ec2e000a-7777-4f06-a697-a01d7154cc90 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-289-870/2023

Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00060-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.8.3;

(S)

1.2.18.10; 2.1.7.4; 2.4.6.1

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023Â m. spalio 12Â d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Justo Namavičiaus,

sekretoriaujant Živilei Vološinienei,

dalyvaujant prokurorui Gedvydui Vaivadai,

išteisintojo A. M. (A. M.) gynėjui bei išteisintojo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Teisučiui Milickiui, išteisintosios E. M. gynėjui advokatui Nerijui Plėdžiui, išteisintojo V. B. gynėjui advokatui Tomui Meidui,

išteisintojo V. E. gynėjai advokatei Gitanai Martyšienei,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro G. V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

- A. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

- E. M. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 220 straipsnio 2 dalį išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

- V. B. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 220 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 2 dalį išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinius pasižadėjimus neiÅ¡vykti – E. M., V. B., V. E. nuspręsta palikti nepakeistas, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

KardomÄ jÄ priemonę – 15 000 Eur užstatÄ â€“ A. M. nuspręsta palikti nepakeistÄ , o nuosprendžiui įsiteisėjus – grÄ Å¾inti jo davėjui.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinį ieškinį dėl valstybei padarytos 210 792 Eur žalos atlyginimo nuspręsta palikti nenagrinėtu.

Nuosprendžiu nuspręsta laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ pratęsti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti:

- A. M. turtui – butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam A. M., nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimÄ , leidžiant turtu naudotis, tačiau draudžiant jį valdyti ir juo disponuoti;

- E. M., turtui – butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ buto nuosavybės teise priklauso E. M., ½ buto nuosavybės teise priklauso A. M. (A. M.), nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimÄ , leidžiant turtu naudotis, tačiau draudžiant jį valdyti ir juo disponuoti;

- V. B. turtui:

1) žemės sklypui su statiniais, esantiems (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatas - gyvenamasis namas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. B.;

2) patalpoms – butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam V. B.;

nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimÄ , leidžiant turtu naudotis, tačiau draudžiant jį valdyti ir juo disponuoti.

- V. E. turtui:

1) žemės sklypui su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini): ½ daliai žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (½ dalis žemės sklypo nuosavybės teise priklauso V. E., ½ dalis žemės sklypo nuosavybės teise priklauso L. E.); ½ daliai pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (½ dalis pastato nuosavybės teise priklauso V. E. ir ½ dalis pastato nuosavybės teise priklauso L. E.); pastatui – garažui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam V. E.;

2) ½ daliai žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (½ dalis žemės sklypo nuosavybės teise priklauso V. E. ir ½ dalis žemės sklypo nuosavybės teise priklauso L. E.);

3) ½ daliai žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (½ dalis žemės sklypo nuosavybės teise priklauso V. E. ir ½ dalis žemės sklypo nuosavybės teise priklauso L. E.),

nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimÄ , uždraudžiant šį turtÄ valdyti ir juo disponuoti, tačiau leidžiant juo naudotis, taip pat leidžiant rengti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektÄ ; leidžiant ant pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rengti saulės elektrinę, tvarkyti dokumentus, susijusius su Å¡io turto naudojimu įrengiant saulės elektrinę, gauti valstybės paramÄ saulės elektrinės įrengimui.

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui – gryniesiems pinigams – 6 045 Eur.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1. A. M., V. E., V. B. ir E. M. buvo kaltinami, tačiau pirmosios instancijos teismo iÅ¡teisinti dėl to, kad: A. M. tyčia apgaulingai organizavo ir tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ , dėl ko negalima iÅ¡ dalies nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros, V. E., V. B. ir E. M. padėjo tai daryti, o juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kaltinama tuo, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitÄ , dėl ko negalima iÅ¡ dalies nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros, o bÅ«tent:

A. M., nuo 2004 m. kovo 23 d. eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini). adresu (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, vadovaudamas įmonės veiklai, turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti jo vardu sprendimus bei kontroliuoti jo veiklÄ , vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostata, kad „už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas“; 14 straipsnio 2 dalies nuostata, kad „už apskaitos dokumentų suraÅ¡ymÄ laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumÄ ir Å«kinių operacijų teisėtumÄ atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, bÅ«damas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimÄ ir tvarkymÄ , veikdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis susitarė su V. E., V. B. ir E. M., kad jie, dirbdami UAB „(duomenys neskelbtini)“, dalies pervežimo sandorių neįformins jokiais oficialiais buhalterinės apskaitos dokumentais ir neįtrauks į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ ir tokiu bÅ«du padės apgaulingai organizuoti bei tvarkyti buhalterinę apskaitÄ bei pateikti neteisingus duomenis apie pajamas, pelnÄ ar turtÄ , po ko pastarieji, priimdami užsakymus iÅ¡ Rusijos Federacijoje ir Europos teritorijoje veikiančių Å«kio subjektų dėl tarptautinių krovinių gabenimo paslaugų teikimo tarp Italijos Respublikoje, Ispanijos Karalystėje, Nyderlandų Karalystėje ir Rusijos Federacijoje veikiančių Å«kio subjektų, dalies pervežimo sandorių neįformino jokiais oficialiais buhalterinės apskaitos dokumentais, o Å¡iuos duomenis A. M., V. E., V. B. ir E. M. tvarkė specialiai nusikalstamai veikai vykdyti sukurtoje ir administruojamoje programoje „(duomenys neskelbtini)“.

2. Tęsdami nusikalstamÄ veikÄ A. M., V. E., V. B. ir E. M., žinodami, jog dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorių nėra įforminti jokiais oficialiais buhalterinės apskaitos dokumentais, pateikė žinomai netikrus duomenis (nepateikė visų duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytus sandorius ir gautas pajamas) buhalterei L. S., nieko nežinančiai apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , tuo pažeidė to paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatÄ â€“ „Į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu”, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė L. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje apskaitė 6 225 806,36 Eur (laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. – 1 906 345, 72 Eur, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. – 2 627 474,64 Eur, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 30 d. – 1 691 986 Eur) sumÄ ir tokiu bÅ«du į įmonės buhalterinę apskaitÄ neįtraukė 1 512 515,50 Eur (laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. – 402 780,29Eur, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. – 453 297, 82 Eur, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 30 d. – 656 437, 39 Eur) gautų pajamų. Tokiu bÅ«du UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡kreipė tikrÄ jÄ UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Å«kinę, finansinę bÅ«klę bei duomenis apie turtÄ ir taip apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitÄ , dėl ko negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2018 m. spalio 30 d. Å iais savo veiksmais A. M. ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo kaltinami padarę nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje, o V. E., V. B. ir E. M. buvo kaltinami padarę nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje.

3. Be to, A. M., V. E., V. B. ir E. M. buvo kaltinami, tačiau iÅ¡teisinti dėl to, kad: A. M., siekdamas iÅ¡vengti mokesčių, per kitÄ asmenį pateikė neteisingus duomenis apie juridinio asmens pajamas, pelnÄ ir turtÄ valstybės įgaliotai institucijai – Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI), V. E., V. B. ir E. M. padėjo tai daryti, o juridinis asmuo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateikė neteisingus duomenis apie juridinio asmens pajamas, pelnÄ ir turtÄ valstybės įgaliotai institucijai – VMI, o bÅ«tent:

A. M., nuo 2004 m. kovo 23 d. eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, vadovaudamas įmonės veiklai, turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti jo vardu sprendimus bei kontroliuoti jo veiklÄ , bei bÅ«damas atsakingas už juridinio asmens veiklos kontrolę ir buhalterinės apskaitos organizavimÄ , ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, susitarė su V. E., V. B. ir E. M., kad jie, dirbdami UAB „(duomenys neskelbtini)“, dalies pervežimo sandorių neįformins jokiais oficialiais buhalterinės apskaitos dokumentais ir neįtrauks į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ ir tokiu bÅ«du padės apgaulingai organizuoti bei tvarkyti buhalterinę apskaitÄ , bei pateikti neteisingus duomenis apie pajamas, pelnÄ ar turtÄ , po ko pastarieji, priimdami užsakymus iÅ¡ Rusijos Federacijoje ir Europos teritorijoje veikiančių Å«kio subjektų dėl tarptautinių krovinių gabenimo paslaugų teikimo tarp Italijos Respublikoje, Ispanijos Karalystėje, Nyderlandų Karalystėje ir Rusijos Federacijoje veikiančių Å«kio subjektų, dalies pervežimo sandorių neįformino jokiais oficialiais buhalterinės apskaitos dokumentais, o Å¡iuos duomenis A. M., V. E., V. B. ir E. M. tvarkė specialiai nusikalstamai veikai vykdyti sukurtoje ir administruojamoje programoje „(duomenys neskelbtini)“.

4. Tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , A. M., V. E., V. B. ir E. M., žinodami, jog dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorių nėra įforminti jokiais oficialiais buhalterinės apskaitos dokumentais, pateikė žinomai netikrus duomenis (nepateikė visų duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytus sandorius ir gautas pajamas) buhalterei L. S., nieko nežinančiai apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė L. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje apskaitė 6 225 806, 36 Eur (laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. – 1 906 345, 72Eur, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. – 2 627 474, 64Eur, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 30 d. – 1 691 986 Eur) sumÄ ir tokiu bÅ«du į įmonės buhalterinę apskaitÄ neįtraukė 1 512 515, 50 Eur (laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. – 402 780, 29 Eur, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. – 453 297, 82 Eur, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 30 d. – 656 437, 39 Eur) gautų pajamų, nuo jų neapskaičiavo ir į metines pelno mokesčio deklaracijas (Forma PLN204) už 2016 – 2018 metus įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pelnÄ , o bÅ«tent:

L. S., pagal jai A. M., V. E., V. B. ir E. M. pateiktus žinomai neteisingus duomenis:

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (Forma PLN204) už 2016 metus deklaravo neteisingus duomenis, t. y. deklaracijos 52 eilutėje įrašė 21 572 Eur pelnÄ , nuo jo deklaracijos 55 ir 64 eilutėse apskaičiavo 3 263 Eur mokėtino pelno mokesčio, tokiu bÅ«du į įmonės buhalterinę apskaitÄ neįtraukė iÅ¡ viso 402 780,29 Eur pardavimo pajamų, nuo jų neapskaičiavo ir nedeklaravo 60 417 Eur mokėtino į biudžetÄ pelno mokesčio,

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (Forma PLN204) už 2017 metus deklaravo neteisingus duomenis, t. y. deklaracijos 52 eilutėje įrašė 46 313 Eur pelnÄ , nuo jo deklaracijos 55 ir 64 eilutėse apskaičiavo 6 947 Eur mokėtino pelno mokesčio, tokiu bÅ«du į įmonės buhalterinę apskaitÄ neįtraukė iÅ¡ viso 453 297, 82 Eur pardavimo pajamų, nuo jų neapskaičiavo ir nedeklaravo 55 647 Eur mokėtino į biudžetÄ pelno mokesčio,

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (Forma PLN204) už 2018 metus deklaravo neteisingus duomenis, t. y. deklaracijos 19 eilutėje įrašė 34 485 Eur nuostolį, 52, 55 ir 64 eilutėse neapskaičiavo ir nedeklaravo įmonės pelno bei mokėtino pelno mokesčio, tokiu bÅ«du į įmonės buhalterinę apskaitÄ neįtraukė iÅ¡ viso 656 437,39 Eur pardavimo pajamų, nuo jų neapskaičiavo ir nedeklaravo 94 729 Eur mokėtino į biudžetÄ pelno mokesčio.

5. Viso laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2018 m. spalio 30 d., L. S., pagal jai A. M., V. E., V. B. ir E. M. pateiktus žinomai neteisingus duomenis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 1 512 515, 50 Eur uždirbtų pajamų, Å¡ia suma sumažino pardavimo pajamas ir tokiu bÅ«du Pelno mokesčio deklaracijose (Forma PLN204) už 2016 – 2018 metus neapskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetÄ nesumokėjo 210 792 Eur pelno mokesčio (2016 m. – 60 417 Eur, 2017 m. – 55 647 Eur, 2018 m. – 94 729 Eur) bei Å¡ias deklaracijas su neteisingais duomenimis elektroniniu bÅ«du 2017 m. gegužės 31 d., 2018 m. balandžio 27 d. ir 2019 m. balandžio 29 d. pateikė VMI. Å iais savo veiksmais A. M. ir juridinis asmuo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo kaltinami padarę nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 220 straipsnio 2 dalyje, o V. E., V. B. ir E. M. buvo kaltinami padarę nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 220 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

6. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras G. V. (toliau – ir prokuroras) praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 4 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį:

- A. M. pripažinti kaltu pagal BK 220 straipsnio 2 dalį, ir paskirti jam 2 (dvejų) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pripažinti kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsniu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du, ir paskirti A. M. galutinę subendrintÄ bausmę – 2 (dvejus) metus ir 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 3 (trejiems) metams ir paskirti A. M. Å¡iuos įpareigojimus:1) pradėti dirbti; 2) neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val.; 3) neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto, rajono ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo; 4) atlyginti ne mažiau kaip vienÄ trečdalį nusikalstamomis veikomis padarytos žalos per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ .

- E. M. pripažinti kalta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, ir paskirti jai 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pripažinti kalta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 220 straipsnio 2 dalį, ir paskirti jai 1 (vienerių) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsniu bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du, ir paskirti E. M. galutinę subendrintÄ bausmę – 1 (vienerius) metus ir 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejiems) metams ir paskirti E. M. Å¡iuos įpareigojimus: 1) pradėti dirbti; 2) neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val.; 3) neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto, rajono ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo; 4) įpareigoti atlyginti ne mažiau kaip vienÄ trečdalį nusikalstamomis veikomis padarytos žalos per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ .

- V. E. pripažinti kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pripažinti kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 220 straipsnio 2 dalį, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsniu bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du, ir paskirti V. E. galutinę subendrintÄ bausmę – 1 (vienerius) metus ir 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejiems) metams, ir paskirti V. E. Å¡iuos įpareigojimus: 1) pradėti dirbti; 2) neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val.; 3) neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto, rajono ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo; 4) įpareigoti atlyginti ne mažiau kaip vienÄ trečdalį nusikalstamomis veikomis padarytos žalos per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ .

- V. B. pripažinti kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pripažinti kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 220 straipsnio 2 dalį, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsniu bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du, ir paskirti V. B. galutinę subendrintÄ bausmę – 1 (vienerius) metus ir 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejiems) metams, ir paskirti V. B. Å¡iuos įpareigojimus: 1) pradėti dirbti; 2) neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val.; 3) neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto, rajono ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo; 4) įpareigoti atlyginti ne mažiau kaip vienÄ trečdalį nusikalstamomis veikomis padarytos žalos per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ .

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti kalta pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 20 straipsnio 1 dalį, ir paskirti 300 MGL dydžio baudÄ ; pripažinti kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, ir paskirti 200 MGL dydžio baudÄ . Vadovaujantis BK 63 straipsniu paskirtas bausmės subendrinti apėmimo bÅ«du, ir galutinę bausmę paskirti 300 MGL (15 000 Eur) dydžio baudÄ .

VMI ieškinį tenkinti visiškai, ir iš A. M., E. M., V. E., V. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 210 792 Eur. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Apeliaciniame skunde aptartos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados prieÅ¡tarauja Å¡ioje baudžiamojoje byloje nustatytoms aplinkybėms ir surinktai įrodymų visumai. Teismas, vertindamas reikÅ¡mingas aplinkybes, kurios yra svarbios aptariamam teisiniam nusikalstamos veikos vertinimui pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , neatkreipė dėmesio į atskirus įrodymus, dėl ko nuosprendyje jų pilna apimtimi neaptarė bei neįvertino, kas lėmė kaltinamųjų nepagrįstÄ iÅ¡teisinimÄ . Pirmosios instancijos teismas baudžiamojoje byloje įrodymus vertino atskirai ir selektyviai, nesusiejo ir neanalizavo įrodymų visumos, neatsižvelgė į jų tarpusavio santykį, dėl ko padarė klaidingas ir nepagrįstas iÅ¡vadas.

6.2. Skundžiamame nuosprendyje teismas sutiko, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje buvo padaryta buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, tačiau jų nevertino kaip nusikalstamų. Vertinant iÅ¡teisintųjų veiksmus BK 222 straipsnio prasme, pasisakytina, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2020 m. sausio 8 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 04/10-23-6-128 (toliau – ir FNTT specialisto iÅ¡vada) nurodyta, jog tyrimo metu negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2018 m. spalio 30 d. Ä®statymų reikalavimų įmonės buhalterijai pažeidimai truko pakankamai ilgÄ laikÄ , veika buvo kryptinga ir sukėlė BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytas pasekmes, todėl teismo iÅ¡vados, kad Å¡iuo atveju nebuvo padaryta nusikalstama veika, yra nesuprantamos ir nepagrįstos byloje esančiais duomenimis.

6.3. Prokuroras nesutinka su teismo iÅ¡vadomis, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta patikimų duomenų, pagrindžiančių kaltinamųjų kaltę dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo. Visi duomenys buvo surinkti nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, todėl turi bÅ«ti pripažinti įrodymais. Ta aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje naudotoje programoje „(duomenys neskelbtini)“ duomenys neatitinka oficialios buhalterijos duomenų, neleidžia daryti iÅ¡vados, kad kaltinimas grįstas nepatikimais duomenimis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, priklausomai nuo jų vykdomų funkcijų, turėjo skirtingos apimties teises Å¡ioje programoje, kas, remiantis ir kitais duomenimis, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog minėta programa nebuvo tik vadybinė.

6.4. Kriminalinės žvalgybos metu užfiksuoti duomenys leidžia daryti neabejotinas iÅ¡vadas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai disponavo grynais ir neapskaitytais bendrovės pinigais. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodo, kad byloje esantys 33 kasos pajamų orderiai patvirtina bendrovės veiklÄ 2017 metais, kai tuo tarpu iÅ¡teisintųjų pokalbių kontrolė buvo vykdoma 2018 metais. Atkreiptinas dėmesys, kad užfiksuotuose pokalbiuose sistemingai kalbama apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose neapskaitytų grynųjų pinigų panaudojimÄ asmeninėms reikmėms, ignoruojant buhalterinę apskaitÄ reglamentuojančius teisės aktus.

6.5. Teismas nurodo, kad iÅ¡teisintiesiems nėra inkriminuojamas turto pasisavinimas, iÅ¡Å¡vaistymas ir kt., todėl jų veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip nusikalstami, tačiau Å¡i iÅ¡vada neatitinka baudžiamojo įstatymo bei teismų praktikos nuostatų. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad bÅ«tent grynieji pinigai, kurie buvo neapskaityti, buvo naudojami asmeniniams kaltinamųjų bei su jais susijusių asmenų poreikiams tenkinti. Å i aplinkybė sudaro kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrųjų Å«kinių – finansinių rodiklių negalima nustatyti, kadangi dalis pajamų buvo nuslėptos ir neatsispindėjo įmonės buhalteriniuose dokumentuose.

6.6. Pasisakydamas apie programÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ teismas nurodė, kad joje buvo nurodomi įvairÅ«s moduliai, joje galima formuoti įvairias ataskaitas pagal pasirinktus kriterijus. Pažymėtina, kad nuosprendyje teismas neskiria pakankamai dėmesio tai aplinkybei, kad vienas iÅ¡ modulių buvo ir „Grynieji pinigai“, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog teismas nepilnai ir nevisapusiÅ¡kai bei selektyviai vertino byloje esančius įrodymus. Ta aplinkybė, kad programoje yra ir kiti duomenys, neprivalomi oficialiai buhalterinei programai, nepaneigia aplinkybės, kad ji sukurta taip pat ir „juodosios buhalterijos“ vedimo tikslu.

6.7. Skundžiamame nuosprendyje teismas taip pat nurodė, kad programa kartais veikė nesklandžiai, joje buvo klaidų, todėl vertindamas bylos duomenis, sumenkino jos naudojimÄ neoficialioje įmonės veikloje ir paneigė Å¡ios programos, kaip duomenų, patvirtinančių, kad bendrovėje buhalterinė apskaita buvo vykdoma pažeidžiant įstatymo reikalavimus, įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę.

7. Atsiliepime į prokuroro apeliacinį skundÄ A. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ gynėjas advokatas Teisutis Milickis praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.

7.1. Atsiliepime nurodoma, kad prokuroro skundo motyvai yra abstraktÅ«s, nekonkretÅ«s ir deklaratyvÅ«s. Skunde neaptartas nė vienas konkretus teismo iÅ¡teisinamojo nuosprendžio motyvas ar momentas, apsiribojant tik teiginiais apie netinkamÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , nepaaiÅ¡kinant, kurie įrodymai vertinti netinkamai ir kuo tas netinkamas vertinimas konkrečiai pasireiÅ¡kė. Gynėjas atkreipia dėmesį į keletÄ aplinkybių, kurios, jo teigimu, įrodo A. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekaltumÄ , nors ir nėra aptartos iÅ¡teisinamajame nuosprendyje.

7.2. Skundžiamame nuosprendyje teismas neaptarė aplinkybės, kad byla perduota į teismÄ nepatikrinus „(duomenys neskelbtini)“ įrašų teisingumo. Å ioje programoje aiÅ¡kiai įvardijami konkretÅ«s transporto paslaugų pirkėjai, kurių apmokėjimai už pervežimo paslaugas neva tai nebuvo įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ .

7.3. Išteisinamajame nuosprendyje neaptartas duomenų, kurie įvardijami kaip įrodymai, liečiamumo klausimas. Visi bylos duomenys, priskiriami UAB „(duomenys neskelbtini)“, gali būti priskiriami ir bet kuriai kitai grupės įmonei OOO „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kt. Visos grupės įmonės turėjo vilkikus ir visose buvo naudojama „(duomenys neskelbtini)“ programa, tačiau byloje preziumuojama, kad pardavimų lėšos nepajamuotos ir pargabenamos vilkikais būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“, niekaip nepagrindžiant liečiamumo klausimo. Nė vienas liudytojas byloje nepatvirtino, kad būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ gabeno neapskaitytus pinigus.

7.4. IÅ¡ byloje esančių pokalbių (užfiksuotų žvalgybos protokoluose ir telefoninių pokalbių) turinio neaiÅ¡ku kieno tai pinigai ir už kÄ . Nėra aiÅ¡ku, ar tai pinigai, skirti UAB „(duomenys neskelbtini)“, ar kitoms grupės įmonėms. Tyrime taip pat neatsakytas pinigų priklausomybės klausimas, kokia Å¡ių pinigų valiuta, kas gabeno Å¡iuos pinigus. Visos Å¡ios aplinkybės svarbios nustatant A. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltę, tačiau neaptartos iÅ¡teisinamajame nuosprendyje.

7.5. IÅ¡teisinamajame nuosprendyje taip pat neaptartas ir A. M. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų kaltinimų abstraktumas, nekonkretumas. Kaltinimo tekstas iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas tiek pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, tiek pagal BK 220 straipsnio 2 dalį. Tekstai skiriasi tik tuo, kad į kaltinimÄ dėl neteisingų duomenų apie pajamas ir pelnÄ pateikimo įraÅ¡yta, jog į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno mokesčio deklaracijas buvo neįtraukta 1 512 515,50 Eur pardavimo pajamų, dėl ko apgaule iÅ¡vengta 210 792 Eur pelno mokesčio sumokėjimo. Kaltinime taip pat neapibrėžtas kaltinamųjų susitarimas, neaiÅ¡ku iÅ¡ kokių konkrečių įmonių neapskaitytos pardavimų pajamos, kokie konkretÅ«s reisai neapskaityti, jų datos, marÅ¡rutai, koks buvo vežtas krovinys, kokia konkretaus vežimo kaina neapskaityta, kas parvežė grynus pinigus, kas juos priėmė. Tai visiÅ¡kai eliminuoja galimybę apsiginti.

8. Atsiliepime į prokuroro apeliacinį skundÄ iÅ¡teisintojo V. E. gynėja advokatė Gitana MartyÅ¡ienė praÅ¡o skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 4 d. nuosprendį.

8.1. Atsiliepime teigiama, kad prokuroras skunde nenurodė kokiais konkrečiais bylos duomenimis teismas nesivadovavo priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, kokias aplinkybes ignoravo. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus teismas įvertino ne taip, kaip norėjo prokuroras, nuosprendžio neteisėtu ir nepagrįstu nedaro. Nagrinėjamu atveju bÅ«tent kaltinamasis aktas buvo nekonkretus ir neaiÅ¡kus.

8.2. Prokuroras V. E. kaltę grindė iš esmės FNTT specialisto išvada, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paimtos kompiuterinės programos „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis ir telefoniniais pokalbiais, gautais 2018 metais atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus. Būtent šiuos įrodymus teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino.

8.3. Prokuroras nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kokių objektyvių ir patikrintų bylos duomenų pagrindu galima daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad programoje „(duomenys neskelbtini)“ fiksuota 7 738 321 Eur pajamų suma už transporto paslaugas buvo iÅ¡ tiesų UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauta ir nuo jos galimai nesumokėti mokesčiai. Prokuroras remiasi FNTT Specialisto iÅ¡vada, tačiau tai, kad Å¡i iÅ¡vada yra sÄ lyginė, patvirtino liudytoja teisme apklausta FNTT specialistė. Nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, kad visi bylos duomenys (darbuotojais apklausti liudytojai, buhalterės, programos kÅ«rėjas A. J., FNTT specialistė), patvirtino, jog programos „(duomenys neskelbtini)“ duomenys buvo netikslÅ«s, neiÅ¡samÅ«s ir, kad jais remiantis negalima patikimai nustatyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo bÅ«tent tiek neapskaitytų pajamų, kiek nurodyta FNTT specialisto iÅ¡vadoje.

8.4. Skunde nurodydamas, kad programa „(duomenys neskelbtini)“ buvo ir vadybinė, prokuroras sutinka, jog ji nebuvo sukurta ir administruojama specialiai nusikalstamai veiklai vykdyti, nors kaltinimas V. E. (ir kitiems kaltinamiesiems) buvo pateiktas būtent dėl to, kad jis padėjo tvarkyti duomenis specialiai nusikalstamai veiklai vykdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ sukurtoje programoje „(duomenys neskelbtini)“.

8.5. Vykdant V. E. telefoninių pokalbių kontrolę 2018 metais per visÄ laikotarpį nebuvo fiksuotas nė vienas telefoninis pokalbis su Rusijos ir Europos Å«kio subjektais dėl krovinių gabenimo paslaugų užsakymo; taip pat nebuvo fiksuotas nė vienas telefoninis pokalbis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais apie disponavimÄ neapskaitytais bendrovės pinigais, apie neapskaitytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų naudojimÄ asmeninėms reikmėms. Vykdant V. E. telefoninių pokalbių kontrolę 2018 metais per visÄ laikotarpį buvo fiksuoti du bylai neva reikÅ¡mingi pokalbiai su bendrovės vyr. buhaltere L. S.: vienas pokalbis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekamÄ mokestinį patikrinÄ , o kitas – apie atsiskaitymÄ su A. (pagal V. E. parodymus – A. J.) ir apie tai, kad reikia pinigų A. (pagal V. E. ir L. S. parodymus – A. M.) motinai, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad toks atsiskaitymas ir/ar pinigų perdavimas realiai įvyko ir, kad buvo neįformintas. Kiti V. E. fiksuoti pokalbiai su mama ir žmona (nors nurodoma, kad su nenustatytais asmenimis) yra bendro pobÅ«džio temomis ir pamÄ stymais, kurie nepatvirtina jokių faktinių bylos aplinkybių dėl nusikalstamų veikų padarymo.

8.6. Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo kasÄ ir disponavo grynaisiais pinigais, nėra nusikalstama veika. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad nėra duomenų, jog V. B. ir E. M. 2018 m. užfiksuotuose pokalbiuose minimos tos pačios, programoje „(duomenys neskelbtini)“ nurodytos sumos. Byloje nenustatyta, ar 2018 metais V. B. ir E. M. pokalbiuose minimi grynieji pinigai iÅ¡ viso yra susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos vykdyta veikla.

8.7. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių konkrečių bylos duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų matyti, kad galimai neapskaitytais UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynaisiais pinigais buvo tenkinami V. E. (prokuroras nurodė, kad kaltinamųjų) ar su juo susijusių asmenų poreikiai, todėl tokie apeliacinio skundo argumentai niekuo nepagrįsti, nepatvirtinti jokia bylos medžiaga, paneigti liudytojų parodymais, taip pat paneigti neginčijamai nustatyta faktine aplinkybe, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo kasÄ ir teisę bei galimybę savo veikloje nustatyta tvarka naudoti grynuosius pinigus ir 2016 – 2018 m. laikotarpiu tokie atsiskaitymai vyko. Vien tai, kad buvo kalbama apie vienkartinį grynųjų pinigų perdavimÄ konkretiems asmenims, nereiÅ¡kia, jog toks perdavimas (jeigu toks ir buvo) nebuvo įformintas.

8.8. Byloje tyrimui atlikti ir FNTT specialisto iÅ¡vadai dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos parengti buvo pateiktos programos „(duomenys neskelbtini)“, kurioje įraÅ¡yti duomenys apie atliktus krovinių pervežimus, suformuotos ataskaitos „Balansas su klientais“, „Reisai“ ir „Finansai-Mokėjimai-Klientų“. BÅ«tent ataskaitoje „Finansai-Mokėjimai-Klientų“ buvo skiltys „Pavedimu“ ir „Grynais“, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo kasÄ ir kai kurie atsiskaitymai 2016 – 2018 metais vyko grynaisiais pinigais. Tai, kad programoje buvo ir duomenų apie atsiskaitymus (ne tik grynaisiais pinigais) nereiÅ¡kia, jog įmonės vidinė programa „(duomenys neskelbtini)“ buvo sukurta ir vedama „juodosios buhalterijos“ vedimo tikslu.

8.9. Nuosprendyje teismo padarytos išvados dėl programos „(duomenys neskelbtini)“ yra visiškai pagrįstos ir teisingos, kadangi apklausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, V. D., kurie tiesiogiai dirbo su programa, šios programos kūrėjas A. J., FNTT specialistė D. V. parodė, kad programoje nuolat būdavo programinių klaidų, daug klaidų konvertuojant valiutas, neatitikimų skaičiavimuose ir t. t.

8.10. Apeliaciniame skunde prokuroras nenurodo, kokie konkretÅ«s bylos duomenys ir įrodymai patvirtina faktines aplinkybes dėl V. E. dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ . V. E. kategoriÅ¡kai neigė savo kaltę, o jo parodymus patvirtino visi be iÅ¡imties byloje apklausti liudytojai – tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, tiek V. D..

9. Atsiliepime į prokuroro apeliacinį skundÄ iÅ¡teisintojo V. B. gynėjas advokatas Tomas Meidus praÅ¡o prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ nuosprendį palikti nepakeistÄ .

9.1. V. B. gynėjas nurodo, kad prokuroras, pateikdamas apeliacinį skundÄ , ignoravo ne tik apeliacijos paskirtį, tačiau ir proceso operatyvumo, ekonomiÅ¡kumo, tikslingumo principus, kadangi skunde nėra jokių motyvų, kuriais bÅ«tų realiai ginčijamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis – jame nenurodoma jokių nuosprendžio neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo pagrindų.

9.2. Prokuroras, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytų pasekmių yra nesuprantamos ir nepagrįstos bylos duomenimis, ignoruoja nuosprendžio motyvus (18 lapas), kuriuose Å¡ie klausimai iÅ¡samiai aptarti. Teismas aiÅ¡kiai nurodė, kad byloje esanti FNTT specialisto iÅ¡vada, kuriÄ mini prokuroras savo skunde, yra sÄ lyginė, t. y. priklausanti nuo kitų byloje nustatytinų aplinkybių, kurios nagrinėjamu atveju buvo nustatytos. BÅ«tent prokuroro, o ne teismo motyvai yra nesuprantami, kadangi prokuroras apeliaciniame skunde remiasi sÄ lygine ir po bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės nepasitvirtinusia FNTT specialisto iÅ¡vada.

9.3. Apie programÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ teismas nuosprendyje taip pat itin iÅ¡samiai pasisakė (18–22 lapai), kadangi bÅ«tent Å¡ios programos duomenimis prokuroras iÅ¡ esmė ir grindė pareikÅ¡tus kaltinimus, tačiau apeliaciniame skunde, vėlgi, į teismo iÅ¡dėstytus motyvus niekaip neatsižvelgia ir jų neginčija. IÅ¡tyręs bylos įrodymų visumÄ teismas padarė pagrįstas iÅ¡vadas, kad minėta programa buvo „vadybinio“ pobÅ«džio, joje fiksuojama ne vien finansinė, o įvairi įmonės administravimui aktuali informacija. Taigi visiÅ¡kai nepagrįsta teigti, kad tai specialiai nusikalstamai veikai vykdyti sukurta programa, be to, Å¡ios programos duomenys „netikslÅ«s, neiÅ¡samÅ«s, nesutampa, taigi jais remiantis negalima patikimai nustatyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo bÅ«tent tiek neapskaitytų pajamų“. Å ias teismo iÅ¡vadas patvirtino byloje apklausti liudytojai A. B., T. D., A. L., R. K., A. J., L. S., taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. M..

9.4. Teismo iÅ¡vadas prokuroras ginčija remdamasis kriminalinės žvalgybos duomenimis, kurie, jo teigimu, leidžia daryti neabejotinas iÅ¡vadas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai disponavo grynais ir neapskaitytais pinigais, nenurodydamas nei kokie tai duomenys, nei apie kuriuos darbuotojus bei kokias sumas yra kalbama. Prokuroras nepaaiÅ¡kina, kÄ reiÅ¡kia jo minimas „sistemingas kalbėjimas“ apie neapskaitytus pinigus, nenurodo, kokie konkretÅ«s duomenys tai pagrindžia. Teismo akcentuota aplinkybė, kad FNTT specialisto iÅ¡vada yra hipotetinė ir privalo bÅ«ti įrodyta konkrečiais duomenimis apie realiai gautas ir neapskaitytas konkrečias ir tikslias pajamas, kurių nagrinėjamu atveju byloje paprasčiausiai nėra, apeliaciniame skunde niekaip nėra ginčijama.

9.5. Prokuroras nurodo, kad „grynieji pinigai, kurie buvo neapskaityti, buvo naudojami asmeniniams kaltinamųjų bei su jais susijusių asmenų poreikiams tenkinti“, niekaip nepaaiÅ¡kindamas apie kokius atvejus (iÅ¡skyrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolÄ savo mamos iÅ¡laikymui – civilinius teisinius santykius) yra kalbama. Teismas nuosprendyje aiÅ¡kiai nurodė, kad tam tikri galimai padaryti pažeidimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijoje nepatenka į Å¡ios bylos ribas ir yra nereikÅ¡mingi.

9.6. Prokuroras ignoruoja byloje paaiÅ¡kėjusias aplinkybes, nustatytas įrodymų visumos, kad programos „(duomenys neskelbtini)“ duomenys, kuriais prokuroras iÅ¡imtinai grindė savo kaltinimÄ , yra absoliučiai nepatikimi ir klaidingi (programos duomenys neatspindėjo realybės, programoje buvo daug netikslumų, joje nuolat pasitaikydavo klaidų, klaidingai veikė net tokios esminės funkcijos kaip valiutų keitimas, duomenys maiÅ¡ydavosi, kartodavosi, dalindavosi ir t. t.).

9.7. Kaltinimo aplinkybės byloje nebuvo įrodinėjamos jokiais kitais, kaip tik programoje „(duomenys neskelbtini)“ esančiais duomenimis. Prokuroras jokių naujų duomenų su apeliaciniu skundu nepateikė, nenurodė jokių įrodymų tyrimo pažeidimų, nesiremia jokiais konkrečiais duomenimis apie tariamai neapskaitytas pajamas, remiasi tik prielaidomis ir abejonėmis. Jo reikalavimas išteisintuosius nuteisti aiškiai prieštarauja pamatiniams nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo (visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) principams.

10. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, iÅ¡teisintųjų gynėjai – atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Gedvydo Vaivados apeliacinis skundas atmetamas.

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ , prokuroro apeliacinio skundo bei iÅ¡teisintųjų gynėjų atsikirtimų į apeliacinį skundÄ argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisingÄ , bylos duomenimis pagrįstÄ nuosprendį. Apygardos teismas, iÅ¡teisindamas A. M., E. M., V. B., V. E. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tinkamai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ (BPK 20 straipsnis), pateikė įtikinamus ir neprieÅ¡taringus motyvus, jog nepadarytos jiems inkriminuotos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

12. Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti. Taisyklės, pagal kurias teismai nusprendžia, kokie baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys laikytini įrodymais, nustatytos BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse. Duomenys, iki juos pripažįstant įrodymais, yra tikrinami BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka atliekant proceso veiksmus ir tik tokiais teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais gali bÅ«ti grindžiamas teismo nuosprendis (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Teismai savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. BylÄ nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę, bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam Å¡i veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti dėl jų liečiamumo, patikimumo, leistinumo ir pakankamumo asmens kaltumui nustatyti, turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

13. Esminiu įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apeliacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, Nr. 2K-7-176-303/2015, Nr. 2K-251-507/2016, Nr. 2K-74-976/2017, Nr. 2K-270-628/2020).

14. Kaip matyti iÅ¡ prokuroro apeliacinio skundo turinio, jis nesutinka su: 1) FNTT specialisto iÅ¡vados vertinimu; 2) programos „(duomenys neskelbtini)“ paskirties vertinimu; 3) byloje esančių kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotų duomenų vertinimu. Prokuroro teigimu, bÅ«tent pirmiau nurodytų įrodymų netinkamas vertinimas lėmė nepagrįstÄ A. M., E. M., V. E., V. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡teisinimÄ . Tačiau skunde prokuroras nenurodo, kokiais konkrečiais bylos duomenimis teismas nesivadovavo bei kokias esmines aplinkybes ignoravo priimdamas skundžiamÄ nuosprendį.

Dėl „(duomenys neskelbtini)“ programos ir FNTT specialisto išvados vertinimo

15. Prokuroro teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudota programa „(duomenys neskelbtini)“ buvo sukurta ne tik bendrovės veiklai fiksuoti, tačiau ir „juodajai buhalterijai“ vesti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su tokia prokuroro pozicija. Atmetant šiuos prokuroro skundo argumentus, visų pirma pažymėtina tai, kad nė vienas byloje apklaustas asmuo nebandė nuslėpti aplinkybės dėl vidinės programos „(duomenys neskelbtini)“ naudojimo bendrovės veikloje.

IÅ¡samius parodymus apie programÄ davė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. M. (t. 13, b. l. 183–184), kuris nurodė, kad minėta programa iki tol vadinosi „(duomenys neskelbtini)“ ir bendrovėje atsirado jo iniciatyva, siekiant konkretizuoti vežimus. Vėliau jis norėjo jÄ patobulinti, kad ji taptų funkcionalesnė, dėl ko ji nuolat buvo pertvarkoma. Buvo mintis Å¡iÄ programÄ apjungti su buhalterija, kad palengvinti buhalterėms darbÄ . Å iuos A. M. parodymus iÅ¡ esmės patvirtino programÄ sukÅ«ręs liudytojas A.

J. (t. 13, b. l. 23–32). Liudytojas parodė, kad programa „(duomenys neskelbtini)“ buvo sukurta siekiant atnaujinti senÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudotÄ programinę įrangÄ , pridėti daugiau funkcijų. Programa nebuvo skirta buhalterinei apskaitai vesti, liudytojas jÄ Ä¯vardino kaip „užrašų knygutę“, kurioje buvo informacija apie reisus, marÅ¡rutus, kuro sÄ naudas. Tik vėliau atsirado su finansais susiję dalykai. Byloje esantys „(duomenys neskelbtini)“ apžiÅ«ros protokolai (t. 3, b. l. 101–173) patvirtina aplinkybę, kad Å¡ioje programoje buvo fiksuojama informacija, susijusi su bendrovės vykdomais reisais (reisų kiekis, nuvažiuoti kilometrai), vairuotojams sumokėtomis ir nesumokėtomis sumomis, pelnu, su informacija apie sunaudotÄ kurÄ , vairuotojus, automobilius ir pan.

Iš apžiūros protokolų matyti, kad šioje programoje buvo sukurti tokie moduliai kaip „Reisai“, „Transportas“, „Klientai“, „Finansai“, „Administravimas“, „Ataskaitos“. Ataskaitos programos pagalba formuojamos pagal pasirinktus kriterijus, pvz., „Balansas su klientais“, „Atsiskaitymai“, „Reisai“ ir kt. Aplinkybes dėl programos naudojimo įmonės veikloje patvirtino ir kaltinamasis V. E. (t. 13, b. l. 199) bei liudytojomis apklaustos L. S. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterė) (t. 13, b. l. 32–37), T.

D. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitininkė) (t. 12, b. l. 97–100), A. L. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitininkė) (t. 12, b. l. 219–221), V. D. (t. 12, b. l. 95–97). Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad programa buvo plačiai naudojama bendrovėje, neleidžia daryti iÅ¡vados, kad Å¡ioje programoje buvo fiksuojami neteisėti duomenys, siekiant apgaulingai tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ , neapskaitant kai kurių sandorių. Apie programos egzistavimÄ Å¾inojo ne tik asmenys, kuriems nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo pareikÅ¡ti kaltinimai, tačiau ir kiti įmonėje dirbę asmenys – buhalterės ir apskaitininkės, kurios turi specialių žinių dėl buhalterinės apskaitos tinkamo vedimo.

Liudytojas A. J. patvirtino, kad jam bÅ«nant ofise prie jo galėdavo prieiti bendrovės darbuotojai ir papraÅ¡yti prisijungimo teisių prie Å¡ios programos (t. 13, b. l. 25), o liudytoja V. D. papildomai nurodė, kad Å¡i programa buvo naudojama ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje. Nurodytos aplinkybės tik patvirtina, kad prokuroro teiginiai dėl „juodosios buhalterijos“ vedimo yra nepagrįsti, kadangi prie Å¡ios programos galėjo prisijungti, kaip jau pirmiau nurodyta, ir specialių žinių, susijusių su buhalterinės apskaitos tvarkymu turėję asmenys, taip pat ir kitoje įmonėje dirbę asmenys, todėl nelogiÅ¡ka, kad asmenys, kuriems buvo pareikÅ¡ti kaltinimai, galėjo daugumai darbuotojų prieinamÄ programÄ pasirinkti kaip vienÄ iÅ¡ įrankių nusikalstamoms veikoms daryti, t. y. joje fiksuoti duomenis, patvirtinančius apgaulingÄ apskaitos tvarkymÄ bendrovėje.

Byloje taip pat nustatytos aplinkybės ir dėl nesklandumų, susijusių su šios programos veikimu. Liudytojas A. J. patvirtino aplinkybę, kad programos jis neužbaigė, dėl ko dalis jos funkcijų neveikė tinkamai, o darbuotojai į jį kreipdavosi su nusiskundimais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere – apskaitininke dirbusi R. K. parodė, kad nors „(duomenys neskelbtini)“ programa jai ir nebuvo reikalinga, tačiau girdėjo, kad darbuotojai skųsdavosi dėl programos veikimo (t. 13, b. l. 4–6).

Aplinkybes, kad „(duomenys neskelbtini)“ veikė su trikdžiais, jog programoje buvo daug klaidų, dubliuodavosi duomenys, blogai persiskaičiuodavo kainos bei buvo kitų nesklandumų, patvirtino ir liudytojos L. S., T. D., A. L., V. D.. Nors, kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, minėti liudytojai, buvę UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, galėjo duoti iÅ¡teisintiesiems palankius parodymus, tačiau pastebėtina, kad programoje esantys netikslÅ«s duomenys bei neatitikimai nagrinėjamu atveju yra nepalankÅ«s iÅ¡teisintiesiems (bÅ«tent jais grindžiamas kaltinimas), todėl tai tik dar labiau sustiprina teismo įsitikinimÄ , kad minėta programa bendrovėje buvo sukurta ir naudojama kaip pagalbinė darbo priemonė, tikslu susisteminti informacijÄ , o ne „juodajai buhalterijai“ vesti.

16. Kaltinimas taip pat buvo grindžiamas byloje esančia FNTT specialisto iÅ¡vada (t. 4, b. l. 70–80), su kurios vertinimu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje prokuroras taip pat nesutinka. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo apklausta Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pateikusi specialistė D. V. (t.

13. b. l. 136–141), kuri nurodė, kad iÅ¡vada yra sÄ lyginė, o ne kategoriÅ¡ka. Kaip matyti iÅ¡ dokumento turinio, specialistė, atsakydama į jai pateiktus klausimus, pateikė iÅ¡vadas, susietas su sÄ lygomis – „jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė paslaugų (atliko pervežimus ir gavo pajamų (mokėjimus už Å¡iuos pervežimus)) už 7 738 321, 86 Eur, tai už transporto paslaugas iÅ¡rašė PVM sÄ skaitų faktÅ«rų ir apskaitė 6 225 806, 36 Eur, o buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 1 512 515,50 Eur uždirbtų pajamų, Å¡ia suma sumažino pardavimo pajamas ir nuo Å¡ių pajamų neapskaičiavo ir nedeklaravo 210 792 Eur mokėtino į biudžetÄ mokesčio“.

Apygardos teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika dėl sÄ lyginės specialisto ar ekspertizės akto iÅ¡vados vertinimo, konstatavo, kad norint Å¡ioje byloje remtis minėta specialisto iÅ¡vada, reikia nustatyti, ar tokios pajamos bendrovėje tikrai gautos. Specialistė, be kita ko, nurodė, kad iÅ¡vada buvo suraÅ¡yta remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudotoje vidinėje programoje „(duomenys neskelbtini)“ esančiais duomenimis (iÅ¡vadoje įvardinta kaip „KP programa“). Nors gynyba į bylÄ buvo pateikusi konsultacines iÅ¡vadas ir byloje buvo apklausti Å¡ias iÅ¡vadas parengę specialistai P. M. (t. 13, b. l. 160–161) ir A.

B. (t. 13, b. l. 161–164), kurie parodė, kad programoje „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuoti duomenys neatitinka buhalterinės apskaitos dokumentams keliamų reikalavimų ir jų negalima vertinti kaip tinkamų įrodymų, apygardos teismas sprendė, kad vis tik „(duomenys neskelbtini)“ programos duomenimis remtis galima ir Å¡iuos duomenis galima lyginti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ oficialiÄ ja buhalterija. Ä®vertinusi pirmiau aptartus liudytojų parodymus dėl „(duomenys neskelbtini)“ veikimo trikdžių, Å¡ios programos apžiÅ«ros protokolus, teisėjų kolegija sutinka, kad tam tikri duomenys programoje galėjo bÅ«ti užfiksuoti netinkamai, tačiau, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, minėti duomenys gali bÅ«ti vertinami ir lyginami su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje esančiais įraÅ¡ais, kadangi pagal Å¡iuos duomenis galima daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų Å«kinių operacijų buvimÄ ar nebuvimÄ , taip pat tai, ar Å¡ios operacijos buvo įtrauktos į oficialiÄ bendrovės buhalterijÄ ir ar buvo sumokėti reikalingi mokesčiai.

Pažymėtina ir tai, kad Å¡ioje dalyje vertinant FNTT specialisto iÅ¡vadÄ bei „(duomenys neskelbtini)“ programoje esančių duomenų patikimumÄ , yra akivaizdžių prieÅ¡taravimų prokuroro argumentuose, kadangi kaltinimÄ jis grindžia FNTT specialisto iÅ¡vada, kuri, kaip jau minėta, buvo parengta remiantis programos „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis, tačiau kartu prokuroras teigia, kad minėta programa buvo sukurta ir „juodajai buhalterijai“ vesti, todėl akivaizdu, kad tokioje programoje užfiksuoti duomenys negalėtų bÅ«ti tinkami rengiant specialisto iÅ¡vadÄ .

Tokie esminiai prieÅ¡taravimai prokuroro argumentuose parodo jo siekį kiekvienÄ Ä¯rodymÄ vertinti kaltinimui palankia linkme, nors tokia pozicija ir turi akivaizdžių prieÅ¡taravimų. Tačiau, kaip jau aptarta pirmiau, remiantis „(duomenys neskelbtini)“ programoje esančiais duomenimis galima vertinti aplinkybes, susijusias su UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautomis pajamomis ir Å¡ių pajamų apskaitymu bendrovės buhalterinėje apskaitoje.

17. FNTT specialisto iÅ¡vadoje buvo užfiksuoti tam tikri „(duomenys neskelbtini)“ programos duomenų nesutapimai ar Å¡ių duomenų neiÅ¡samumas, kÄ pakankamai iÅ¡samiai aptarė teismas skundžiamame nuosprendyje. Programoje ne visais atvejais sutapo klientų ir mokėtojų pavadinimai, konvertuojamų valiutų kursai nesutapo su valiutos kursu bendrovės buhalterinėje apskaitoje, ne visi gauti mokėjimai pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras buvo suvedami į minėtÄ programÄ , nebuvo galima nustatyti, kokio kliento gautas mokėjimas su kokiam pirkėjui iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra dengiamas ir pan.

Dėl Å¡ių neatitikimų, atliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ , buvo konstatuota, kad nėra galimybės nustatyti konkrečių reisų kainų, dėl ko tyrimo metu buvo vertinama bendra ataskaitoje „Balansas su klientais“ įraÅ¡yta suma – 7 738 321,86 Eur. Tačiau įvertinus pirmiau nurodytus nesutapimus programoje, taip pat specialisto ataskaitos prieduose apygardos teismo nustatytus neatitikimus, liudytojo A. J. raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus (t. 13, b. l. 11–12) buvo konstatuota, kad ataskaitoje „Balansas su klientais“ esantys duomenys yra netikslÅ«s ir neiÅ¡samÅ«s, dėl ko neįmanoma nustatyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo bÅ«tent tiek pajamų.

Nors vertinant specialisto iÅ¡vados prieduose esančias lenteles buvo tam tikrų atvejų, kai „(duomenys neskelbtini)“ programoje buvo fiksuojami didesni mokėjimai nei oficialioje bendrovės buhalterinėje apskaitoje, ar tokie mokėjimai, kurių oficialioje buhalterinėje apskaitoje apskritai nebuvo, tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad buvo fiksuojami ir tokie atvejai, kai į „(duomenys neskelbtini)“ programÄ buvo įtraukiama mažiau pajamų nei, kad į oficialiÄ jÄ bendrovės buhalterinę apskaitÄ .

Teismo vertinimu, tokie duomenų nesutapimai neatskleidžia iÅ¡teisintiesiems inkriminuotų kaltinimų dėl dalies pajamų neįtraukimo į oficialiÄ jÄ bendrovės buhalterinę apskaitÄ , o kaip jau aptarta pirmiau, patvirtina aplinkybę, kad „(duomenys neskelbtini)“ programa turėjo daug trÅ«kumų, kurių pagrindu neįmanoma nustatyti, kiek tiksliai pajamų buvo gauta bendrovėje tiriamuoju laikotarpiu.

Dėl kriminalinės žvalgybos metu surinktos informacijos

18. Prokuroro teigimu, kriminalinės žvalgybos metu užfiksuoti duomenys leidžia daryti neabejotinas iÅ¡vadas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai disponavo grynais ir neapskaitytais bendrovės pinigais. Byloje esančiuose kriminalinės žvalgybos protokoluose (t. 3, b. l. 17–20, 21–25, 26–28, 29–31) užfiksuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų tarpusavio bendravimo faktas. Dalies pokalbių turinys atskleidžia aplinkybę, kad darbuotojai tarpusavyje bendraudavo apie pinigus, jų perėmimÄ ar perdavimÄ , E. M. tiesiogiai bendraudavo su vairuotojais ir iÅ¡ Å¡io bendravimo turinio galima suprasti, kad ji jiems nurodydavo kur ir kiek pinigų reikia paimti ar perduoti. Pokalbio Nr. 1071 metu V. E. E. M. nurodo, kad „reikia sumokėti A., mamai ir A. už vieÅ¡butį“, o E. M. jam nurodo, kad „mamai reikia mokėti grynais, o grynieji atvažiuos Å¡eÅ¡tadienį“ (t. 3, b. l. 22). Pokalbio Nr. 5362 metu V. E. pasakoja mamai, kad „A. dejuoja, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų nėra, lizingams sumokėjo 180 000 įnaÅ¡us, V. iÅ¡siėmęs 40 000 namo statyboms“.

19. Vertinant Å¡ių pokalbių ar susiraÅ¡inėjimų turinį galbÅ«t ir bÅ«tų galima numanyti apie tam tikrus pažeidimus, vykusius UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tokios iÅ¡vados bÅ«tų grindžiamos prielaidomis, kadangi minėtų pokalbių turinys nepatvirtina jokių slaptų sandorių su konkrečiais klientais fakto, pajamų, susijusių su Å¡iais sandoriais gavimo, taip pat nėra kalbama apie konkrečias paslaugas ar konkrečius susitarimus, nefiksuoti tam tikrų finansinių operacijų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje. Vertinant pokalbių turinį taip pat nėra aiÅ¡ku, kokiu pagrindu vairuotojų buvo praÅ¡oma pervežti grynuosius pinigus, t. y. ar minėti pinigai apskritai yra susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, iÅ¡ Å¡ių pokalbių turinio galima spręsti, kad pinigai iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ tam tikrais atvejais galėjo bÅ«ti naudojami darbuotojų asmeninėms reikmėms, tačiau reikia pažymėti, jog nagrinėjamu atveju kaltinimai asmenims pareikÅ¡ti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 2 dalį (A. M., UAB „(duomenys neskelbtini)“), BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 220 straipsnio 2 dalį (E. M., V. B., V. E.), t. y. už neteisingų duomenų apie pajamas ar pelnÄ pateikimÄ (BK 220 straipsnis), už apgaulingÄ finansinės apskaitos tvarkymÄ ir (arba) organizavimÄ (BK 222 straipsnis) bei padėjimÄ Ä¯vykdyti Å¡ias nusikalstamas veikas. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nagrinėjamu atveju kaltinimai asmenims nebuvo pareikÅ¡ti dėl bendrovės turto pasisavinimo ar iÅ¡Å¡vaistymo, PVM mokėjimų pažeidimų, grynųjų pinigų apskaitos, neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo ar pan. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apklausiamas pirmosios instancijos teisme A. M. neneigė, kad yra prašęs V. E. iÅ¡ bendrovės kasos paimti pinigų ir nuvežti jo (A. M.) mamai, nurodė, kad tuos pinigus jis gaudavo kaip atskaitingas asmuo ir vėliau su įmone atsiskaitydavo, o visa tai turėdavo bÅ«ti įforminta bendrovės buhalterinėje apskaitoje (t. 13, b. l. 184).

20. Nors byloje liudytojais apklausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbę vairuotojai A. S. (t. 12, b. l. 215–216), R. V. (t. 13, b. l. 3–4), S. S. (t. 13, b. l. 133) tvirtino, kad niekada nėra vežę grynųjų pinigų, tačiau Å¡iÄ aplinkybę paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Pirmosios instancijos teisme liudytoja R. K. parodė, kad įformindavo grynuosius pinigus bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Liudytoja atspausdindavo kasos pajamų orderį, suraÅ¡ydavo Å¡alis, E. M. jai nurodydavo, kas yra klientas, kokia suma.

Duomenis apie grynuosius pinigus suvesdavo į buhalterinę programÄ â€žRivilė“ (t. 13, b. l. 5). Aplinkybę dėl grynųjų pinigų patvirtino ir liudytoja L. S. (t. 13, b. l. 33). Ji paaiÅ¡kino, kad klientai iÅ¡ Rusijos ne visada galėjo mokėti pavedimu dėl valiutų skirtumų, o kartais per savo klientus iÅ¡ kitų Å¡alių prašė, kad jiems (bendrovei „(duomenys neskelbtini)“) apmokėtų. E. M. L. S. visuomet informuodavo, kai vairuotojai į bendrovę atveždavo grynuosius pinigus, Å¡ios operacijos bÅ«davo įforminamos kasos pajamų orderiais.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas kriminalinės žvalgybos metu surinktus duomenis, rėmėsi ir į bylÄ pateiktais 33 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. kasos pajamų orderiais, pasiraÅ¡ytais UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojų, L. S. ir E. M.. Å ie kasos pajamų orderiai patvirtina aplinkybę dėl vairuotojų vežamų grynųjų pinigų įtraukimo į oficialiÄ bendrovės buhalterinę apskaitÄ . Ir nors prokuroras nurodo, kad minėti kasos pajamų orderiai iÅ¡raÅ¡yti 2017 metais, o iÅ¡teisintųjų pokalbių kontrolė buvo vykdoma 2018 metais, tačiau minėti kasos pajamų orderiai bei liudytojų R.

K. ir L. S. parodymai tik patvirtina aplinkybę, kad tokia praktika, kai vairuotojai perduodavo grynuosius pinigus, bendrovėje buvo įprasta, ir tai nebuvo vienkartinis ar neįprastas atvejis. Kasos pajamų orderiai pasiraÅ¡yti tiek vairuotojų (taip pat ir parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu davusio liudytojo A. S.), tiek pinigus priėmusių asmenų, klausimas dėl Å¡ių dokumentų tikrumo byloje nėra keliamas. Be to, kaip nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, minėti kasos pajamų orderiai prie specialisto iÅ¡vados pridėti tikslu patvirtinti specialisto iÅ¡vados teiginius dėl OOO „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimų „sudengimo“, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad minėti dokumentai yra vieninteliai, patvirtinantys grynųjų pinigų perdavimo bendrovei faktÄ .

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apklausos pirmosios instancijos teisme metu liudytojas A. S. nurodė, jog niekada nėra važiavęs į RusijÄ , tačiau prokurorui priminus, kad ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, jog kelis kartus yra vežęs krovinius į Rusijos FederacijÄ (t. 4, b. l. 35), posėdžio metu liudytojas parodė, kad „gal ir esu kelis kartus važiavęs, dabar nepamenu“ (t. 12, b. l. 216). Å i aplinkybė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad duodamas parodymus liudytojas galėjo sÄ Å¾iningai klysti nurodydamas aplinkybes ne tik dėl reisų marÅ¡rutų, tačiau ir dėl grynųjų pinigų vežimo fakto, juolab, kad, kaip ir aptarta pirmiau, praktikÄ , kai vairuotojai gabendavo klientų grynuosius pinigus, patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, o bendrovėje dirbę asmenys neneigė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo disponuojama ir grynaisiais pinigais.

21. Teismo vertinimu, pirmiau aptarti kriminalinės žvalgybos duomenys nagrinėjamu atveju neturi įrodomosios reikÅ¡mės, nes jie savaime nepatvirtina jokių konkrečių kaltinime asmenims inkriminuotų aplinkybių, be to, jų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys. Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ asmuo negali atsakyti už tai, kad nei operatyvinio (kriminalinės žvalgybos) tyrimo metu, nei atliekant ikiteisminį tyrimÄ dėl kokių nors priežasčių nebuvo surinkti visi duomenys ir nustatytos atitinkamos aplinkybės, kurios nenustatytos ir bylÄ nagrinėjant teisme. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-303/2020).

22. Atsižvelgiant į pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį. Nors programoje „(duomenys neskelbtini)“ buvo nustatyti tam tikri duomenų nesutapimai, o kriminalinės žvalgybos metu surinkti duomenys leidžia spręsti, kad bendrovėje galimai buvo daroma tam tikrų buhalterinės apskaitos pažeidimų, tačiau toks vertinimas bÅ«tų grindžiamas vien prielaidomis. In dubio pro reo (visos abejonės ir neaiÅ¡kumai turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai) principas draudžia priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl bylai reikÅ¡mingų aplinkybių. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2013, Nr. 2K-228-895/2018). Konkrečius nusikalstamos veikos požymius asmens veikoje galima konstatuoti tik pagrindus juos abejonių nekeliančių, patikimų ir tiesiogiai teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma, tačiau nagrinėjamu atveju tokių įrodymų nesurinkta, dėl ko prokuroro apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

atmesti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Gedvydo Vaivados apeliacinį skundÄ .

Teisėjai Aušra Bielskė

Virginija Liudvinavičienė

Justas Namavičius