjimo leistinumo taisyklės iÅ¡imtį, kai nesilaikyta sandorio paprastos raÅ¡ytinės formos reikalavimo, nustatyto CK 1.93 straipsnio 6 dalyje.

           Tai, kad gyvenusių kartu ir tvarkiusių bendrÄ Å«kį nesusituokusių asmenų turtinės teisės bus neapgintos vien dėl to, kad nėra jungtinę veiklÄ patvirtinančio raÅ¡ytinio susitarimo, prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams, nes Å¡alių tarpusavio santykiai, susiklosčiusi situacija, Å¡alių ketinimai, jų elgesys siekiant tikslo ir kiti veiksmai leidžia teisinius santykius kvalifikuoti kaip jungtinę veiklÄ . Byloje įrodyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas, kaip kartu gyvenę ir tvarkę bendrÄ Å«kį asmenys, bendrai veikė, siekdami vienodo tikslo: įsigyti, naudoti ir valdyti dalinės nuosavybės teise butÄ (duomenys neskelbtini), todėl draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams (CK 1.93 str. 6 d. 4 p.).

           Tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimÄ Ä¯rodymų vertinimo taisyklių laikymosi aspektu, pažymėtina, kad byloje esančių įrodymų įrodomÄ jÄ vertę pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

           Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybės dėl turto teisinio režimo, nurodytos oficialiuosiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos paneigiamos kitais byloje esančiais įrodymais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, kurių panaudojimo draudimas gali bÅ«ti netaikomas, jei tai prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams.

Nagrinėjamoje byloje pats atsakovas, pildydamas 1995 m. rugsėjo 13 d. Brangų turtÄ Ä¯sigijusio arba įsigyjančio Lietuvos Respublikos gyventojo pajamų deklaracijÄ (b.l. 117, 134) dėl buto (duomenys neskelbtini), adresuotÄ Vilniaus miesto valstybinei mokesčių inspekcijai, įrašė grafoje dėl kiekvieno Å¡eimos nario santaupų nurodymo atskirai duomenis apie 1985 m. - 1992 m. 3100 Lt santaupas, jas įvardindamas „žmonos santaupos“. Toks atsakovo laisvos valios iÅ¡reiÅ¡kimas dėl pajamų butui (duomenys neskelbtini), deklaravimo akivaizdžiai parodo, kad pats atsakovas santykius su ieÅ¡kove suprato, kaip bendro Å«kio vedimÄ ir siekį vienodo tikslo - įsigyti, naudoti ir valdyti dalinės nuosavybės teise butÄ (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų E. R., A. M. ir G. K. parodymais, kurie yra nuoseklÅ«s ir logiÅ¡ki ir byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindÄ abejoti Å¡ių asmenų parodymais. Ta aplinkybė, kad liudytojus A.

M. (ieÅ¡kovės brolio buvusi žmona) ir G. K. (ieÅ¡kovės sesers vyras) su ieÅ¡kove sieja svainystės santykiai, nesudaro teisinio pagrindo abejoti Å¡ių asmenų parodymais, nes atsakovas nepateikė įrodymų, kad Å¡ie asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi, kad jų parodymai yra neobjektyvÅ«s. Ta aplinkybė, kad liudytoja A. M., lankydamasi ginčo bute, nematė ieÅ¡kovės ir atsakovo kartu, nepaneigia paties atsakovo valios, iÅ¡reikÅ¡tos gyventojo pajamų deklaracijoje (b.l. 117, 134), įvardinat ieÅ¡kovę, kaip Å¡eimos narį – žmonÄ , todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė įvykdė procesinę pareigÄ ir įrodė tas aplinkybes, kuriomis grindė ieÅ¡kinio reikalavimus dėl bendrosios jungtinės veiklos, įsigijant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę. Teisėjų kolegija pažymi, kad likusios pinigų sumos, kuriÄ ieÅ¡kovė nurodė, kaip pasiskolintÄ ir grÄ Å¾intÄ , pasiskolinimo faktas buvo įrodytas liudytojų A. M. ir G. K. parodymais, patvirtinančiais, kad pinigus skolinosi abi Å¡alys. Å iuo atveju buvo teisinis pagrindas taikyti įrodinėjimo leistinumo taisyklės iÅ¡imtį, kai nesilaikyta paskolos sutarties paprastos raÅ¡ytinės formos reikalavimo, nustatytÄ CK

1.93 straipsnio 6 dalyje, nes draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams (CK 1.93 str.

6 d. 4 p.).

Teisėjų kolegija kritiÅ¡kai vertina apelianto argumentÄ ieÅ¡kovė ginčo bute gyveno pagal 1995-11-20 sudarytÄ nuomos

sutartį tarp ieškovės ir atsakovo, nes šioje sutartyje (b.l. 7) S. Š. įvardintas savininku, o L. Š. įvardinta ne nuomininke, bet nuomotoja,

kuri pagal tuo metu galiojusio 1964 m. CK 297 str., 306 str. nuostatas yra asmuo, turintis teisę disponuoti turtu ir rÅ«pintis Å¡io turto bÅ«kle. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas jungtinės veiklos teisinius santykius tarp Å¡alių, kaip nesusituokusių asmenų, pasisakė dėl ieÅ¡kovės mokėto nario mokesčio SB „Saida“ ir SB „Gestas“ (b.l. 70-71), kuriose nuosavybės teisės į daiktus registruotos atsakovo vardu, parodo, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai vertino faktines aplinkybes, padarydamas teisingÄ iÅ¡vadÄ dėl jungtinės veiklos tarp Å¡alių dėl bendro Å«kio vedimo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 265 str. reikalavimų ir neperžengė byloje pareikštų reikalavimų. Byloje nėra duomenų, kad teismas pažeidė rungimosi (CPK 12 str.) bei šalių lygiateisiškumo (CPK 17 str.) civiliniame procese principus. Ieškovė 2009-07-15 pateiktu ieškiniu (b.l. 1-2) prašė

pripažinti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), L. Å . ir S. Å . bendrÄ jÄ jungtine nuosavybe, nustatant L. Å ., kaip bendraturtės bendrojoje jungtinėje nuosavybėje,

½ buto dalį, priteisiant bylinėjimosi iÅ¡laidas. Ä® šį ieÅ¡kinį atsakovas pateikė atsiliepimÄ (b.l. 15-18). 2010-04-20 ieÅ¡kovė pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį (b.l. 140-141), sumažindama reikalavimų apimtį dalyje dėl ginčo buto dalies dydžio: nuo ½ buto iki 2/5 dalių. Å is patikslintas ieÅ¡kinys buvo įteiktas 2010-04-26 atsakovo atstovei advokatei N. Žeknienei (b.l. 145), kuri 2010-04-28 pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nepareiÅ¡kė procesinio praÅ¡ymo nustatyti terminÄ atsakovui pateikti atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, nes įstatymų leidėjas nenustatė teismui pareigos savo iniciatyva nustatyti naujÄ terminÄ atsakovui atsiliepimui į patikslintÄ ieÅ¡kinį pateikti, kai ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio patikslinimu sumažina reikalavimų apimtį (CPK 42 str., 142 str.). Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje nebuvo keičiamas ieÅ¡kinio dalykas, todėl ieÅ¡kovei sumažinus ieÅ¡kinio reikalavimus, pirmosios instancijos teismas neturėjo procesinės pareigos nustatyti atsakovui terminÄ atsiliepimui į patikslintÄ ieÅ¡kinį dėl reikalavimų sumažinimo pateikti. Pažymėtina, kad nuo 2010-04-28 teismo parengiamojo posėdžio iki 2010-08-25 parengiamojo teismo posėdžio atsakovas, atstovaujamas advokatės N. Žeknienei, manydamas, kad reikalingi atsakovo atsikirtimai į patikslintÄ ieÅ¡kinį, turėjo pakankamai laiko savo iniciatyva pateikti teismui raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, iÅ¡dėstant raÅ¡tu savo nuomonę, nes Å¡alys procese turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str., 42 str.).Â

 Apeliacinės instancijos teismas

daro iÅ¡vadÄ , kad nustatytos ginčo buto dalys dalinės nuosavybės teise: S. Å . - į 3/5 dalis, o L. Å . - į 2/5 -

yra adekvačios faktinėms bylos aplinkybėms ir byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindÄ jį keisti. Tai, kad apeliantui nepatinka teismo sprendimo suraÅ¡ymo stilius, nereiÅ¡kia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iÅ¡ esmės atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus ir yra pakankamai motyvuotas. BylÄ iÅ¡ esmės laimėjus ieÅ¡kovei, pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas tarp Å¡alių. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindÄ mažinti iÅ¡ atsakovo priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingų bylos nagrinėjimo dalykui.

            Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir iÅ¡nagrinėtos visos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ , kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla iÅ¡spręsta teisingai (LR CK 1.5 str., 1.136 str. - 1.138 str.; CPK 80 str., 93 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 197 str., 270 str.,

313 str., 320 str., 328 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundai netenkinamas, apeliantui nėra atlyginamos bylinėjimosi išlaidos,

patirtos apeliacinės instancijos teisme, ir jis įgijo pareigÄ atlyginti 240 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų už antrinę

teisinę pagalbÄ (b.l. 209) ir 8,30 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų dėl procesinių dokumentų įteikimo (b. l. 205) apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai (LR CPK 79 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 98 str., 99 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d.

1 p., kolegija

n u t a r ė:

Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 1 d. sprendimÄ nepakeistÄ .

           Priteisti iÅ¡ atsakovo S. Å . 240 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų už antrinę teisinę pagalbÄ ir 8,30 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai.

          Â

Kolegijos

pirmininkė                                                                                        Â

Neringa Švedienė

Teisėjai                                                                                                    Â

         Dalia Višinskienė

                                                                                                                Â

Algirdas Auruškevičius