ec32fdce-e348-4ae1-8dc7-42a6849a473d · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas B

                                             Â

                                                      Â

                            Baudžiamoji byla Nr. 1A-270-354/2010

                                                                                    Procesinio

sprendimo kategorija 1.2.27.1.,

 (S)

                                                                                 Â

  2.1.16.2.6., 2.1.16.2.10., 2.4.

Â

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugsėjo 24 d.

Å iauliai

             Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Nijolės Matuzevičienės, teisėjų Klavdijos Kruminienės, Virginijos Žindulienės, sekretoriaujant Redai Jončienei,

dalyvaujant prokurorui Ramūnui Dobrovolskiui,

nuteistojo gynėjui advokatui Vladislav Latušinskij, teismo

posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundÄ dėl Kelmės rajono apylinkės

teismo 2010 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., prie paskirtos bausmės  pridėta dalis neatliktos 2005 m. rugpjūčio 31 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kolegija,

nustatė:

V. P. nuteistas už tai, kad 2009 m. kovo 10 d. apie 6 val.

30 min. Kelmės rajone, (duomenys neskelbtini), atliekant sankcionuotÄ kratÄ jo gyvenamosiose patalpose, panaudodamas fizinį smurtÄ , pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui – Å iaulių apskrities VPK kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro tyrėjui R. P., kuris, vykdydamas pareigas, bandė sulaikyti ir nuraminti jį nuo galimai neteisėtų

veiksmų, o jis, sukdamas rankas, ant kurių buvo uždėti antrankiai, trenkė R. P. į deÅ¡inį skruostÄ bei smilkinį, po to surakintomis

antrankiais rankomis bandė R. P. apkabinti ir smaugti,

tačiau nepavykus, sugriebė jį už striukės apykaklės ir stūmė, padarydamas R. P. nubrozdinimus dešiniame smilkinyje ir dešinės blauzdos

priekiniame pavirÅ¡iuje, t. y. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Nuteistasis V.

P. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. nuosprendį ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nesant jo veikoje nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 286 str. požymių

 Skunde apeliantas teigia, kad Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 4 d. nutartis atlikti kratÄ neatitinka įstatymų reikalavimų, nes apraÅ¡omojoje ir rezoliucinėje nutarties dalyse nurodyti skirtingi adresai, kur atlikti kratÄ , todėl nutartis yra nesuprantama, neteisėta ir jos pagrindu negalėjo bÅ«ti atlikta krata, pažymi, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai nereagavo į jo reikalavimÄ pateikti tinkamÄ teismo nutartį, tęsė savo neteisėtus, nesankcionuotus veiksmus ir tokiu bÅ«du provokavo jį ir jo Å¡eimos narius.

Nuteistojo V.

P. tvirtinimu, jokio agresyvaus elgesio iÅ¡ jo pusės nebuvo, tiesiog jis buvo nepatenkintas neteisėtais pareigÅ«nų veiksmais. Apelianto teigimu, telefono į sienÄ jis nedaužė, tik norėjo atjungti savo mobilaus ryÅ¡io telefonÄ nuo pakrovėjo ir paėmė telefonÄ Ä¯ rankas, o kartu į antrÄ aukÅ¡tÄ atėjęs pareigÅ«nas trenkė jam per rankas, todėl telefonas iÅ¡krito ant grindų ir atsiskyrė jo dalys. Apeliantas nurodo, kad po Å¡io incidento jis apsirengė, išėjo į kitÄ kambarį, vieno iÅ¡ policijos pareigÅ«nų paliepimu iÅ¡tiesė rankas ir jam buvo uždėti antrankiai, nors naudoti fizinę prievartÄ prieÅ¡ jį Policijos įstatyme numatytų pagrindų nebuvo, taigi, ir Å¡iuo atveju R. P. veiksmai buvo neteisėti, dėl ko ir kilo konfliktas. Nuteistasis tvirtina, kad jis nesiprieÅ¡ino kratÄ atliekantiems asmenims ir netrukdė atlikti kratÄ , tik prašė pakviesti kviestinius ar patalpų savininkus (jo tėvus), o konfliktas kilo kitoje vietoje ir dėl kitų priežasčių, todėl jo veiksmai negali bÅ«ti kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. Apelianto manymu, konfliktas tarp jo ir R. P. kilo dėl pastarojo neteisėtų veiksmų – tai yra neteisėto specialiųjų priemonių naudojimo ir tempimo už jų, todėl jis turi bÅ«ti iÅ¡teisintas.    Â

Taip pat nuteistasis skunde nurodo, kad nukentėjusiojo R. P. ir liudytojo A. L. tarnybiniai pranešimai ir tos pačios dienos apklausos buvo surašyti ne jų pačių, o kito to paties asmens, nes visuose keturiuose dokumentuose vienoda eile panaudoti tie patys žodžiai, sakiniai ir frazės. Be to, nuteistojo teigimu, visi kratoje buvę pareigūnai skirtingai pasakojo apie

10 dienos įvykius: vieni sakė, kad duris atidarė jis, o kiti – kad tėvas; vieni

aiškino, kad nutartį paskelbė R. K., kiti – kad Ž. A.; vieni sakė, kad po nutarties paskelbimo jis pradėjo

bėgt į antrÄ aukÅ¡tÄ , kiti – kad jam buvo leista nueiti į antrÄ aukÅ¡tÄ apsirengti; vieni pasakojo, kad grumtynių metu jis stÅ«mė R. P.

link sofos, kiti – kad policijos pareigÅ«nai pradėjo tempti jį ir R. P. link sofos-lovos; vieni teigė, kad kratÄ buvo

ruoÅ¡iamasi pradėti nuo pirmo aukÅ¡to, kiti aiÅ¡kino, kad kratÄ buvo ruoÅ¡iamasi pradėti nuo antro aukÅ¡to, kur jis buvo palydėtas apsirengti.

Apeliantas skunde tvirtina, kad R. P. veidÄ jis palietė netyčia ir tik todėl, kad nenorėjo, jog jį temptų už antrankių ten, kur jis nenorėjo eiti. Tuo pačiu nuteistasis teigia, kad incidentÄ pareigÅ«nai buvo suplanavę iÅ¡ anksto, kÄ , apelianto manymu, patvirtino liudytoja E. B. ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodydama, kad važiuojant į kratÄ buvo sutarta, jog krata ir incidentas bus filmuojamas. Skunde apeliantas taip pat pažymi, kad kratos filmavimas buvo ne vientisas – nufilmuota buvo ne krata, kuri truko nuo 6 val. 20 min. iki 7 val. 50 min., o iÅ¡ anksto numatytas konfliktas (9 minutės 43 sekundės).  Â

Be to, skunde apeliantas

nurodo, kad kratos protokolÄ pasirašė R. P. ir A. L., tai yra asmenys, kurie kratoje nedalyvavo, nes iÅ¡vedė

jį iš namo.

Skunde taip pat teigiama, kad nukentėjusiajam R. P. padaryti sužalojimai buvo nustatinėjami pagal medicininius dokumentus – teismo medicinos specialistui realiai neapžiÅ«rėjus R. P., todėl nebuvo įmanoma nustatyti sužalojimų padarymo laiko, kaip nurodyta specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 465/09(04), o be to, nubrozdinimai pareigÅ«nui galėjo bÅ«ti padaryti prieÅ¡ kratÄ (2009-03-09) ir todėl pastarasis buvo su maskuojančia kauke.    Â

Apeliacinės instancijos teisme

nuteistojo gynėjas advokatas V. LatuÅ¡inskij prašė tenkinti nuteistojo V. P. apeliacinį skundÄ , prokuroras prašė apeliacinį skundÄ

atmesti. Â

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal nuteistojo skundÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad V. P. nuteistas pagrįstai, jo padaryta nusikalstama veika įrodyta ir tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nuteistasis panaudodamas fizinį smurtÄ pasiprieÅ¡ino savo

pareigas atliekančiam valstybės tarnautojui (tuo metu policijos pareigÅ«nas R. P. vykdė savo tarnybinę pareigÄ ,

vadovaujantis teismo nutartimi siekė atlikti kratÄ apelianto gyvenamoje vietoje). Dėl V. P. panaudoto smurto nukentėjusiajam R. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

           Apeliantas savo skunde tvirtina, kad bylos įrodymai nepatvirtina veikos, už kuriÄ jis nuteistas, objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių. Argumentuodamas savo teiginius, apeliantas savo skunde analizuoja bylos įrodymus ir pateikia kitokį jų vertinimÄ , negu tai padarė skundžiamÄ nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas. Pasak nuteistojo V. P., policijos pareigÅ«nų veiksmai nuo pat pradžių buvo provokuojantys ir neteisėti (pateikė įstatymų reikalavimų neatitinkančiÄ teismo nutartį daryti kratÄ , sudaužė jo mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , neteisėtai panaudojo antrankius ir naudojo fizinę prievartÄ ), dėl ko ir kilo konfliktas su R. P..

           Lietuvos Respublikos BPK 145 str. 3 d. numatyta, kad krata gali būti daroma tik esant dėl to priimtai ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarčiai, o išskirtiniai atvejais – esant ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimui. Apeliantas savo skunde nepagrįstai teigia, kad policijos pareigūnai atliko nesankcionuotus veiksmus. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kokia Kelmės

rajono apylinkės teismo nutartimi remiantis buvo atliekama krata V. P. gyvenamoje vietoje (t. 1, b. l. 7). Tokiu būdu nėra

pagrindo teigti, kad policijos pareigÅ«nai kratÄ atliko neteisėtai, kaip savo skunde tvirtina apeliantas. Kita vertus, kolegija sutinka su nuteistojo skunde įvardintais Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 4 d. nutarties trÅ«kumais. IÅ¡ tikrųjų, minėtos nutarties nustatomoje dalyje ir tos pačios nutarties rezoliucinėje dalyje yra nurodyti skirtingi V. P. gyvenamosios vietos adresai, kas nuteistajam galėjo kelti tam tikrų neaiÅ¡kumų. Visgi, kolegijos nuomone, nėra pagrindo dėl paminėtos techninės klaidos nutartyje laikyti, kad policijos pareigÅ«nų veiksmai buvo neteisėti ar atlikti nesant pagrindo. Nutartyje yra įvardintas vienas asmuo (V. P.), kurio gyvenamose ir pagalbinėse patalpose leidžiama padaryti kratÄ , rezoliucinėje Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 4 d. nutarties dalyje yra nurodytas tikslus adresas patalpų (Kelmės rajonas, (duomenys neskelbtini)), kuriose krata

ir buvo atlikta (t. 1, b. l. 8-9). Tuo pačiu adresu buvo ir pats V. P., jis buvo supažindintas su teismo nutartimi daryti

kratÄ , kÄ patvirtina paties padarytas įraÅ¡as ant nutarties ir prie bylos esanti filmuota medžiaga. Tokiu bÅ«du nėra pagrindo teigti, kad policijos pareigÅ«nai kratÄ atliko ne pas tÄ asmenį ir ne tose patalpose, kur nutartimi sankcionavo ikiteisminio tyrimo teisėja. Pats apeliantas teisiamajame posėdyje patvirtino, kad išėjęs iÅ¡ įkalinimo įstaigos apsigyveno pas tėvus tuo adresu, kur buvo atlikta krata (t. 2, b. l. 94). Kolegija, įvertinusi visas paminėtas aplinkybes, pažymi, kad policijos pareigÅ«nų veiksmai, kurie pasireiÅ¡kė kratos atlikimu pas V. P., buvo teisiÅ¡kai pagrįsti, o Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 4 d. nutartį padaryti kratÄ , adresu Kelmės rajone, (duomenys neskelbtini), net esant ankščiau aptartai techninei klaidai, vienodai suprato tiek policijos pareigÅ«nai, tiek pats V. P., aiÅ¡kindamas, kad čia jokių jo asmeninių daiktų nėra (t. 1, b. l. 7; t. 2, b. l. 84). Tokiu bÅ«du nėra pagrindo teigti, jog nutartis buvo nesuprantama ir neaiÅ¡ki, kaip skunde tvirtina apeliantas.

           Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2009 m. kovo 4 d. Kelmės rajono apylinkės teismo teisėjos nutartis padaryti kratÄ apelianto gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose nebuvo apskųsta įstatymo nustatyta tvarka, kas rodo, kad apeliantas nemanė, jog nutartis yra neteisėta ar nepagrįsta.

           Kolegija, atsakydama į apelianto argumentus dėl kviestinių dalyvavimo kratoje, pažymi, kad darant kratÄ , turi dalyvauti buto, namo ar kitų patalpų, kuriose daroma krata, savininkas, nuomotojas, valdytojas, pilnametis jų Å¡eimos narys ar artimas giminaitis. Todėl policijos pareigÅ«nams atliekant kratÄ V.

P. gyvenamose ir pagalbinėse patalpose kviestinių dalyvavimas nebuvo bÅ«tinas, nors kviestiniu buvo pakviestas P. P. (t. 1, b. l. 8-9). Nors pats nuteistasis kratoje nedalyvavo, tačiau kratoje dalyvavo ir kratos protokolÄ pasirašė nuteistojo tėvas A. P. – taip buvo realizuotos procesinės ir turtinės asmens teisės.   Â

           Esant tokioms aplinkybėms, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, kad V. P. panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ teisėtai savo pareigas vykdantį valstybės tarnautojÄ â€“ policijos pareigÅ«nÄ , taip pasiprieÅ¡indamas jam.

           Jau buvo minėta, kad apeliaciniame skunde nuteistasis kitaip aiÅ¡kino įvykio aplinkybes ir deklaravo savitÄ situacijos suvokimÄ , kritikuodamas tiek nukentėjusiojo R. P., tiek kitų policijos pareigÅ«nų liudytojų parodymus. Pasak apelianto, visi kratoje dalyvavę pareigÅ«nai

skirtingai aiškino 2009-03-10 atliktos kratos aplinkybes, o nukentėjusysis R. P. ir liudytojas A. L. išvis kratoje

nedalyvavo ir pasirašyti ant kratos protokolo neturėjo teisės. Tokie V. P. argumentai ne tik nepagrįsti bet ir nelogiški.

Pirmiausia pažymėtina, jog tos aplinkybės, kurias prieÅ¡taringomis savo skunde įvardijo apeliantas (ar jis, ar jo tėvas į namÄ Ä¯leido policijos pareigÅ«nus; nuo pirmo ar nuo antro aukÅ¡to buvo ketinama pradėti kratÄ ; vienas ar kitas pareigÅ«nas paskelbė teismo nutartį; leido jam užlipti į antrÄ aukÅ¡tÄ ar ne ir kt.) neturi reikÅ¡mės jo veikos įvertinimui pagal BaudžiamÄ jį įstatymÄ . Pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui ar kitam vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Tiesioginis ir pagrindinis Å¡io nusikaltimo objektas – normali Å¡ias funkcijas atliekančio asmens veikla, kuri yra pažeidžiama darant poveikį konkrečiam tokias funkcijas atliekančiam asmeniui. Objektyvieji nusikaltimo požymiai – aktyvÅ«s kaltininko veiksmai. Subjektyvieji požymiai – tiesioginė tyčia, kai kaltininkas supranta savo veikos pavojingÄ pobÅ«dį ir nori taip veikti.

           Nukentėjusysis

R. P., liudytojai A. L., R. B., R. K., Ž. A.,

E. B., E. B. teisiamajame posėdyje (t. 2, b. l. 81-86; 92) apie įvykio aplinkybes iÅ¡ esmės parodė taip pat, kaip apklausiami ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 11; 19; 21; 22; 25; 26; 28). Nukentėjusysis, nuteistasis ir kiti paminėti policijos pareigÅ«nai nebuvo visÄ laikÄ kartu toje pačioje patalpoje, todėl akivaizdu, kad negalėjo matyti ir tuo labiau atpasakoti visų įvykio aplinkybių. PrieÅ¡ingai, nei teigia apeliantas, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai nėra prieÅ¡taringi – jie papildantys vienas kitÄ ir nėra jokio pagrindo jais netikėti. Paminėtos aplinkybės paneigia

V. P. skunde keliamas versijas apie tai, kad nukentėjusiojo R. P., liudytojo A. L. tarnybiniuose praneÅ¡imuose (t. 1, b. l. 10; 18), apklausų protokoluose (t. 1, b. l. 11; 19) užfiksuoti ne realiai įvykę, o kažkieno vieno sugalvoti įvykiai. Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismui, priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį V. P. atžvilgiu, nebuvo jokio pagrindo nesiremti nukentėjusiojo ir liudytojo A.

L. parodymais teisiamajame posėdyje (BPK 301 str. 1 d.). Be to, kolegija pažymi, kad nukentėjusiojo ir išvardintų liudytojų parodymus iš dalies patvirtina prie bylos pridėta filmuota medžiaga, nors joje visa įvykių eiga neužfiksuota. Specialisto tyrimas patvirtino, jog kiekvienas nufilmuotas epizodas yra ištisinis ir juose montavimo/trynimo požymių nenustatyta (t. 1, b. l. 78-79), todėl nufilmuota medžiaga kolegijai taip pat nekelia abejonių.

           Jau

buvo minėta, kad policijos pareigÅ«nai, tame tarpe ir nukentėjusysis R. P., teisėtai atvyko į  V. P. gyvenamÄ jÄ

vietÄ atlikti kratÄ . Å iuo atveju teismo nutartis buvo privaloma V. P., tačiau, kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, filmuotos medžiagos, kitų raÅ¡ytinių įrodymų (teismo nutartis daryti kratÄ ; kratos protokolas) apeliantas nuo pat pradžių prieÅ¡taravo kratos atlikimui. Pasak nuteistojo, jis nedaužė savo mobilaus ryÅ¡io telefonų į sienÄ , o pats policijos pareigÅ«nas, trenkdamas per rankas, telefonus sudaužė, nes pastarieji iÅ¡krito iÅ¡ rankų ant grindų (t. 2, b. l. 94). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad kratos metu, be kitų daiktų, buvo iÅ¡imti ir du apgadinti mobilaus ryÅ¡io telefonai (t. 1, b. l. 8-9), kas rodo, kad jie buvo reikÅ¡mingi atliekant ikiteisminį tyrimÄ . Todėl nelogiÅ¡ka, kad patys policijos pareigÅ«nai bÅ«tų norėję juos sugadinti ar sudaužyti. Tuo tarpu nukentėjusysis R. P. viso baudžiamojo proceso metu vienodai tvirtino, kad V. P. paliepus telefonus padėti, pastarasis specialiai juos metė į sienÄ â€“ pabiro telefonų Å¡ukės (t. 1; b. l. 11; t. 2, b. l. 82). Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtino liudytojais apklausti policijos pareigÅ«nai A. L. ir

R. B., kurie stebėjo minėtÄ V. P. veikimÄ (t. 2, b. l. 83-84). Reaguodami į tokius V. P. veiksmus, R. P. ir A. L. apeliantui uždėjo antrankius surakinant rankas priekyje. PrieÅ¡ingai, nei savo skunde teigia apeliantas, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad R. P. ir A. L., bÅ«dami policijos pareigÅ«nais, vykdydami savo pareigas, veikė peržengdami Policijos veiklos įstatyme suteiktų įgaliojimų ribas (Ä®statymo 3 str. 1 d., 16 str. 1, 2 d., 23 str. 1, 4 d., 24 str. 1 d.). Nuteistasis savo veiksmais trukdė policijos pareigÅ«nams vykdyti savo tarnybines pareigas, neprognozuojamas elgesys kėlė pavojų jo paties ir aplinkinių saugumui, todėl fizinė prievarta jo atžvilgiu ir buvo panaudota. Po to, praneÅ¡us V. P., kad

krata vis tiek bus atliekama, pastarasis puolė ant nukentėjusiojo R. P. ir jį sužalojo (padarė nubrozdinimus dešiniame

smilkinyje ir deÅ¡inės blauzdos priekiniame pavirÅ¡iuje) – nežymiai sutrikdė sveikatÄ (t. 1, b. l. 17). Tai patvirtino liudytojai A. L.,

R. B., Ž. A., kurie visa tai matė ir mėgino nutraukti V. P. smurtinius veiksmus – pargriovė jį ant žemės ir antrankiais surakino rankas jau už nugaros. Pastarasis epizodas atsispindi ir prie bylos esančioje filmuotoje medžiagoje.

           Teisiamajame posėdyje nuteistasis aiÅ¡kino, kad nenorėjo sužaloti pareigÅ«nų, viskÄ darė geranoriÅ¡kai, manė, kad su juo bus atlikti neteisėti veiksmai ir norėjo iÅ¡vengti kratos (t. 2, b. l. 94-95). PanaÅ¡iai apeliantas nurodė ir savo skunde,

teigdamas, kad pareigÅ«no veidÄ palietė netyčia. Kartu nuteistasis V. P. savo apeliaciniame skunde reiÅ¡kia abejones, ar tikrai R. P. specialisto konstatuoti sužalojimai buvo padaryti

nagrinėjamo įvykio metu, nes nukentėjusiojo specialistas neapžiūrėjo, o išvadas pateikė remdamasis medicininiais dokumentais. Dėl tokių apelianto teiginių kolegija pažymi, kad R. P. sužalojimai buvo nustatyti iš kart po įvykio (2009-03-10), tai buvo užfiksuota medicininiuose dokumentuose, todėl specialistas pagrįstai jais rėmėsi ir pateikė išvadas, nekeliančias abejonių.

           Jau buvo minėta, kad Lietuvos Respublikos BK 286 str. numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Kaltės – tiesioginės tyčios – turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rÅ«Å¡is, jos turinys – subjektyvÅ«s (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, vietÄ , laikÄ , situacijÄ , kuri buvo juos padarant, ir pan. Konkrečiu atveju, byloje surinkti, skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstyti ir aptarti įrodymai atskleidžia aiÅ¡kų nuteistojo psichinį santykį su veika bei jos padariniais. Sprendžiant pagal įvykio raidÄ ir dinamikÄ , kaltininko elgesį nuo tada, kuomet policijos pareigÅ«nai atvyko daryti kratÄ , kas jau aptarta anksčiau, pagal kitas objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes, nukentėjusiajam padarytus sužalojimus galima daryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ , kad V. P. suvokė savo nusikalstamų veiksmų esmę, norėjo taip veikti ir siekė kilsiančių padarinių, vadinasi, veikė tiesiogine tyčia.

               Taigi, visuma aptartų aplinkybių leidžia konstatuoti, kad V. P. veikoje yra visi bÅ«tini nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 286 str., sudėties požymiai, todėl nėra pagrindo, kaip praÅ¡o apeliantas, priimti jo atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Paskirdamas nuteistajam V. P. bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str., apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str. ir Å¡ių nuostatų nepažeidė. Skiriant bausmę, atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas nesunkus nusikaltimas, kaltės formÄ ir rūšį – nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, nuteistojo asmenybę – apeliantas ne kartÄ teistas (t. 2, b. l. 1-4), baudžiamÄ jį įstatymÄ pažeidė neiÅ¡nykus teistumui, neatlikęs ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir bÅ«damas lygtinai paleistas iÅ¡ laisvės atėmimo vietos (t. 2, b. l. 23), yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.) ir į kitas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Naujų aplinkybių, į kurias bÅ«tų neatsižvelgta skiriant bausmę, apeliantas skunde nenurodė. Kolegijos nuomone, apeliantui paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota. Nei už skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotÄ nusikaltimÄ paskirta laisvės atėmimo bausmė, nei paskirta galutinė subendrinta bausmė, kolegijos nuomone, nėra aiÅ¡kiai per griežtos.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija sprendžia, kad apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo naikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. nuosprendį.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo V. P. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos

pirmininkė                                                                                      Â

 Nijolė Matuzevičienė

Teisėjos                                                                                                          Â

Klavdija Kruminienė

                                                                                                                      Â

Virginija Žindulienė

                                                                                              Â