2017-10-18 Nr. AB-18826-3-61-3-02994-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-896-525/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02994-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. spalio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Ramūno Gadliausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. P. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja D. P. kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus (toliau – ir VSDFV Utenos skyrius) 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. (10.126)R3-36239 ir įpareigoti atsakovą pareiškėjos dirbtą laiką nuo 1997 m. balandžio 27 d. iki 1998 m. sausio 19 d. Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato antrojo policijos komisariato Kvotos skyriaus jaunesniąja inspektore įskaičiuoti į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi atisakė priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną administraciniame teisme.

Teismas nurodė, kad pareiškėjos prašomas panaikinti VSDFV teritorinio skyriaus raštas yra trapinis informacinio pobūdžio raštas, kuriame pareiškėjai nėra nustatytų jokių privalomo pobūdžio patvarkymų ar įpareigojimų. Raštas dėl personalo tarnybos parengto tarnybos laiko (darbo stažo) lapo, kuris pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 128 patvirtintų Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 6.1 papunktį teikiamas kartu su prašymu skirti pensiją, grąžinimo, negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku. Pažymėjo, kad administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra.

III. Pareiškėja D. P. pateikė patikslintą atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėja nurodo, kad atsakovo sprendimas yra tiesiogiai susijęs su neigiamomis teisinėmis pasekmėmis ir socialinių garantijų praradimu jos atžvilgiu. Pažymi, kad atsakovas kelis kartus papildomai prašė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) Štabo Personalo valdybos pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėja dirbdama nuo 1997 m. balandžio 29 d. iki 1998 m. sausio 19 d. Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato antrojo policijos komisariato Kvotos skyriaus jaunesniąja inspektore, vykdė pareigūno funkcijas, t. y. buvo statutinė pareigūnė. Atsakovas surinkęs, reikalingus dokumentus, 2017 m. rugpjūčio 24 d. VSAT Štabo Personalo valdybai pateikė atsakymą „Dėl D. P. tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapo“ (toliau – raštas), grąžino VSAT pareiškėjos tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapą, ir pateikė atsakymą, kad laikotarpis nuo 1997 m. balandžio 27 d. iki 1998 m. sausio 19 d. gali būti įskaičiuotas į vidaus tarnybos stažą, o ne į pareigūnų ir karių tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti. Daugiau atsakovas jokių sprendimų nepateikė. Todėl pareiškėja mano, kad atsakovo raštas yra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka skundžiamas administracinis aktas. Tuo raštu pareiškėjai buvo sukeltos neigiamos teisinės pasekmės, išnyko galimybė pasinaudoti taikomomis socialinėmis garantijomis ir tai yra galutinis atsakovo sprendimas, o ne tarpinis ar informacinio pobūdžio raštas, kaip savo nutartyje konstatuoja teismas. Pabrėžia, jog tarpiniais informaciniais raštais laikyti prieš tai VSAT Štabo Personalo valdybai teikti raštai dėl papildomų dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėja laikotarpyje nuo 1997 m. balandžio 29 d. iki 1998 m. sausio 19 d. dirbdama jaunesniąja inspektore, vykdė pareigūno funkcijas, pateikimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Visų pirma, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog minėtose nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų (žr., pvz., LVAT 2015 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS‑185‑822/2015 ir kt.). Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje įvertino, kad minėtas VSDFV Utenos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas yra tarpinis procedūrinis sprendimas, kurio panaikinimas negalėtų sukelti teisinių pasekmių, dėl ko ginčo dėl šio administracinio akto panaikinimo kėlimas teisme neatitinka ABTĮ 5 ir 23 straipsnių reikalavimų ir negali būti teisminio nagrinėjimo dalykas, todėl analizuojamą pareiškėjo skundo reikalavimą atsisakė priimti, nes jis nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pabrėžtina, jog, remiantis LVAT praktika, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Šiuo aspektu LVAT yra pažymėjęs, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., LVAT 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011 m.). Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., LVAT 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010). Kitaip tariant, administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Atitinkamai, pasisakydama dėl pareiškėjo ginčijamo VSDFV rašto, be kita ko, įvertinusi jo turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šis raštas, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, yra tarpinis (procedūrinis) dokumentas, kuris pats savaime pareiškėjui savarankiškų materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Šis raštas yra informacinio pobūdžio, kuriame tik paaiškinama, koks pareigūnų ir karių tarnybos laikas gali būti įskaitytas pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti ir, kuriuo grąžinamas pareiškėjos 2017 m. liepos 19 d. tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapas. Be to, prašomas panaikinti VSDFV raštas adresuotas VSAT prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Štabo Personalo valdybai, pareiškėjai neskirtame VSDFV teritorinio skyriaus rašte nėra nustatytų jokių privalomo pobūdžio patvarkymų ar įpareigojimų. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ginčijamas VSDFV Utenos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas negali būti administracinės bylos dalyku ir, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, pagrįstai ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu atsisakė priimti analizuojamą pareiškėjo skundo reikalavimą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo administracinių teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos D. P. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas