Legislator Case Law & Legislation
ec2dfcf6-f5e1-4e35-9904-7ccd64ac5f17 AI generated

ec2dfcf6-f5e1-4e35-9904-7ccd64ac5f17 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number ec2dfcf6-f5e1-4e35-9904-7ccd64ac5f17
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Å ., tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, „CIVITTA INTERNATIONAL OÜ“ ir UAB „CIVITTA“, dėl uždraudimo atlikti veiksmus ir nuostolių priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Strategy Labs“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama uždrausti atsakovui J. Å . bet kokia forma tiesiogiai ar netiesiogiai perduoti iÅ¡ UAB „Strategy Labs“ gautÄ konfidencialiÄ informacijÄ bet kokiems tretiesiems asmenims; uždrausti UAB „Strategy Labs“ konfidencialiÄ informacija asmeniÅ¡kai naudotis gaunant ar siekiant gauti finansinės naudos; uždrausti skatinti UAB „Strategy Labs“ klientus (pagal pateikiamÄ sÄ raÅ¡Ä ) su pačiu atsakovu ar bet kokiais kitais trečiaisiais asmenimis sudaryti bet kokias sutartis dėl UAB „Strategy Labs“ teikiamų paslaugų teikimo, uždrausti skatinti UAB „Strategy Labs“ darbuotojus nutraukti su bendrove sudarytas sutartis ar kitaip nesilaikyti sutarčių nuostatų; priteisti iÅ¡ atsakovo J.

Legislator headnote

AI generated

ec2dfcf6-f5e1-4e35-9904-7ccd64ac5f17 · Lietuvos apeliacinis teismas: Teismas taip pat sprendė, kad bendrovės informacijos gavimas net ir po darbo santykių pasibaigimo savaime nėra neteisėti veiksmai, jei informacija nėra neteisėtai naudojamasi, o Å¡ių aplinkybių, teismo vertinimu, ieÅ¡kovė neįrodė. Teismas pažymėjo, kad Konfidencialumo susitarime nebuvo tiksliai nurodytos konfidencialios informacijos saugojimo taisyklės, pavyzdžiui, nenurodyta, kaip konkrečiai turi veikti vadovas siekdamas užtikrinti informacijos pakankamÄ saugumÄ , susitarime nebuvo draudimo daryti atsarginę informacijos kopijÄ ir panaÅ¡iai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-673-407/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02326-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.8; 2.6.10.5.1. (s) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 3 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės GasiÅ«nienės, Gintaro Pečiulio ir Viginto ViÅ¡inskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Strategy Labs“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Strategy Labs“ ieÅ¡kinį atsakovui J.

Å ., tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, „CIVITTA INTERNATIONAL OÜ“ ir UAB „CIVITTA“, dėl uždraudimo atlikti veiksmus ir nuostolių priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Strategy Labs“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama uždrausti atsakovui J. Å . bet kokia forma tiesiogiai ar netiesiogiai perduoti iÅ¡ UAB „Strategy Labs“ gautÄ konfidencialiÄ informacijÄ bet kokiems tretiesiems asmenims; uždrausti UAB „Strategy Labs“ konfidencialiÄ informacija asmeniÅ¡kai naudotis gaunant ar siekiant gauti finansinės naudos; uždrausti skatinti UAB „Strategy Labs“ klientus (pagal pateikiamÄ sÄ raÅ¡Ä ) su pačiu atsakovu ar bet kokiais kitais trečiaisiais asmenimis sudaryti bet kokias sutartis dėl UAB „Strategy Labs“ teikiamų paslaugų teikimo, uždrausti skatinti UAB „Strategy Labs“ darbuotojus nutraukti su bendrove sudarytas sutartis ar kitaip nesilaikyti sutarčių nuostatų; priteisti iÅ¡ atsakovo J.

Š. 50 000 Eur dydžio nuostolius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki galutinio teismo sprendimo įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovas nuo 2013 m. birželio 1 d. dirbo pas ieÅ¡kovę, o nuo 2018 m. kovo 30 d. iki 2018 m. rugpjūčio 14 d. ėjo direktoriaus pareigas, darbo santykiai su atsakovu pasibaigė 2018 m. rugpjūčio 31 d. Atsakovas tiek darbo sutartyje, tiek tarp Å¡alių sudarytame Konfidencialumo susitarime įsipareigojo saugoti bendrovės konfidencialiÄ informacijÄ , taip pat buvo uždrausta naudoti konfidencialiÄ informacijÄ dar trejus metus po darbo sutarties nutraukimo. Pasibaigus atsakovo darbo sutarčiai ir atlikus bendrovės vidinį patikrinimÄ buvo nustatyta, kad atsakovas, bÅ«damas bendrovės vadovu, vykstant deryboms dėl UAB „Strategy Labs“ akcijų pardavimo, nesiėmė jokių priemonių apsaugoti ieÅ¡kovės komercines paslaptis nuo konkurentų, teikė konfidencialiÄ informacijÄ tretiesiems asmenims nesudaręs jokių sutarčių dėl draudimo tokiÄ informacijÄ konkurentams vėliau naudoti savo komercinėje veikloje ir įpareigojimo jÄ saugoti.

Be to, įdiegė specialias technines priemones ir neteisėtai, net ir po darbo sutarties pasibaigimo, gaudavo bendrovės konfidencialiÄ informacijÄ â€“ iÅ¡ klientų gaunamus ieÅ¡kovei adresuotus elektroninius laiÅ¡kus. Kad atsakovas realiai naudojo konfidencialiÄ informacijÄ , įrodo tai, jog atsakovas buvo kviestas net į aÅ¡tuoniolika darbinių susitikimų Rygoje su ieÅ¡kovės klientu (duomenys neskelbtini) ir jam ar trečiųjų asmenų naudai buvo perduotas vykdyti projektas, kurį ketino vystyti ieÅ¡kovė.

IeÅ¡kovė nustatė, kad atsakovas 2018 m. rugpjūčio 6 d. dar iki darbo dienos pradžios atsisiuntė iÅ¡ viso 10 154 vnt. bendrovės dokumentų, t. y. iÅ¡ esmės didžiÄ jÄ dalį ieÅ¡kovės duomenų bazės. Be to, atsakovas, galimai dar eidamas bendrovės vadovo pareigas, dalyvavo ieÅ¡kovės konkurentų organizuotame renginyje, kuriame galimai dalinosi savo turima patirtimi. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad tretieji asmenys – „CIVITTA INTERNATIONAL OÜ“ ir UAB „CIVITTA“, pasinaudodami neteisėtai iÅ¡ atsakovo gauta informacija, nesÄ Å¾iningai konkuruoja su ieÅ¡kove.

3. Su atsakovu J. Å . sudaryto Konfidencialumo susitarimo 2.7 papunktis numatė 10 000 Eur minimalių nuostolių sumÄ kiekvieno pažeidimo atveju. IeÅ¡kovo teigimu, atsakovas padarė penkis Konfidencialumo susitarimo pažeidimus (komercinių paslapčių neapsaugojimas prieÅ¡ atskleidžiant jÄ tretiesiems asmenims; elektroninės paÅ¡to dėžutės, į kuriÄ buvo gaunami visi darbuotojams adresuoti tiekėjų laiÅ¡kai, sukÅ«rimas; elektroninės paÅ¡to dėžutės, į kuriÄ buvo gauta bendrovės komercinę paslaptį sudarantį informacija apie klientÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“; bendrovės dokumentų atsiuntimas juos pasisavinant; bendrovės komercinių paslapčių neteisėtas atskleidimas tretiesiems asmenims), todėl iÅ¡ atsakovo praÅ¡o priteisti 50 000 Eur nuostolių sumÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

5. Teismas iÅ¡ ieÅ¡kovės ir trečiųjų asmenų pateiktų elektroninių laiÅ¡kų nustatė, kad, vykstant deryboms dėl UAB „Strategy Labs“ akcijų pardavimo, jose dalyvavo tik V. K. (vienintelio UAB „Strategy Labs“ akcininko „LEWBEN BACCA HOLDINGS LIMITED“ akcininkas) ir tretieji asmenys. Teismas nustatė, kad atsakovui nebuvo pateiktas trečiųjų asmenų pasiÅ«lymas dėl bendrovės įsigijimo ir jis derybose nedalyvavo. KonfidencialiÄ informacijÄ , kuriÄ nurodo ieÅ¡kovė, 2018 m. rugpjūčio 1 d. elektroniniu laiÅ¡ku tretiesiems asmenims derybų metu pateikė M.

K., kuris nedirbo bendrovėje ir atsakovo, kaip bendrovės vadovo, kontroliuojamas nebuvo. Teismas pažymėjo, kad iÅ¡ pateikto susiraÅ¡inėjimo matyti, jog ieÅ¡kovės akcininkas vienasmeniÅ¡kai aktyviai derėjosi dėl bendrovės pardavimo su trečiojo asmens akcininku, tokiu bÅ«du iÅ¡plėsdamas savo įtakos sferÄ bendrovėje iki vienasmenio valdymo funkcijos perėmimo. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje akcininko atsakomybės klausimas nėra aktualus ir todėl plačiau neanalizuotinas.

6. Vertindamas derybose pateiktos informacijos, kuriÄ ieÅ¡kovė įvardija kaip konfidencialiÄ , turinį, teismas pažymėjo, kad ne bet kokiai informacijai, kuri, nors savininko įvardijama kaip konfidenciali, yra taikoma įstatyminė ar sutartinė apsauga. IeÅ¡kovė neįrodinėjo, kuriÄ dalį iÅ¡ pateiktos informacijos laiko konfidencialia informacija, o kuriÄ dalį – komercinėmis paslaptimis. Teismas pritarė trečiųjų asmenų argumentams, kad jiems atskleista informacija niekaip nedaro įtakos galimybei konkuruoti rinkoje.

Teismo vertinimu, 2018 m. birželio 30 d. pateikto bandomojo balanso duomenys neatspinti darbuotojų tikslaus gaunamo darbo užmokesčio, pateikiama tik apibendrinta informacija. Teismas pažymėjo, kad balanso eilutė „Gautinos sumos“, atsispindi ne klientų, kaip teigia ieÅ¡kovė, o skolininkų sÄ raÅ¡as. IÅ¡ Å¡ių duomenų neįmanoma nustatyti jokių duomenų apie ieÅ¡kovės partnerius, klientus, vykdytus ir vykdomus projektus, kainodarÄ , suteiktų paslaugų pobÅ«dį ar kitos informacijos, kuriÄ ieÅ¡kovė laiko sudarančia sÄ lygas nesÄ Å¾iningai su ja konkuruoti.

7. Teismas nurodė, kad formalus faktas, jog atsakovui buvo prieinama bendrovės informacija per elektroninio paÅ¡to dėžutę strategylabsbackup@gmail.com, į kuriÄ buvo peradresuojami darbuotojų iÅ¡ klientų gaunami laiÅ¡kai, negali bÅ«ti pripažinti kaip neteisėti veiksmai, nes atsakovas, kaip bendrovės vadovas ir darbuotojas, turėjo teisę žinoti bendrovės informacijÄ bei pareigÄ atlikti visus bÅ«tinus veiksmus, kad ji nebÅ«tų prarasta. Be to, tÄ pačiÄ informacijÄ atsakovas gaudavo ir pagrindiniu elektroniniu paÅ¡tu.

Teismas taip pat sprendė, kad bendrovės informacijos gavimas net ir po darbo santykių pasibaigimo savaime nėra neteisėti veiksmai, jei informacija nėra neteisėtai naudojamasi, o Å¡ių aplinkybių, teismo vertinimu, ieÅ¡kovė neįrodė. Teismas pažymėjo, kad Konfidencialumo susitarime nebuvo tiksliai nurodytos konfidencialios informacijos saugojimo taisyklės, pavyzdžiui, nenurodyta, kaip konkrečiai turi veikti vadovas siekdamas užtikrinti informacijos pakankamÄ saugumÄ , susitarime nebuvo draudimo daryti atsarginę informacijos kopijÄ ir panaÅ¡iai.

Teismo vertinimu, Å¡ie ieÅ¡kovės nurodomi veiksmai vertintini kaip atlikti bendrovės interesais ir jos naudai. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovė turėjo elektroninio paÅ¡to programos (serverio) administravimo teisę, taigi, pasibaigus darbo teisiniams santykiams su atsakovu, bÅ«tent bendrovei teko pareiga panaikinti prieigÄ prie atsakovo naudoto elektroninio paÅ¡to.

8. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas bÅ«tų neteisėtai atskleidęs tretiesiems asmenims ar kitais nei darbo funkcijų vykdymo tikslais panaudojęs nurodytÄ informacijÄ , susijusiÄ su kliento „(duomenys neskelbtini)“ projektu, kuriÄ gavo per elektroninio paÅ¡to dėžutę slbluebooks2@gmail.com. Teismo vertinimu, bendrovės darbuotojų (praktikanto ir atsakovo) apsikeitimas informacija negali bÅ«ti vertinamas kaip informacijos atskleidimas tretiesiems asmenims.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovė nemotyvuoja, kodėl Å¡iÄ informacijÄ apibrėžia kaip komercinę paslaptį. IÅ¡ byloje esančių ir ieÅ¡kovės pateiktų duomenų galima spręsti, kad bendrovėje nebuvo aiÅ¡kiai reglamentuota, kas laikoma komercine paslaptimi, nes komercinių paslapčių sÄ raÅ¡as nebuvo patvirtintas. Teismas pažymėjo, kad atsakovas gavo įvairių prekybos tinklų parduotuvių ir jose esančių prekių lentynų nuotraukas. Teismas pritarė atsakovo argumentams, kad tokia tiriamojo pobÅ«džio informacija yra vieÅ¡ai lengvai prieinama, savaime akivaizdi, jai gauti nereikia jokių specifinių žinių ar įgÅ«džių, jÄ surinkti be jokių suvaržymų gali iÅ¡ esmės bet kuris asmuo.

Nurodyta informacija nebuvo susijusi su konkrečiais kliento poreikiais, paslaugomis klientui bei pati savaime neturi jokios komercinės vertės. Kaip ir nurodyta ieÅ¡kinyje, Å¡i informacija nebuvo susijusi su konkrečiu užsakymu, o tik su galimu projektu, kadangi paskutinis bendrovės vykdomas projektas su klientu „(duomenys neskelbtini)“ pasibaigė 2018 m. gegužės 29 d. Vien aplinkybė, kad informacijÄ surinkti buvo pavesta laikinai vasaros metu bendrovėje praktikÄ atlikusiam asmeniui, liudija, jog Å¡iai informacijai bendrovė neteikė reikÅ¡mingos apsaugos.

9. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, kaip bendrovės vadovas, turėjo teisę gauti bet kokiÄ informacijÄ , todėl vien aplinkybė, kad jis atsisiuntė didžiÄ jÄ dalį bendrovės duomenų bazės, negali bÅ«ti laikoma Konfidencialumo susitarimo pažeidimu. Teismas rėmėsi atsakovo teiktais paaiÅ¡kinimais, kad buvo reikalinga susisteminti turimÄ informacijÄ , kadangi atsakovui buvo žinoma apie derybas dėl bendrovės pardavimo, laikė, kad, esant poreikiui, buvo reikalinga turėti informacijÄ vienoje vietoje, o ne atskiruose virtualiuose serveriuose.

Atsakovui nebuvo žinoma, kad derybos dėl bendrovės pirkimo savaitgalį buvo nutrauktos. Teismas sprendė, kad toks duomenų atsisiuntimas buvo nulemtas objektyvių priežasčių ir susijęs su atsakovo, kaip bendrovės vadovo, pareigų vykdymu. Teismas pažymėjo, kad dokumentai buvo atsisiųsti ir iÅ¡saugoti ieÅ¡kovės suteiktoje darbo priemonėje, kuri ieÅ¡kovei buvo grÄ Å¾inta. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad bendrovės informacija buvo neteisėtai panaudota, tokių faktų ieÅ¡kovė neįrodė.

10. Teismas iÅ¡ atsakovo ir trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimų bei raÅ¡ytinių įrodymų nustatė, kad atsakovas trečiųjų asmenų organizuotame vasaros renginyje dalyvavo jau po darbo santykių su ieÅ¡kove pasibaigimo. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas perdavė tretiesiems asmenims kokiÄ nors bendrovės informacijÄ , taigi nėra jokio pagrindo atsakovo dalyvavimÄ trečiųjų asmenų organizuotame renginyje ar bet kokių kontaktų su trečiaisiais asmenimis užmezgimÄ po darbo santykių su ieÅ¡kove pasibaigimo vertinti kaip bendrovės konfidencialios informacijos skleidimÄ tretiesiems asmenims.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas Å¡iuo metu atlieka konsultanto funkcijas pagal jam pavedamas darbdavio užduotis ir nėra atsakingas už naujų klientų paieÅ¡kÄ ar pritraukimÄ . Teismo vertinimu, tai visiÅ¡kai paneigia bet kokias ieÅ¡kovės prielaidas, kad atsakovas sistemingai slapta rinko bendrovės informacijÄ , siekdamas konkurencinio pranaÅ¡umo trečiųjų asmenų naudai.

11. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė, siekdama įrodyti, kad tretieji asmenys vilioja klientus, pateikė klientų sÄ raÅ¡Ä , tačiau iÅ¡ Å¡io sÄ raÅ¡o negalima nustatyti, kada ieÅ¡kovė užmezgė komercinius santykius su kiekvienu iÅ¡ klientų, kada tie santykiai nutrÅ«ko, taip pat nėra galimybės objektyviai nustatyti, kad tai yra iÅ¡ tiesų ieÅ¡kovės klientai. Tretieji asmenys pateikė įrodymus, kurie patvirtina, kad „(duomenys neskelbtini)“ yra senas grupės klientas, su juo buvo sudaryta sutartis daug anksčiau, nei vyko derybos dėl ieÅ¡kovės įsigijimo. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių duomenų apie klientų pasikeitimo dinamikÄ â€“ klientų nutrauktas sutartis, po atsakovo darbo sutarties nutraukimo ieÅ¡kovo įmonėje, taip pat atsakovui pradėjus dirbti pas konkurentÄ â€“ trečiÄ jį asmenį. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė ieÅ¡kinio reikalavimų.

12. Teismas, vertindamas ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti nuostolius, sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė esminių bylos aplinkybių, o bÅ«tent, kad atsakovas kokiu nors bÅ«du neteisėtai panaudojo bendrovės konfidencialiÄ informacijÄ , o bendrovė dėl to patyrė konkrečių neigiamų pasekmių. Teismas pabrėžė, kad nors ieÅ¡kovė negali turėti įrodymų apie bendrovės informacijos neteisėtÄ perdavimÄ tretiesiems asmenims, nes tokie neteisėti veiksmai atliekami slapta, tačiau apie bet kokias kilusias tokio pobÅ«džio neteisėtų veiksmų neigiamas pasekmes, jei jie bÅ«tų atlikti, ieÅ¡kovė neabejotinai turėjo žinoti ir neturėdama tiesioginių neteisėtų veiksmų atlikimo įrodymų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 13. IeÅ¡kovė UAB „Strategy Labs“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė nurodė Å¡iuos nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentus: 13.1. Teismas visiÅ¡kai nevertino įrodymų kaip jų visumos, įrodymų tarpusavio ryÅ¡io, neiÅ¡tyrė jų visapusiÅ¡kai, be to, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje suformuota Å¡io pobÅ«džio bylose privalomai taikoma netiesioginių įrodymų vertinimo doktrina.

Atsakovas 2018 m. liepos 19 d. elektoriniais laiškais susirašinėjo su J. R. (Y. R.), buvusiu ieškovės partneriu, kuris šiuo metu dirba „CIVITTA“ įmonių grupėje. Iš šio susirašinėjimo matyti, kad jų vienintelis siekis buvo, jog UAB „Strategy Labs“ su visais savo žmogiškaisiais ištekliais, duomenų baze, klientais, pereitų į „CIVITTA“ įmonių grupę, o tai neabejotinai reiškia, kad du svarbiausi bendrovėje dirbę asmenys – atsakovas ir J.

R. – neveikė geriausiais bendrovei interesais, o atsakovas pažeidė ir fiduciarines pareigas bendrovei. Å is tikslas yra svarbus vertinant tolesnius atsakovo veiksmus ir buvo pakankamas konstatuoti atsakovo veikimÄ prieÅ¡ bendrovės interesus. 13.2. Atsakovo 2018 m. liepos 30 d. elektroninis laiÅ¡kas V. K. parodo, kad bÅ«tent pats atsakovas, kaip bendrovės vadovas, surinko ir parengė informacijÄ apie bendrovę, tačiau neužtikrino, kad jo teikiama informacija konkurentams bÅ«tų apsaugota. Atsakovo parengtÄ informacijÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ grupės finansininkas M.

K. jau kitÄ dienÄ , t. y. 2018 m. rugpjūčio 1 d. pateikė tretiesiems asmenims. Tarp Å¡ios informacijos akivaizdžiai yra bendrovės komercinės paslaptys, o bÅ«tent, informacija apie visÄ bendrovės finansinę padėtį, įskaitant pirkėjų skolas, netgi pinigines lėšas banko sÄ skaitose, pelningumÄ ir panaÅ¡iai, bendrovės buvusio partnerio J. R. atlygio formulė, bendrovės klientų sÄ raÅ¡as, vykdomi klientų projektai, jų vertė. 13.3. A. S. V. (A. S. V.) 2018 m. rugpjūčio 4 d. 00.24 val. iÅ¡siuntė laiÅ¡kÄ V.

K. ir pateikė pasiÅ«lymÄ dėl bendrovės įsigijimo kainos. Tai įrodo, kad visa reikalinga informacija apie bendrovę jau buvo surinkta ir pateikta. Tačiau atsakovas 2018 m. rugpjūčio 6 d. atsisiuntė bendrovės duomenų bazę su daugiau nei deÅ¡imčia tÅ«kstančių dokumentų, taigi įgijo didelę vertę turinčiÄ intelektinę nuosavybę, bendrovės ilgametės veiklos rezultatus, komercines (technines ir verslo) paslaptis. Atsakovo parsisiųsta informacija yra susijusi su ieÅ¡kovės buvusiais ir esamais projektais, know-how (praktinė patirtis, gamybinės komercinės paslaptys), skaičiavimo modeliais, klientų informacija, sutartimis su klientais, darbuotojų informacija, siųstais pasiÅ«lymais pirkti paslaugas, o tai reiÅ¡kia, kad didžiausia dalis informacijos neturi reikÅ¡mės įmonių įsigijimo procese net ir darant jos ekonominį, teisinį ar netgi finansinį auditÄ .

Tačiau pirmosios instancijos teismas, sprendęs, kad Å¡i informacija buvo reikalinga derybų dėl bendrovės perleidimo metu, nevertino Å¡ių įrodymų pobÅ«džio, nevertino prieÅ¡taringų atsakovo liudijimų, dėl jų net nepasisakė. 13.4. Atsakovas nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nebebuvo bendrovės vadovas, atliko tik konkrečius darbus, susijusius su klientų „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ projektais. Tačiau atsakovas 2018 m. rugpjūčio 20 d. davė nurodymÄ bendrovės praktikantui atsiųsti jam visÄ tiriamÄ jÄ medžiagÄ , susijusiÄ su bendrovės klientui „(duomenys neskelbtini)“ rengtu projektu, t. y. su klientu, prie kurio projekto atsakovas nebeturėjo pavedimo dirbti.

Dar daugiau, nurodymas atsiųsti medžiagÄ buvo pateiktas net ne iÅ¡ atsakovo darbinės el. paÅ¡to dėžutės, o iÅ¡ slapta susikurtos el. paÅ¡to dėžutės slbluebooks2@gmail.com. Taigi atsakovas, jau nebebÅ«damas bendrovės vadovu, įgijo bendrovės komercinės paslapties statusÄ turinčiÄ informacijÄ , kuri nebuvo patalpinta bendrovės duomenų bazėje iki jÄ atsakovui nukopijuojant, neturėdamas tam jokio teisėto pagrindo. Tokiais veiksmais atsakovas pažeidė Konfidencialumo susitarimo 2.2 papunktį, Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo (toliau – KPTAÄ®) 4 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ .

Tai, kad atsakovas panaudojo neteisėtai gautÄ informacijÄ apie klientÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, įrodo tai, jog „(duomenys neskelbtini)“ kvietė atsakovÄ Ä¯ darbinius susitikimus. 13.5. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2018 m. rudenį jis lankėsi bendrovės kliento „(duomenys neskelbtini)“ patalpose ir jose su „CIVITTA“ darbuotojų komanda dirbo, nors, pasak atsakovo, darbo santykiai su „CIVITTA“ dar nebuvo pradėti ir Å¡io projekto metu jis buvo vertinamas kaip kandidatas į laisvÄ darbo pozicijÄ užimti, tačiau įrodymų vertinimo prasme Å¡is veiksmas buvo tiesioginis atsakovo neteisėto veiksmo pasisavinant bendrovės komercines paslaptis įrodymas ir netiesioginis neteisėto bendrovės komercinių paslapčių perdavimo tretiesiems asmenims įrodymas:

Å¡iame projekte buvo panaudota ta medžiaga, kuriÄ bendrovės darbuotojai ir buvo surinkę ruoÅ¡dami pasiÅ«lymÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“. Be to, pats atsakovas pripažino, kad be ieÅ¡kovės kliento „(duomenys neskelbtini)“ Å¡iuo metu jis, kaip „CIVITTA“ konsultantas, dirba ir su kitais bendrovės klientais – „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Tai irgi patvirtina, kad atsakovas turėjo arba pats tiesiogiai kontaktuoti su bendrovės klientų atsakingais asmenimis, arba Å¡iÄ informacijÄ perduoti „CIVITTA“, kuri ir pateikė konkuruojančius pasiÅ«lymus dėl paslaugų teikimo bendrovės klientams.

Juo labiau, kad duomenis apie ankščiau Å¡iems klientams vykdytus projektus, bendrovės taikomÄ kainodarÄ atsakovas gavo parsisiuntęs duomenų bazę ir žinojo klientų ateities poreikius. 13.6. Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė konfidencialios informacijos bei komercinių paslapčių teisinę apsaugÄ reglamentuojančias teisės normas, todėl akivaizdžiai neteisėtus atsakovo veiksmus kvalifikavo netgi kaip atliktus ieÅ¡kovės interesais. 13.7. Konfidencialumo susitarimas, kuris buvo pasiraÅ¡ytas kaip priedas prie atsakovo darbo sutarties, draudė neteisėtÄ disponavimÄ bendrovės konfidencialia informacija labai įvairiomis formomis.

Konfidencialumo susitarimo 2.4 papunktis numatė pareigÄ atsakovui imtis visų bÅ«tinų priemonių konfidencialiai informacijai apsaugoti, įskaitant klientų informavimÄ apie jiems perduotos informacijos konfidencialumÄ ir instruktavimÄ apie jos saugumo ypatumus. Å i nuostata yra reikÅ¡minga vertinant atsakovo neveikimÄ , kai jis neužtikrino bendrovės konfidencialios informacijos, kurios dalį sudarė ir komercinės paslaptys, saugumo jÄ teikiant Å¡iuo atveju net ne klientui, o bendrovės konkurentui. Konfidencialumo susitarimo 2.2 papunktis draudė atsakovui iÅ¡sineÅ¡ti informacijos Å¡altinius (laikmenas), kuriose gali bÅ«ti bendrovės konfidencialios informacijos (ar net nuorodų į jÄ ) už darbo vietos ribų.

Å i nuostata aktuali vertinant atsakovo veiksmus tiek nukopijuojant bendrovės duomenų bazę į neÅ¡iojamÄ jį kompiuterį ne darbo metu ir ne darbo vietoje, tiek ir slapta į asmenines paÅ¡to dėžutes gaunant bendrovės informacijÄ . Konfidencialumo susitarimo 2.1 papunktis draudė bendrovės konfidencialiÄ informacijÄ , įskaitant ir komercines paslaptis, bet kokiu bÅ«du ir bet kokiomis priemonėmis atskleisti ar perduoti tretiesiems asmenims, o 2.6 papunktis draudė pačiam atsakovui Å¡iÄ informacijÄ naudoti ne darbo funkcijų vykdymo tikslais.

Pastarosios nuostatos yra aktualios vertinant aplinkybę, kad pats atsakovas pripažino, jog kaip „CIVITTA“ konsultantas toliau teikia paslaugas bendrovės klientams. IeÅ¡kovės teigimu, bendrovės konfidenciali informacija ir komercinės paslaptys buvo pasisavintos sÄ moningai, kad jos galėtų bÅ«ti perduotos „CIVITTA“ įmonių grupei. Tai įrodo aplinkybės, kad atsakovas dirba „CIVITTA“ įmonių grupėje, o tai savaime reiÅ¡kia jų perdavimÄ naujam darbdaviui. 13.8. Konfidencialumo susitarimo 1.5 papunktis apibrėžė tai, kas bendrovėje laikytina konfidencialia informacija, ir į sÄ raÅ¡Ä inter alia (taip pat) pateko tiek komercinės paslaptys (1.5.1 papunktis), tiek informacija apie darbuotojams mokamÄ darbo užmokestį, bendrovės vykdomus projektus, jų apimtis (1.5.2 papunktis), tiek bet kokie komerciniai ketinimai ir kontaktai tiek su esamais, tiek su galimais klientais (1.5.12 papunktis.).

Tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo sudarytas Konfidencialumo susitarimas numatė griežtesnį bendrovės informacijos apsaugos standartÄ , kurio atsakovas privalėjo laikytis. Ä®statymas nedraudžia Å¡alims susitarti dėl griežtesnio informacijos konfidencialumo standarto ir tokio susitarimo atsakovas neginčijo, todėl teismas sprendime privalėjo juo vadovautis, tačiau visiÅ¡kai nepagrįstai jo netaikė ginčo atveju. 13.9. Atsakovo veiksmai buvo neteisėti ne tik Konfidencialumo susitarimo, bet ir įstatymo pagrindu, kadangi komercinių paslapčių teisinė apsauga pagal savo prigimtį yra pirmiausiai įstatyminė, ji galioja net nepriklausomai nuo to, ar yra sudarytas atitinkamas Å¡alių susitarimas.

Atsakovo veiksmai, o bÅ«tent, visos bendrovės duomenų bazės atsisiuntimas, neatitiko Å«kinės veiklos sÄ Å¾iningos praktikos, kadangi tokio kiekio informacija nebuvo bÅ«tina atsakovo, kaip vadovo, pareigų vykdymui, savo ruožtu derybų dėl bendrovės perleidimo ir jos kainos nustatymo tikslais tokios informacijos nukopijavimas buvo apskritai nereikalingas (KPTAÄ® 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu prieigos prie bendrovės komercinės paslapties gavimas į asmeninę paÅ¡to dėžutę, taip pat el. laiÅ¡kų peradresavimas į kitÄ asmeninę paÅ¡to dėžutę pasibaigus darbo teisiniams santykiams, akivaizdžiai pažeidė KPTAÄ® 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto normÄ .

Teismas Å¡ių įstatymo normų visiÅ¡kai neanalizavo, neaiÅ¡kino ir netaikė, nors tai yra teismo prerogatyva. Kadangi atsakovas pripažino, jog dirba „CIVITTA“ įmonių grupėje, teikia paslaugas bendrovės klientams, laikytina, kad jis naudojo ir atskleidė gautÄ komercinę paslaptį, taigi pažeidė KPTAÄ® 4 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ . 13.10. Atsakovo pasisavinta duomenų bazė, kaip tokia, per se (savaime) buvo bendrovės komercinė paslaptis, kadangi jÄ sudarė dokumentai, kaupti ir saugoti nuo bendrovės įsteigimo dienos.

Taip pat didelė dalis joje esančios informacijos buvo dar ir bendrovės klientų komercinės paslaptys. Parsisiųstuose dokumentuose, kurių teismas nevertino, yra projektų rezultato dokumentai – tai tarpiniai ir galutiniai pristatymai, įvairios studijos ir tyrimai, kurie buvo pristatyti klientams atliktų projektų eigoje. Å iuose pristatymuose detaliai pristatoma bendrovės metodika, analitiniai modeliai, duomenys apie rinkos tendencijas, konkurencinę aplinkÄ , klientų vidinius procesus, svarstomos strategijos ir pan.

Å i informacija yra slapta, kadangi jÄ Å¾ino tik konkrečiame projekte dirbantys asmenys bei klientų atstovai. Taip pat ji turi ekonominę vertę – klientams pateikiami pasiÅ«lymai, strategijos padeda efektyvinti veiklÄ , didinti konkurencingumÄ . Bendrovės konkurentams Å¡i informacija turėtų vertę, nes jos surinkimas reikalauja didelių žmogiÅ¡kųjų analitinių bei laiko, taip pat finansinių sÄ naudų. Bendrovė bÅ«tent už tokių dokumentų rengimÄ ir gaudavo atlygį iÅ¡ klientų.

Bendrovės darbo rezultatų pavyzdžių nukopijavimas ir perėmimas leidžia atsakovui dabar ir dirbant kitoje įmonėje su Å¡iuo neteisėtai užvaldytu know-how jau kitam juridiniam asmeniui generuoti pajamas. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymÄ , pagrindžiantį iÅ¡laidas, patirtas kuriant duomenų bazę, todėl praÅ¡o Å¡iuos įrodymus prijungti ir įvertinti apeliacinės instancijos teisme. 13.11. Teismas nagrinėjamoje civilinėje byloje privalėjo taikyti bendrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABÄ®) 37 straipsnyje įtvirtintus vadovo elgesio reikalavimus, tačiau nepagrįstai to nedarė.

PrieÅ¡ingai, atsakomybę stengėsi perkelti į bylÄ net neįtrauktam asmeniui V. K. pastarÄ jį pripažindamas netgi bendrovės de facto (faktiniu) vadovu. Pripažinus šį asmenį faktiniu vadovu buvo sudarytos prielaidos bendrovės kreditoriams kelti Å¡io asmens atsakomybės klausimÄ pagal vadovo civilinės atsakomybės režimÄ už tai, kad jis, kaip nurodyta sprendime, perėmęs atsakovo, kaip vienasmenio valdymo organo funkcijas, bendrovės konkurentams teikė informacijÄ neužtikrinęs jos teisinės apsaugos.

IeÅ¡kovės teigimu, nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad yra pagrindas naikinti sprendimÄ dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, kadangi pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. 13.12. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nuostatomis, kadangi jos ginčui negalėjo bÅ«ti taikomos. Ginčui taikytinos minėtos KPTAÄ® 4 straipsnio 1 ir 2 dalies normos, kurios numato, kad neteisėtas yra ir komercinių paslapčių pasisavinimas, ne tik atskleidimas.

Teismas, to netyręs, padarė teisės taikymo klaidÄ . 13.13. Atsakovo pasisavinta informacija apie klientÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ buvo bendrovės komercinė paslaptis, o teismas nepagrįstai sumenkino atsakovo gautos informacijos komercinę vertę ir jos slaptumÄ . Atsakovo neteisėtai gauta informacija buvo surinkta sistemingai apie konkrečioje rinkoje veikiančius subjektus, t. y. prekybos centrus, taip pat ji buvo surinkta skirtingose valstybėse, tam skiriant žmogiÅ¡kuosius iÅ¡teklius ir patiriant piniginius kaÅ¡tus.

Visos nuotraukos buvo padarytos laikantis konkrečios metodikos, todėl bet koks kitas asmuo tiesiog negalėtų surinkti tokių duomenų, o konkurentui tai reikalautų papildomo laiko ir sÄ naudų. Kita vertus, įstatymas nereikalauja, jog informacija turėtų realiÄ komercinę vertę, pakanka potencialios, ir šį kriterijų atsakovo gauta informacija tenkino, nes ji buvo realiai panaudota naujame „(duomenys neskelbtini)“ projekte, kurį vykdė atsakovas su „CIVITTA“ komanda. 13.14. Atsakovui, kaip buvusiam bendrovės vadovui ir darbuotojui, siunčiami laiÅ¡kai buvo slapti, kadangi apie juos galėjo žinoti tik tie bendrovės darbuotojai, kuriems buvo teisėtai peradresuoti atsakovui siunčiami laiÅ¡kai.

IeÅ¡kovė neįrodinėjo, kad visa atsakovo gauta informacija buvo komercinės paslaptys, kadangi sutiktina, jog dalis informacijos neturi realios ar potencialios komercinės vertės. Tačiau neabejotinÄ potencialiÄ komercinę vertę turėjo kliento „(duomenys neskelbtini)“ pakvietimai į darbinius susitikimus. Å i informacija, t. y. tiek konkretus susitikimų laikas, tiek jų vieta leido atsakovui juose dalyvauti ir tęsti kliento projekto vykdymÄ , tokiu bÅ«du gaunant ekonominę naudÄ . Atsakovo bendravimas su klientu „(duomenys neskelbtini)“ pradėtas jam dar esant bendrovės vadovu ir darbuotoju, tad tolimesnis santykių vystymas jau ne bendrovės interesais, tačiau siekiant asmeninės naudos, yra aiÅ¡kiai komerciÅ¡kai vertingas.

Atsakovui veikiant teisėtai, Å¡iuos santykius bÅ«tų toliau vystęs ne atsakovas, tačiau jo pareigas tęsianti naujoji bendrovės vadovė. 13.15. Teismas visiÅ¡kai nepagrindė, kokiu pagrindu priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas UAB „Civitta“. UAB „Civitta“ yra pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtoja, todėl į sÄ skaitÄ Ä¯trauktÄ 840 Eur PVM sumÄ jau yra susigrÄ Å¾inusi, taigi tai nėra realiai trečiojo asmens Å¡ioje byloje patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

SÄ skaita už teisines paslaugas buvo iÅ¡raÅ¡yta ir apmokėta tÄ pačiÄ dienÄ , todėl, ieÅ¡kovės teigimu, sÄ skaita buvo iÅ¡raÅ¡yta už faktiÅ¡kai nesuteiktas paslaugas.

14. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas J. Å . praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais atsikirtimais: 14.1. IeÅ¡kovės nurodyto elektroninio laiÅ¡ko turinys neleidžia daryti iÅ¡vados, kad atsakovas siekė daryti spaudimÄ ieÅ¡kovės akcininkui dėl bendrovės perleidimo. IeÅ¡kovė pati patvirtinto, kad akcininkas savo nuožiÅ«ra sprendė dėl bendrovės ateities kaip verslo profesionalas. 14.2.

Atsakovas neteikė jokios informacijos tretiesiems asmenims. InformacijÄ , nesuderinęs su atsakovu, pateikė galutinis naudos gavėjas ir teismas pagrįstai nustatė, kad Å¡ia apimtimi bendrovės akcininkas veikė savarankiÅ¡kai, todėl jam teko tokio veikimo pasekmės. Atsakovas pateikdamas informacijÄ akcininkui nurodė, kad ji yra aptarimui ir vidiniam naudojimui, o ne nesuderintam perdavimui potencialiam pirkėjui, be to, pats akcininkas patvirtino, kad nesuderinęs informacijos nesiųs, tačiau vis tiek nurodė M.

K. informacijÄ persiųsti tretiesiems asmenims. ABÄ® 16 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir 18 straipsnis nustato vienÄ iÅ¡ neturtinių akcininko teisių – teisę gauti informacijÄ apie bendrovės veiklÄ . Tuo atveju, kai akcininkas siekia susipažinti su konfidencialia bendrovės informacija, ABÄ® 18 straipsnio 1 dalis nustato akcininkui pareigÄ užtikrinti tokios informacijos konfidencialumÄ . Taigi nėra jokio teisinio pagrindo kilti atsakovo atsakomybei už akcininko savarankiÅ¡kus veiksmus, disponuojant jam teisėtai atskleista bendrovės informacija.

IeÅ¡kovė klaidingai nurodo, kad atsakovas neva dalyvavo slaptoje komunikacijoje su trečiųjų asmenų atstovais, kadangi atsakovas prie planuoto pokalbio prijungtas nebuvo, taigi ir jokios informacijos nepateikė. 14.3. Tai, kad atsakovas atsisiuntė bendrovės duomenis anksti ryte, nepatvirtina atsakovo veiksmų neteisėtumo, kadangi atsakovo darbo diena nebuvo normuota ir jo veiksmai atlikti įprastinio jo darbo laiko metu. Atsakovas jau buvo detaliai pasisakęs dėl to, kad bendrovės informacija nebuvo sutelkta vienoje vietoje ir prieiga prie jos priklausė nuo suteiktų prieigos (administratoriaus) teisių, todėl informacijos atsisiuntimo tikslas ir laikas atitinka vykusiÄ derybų pažangÄ ir atsakovui dar 2018 m. rugpjūčio 3 d. pateiktÄ informacijÄ , kad tęsiantis deryboms iÅ¡lieka poreikis duomenų atnaujinimui ir tikslinimui.

Galiausiai, bendrovėje taikoma informacijos saugojimo tvarka nustatė atsakovui ne tik teisę, bet ir pareigÄ gauti bei iÅ¡saugoti lokalioje laikmenoje (darbo kompiuteryje) visų veiklos rezultatų ir duomenų kopijÄ papildomos atsarginės kopijos tikslais. 2018 m. rugpjūčio 14 d. paÅ¡alinus atsakovÄ iÅ¡ vadovo pareigų ir jo darbo sutartį pakeitus į projektinio darbo, pasibaigė ir jam taikomas įpareigojimas saugoti nurodytus bendrovės duomenis lokalioje laikmenoje, atitinkamai, iÅ¡ atsakovo darbo kompiuterio Å¡ie duomenys buvo paÅ¡alinti.

Atsakovo darbo sutartis pasibaigė 2018 m. rugpjūčio 31 d., kompiuteris buvo grÄ Å¾intas pasibaigus darbo santykiams su ieÅ¡kove. 14.4. Pasibaigus atsakovo, kaip vadovo, įgaliojimams, jis turėjo užtikrinti, kad visa bendrovės informacija ir liktų bendrovės žinioje ir bÅ«tų perduota naujam vadovui, todėl kreipėsi į bendrovėje praktikÄ baigusį asmenį, kuris turėjo savo žinioje surinktÄ galimam ateities projektui „(duomenys neskelbtini)“ medžiagÄ , kad suteiktų prieigÄ prie Å¡ių duomenų.

BÅ«tent atsakovo dėka Å¡ie duomenys nėra prarasti ir Å¡iuo metu yra bendrovės valdomi. 14.5. IeÅ¡kovės praÅ¡ymas kviesti liudytojÄ buvo ne tik pateiktas pavėluotai, bet ir nepagrįstas, kadangi tinkamÄ visų duomenų perdavimÄ patvirtina byloje surinktų duomenų visetas. IeÅ¡kovė niekada neteigė ir Å¡iuo metu neteigia, kad jai nėra perduota kokia nors atsakovo kaip vadovo valdyta informacija ar kad kažkokie duomenys yra prarasti, bendrovė disponuoja visais savo duomenimis. 14.6. Byloje aptariamÄ atsarginę paÅ¡to dėžutę strategylabsbackup@gmail.com atsakovas buvo sukÅ«ręs siekdamas užtikrinti, kad nebÅ«tų prarasti jam kaip bendrovės darbuotojui (vadovui) siunčiami elektroniniai laiÅ¡kai bei juose esanti aktuali informacija darbo funkcijoms vykdyti, taigi Å¡ie veiksmai buvo atlikti bendrovės interesais ir jos naudai.

Be to, bendrovė tik 2018 m. rugsėjo 27 d. ėmėsi veiksmų savo suteiktai prieigai prie pagrindinio atsakovo elektroninio paÅ¡to panaikinti. IeÅ¡kovė galėjo kontroliuoti ir kontroliavo atsakovo elektroninio paÅ¡to dėžutę. Atsarginė elektroninio paÅ¡to dėžutė buvo susieta su pagrindine dėžute ir tai niekaip nebuvo slepiama, Å¡is nustatymas buvo akivaizdžiai ir atvirai matomas pagrindinės dėžutės nustatymuose, kuriuos pati ieÅ¡kovė vėliau pakeitė (panaikino peradresavimÄ ). 14.7.

Atsakovo veiksmų tariamÄ slaptumÄ naudojant elektroninį paÅ¡tÄ slbluebooks2@gmail.com paneigia faktas, kad atsakovas Å¡iÄ elektroninio paÅ¡to dėžutę naudojo savo darbo veikloje, o bÅ«tent, pateikė praÅ¡ymÄ praktikantui persiųsti duomenis į Å¡iÄ elektroninio paÅ¡to dėžutę, o nurodytas elektroninis paÅ¡tas buvo atvirai naudojamas bÅ«tent atsakovo vardu ir pavarde. Akcentuotina, kad ir kiti bendrovės darbuotojai vykdydami savo darbo funkcijas naudodavosi ne vien bendrovės suteiktais elektroninio paÅ¡to adresais.

IeÅ¡kovei nepateikus jokių įrodymų, kad atsakovas bÅ«tų panaudojęs aptartose elektroninio paÅ¡to dėžutėse iÅ¡saugotÄ informacijÄ kitais nei darbo tikslais, nėra jokio pagrindo Å¡iuo pagrindu konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumo. 14.8. Trečiųjų asmenų renginys, į kurį atsakovas buvo pakviestas svečio teisėmis, įvyko 2018 m. rugsėjo mėnesį, jau pasibaigus atsakovo darbo teisiniams santykiams su ieÅ¡kove. Pažymėtina, kad darbo santykiai su atsakovu buvo nutraukti ieÅ¡kovės iniciatyva.

Atsakovas įsidarbino „CIVITTA“ grupės įmonėje „Civitta Latvia SIA“ konsultantu nuo 2019 m. vasario 4 d. Atsakovo darbas įmonėje „Civitta Latvia SIA“ yra susijęs tik su tiesioginių darbdavio pavedimų vykdymu, darbu su darbdavio klientais, konkrečių pavestų užduočių, kuriose yra aktualios atsakovo kaip ekonomikos klausimų eksperto žinios, įgyvendinimas. Atsakovas neužsiima ir neatlieka jokių veiksmų, kuriais būtų skatinami paslaugų pardavimai ar naujų klientų pritraukimas.

Aplinkybė, jog dalis ieÅ¡kovės ir trečiųjų asmenų klientų sutampa, niekaip nepažeidžia draudimo naudoti ieÅ¡kovės konfidencialiÄ informacijÄ , nes atsakovas naudojasi tik savo iÅ¡silavinimu, sukaupta profesine patirtimi ir žiniomis, kurios yra neatsiejamos nuo jo kaip asmens profesinės kvalifikacijos, ir nenaudoja jokios ieÅ¡kovės konfidencialios informacijos. 14.9. Derybų dėl bendrovės pirkimo metu tretiesiems asmenims pateikta informacija buvo bendro pobÅ«džio, pateikianti apibendrintus rodiklius, kurie yra aktualÅ«s sprendžiant, kokiÄ kainÄ siÅ«lyti už ketinamÄ Ä¯sigyti bendrovę, tačiau patys savaime neatskleidžia jokių duomenų, kurie galėtų kokiu nors bÅ«du bÅ«ti panaudoti siekiant nesÄ Å¾iningai konkuruoti. 14.10.

Atsakovas į paÅ¡to dėžutę strategylabsbackup@gmail.com niekada negavo kvietimų į susitikimÄ su kliento (duomenys neskelbtini) atstovais. Pirmasis kvietimas į susitikimÄ buvo siųstas į elektroninį paÅ¡tÄ j.s.@strategylabs.lt 2019 m. spalio 8 d., tačiau dar 2019 m. rugsėjo 27 d. visi automatiniai persiuntimai iÅ¡ Å¡io paÅ¡to buvo panaikinti. Atsakovas dalyvavo susitikime su klientu „(duomenys neskelbtini)“, nes „CIVITTA“ komandos atstovas su atsakovu susisiekė tiesiogiai. 14.11.

Ä® elektroninio paÅ¡to dėžutę slbluebooks2@gmail.com buvo gauta informacija, kuriÄ sudarė įvairių „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvių lentynų nuotraukos. Tokia tiriamojo pobÅ«džio informacija yra vieÅ¡ai lengvai prieinama, savaime akivaizdi, jai gauti nereikia jokių specifinių žinių ar įgÅ«džių. Nurodyta informacija nebuvo susijusi su jokiais konkrečiais kliento poreikiais, paslaugomis klientui bei pati savaime neturi jokios komercinės vertės. Kaip ir nagrinėjant bylÄ patvirtino pati ieÅ¡kovė, Å¡i informacija nebuvo susijusi su konkrečiu užsakymu, o tik su galimu projektu.

IeÅ¡kovės prielaida, kad, pasinaudodamas nurodyta informacija, atsakovas po darbo santykių bendrovėje pasibaigimo pateikė klientui „(duomenys neskelbtini)“ komercinį pasiÅ«lymÄ savo ar kitų asmenų naudai, yra ne tik neįrodyta jokiais objektyviais įrodymais. Be to, ieÅ¡kovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad neteikė ir net nebandė suformuoti pasiÅ«lymo „(duomenys neskelbtini)“, tačiau negalėjo paaiÅ¡kinti, kas sutrukdė bendrovei tokį pasiÅ«lymÄ pateikti. 14.12.

Atsakovas nedisponuoja duomenimis, kuriuos parsisiuntė 2018 m. rugpjūčio 6 d., niekam jų neperdavė ir savo kasdienėje darbo veikloje naudoja darbdavio „Civitta Latvia SIA“ dokumentus, projektinę medžiagÄ ir know how. Jokių prieÅ¡ingų aplinkybių ieÅ¡kovė ne tik neįrodė, bet ir pati pažymėjo, kad visa Å¡i medžiaga liko bendrovėje, o atsakovas grÄ Å¾ino visas suteiktas darbo priemones. IeÅ¡kovės teikiamos paslaugos yra klientų perkamas konsultantų protinis darbas konkrečiam atvejui, idėjos dėl pavestos užduoties, pats mÄ stymas kaip toks ir jo rezultatas pagal specifines kiekvienos situacijos aplinkybes, taigi, net ir turint ieÅ¡kovės nurodytÄ informacijÄ , ji nesudarytų prielaidų nesÄ Å¾iningai konkuruoti, nes pati teikiamų paslaugų specifika nulemia kiekvieno įgyvendinamo projekto individualumÄ bei tai, jog pagrindinė priemonė ir resursas teikiant Å¡ios srities paslaugas yra paties konsultanto įžvalgumas ir unikalios idėjos, gimstančios iÅ¡ protinio darbo ir profesinių žinių, o ne materialios ankstesnės informacijos nukopijavimo. 14.13.

IeÅ¡kovės teiginiai, kad Å¡i patyrė nuostolius byloje niekaip neįrodinėjami, byloje nėra įrodytas joks informacijos neteisėtas perdavimas ir net nepaaiÅ¡kinta, kokie ieÅ¡kovės nuostoliai nagrinėjamų aplinkybių kontekste neva yra patirti kaip tokio perdavimo rezultatas. Reikalaujama iÅ¡ atsakovo atlyginti baudos suma yra apskaičiuota nesiremiant jokia logika, chaotiÅ¡kai sugrupuojant neva padarytus pažeidimus ir siekiant sudaryti įspÅ«dį, jog kiekvienas atsakovo veiksmas vertintinas kaip lemiantis savarankiÅ¡kÄ maksimalios baudos sumos taikymÄ , tačiau net patys byloje ieÅ¡kovės pateikti dokumentai tokio skaičiavimo pagrįstumo nepatvirtina.

Itin svarbi yra aplinkybė, kad ieÅ¡kovė dėl atsakovo atliktų neva neteisėtų veiksmų, nepatyrė visiÅ¡kai jokių nuostolių. Nei viename byloje pateiktame ieÅ¡kovės procesiniame dokumente ar teiktuose paaiÅ¡kinimuose neįvardijama bei neįrodoma, kad bendrovė bÅ«tų realiai patyrusi žalÄ , pavyzdžiui, konkrečių užsakymų netekimas, sutartinių santykių vienaÅ¡alis nutraukimas ar panaÅ¡iai. 14.14. Teismas pagrįstai pripažino, kad bÅ«tent informacijos atskleidimo apimtimi akcininkas V.

K. veikė savarankiÅ¡kai, kaip de facto vadovas. Jokių papildomų pasekmių teismas nekonstatavo ir tai jokios papildomos įtakos galutinio naudos gavėjo teisėms bei pareigoms neturi. Teismas nurodė, kad pagal suformuluotÄ ieÅ¡kinio dalykÄ , akcininko atsakomybės klausimas nėra aktualus ir todėl plačiau neanalizuotinas, taigi teismas nepasisakė dėl akcininko atsakomybės ir nenusprendė dėl jo teisių ar pareigų, kurios galėtų turėti jam reikÅ¡mės.

15. Tretieji asmenys „CIVITTA INTERNATIONAL OÜ“ ir UAB „Civitta“ atsiliepime praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo Å¡iuos pagrindinius atsikirtimus: 15.1. Tretieji asmenys iÅ¡ atsakovo negavo jokios informacijos, sudarančios ieÅ¡kovės konfidencialiÄ informacijÄ ir komercines paslaptis. Atsakovas nedalyvavo derybose dėl bendrovės įsigijimo, kadangi visos sÄ lygos buvo derinamos tiesiogiai su V. K.. Duomenis apie ieÅ¡kovę, kurių reikėjo tretiesiems asmenims siekiant atnaujinti pasiÅ«lymÄ dėl kainos, V.

K. nurodymu pateikė M. K., kuris pas ieškovę nedirbo ir atsakovo neturėjo būti kontroliuojamas. Visi šie argumentai pagrįsti byloje esančiais įrodymais. 15.2. Tretieji asmenys turi itin gilias ir plataus masto verslo konsultavimo paslaugų teikimo žinias, verslo konsultacijas teikia pasaulinio masto bendrovėms ir tokia veiklos specifika bei išvystytas aukštas profesionalumas lemia, jog ketinta įsigyti smulki bendrovė objektyviai negali turėti sukūrusi tokių komercinių paslapčių, t. y. veiklos metodų, projektų valdymo bei įgyvendinimo įrankių, verslo valdymo principų, kurių pati savarankiškai jau anksčiau nebūtų išvysčiusi „CIVITTA“ grupė.

Tretieji asmenys neatlieka jokių konkurencijÄ pažeidžiančių veiksmų ir visos ieÅ¡kovės prielaidos dėl trečiųjų asmenų naudojimosi ieÅ¡kovės konfidencialia informacija ir atitinkamai tokiais nesÄ Å¾iningais bÅ«dais įgyto konkurencinio pranaÅ¡umo yra neįrodyti ir nepagrįsti. 15.3. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu reikalauja teismo, kad atsakovui bÅ«tų uždrausta bet kokia forma tiesiogiai ar netiesiogiai perduoti iÅ¡ UAB „Strategy Labs” gautÄ konfidencialiÄ informacijÄ bet kokiems tretiesiems asmenims, taip pat uždrausti Å¡ia informacija naudotis ir pan.

Atsakovas Å¡ių veiksmų neatliko, neatlieka, neketina atlikti ir nėra jokio pagrindo tenkinti tokį ieÅ¡kinio reikalavimÄ , nes nėra prielaidų spręsti, kad tokia priemonė yra bÅ«tina. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl kilusio ginčo esmės ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų 16. IeÅ¡kovė UAB „Strategy Labs“ kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama uždrausti bet kokia forma tiesiogiai ar netiesiogiai perduoti iÅ¡ UAB „Strategy Labs“ gautÄ konfidencialiÄ informacijÄ bet kokiems tretiesiems asmenims; uždrausti UAB „Strategy Labs“ konfidencialiÄ informacija asmeniÅ¡kai naudotis gaunant ar siekiant gauti finansinės naudos; uždrausti skatinti UAB „Strategy Labs“ klientus (pagal pateikiamÄ sÄ raÅ¡Ä ) su pačiais atsakovais ar bet kokiais kitais trečiaisiais asmenimis sudaryti bet kokias sutartis dėl UAB „Strategy Labs“ teikiamų paslaugų teikimo; uždrausti skatinti UAB „Strategy Labs“ darbuotojus nutraukti su bendrove sudarytas sutartis ar kitaip nesilaikyti sutarčių nuostatų; priteisti iÅ¡ atsakovo J.

Å . 50 000 Eur dydžio nuostolius už penkis Konfidencialumo susitarimo pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų, taip pat nusprendęs, kad ieÅ¡kovės nurodytos informacijos nėra pagrindo vertinti kaip konfidencialios ar komercinės paslapties. IeÅ¡kovė su Å¡iuo teismo vertinimu nesutinka, praÅ¡o teismo sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kinį tenkinti visa apimtimi.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principÄ teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo Å¡alių, o ne teismo pareiga, teismas nagrinėja ginÄÄ neperžengdamas ginčo Å¡alių nustatytų ribų, kurias apibrėžia ieÅ¡kinio dalykas (reikalavimas) ir nurodytas faktinis ieÅ¡kinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimÄ ). Nors ieÅ¡kovė procesiniuose dokumentuose epizodiÅ¡kai nurodė ir pirmosios instancijos teismas atskirai pasisakė dėl ieÅ¡kovės klientų viliojimo, tačiau ieÅ¡kovė neįrodinėjo, kad atsakovas pasinaudojo ieÅ¡kovės konfidencialia informacija ar jÄ pavieÅ¡ino, perdavė tretiesiems asmenims, siekdamas nesÄ Å¾iningai konkuruoti, taigi neįrodinėjo deliktinės atsakomybės sÄ lygų atsakovui pažeidus Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, todėl deliktinės civilinės atsakomybės klausimas dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas.

18. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieÅ¡kinį, pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsikirtimų į juos argumentus sprendžia, kad nagrinėjamos civilinės bylos dalykÄ sudaro klausimai, ar ieÅ¡kovės nurodyta informacijos atitinka komercinės paslapties sampratÄ ir ar tokia informacija gali bÅ«ti laikoma konfidencialia, taip pat spręstina, ar atsakovas pažeidė Konfidencialumo susitarimo nuostatas ir dėl to yra pagrindas atsakovo sutartinei civilinei atsakomybei kilti.

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat byloje nenustatytas pagrindas peržengti apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir liudytojos apklausos 20. IeÅ¡kovė praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka ir liudytoja apklausti ieÅ¡kovės naujÄ vadovę A. D., kuri galėtų paliudyti apie tai, kad atsakovas neperdavė nukopijuotos bendrovės duomenų bazės ir „(duomenys neskelbtini)“ rengiamo projekto medžiagos, o naujoji vadovė nebuvo informuota apie paÅ¡to dėžutes, kurios atsakovo buvo neteisėtai naudotos bendrovės veikloje.

21. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus tuos atvejus, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas. Dalyvaujančių asmenų praÅ¡ymas bylÄ apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (CPK 322 straipsnis). Lingvistinis CPK 322 straipsnio aiÅ¡kinimas leidžia teigti, kad žodinis bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme galimas iÅ¡imtiniais (bÅ«tinais) atvejais.

22. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės, kurias gali nurodyti ieÅ¡kovės praÅ¡oma apklausti liudytoja, neturi esminės reikÅ¡mės nagrinėjamai bylai, kadangi iÅ¡ bylos duomenų akivaizdu, jog ieÅ¡kovė minėtų duomenų nėra praradusi, o kitoms ieÅ¡kovės nurodytoms aplinkybėms pagrįsti ir įvertinti pakanka byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų.

Dėl Å¡alis siejusių teisinių santykių ir taikytino teisinio reglamentavimo 23. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 25 straipsnio 5 dalis numato galimybę Å¡alims, kurias sieja darbo teisiniai santykiai, sudaryti papildomÄ susitarimÄ dėl konfidencialios informacijos apsaugos. Darbo sutarties Å¡alys gali sulygti dėl to, kad darbuotojas darbo sutarties vykdymo metu ir pasibaigus darbo sutarčiai asmeniniais ar komerciniais tikslais nenaudos ir kitiems asmenims neatskleis tam tikros iÅ¡ darbdavio ar dėl atliktos darbo funkcijos gautos informacijos, kuriÄ darbo sutarties Å¡alys savo susitarime dėl konfidencialios informacijos apsaugos įvardys konfidencialia.

Darbo sutarties Å¡alys taip pat gali susitarti dėl netesybų už Å¡io susitarimo nevykdymÄ ar netinkamÄ jo vykdymÄ (DK 39 straipsnis). Darbuotojas privalo atlyginti visÄ Å¾alÄ tais atvejais, kai ji padaryta pažeidus pareigÄ saugoti konfidencialiÄ informacijÄ (DK 154 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

24. DK 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad konfidencialia informacija negali bÅ«ti laikomi duomenys, kurie vieÅ¡ai prieinami, taip pat duomenys, kurie pagal teisės aktus ar pagal jų paskirtį negali bÅ«ti laikomi konfidencialiais ar kurių apsaugai darbdavys nesiima protingų priemonių. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad konfidenciali informacija, atsižvelgiant į jos pobÅ«dį ir svarbÄ bei konfidencialumo pareigos intensyvumo laipsnį, gali bÅ«ti skirstoma į informacijÄ , kuri, nors savininko įvardijama kaip konfidenciali, savaime yra akivaizdi ar lengvai pasiekiama (pvz., vieÅ¡ai skelbiami įmonės finansinės atskaitomybės duomenys, vieÅ¡ai skelbiama informacija apie akcininkus, vykdomus projektus, verslo partnerius ir kt.).

Tokia informacija, net jeigu ji ir yra įvardijama kaip konfidenciali, gali bÅ«ti pripažinta nekonfidencialia ir už jos atskleidimÄ , pavieÅ¡inimÄ ar panaudojimÄ nekiltų teisinių padarinių. Konfidencialia informacija taip pat gali bÅ«ti laikoma informacija, kuriÄ Ä¯monės darbuotojai turi laikyti konfidencialia, tačiau tokia informacija, kai su ja yra susipažįstama, tampa neatsiejama jų gebėjimų, įgÅ«džių bei žinių dalimi (pvz., įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo bÅ«dai ir kt.).

Todėl darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tokio pobÅ«džio informacijÄ tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje jÄ sužinojo. Pasibaigus darbo santykiams, buvę darbuotojai gali be jokių apribojimų naudoti gautÄ aptariamos rūšies informacijÄ savo naudai ir interesais. Specifinio pobÅ«džio konfidenciali informacija – tokia informacija neatitinka komercinės paslapties apibrėžties, tačiau kai darbuotojas su ja susipažįsta, ji netampa neatsiejama jo gebėjimų, žinių ir kompetencijos dalimi.

Å i informacija yra saugoma, o už jos atskleidimÄ ar panaudojimÄ , net ir pasibaigus darbo santykiams, buvusiam darbuotojui gali kilti teisinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016). Taigi, nepaisant to, kaip konfidencialiÄ informacijÄ apibrėžė Å¡alys, ne visais atvejais už tokios informacijos atskleidimÄ yra pagrindas civilinei atsakomybei kilti.

25. Komercinė paslaptis yra konfidencialios informacijos dalis. Komercine paslaptimi laikoma informacija, jeigu ji turi tikrÄ ar potencialiÄ komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali bÅ«ti laisvai prieinama dėl Å¡ios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas jÄ yra patikėjęs, protingų pastangų iÅ¡saugoti jos slaptumÄ . Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad komercine paslaptimi gali bÅ«ti informacija, kuri neprivaloma vieÅ¡ai skelbti, nėra žinoma tretiesiems asmenims ir jÄ pagal įstatymÄ nedraudžiama pripažinti komercine paslaptimi; kuriÄ savininkas saugo protingomis pastangomis, pavyzdžiui, fizinėmis, techninėmis, teisinėmis, organizacinėmis ar kitokiomis priemonėmis; kuri turi komercinę vertę arba jos praradimas bÅ«tų komerciÅ¡kai žalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2006, 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2011, kt.).

26. Teisinė konfidencialios informacijos kategorija yra platesnė už teisinę komercinės paslapties kategorijÄ , taigi komercinės paslaptys yra viena iÅ¡ konfidencialios informacijos rūšių. Informacija, kuri neatitinka komercinėms paslaptims keliamų reikalavimų, gali patekti į konfidencialios informacijos sÄ vokÄ ir Å¡iuo pagrindu bÅ«ti saugoma. Duomenys, sudarantys konfidencialios informacijos turinį, ne visuomet yra komercinė paslaptis. Pareiga saugoti konfidencialiÄ informacijÄ paprastai egzistuoja, kai ji nustatyta sutartyje, o pareiga saugoti komercinę paslaptį visų pirma kyla iÅ¡ įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).

27. Kaip jau buvo minėta anksčiau, ieÅ¡kovė ir atsakovas buvo sudarę Konfidencialumo susitarimÄ , kurio 1.5 papunktyje buvo apibrėžta, kas yra laikoma konfidencialia informacija, o II skyriuje buvo numatyti darbuotojo įsipareigojimai, inter alia (taip pat) neatskleisti, neperduoti ar kitu bÅ«du neperleisti konfidencialios informacijos tretiesiems asmenims visÄ darbo sutarties su bendrove galiojimo laikÄ ir ne mažiau kaip trejus metus po darbo santykių pasibaigimo (Konfidencialumo susitarimo 2.1 papunktis), imtis visų bÅ«tinų priemonių konfidencialiai informacijai iÅ¡saugoti (Konfidencialumo susitarimo 2.4 papunktis), nenaudoti informacijos kitais nei darbo funkcijų tikslais (Konfidencialumo susitarimo 2.6 papunktis) ir kt.

Už Å¡ių įsipareigojimų nevykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ Å¡alys numatė 10 000 Eur baudÄ (minimalius nuostolius) kiekvieno pažeidimo atveju ir pažymėjo, kad tai nepanaikina darbdavio teisės reikalauti visų nuostolių atlyginimo (Konfidencialumo susitarimo 2.7 papunktis). Taigi tarp Å¡alių susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai ir nagrinėjamoje civilinėje byloje keliamas atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės klausimas jam pažeidus Konfidencialumo susitarime įtvirtintus įsipareigojimus.

28. Tam, kad atsakovui už komercinės paslapties ir (ar) konfidencialios informacijos atskleidimÄ kiltų civilinė atsakomybė, turi bÅ«ti nustatyta, ar informacija, dėl kurios vyksta ginčas, yra Konfidencialumo susitarimu saugomas objektas, taip pat turi bÅ«ti nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis) ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis).

Toliau teisėjų kolegija pasisako dėl kiekvieno ieÅ¡kovės nurodyto Konfidencialumo susitarimo pažeidimo ir pagrindo atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Dėl atsakovo civilinės atsakomybės neapsaugojant ieÅ¡kovės komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos nuo trečiųjų asmenų 29. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovas J. Å ., bÅ«damas bendrovės vadovu, nesiėmė jokių priemonių, kad bÅ«tų apsaugota ieÅ¡kovės konfidenciali informacija ir komercinės paslaptys nuo konkurentų, o bÅ«tent, vykstant deryboms su trečiaisiais asmenimis dėl bendrovės įsigijimo, atsakovas nesudarė jokių teisinių sutarčių dėl draudimo konkurentams tokiÄ informacijÄ panaudoti savo komercinėje veikloje.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas ginčo informacijÄ perdavė V. K., ieÅ¡kovės vienintelio akcininko „LEWBEN BACCA HOLDINGS LIMITED“ akcininkui, kuris tokiÄ informacijÄ turėjo teisę gauti, ir sprendė, kad atsakovas neturėjo pareigos papildomais susitarimais Å¡ios informacijos apsaugos užtikrinti. O ginčo informacijÄ tretiesiems asmenims perdavė M. K., kuris nebuvo bendrovės darbuotojas ir atsakovo, kaip bendrovės vadovo, nebuvo kontroliuojamas. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nesutinka su Å¡iuo vertinimu ir nurodo, kad akcininko veiksmai neeliminuoja atsakovo, kaip vadovo, atsakomybės už tuos veiksmus (neveikimÄ ), kurie buvo atlikti dar iki akcininko veiksmų ir galėjo užkirsti keliÄ bendrovės interesų pažeidimui.

30. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovas ginčo informacijos tretiesiems asmenims neperdavė ir nepažeidė Konfidencialumo susitarimo 2.4 papunkčio, numačiusio pareigÄ imtis visų bÅ«tinų priemonių konfidencialiai informacijai apsaugoti, taigi neatliko neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad Å¡i informacija buvo paskleista (perduoda trečiųjų asmenų praÅ¡ymu) vykstant deryboms dėl ieÅ¡kovės UAB „Strategy Labs“ akcijų pardavimo.

IÅ¡ civilinėje byloje esančios medžiagos matyti, kad tretieji asmenys duomenis apie bendrovę gavo 2018 m. rugpjūčio 1 d. elektroniniu paÅ¡tu iÅ¡ M. K. (1 t, b. l. 340; 2 t, b. l. 38), tretieji asmenys tiesiogiai atsakovo jokios informacijos apie ieÅ¡kovę neprašė, o susiraÅ¡inėjimas dėl duomenų pateikimo vyko tarp M. K., A. S. V, E. J. ir V. K. (1 t, b. l. 340–358; 2 t, b. l. 40–41). Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad bendrovės finansinę informacijÄ , J.

R. darbo užmokesčio paskaičiavimo formulę, duomenis apie klientus ir kt., kuriÄ ieÅ¡kovė įvardija komercine paslaptimi ir konfidencialia informacija, tretieji asmenys gavo ne iÅ¡ atsakovo, o iÅ¡ M. K., kuris nebuvo ieÅ¡kovės darbuotojas ir atsakovo neturėjo bÅ«ti kontroliuojamas.

31. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovo veiksmai, perduodant informacijÄ bendrovės vienintelio akcininko „LEWBEN BACCA HOLDINGS LIMITED“ vieninteliam akcininkui V. K. yra neteisėti. Nors nuo 2017 m. lapkričio 29 d. galiojančiame ABÄ® 18 straipsnyje, kuris reglamentuoja akcininko teisę į informacijÄ , inter alia numatyta, kad bendrovė gali atsisakyti sudaryti galimybę akcininkui, Å¡iuo atveju V. K., susipažinti ir (ar) pateikti dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, tačiau teisėjų kolegija nemato pagrindo nukrypti nuo pagal ankstesnę minėto straipsnio redakcijÄ suformuotos kasacinio teismo praktikos, kurioje teigiama, kad akcininkui, turinčiam didesnį turtinį interesÄ dėl valdomo akcijų skaičiaus teisė susipažinti su visais bendrovės dokumentais užtikrina jam teisę stebėti bendrovės veiklÄ ir apsaugoti savo investicijÄ Ä¯ bendrovę (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-219/2017).

Å i kasacinio teismo praktika koreliuoja ir su tikslais, kurių buvo siekiama keičiant ABÄ® 18 straipsnio nuostatas, o bÅ«tent, kad informacijos neatskleidimas bÅ«tų pateisinamas tik tais atvejais, kai įtariama, jog bendrovei gali bÅ«ti padaryta žala, pavyzdžiui, yra pagrįstų įtarimų, kad gauta komercinę (gamybinę) paslaptį ar kitus konfidencialius duomenis sudaranti informacija, bus panaudota su bendrove nesusijusiems tikslams ar atskleistos prekybos paslaptys konkurentams ir dėl to bendrovė patirs didelę finansinę ar konkurencinę žalÄ (2017 m. gegužės 22 d. aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas dėl įstatymų projektų Reg. Nr. XIIIP-724–XIIIP-727; dėl ABÄ® Nr. VIII-1835 161, 18, 19, 20, 21, 25, 31, 32, 33, 34, 37 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 371 straipsniu įstatymo projekto).

Be to, galimybę neatskleisti informacijos akcininkams tik tuo atveju, jeigu bendrovei gali bÅ«ti padaryta žala, numato ir Europos modelinis bendrovių aktas (angl. European Model Companies Act (toliau – EMCA), 2017 m.), kuriame be kita ko pažymėta, kad informacijos apie bendrovę gavimas užtikrina akcininkų teisę tinkamai realizuoti kitas savo teises, efektyviai daryti įtakÄ bendrovei bei kontroliuoti bendrovės valdymo organus (EMCA, p. 256). Taigi, akcininko praÅ¡ymu ir pavedimu, vykstant deryboms dėl bendrovės pardavimo, atsakovas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigÄ pateikti vieninteliam akcininkui V.

K. konfidencialiÄ ir (ar) komercinę paslaptį sudarančiÄ informacijÄ . Be to, pareiga saugoti sužinotas komercines paslaptis kyla iÅ¡ įstatymo, nepriklausomai nuo komercinės paslapties gavėjo teisinio statuso – ar jis yra akcininkas, darbuotojas, ar kitas komercinę paslaptį gavęs asmuo (CK 1.116 straipsnio 3 dalis). Galiausiai, atsakovas ginčo informacijÄ perdavė žinodamas, kad ji bus teikiama tretiesiems asmenims derybų dėl UAB „Strategy Labs“ akcijų pardavimo metu, o pareigÄ saugoti konfidencialiÄ informacijÄ ikisutartiniuose santykiuose numato įstatymas, nepaisant to, ar sutartis sudaryta, ar ne, o Å¡iÄ pareigÄ pažeidusi Å¡alis privalo atlyginti kitai Å¡aliai padarytus nuostolius (CK 6.164 straipsnis).

32. Byloje nėra ginčo dėl to, kad J. R. buvo ieÅ¡kovės darbuotojas, taigi, konfidencialiÄ informacijÄ , inter alia bendrovės komercines paslaptis, buvo įsipareigojęs saugoti pagal bendrovėje nustatytas taisykles. Kita vertus, kaip jau buvo nustatyta anksčiau, J. R. ginčo informacijos tretiesiems asmenims neperdavė.

33. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad atsakovas, kaip bendrovės vadovas, pažeidė ABÄ® 37 straipsnio 11 dalies normÄ , įpareigojančiÄ vadovÄ saugoti bendrovės komercines (gamybines) paslaptis, ir ABÄ® 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte numatytÄ pareigÄ tinkamai organizuoti bendrovės veiklÄ bei fiduciarines vadovo pareigas, kadangi nesiėmė jokių koordinacinių bei prevencinių tikslų, kad bÅ«tų apsaugoti bendrovės interesai. Taigi Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė atsakovo civilinės atsakomybės klausimÄ kelia deliktinės atsakomybės pagrindu jam pažeidus įstatyme nustatytus reikalavimus, tačiau nuostolius (žalÄ ), kaip civilinės atsakomybės sÄ lygÄ , praÅ¡o priteisti remdamasi tik Konfidencialumo susitarimo 2.7 papunkčio nuostatomis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Konfidencialumo susitarimo 2.7 papunktyje Å¡alių sulygtas baudos dydis neapėmė ir nenustatė minimalių nuostolių už atsakovo, kaip bendrovės vadovo, pareigų nevykdymÄ , todėl teisiÅ¡kai nepagrįsta už atsakovo neteisėtus veiksmus, kylančius deliktinės atsakomybės pagrindais, reikalauti Konfidencialumo susitarime nustatytos baudos priteisimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo pasisakyti ir analizuoti atsakovo, kaip bendrovės vadovo, neteisėtų veiksmų – pareigos tinkamai organizuoti bendrovės veiklÄ ir fiduciarinių pareigų pažeidimo, kadangi ieÅ¡kovė neįrodinėjo visų atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygų, inter alia ieÅ¡kovės patirtos žalos (nuostolių) dydžio dėl atsakovo, kaip bendrovės vadovo, neteisėtų veiksmų.

34. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovas ginčo informacijos tretiesiems asmenims neperdavė. Atsakovas tinkamai vykdė Konfidencialumo susitarimo 2.4 papunktį, numačiusį pareigÄ imtis visų bÅ«tinų priemonių konfidencialiai informacijai apsaugoti. Atsakovas, žinodamas, kad teikiama informacija yra reikalinga vykstančioms deryboms dėl bendrovės pirkimo – pardavimo, teikdamas informacijÄ asmenims, turintiems teisę jÄ gauti, neturėjo papildomų pareigų informuoti apie tokios informacijos saugojimÄ dėl to, kad pareiga saugoti tiek konfidencialiÄ informacijÄ , tiek komercinę paslaptį, tretiesiems asmenims Å¡iuo atveju kilo iÅ¡ įstatymo.

Taigi pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmetė pagrįstai. Dėl atsakovo civilinės atsakomybės susikÅ«rus paÅ¡to dėžutę strategylabsbackup@gmail.com 35. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovas nustatė į oficialų jo elektroninį paÅ¡tÄ gaunamų laiÅ¡kų peradresavimÄ Ä¯ savo asmeninę paÅ¡to dėžutę strategylabsbackup@gmail.com, į kuriÄ net ir po darbo santykių pasibaigimo atsakovas gavo deÅ¡imtis ieÅ¡kovės klientų ir vidinių bendrovės laiÅ¡kų.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas turėjo teisę tokiÄ informacijÄ gauti, o pačiai ieÅ¡kovei teko pareiga panaikinti technines galimybes gauti atsakovui elektroninius laiÅ¡kus po darbo santykių pasibaigimo. IeÅ¡kovė su Å¡iuo pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka teigdama, kad atsakovas neturėjo teisės darbinėje veikloje naudoti asmeninės paÅ¡to dėžutės, o dalis į jÄ gautos informacijos – kliento „(duomenys neskelbtini)“ kvietimai į darbinius susitikimus – buvo komercinė paslaptis, kuriÄ jis neteisėtai perdavė tretiesiems asmenims.

36. Teisėjų kolegija pritaria atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentams, kad iÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, jog atsakovas negavo kliento „(duomenys neskelbtini)“ kvietimų į darbinius susitikimus į paÅ¡to dėžutę strategylabsbackup@gmail.com. IÅ¡ civilinėje byloje esančios medžiagos nustatyta, kad kliento „(duomenys neskelbtini)“ kvietimai į darbinius susitikimus į atsakovo oficialiÄ paÅ¡to dėžutę anksčiausiai buvo pradėti siųsti 2018 m. spalio 9 d. (1 t, b. l. 172), tačiau tai, kad Å¡i informacija buvo persiųsta į elektroninio paÅ¡to dėžutę strategylabsbackup@gmail.com byloje nėra, ir ieÅ¡kovės pridėtas persiųstų laiÅ¡kų iÅ¡raÅ¡as už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. iki 2018 m. spalio 11 d.

Å¡ios aplinkybės nepagrindžia (1 t, b. l. 29–94). PrieÅ¡ingai, iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad ieÅ¡kovės darbuotojas dar 2018 m. rugsėjo 27 d. pastebėjo, jog atsakovas buvo nustatęs gaunamų elektroninių laiÅ¡kų peradresavimÄ Ä¯ savo asmeninę paÅ¡to dėžutę strategylabsbackup@gmail.com (1 t, b. l. 28) ir Å¡iuos nustatymus pakeitė, taigi ieÅ¡kovės kliento „(duomenys neskelbtini)“ kvietimų, siųstų į oficialų atsakovo elektroninį paÅ¡tÄ , į paÅ¡to dėžutę strategylabsbackup@gmail.com atsakovas jau nebegalėjo gauti.

37. Kita vertus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo kliento „(duomenys neskelbtini)“ kvietimų į darbinius susitikimus laikyti bendrovės komercine paslaptimi. Komercinės paslaptys yra nuosavybės objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 35 punktas), atsirandantis kaip tam tikros intelektinės veiklos rezultatas, todėl kvietimas į darbinį susitikimÄ pagal savo informacijos pobÅ«dį ir turinį negali bÅ«ti laikomas komercine paslaptimi. Taigi minėta informacija nėra saugoma ne tik Konfidencialumo susitarimo 1.5.1 papunkčio nuostatų, bet ir Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo, inter alia numatančio atsakomybę ir už neteisėtÄ komercinių paslapčių gavimÄ .

38. Kaip jau buvo minėta anksčiau, teisinė konfidencialios informacijos kategorija yra platesnė už teisinę komercinės paslapties kategorijÄ , konfidencialiai informacijai bÅ«dingas mažesnis apsaugos intensyvumas, o pareiga saugoti konfidencialiÄ informacijÄ paprastai kyla tokia apimtimi, kaip ji nustatyta sutartyje. Å alys Konfidencialumo susitarime expressis verbis (tiesiogiai) nesulygo atsakomybės už konfidencialios informacijos gavimÄ , todėl vien aplinkybė, kad atsakovas gavo tam tikrÄ informacijÄ Ä¯ paÅ¡to dėžutę strategylabsbackup@gmail.com, negali užtraukti atsakovui sutartinės civilinės atsakomybės. Kita vertus, byloje nėra ginčo dėl to, kad į paÅ¡to dėžutę strategylabsbackup@gmail.com buvo tiesiog peradresuojami atsakovo oficialiu jo elektroniniu paÅ¡tu gaunami laiÅ¡kai, taigi visÄ informacijÄ , kol atsakovas dirbo pas ieÅ¡kovę, vertinant jÄ konfidencialumo aspektu, atsakovas gavo teisėtai.

Be to, ieškovė apeliaciniame skunde pripažįsta aplinkybę, kad dalis informacijos, gautos į pašto dėžutę strategylabsbackup@gmail.com, neturi realios ar potencialios komercinės vertės, taigi neatitinka nei komercinės paslapties, nei konfidencialios informacijos požymių.

39. Dėl to, kad atsakovas ir po darbo santykių pasibaigimo gavo minėtus elektroninius laiškus, atsakomybė tenka ir pačiai ieškovei, kadangi ji operatyviai nesiėmė veiksmų šiai informacijai apsaugoti. Patikrinimas dėl atsakovo veiksmų buvo inicijuotas dar 2018 m. rugpjūčio 20 d., tačiau tik 2018 m. rugsėjo 27 d. buvo nustatyta laiškų peradresavimo funkcija, nors tam ieškovė turėjo visas technines galimybes ir žmogiškuosius išteklius.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė savo procesiniuose dokumentuose be kliento „(duomenys neskelbtini)“ kvietimų į darbinius susitikimus nenurodė daugiau jokios konfidencialios informacijos ar komercinių paslapčių, kurias atsakovas galimai gavo į elektroninio pašto dėžutę strategylabsbackup@gmail.com. Taigi, nenustačius objekto, kuris buvo saugomas pagal Konfidencialumo susitarimo nuostatas, nėra pagrindo atsakovo sutartinei civilinei atsakomybei kilti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šis ieškinio reikalavimas pirmosios instancijos teismo taip pat buvo atmestas pagrįstai.

Dėl atsakovo civilinės atsakomybės dalyvavus konkuruojančios bendrovės organizuotame vasaros renginyje 41. Ieškovė ieškinyje pažymėjo, kad atsakovas, galimai dar eidamas bendrovės vadovo pareigas, jau dalyvavo jos tiesioginių konkurentų – trečiųjų asmenų – darbuotojų vasaros renginyje. Nurodė, kad tai patvirtina, jog atsakovas atskleidė bendrovės komercines paslaptis, ir laikė, kad tai yra savarankiškas Konfidencialumo susitarimo pažeidimas ir pagrindas sutartinei civilinei atsakomybei kilti.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas renginyje dalyvavo jau po darbo santykių su ieškove pasibaigimo ir sprendė, kad ieškovė neįrodė jokių neteisėtų atsakovo veiksmų, susijusių su neteisėtu disponavimu bendrovės informacija.

42. Nors ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde praÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti visa apimti, inter alia priteisti 10 000 Eur baudÄ už Å¡iuos, ieÅ¡kovės teigimu, neteisėtus atsakovo veiksmus, tačiau ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde jau neįrodinėja ir nepasisako dėl to, kad atsakovo dalyvavimas trečiųjų asmenų organizuotame renginyje yra savarankiÅ¡kas pagrindas sutartinei civilinei atsakomybei kilti. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde pagrįstai pažymi, kad aplinkybė, jog atsakovas dalyvavo trečiųjų asmenų darbuotojų vasaros renginyje, gali bÅ«ti reikÅ¡minga kitų aplinkybių kontekste kaip netiesioginis įrodymas, pagrindžiantis informacijos atskleidimÄ tretiesiems asmenims.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie atsakovo veiksmai negali bÅ«ti laikomi savarankiÅ¡ku pažeidimu, o informacijos atskleidimas nagrinėjamoje civilinėje byloje yra bÅ«tina sÄ lyga atsakovo sutartinei civilinei atsakomybei kilti. Taigi ir Å¡is ieÅ¡kinio reikalavimas pirmosios instancijos teismo buvo atmestas pagrįstai. Dėl atsakovo civilinės atsakomybės susikÅ«rus paÅ¡to dėžutę slbluebooks2@gmail.com ir pasisavinus bendrovės duomenų bazę 43. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas be teisėto pagrindo 2018 m. rugpjūčio 6 d. atsisiuntė bendrovės darbuotojų ilgametėmis pastangomis, intelektiniu darbu, investicijomis į žmogiÅ¡kuosius resursus ir analitinius tyrimus, sukurtÄ didelę duomenų ir intelektinės nuosavybės bazę (know-how) bei jÄ atskleidė tretiesiems asmenims.

Be to, atsakovas, jau nebebÅ«damas bendrovės vadovu ir neturėdamas tam jokio teisinio pagrindo, 2018 m. rugpjūčio 20 d. gavo į savo asmeninę dėžutę slbluebooks2@gmail.com bendrovės komercinę paslaptį ir kitÄ konfidencialiÄ informacijÄ . Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas, atsisiųsdamas ieÅ¡kovės duomenų bazę, veikė įgaliojimų ribose, o įrodymų, kad minėta informacija bÅ«tų neteisėtai panaudota, byloje nėra. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė neįrodė, kad elektroniniu paÅ¡tu slbluebooks2@gmail.com gauti duomenys sudaro komercinę paslaptį, taip pat nėra duomenų, kad atsakovas Å¡iuos duomenis atskleidė.

IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde su Å¡iomis teismo iÅ¡vadomis nesutinka, nurodo, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas, ieÅ¡kovei nustatė per aukÅ¡tÄ Ä¯rodinėjimo standartÄ dėl informacijos atskleidimo ir laikosi pozicijos, kad atsakovas neteisėtais veiksmais gavo bendrovės komercinę paslaptį sudarančiÄ informacijÄ ir jÄ atskleidė tretiesiems asmenims.

44. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad bylose dėl komercinės informacijos atskleidimo įrodinėjimas turi tam tikrÄ specifikÄ . Su komercinės paslapties atskleidimu susijusiose bylose reikÅ¡mingi yra netiesioginiai įrodymai ir jų visapusiÅ¡kas bei objektyvus vertinimas, nes gauti tiesioginių įrodymų apie paslapties atskleidimÄ patvirtinančius veiksmus ar neveikimÄ yra sunku. Tokiose bylose teismai dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo, jų tarpusavio ryÅ¡io turi spręsti vertindami byloje esančių įrodymų, tarp jų – ir netiesioginių, viseto duomenis (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2013 ir kt.).

45. PrieÅ¡ingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, byloje yra pakankamai netiesioginių įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovas tretiesiems asmenims atskleidė informacijÄ , gautÄ Ä¯ paÅ¡to dėžutę slbluebooks2@gmail.com, ir jÄ naudojo su darbo funkcijų vykdymu nesusijusiais (asmeniniais) tikslais, taigi pažeidė Konfidencialumo susitarimo 2.1 papunktį ir tokiu bÅ«du atliko neteisėtus veiksmus. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas nebebuvo bendrovės vadovas ir su „(duomenys neskelbtini)“ projektu nedirbo, tačiau 2018 m. rugpjūčio mėnesį, neturėdamas jokio teisinio pagrindo, pateikė praÅ¡ymÄ gauti su „(duomenys neskelbtini)“ projektu susijusiÄ informacijÄ ir jÄ gavo.

Nors ieškovės ir kliento „(duomenys neskelbtini)“ paskutinis projektas baigėsi 2018 m. gegužės 29 d., tačiau 2018 m. spalio 9 d. ir vėlesnėmis dienomis į atsakovo pašto dėžutę j.s@strategylabs.lt buvo atsiųsta net 18 kvietimų į darbo susitikimus Rygoje su klientu „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. spalio mėnesį (1 t, b. l. 163–172). Atsakovas neginčija, kad 2018 m. rudenį jis lankėsi „(duomenys neskelbtini)“ patalpose ir, nors dar nebuvo įdarbintas su ieškove konkuruojančioje „CIVITTA“ įmonių grupėje, jose dirbo su „CIVITTA“ darbuotojų komanda.

46. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad atsakovas, atsisiųsdamas ieÅ¡kovės duomenų bazę, veikė įgaliojimų ribose, ir byloje nėra duomenų, jog minėta informacija bÅ«tų neteisėtai panaudota, yra nepagrįstos. Nors atsakovas kaip bendrovės direktorius nuolat turėjo prieigÄ prie visos bendrovės duomenų bazės, galėjo Å¡iuos duomenis bet kada gauti ir atsisiųsti, taigi vien duomenų bazės atsisiuntimas per se negali bÅ«ti laikomas neteisėtu.

Visgi teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad aplinkybės, jog atsakovas Å¡iÄ informacijÄ pradėjo siųstis pirmadienį ryte, 5 val. 36 min., negalėjo nurodyti konkrečių ir pagrįstų tokios apimties informacijos atsisiuntimo priežasčių, grÄ Å¾ino kompiuterį su iÅ¡trinta informacija ir dėl to nebuvo įmanoma nustatyti, ar atsisiųsta informacija buvo vėliau perraÅ¡yta į kitas laikmenas ar iÅ¡siųsta, netiesiogiai patvirtinta, kad atsakovas gauta informacija disponavo neteisėtai.

47. Atmestini kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, kad tiek informacijÄ , gautÄ Ä¯ paÅ¡to dėžutę slbluebooks2@gmail.com, tiek atsisiųstÄ duomenų bazę atsakovas siekė iÅ¡saugoti vienoje vietoje, kadangi tam, prieÅ¡ingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, objektyviai nebuvo jokio poreikio. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad visa informacija buvo saugoma Google Drive diske ir sinchronizuojama į debesų saugyklÄ , taigi, kaip pagrįstai teigia ieÅ¡kovė, ji galėjo bÅ«ti bet kuriuo metu pasiekiama.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti ir atsakovo argumentai, kad visų jo atsisiųstų dokumentų reikėjo informacijai tretiesiems asmenims surinkti ir pateikti vykusių derybų dėl bendrovės įsigijimo metu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas bÅ«tų gavęs užklausÄ dėl konkrečių duomenų pateikimo. Be to, iÅ¡ atsisiųstų failų pavadinimų matyti, kad tai yra iÅ¡ esmės skirtinga turiniu ir laiko atžvilgiu informacija, todėl teisėjų kolegija laiko neįrodyta, kad ji galėjo bÅ«ti reikalinga pateikti tretiesiems asmenims vykusių derybų dėl UAB „Strategy labs“ įsigijimo metu.

48. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas glaudžiai bendravo su konkuruojančios „CIVITTA“ įmonių grupės darbuotojais, dalyvavo „CIVITTA“ įmonių grupėje organizuotose renginiuose, o nuo 2019 m. vasario mėnesio pradėjo dirbti „CIVITTA“ įmonių grupėje. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios aplinkybės yra pakankamos teigti, kad atsakovas iÅ¡ bendrovės gautÄ informacijÄ tretiesiems asmenims atskleidė ir jÄ panaudojo ne su darbo funkcijomis pas ieÅ¡kovę susijusiais tikslais, taigi neteisėtai naudojo ieÅ¡kovės informacijÄ , kuriÄ ji įvardija konfidencialia.

49. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad bendrovėje informacijos apsaugos lygis buvo pakankamas. Nustatyta, kad informacijÄ , susijusiÄ su konkrečiu bendrovėje vykdomu projektu turėjo teisę gauti tik su projektu tiesiogiai dirbantys asmenys. Pavyzdžiui, atsakovas, norėdamas gauti prieigÄ prie duomenų, susijusių su ruoÅ¡iamu projektu klientui „(duomenys neskelbtini)“, turėjo iÅ¡siųsti praÅ¡ymÄ , kuris atsakingo darbuotojo turėjo bÅ«ti patvirtintas. Be to, Konfidencialumo susitarimo nuostatos draudė teikti konfidencialiÄ informacijÄ kitiems darbuotojams, jei tai nėra bÅ«tina tinkamam darbo funkcijų vykdymui (2.3 papunktis).

Bendrovėje informacijos apsauga rÅ«pinosi informacinių technologijų specialistai, visa informacija buvo saugoma Google Drive diske ir sinchronizuojama į debesų saugyklÄ , o atsarginės kopijos turėjo bÅ«ti pristatomos darbuotojui D. T.. Å ios aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovė ėmėsi protingų fizinių, techninių, organizacinių ir teisinių pastangų iÅ¡saugoti informacijos slaptumÄ .

50. Tačiau, kaip jau buvo minėta anksčiau, ne už bet kokios informacijos atskleidimÄ atsakovui gali bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė, todėl teismas be kita ko turi įvertinti, ar gauta bei atskleista informacija yra Konfidencialumo susitarimo objektas – konfidenciali informacija ar komercinė paslaptis. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors informacijos atskleidimas Å¡ios kategorijos bylose gali bÅ«ti įrodinėjamas netiesioginiais įrodymais ir dėl per aukÅ¡to įrodinėjimo standarto dažnai bÅ«tų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, tačiau Å¡ios įrodinėjimo taisyklės nėra taikytinos siekiant pagrįsti, ar atskleista informacija buvo komercinė paslaptis, ar ne.

Komercinės paslapties saugojimas nėra savitikslis. Komercinę paslaptį sudaro specifiniai ir reikÅ¡mingi duomenys, kurių buvimas pas komercinės paslapties turėtojÄ ir aplinkybė, kad jos nežino tretieji asmenys, suteikia komercinį pranaÅ¡umÄ , o tokios informacijos apsauga užtikrina sÄ Å¾iningÄ Å«kinės veiklos praktikÄ . Todėl konstatavimas, kad tam tikra informacija yra komercinė paslaptis, įmanomas tik nustačius ir iÅ¡analizavus konkrečios informacijos turinį. BÅ«tent ieÅ¡kovui tenka įrodyti, kad informacija atitinka komercinės paslapties požymius ir (ar) ji yra konfidenciali (CPK 178 straipsnis).

51. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė į bylÄ pateikė tik atsiųstos bendrovės duomenų bazės dokumentų sÄ raÅ¡Ä , tačiau pats dokumentų turinys nėra žinomas, taigi, vertindama dokumentų pavadinimus, teisėjų kolegija negali padaryti iÅ¡vados dėl informacijos konfidencialumo lygio bei spręsti dėl atsakovui taikytinos atsakomybės. Vien duomenų bazės atsisiuntimas per se nesudaro prielaidų teigti, kad atsakovas gavo konfidencialiÄ informacijÄ ar komercinę paslaptį sudarančius duomenis, o dėl ypatingo tokios informacijos statuso, prezumpcija, jog bendrovės duomenų bazėje esanti informacija yra komercinė paslaptis, negali bÅ«ti taikoma.

Atsakovas atsisiuntė 10 154 įvairaus pobÅ«džio bendrovės dokumentus, kurių turinys nėra atskleistas, o dokumentų sÄ raÅ¡as sudaro 161 bylos lapÄ , taigi, atsižvelgiant į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes, tokios informacijos iÅ¡sireikalavimas ir iÅ¡nagrinėjimas nėra įmanomas apeliacinės instancijos teisme. Be to, pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir nevertino, ar atsakovo atsisiųsta informacija iÅ¡ bendrovės duomenų bazės gali bÅ«ti laikoma komercine paslaptimi ar konfidencialia informacija, todėl Å¡ios informacijos vertinimas konfidencialumo aspektu reikÅ¡tų ieÅ¡kinio reikalavimo nagrinėjimÄ beveik visa apimtimi nauju aspektu.

52. IeÅ¡kovė taip pat į bylÄ pateikė failų, kuriuos atsakovas gavo elektroniniu paÅ¡tu slbluebooks2@gmail.com, sÄ raÅ¡Ä (ieÅ¡kinio priedas Nr. 11, 1 t, b. l. 97–162), ir įrodinėjo, kad tuose failuose esanti informacija yra komercinė paslaptis. Nors abi Å¡alys iÅ¡ esmės neneigia, kad nuotraukų turinį sudaro parduotuvių lentynų nuotraukos, tačiau, vadovaujantis CPK 187 straipsnio 2 dalimi, teismas gali laikyti pripažintÄ faktÄ nustatytu, jeigu įsitikina, kad pripažinimas atitinka bylos aplinkybes.

IÅ¡ byloje esančių nuotraukų dėl jų dydžio ir itin žemos raiÅ¡kos, pateikimo formos (į bylÄ pateiktas tik nuotraukų sÄ raÅ¡as kaip ekrano nuotrauka), teisėjų kolegija negali nustatyti nuotraukų turinio ir be kita ko įvertinti, ar Å¡ios nuotraukos, kaip teigia ieÅ¡kovė, padarytos laikantis specialios metodikos, taip pat negali nustatyti, ar Å¡ių duomenų visuma gali bÅ«ti laikoma komercine paslaptimi. Å iuo aspektu pažymėtina ir tai, kad komercinė paslaptis gali bÅ«ti gaunama (sukuriama) stebint ar analizuojant objektÄ , kuris yra vieÅ¡ai prieinamas (KPTAÄ® 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2016 m. birželio 8 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo 3 straipsnio 1 dalies b punktas), todėl vien aplinkybė, kad nuotraukų turinys yra viešas, per se nereiškia, kad ieškovė nesukūrė komercinės paslapties.

53. Taigi pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovo elektroniniu paÅ¡tu slbluebooks2@gmail.com gauti duomenys yra vieÅ¡i ir neatitinka komercinės paslapties sÄ vokos, Å¡ias iÅ¡vadas padarė remdamasis ne bylos duomenimis, o prielaidomis ir Å¡alių paaiÅ¡kinimais, kurių teisingumo neįmanoma patikrinti. Kadangi vien nuotraukų sÄ raÅ¡as sudaro 65 bylos lapus, atsižvelgiant į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes, tokios informacijos iÅ¡sireikalavimas ir iÅ¡nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neatitiktų ribotos apeliacijos instituto ir paskirties.

54. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas atsakovo civilinės atsakomybės klausimÄ jam susikÅ«rus paÅ¡to dėžutę slbluebooks2@gmail.com ir pasisavinus bendrovės duomenų bazę, neatskleidė bylos esmės ir pagal pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl yra pagrindas Å¡ioje dalyje sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Kadangi nagrinėjamoje civilinėje byloje konstatuota, kad ieÅ¡kovė ėmėsi pakankamų priemonių Å¡iai informacijai apsaugoti, taip pat nustatyta viena iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų – atsakovo neteisėti veiksmai, o bÅ«tent, neteisėtas informacijos atskleidimas tretiesiems asmenims, byloje iÅ¡ naujo svarstytina tik tai, ar atskleista informacija yra Konfidencialumo susitarimu saugomas objektas, ar egzistuoja atsakovo kaltė kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, spręstinas žalos (nuostolių) dydžio klausimas.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, praÅ¡ymų, procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų 55. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl į bylÄ neįtraukto asmens teisinio statuso ir jo pareigų, kadangi pripažino akcininkÄ de facto bendrovės vadovu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas expressis verbis sprendime jokiu bÅ«du nekonstatavo, jog akcininkas veikė kaip faktinis bendrovės vadovas, prieÅ¡ingai, nustatęs, kad atsakovas ginčo informacijos tretiesiems asmenims derybų dėl bendrovės įsigijimo metu neperdavė, kadangi derybose akcininkas dalyvavo visiÅ¡kai savarankiÅ¡kai, teismas nurodė, jog pagal suformuluotÄ ieÅ¡kinio dalykÄ teismas nenagrinėja akcininko atsakomybės klausimo.

56. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai nustatė faktines aplinkybes ir, jas įvertinęs, pagrįstai nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų jam perduodant su bendrove susijusiÄ informacijÄ bendrovės akcininkui V. K. ir darbuotojui J. R. bei atsakovui gaunant informacijÄ Ä¯ paÅ¡to dėžutę strategylabsbackup@gmail.com. Teismas taip pat teisingai sprendė, kad nėra pagrindo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę už tai, kad jis dalyvavo konkuruojančios bendrovės – trečiųjų asmenų – organizuotame vasaros renginyje, todėl ieÅ¡kinio reikalavimus Å¡ioje dalyje atmetė pagrįstai ir apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo.

57. Tačiau pirmosios instancijos teismas nesivadovavo aktualia teismų praktika, susijusia su komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos atskleidimu, todėl nepagrįstai sprendė, kad atsakovas neatskleidė informacijos, kuriÄ gavo atsisiuntęs didžiÄ jÄ dalį bendrovės duomenų bazės ir į elektroninio paÅ¡to dėžutę slbluebooks2@gmail.com. Pirmosios instancijos teismas vertindamas, ar atsakovo gauta informacija yra komercinė paslaptis, rėmėsi subjektyvia atsakovo nuomone ir prielaidomis, neiÅ¡sireikalavo konfidencialiÄ informacijÄ sudarančių dokumentų, neanalizavo jų turinio, todėl neatskleidė bylos esmės. Be to, pirmosios instancijos teismas dėl dalies ieÅ¡kinio reikalavimų, o bÅ«tent, dėl reikalavimų uždrausti atsakovui J.

Å . bet kokia forma tiesiogiai ar netiesiogiai perduoti iÅ¡ UAB „Strategy Labs“ gautÄ konfidencialiÄ informacijÄ bet kokiems tretiesiems asmenims, uždrausti UAB „Strategy Labs“ konfidencialiÄ informacija asmeniÅ¡kai naudotis gaunant ar siekiant gauti finansinės naudos, uždrausti skatinti UAB „Strategy Labs“ klientus (pagal pateikiamÄ sÄ raÅ¡Ä ) su pačiu atsakovu ar bet kokiais kitais trečiaisiais asmenimis sudaryti bet kokias sutartis dėl UAB „Strategy Labs“ teikiamų paslaugų teikimo, uždrausti skatinti UAB „Strategy Labs“ darbuotojus nutraukti su bendrove sudarytas sutartis ar kitaip nesilaikyti sutarčių nuostatų, iÅ¡ viso nepasisakė ir jų nevertino.

Å ie reikalavimai negali bÅ«ti iÅ¡nagrinėti ir apeliacinės instancijos teisme, kadangi dėl byloje esančių įrodymų turinio ir apimties neįmanoma nustatyti, ar informacija, kuria atsakovas disponavo, ir, atitinkamai, kuriÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o uždrausti naudoti, atitinka komercinės paslapties požymius ir (ar) yra konfidenciali. Taigi Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

58. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde prašė iÅ¡ atsakovo ir trečiųjų asmenų iÅ¡reikalauti įrodymus, kuriais ji siekia pagrįsti, kad atsakovas neteisėtai naudojosi gauta konfidencialia informacija ir komercine paslaptimi, įrodyti ieÅ¡kovės patirtÄ Å¾alÄ ir tuo pačiu atsikirsti į atsakovo argumentus, kad praÅ¡omi priteisti minimalÅ«s nuostoliai yra didesni, nei ieÅ¡kovės realiai patirta žala. Pažymėjo, kad tokio praÅ¡ymo netenkino pirmosios instancijos teismas. Be to, ieÅ¡kovė prašė priimti su apeliaciniu skundu teikiamus įrodymus, kuriuos atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas ir kuriais ji siekia įrodyti atsakovo pasisavintos informacijos iÅ¡ bendrovės duomenų bazės komercinę vertę.

Kadangi teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl pagrindo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę jam susikÅ«rus paÅ¡to dėžutę slbluebooks2@gmail.com ir pasisavinus bendrovės duomenų bazę panaikina ir perduoda nagrinėti iÅ¡ naujo, o bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu bus sprendžiamas inter alia žalos dydžio klausimas, todėl praÅ¡ymas iÅ¡reikalauti įrodymus, taip pat įrodymų, kuriuos atsisakė priimti bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, prijungimo klausimas, turės bÅ«ti sprendžiamas bylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teisme.

59. GrÄ Å¾indama dalį bylos iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neanalizuoja apeliacinio skundo argumentų, susijusių su bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme iÅ¡laidų priteisimo pagrįstumu ir Å¡ių iÅ¡laidų dydžiu, taip pat nesprendžia bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo klausimo. Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimo iÅ¡sprendimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui, atsižvelgiant į galutinę bylos baigtį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, nutaria: Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti atsakovui J. Å . baudÄ už tai, kad atsakovas neapsaugojo bendrovės komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos nuo trečiųjų asmenų vykstant deryboms dėl ieÅ¡kovės akcijų įsigijimo, susikÅ«rė elektroninio paÅ¡to dėžutę strategylabsbackup@gmail.com, į kuriÄ net ir po darbo santykių pasibaigimo gavo siunčiamus laiÅ¡kus, dalyvavo konkuruojančios bendrovės – trečiųjų asmenų – organizuotame vasaros renginyje, palikti nepakeistÄ .

KitÄ Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalį panaikinti ir grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai Danutė GasiÅ«nienė Gintaras Pečiulis Vigintas ViÅ¡inskis