ec323348-8b40-41f4-b9ec-bf2de882fc76 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2-260-390/2020 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00116-2018-5 Procesinio dokumento kategorijos: 2.1.2.4.1.4; 2.1.2.4.2.1; 2.6.1.6.1; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.2.6.1(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 13 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, sekretoriaujant Neringai JanuÅ¡auskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Nemokumo valdymas“ įgaliotam asmeniui Gabrielei Sabalei, atsakovės atstovams D. Z. ir advokatui Evaldui Skurvydui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Manfula“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Skolų valdymo konsultacijos“, trečiasis asmuo – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Laugina“ dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Teismas n u s t a t ė:

1. IeÅ¡kovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Manfula“ ieÅ¡kiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Skolų valdymo konsultacijos“ prašė pripažinti negaliojančia ab initio UAB „Manfula“ ir UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ 2016 m. vasario 11 d. sudarytÄ reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2016/02/10, taikyti restitucijÄ natÅ«ra - grÄ Å¾inti BUAB „Manfula“ reikalavimo teisę į BUAB „Laugina“, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi iÅ¡kėlė bankroto bylÄ UAB „Manfula“, bankroto administratore paskyrė MB „Nemokumo valdymas“, nutartis įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 3 d. Administratorė, siekdama apginti visų BUAB „Manfula“ kreditorių, o tuo pačiu ir bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, teikia šį ieÅ¡kinį dėl sutarties pripažinimo actio Pauliana pagrindu. UAB „Manfula“ ir UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ 2016 m. vasario 11 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2016/02/10, kurios pagrindu UAB „Manfula“ perleido, o UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ įgijo 600 859,63 Eur dydžio reikalavimo teisę į skolininkÄ UAB „Laugina“ (toliau – Sutartis).

Sutarties 2 punktas numato, kad „Šalių susitarimu laikoma, kad Naujasis kreditorius iÅ¡ Pradinio kreditoriaus perima Sutarties 1 punkte nurodytas reikalavimo teisę nuo Å¡ios Sutarties sudarymo. o 3 punktas - „Sutarties 1 punkte numatytÄ reikalavimÄ Pradinis kreditorius perleidžia Naujajam kreditoriui už kainÄ , kuri yra nustatyta atskiru raÅ¡ytiniu Å alių susitarimu.“ Administratorei nėra perduoti jokie dokumentai apie bet kokį tarp Å¡alių sudarytÄ atskirÄ raÅ¡ytinį susitarimÄ dėl kainos už reikalavimo teisę į BUAB „Laugina“ ir/ar rodantys kad atsakovė bet kokia forma yra atlikusi mokėjimÄ ieÅ¡kovei už Sutartimi perleistÄ reikalavimo teisę.

IeÅ¡kovė turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę, nes Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-l613-555/2017 buvo konstatuota, jog 2015 m. kovo 1 d., t. y. iki Sutarties sudarymo momento, ieÅ¡kovė turėjo 242 949,12 Eur dydžio pradelstÄ skolÄ UAB „Envija“ ir Å¡iai dienai Å¡i prievolė kreditorei UAB „Envija“ įvykdyta nebuvo, kas leidžia konstatuoti, kad Å¡ioji actio Pauliana sÄ lyga yra įrodyta. Sutartis iÅ¡ esmės pažeidė visų BUAB „Manfula“ kreditorių interesus, nes ieÅ¡kovė, turėdama pradelstų skolų savo kreditoriams, perleido net 600 859,63 Eur dydžio reikalavimo teisę į skolininkę UAB „Laugina“, iÅ¡ kurios realiai bus atgaunama ne mažiau kaip 50 % įsiskolinimo, neatlygintinai ar už tokiÄ sumÄ , kuri nėra proporcinga realios skolos dydžio atgavimo atžvilgiu, t. y.

Sutartimi ieÅ¡kovė sumažino savo turto masę, iÅ¡ kurio bÅ«tų galimybė patenkinti visus ar iÅ¡ dalies kreditorių finansinius reikalavimus. Likusio ieÅ¡kovės turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriais, kÄ akivaizdžiai parodo tas faktas, kad ieÅ¡kovei buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartis, kuria ieÅ¡kovei buvo iÅ¡kelta bankroto byla, įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 3 d., todėl akivaizdu, kad vienerių metų terminas pareikÅ¡ti actio Pauliana ieÅ¡kinį nėra suėjęs. Taip pat nei įstatymas, nei sutartis nenustatė ieÅ¡kovės pareigos sudaryti ginčijamÄ Sutartį.

Jokiomis faktinėmis aplinkybėmis negalima pateisinti tokio sandorio sudarymo, kai įmonė, bÅ«dama sudėtingos finansinės bÅ«klės, perleidžia turtÄ už tai negaudama jokio atlygio. IeÅ¡kovės, kuriai iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo atstovavo buvęs direktorius V. Å ., ir atsakovės nesÄ Å¾iningumas yra preziumuojamas, nes yra akivaizdi prieÅ¡prieÅ¡inių įsipareigojimų disproporcija, kuomet Sutarties pagrindu atsakovas įgijo 600 859,63 Eur dydžio reikalavimo teise neatlygintinai iÅ¡ ieÅ¡kovės. Pažymėtina, kad 2015 m. vasario 11 d.

Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba nutarimu Nr. 2S-3/2015 skyrė UAB „Manfula“ 333 900 Eur dydžio baudÄ , kuri teismų nebuvo panaikinta. Informacija apie tokio pobÅ«džio sankcijas, pritaikytas UAB „Manfula“ atžvilgiu, buvo skelbiama vieÅ¡ai. Taigi, atsakovei, profesionaliai besiverčiančiam skolų supirkinėjimu ir iÅ¡ieÅ¡kojimu, kuriai buvo vieÅ¡ai prieinama tokio pobÅ«džio informacija, akivaizdžiai rodanti ženklų bendrovės įsipareigojimų padidėjimÄ , galėjo ir turėjo bÅ«ti žinoma, kad įmonės turto - neatlygintinis 600 859,63 Eur dydžio reikalavimo teisės - perleidimas, pažeis įmonės bei jos teises ir teisėtus interesus.

Atsižvelgiant į faktÄ , kad BUAB „Laugina“ bankroto byloje nuo Sutarties sudarymo momento iki Å¡ios ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo nebuvo skirstomos lėšos skolininko BUAB „Laugina“ kreditoriams, konstatuotina, kad pripažinus Sutartį negaliojančia, taikytina restitucija natÅ«ra - ieÅ¡kovei yra grÄ Å¾intina 600 859,63 Eur dydžio reikalavimo teisė į skolininkę UAB „Laugina“. Kadangi Sutartis neabejotinai prieÅ¡taravo ieÅ¡kovės, kaip juridinio asmens, tikslams – gauti pelno, ir esant akivaizdžiam atsakovės nesÄ Å¾iningumui, konstatuotina, kad egzistuoja visi teisiniai pagrindai ginčo Sutartį pripažinti negaliojančia ab initio CK 1.82 straipsnio pagrindu.

Taip pat ieÅ¡kovės nuomone, Sutartis gali bÅ«ti vertinama ir teisės normų, taikytinų apsimestinių sandorių kvalifikavimui, kontekste. Nėra jokių duomenų, jog už Sutartimi neva perleistÄ reikalavimÄ ieÅ¡kovei bÅ«tų bet kokiu bÅ«du atlyginta, be to, net ir po Sutarties sudarymo ieÅ¡kovė tretiesiems asmenims teikė informacijÄ , jog Sutartimi neva perleistas reikalavimas vis dar nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovei. Todėl darytina iÅ¡vada, kad Sutartimi Å¡alys siekė kito teisinio tikslo, nei nurodyta Sutartyje.

Įvertinant visas šias aplinkybes, Sutartis galėtų būti kvalifikuotina ir kaip paslaugų, susijusių su skolų išieškojimu, sutartis.

3. Atsakovė UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ atsiliepimu į ieškinį prašo ieškovės BUAB „Manfula“ ieškinį atmesti, iš ieškovės BUAB „Manfula“ priteisti atsakovei UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ visas byloje patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, išlaidas išieškant iš UAB „Manfula“ administravimo lėšų.

4. Nurodo, kad iki ginčijamos Sutarties sudarymo beveik keturis metus pradiniam kreditoriui UAB „Manfula“ nepavyko iÅ¡ skolininko UAB „Laugina“ iÅ¡ieÅ¡koti 600 859,63 Eur skolÄ . Skolos iÅ¡ UAB „Laugina“ iÅ¡ieÅ¡kojimas yra apsunkintas, perspektyvos neaiÅ¡kios, laukia ilgai trunkantys bei didelių finansinių kaÅ¡tų reikalaujantys teisminiai procesai, be to, UAB „Manfula“ neturėjo finansinių galimybių susimokėti už teisines paslaugas, reikalingas iÅ¡ieÅ¡kant skolÄ iÅ¡ skolininko UAB „Laugina“, nes 2015-12-29 UAB „Manfula“ įsiskolinimas už teisines paslauga sudarė 150 000 Eur.

UAB „Manfula“ direktorius V. Å . pradėjo derybas su atsakove dėl reikalavimo teisės perleidimo i skolininkÄ UAB „Laugina“ ir ginčijamÄ Sutartį sudarė bÅ«tent tuo metu, kai suvokė, jog nesugebės padengti įsiskolinimo už teisines paslaugas advokatu profesinei bendrijai „B. L. S. L“ ir teisinės paslaugos nebebus teikiamos. Esant tokioms aplinkybėms, 2016-02-11 Å¡alys sudarė ginčijamÄ Sutartį. Å alys susitarė, kad UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ su UAB „Manfula“ atsiskaitys po to, kai skolÄ ar jos dalį pavyks gauti iÅ¡ Skolininko.

Nustatyta, kad reikalavimo teisės perleidimo kaina yra 78 procentai, kas reiÅ¡kia, kad UAB „Skolų valdymo konsultacijos“, gavęs iÅ¡ skolininko UAB „Laugina“ skolÄ ar jos dalį, iÅ¡ gautos sumos pasilieka 22 procentus, o likusius 78 procentus sumos perveda UAB „Manfula“. Tokiu bÅ«du visÄ rizikÄ ir kaÅ¡tus, iÅ¡ieÅ¡kant skolÄ iÅ¡ nemokios UAB „Laugina“, prisiėmė UAB „Skolų valdymo konsultacijos“. Toks sandoris atitinka įprastÄ verslo praktikÄ . BUAB „Laugina“ bankroto byloje buvo patvirtintas naujojo kreditoriaus UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ 1 080 786,84 Eur finansinis reikalavimas, į kurio sudėtį įeina ir pagal Å¡ioje byloje ginčijamÄ Sutartį iÅ¡ UAB „Manfula“ įgytas kreditorinis reikalavimas.

IeÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimas pripažinti Sutartį negaliojančia actio Pauliana pagrindu turi bÅ«ti atmestas, nes ieÅ¡kovė neįrodė actio Pauliana taikymo sÄ lygų. Sutarties sudarymas jokios įtakos UAB „Manfula“ mokumui neturėjo, Sutartis yra atlygintinė, be to, ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad Sutartimi buvo pažeistos UAB „Manfula“ kreditorių teisės. Å ia Sutartimi jokie įskaitymai nebuvo atlikti, nėra jokių duomenų, kad UAB „Manfula“ kreditoriai siekė perimti reikalavimo teisę į skolininkÄ UAB „Laugina“.

Atsiliepime nurodyti argumentai, kurie patvirtina, kad Sutarties sudarymÄ sÄ lygojo faktinės aplinkybės (nesėkmingas bandymas keturis metus iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ , skolos problematiÅ¡kumas, neturėjimas finansinių galimybių pirkti teisines paslaugas reikalingas ginčams su skolininku UAB „Laugina“, siekis minimizuoti iÅ¡laidas ir rizikas), kurios pateisina Sutarties sudarymÄ . Taip pat ieÅ¡kovė neįrodė nei buvusio UAB „Manfula“ direktoriaus E. Å . nesÄ Å¾iningumo, nei atsakovės nesÄ Å¾iningumo.

IeÅ¡kinio reikalavimas dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.82 str. 1 d. pagrindu yra atmestinas dėl sekančių argumentų, kurių kiekvienas sudaro savarankiÅ¡kÄ ir pakankamÄ pagrindÄ atmesti šį reikalavimÄ :

1. IeÅ¡kovė neįrodė, kad Sutartis pažeidė UAB „Manfula“ veiklos tikslus. Sutartis yra atlygintinė ir niekaip neapribojo UAB „Manfula“ veiklos tikslų, tame tarpe tikslo gauti pelnÄ . 2016 metais UAB „Manfula“ veikė pelningai ir gavo 25 535 Eur pelno;

2. IeÅ¡kovė nepaneigė atsakovo sÄ Å¾iningumo, kuris preziumuojamas. IeÅ¡kinio reikalavimas dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.86 straipsnio 1 dalies pagrindu taip pat yra atmestinas dėl sekančių argumentų:

1. Sutartis faktiškai buvo vykdoma;

2. IeÅ¡kovės akcentuojama aplinkybė apie buvusio UAB „Manfula“ direktorius E. Å . kitiems asmenims teiktÄ informacijÄ , yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga ir neįrodo Sutarties fiktyvumo. E. Å . teiktos informacijos pobÅ«dį galėjo sÄ lygoti įvairios priežastys, kurios nėra žinomos;

3. Nors ieškovė ginčija Sutartį kaip apsimestinę, tačiau nenurodo, koks konkretus sandoris šia Sutartimi buvo pridengtas ir nepateikia tai patvirtinančių įrodymų.

5. Nagrinėjant bylÄ teismo posėdyje ieÅ¡kovės atstovė ieÅ¡kinio reikalavimus palaikė. Nurodė, kad jeigu ieÅ¡kinio teismas netenkintų dėl CK 6. 66 straipsnyje įvardintų aplinkybių nebuvimo, tada mano, kad sutartis prieÅ¡tarauja juridinio asmens tikslams (CK 1.82 straipsnis) bei ginčijamas sandoris turi bÅ«ti vertintinas kaip apsimestinis (CK 1.87 straipsnis).

6. Atsakovės atstovai prašė ieÅ¡kinio netenkinti ir palaikė atsiliepime nurodytus argumentus. Taip pat nurodė, kad Kauno apygardos teismas nagrinėdamas civilinę bylÄ Nr. e2-1234-555/2019 nustatė nagrinėjamai bylai reikÅ¡mingus faktus ir pasisakė dėl ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl jo apsimestinumo. Nagrinėjant kitÄ civilinę bylÄ Nr. e2A-1266-480/2018, Kauno apygardos teismas pripažino nepagrįstais apelianto apeliacinio skundo argumentus, kad sandoriai prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moraliai (CK 1.81 straipsnis) bei, kad buvo sudaryti pažeidžiant CK 1.80 straipsnio reikalavimus.

7. Ieškinys atmestinas.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Manfula“ ir atsakovė UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ 2016 m. vasario 11 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2016/02/10, kurios pagrindu UAB „Manfula“ perleido, o atsakovė UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ įgijo 600 859,63 Eur dydžio reikalavimo teisę į skolininkÄ â€“ nagrinėjamoje byloje, trečiÄ jį asmenį UAB „Laugina“. Papildomame susitarime Nr. 1 prie reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2016/10 nustatyta, kad pradinis kreditorius sutartyje numatytÄ reikalavimÄ perleidžia naujam kretitoriui už kainÄ , kuri lygi 22 procentai nuo skolos ar jos dalies, palÅ«kanų ir netesybų ar jų dalies sumos, kuriÄ naujam kreditoriui pavyks iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininko ( papildomo susitarimo 2 punktas).

9. Kauno apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2448-343/2017 iÅ¡kėlė UAB „Manfula“ bankroto bylÄ , nutartis įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 3 d.

10. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visumai:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iÅ¡ CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sÄ lygų, Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 47 punktas).

12. IeÅ¡kovė savo ieÅ¡kinio reikalavimus visų pirma dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu grindžia CK 6.66 straipsnio nuostatų pažeidimu, įrodinėdama esant CK 6.66 straipsnyje nurodytų sÄ lygų visumai.

13. Atsakovė atsikirsdama į ieÅ¡kinį iÅ¡ esmės ginčija dvi actio Pauliana sÄ lygas nurodydama, kad byloje nepatvirtinta apie tai, kad BUAB „Lauginta“ bankroto byloje trečiosios eilės kreditoriams bus padengta ne mažiau kaip 50 proc. finansinių reikalavimų, byloje neįrodyta, kad sudarant sandorį bendrovė buvo nemoki ir sudarant sutartį buvo suteikta pirmenybę vienam iÅ¡ kreditorių, sutartis yra atlygintinė ir negalėjo pažeisti kreditorių teisių. Taip pat ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio nepagrįstumÄ akcentuoja kitu argumentu, kad Å¡alys sandorį sudarė sÄ Å¾iningai, o ieÅ¡kovė nepagrindė sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumo sÄ lygų egzistavimo ginčijamos sutarties sudarymo metu. Esant tokiems atsakovėms argumentams teismas pasisako tik dėl Å¡ių bÅ«tinų actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygų.

14. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardyti atvejai, iÅ¡ kurių įrodžius bent vienÄ , teismas turi pagrindÄ pripažinti, kad skolininko sudaryti sandoriai pažeidė kreditoriaus teises, t. y. kad sandoriu padaryta žalos skolininko mokumo sumažėjimo linkme. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiÅ¡kia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neiÅ¡vardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012).

Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Taigi, sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos realiai nebelieka.

Å i actio Pauliana taikymo sÄ lyga yra vertinamojo pobÅ«džio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-611/2019).

15. Byloje nustatyta, kad pagal 2015 m. gruodžio 31 d. UAB „Manfula“ finansinės atskaitomybės dokumentus į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertė sudarė 3 458 551 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 2 786 167 Eur. Pagal 2016 m. gruodžio 31 d. bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertė sudarė 3 668 982 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 229 419 Eur.

IÅ¡ tokių duomenų galima spręsti, kad bendrovė 2015 - 2016 metais vykdė Å«kinę - komercinę veiklÄ ir dirbo pelningai. Tik pagal 2017 m. balandžio 24 d. bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus UAB „Manfula“ Kauno apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi pripažino nemokia įmone ir iÅ¡kėlė jai bankroto bylÄ . Taigi, nėra jokio pagrindo teigti, kad sudarytas tarp Å¡alių ginčijamas sandoris sumažino ieÅ¡kovės mokumÄ arba turėjo įtakos mokumui bei, kad ieÅ¡kovės pradelstų finansinių įsipareigojimų santykis sandorio sudarymo metu neatitiko tuo metu galiojusios Ä®monių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatytos įmonės nemokumo sÄ vokos.

16. IÅ¡ byloje pateiktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių galima konstatuoti, kad UAB ‚Manfula“ dar bÅ«dama moki ir negalėdama susigrÄ Å¾inti skolos iÅ¡ UAB „Laugina“ ginčijama sutartimi perleido reikalavimo teisę atsakovei UAB „Skolų valdymo konsultacijos“. Teismo vertinimu, Å¡alių sudaryta sutartimi atsakovė savo rizika prisiėmė iÅ¡siieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ UAB „Laugina“. Tokia sandorių sudarymo praktika verslo srityje yra dažna ir plačiai naudojama tarp Å«kio subjektų.

17. Ä®vertinus nustatytas aplinkybes teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsižvelgiant į bendrovės vykdytÄ veiklÄ ir generuojamas pajamas, turimo turto apimtį ir jo santykį su pradelstais įsipareigojimais, bendrovė ginčijamo sandorio sudarymo metu faktiÅ¡kai buvo moki, galėjo sudaryti sandorius ir perleidžiant reikalavimo teisę į trečiÄ jį asmenį atsakovei, nebuvo pažeistos kreditorių teisės ir interesai (CPK 178, 185 straipsniai).

18. IeÅ¡kovė įrodinėja, kad ieÅ¡kovė ir atsakovė sutarties sudarymo metu buvo nesÄ Å¾iningos, sudaryta sutartis buvo neatlygintinė ir tai pažeidžia ieÅ¡kovo kreditorių teises ir teisėtus interesus, prieÅ¡tarauja juridinio asmens tikslams. Taip pat nurodo, kad vertinant Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ svarbu atkreipti dėmesį, kad 2015 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba skyrė bendrovei 333 900 Eur baudÄ , kuri buvo nepanaikinta 2015 m. liepos 7 d., o informacija apie tokio pobÅ«džio sankcijas buvo skelbiama vieÅ¡ai, todėl atsakovei turėjo bÅ«ti žinomas, kad bendrovei bus ženklus įsipareigojimų padidėjimas bei apie tai, kad nebus atlygintas reikalavimo teisės perleidimas.

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiÅ¡kinant bendrojo sÄ Å¾iningumo principo turinį CK 6.66 straipsnio kontekste, nurodoma, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio Å¡alys laikytinos nesÄ Å¾iningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018).

20. Kasacinis teismas savo naujausioje praktikoje yra pažymėjęs, kad skolininko privalomumas (bÅ«tinumas) sudaryti actio Pauliana pagrindu ginčijamÄ sandorį aktualus ir sprendžiant dėl įgijusio turtÄ pagal tokį sandorį trečiojo asmens sÄ Å¾iningumo: viena vertus, skolininkui naudingas sandoris paneigia jo kontrahento (trečiojo asmens) nesÄ Å¾iningumÄ ; kita vertus, pripažinus ginčijamo sandorio privalomumÄ , kitos actio Pauliana sÄ lygos, tarp jų – ir su skolininku sandorį sudariusio trečiojo asmens (ne)sÄ Å¾iningumas, netektų teisinės reikÅ¡mės, todėl jų vertinimas taptų neaktualus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020m. balandžio 9d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020).

21. CK 6.67 straipsnyje nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos atvejų sÄ raÅ¡as. Esant bent vienam Å¡ių atvejų trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas preziumuojamas, o trečiajam asmeniui, norinčiam Å¡iÄ prezumpcijÄ paneigti, tenka įrodinėjimo naÅ¡ta. Kitais atvejais įrodyti trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumo faktÄ yra sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijančio kreditoriaus pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 64 punktas).

22. Kasacinės instancijos teismas yra akcentavęs, kad ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje pagal objektyvųjį sÄ Å¾iningumo kriterijų (kÄ asmuo turėjo žinoti, veikdamas teisingai ir protingai, elgdamasis atidžiai ir rÅ«pestingai) sÄ Å¾iningu gali bÅ«ti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007).

Vėlesnėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įgijėjo pareiga domėtis skolininko kitais kreditoriais negali bÅ«ti absoliutinama: ginčijamo sandorio Å¡alių sÄ Å¾iningumas turi bÅ«ti vertinamas iÅ¡ sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, t. y. pagal tai, kÄ numatė ar galėjo numatyti Å¡alys pagal sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes, o ne ex post (po fakto) – pagal bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjusias aplinkybes, be kita ko, skolininko bankroto situacijÄ .

Kai sandorį kreditorių interesais ginčija įmonės bankroto administratorius, aktualu iÅ¡siaiÅ¡kinti buvusių įmonės valdymo organų pozicijÄ dėl sandorio sudarymo paskatų. Objektyvusis sÄ Å¾iningumo kriterijus actio Pauliana bylose sprendžiant dėl trečiojo asmens sÄ Å¾iningumo turi bÅ«ti taikomas iÅ¡ sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, atsižvelgiant į nagrinėjamo sandorio pobÅ«dį, tame verslo sektoriuje egzistavusiÄ sÄ Å¾iningÄ dalykinę praktikÄ bei ginčijamo sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes.

Sutartinių įsipareigojimų pažeidimas (vėlavimas atsiskaityti, atlikti darbus, patiekti prekes ir pan.) yra gana dažnas reiÅ¡kinys verslo praktikoje ir nėra bÅ«dingas tik nemokumo situacijoje esantiems Å«kio subjektams, jis pats savaime neturėtų bÅ«ti vertinamas kaip suponuojantis skolininko kontrahento – trečiojo asmens pareigÄ veikti aktyviai – rinkti informacijÄ apie skolininko finansinę bÅ«klę ir kitus kreditorius; dėl Å¡ios aplinkybės reikÅ¡mės turi bÅ«ti sprendžiama įvertinus bylos aplinkybių visumÄ .

Spręsdamas dėl actio Pauliana pagrindu ginčijamo pirmenybinio sandorio Å¡alių sÄ Å¾iningumo, teismas turi vertinti ne tik tai, ar ginčijamas sandoris pažeidė kitų skolininko kreditorių interesus, bet ir tai, kokioje verslo aplinkoje veikė Å¡alys, ar faktinės aplinkybės nesuponavo bÅ«tinumo skolininkui sudaryti ginčijamÄ sandorį, kokius interesus patenkinti siekė sandorį sudaręs trečiasis asmuo, atsisakymo sudaryti sandorį galimÄ poveikį jam, kaip verslo subjektui, bei jo paties kreditorių interesams; galimos situacijos, kai kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio sudarymas bÅ«tų pateisinamas tuo pagrindu, kad jo nesudarymas lemtų analogiÅ¡kas arba dar sunkesnes pasekmes trečiojo asmens ar jo kreditorių turtiniams interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020).

23. Teismas įvertinęs ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes apie ieÅ¡kovės vadovo ir atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių nesÄ Å¾iningumas neįrodytas. Kaip jau buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovė sandorio sudarymo metu buvo moki įmonė, todėl atsakovė sudarydama sandorį, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad ginčijamu sandoriu yra ar gali bÅ«ti pažeidžiami ieÅ¡kovės kreditorių interesai. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė neįrodė actio Pauliana taikymo sÄ lygos – ginčo sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumo.

Kaip jau buvo minėta Å¡alių sudaryta sutartis atitiko įprasto verslo praktikÄ ir tuo metu siekiant, kad įmonė vykdytų veiklÄ ir ateityje nors iÅ¡ dalies galėtų gauti pajamas, ar sumažintų įsiskolinimus, galėjo bÅ«ti pateisinama. Byloje niekuo nepagrįsti ieÅ¡kovės teiginiai, kad ginčijama sutartimi buvo siekiama ieÅ¡kovei iÅ¡vengti susimokėti baudÄ už pažeidimus, kuriuos paskyrė Konkurencijos taryba. Apibendrinus kas nurodyta bei įvertinus visų byloje pateiktų įrodymų visumÄ darytina galutinė iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė neįrodė, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeistos kreditorių teisės ir interesai, nepagrindė ginčo Å¡alių nesÄ Å¾iningumo, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento UAB „Manfula“ ir UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ 2016 m. vasario 11 d. sudarytÄ reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2016/02/10.

24. Nenustačius byloje minėtų actio Pauliana instituto taikymui bÅ«tinųjų sÄ lygų, tenkinti ieÅ¡kinį ieÅ¡kinyje nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

25. IeÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti ginčijamÄ sutartį negaliojančia ir kitais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 1.82, 1.87 straipsniai).

26. Kasacinės instancijos teismas, aiÅ¡kindamas CK 1. 82 straipsnio nuostatÄ yra pažymėjęs, kad sudaryti sandoriai privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytÄ jų kompetencijÄ ar prieÅ¡taraujantys juridinio asmens tikslams, gali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio Å¡alis veikė nesÄ Å¾iningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams.

Juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos Å¡alies nesÄ Å¾iningumo įrodymas, todėl juridinis asmuo turi įrodyti, kad kita sandorio Å¡alis tikrai veikė nesÄ Å¾iningai (Å¡io kodekso 2.74, 2.83–2.85 straipsniai) ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012m. lapkričio 29d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2012). Kasacinis teismas nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ taip pat akcentavo, kad ginčo sandorio Å¡alių veiksmų teisiniam kvalifikavimui yra reikÅ¡mingas įstatymo nuostatų, apibÅ«dinančių sandorio negaliojimo Å¡iuo teisiniu pagrindu sÄ lygas, įvertinimas – sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, prieÅ¡taraujantys juridinio asmens tikslams, gali bÅ«ti pripažįstami negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio Å¡alis veikė nesÄ Å¾iningai.

NesÄ Å¾iningumÄ , vadovaujantis Å¡ioje normoje įtvirtinta samprata, patvirtina žinojimas ar turėjimas žinoti, kad tas sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Be to, vadovaujantis CK 1.82 straipsnio 1 dalimi, juridinis asmuo turi įrodyti, kad kita sandorio Å¡alis tikrai veikė nesÄ Å¾iningai. Pažymėtina, kad procesinė pagal savo pobÅ«dį norma yra materialiosios normos sudėtinė dalis. Vertinant Å¡iÄ proceso normÄ ir CPK 178 straipsnyje nustatytas bendrÄ sias įrodinėjimo pareigų paskirstymo taisykles, CK 1.82 straipsnio 1 dalies taisyklė, kad juridinis asmuo turi įrodyti, kad kita sandorio Å¡alis tikrai veikė nesÄ Å¾iningai, su CPK 178 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo pareigų paskirstymo taisyklėmis koreliuoja kaip specialioji su bendrÄ ja norma.

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad CK 1.82 straipsnyje nurodytu pagrindu ginčijant sandorį juridinis asmuo turi įrodyti, kad kita sandorio Å¡alis tikrai veikė nesÄ Å¾iningai. AiÅ¡kinant žodžio „tikrai“ reikÅ¡mę Å¡ioje kvalifikavimui reikÅ¡mingoje teisinėje lingvistinėje konstrukcijoje, atsakymas randamas normos, kaip teisinių santykių reguliavimo vieningo instrumento, teisiniame turinyje, todėl teisinės lingvistinės konstrukcijos, viena – „tikrai veikė nesÄ Å¾iningai“, vartojama paskutiniame CK 1.82 straipsnio 1 dalies sakinyje, ir antra – „veikė nesÄ Å¾iningai“, t. y.

žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams“, vartojama pirmajame sakinyje, yra tapačios pagal turinį. Ä®rodyti, kad veikta tikrai nesÄ Å¾iningai, reiÅ¡kia įrodyti, jog kita sandorio Å¡alis žinojo ar turėjo žinoti, jog tas sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams.

27. Ä®vertinus tai, nagrinėjamoje byloje BUAB „Manfula“ administratorius turi įrodyti, kad atsakovė sudarydama ginčijamÄ sutartį žinojo ar turėjo žinoti, jog privataus UAB „Manfula“ valdymo organas, atstovaujamas direktoriaus pažeidė jo steigimo dokumentuose nustatytÄ valdymo organo kompetencijÄ ir toks sandoris prieÅ¡taravo UAB „Manfula“ tikslams.

28. IeÅ¡kovė nurodo, kad įmonės veiklos tikslas gauti pelnÄ , tačiau sudarant sutartį bendrovė negavo jokios materialinės naudos, o atsakovė yra profesionalus skolų supirkinėjimu ir iÅ¡ieÅ¡kojimu užsiimantis subjektas, todėl galėjo ir turėjo žinoti, kad bendrovės finansinė padėtis sudėtinga, perleisdama didelės vertės 600 859,63 Eur reikalavimo teisę į BUAB „Laugina“, pažeis įmonės ir jos kreditorių interesus.

29. Pagal UAB „Manfula“ įstatų 5 punktÄ Ä¯monės veiklos tikslai yra gauti pelno, tenkinti akcininkų ekonominius interesus, gautÄ pelnÄ efektyviai panaudoti bendrovės veiklos plėtrai. Teismo vertinimu, toks nurodymas įmonės įstatuose yra deklaratyvaus pobÅ«džio, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovės sudaryta ginčijama sutartis prieÅ¡tarauja bendrovės tikslams. Kaip jau buvo nustatyta, kad nepavykus ilgÄ laikotarpį iÅ¡siieÅ¡koti skolos iÅ¡ UAB „Laugina“, atsakovei reikalavimo teisė į skolininkÄ buvo perleista.

Pagal sutarties sÄ lygas galima spręsti, kad visÄ rizikÄ ir kaÅ¡tus iÅ¡ieÅ¡kant skolÄ prisiėmė atsakovė. Taigi, vien bankrutuojančios bendrovės administratoriaus teiginiai, kad bendrovė turėjo veikti pelningai ir negavo jokios materialinės naudos nereiÅ¡kia, kad buvo veikiama prieÅ¡ UAB „Manfula“ tikslus. Esant nurodytam, reikalavimas pripažinti negaliojančia ginčijamÄ sutartį CK 1.82 straipsnio pagrindu atmestinas kaip neįrodytas.

30. Teismas įvertinęs bylos aplinkybes atmeta ieÅ¡kovės reikalavimÄ kaip neįrodytÄ ir ginčijamÄ sutartį pripažinti negaliojančia dėl jos apsimestinumo.

31. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Tai reiÅ¡kia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė kuri nors iÅ¡ sandorio Å¡alių. Jis vertintinas pagal tikrÄ jÄ , o ne pagal iÅ¡oriÅ¡kai iÅ¡reikÅ¡tÄ jį sudariusių asmenų valiÄ . Apsimestinės gali bÅ«ti konkrečios sandorio dalys (sÄ lygos). Apsimestiniu laikomas sandoris, sudaromas ne su tikrÄ ja sandorio Å¡alimi, o su statytiniu, ir teisių bei pareigų pagal tokį sandorį įgyja kitas asmuo (tikroji sandorio Å¡alis).

32. IeÅ¡kovė teigia, kad ginčijama sutartimi Å¡alys siekė kito teisinio tikslo, nei nurodyta sutartyje ir tokia sutartis galėtų bÅ«ti kvalifikuojama ir kaip paslaugų, susijusių su skolų iÅ¡ieÅ¡kojimu sutartis. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė neįrodė, kad ginčijamas sandoris yra apsimestinis ir sudarytas siekiant pridengti kitÄ sutartį ir, kad Å¡alims pagal sudarytÄ sutartį bÅ«tų atsiradę kitokios teisės ir pareigos, todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimas pripažinti ginčijamÄ sutarti negaliojančia atmestinas ir CK 1.87 straipsnio pagrindu.

33. Esant nurodytiems argumentams ieškovės ieškinys atmestinas pilnoje apimtyje. Dėl bylinėjimosi išlaidų 34. Ieškinį atmetus, ieškovės BUAB „Manfula“ prašymas priteisti jai turėtas bylinėjimosi išlaidas netenkinamas, tačiau bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsakovei iš ieškovės BUAB „Manfula“ administravimo išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė prašo iš ieškovės priteisti 3 630 Eur bylinėjimosi išlaidas už suteiktas teisines paslaugas bei pateikė jas pagrindžiančius duomenis (2020 m. sausio 27 d.

DOK – 2842). Atsakovės praÅ¡omos iÅ¡laidos advokato pagalbai atlyginti nevirÅ¡ija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų (redakcija galiojanti nuo 2015-03-27) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių. Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių 35. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. birželio 14 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. e2-737-186/2018) ieÅ¡kovės BUAB „Manfula“ (į. k. 133639191, buveinės adresas Pramonės per. 21, Kaunas, adresas korespondencijai Jogailos g. 7, Vilnius) ieÅ¡kinio reikalavimams užtikrinti taikė laikinÄ sias apsaugos priemones – uždraudė atsakovei UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ (į. k. 302414437, buveinės adresas DzÅ«kų g. 11-46, Kaunas) disponuoti (t. y. perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti) 2016 m. vasario 11 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2016/02/10, sudarytos su UAB „Manfula“, pagrindu įgyta 600 859,63 Eur dydžio reikalavimo teise į BUAB „Laugina“ ir Å¡ios teisės pagrindu gauti finansinio reikalavimo patenkinimÄ BUAB „Laugina“ (į. k. 261411420, buveinės adresas Dotnuvos g. 28, Kėdainiai) bankroto byloje.

36. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : Ieškinį atmesti. Priteisti atsakovei UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ (kodas 302414437, buveinės adresas Dzūkų g. 11-46, Kaunas) 3 630 Eur bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės BUAB „Manfula“ (kodas 133639191, buveinės adresas Pramonės pr. 21, Kaunas) administravimo išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. e2-737-186/2018) taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones palikti iki Å¡io teismo sprendimo įsiteisėjimo. Ä®siteisėjus sprendimui, jo kopijÄ iÅ¡siųsti Turo areÅ¡to aktų registrui. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ apeliaciniu skundu. Å alims iÅ¡aiÅ¡kintina, kad Å¡alys nepasibaigus sprendimo apeliacine tvarka apskundimo terminui, gali sudaryti taikos sutartį ir jÄ pateikti teismui patvirtinti (CPK 140 straipsnio 4 dalis).

Teisėjas Algimantas Kukalis