ec34356e-ec04-4635-a10f-fe7df125538a · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1163-275/2013Teisminio proceso Nr. 2-02-3-03799-2012-0Procesinio sprendimo kategorija 121.14., 121.18., 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vilijos Mikuckienės ir Virginijaus Kairevičiaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Idea&Realty“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje pagal ieÅ¡kovo UAB „Idea&Realty“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ dėl vienaÅ¡alio sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „Idea&Realty“ kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu ( t. II, b.l.103-110) ir prašė pripažinti neteisėtu 2009-09-16 vienaÅ¡aliÅ¡kÄ lizingo sutarčių : 2007-01- 05 iÅ¡perkamosios nuomos sutarties Nr. LT044445, 2007-01-30 lizingo sutarties Nr. LT045757, 2007-02-19 lizingo sutarties Nr. LT046759, 2007-03-22 lizingo sutarties Nr. LT048772, 2007-03-29 lizingo sutarties Nr. LT049415, 2007-04-26 lizingo sutarties Nr. LT051247, 2007-07-04 lizingo sutarties Nr. LT055783, 2008-03-06 lizingo sutarties Nr. LT070503, 2007-12-20 lizingo sutarties Nr. LT066316 nutraukimÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2007-01-05 iki 2008-03-06 sudarė minėtas lizingo sutartis, pagal kurias ieÅ¡kovas iÅ¡perkamosios nuomos pagrindu įsigijo Panevėžio mieste įvairaus nekilnojamojo turto (žemės sklypas, sandėliai, garažai). IeÅ¡kovas suprato, kad atsakovas nesirengia savo vardu (nors ir už ieÅ¡kovo pinigus) nupirkti žemės sklypo, reikalingo tolesniam ieÅ¡kovo projekto vykdymui, o tai ženkliai prisidėjo prie to, kad ieÅ¡kovui pasidarė žymiai sunkiau įvykdyti lizingo sutartis. Sužinojęs apie pradėtÄ vykdyti valstybinių sklypų įsigijimÄ atsakovas nusprendė visais įmanomais bÅ«dais apsunkinti ieÅ¡kovo finansinę padėtį.

Tai pasireiÅ¡kė tuo, jog atsakovas pradėjo reikalauti nutraukti 2000-06-09 nuomos sutartį Nr. 3/66, pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo iki 2011-06-09 nuomotis UAB „Idea & Realty“ patalpas. Atsiliepimu į ieÅ¡kinį atsakovas prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad visos ginčo sutartys buvo sudarytos ieÅ¡kovo iniciatyva. IeÅ¡kovui netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus 2009-01-19 pretenzija Nr. 01-20-16763 ir 2009-04-20 pretenzija Nr. 01-20-19626 atsakovas pareikalavo ne vėliau kaip per 14 dienų paÅ¡alinti sutarčių pažeidimus ir sumokėti įsiskolinimÄ bei informavo ieÅ¡kovÄ , jog Å¡io reikalavimo neįvykdžius, sutartys bus vienaÅ¡aliÅ¡kai nutrauktos.

IeÅ¡kovui ir toliau netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, 2009-09-16 atsakovas paneÅ¡imu Nr. 01-30-4896 vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė Sutartis. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė   Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 1 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo 40,60 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų. Atmetė kaip nepagrįstÄ ieÅ¡kovo argumentÄ , kad atsakovas be jokio pagrindo nutraukė negyvenamųjų patalpų nuomÄ dėl ko ieÅ¡kovas, sumažėjus pelnui, nebegalėjo vykdyti prisiimtų įsipareigojimų pagal lizingo sutartis, nes atsakovas perdavė trečiajam asmeniui bankui „Hansabankas“ nuomojamas negyvenamÄ sias patalpas.

Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį nutraukęs bankas „Hansabankas“ neturėjo įtakos ieÅ¡kovo finansinėms problemoms, nes bankas „Swedbank“ 2009-01-29 raÅ¡tu kreipėsi į ieÅ¡kovÄ informuodamas jį, kad nuo 2009-05-01 patalpų nuomos sutartį nutraukia, o tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas turėjo pakankamai laiko (tris mėnesius) kad susirastų kitÄ nuomininkÄ . IeÅ¡kovas sutiko nutraukti negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį nuo 2009-05-01. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas, atsisakydamas iÅ¡duoti ieÅ¡kovui savo vardu įgaliojimÄ pirkti ieÅ¡kovo pageidaujamÄ valstybinės žemės sklypo dalį, elgėsi korektiÅ¡kai, nepažeidė jokių prisiimtų įsipareigojimų.

Atsakovas buvo linkęs papildomai finansuoti ieÅ¡kovo projektÄ (dėl valstybinės žemės sklypo dalies iÅ¡sipirkimo), tačiau nuo bet kokių aktyvių veiksmų susilaikė, nes ieÅ¡kovas netinkamai vykdė lizingo sutartis. Toks atsakovo elgesys atitinka protingumo teisingumo standartus. Be to, 2009-09-16 ieÅ¡kovo skola 213 vėlavimo dienÄ buvo 132 793,80 Lt, o tai reiÅ¡kia, kad atsakovas turėjo teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai sutartis nutraukti.III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiIeÅ¡kovas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. sprendimu nesutinka, praÅ¡o jį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas nevertino ieÅ¡kovo susiraÅ¡inėjimo su atsakovu dėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymo iÅ¡duoti įgaliojimÄ atsakovo vardu nupirkti iÅ¡ valstybės žemės sklypÄ po garažais. Garažai yra labai prastos bÅ«klės, todėl akivaizdu, jog turtas buvo įsigytas tam, kad vėliau iÅ¡pirkus žemę po pastatais bÅ«tų galima statyti naujus pastatus ir įgyvendinti statybos projektÄ . Pirmiausia nugriovus pastatus, bÅ«tų prarasta teisė iÅ¡sipirkti po jais esančius valstybinius žemės sklypus.2.

Teismas nepastebėjo, jog perleidus teises ir pareigas pagal nuomos sutartį susijusiai bendrovei - Swedbank, buvo iÅ¡kart nutarta patalpų nuomos sutartis nutraukti. Teisių ir pareigų perleidimas iÅ¡ atsakovo pusės buvo apsimestinis, t.y. siekiant suklaidinti ieÅ¡kovÄ ir pakenkti jo finansinėms galimybėms vykdyti įsipareigojimus.

3. Teismas neatskleidė bylos esmės, nesiaiÅ¡kino, ar sutartys buvo nutrauktos teisėtai. Teismas visiÅ¡kai nevertino, jog ieÅ¡kovas pasiÅ«lė 34 068,57 Lt turimÄ reikalavimo teisę „Swedbank“ įskaityti už vėluojamas sumokėti įmokas, jog 2009-03-30 buvo sudarytas triÅ¡alis susitarimas, kuriuo įgyvendintas įskaitymas, ir mokėtina suma atsakovui reikÅ¡mingai sumažinta. Atsakovas, teikdamas 2009-04-20 d. pretenzijÄ akivaizdžiai siekė suklaidinti ieÅ¡kovÄ , ignoravo atliktÄ Ä¯skaitymÄ ir nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes.

Teismas vienaÅ¡aliÅ¡ko nutraukimo faktÄ aiÅ¡kina neteisingai. Nei skolos dydis, nei vėlavimo dienos nėra esminis pagrindas nutraukti sutartį. Vilniaus miesto apylinkės teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė ir nevertino 2009-12-22 d. raÅ¡to Nr. SR-51339, kuriuo atsakovas pripažino, jog sutartys nėra nutrauktos ir kad vyksta sutarčių sÄ lygų pakeitimas, todėl ieÅ¡kovas 2010-01-29 d. raÅ¡tu sutiko su siÅ«loma „įsiskolinimo mokėjimo sutartimi“. Atsakovas atsiliepimu praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. IeÅ¡kovas nutyli reikÅ¡mingÄ aplinkybę, jog visÄ nurodytÄ TurtÄ atsakovas įsigijo iÅ¡ paties ieÅ¡kovo. Jei ieÅ¡kovas bÅ«tų turėjęs tik įsigyti valstybei priklausančius žemės sklypus, ant kurių stovi Turtas, tai jis nebÅ«tų sudaręs Sutarčių ir perleidęs Turto nuosavybės teisių atsakovui, nes tokiu bÅ«du ieÅ¡kovui bÅ«tų paprasčiau įgyvendinti tariamus siekius.2. IeÅ¡kovas nesutinka su nurodytu įsiskolinimo dydžiu ar vėluotų dienų skaičiumi, tačiau ieÅ¡kovas pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių Å¡iuos teiginius pagrindžiančių įrodymų. 3. 2009 m. gruodžio 22 d. raÅ¡tu nebuvo konstatuota, kad Sutartys tebėra galiojančios, prieÅ¡ingai, atsakovas, vykdydamas sutarties Å¡alių tarpusavio bendradarbiavimo pareigÄ , nurodė kokiomis sÄ lygomis sutiktų atnaujinti sutartinius santykius, tačiau tik dėl paties ieÅ¡kovo kaltės Sutarčių galiojimas nebuvo atnaujintas.4.

Atsakovas neatsisakė tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymo įsigyti valstybinės žemės sklypus. IeÅ¡kovui buvo nurodyta, jog atsakovas negali valstybinės žemės sklypų įsigyti ieÅ¡kovo pageidaujamomis sÄ lygomis, nes atsakovui buvo nepriimtina, jog ieÅ¡kovas turimus finansinius iÅ¡teklius nukreiptų ne įsipareigojimų, kurių vykdymo terminai buvo suėję, vykdymui, o naujų prievolių prisiėmimui. Be to, žemės sklypų nuosavybės teisių turėjimas niekaip nedaro įtakos galimybei rekonstruoti, remontuoti ar kitaip naudoti ant tokio žemės sklypo esančius pastatus, todėl jei ieÅ¡kovas ketino nugriauti pastatus ir jų vietoje statyti stambų komercinį kompleksÄ , tai Å¡iems ieÅ¡kovo veiksmams nuosavybės teisių į žemės sklypus turėjimas negalėjo turėti įtakos.

Nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų ieÅ¡kovo teiginius, jog ieÅ¡kovo nurodomuose žemės sklypuose apskritai buvo galima statyti ieÅ¡kovo nurodomÄ pastatÄ . IeÅ¡kovas neturi ir neturėjo finansinių galimybių vykdyti stambaus komercinės paskirties pastato statybas, nes ieÅ¡kovas neturi net galimybių tinkamai vykdyti savo finansinius įsipareigojimus pagal Sutartis.5. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodo absurdiÅ¡kus ir niekuo nepagrįstus argumentus, jog nuomininko pakeitimas buvo formalus ir tik dėl akių.

Nuomininko pasikeitimas įvyko 2008 m. gruodžio 31 d., o nuomos sutartį „Swedbank”, AB nutraukė tik 2009 m. gegužės 1 d. Bet kuris iÅ¡ asmenų turėtų teisę sutartyje nustatytu terminu įspėjęs vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti Nuomos sutartį, jei prarastų interesÄ nuomotos patalpas, o pasinaudojimas Å¡ia teise jokiu bÅ«du negali bÅ«ti laikomas neteisėtais veiksmais. Be to, ieÅ¡kovas gavo kompensacijÄ už prieÅ¡laikinį Nuomos sutarties nutraukimÄ .6. 2009 m. kovo 30 d. triÅ¡aliame susitarime dėl tarpusavio atsiskaitymų nurodyta 34.068,67 Lt suma buvo sumažinta ieÅ¡kovo skola, tačiau Å¡ios sumos nepakako padengti visam ieÅ¡kovo įsiskolinimui, todėl iÅ¡liko ir pagrindas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti Sutartis.

IeÅ¡kovas norėdamas ginčyti vienaÅ¡alio Sutarčių nutraukimo teisėtumÄ Panevėžio miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2- 168-828/2011 turėjo galimybę pareikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame bÅ«tų keliami tokio pobÅ«džio reikalavimai, tačiau to nepadarė ir prarado galimybę reikÅ¡ti tokį reikalavimÄ vėliau.IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosSkundas atmestinas. Dėl atsakovo atsisakymo iÅ¡duoti įgaliojimÄ valstybinės žemės sklypo įsigijimui IeÅ¡kovas reikalavimÄ Â pripažinti lizingo sutarčių nutraukimÄ neteisėtu grindė tuo, kad  atsakovas jį apgavo, nes nesilaikė įsipareigojimo, duoto prieÅ¡ sudarant sutartis, atsakovo atsisakymas nupirkti iÅ¡ valstybės sklypÄ savo vardu už ieÅ¡kovo lėšas, prisidėjo prie to, kad ieÅ¡kovui pasidarė sunkiau įvykdyti sutartis ( b. l. 1-2, t.

I), kad dėl tokio atsisakymo sustojo projekto įgyvendinimas ir tai lėmė ieÅ¡kovui nuostolių atsiradimÄ . IeÅ¡kovas, teigdamas, kad atsakovas nesilaikė įsipareigojimo, duoto prieÅ¡ sudarant sutartis, turėjo pareigÄ Â Ä¯rodyti, kad atsakovas buvo jam įsipareigojęs nusipirkti iÅ¡ valstybės žemės sklypÄ už ieÅ¡kovo lėšas ir Å¡io įsipareigojimo nevykdė dėl savo kaltės. Apylinkės teismo sprendimu reikalavimas buvo atmestas motyvuojant tuo, kad atsakovas pagrįstai atsisakė ieÅ¡kovui iÅ¡duoti įgaliojimÄ Â lizingo bendrovės vardu iÅ¡pirkti valstybinės žemės sklypo dalį, nes ieÅ¡kovas vėlavo mokėti sutartines įmokas pagal lizingo sutartis, tokiu atsisakymu atsakovas elgėsi korektiÅ¡kai, nepažeidė jokių prisiimtų įsipareigojimų.

IeÅ¡kovo skundo argumentas, kad teismas nevertino pateikto susiraÅ¡inėjimo tarp Å¡alių ir todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl atsakovo atsisakymo iÅ¡duoti ieÅ¡kovui įgaliojimÄ Â pirkti ieÅ¡kovo pageidaujamo valstybinės žemės sklypo dalis, atmestinas, nes ieÅ¡kovas nenurodė, kokie teiginiai, esantys susiraÅ¡inėjime, įrodo, jog atsakovas buvo įsipareigojęs įsigyti žemės sklypÄ ar iÅ¡duoti įgaliojimÄ Â ieÅ¡kovui. Reikalaudamas pripažinti vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutarčių nutraukimÄ neteisėtu, ieÅ¡kovas nenurodė, kad atsakovo atsisakymas įsigyti žemės sklypÄ ar iÅ¡duoti ieÅ¡kovui įgaliojimÄ Â lizingo bendrovės vardu iÅ¡pirkti valstybinės žemės sklypÄ bÅ«tų tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su lizingo sutarčių nutraukimu.

Tai, kad lizingo sutartyse nebuvo numatytas atsakovo įsipareigojimas įsigyti tam tikrÄ Å¾emės sklypÄ ar iÅ¡duoti ieÅ¡kovui įgaliojimÄ Â Å¾emės sklypo įsigijimui, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovo atsisakymas įsigyti sklypÄ ar iÅ¡duoti įgaliojimÄ , jeigu toks ir bÅ«tų buvęs,  nėra susijęs su lizingo sutartimis ir jų vykdymu. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Â atsakovas nurodė, jog ieÅ¡kovo teiginiai, kad atsakovo atstovai užtikrino, jog leis ieÅ¡kovui savo sÄ skaita įsigyti atsakovo vardu valstybinės žemės sklypus, yra nepagrįsti ir neįrodyti.

IeÅ¡kovo pareiga buvo įrodyti, kas ir kada įsipareigojo ieÅ¡kovui įsigyti atsakovo vardu žemės sklypÄ , tačiau tokių įrodymų ieÅ¡kovas nepateikė. SusiraÅ¡inėjimas tarp Å¡alių vyko 2008-11-24 - 2009-02-19 laikotarpyje, tai, kad Å¡is susiraÅ¡inėjimas tarp Å¡alių vyko po lizingo sutarčių sudarymo ( iÅ¡perkamosios nuomos ir lizingo sutartys buvo sudarytos laikotarpyje nuo 2007-01-05 iki 2008-03-06), leidžia atmesti ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimÄ , jog atsakovas prieÅ¡ sutarčių sudarymÄ Ä¯sipareigojo įsigyti valstybinės žemės sklypÄ ar įsipareigojo iÅ¡duoti jam įgaliojimÄ sklypo įsigijimui.

Tai, kad 2007-09-13 ieÅ¡kovas kreipėsi į Panevėžio apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemėtvarkos skyrių ir siekė savo vardu įsigyti žemės sklypÄ , leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad, tik gavęs atsakymÄ , jog jo praÅ¡omus parduoti sklypus gali įsigyti tik pastatų savininkas, ėmėsi veiksmų, kad sklypÄ Ä¯sigytų atsakovas, todėl atmestinas ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimas, kad atsakovas prieÅ¡ sutarčių sudarymÄ Ä¯sipareigojo įsigyti sklypus nuosavybėn. Kadangi ieÅ¡kovas yra verslo subjektas, jis turėjo galimybę, siekdamas ateityje įsigyti ne tik lizinguojamus garažus, pastatus, bet ir valstybinės žemės sklypus savo, kaip juridinio asmens nuosavybėn, sudaryti sutartį su atsakovu, kuria Å¡is bÅ«tų įsipareigojęs atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau toks susitarimas tarp Å¡alių nebuvo sudarytas.

Į ieÅ¡kovo praÅ¡ymus iÅ¡duoti jam įgaliojimÄ Ä¯sigyti atsakovo vardu valstybinės žemės sklypÄ , atsakovo atstovas Panevėžio atstovybės vadovas G. V. 2009-02-12 raÅ¡tu atsakė ( t. I, b. l. 105,107) , kad negali iÅ¡duoti įgaliojimo bendrovės vardu įsigyti žemės sklypo dalį, toks sprendimas gali bÅ«ti priimamas tik kompetentingo UAB „Hansa lizingas“ finansavimo sprendimų priėmėjo. Nurodė, kad toks praÅ¡ymas galėtų bÅ«ti svarstomas tik bendrovei padengus susidariusius įsiskolinimus.

Pakartotinį praÅ¡ymÄ ieÅ¡kovas pateikė vėl UAB „Hansa lizingas“ Panevėžio atstovybės vadovui, todėl analogiÅ¡kas atsakymas buvo duotas ieÅ¡kovui 2009-02-19 raÅ¡tu, nors iÅ¡ raÅ¡to turinio ieÅ¡kovas turėjo suprasti, kad ne atstovybės vadovui, o bendrovės vadovui turi bÅ«ti teikimas toks praÅ¡ymas. Kaip matyti iÅ¡ Å¡io susiraÅ¡inėjimo, ieÅ¡kovui buvo paaiÅ¡kinta, kad praÅ¡ymas dėl įgaliojimo iÅ¡davimo galėjo bÅ«ti svarstomas tik bendrovei padengus susidariusius įsiskolinimus, todėl ieÅ¡kovas byloje turėjo įrodyti, kad atsakovas neturėjo pagrindo atsisakyti iÅ¡duoti įgaliojimÄ ir reikalauti, kad  ieÅ¡kovas padengtų įsiskolinimus.

Nesant tokių argumentų bei įrodymų, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas nepažeidė prievolių vykdymo principo, numatyto CK 6.38 straipsnio 3 dalyje – vykdydamas prievolę, bendradarbiavo su kita Å¡alimi, t.y. vykdė Å¡alių pareigÄ kooperuotis, tačiau priimti ieÅ¡kovui palankų sprendimÄ Â atsisakė dėl netinkamų ieÅ¡kovo veiksmų – įsipareigojimų  pagal lizingo sutartis nevykdymo ir tai buvo pagrindu nepasitikėti ieÅ¡kovu ir netenkinti jo praÅ¡ymo.  Dėl teismo sprendimo motyvų Teismo sprendimo didesniÄ jÄ dalį sudaro motyvuojamoji dalis, todėl apelianto teigimas, kad jame visiÅ¡kai nėra motyvų, padarytas nesiremiant teismo priimtu sprendimu.

Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismas nevertino pateikto susiraÅ¡inėjimo tarp Å¡alių, tačiau eismo sprendime padaryta iÅ¡vada dėl vykusio susiraÅ¡inėjimo tarp Å¡alių, nurodant ieÅ¡kovo kreipimosi į atsakovÄ raÅ¡to turinį bei atsakymus ieÅ¡kovui, ir juo remiantis padaryta iÅ¡vada, kad iÅ¡ Å¡alių susiraÅ¡inėjimo matyti, jog atsakovas buvo linkęs papildomai finansuoti ieÅ¡kovo projektÄ ( dėl valstybinės žemės sklypo dalies iÅ¡sipirkimo) , tačiau nuo bet kokių aktyvių veiksmų susilaikė, kadangi ieÅ¡kovas netinkamai vykdė lizingo sutartis.

Tai, kad ieÅ¡kovas skunde nurodo prieÅ¡ingas aplinkybes, nei yra teismo sprendime, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad skundas parengtas nesusipažinus su teismo sprendimu arba galimai dėl  nesÄ Å¾iningumo teikiant nepagrįstÄ apeliacinį skundÄ , dėl to atsakovas įgyja teisę reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovo nuostolių atlyginimo CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu. Skunde nenurodyti kiti ieÅ¡kovo reikalavimų argumentai, kurių  teismas sprendime, ieÅ¡kovo nuomone, nemotyvavo, tik abstrakčiai teigiama, kad teismo sprendimas yra be motyvų, tačiau nepasisakyta, kurios, reikÅ¡mingos bylos aplinkybės nebuvo nustatytos, ar kurie įrodymai nebuvo tiriami, priimant sprendimÄ .

 Dėl nuomos sutarties nutraukimo IeÅ¡kovas reikalavimÄ pripažinti sutarčių vienaÅ¡aliÅ¡kÄ nutraukimÄ neteisėtu grindžia ir kitais atsakovo veiksmais, kuriuos jis atliko pagal nuomos sutartį, sudarytÄ su ieÅ¡kovu, t.y. dėl nuomos teisių perleidimo Swedbank bendrovei, dėl kurio, ieÅ¡kovo teigimu, jis buvo suklaidintas. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog nuomos sutarties nutraukimas neįtakojo ieÅ¡kovo finansinių problemų, kad bylos duomenys patvirtinta, jog bankas „Swedbank“ 2009-01-29 raÅ¡tu kreipėsi į ieÅ¡kovÄ , informuodamas, kad nuo 2009-05-01 patalpų nuomos sutartį nutraukia, todėl jis turėjo pakankamai laiko susirasti kitÄ nuomininkÄ .

Teigdamas, kad nuomos teisių perleidimu Swedbank bendrovei atsakovas pasinaudojo savo kaip ekonomiÅ¡kai stipresnės Å¡alies padėtimi ir nutraukė sutartį sau palankiausiu bÅ«du. Pasinaudojimas nuomininko teise nutraukti nuomos sutartį negali bÅ«ti laikomas neteisėtu veiksmu. Tai, kad ieÅ¡kovas gavo kompensacijÄ â€“ 34 068,67 Lt plius PVM už prieÅ¡laikinį nuomos sutarties nutraukimÄ , leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas, perleisdamas nuomos teises kitai su juo susijusiai bendrovei, nepažeidė ieÅ¡kovo teisių.

IeÅ¡kovas neįrodė, kuo pasireiÅ¡kė jo suklaidinimas, pasiraÅ¡ant jam sutikimÄ , jog nuomos teisės pagal sutartį pereis iÅ¡ atsakovo bankui „Swedbank“ . IeÅ¡kovas nenurodė argumentų, dėl kokios priežasties jis negalėjo sudaryti savo patalpų nuomos sutarties su kitais nuomininkais ir gauti pajamas, todėl atsakovas nėra susijęs su nuostolių, kurie galimai atsirado ieÅ¡kovui po nuomos sutarties nutraukimo, atsiradimu.  Dėl praneÅ¡imo apie vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutarties nutraukimÄ IeÅ¡kovas neginčija, jog buvo skolingas atsakovui lizingo sutarties nutraukimo dienÄ , nurodo, kad nei skolos dydis, nei vėlavimo dienos nėra esminis pagrindas nutraukti sutartį.

Nurodo, kad Å¡alių susitarimu negali bÅ«ti paÅ¡alintas imperatyvas, nurodytas CK 6. 218 straipsnio 1 dalyje, jog antrajai sutarties Å¡aliai privaloma iÅ¡ anksto praneÅ¡ti apie sutarties nutraukimÄ . Atsakovas nurodė, kad dvejomis pretenzijomis įspėjo ieÅ¡kovÄ , kad nesumokėjus skolos, sutartys bus vienaÅ¡aliÅ¡kai nutrauktos. Teismo sprendime nurodyta, kad informavo ieÅ¡kovÄ apie sutarčių nutraukimÄ , pateikdamas 2009-01-19 ir 2009-04-20 pretenzijas, 2009-09-16 praneÅ¡imÄ dėl sutarčių nutraukimo, tuo padaryta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovui tinkamai buvo praneÅ¡ta apie sutarčių nutraukimÄ .

Byloje yra duomenys, kad 2009-04-20 atsakovas ieÅ¡kovui iÅ¡siuntė pretenzijÄ , kurioje nurodė, kad ieÅ¡kovo įsiskolinimas pagal lizingo sutartis yra 46 846,95 Lt, pareikalavo vėliausiai per 14 dienų sumokėti skolÄ , nurodė, kad tuo atveju, jei skola nebus sumokėta iki nurodytos datos, atsakovas bus priverstas nutraukti sutartį ( t. I, b.l.121). IeÅ¡kovo argumentai, kad jo skola buvo mažesnė, nei nurodė raÅ¡te atsakovas, nes 2009-03-30 triÅ¡aliame susitarime dėl tarpusavio atsiskaitymų buvo sumažinta ieÅ¡kovo skola 34068,67 Lt, bÅ«tų reikÅ¡mingi tuo atveju, jei po tarpusavio reikalavimų įskaitymo ieÅ¡kovas nebeturėtų skolos atsakovui. Tai, kad 2009-04-20 pretenzijos ir kartu įspėjimo pateikimo dienai ieÅ¡kovas buvo skolingas atsakovui ir iki sutarties nutraukimo nesumokėjo jokių įmokų pagal lizingo sutartį, reiÅ¡kia, kad atsakovas turėjo teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai sutartį nutraukti nes ieÅ¡kovas esminiai jÄ pažeidė, netinkamai vykdydamas, t.y. nesumokėdamas įmokų nustatytu terminu, toks sutarties nutraukimo pagrindas numatytas CPK 6.217 straipsnio 3 dalyje, nes ieÅ¡kovas nevykdė reikalavimo sumokėti įmokų sumas per papildomai nustatytÄ terminÄ , nurodytÄ 2009-04-20 pretenzijoje.

Be to, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-04-14 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-168-828/2011 bei Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje 2A-722-198/2011nutartimi, priimta 2011-11-17, nustatyti faktai, turintys prejudicinę reikšmę šiai bylai, t.y. padaryta išvada, jog lizingo sutartys tarp šalių buvo nutrauktos teisėtai. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                 Danutė Kutrienė Vilija Mikuckienė                                                                  Virginijus Kairevičius