2019-01-29 Nr. AB-2847-3-63-3-01649-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-17-525/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01649-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. M. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. M. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – I. S.) dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja M. M. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) pripažinti atsakovo Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-18-NT-1385-13823 niekiniu ir negaliojančiu nuo paskelbimo dienos ir jį panaikinti; 2) įpareigoti atsakovą skubos tvarka išspręsti prašymą iš naujo ir iš esmės; 3) atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už pateiktą skundą; 4) priteisti iš 50 748,68 Eur padarytus nuostolius ir turtinę žalą, 15 000 Eur dydžio neturtinę žalą, 5 proc. procesinių metinių palūkanų nuo priteisti sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, t. y. nuo visos 65 748,68 Eur sumos; 5) regreso teisę dėl priteistos sumos nukreipti į tiesiogiai kaltą asmenį – Kauno Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos vyr. specialistą. E. Klaipėdos skyriaus Valstybinės garantuojamos teisinės tarnybos vedėjo pareigas I. S.; 6) išreikalauti iš atsakovo visus susijusius dokumentus; 7) visas turėtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje priteisti iš atsakovo ir nuo teismo priteistos sumos priteisti iš atsakovo 5 proc. procesinių metinių palūkanų nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi nustatė pareiškėjai 14 dienų terminą skundo trūkumams pašalinti – tinkamai suformuluoti bei pagrįsti skundo reikalavimus, sumokėti žyminį mokestį arba pateikti įrodymus apie sunkią turtinę padėtį, pateikti įrodymus, kada buvo įteiktas skundžiamas sprendimas, arba motyvuotą prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, pateikti įrodymus, pasiūlyta patikslinti atsakovą, pateikti prašymą dėl dokumentų gavimo elektroninėmis ryšių priemonėmis ir bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

2018 m. spalio 1 d. buvo gautas pareiškėjos prašymas pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti. 2018 m. spalio 1 d. terminas buvo pratęstas iki 2018 m. spalio 15 d.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 17 d. nutartimi pareiškėjos M. M. skundą laikė nepaduotu.

Teismas pažymėjo, kad 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartyje pareiškėjai buvo nurodyta, kokie trūkumai privalo būti pašalinti. Teismo vertinimu, nurodyti trūkumai buvo esminiai ir trukdė pradėti administracinės bylos teiseną pagal pareiškėjos skundą. 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi pareiškėjai buvo išaiškinta teisė pašalinti skundo trūkumus ir nustatytas 14 dienų terminas tam padaryti. Taip pat buvo nurodyta, kad nepašalinus trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu. Pareiškėja M. M. nustatytu terminu trūkumų nepašalino ir nepateikė patikslinto skundo, atitinkančio įstatymo reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą laikė nepaduotu.

III. Pareiškėja M. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį ir grąžinti skundą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjos nuomone, skundžiamas atsakovo sprendimas yra neteisėtas, šališkas, formalus, deklaratyvus. Jos skundas pirmosios instancijos teismui atitinka visus įstatyme numatytus reikalavimus, todėl teismas nepagrįstai įpareigojo pareiškėją pašalinti išgalvotus trūkumus. Skundo trūkumai buvo neesminiai ir negalėjo sutrukdyti pradėti administracinės bylos teiseną. Atskirajame skunde pareiškėja teigia, kad teismas nepagrįstai įpareigojo ją sumokėti didelį žyminį mokestį, kurio ji dėl sunkios finansinės būklės negali sumokėti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjos M. M. skundą laikė nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012). Asmens teisė kreiptis į teismą negali būti apribota ar paneigta, nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių. Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu.

Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 24 ir 25 straipsnių reikalavimus. ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. ABTĮ 25 straipsnyje yra nurodyti skundo priedai, kuriuos privaloma pateikti kartu su skundu.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 24, 25 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1164-502/2015 ir kt.). Teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta laikyti skundą nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja 2018 m. rugsėjo 6 d. pateikė Regionų apygardos administraciniam teismui skundą dėl galbūt neteisėtų atsakovo Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus veiksmų. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi nustatė pareiškėjai 14 dienų terminą skundo trūkumams pašalinti.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu. Pareiškėjui iki nurodyto termino nepašalinus nurodytų trūkumų, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai pareiškėjo skundą (prašymą) laikė nepaduotu.

Pareiškėja atskirajame skunde tik deklaratyviai teigia, kad skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta, neteisėta ir neteisinga. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei atskirajame skunde nurodė pareiškėja, skundo trūkumai buvo esminiai, trukdantys nagrinėti bylą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjos skundą laikė nepaduotų.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl pareiškėjos atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. M. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė