2021-12-29 Nr. AB-37-3-61-3-03410-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3042-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03410-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. M. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – viešoji įstaiga „Centro poliklinika“), dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja N. M. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybė), 1 610 Eur turtinei žalai atlyginti; 2) priteisti iš Savivaldybės pareiškėjos naudai 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti iš Savivaldybės pareiškėjos naudai teisinės pagalbos išlaidas. Pareiškėja skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

1.1. 2019 m. rugpjūčio 9 d., atvykusi į (duomenys neskelbtini) viešojo įstaigoje (toliau – ir VšĮ) „Centro poliklinika“ (toliau – ir Poliklinika), adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paliko savo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Transporto priemonė), Poliklinikos stovėjimo aikštelėje. Apie 15 val. 30 min., pakilus vėjui, nulūžo šalia aikštelės augęs medis (gluosnis). Pareiškėjos turtui buvo padaryta žala, t. y. buvo apgadinta jos Transporto priemonė. Apžiūrėjusi medį, pareiškėja pastebėjo, kad jis buvo senas, kamienas sutrūnijęs. Poliklinikos administracija jau ne kartą buvo informavusi Savivaldybę apie medžio būklę (paskutinis kreipimasis elektroniniu paštu buvo 2019 m. liepos 29 d.). Įvykis buvo užfiksuotas ir atvykusių policijos pareigūnų.

1.2. Pagal teisės aktų nuostatas Savivaldybei nustatyta pareiga atlikti jos teritorijoje esančių, valstybinėje ar jai priskirtoje žemėje augančių medžių ir krūmų priežiūrą. Ši pareiga apima ir pareigą tikrinti, ar medžiai nėra supuvę, supuvusių medžių šalinimą, taip pat pavojų keliančių šakų ir medžių stiebų šalinimą. Savivaldybės turi pareigą nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją).

1.3. Su Savivaldybe pareiškėja bandė susitarti geranoriškai, be teismo pagalbos. Pareiškėja 2019 m. rugpjūčio 20 d. Savivaldybės administracijai pateikė prašymą atlyginti nuostolius, tačiau 2019 m. rugsėjo 26 d. raštu ji atsisakė patenkinti jos prašymą.

1.4. Pareiškėja dėl patirtų nuostolių kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Nepriklausomų vertintojų biuras“ (toliau – ir Biuras), jis parengė Transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 2190836 (toliau – ir Ataskaita). Biuras įvertino Transporto priemonės atkuriamąją (remonto) vertę ir keičiamų dalių nusidėvėjimą. Kadangi Transporto priemonės atkuriamoji (remonto) vertė viršijo Transporto priemonės rinkos vertę, nuspręsta jos neremontuoti. Parduodant transporto priemonę, teko sumažinti jos rinkos vertę, todėl Transporto priemonė 2019 m. rugsėjo 11 d. pirkimo–pardavimo sutartimi buvo parduota už 450 Eur.

2. Pareiškėja 2021 m. vasario 15 d. pateikė papildomus duomenis, t. y. žemės sklypo K. (duomenys neskelbtini), Vilnius, planą, kuriame pažymėta medžio, kuris lūžo 2019 m. rugpjūčio 9 d. ir užvirto ant pareiškėjai priklausančios Transporto priemonės, augimo vieta. Pareiškėja pažymėjo, kad iš plano matyti, jog medžio augimo vieta yra už žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ribų ir kad jis auga Vilniaus miestui priklausančioje teritorijoje. Pareiškėja 2021 m. vasario 23 d. pateikė papildomus duomenis – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, 2021 m. vasario 19 d. UAB „Geomanai“ parengtą išpildomąją geodezinę nuotrauką, kurioje pažymėta lūžusio medžio – gluosnio – augimo vieta. Pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. eI2-2513-281/2020, kurioje buvo sprendžiamas turtinės žalos priteisimo klausimas dėl to paties nulūžusio medžio.

3. Atsakovas Savivaldybė, atstovaujama Savivaldybės administracijos, atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti. Savivaldybė atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Viešoji atsakomybė nagrinėjamu atveju negali kilti, nes pareiškėja nenurodė, kokių konkrečių įstatyme nustatytų pareigų, tariamai sukėlusių žalą, Savivaldybė viešojo administravimo srityje neatliko. Savivaldybė, kaip viešojo administravimo subjektas, nepažeidė jokių teisės aktų nuostatų.

3.2. Želdynų ir želdinių tvarkymas Vilniaus mieste vykdomas vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklėmis, patvirtintomis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 1-446 (toliau – ir Taisyklės), kurios buvo parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos želdynų įstatymu, šio įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais ir kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais. Taisyklių 5 punkte įtvirtinta, kad už želdinių išsaugojimą, tinkamą jų priežiūrą ir tvarkymą atsako žemės sklypo savininkai ir valdytojai. Taisyklėse nėra įtvirtinta, kad bet kokia žala, atsiradusi dėl netinkamos želdynų ir želdinių priežiūros, nepriklausomai nuo žemės sklypo, kuriame jie yra, nuosavybės formos ar valdymo, turi būti atlyginama iš savivaldybės biudžeto.

3.3. Savivaldybė nėra (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančio žemės sklypo, kuriame galimai augo (auga) pareiškėjos nurodomas šalia aikštelės augęs nulūžęs medis, savininkė. Žemės sklypas, kuriame augo (auga) medis, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, tačiau panaudos sutartis dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sudaryta su Poliklinika.

3.4. Savivaldybė dar nėra atlikusi dalies medžių inventorizacijos, todėl tai negali būti laikoma kokiais nors neteisėtais jos veiksmais ar neveikimu, kadangi Taisyklių 3 punkte nurodyta, jog želdynų ir želdinių inventorizavimas savivaldybės lygiu yra atliekamas kas dešimt metų. Taisyklėse nėra nurodyta, kuriose miesto dalyse esančių želdynų ir želdinių inventorizacija turėtų būti atliekama pirmiausia, taip pat nėra detalizuota, kiek ir kokių konkrečiai želdinių turėtų būti inventorizuota per metus, mėnesį ar kitą laiko tarpsnį, koks skaičius savivaldybės specialistų turėtų atlikti šiuos darbus.

3.5. Savivaldybė nėra atlikusi jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo), susijusių su įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų savivaldybėms nustatyta pareiga organizuoti jų teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą bei apskaitą.

3.6. Pareiškėja įrodinėjimo pareigą dėl patirtos žalos (galimai lūžusio medžio ir jo buvimo vietos identifikavimo) šiuo atveju nepagrįstai perkelia Savivaldybei, o tai prieštarauja teisės aktuose įtvirtintai įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklei. Pareiškėja nedetalizuoja aptariamo įvykio, nepateikia duomenų apie galimai nulūžusį medį.

3.7. Dalies (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančių medžių inventorizacija buvo atlikta dar 2016 m. liepos 1 d., o likusios dalies medžių, papuolančių į (duomenys neskelbtini) skvero sutvarkymo projektą, inventorizacija planuojama atlikti būtent po (duomenys neskelbtini) skvero pertvarkymo. Vien išlaidų turėjimo faktas neturėtų lemti išvados, kad pareiškėja patyrė žalą, kadangi ji neįrodo, kad būtent Savivaldybė atliko neteisėtus veiksmus.

3.8. Jokio dokumento ir (ar) rašto, kuris būtų pateiktas policijos komisariato, į šią bylą pateikta nėra. Tokiu atveju paneigiama pareiškėjos skunde nurodoma aplinkybė, jog įvykis buvo užfiksuotas ir atvykusių policijos pareigūnų. Pareiškėja nėra pateikusi duomenų, kuriais remiantis būtų galima identifikuoti, kuris konkretus (duomenys neskelbtini), Vilniuje, augęs (augantis) medis sukėlė jai turtinę žalą.

3.9. Nagrinėjamu atveju situacijoje turėtų būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.253 straipsnį. Šiame straipsnyje nustatyta, kada civilinė atsakomybė netaikoma arba kada asmuo yra atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės (force majeure) aplinkybės. Įvykio dieną medis nulūžo dėl stipraus vėjo, todėl Savivaldybė sukeltų padarinių negalėjo nei numatyti, nei kontroliuoti. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog didelis vėjas turi įtakos žalai atsirasti ir yra pakankama aplinkybė mažinti Savivaldybės atsakomybę iš dalies, t. y. vienu trečdaliu.

3.10. Nagrinėjamu atveju pati pareiškėja prisiėmė riziką įvykio dieną pastatyti Transporto priemonę tiesiai po medžiais, taip sukeldama didelę grėsmę tiek asmenų, tiek Transporto priemonės saugumui. Todėl tai negali būti vertinama kaip pakankamai atsargus ir apdairus asmens elgesys.

4. Savivaldybė 2021 m. vasario 17 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriose nurodė, kad iš pareiškėjos skunde pateikto paaiškinimo apie galimą nulūžusio medžio buvimo vietą negalima tiksliai identifikuoti to medžio. Pareiškėja jai kilusią turtinę žalą grindžia iš esmės vien tik deklaratyviais teiginiais, kurie nesudaro pagrindo konstatuoti buvus kokius nors neteisėtus Savivaldybės veiksmus ar neveikimą.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 3 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino visiškai – priteisė pareiškėjai N. M. iš atsakovo Savivaldybės, atstovaujamos Savivaldybės administracijos, 1 610 Eur turtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. spalio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas nurodė, kad byloje nagrinėjamas ginčas dėl turtinės žalos, kurią pareiškėja kildina iš Savivaldybės netinkamo funkcijų atlikimo užtikrinant jos teritorijoje esančių medžių priežiūrą, atlyginimo.

7. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad:

7.1. Transporto priemonė nuosavybės teise priklausė pareiškėjai. Pareiškėja, 2019 m. rugpjūčio 9 d. atvykusi į (duomenys neskelbtini), t. y. Polikliniką, pastatė Transporto priemonę šalia esančioje aikštelėje. Apie 15.30 val., esant vėjuotoms oro sąlygoms, nulūžo šalia aikštelės augęs medis (gluosnis) ir virsdamas apgadino pareiškėjos Transporto priemonę.

7.2. Pareiškėja dėl minėto įvykio 2019 m. rugpjūčio 9 d. pateikė pareiškimą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato viršininkui. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-asis veiklos skyrius 2019 m. rugpjūčio 3 d. registravo įvykį ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasiūlė ginčą su Savivaldybe spręsti abipusio susitarimo būdu.

7.3. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas 2019 m. rugpjūčio 13 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl įvykio aplinkybių patikslinimo“ nurodė, kad dėl nulūžusio medžio yra atsakinga Savivaldybė. Taip pat informavo, kad Savivaldybės darbuotojai telefoniniu pokalbiu patvirtino, jog už nulūžusį medį yra atsakinga Savivaldybė.

7.4. Pareiškėja kreipėsi į Biurą, kuris Ataskaitoje nustatė, kad Transporto priemonės remontas ekonominiu požiūriu netikslingas, kad atkuriamoji Transporto priemonės (remonto) vertė, įvertinus keičiamų dalių nuvertėjimą (nusidėvėjimą) su PVM yra 2 229,40 Eur, kad jos rinkos vertė iki apgadinimo – 1 900 Eur su PVM, kad apgadintos Transporto priemonės likutinė vertė – 330 Eur.

7.5. Pareiškėja 2019 m. rugsėjo 3 d. raštu kreipėsi į Savivaldybės administraciją dėl žalos atlyginimo.

7.6. Pareiškėja 2019 m. rugsėjo 11 d. Transporto priemonę pardavė už 450 Eur.

7.7. Savivaldybės administracijos Želdynų skyrius 2019 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. A51-91829 atsisakė patenkinti pareiškėjos 2019 m. rugsėjo 3 d. prašymą, nesutiko kompensuoti Transporto priemonės remonto darbų. Rašte buvo nurodyta, kad minimas gluosnis prie (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelės buvo patenkinamos būklės, tvarkymas jam nebuvo numatytas. Neįvardijo priežasčių, kodėl lūžo medžio šaka.

8. Teismas, nagrinėdamas bylą, apžvelgė CK nuostatas (6.263 str. 1 d., 6.271 str.), Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatas (6 str. 26 p.), Lietuvos Respublikos želdyno įstatymo nuostatas (15 str. 1 d. 1 p., 10 str. 1 d. 1 ir 2 p., 18 str. 1 ir 2 d.), Taisyklių nuostatas (1 p., 43 p.). Vadovaudamasis nurodytu teisiniu reguliavimu, teismas padarė išvadą, kad Savivaldybė, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo užtikrinti šios savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsaugą, tvarkymą, vykdyti jų būklės stebėseną, t. y. iš esmės užtikrinti, kad jos teritorijoje augantys medžiai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.

9. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, koks subjektas yra atsakingas už teritorijos, kurioje augo medis, užvirtęs ant pareiškėjos Transporto priemonės, priežiūrą. Vadovaudamasis Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2015 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1367-(14.49.2.) „Dėl valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, perdavimo neatlygintinai naudotis VšĮ Centro poliklinika“, 2015 m. lapkričio 18 d. NŽT ir Poliklinikos sudaryta valstybinės žemės panaudos sutartimi Nr. 49SON-57-(14.49.58), Poliklinikos 2020 m. lapkričio 16 d. pateikė raštu Nr. 01-30-2730, NŽT 2021 m. vasario 11 d. raštu Nr. 49SD-(14.49.136E.), Poliklinikos žemės sklypo planu M 1:500, NŽT pateiktu žemės sklypo planu M 1:500. Teismas konstatavo, kad iš nurodytų duomenų aiškiai matyti, kurios teritorijos dalys priklauso Savivaldybei, o kurios – Poliklinikai panaudos teise. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „Geomanai“ parengė išpildomąją geodezinę nuotrauką, kurioje pažymėta lūžusio medžio – gluosnio – augimo vieta, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad į bylą pateikti duomenys patvirtina aplinkybę, jog nulūžęs medis, kuris užvirto ant pareiškėjos Transporto priemonės, yra ne Poliklinikos teritorijoje, t. y. už teritorijos, kurioje augo nulūžęs medis, tvarkymą atsakinga Savivaldybė.

10. Teismas pažymėjo, kad, nustačius, kas yra atsakingas už teritorijos, kurioje augo medis, tvarkymą, svarbu nustatyti, ar būtent nuvirtęs medis sukėlė pareiškėjai turtinę žalą.

11. Teismas nurodė, kad byloje pateiktos nuotraukos patvirtina aplinkybę, kad medis nulūžo ir apgadino pareiškėjos Transporto priemonę, taip pat į bylą yra pateiktas ir 2019 m. rugpjūčio 9 d. (įvykio metu) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus, kuriame buvo registruotas šis įvykis (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakymas. Teismas pažymėjo, kad įvykio aplinkybes taip pat patvirtina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2019 m. rugpjūčio 13 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad Savivaldybė telefoniniu pokalbiu patvirtino, jog ji yra atsakinga už nulūžusį medį. Be to, Savivaldybė, 2019 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. A51-91829 atsakydama pareiškėjai į jos prašymą atlyginti žalą, nepaneigė aplinkybės, jog ji nėra atsakinga už teritorijos tvarkymą, kurioje nulūžo medis. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad Savivaldybė yra atsakinga už teritorijos, kurioje augo medis, priežiūrą.

12. Pasisakydamas dėl atsakovo argumento, kad nagrinėjamu atveju reikia atsižvelgti į CK 6.253 straipsnio nuostatas ir įvertinti tai, kad 2019 m. spalio 28 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (8.42-10)-B8-2595 nurodoma, jog 2019 m. rugpjūčio 9 d. vėjo greitis buvo 2–17 m/s per valandą, dėl to galimai ir lūžo medis, teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 9 d. nutarime Nr. 241 „Dėl ekstremalių įvykių kriterijų patvirtinimo“ 2.1.1 punktą labai smarki audra, viesulas, škvalas būna tada, kai maksimalus vėjo greitis siekia nuo 28 iki 32 m/s. Įvertinęs tai, kad nurodytoje pažymoje nėra nustatyta, kad vėjo greitis galėjo būti nuo 28 iki 32 m/s, teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog tai, kad lūžo medis, lėmė stichinis meteorologinis reiškinys bei atitinkamai nenugalima jėga (force majeure).

13. Teismas nesutiko su Savivaldybės teiginiais, kad pareiškėja, palikdama Transporto priemonę nesaugiu atstumu nuo medžio, turėjo numatyti, kad medis dėl stipraus vėjo gali nugriūti ir, elgdamasi kaip rūpestingas ir atsakingas asmuo, nepalikti Transporto priemonės šalia medžio. Teismas padarė išvadą, kad minėti argumentai nepatvirtina pagrindo Transporto priemonės naudotojui taikyti didesnio rūpestingumo standartą, kuris paprastai taikomas profesionalia veikla užsiimantiems subjektams, ir neįrodyta, kad pareiškėja, pastačiusi Transporto priemonę aikštelėje, turėjo suvokti medžio keliamą pavojų ir jo laipsnį.

14. Teismas padarė išvadą, kad tai, jog lūžo medis, lėmė ne stichinis meteorologinis reiškinys, o tai, kad augalas nebuvo tinkamai prižiūrėtas. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, jog Savivaldybė šiuo atveju neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti ir tai lėmė žalos atsiradimą pareiškėjos turtui.

15. Teismas nurodė, kad pareiškėjos patirtos išlaidos yra susijusios su Transporto priemonės apgadinimu. Šių išlaidų ji nebūtų patyrusi, jeigu nebūtų buvę Savivaldybės neteisėtų veiksmų, todėl jos atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sąvoką. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju tarp neteisėto Savivaldybės neveikimo ir Transporto priemonės apgadinimu padarytos žalos yra priežastinis ryšys, todėl pareiškėjai iš Savivaldybės priteisė 1 610 Eur turtinei žalai atlyginti. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas taip pat priteisė 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo 2020 m. spalio 20 d. (skundo priėmimo teisme dienos).

III. 16. Atsakovas Savivaldybė, atstovaujama Administracijos, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą arba, nenustačius sprendimo naikinimo pagrindų, sumažinti priteistinos žalos dydį. Savivaldybė apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, kad pareiškėja galėjo įvertinti, jog įvykio dieną buvusią situaciją, t. y., kad diena buvo vėjuota, ir, įvertinusi faktinę situaciją ir galimą riziką, galėjo priimti sprendimą nestatyti Transporto priemonę po medžiu.

16.2. Orai (orų prognozė) yra visuotinai žinoma ir laisvai gaunama informacija, į kurią kiekvienas protingas asmuo turėtų atsižvelgti. Orai ir aplinkybės, ar diena buvo vėjuota, ar ne, ar buvo sustiprėjęs vėjas ir pan., yra ypatingai svarbi, kai asmuo priima sprendimą pastatyti automobilį po medžiu. Priimdamas pastarąjį sprendimą, asmuo atitinkamai priima ir riziką, kuri negali būti aiškinama Savivaldybės nenaudai, vien dėl to, kad yra įtvirtinta bendroji pareiga rūpintis želdynais, ir taip visiškai be pagrindo bandant konstatuoti Savivaldybės atsakomybę.

16.3. Pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti, ar pati pareiškėja laikėsi bendros pareigos elgtis atsargiai, atidžiai ir rūpestingai, kadangi būtent ji priėmė sprendimą, t. y. prisiėmė riziką įvykio dieną pastatyti Automobilį vietoje tiesiogiai po medžiais, taip sukeliant galimai didelę grėsmę tiek asmenų, tiek Automobilio saugumui. Ši aplinkybė neturėtų būti ignoruojama, kadangi tai negali būti vertinama kaip pakankamai atsargus ir apdairus asmens elgesys.

16.4. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad iki įvykio medžio būklė buvo prasta ar suprastėjusi; taip pat nėra duomenų, jog dėl jos buvo kreiptasi į Savivaldybę, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog Savivaldybė neatliko pareigos (ar atliko ją netinkamai) užtikrinant minėto medžio priežiūrą ar pažeidė Taisykles ir (ar) Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. 1-446 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės želdinių ir želdynų apsaugos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Tarybos sprendimas).

16.5. Savivaldybė nėra atlikusi jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo), susijusių su įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų savivaldybėms nustatyta pareiga organizuoti jų teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą bei apskaitą ar pažeidusi Taisykles ir (ar) Tarybos sprendimą.

16.6. Želdynų ir želdinių tvarkymas Vilniaus mieste yra vykdomas vadovaujantis Tarybos spendimu ir Taisyklėmis, kurios buvo parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos želdynų įstatymu, šio įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais ir kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nurodytos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo, CK ir Tarybos sprendimo nuostatos dėl savivaldybių teisių ir pareigų, susijusių su jų teritorijose esančių želdynų ir želdinių priežiūra, nėra aiškintinos taip, kad bet kokia žala, atsiradusi dėl netinkamos želdynų ir želdinių priežiūros, nepriklausomai nuo žemės sklypo, kuriame jie yra, nuosavybės formos ar valdymo, turi būti atlyginama iš savivaldybės biudžeto. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis želdynų apsaugos ir tvarkymo principas privalomas visiems asmenims, kurie yra šiuo aktu reguliuojamų santykių subjektai.

17. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Pareiškėja atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

17.1. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo pareiškėjos veiksmus paliekant Transporto priemonę tam skirtoje stovėjimo vietoje.

17.2. Savivaldybė privalo imtis tokių veiksmų, kad būtų užtikrintas asmenų ir turto saugumas. Kokie tai veiksmai, koks yra nurodytos pareigos įgyvendinimo modelis, nėra reikšminga vertinant vienos iš sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti – konstatuojant neteisėtus veiksmus (veikimą arba neveikimą), egzistavimą. Tam tikri želdinių augimo vietos ypatumai, kitos aplinkybės, lemia apeliantės bendro pobūdžio pareigą, kildinamą iš atsakingo valdymo imperatyvų, taikyti specialias priemones želdynų ir želdinių priežiūrai.

17.3. Želdinių prie transporto priemonių susikaupimo vietų priežiūrai privalu taikyti specialias sąlygas ir priemones, o, neatliekant tokių veiksmų, konstatuotinas neveikimas (nerūpestingumas ir neatidumas), kuris kvalifikuotinas kaip neteisėti veiksmai – deliktinės atsakomybės sąlyga.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjos reikalavimo Savivaldybei atlyginti turtinę žalą.

19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino visiškai – priteisė pareiškėjai iš Savivaldybės 1 610 Eur turtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. spalio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

20. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kurį grindžia iš esmės grindžia teiginiais dėl visų būtinųjų viešosios atsakomybės kilimo sąlygų nebuvimu, taip pat akcentuoja, kad pareiškėja pati nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi.

21. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

22. Atsakovas apeliaciniame skunde naujų argumentų, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, nenurodė. Apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į pareiškėjos skundą, kuriuos pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis šiai bylai aktualiu teisiniu reglamentavimu ir suformuota teismų praktika, tinkamai įvertino. Atsakovas šios bylos nagrinėjimo stadijoje nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kuriais būtų galima paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą teisės taikymo ir bylai reikšmingų faktinių duomenų nustatymo aspektu, iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentams ir jų nebekartoja, o tik atsako į apeliacinio skundo argumentus dėl visų būtinųjų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo ir pareiškėjos neatidumo bei nerūpestingumo.

23. Vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

24. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje ir 7 dalyje nustatyta, kad aplinkos apsaugos valdymą savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos, kurios inter alia (be kita ko) tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje išvardintos savivaldybėms priskirtos pareigos želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir kūrimo srityje. Pastarojo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines), vykdo savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių būklės, želdynų kūrimo, naujų želdinių veisimo vidaus kontrolę (8 punktas), sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus (12 punktas). Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus būtų galima efektyviau valdyti, teikti informaciją apie želdynų ir želdinių, aplinkos būklę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas (Želdynų įstatymo 18 str. 1 d.).

25. Vykdydamos medžių ir krūmų priežiūros darbus, savivaldybės privalo vadovautis Taisyklėmis (3 p.). Taisyklių 1 punkte nurodyta, kad medžių ir krūmų priežiūra, be kitų darbų, apima medžių ir krūmų genėjimą, o 43 punkte nustatyta pareiga šalinti vėjo ir sniego nulaužtus, aplaužytus, pavojingai palinkusius, pavojų praeiviams ir pastatams keliančius, baigiančius džiūti stiebus ir šakas. Savivaldybėms tenka pareiga organizuoti ir tokius priežiūros darbus – patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, juos pašalinti (Taisyklių 44 p.)

26. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad byloje yra nustatytos visos sąlygos Savivaldybės atsakomybei kilti: 1) Savivaldybė nesiėmė reikiamų priemonių užtikrinti tinkamą jo teritorijoje augusio medžio būklę, nors tokią pareigą turėjo, t. y. nustatyti neteisėti veiksmai (neveikimas). Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vadovaudamasis pirmosios instancijos teismo šioje byloje taikytu teisiniu reglamentavimu, yra išaiškinęs, kad savivaldybės turi pareigą nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją), nepaisant to, jog kiekvieno medžio realus patikrinimas yra sudėtingas procesas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1672-415/2020; 2021 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1124-624/2021); 2) pareiškėja patyrė turtinę žalą; 3) tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjos patirtos žalos yra priežastinis ryšys, t. y. dėl ant pareiškėjos automobilio nuvirtusio medžio, už kurio netinkamą priežiūra atsakinga Savivaldybė, pareiškėja patyrė turtinę žalą – buvo apgadintas automobilis, dėl ko sumažėjo jo vertė.

27. Atsakydama į Savivaldybės argumentą, kad pareiškėja pati nebuvo pakankamai atidi, teisėjų kolegija nurodo, kad CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų ir kt. Visgi, įvertinus šios bylos duomenis ir nustatytas faktines aplinkybes, nenustatytinas nei vienas pagrindas, dėl kurio Savivaldybei nagrinėjamu atveju viešoji civilinė atsakomybė galėtų būti netaikoma ar ji galėtų būti iš dalies atleista nuo tokios atsakomybės. Aplinkybė, kad 2019 m. rugpjūčio 9 d., t. y. tą dieną, kuomet nuvirto medis ant pareiškėjos automobilio, didžiausias vėjo greitis buvo 17 m/s, savaime nesudaro pagrindo atsakovui netaikyti ar iš dalies jį atleisti nuo atsakomybės. Dėl to išsamiai pasisakė ir pirmosios instancijos teismas, kurio argumentams, kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas pritaria. Atsakovo argumentai, kad pati pareiškėja buvo nerūpestinga ir neapdairi, taip pat yra nepagrįsti jokiais įrodymais, o aplinkybių, dėl kurių būtų galima konstatuoti, kad pareiškėja elgėsi akivaizdžiai neprotingai pastatydama automobilį po medžiu, kuris ant automobilio vėliau užvirto, nenustatyta.

28. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

29. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškė prašymą priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, pareiškėja įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pareiškėja pridėjo sąskaitą už teisines paslaugas ir išrašą iš sąskaitos. Iš nurodytų dokumentų matyti, kad pareiškėja už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 350 Eur. Ši suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimą, 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos) 8.11 punkte nustatyto dydžio už tokio pobūdžio paslaugas. Atsižvelgiant į tai, taip pat į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, pareiškėjai iš atsakovo priteisiama 350 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismuose.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjai N. M. iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė