ec323035-b6e8-4e28-8a6c-c420529f07cb · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr

Pirmosios instancijos teismo

teisėja                                         Â

Civilinė byla Nr. 2A-277-227/2010

Vijolė Vitienė                                                                           Â

Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

                                                              11.9.10.8;

11.10; 14.5;15.3.2; 15.4;

                                                             Â

18.2.2; 121.15; 121.21

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. balandžio 8 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Zinos Mickevičiūtės,

kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės (pranešėja), Laimutės Sankauskaitės,

sekretoriaujant Rimutei Markelevičienei, dalyvaujant atsakovo atstovui G. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio

proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo UAB „Bleiras“ apeliacinį skundÄ dėl Utenos rajono apylinkės

teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1848-356/2009 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui UAB „Bleiras“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, su tuo susijusių išmokų priteisimo, delspinigių priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

IeÅ¡kovas V. K. 2009-07-21 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (b.l. 3-5) ir patikslintu ieÅ¡kiniu (b.l. 117-119), praÅ¡ydamas pripažinti neteisėtu atleidimÄ iÅ¡ UAB „Bleiras“ pagal DK 136 str. 3 d. ir 235 str. 2 d. 8 p. ir pakeisti atleidimo iÅ¡ darbo pagrindÄ , nurodant DK

129 str., priteisti iÅ¡ atsakovo 83,22 Lt delspinigių už pavėluotai iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2009-06-22 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, taip pat priteisti iÅ¡ atsakovo 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2008-03-07 buvo priimtas į darbÄ pas atsakovÄ sargo pareigoms. 2009 m. gegužės mėn. pabaigoje UAB „Bleiras“ sargų virÅ¡ininkas V. Ž. informavo ieÅ¡kovÄ , kad jis nuo 2009-06-01 privalo iÅ¡eiti nemokamų atostogų dviems mėnesiams, o ieÅ¡kovui nesutikus, buvo pagrasinta, kad jis bus atleistas iÅ¡ darbo. 2009-06-30 apie 4.30 val. į saugomÄ teritorijÄ atvyko UAB „Argus“ apsaugos darbuotojas ir pareikalavo ieÅ¡kovÄ papÅ«sti į alkotesterį. IeÅ¡kovas atsisakė tai daryti, nes yra pavaldus bendrovės direktoriui, todėl reikalavo iÅ¡kviesti direktorių, tiesioginio vadovÄ V. Ž. ar kitÄ UAB „Bleiras“ atstovÄ , kurie turi teisę tikrinti darbuotojus, arba policijÄ . 2009-06-22 ieÅ¡kovas buvo nepagrįstai atleistas iÅ¡ darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 2 d. 8 p., nors jo neblaivumo faktas nebuvo nustatytas, jis nebuvo nuÅ¡alintas nuo pareigų, todėl negalima teigti, jog nerÅ«pestingai atliko darbo pareigas ar kitaip pažeidė darbo drausmę. Atsakovas laiku nemokėjo darbo užmokesčio, todėl privalo sumokėti delspinigius, kurie sudaro 83,22 Lt. Dėl atsakovo psichologinio spaudimo iÅ¡eiti nemokamų atostogų, grasinimo atleisti iÅ¡ darbo ir neteisėto atleidimo ieÅ¡kovas patyrė didelę moralinę skriaudÄ , emocinę depresijÄ , nuolat lankosi pas gydytojus, nukentėjo jo, kaip gero ir sÄ Å¾iningo darbuotojo, reputacija, jam sunku susirasti kitÄ darbÄ . IeÅ¡kovas reikalavo 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Utenos rajono apylinkės teismas 2009-12-23

sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir pripažino neteisėtu ieÅ¡kovo V. K. atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal DK 136 str. 3d. 2 p. ir 235

str. 2d. 8p. bei nusprendė laikyti, kad darbo sutartis su ieÅ¡kovu nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos pagal DK 297 str. 4 d., taip pat priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 2 266,56 Lt iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ už laikotarpį nuo 2009-06-22 iki iki teismo sprendimo įsigaliojimo, 1 000,00 Lt moralinei žalai atlyginti, 83,22 Lt delspinigių, 1 025,00 Lt už teisinę advokato padėjėjo pagalbÄ , taip pat priteisė iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ 436,00 Lt žyminio mokesčio ir 17,18 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Pirmos instancijos teismas nustatė, kad ieškovas pagal darbo sutartį Nr.1429 laikotarpiu nuo 2008-03-07 iki 2009-06-22 dirbo UAB „Bleiras“ sargo pareigose. 2009-06-22 ieškovas buvo atleistas iš darbo pagal DK 136 str. 3d. 2p. ir 235 str. 2d. 8p. atsakovo 2009-06-22 įsakymu Nr.2009-06-22/03, atsižvelgiant į UAB „Argus“ apsaugos

darbuotojo D. M. 2009-06-20 tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl sargo V. K. atsisakymo tikrintis blaivumÄ . Teismas nurodė, kad pagal DK 136 str. 3d. 2p. ir 235 str. 2d. 8p. įrodinėjimo

dalyku Å¡ioje byloje yra aplinkybės, ar ieÅ¡kovas padarė darbo drausmės pažeidimÄ , t.y. ar buvo darbe darbo metu neblaivus, o jei toks faktas buvo, tai ar padarytas darbo drausmės pažeidimas yra Å¡iurkÅ¡tus. Pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtus veiksmus, kaltę, drausminių nuobaudų skyrimo ir atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tenka darbdaviui (CPK 178 str.).

Atsakovas su R. J. IÄ® „Argus“ 2006-01-30 sudarė sutartį Nr.NSP-U-0601-006, pagal kuriÄ atsakovo objektuose, kur dirba sargai, R. J. IÄ® „Argus“ darbuotojai ne mažiau kaip 10 kartų per mėnesį įsipareigojo tikrinti tam tikras aplinkybes, tarp kurių sargų blaivumÄ . Atsakovas 2009-06-20 gavo R. J. IÄ® „Argus“ darbuotojo D. M. tarnybinį praneÅ¡imÄ , pasiraÅ¡ytÄ ir kito Å¡ios įmonės darbuotojo A. S., kuriame nurodyta,

kad tikrinant atsakovui priklausančiÄ aikÅ¡telę apsaugos darbuotojas V. K. atsisakė atlikti patikrÄ alkotesteriu. Liudytojas D. M. teismui papildomai nurodė, kad ieÅ¡kovo dirbamoje patalpoje

buvo kažkoks kvapas, tačiau ne degtinės, gal saldainio, gal sidro. Liudytojas A. S. į minėtas patalpas užėjęs nebuvo, aplinkybes žino iÅ¡ D. M. paaiÅ¡kinimų. Pagal DK 123 str. 1 d. ir pagal UAB „Bleiras“ darbo tvarkos taisyklių 9 dalies 9.10 p., jeigu darbuotojas darbe yra neblaivus, jis nuÅ¡alinimas nuo darbo, tačiau ieÅ¡kovas 2009-06-20 nuo darbo nuÅ¡alintas nebuvo, o jo darbo laikas baigėsi minėtos dienos 8 val. ryte. Atsakovo pateikti įrodymai patvirtina tik faktÄ , kad ieÅ¡kovas atsisakė pÅ«sti į alkotesterį, tačiau nepatvirtina ieÅ¡kovo buvimÄ darbe apsvaigus nuo alkoholio pagal kitus darbuotojo bÅ«senos požymius (alkoholio kvapas, neriÅ¡li kalba ir kt.). DK 136str. 3d. numato darbdavio teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iÅ¡ anksto neįspėjus darbuotojo, kai darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Darbdavys, skirdamas drausmines nuobaudas, privalo laikytis DK 240 - 241 straipsniuose nustatytos drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos ir terminų. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad prieÅ¡ 2009-06-22 skirdamas drausminę nuobaudÄ , jis raÅ¡tu pareikalavo ieÅ¡kovÄ pasiaiÅ¡kinti dėl padaryto pažeidimo. Atsakovas, neturėdamas ieÅ¡kovo pasiaiÅ¡kinimo dėl, jo nuomone, ieÅ¡kovo padaryto Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo, neteisingai nusprendė dėl darbo drausmės pažeidimo fakto buvimo, todėl Å¡is pažeidimas taip pat yra pagrindas panaikinti paskirtÄ drausminę nuobaudÄ . Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė 2009-06-22 įsakymu Nr. 2009-06-22/03 ieÅ¡kovui paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo ir pagrįstumo, drausminė nuobauda paskirta be teisėto pagrindo ir pažeidžiant įstatymų nustatytÄ tvarkÄ , todėl ieÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ darbo pripažintinas neteisėtu (DK 297 str. 3d.). Pagal DK 297 str. ieÅ¡kovui priteistina DK 140 str. 1d. 2p. numatyta 2 vidutinių mėnesinių uždarbių dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka (2.266,56 Lt) bei vidutinis darbo užmokestis už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2009-06-22 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taip pat nustatytina, kad darbo sutartis su ieÅ¡kovu nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos pagal DK 297 str. 4d.

DK 250 str. nustato, kad darbo sutarties Å¡alys privalo atlyginti viena kitai padarytÄ neturtinę žalÄ , kurios dydį kiekvienu atveju nustato teismas. Nors ieÅ¡kovas nurodė, kad dėl patirto streso ir emocinės depresijos sutriko jo sveikata, dėl Å¡io fakto buvimo neginčijamų įrodymų nepateikė: ieÅ¡kovas dėl analogiÅ¡kų sveikatos sutrikimų (hipertenzijos, niežulio) periodiÅ¡kai gydosi jau nuo 1988 metų. Vis dėlto tikėtina, kad atleidimas iÅ¡ darbo ieÅ¡kovui sukėlė dvasinių iÅ¡gyvenimų, nepatogumų: jam nebuvo suteikta galimybė pasiaiÅ¡kinti, jis neturėjo galimybės pateikti įrodymų, atleidimo iÅ¡ darbo pagrindas jį neigiamai charakterizuoja, jam įsidarbinant kitoje darbovietėje, atima teisę į bedarbio paÅ¡alpÄ . Ä®vertinęs visas bylos aplinkybes, teismas nustatė, kad ieÅ¡kovo patirta neturtinė žala vertintina 1 000,00 Lt.

Delspinigių nustatymo už iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotÄ mokėjimÄ Ä¯statymo 2 str.1 dalyje nustatyta, kad kai ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai iÅ¡mokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos, kartu su jomis darbuotojui sumokami delspinigiai. Atsakovas neginčijo ieÅ¡kovo teisės gauti jo nurodyto dydžio delspinigius, tačiau jų neiÅ¡mokėjo ir po ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo. IeÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 83,22 Lt delspinigių, nes ne dėl ieÅ¡kovo kaltės vėlavo mokėti darbo užmokestį už 2008 m. lapkritį ir gruodį, 2009 metų sausio – birželio mėnesius. Tenkinant ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, teismas atitinkamai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 93 str.).

Apeliaciniu skundu (b.l. 174-175) ir patikslintu apeliacinius skundu (b.l.181-182) atsakovas UAB „Bleiras“ prašė panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2009-12-23 sprendimÄ ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Atsakovas – apeliantas nurodė, kad teismas neteisingai taikė CPK normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ . Atsakovo nuomone, byloje nepaneigtas ieÅ¡kovo V. K. buvimas neblaiviam darbo metu. Liudytojas D. M. nurodė, kad užėjus į sargo namelį, kuriame budėjo ieÅ¡kovas, jautėsi kvapas, o bandydamas nuspėti sklidusio alkoholio kvapo priklausomybę, jis nurodė, kad tai buvo ne degtinės, o tikriausiai sidro kvapas. Dėl etiÅ¡kumo atsakovas liudyti nekvietė kitų atsakovo darbuotojų, kurių daugeliui žinoma apie ieÅ¡kovo buvimÄ darbe neblaiviam. Po liudytojo D. M. apie 7.30 val. su ieÅ¡kovu bendravo sargas V. Ž.. Å io liudytojo apklausos bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau, ir jis gali patvirtinti ieÅ¡kovo bÅ«senÄ praėjus kelioms valandoms po IÄ® „Argus“ apsaugos darbuotojų atlikto patikrinimo. Atsakovas taip pat nurodė, kad dėl padaryto darbo drausimės pažeidimo ieÅ¡kovo V.

K. buvo žodžiu pareikalauta raÅ¡tu pasiaiÅ¡kinti, ir pasiaiÅ¡kinimas pateiktas teismui, o du tokio paties turinio pasiaiÅ¡kinimai nebÅ«tini. Atleidžiamas iÅ¡ darbo, ieÅ¡kovas atleidimo priežasčių neginčijo, pasirašė visus bÅ«tinus atsiskaitymo dokumentus. Be to pagal LAT praktikÄ drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimas nėra pagrindas naikinti drausminę nuobaudÄ . IeÅ¡kovo praÅ¡omų iÅ¡mokų ir neturinės žalos priteisimui nėra jokio teisinio pagrindo, ieÅ¡kovas bendrovėje dirbo neilgai, tik 15 mėn., savo pareigas vykdė aplaidžiai, jo neva dėl atleidimo iÅ¡ darbo atsiradusios ligos nustatytos prieÅ¡ 22 metus, pagal medicininę pažymÄ nenustatyta, kaip konkrečiai pasireiÅ¡kė ieÅ¡kovo dvasiniai iÅ¡gyvenimai dėl tariamai neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas V. K. prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti iÅ¡

atsakovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Byloje nustatyta, kad ieškovas V.

K. buvo atleistas iÅ¡ darbo atsakovo 2009-06-22 įsakymu Nr. 2009-06-22/03 pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 2 d. 8 p. (b.l. 8), t.y. dėl to, kad Å¡iurkščiai pažeidė darbo pareigas (DK 136 str. 3 d. 2 p.) - darbo metu darbe buvo neblaivus (DK 235 str. 2 d. 8 p.). Šį darbo drausmės pažeidimÄ atsakovas konstatavo atsižvelgdamas į R. J. IÄ® „Argus“ apsaugos darbuotojo D. M. 2009-06-20 tarnybinį praneÅ¡imÄ (b.l. 32), kuriame nurodyta, kad darbuotojas V. K. atsisakė tikrinti atlikti patikrÄ alkotesteriu.

Kolegijos nuomone, šioje byloje turi būti sprendžiamas klausimas, ar R. J. IĮ „Argus“ apsaugos darbuotojai turėjo teisę atlikti UAB „Bleiras“ darbuotojo V.

K. blaivumo patikrÄ alkotesteriu ir ar jų reikalavimams ieÅ¡kovas privalėjo paklusti. Pagal byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus nustatyta, kad atsakovas UAB „Bleiras“ ir R. J. IÄ® „Argus“ saugos tarnyba 2006-01-30 sudarė Sutartį dėl kliento sargų patikros Nr. NSP-U-0601-006 (b.l. 23), kuria R. J. IÄ® „Argus“ saugos tarnyba įsipareigojo atlikti atsakovo objekte dirbančių sargų prevencines patikras, siekiant nustatyti tam tikras aplinkybes, susijusias su sargų atliekamo darbo tikrinimu. Pagal Å¡ios sutarties 2.1.1.6 punktÄ R. J. IÄ® „Argus“ darbuotojai taip pat turi nustatyti, ar sargai yra blaivÅ«s (neįtariami neblaivumu pagal

neblaivumo nustatymo požymius). Taigi šia sutartimi atsakovas suteikė R. J. IĮ „Argus“ darbuotojams teisę tikrinti savo darbuotojų

– sargų blaivumÄ . IeÅ¡kovo 2009-06-20 pasiaiÅ¡kinime (b.l.

28) nurodyta, jog jis nesutiko atlikti patikrinimÄ alkotesteriu ir apsaugos tarnybos „Argus“ darbuotojams nurodė, kad patikrinimÄ atliks, kai dalyvaus policijos darbuotojas. IeÅ¡kinyje (b.l. 3-5, b.l. 117-119) ir pirmos instancijos teismo posėdžio metu (b.l. 138) ieÅ¡kovas nurodė, kad nesutiko bÅ«ti patikrintas apsaugos tarnybos „Argus“ darbuotojų ir reikalavo, kad dalyvautų policija, atsakingas atsakovo darbuotojas ar tiesioginis vadovas. Pažymėtina, kad toks ieÅ¡kovo reikalavimas buvo teisėtas ir pagrįstas, atsižvelgiant į atsakovo lokaliniais teisės aktais nustatytÄ darbo tvarkos reglamentavimÄ .

IeÅ¡kovo ir atsakovo sudarytos darbo sutarties Nr. 1429 10 punkte nurodyta, kad darbuotojas įsipareigoja vykdyti bendrovės vidaus tvarkos taisyklių, pareiginių nuostatų, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų reikalavimus. Pagal UAB „Bleiras“ sargų pareigybių apraÅ¡ymo skyriaus „I. Pareigybių charakteristika“ 2 punktÄ sargai yra pavaldÅ«s bendrovės direktoriui ir savo pareigas vykdo derindami su juo, UAB „Bleiras“ direktoriaus 2007-08-31 įsakymu Nr. 2007-08-31/06 patvirtintų Darbo tvarkos taisyklių 5.4 punkte numatyta bendrovės darbuotojų pareiga vykdyti administracijos ir darbdavio nurodymus, pagal 7.8 punktÄ už vidaus darbo tvarkos laikymÄ si atsako kiekvienas darbuotojas asmeniÅ¡kai, o kontroliuoja padalinių vadovai ar Å¡ioms funkcijoms paskirti asmenys.

Taigi nei atsakovo lokaliniuose teisės aktuose, reglamentuojančiose ieÅ¡kovo darbo tvarkÄ ir nustatančiuose jo darbo pareigas, nei su ieÅ¡kovu sudarytoje darbo sutartyje nenumatyta darbuotojo pareiga paklÅ«sti apsaugos tarnybos „Argus“ darbuotojų nurodymams, jų teisė atlikti darbuotojo blaivumo patikrinimÄ . Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo ir apsaugos tarnybos „Argus“ darbuotojų nesieja pavaldumo santykiai, ieÅ¡kovo darbÄ reglamentuojančiuose aktuose nenumatyta pareiga paklusti apsaugos tarnybos „Argus“ darbuotojų reikalavimas ar Å¡ių darbuotojų teisė atlikti patikras, atsakovo darbuotojas V.

K. turėjo teisę atsisakyti būti tikrinamas apsaugos tarnybos „Argus“ darbuotojų, nedalyvaujant asmenims (tiesioginiam vadovui, įmonės direktoriui ar kitiems įgaliotiems įmonės darbuotojams), turintiems teisę atlikti ieškovo darbo kontrolę.

Atsakovas konstatavo Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ dėl to, kad ieÅ¡kovas darbe darbo metu buvo neblaivus (DK 235 str. 2

d. 8 p.), ir taikė ieÅ¡kovui drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo remdamasis R. J. IÄ® „Argus“ apsaugos darbuotojo D. M. 2009-06-20

tarnybiniu praneÅ¡imu (b.l. 32), kuriame nurodyta, kad V. K. atsisakė atlikti patikrÄ alkotesteriu. Pažymėtina, kad Å¡is praneÅ¡imas nepatvirtina ieÅ¡kovo girtumo fakto, o tik tÄ aplinkybę, jog ieÅ¡kovas atsisakė bÅ«ti tikrinamas dėl neblaivumo alkotesteriu. Å iuo atveju, kolegijos nuomone, turi bÅ«ti nagrinėjamas klausimas, ar atsakovas turėjo teisę atsisakyti bÅ«ti tikrinamas dėl neblaivumo nustatymo alkotesteriu bei kokiomis priemonėmis darbdavys turi teisę nustatyti darbuotojo girtumÄ .

DK nereglamentuoja, kaip turi bÅ«ti nustatyti darbuotojo girtumo ir apsvaigimo faktai, kurie reikÅ¡mingi DK 235 str. 2 d. 8 p. ir kartu DK 136 str. 3 d. 2 p. taikymui. Lietuvos Aukščiausio Teismo senato 2004-06-18 nutarime Nr. 45 „LR teismų praktikos, taikant DK normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimÄ pagal DK 136 str. 3 d. 1 ir 2 punktus, apibendrinimo apžvalga“ nurodyta, kad Å¡iuos faktus darbdavys gali nustatyti jam prieinamomis priemonėmis ir tvarka, kuri neturi prieÅ¡tarauti teisės aktams, tai gali bÅ«ti gali bÅ«ti tiek medicinos iÅ¡vados, tiek tÄ dienÄ suraÅ¡yti darbe atitinkami aktai ir kitokie faktiniai duomenys.

Å iuo atveju ieÅ¡kovo neblaivumo tikrinimo metu atsakovo lokaliniuose teisės aktuose ar su ieÅ¡kovu sudarytoje darbo sutartyje nebuvo numatyta atsakovo ar kitų jo įgaliotų asmenų teisė tikrinti, ar ieÅ¡kovas yra blaivus, naudojant technines priemones – alkotesterį. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovas nurodė, kad Å¡iuo metu atsakovo lokaliniuose aktuose jau yra įtvirtinta teisė tikrinti darbuotojų blaivumÄ alkotesteriu, tačiau tokia teisė nebuvo numatyta ieÅ¡kovo girtumo tikrinimo metu (2009-06-20).

Duomenų apie alkoholio kiekį iÅ¡kvepiamame ore gavimas alkotesteriu, nors ir nenumatytu teisės aktais atveju, tačiau tikrinamajam asmeniui sutinkant atlikti tokį tikrinimÄ , nelaikytinas prieÅ¡taraujančiu įstatymams. Tačiau jei toks tikrinimas nenumatytas teisės aktų, tikrinamasis asmuo nuo patikros gali atsisakyti be jokių teisinių pasekmių, o darbdavys atsisakymo tikrintis techninėmis priemonėmis atveju turėtų užsitikrinti kitokius neblaivumo ar apsvaigimo įrodymus (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2002-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2002).

Liudytojo D. M. parodymai pirmos instancijos teisme negalėjo patvirtinti aplinkybės, kad nuo ieÅ¡kovo sklido alkoholio kvapas, jis nurodė: patalpoje buvo justi kvapas, tai buvo ne degtinės kvapas, galėjo tik spėti – gal saldainio, gal sidro (b.l. 140). Darbuotojo V. Ž., tuo metu dirbančio sargu pas atsakovÄ , parodymai apie ieÅ¡kovo girtumo požymius apeliacinės instancijos teisme vertinti kritiÅ¡kai, nes jis iki Å¡iol dirba pas atsakovÄ ir gali bÅ«ti netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi. Å iuo atveju ieÅ¡kovui atsisakius tikrintis dėl blaivumo alkotesteriu, atsakovas neužsitikrino kitokių neblaivumo įrodymų ir ieÅ¡kovo neblaivumo fakto neįrodė.

Taigi ieÅ¡kovas turėjo teisę atsisakyti bÅ«ti tikrinamas alkotesteriu, ir tokiu atveju atsakovas, kaip darbdavys, galėjo vadovautis Valstybinės darbo inspekcijos 2008-05-07 įsakymu Nr. V-132 patvirtintomis NuÅ¡alinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichikÄ veikiančių medžiagų metodinėse rekomendacijomis, kurių 5.1. punkte nurodyta, kokius požymius darbdavys turėtų įvertinti, vertindamas darbuotojo neblaivumÄ bei suraÅ¡ydamas NuÅ¡alinimo nuo darbo dėl neblaivumo aktÄ .

Å ių rekomendacijų 5.2. punkte taip pat nurodyta, kad dėl techninių priemonių naudojimo, nustatant darbuotojo neblaivumÄ , gali bÅ«ti susitarta darbo, kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse, o tokio susitarimo nesant, techninės priemonės galėtų bÅ«ti naudojamos tik esant darbuotojo sutikimui, kurio nagrinėjamos bylos atveju nebuvo.

Taigi ieÅ¡kovas turėjo teisę tiek atsisakyti paklusti R. J. IÄ® „Argus“ apsaugos darbuotojų nurodymams dėl neblaivumo nustatymo, tiek be jokių neigiamų teisinių pasekmių atsisakyti bÅ«ti tikrinamas dėl neblaivumo techninėmis priemonėmis (alkotesteriu), dėl kurio naudojimo Å¡alys nebuvo susitarusios. Atsižvelgiant į tai, kad darbdaviui tenka pareiga įrodyti darbuotojo kaltę, drausminio nusižengimo faktÄ ir taikytos drausminės atsakomybės pagrįstumÄ , nagrinėjamos bylos atveju atsakovas privalėjo užsitikrinti kitus ieÅ¡kovo buvimo darbe darbo metu neblaivumo įrodymus, tačiau tokių įrodymų pirmos instancijos teismui nepateikė. Atsakovo

apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad byloje nepaneigtas ieškovo V. K. buvimas neblaiviam darbo metu, atmestinas, nes

neblaivumo fakto įrodinėjimo pareiga tenka bÅ«tent atsakovui, o ne ieÅ¡kovui. Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 178 str., padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovo pateikti įrodymai patvirtina tik aplinkybę, kad ieÅ¡kovas atsisakė pÅ«sti į alkotesterį, tačiau nepatvirtina ieÅ¡kovo buvimo darbe apsvaigus nuo alkoholio. Taigi atsakovas neįrodė, kad pagrįstai atleido ieÅ¡kovÄ V. K. iÅ¡ darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 2 d. 8 p., todėl toks atleidimas pripažintinas neteisėtu.

Atsakovas apeliaciniame skunde pateiktas

argumentas, kad nebuvo pažeista draudiminių nuobaudų skyrimo tvarka, t.y. V. K. buvo žodžiu pareikalauta raštu pasiaiškinti, ir

pasiaiÅ¡kinimas pateiktas teismui, o du tokio paties turinio pasiaiÅ¡kinimai nebÅ«tini, atmestini. Pagal DK 240 str. 1 d. darbdavys, prieÅ¡ skirdamas drausminę nuobaudÄ , turi raÅ¡tu pareikalauti, kad darbuotojas raÅ¡tu pasiaiÅ¡kintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Byloje pateiktas yra ieÅ¡kovo 2009-06-20 pasiaiÅ¡kinimas, kuriame nurodyta, dėl kokių priežasčių ieÅ¡kovas atsisakė atlikti neblaivumo patikrinimÄ alkotesteriu. Taigi Å¡is pasiaiÅ¡kinimas yra ne dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo, nes atsisakymas bÅ«ti tikrinam alkotesteriu jokiu bÅ«du negali bÅ«ti laikomas darbo drausmės pažeidimu, o dėl atsisakymo tikrintis neblaivumÄ . IeÅ¡kovas atleistas iÅ¡ darbo, nes padarė Å¡iukÅ¡tų darbo drausmė pažeidimÄ â€“ darbe darbo metu buvo neblaivus (DK 235 str.

2 d. 8 p.), bÅ«tent dėl Å¡io pažeidimo turėjo bÅ«ti pareikalauta darbuotojo (ieÅ¡kovo) pasiaiÅ¡kinti. IeÅ¡kovas Å¡ios pareigos neįvykdė ir tuo pažeidė drausminių nuobaudų skyrimo tvarkÄ . Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad formalÅ«s drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtÄ drausminę nuobaudÄ , jeigu darbo drausmės pažeidimas tikrai buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumÄ (LAT 2003-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2003, LAT 2002-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1298/2002; kt.). Tačiau Å¡io atveju ieÅ¡kovui paskirta drausminė nuobauda naikintina ir ieÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ darbo pripažintinas neteisėtu ne dėl drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimo, o dėl paskirtos draudiminės nuobaudos nepagrįstumo ir neteisėtumo, t.y. atsakovas neįrodė, kad ieÅ¡kovas darbe darbo metu buvo neblaivus, ir atleidimo jį iÅ¡ darbo, Å¡iam nepadarius darbo drausmės pažeidimo.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos

teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovui 1 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Darbuotojo teisę į neturtinės žalos

atlyginimÄ numato DK 248 str., 250 str. Sprendžiant klausimÄ dėl darbdavio neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos darbuotojui, turi bÅ«ti įvertinama tai, kad darbuotojas darbo santykiuose yra silpnesnioji teisinių santykių Å¡alis, o darbdaviui, kaip stipresniajai darbo santykių Å¡aliai keliami griežtesni atsakomybės už darbo santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimus standartai. Asmens darbo veikla yra itin jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam darbuotojui neturtinės žalos, ypač jei darbdavio neteisėti veiksmai susiję su tokiomis kraÅ¡tutinėmis teisinio poveikio darbuotojui priemonėmis, kaip atleidimas iÅ¡ darbo be įspėjimo už darbo drausmės ar kitus darbo veiklos pažeidimus (LAT 2006-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006).

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas be įspėjimo buvo neteisėtai atleistas iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , t.y. buvimÄ neblaiviu darbe darbo metu. Tokie atsakovo neteisėti veiksmai neabejotinai sukėlė ieÅ¡kovei dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , pažeminimÄ , nestabilumo bei neužtikrintumo savo ateitimi jausmÄ , atleidimo iÅ¡ darbo pagrindas neigiamai jį charakterizuoja, jam įsidarbinant kitoje darbovietėje. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo pagrindas ir darbuotojo atleidimo aplinkybės yra tokios, kurios pateisintų neturtinės žalos atlyginimÄ , nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, kaip turtinės žalos atlyginimu (kompensacija), pripažinimu atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ar grÄ Å¾inimu į darbÄ , darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (LAT 2007-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007).

Teisėjų kolegija, sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad atsižvelgiant į neteisėto atleidimo pagrindÄ ir darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo aplinkybes, darbuotojui padaryta žala gali bÅ«ti teisingai atlyginama tik priteisus neturtinės žalos atlyginimÄ . Priteistinos neturtinės žalos dydį pirmos instancijos teismas nustatė atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ darbo santykiai siejo neilgÄ laiko tarpÄ , nors ieÅ¡kovas patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus bei nepatogumus, tačiau nėra neginčijamų įrodymų, kad bÅ«tent dėl to ieÅ¡kovui bÅ«tų teikiamos medicininės paslaugos, darbingumo ieÅ¡kovas neprarado, ieÅ¡kovas drausmine tvarka anksčiau baustas nebuvo, atsakovas jam skirdamas drausminę nuobaudÄ grubiai pažeidė įstatymų reikalavimus.

Teismas pagrįstai įvertino, kad ieškovo patirta neturtinė žala sudaro 1.000,00 Lt.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog skundžiamo sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Naikinti jį apeliacinio skundo motyvais teisinio pagrindo nėra, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str.). Atmetus apeliacinį skundÄ iÅ¡ apelianto priteistinos ieÅ¡kovui iÅ¡laidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas ir teismo turėtos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetÄ (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 98 str).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies pirmuoju punktu,

Â

n u t a r i a :

Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš UAB „Bleiras“ (įmonės kodas (duomenys

neskelbtini)) 400,00 Lt (keturis šimtus litų) atstovavimo išlaidų V. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir 4,00

Lt (keturis litus ) teismo turėtų iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetÄ .

Â

Teisėjai                                                                                     Â

Margarita Dzelzienė

                                                                                                  Â

                                                                                                   Zina Mickevičiūtė

                                                                                                 Â

                                                                                                   Laimutė

Sankauskaitė