2023-01-31 Nr. BB-715-1-01-1-01764-2021-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-376/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01764-2021-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. sausio 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Audronės Kartanienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nukentėjusiosios B. Z. ir jos atstovės advokatės Jolitos Vilutytės kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 18 d. nuosprendžio išteisintojo A. B. (A. B.) baudžiamojoje byloje,

n u s t a t ė:

Kasatorės, nukentėjusioji B. Z. ir jos atstovė advokatė J. Vilutytė, kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 18 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. nuosprendį.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad išteisinant A. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, buvo pažeista Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalis. Apeliacinės instancijos teismas turėjo kritiškai vertinti A. B. parodymus, jų patikimumą, nes A. Z. nenaudojo prieš jį jokių smurtinio pobūdžio veiksmų, nuo kurių būtų tekę gintis, smurto neprovokavo, būtent A. B. psichologinis smurtas prieš nukentėjusiąją sukėlė konfliktą. Apeliacinės instancijos teismas išteisinamąjį nuosprendį A. B. priėmė, pagrįsdamas jį prielaidomis dėl neva šlapių vonios grindų, ant kurių nukentėjusioji galėjo paslysti, nukristi ir susižeisti, tačiau darant šias išvadas nebuvo vertinamas A. B. elgesys, asmenybė, o darant prielaidą apie neva konfliktiškus šeimos santykius, nevertinta nukentėjusiosios ir kaltininko psichologinė būsena.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-148-719/2020, 2K-75-511/2022). Taigi nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Kasaciniame skunde nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, neigiamos skundžiamame teismo sprendime padarytos išvados, netiesiogiai siekiama faktinių aplinkybių pakartotinio įvertinimo nagrinėjant baudžiamąją bylą kasacinės instancijos teisme. Nors kasaciniame skunde ir nurodomas konkretus BPK pažeidimas – 20 straipsnio 5 dalis, tačiau jis grindžiamas pateikiant savą įrodymų vertinimą ir ginčijant apeliacinės instancijos teismo faktinių aplinkybių nustatymą. Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, įrodymų vertinimas bei jų pakankamumas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas.‏‏‎ ‏‏Skunde tik išdėstomos įvykio aplinkybės, formuluojant priešingas apeliacinės instancijos teismo padarytoms išvadas.

Pagal kasacinio teismo praktiką esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017).‏‏‎ ‏‏‎Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje tyrė iš visų įrodymų šaltinių gautus duomenis, nustatė faktines aplinkybes byloje, remdamasis įrodymų visuma, taip pat įvertinęs nukentėjusiosios parodymų viso baudžiamojo proceso metu kaitą, abejones vertino išteisintojo A. B. naudai. Kasaciniame skunde teisinių argumentų, suteikiančių pagrindo spręsti, kad apeliacinės instancijos teismas šioje byloje galėjo padaryti esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, nėra.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nukentėjusiosios B. Z. ir jos atstovės advokatės Jolitos Vilutytės kasacinį skundą ir jį grąžinti padavusiems asmenims.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Artūras Ridikas

Audronė Kartanienė