2022-09-14 Nr. AB-23439-3-61-3-00908-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-659-442/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00908-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Beatos Martišienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), priteisti 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad skundžia laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 19 d. iki 2020 m. lapkričio 23 d. Teigė, kad buvo laikomas Kauno TI, jo sveikatos būklė nuolat blogėjo, pareiškėjui nebuvo suteiktas gydymas. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovui teikė pretenzijas tiek raštu, tiek žodžiu, kad galimai yra užkrėstas ir serga (duomenys neskelbtini), nuvestas į Medicinos kambarį, pareiškėjas paprašė, kad jam būtų paimtas (duomenys neskelbtini) testas. Nurodė, kad jam nebuvo suteiktos medicininės paslaugos būnant Kauno TI, taip buvo pažeistos pareiškėjo konstitucinės teisės ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 106 straipsnis. Pareiškėjas tvirtino, kad Kauno TI administracija savo veiksmais platino (duomenys neskelbtini), nesiėmė veiksmų, kad užkirti kelią ligos plitimui, kadangi pareiškėją sergantį iš Kauno TI vežė į Utenos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą nors pareiškėjas skundėsi prasta savijauta. Paaiškino, kad Kalėjimų departamentas savo atsakyme teigia, kad pareiškėjo skundas yra iš dalies pagrįstas, nes pareiškėją sergantį (duomenys neskelbtini) Kauno TI administracija, nesulaukusi (duomenys neskelbtini) testo atsakymo, grąžino atgal į Vilniaus pataisos namus, kur grįžusiam pareiškėjui buvo nustatyta (duomenys neskelbtini).

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno TI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas paaiškino, kad pareiškėjas į Kauno TI buvo atgabentas iš Vilniaus pataisos namų 2020 m. lapkričio 19 d. Visiems į Kauno TI atvykusiems asmenims matuojama kūno temperatūra, o vadovaujantis Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 „Dėl Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 4.4 papunkčiu pareiškėjui atvykus į Kauno TI buvo atlikta ir medicininė apžiūra, kurios metu jokių nusiskundimų sveikata pareiškėjas neišsakė. Kauno TI pareigūnai matuoja temperatūrą visiems į įstaigą atvykusiems suimtiesiems ir nuteistiesiems, tačiau kiekvieno kūno temperatūros matavimo jie nefiksuoja. Jeigu suimtajam ar nuteistajam užfiksuota pakilusi kūno temperatūra Kauno TI pareigūnai surašo tarnybinį pranešimą. Suimtasis ar nuteistasis, kuriam nustatyta pakilusi kūno temperatūra į Kauno TI nepriimamas. Jau kitą dieną po atvykimo, 2020 m. lapkričio 20 d. pareiškėjas buvo konvojuotas į Uteną (vykdant teismo nutartį) bei tą pačią dieną grąžintas į Kauno TI. Pareiškėjui pakilusi kūno temperatūra nebuvo nustatyta, todėl pagrindo pareiškėjo nekonvojuoti į kitą miestą – nebuvo, todėl Kauno TI nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

5. Kauno TI nesutiko su pareiškėjo argumentais, jog jam nebuvo suteiktos medicininės paslaugos būnant Kauno TI. Pareiškėjas jo paties prašymu 2020 m. lapkričio 21 d. buvo nuvestas į pirminės asmens sveikatos priežiūros skyrių medicininei apžiūrai, pareiškėjas neginčijo to, todėl akivaizdu, kad Kauno TI užtikrino pareiškėjo patekimą pas medikus. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1103/1R-279 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir teikimo asmenims, laikomiems laisvės atėmimo įstaigose, tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir teikimo asmenims, laikomiems laisvės atėmimo įstaigose tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 2 punktu, asmens sveikatos priežiūros paslaugos laisvės atėmimo įstaigose laikomiems pacientams teikiamos laisvės atėmimo įstaigų sveikatos priežiūros padaliniuose (jeigu tokie yra įsteigti), Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ir Tvarkos aprašo nustatyta tvarka kitose teisę teikti reikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas turinčiose valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Pažymėjo, jog Kauno TI neteikia sveikatos priežiūros paslaugų, neturi nei galiojančios asmens sveikatos priežiūros licencijos, nei medicinos darbuotojų, ir net teisės disponuoti vaistais. Kauno TI nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. reorganizuotas iki tol veikęs Sveikatos priežiūros skyrius, kuriame medicinos paslaugas teikė Kauno TI medikai – panaikintas. Sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, visas su tuo susijusias teises ir pareigas įstaigoje nuo 2019 m. spalio 1 d. perėmė ir vykdo Laisvės atėmimo vietų ligoninė, kuri įgyvendina suimtųjų ir nuteistųjų asmenų sveikatos priežiūros paslaugas centralizuotai bei kurios darbuotojai teikia minėtas sveikatos priežiūros paslaugas Kauno TI.

Taigi yra akivaizdu, jog įstaigoje atliekamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir su tuo susijusias teises ir pareigas perėmė Laisvės atėmimo vietų ligoninės pirminės asmens sveikatos priežiūros skyrius, kuris yra tiesiogiai pavaldus Laisvės atėmimo vietų ligoninei. Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno TI, nėra ir negalėjo kilti jokia teisinė atsakomybė dėl teisių ar pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo), kurios susijusios su sveikatos priežiūros paslaugomis, nes reorganizacijos būdu šias teises ir pareigas parėmė Laisvės atėmimo vietų ligoninė.

6. Kauno TI nuomone, nagrinėjamu atveju nėra visų būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti. Atsakovo atstovas nurodė, kad yra akivaizdu, jog Kauno TI nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, pareiškėjo teisių ir laisvių, todėl nėra būtinos sąlygos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, civilinei atsakomybei kilti, ir todėl pareiškėjo skundas yra nepagrįstas. Kauno TI nuomone, pareiškėjas realių kančių nepatyrė, o į teismą kreipėsi tik siekdamas nepagrįstai pasipelnyti. Pareiškėjas konkrečių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, nekonkretizavo, jų nedetalizavo, konkrečiai ir aiškiai neapibūdino, juos nurodė itin abstrakčiai ir paviršutiniškai. Kauno TI teigimu, minėtos aplinkybės patvirtino ne ką kitą, o tai, kad pareiškėjas realių savo teisių apribojimų ir dvasinių kančių nepatyrė. Teigė, kad nebuvo nustatyta, jog Kauno TI pareigūnai ar kiti darbuotojai būtų tyčia siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Kauno TI manymu, teismų praktika suponuoja logišką išvadą, kad net pažeidus tam tikras pareiškėjo teises jis galėjo patirti arba galėjo nepatirti papildomų neigiamų išgyvenimų, kurie savaime nulemti laisvės atėmimo bausmės vykdymo režimo ir suimtiesiems (nuteistiesiems) taikomų teisių suvaržymo.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 29 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nurodė, jog kuomet buvo laikomas Kauno TI, jo sveikatos būklė nuolat blogėjo, tačiau pareiškėjui nebuvo suteiktas tinkamas gydymas, todėl dėl Kauno TI veiksmų patyrė neigiamus išgyvenimus.

9. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjui buvo suteikta medicininė pagalba vadovaujantis Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 „Dėl Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 4.4 papunkčiu, pareiškėjui atlikus medicininę apžiūrą, kurios metu pareiškėjas nusiskundimų sveikata neišsakė. Laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 19 d. iki 2020 m. lapkričio 23 d. pareiškėjo kūno temperatūra buvo nuolat matuojama, 2020 m. lapkričio 21 d. pareiškėjui paprašius jis buvo nuvestas į Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyrių medicininei apžiūrai, kurios metu jis jokių nusiskundimų sveikata neišsakė.

10. Tačiau, teismas pažymėjo, kad pagal nuoseklią administracinių teismų praktiką, tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Sprendžiant ginčus dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, turi būti vadovaujamasi ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normomis, reguliuojančiomis žalos atlyginimą, tačiau ir specialiosiomis teisės normomis, įtvirtintomis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme. Nagrinėjamu atveju, nepriklausomai nuo to, jog pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, ginčo teisinius santykius, atsiradusius tarp pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos ir pareiškėjo (paciento) dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo reguliuoja ne laisvės atėmimo bausmės vykdymą reglamentuojančių teisės aktų normos, o Sveikatos apsaugos įstatymų normos.

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir CK nustatyta tvarka. Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos (24 str. 2 d.). Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės (24 str. 8 d.).

Specialioji teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 26 d. nutartyje Nr. T-110/2013 konstatavo, kad ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų pataisos įstaigoje, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose. Administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos, kurią kildina dėl galimai netinkamai suteiktų medicinos paslaugų, būtų kreipęsis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų pasinaudojęs įstatymų nustatyta privaloma bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka ir dar gali pasinaudoti ta tvarka, pareiškėjo skundas šioje dalyje teismo paliktinas nenagrinėtu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105 str. 1 p.).

11. Teismas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) diagnostika ir gydymas įkalinimo įstaigose buvo vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymų nuostatomis, bei nuostatų pagrindu parengtais lokaliniais dokumentais, reglamentuojančiais paslaugų teikimą. Vadovaujantis Kalėjimų departamento ekstremaliųjų situacijų operacijų centro posėdžio 2020 m. lapkričio 27 d. protokolo 1.5. punktu suimtiesiems ir nuteistiesiems (duomenys neskelbtini) testai atliekami: 1) siunčiant (konvojuojant) į stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią asmens sveikatos priežiūros įstaigą stacionarinėms paslaugoms (gydymui); 2) esant medicininėms indikacijoms (pasireiškus simptomams); 3) išvykstant į kitą laisvės atėmimo vietos įstaigą, jei (duomenys neskelbtini) testas buvo atliktas anksčiau nei prieš 48 val.; 4) po aukštos rizikos kontakto (sąlyčio) su sergančiuoju (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui 2020 m. lapkričio 23 d. jo prašymu buvo atliktas (duomenys neskelbtini) testas ir konvojavimo dieną pareiškėjui nepasireiškus (duomenys neskelbtini) būdingų simptomų (duomenys neskelbtini) pareiškėjas buvo konvojuotas į Vilniaus pataisos namus. Gavus (duomenys neskelbtini) testo rezultatą pareiškėjas buvo izoliuotas Vilniaus pataisos namuose. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog Kauno TI administracija savo veiksmais platino (duomenys neskelbtini), nesiėmė veiksmų, kad užkirti kelią ligos plitimui, kaip nepagrįstus. Teismas pažymėjo, kad kuomet Kauno TI sužinojo pareiškėjo (duomenys neskelbtini) testo rezultatus, informavo Vilniaus pataisos namų administraciją, jog izoliuotų pareiškėją nuo kitų nuteistųjų (suimtųjų), todėl Kauno TI administracija ėmėsi veiksmų siekiant užkirti kelią ligos plitimui.

12. Pareiškėjas skunde teigė, kad jam nebuvo užtikrintos gyvenimo sąlygos, tokios kokios privalo būti pagal įstatymus. Teismas pažymėjo, jog šie pareiškėjo argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Pareiškėjas skunde nenurodė kokios gyvenimo sąlygos jam nebuvo užtikrintos, kokie Kauno TI veiksmai pažeidė įstatymus bei kokius konkrečius įstatymų reikalavimus pažeidė.

13. Įvertinęs aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, todėl valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekilo turtinė prievolė atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, teismas nenustatė teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

14. Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai teismo laikyti pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstyti ir neanalizuoti.

III. 15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti jo skundą, bei priteisti iš atsakovo 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

16. Pareiškėjas nurodo, kad į pirmosios instancijos teismą kreipėsi prašydamas iš atsakovo atstovo priteisti 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl neteisėtų Kauno TI pareigūnų veiksmų. Teigia, kad nuo 2020 m. lapkričio 19 d. iki 2020 m. lapkričio 23 d. buvo etapuotas iš Vilniaus pataisos namų į Kauno TI, atvykus į Kauno TI jautėsi nekaip, buvo pablogėjusi sveikata, prašė, kad būtų atliktas (duomenys neskelbtini) testas, bet jo prašymas buvo ignoruojamas. Pareiškėjas tvirtina, kad jam buvo tik pamatuota temperatūra ir nors jautėsi blogai, bet buvo etapuotas iš Kauno TI į Utenos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, tik grįžus į Vilniaus pataisos namus, pareiškėjo prašymu, buvo atliktas (duomenys neskelbtini) testas, kuris buvo teigiamas.

17. Atsakovo atstovas Kauno TI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

18. Kauno TI atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas savo apeliaciniame skunde nenurodo teismo sprendimo panaikinimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 ir 147 straipsniuose. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės tik atkartoja pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde nurodytas aplinkybes. Kauno TI nuomone, pareiškėjas siekia tik nagrinėjamos bylos pratęsimo, tuo akivaizdžiai pažeisdamas ABTĮ nuostatas, neginčydamas konkrečių teismo sprendimo motyvų, nenurodydamas ir neargumentuodamas kodėl, jo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ir turėtų būti panaikintas. Taigi, pareiškėjo skunde pakartotos aplinkybės neturi jokios įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Akivaizdu, kad pareiškėjas bylos aplinkybes vertina savaip, tačiau tokio vertinimo nepagrindžia jokiais objektyviais duomenimis ir įrodymais, nenurodo kokius teisės aktus, jo teises įstaiga pažeidė. Kauno TI pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad pareiškėjui buvo suteikta medicininė pagalba, atlikta medicininė apžiūra, kurios metu jis nusiskundimų neišsakė. Teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo skundas paremtas tik deklaratyviais teiginiais. Atsakovo atstovo nuomone, pakartotinis pareiškėjo aplinkybių aprašymas negali patvirtinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Nagrinėjamos bylos dalykas – 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, pagal CK 6.271 straipsnį dėl galimai neteisėtų Kauno TI pareigūnų veiksmų nuo 2020 m. lapkričio 19 d. iki 2020 m. lapkričio 23 d.

20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dalyje dėl neturtinės žalos, kurią kildina dėl galimai netinkamai suteiktų medicinos paslaugų, paliko nenagrinėtą. Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl Kauno TI administracijos veiksmų platinant (duomenys neskelbtini) (nesiėmė veiksmų, kad užkirti kelią ligos plitimui), bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, todėl valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Kadangi teismui nebuvo teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas iš esmės nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, apeliaciniame skunde pakartoja skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, nurodytus nusiskundimus.

22. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

24. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde neišdėstė išsamių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis motyvų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės nenurodo jokių įstatymų ir bylos faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas (ABTĮ 134 str. 2 d. 6 p.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo skundo argumentų (netinkamai suteiktų medicinos paslaugų nenagrinėjimo, Kauno TI administracijos veiksmų galimai platinant ligą, neužtikrintų gyvenimo sąlygų), juos išanalizavo pakankamai detaliai, visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas.

25. Dėl pareiškėjo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo visų skunde nurodytų aplinkybių, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

26. Tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nėra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų.

27. Iš bylos medžiagos matyti, kad siekdamas objektyviai ir visapusiškai įvertinti pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei išspręsti keliamą ginčą, pirmosios instancijos teismas iš atsakovo atstovo išreikalavo su pareiškėjo keliamu ginču susijusius duomenis, kuriuos išsamiai įvertino bei detaliai dėl jų pasisakė. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti oficialiais atsakovo atstovo pateiktais duomenimis.

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei pateiktą jų teisinį vertinimą, sutinka su teismo padaryta išvada, kad nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog Kauno TI administracija savo veiksmais platino (duomenys neskelbtini), nesiėmė veiksmų, kad užkirti kelią ligos plitimui. Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 19 d. iki 2020 m. lapkričio 23 d. pareiškėjo kūno temperatūra buvo nuolat matuojama, 2020 m. lapkričio 21 d. pareiškėjui paprašius jis buvo nuvestas į Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyrių medicininei apžiūrai, kurios metu jis jokių nusiskundimų sveikata neišsakė. Pareiškėjui 2020 m. lapkričio 23 d. jo prašymu buvo atliktas (duomenys neskelbtini) testas ir konvojavimo dieną pareiškėjui nepasireiškus (duomenys neskelbtini) būdingų simptomų (duomenys neskelbtini) pareiškėjas buvo konvojuotas į Vilniaus pataisos namus. Gavus (duomenys neskelbtini) testo rezultatą pareiškėjas buvo izoliuotas Vilniaus pataisos namuose. Taigi, Kauno TI sužinojus pareiškėjo (duomenys neskelbtini) testo rezultatus, buvo nedelsiant informuota Vilniaus pataisos namų administracija, jog izoliuotų pareiškėją nuo kitų nuteistųjų (suimtųjų).

29. Vertindama pareiškėjo argumentus dėl žalos atlyginimo, teisėjų kolegija pažymi, jog CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta žala, taigi nėra nustatytos būtinosios valstybės civilinės atsakomybės sąlygos. Todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo atmestas kaip nepagrįstas.

30. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Dainius Raižys