2019-09-10 Nr. AB-17323-3-65-3-00127-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-616-261/2019

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00127-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 15.5.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo H. P. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovui H. P., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo ir atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemę nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir Ministerija, pareiškėjas) su pareiškimu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) direktoriaus 2019 m. sausio 22 d. akto Nr. ŽVP-191-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą „Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje“ (toliau – ir Aktas) teisėtumą, leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovo H. P. nuosavybės teise valdomą 0,2418 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) sav., valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje; 2) nustatyti, kad atsakovui H. P. (toliau – ir atsakovas) atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus 2019 m. sausio 22 d. aktu Nr. ŽVP-191-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą nuosavybės teise valdomą 0,2418 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) r. sav., dydis yra 949 Eur.

Atsakovas H. P. su pareiškėjo prašymu sutiko iš dalies. Paaiškino, jog kai kurie pareiškime išdėstyti teiginiai neatitinka tikrovės. Turto vertinimo ataskaitoje nepagrįstai nenustatyti nuostoliai – nebuvo atsižvelgta į tai, kad į paimamą žemės sklypą patenka dalis įžuvinto tvenkinio, atsakovas nebuvo informuotas, kaip bus apsaugota likusi tvenkinio dalis, ir pan.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. liepos 22 d. nutartimi patvirtino NŽT direktoriaus 2019 m. sausio 22 d. akto Nr. ŽVP-191-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą „Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje“ teisėtumą; leido paimtą visuomenės poreikiams atsakovo H. P. nuosavybės teise valdomą 0,2418 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) sav., Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje.

Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus (toliau – ir Įstatymas) 6 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus, sprendė, kad pareiškėjo pareiškimas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Teismas leido įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypo dalį valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams. Teismas bylos dalį dėl atlyginimo dydžio nustatymo už visuomenės poreikiams paimtą atsakovo nuosavybės teise valdomą žemės sklypą nagrinėjimą atidėjo.

III. Atsakovas H. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 22 d. nutartį, bylą nagrinėti iš naujo atsižvelgiant į atsakovo H. P. iškeltus reikalavimus: iš karto apskaičiuoti ir išmokėti patirtą žalą dėl žemės nusavinimo arba įpareigoti pareiškėją per nurodytą laikotarpį pasiūlyti kitą analogišką valstybinį žemės sklypą ir teisingai atlyginti patirtą žalą.

Atsakovas teigia, kad teismas į atsakovo prašymą neatsakė ir nutarė pareiškimo dalį dėl kompensacijos priteisimo nagrinėjimą atidėti, tačiau šio atidėjimo nepagrindė jokiais faktais. Pagal teismo nutartį atsakovo turtas yra nusavintas, tačiau jam nėra išmokėta kompensacija, darant prielaidą, kad ginčas dėl žemės vertės perskaičiavimo yra nereikalingas ir atsakovas sutinka su teismo sprendimu. Nors Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje yra įtvirtinta norma, kad nuosavybė gali būti paimama visuomenės poreikiams už ją teisingai atlyginant. Ši norma yra sukonkretinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 163 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad valstybei paimti turtą iš savininko visuomenės poreikiams, išmokant jam turto vertę (rekvizicija), taip pat valstybei neatlygintinai paimti turtą kaip sankciją už teisės pažeidimą leidžiama tik Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Atsakovo nuomone, būtina atsižvelgti į bendruosius ir konstitucinius valstybės priimtų įstatymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į nekilnojamąjį turtą principus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą teigia, kad iš atsakovo pateikto atskirojo skundo motyvu matyti, kad iš esmės Atsakovas neprieštarauja žemės sklypo paėmimui visuomenės poreikiams, tačiau nesutinka su atlyginimo dydžio apskaičiavimu. Tačiau, kaip ir nurodyta aukščiau minėtoje Įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostatoje, bylose pagal šio įstatymo nuostatas teismas sprendžia ginčą dviem etapais, iš kurių antrasis – nuostolių dydžio klausimas sprendžiamas įsiteisėjus nutarčiai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams teisėtumo.

Tai jokiu būdu nereiškia, kad patvirtinus žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą, atlyginimo klausimas bus paliktas neišspręstas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, manome, kad nėra teisėto pagrindo naikinti skundžiamą Nutartį. Dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus paimamo žemės sklypo nustatymo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (Pareiškėjo teikto pareiškimo priedas Nr. 2), vidutinė viso Žemės sklypo rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, 2019 m. sausio 3 d., yra tik 655 Eur, taigi atlikus individualų turto vertinimą buvo nustatyta tikslesnė ir didesnė Atsakovui tenkanti Žemės sklypo vertė.

Daugiau įrodymų dėl atsakovo patirtų nuostolių, susijusių su visuomenės poreikiams paimamu žemės sklypu, iki šiol projektą įgyvendinančiai institucijai nepateikta. Darytina išvada, kad pagal esamus duomenis visi Atsakovo patirti nuostoliai yra įvertinti ir jų dydis apskaičiuotas, todėl Atsakovo teiginiai, apie nepagrįstai mažą ir neatitinkančią realių kainų kompensaciją, yra nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Būtina įvertinti ir tai, kad teisingo atlyginimo dydis už visuomenės poreikiams paimamą žemę aktualus ne tik žemės savininkui, bet ir valstybei, nes už visuomenės poreikiams paimamą žemę atlyginama iš Europos Sąjungos paramos fondų bei valstybės biudžeto lėšų.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. balandžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016 yra išaiškinęs, kad be pagrindo išmokamas didesnis atlyginimas, nei reikia analogiškam sklypui įsigyti, nėra teisingas, nes sudaro galimybes paimamo žemės sklypo savininkui nepagrįstai praturtėti visuomenės sąskaita. Pažymi, kad Įstatymo 13 straipsnyje nustatytas vienintelis atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą turtą atlyginimo būdas – piniginis, nesudarant galimybės atlyginti perduodant lygiavertį žemės sklypą.

Taigi, vykdant ypatingos valstybinės svarbos projektą „Rail Baltica", kompensacija žemės sklypu kitoje vietoje nėra galima.

Pareiškėjas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Pažymi, kad atsakovas nenurodė jokių pagrindų, kuriems esant teismas negalėjo patvirtinti 2019 m. sausio 22 d. akto Nr. ŽVP-191-(1.18.) teisėtumo. Šiuo atveju aktas buvo patvirtintas laikantis visų Įstatyme nustatytų reikalavimų. Priimdamas nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo teismas įvertina, ar egzistuoja Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose išvardintos sąlygos. Pareiškėjas iki pareiškimo pateikimo pervedė 2019 m. sausio 22 d. akte Nr. ŽVP-191-(1.18.) nurodytą sumą – 949 Eur į notarės R. B. depozitinę sąskaitą. Pažymėtina, kad pateiktame atsiliepime į pareiškimą ir 2019 m. liepos 22 d. įvykusiame teismo posėdyje Atsakovas nepateikė prieštaravimo dėl Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams, o kaip tik įvykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad neprieštarauja žemės paėmimui visuomenės poreikiams. Tuo tarpu visi Atsakovo atsiliepime bei teismo posėdžio metu pateikti prieštaravimai yra susiję tik su Žemės sklypo įkainojimu, tai yra, patirtų nuostolių dėl Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams atlyginimu. Pažymi, kad 2019 m. liepos 22 d. įvykusiame teismo posėdyje buvo sprendžiamas klausimas ne dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą nustatymo, o dėl 2019 m. sausio 22 d. akto Nr. ŽVP-191-(1.18.) teisėtumo tvirtinimo, todėl teismas neprivalėjo vertinti atsakovo argumentų, susijusių su atlyginimu už paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą bei nustatyti kompensacijos dydį. Šiuo atveju kitas teismo posėdis dar nėra paskirtas. Be to, atsakovas buvo informuotas, kad bylos nagrinėjimas dėl atlyginimo dydžio nustatymo už visuomenės poreikiams paimtą atsakovo nuosavybės teise valdomą žemės sklypą atidėtinas (Įstatymo 6 str. 4 d.), taigi atsakovas nepateikė jokių motyvų, kodėl yra pagrindas naikinti skundžiamą nutartį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 22 d. nutarties, kuria patvirtintas NŽT direktoriaus priimto Akto teisėtumas ir leista visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą įregistruoti valstybės vardu bei pradėti jį naudoti visuomenės poreikiams, teisėtumo ir pagrįstumo.

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta teismui įvertinus Akto atitiktį Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatytiems reikalavimams, ir nusprendus, kad pareiškėjo pareiškimas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo yra pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas leido įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypo dalį valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams.

Atsakovas H. P. savo atskirąjį skundą grindžia aplinkybėmis, kad teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai nutarė kompensacijos priteisimo atsakovui už paimtą visuomenės poreikiams sklypą klausimo nagrinėjimą atidėti, nes nuosavybė gali būti paimama visuomenės poreikiams tik už ją teisingai atlyginant. Taigi iš pareiškėjo atskirojo skundo argumentų ir jo pozicijos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme matyti, kad pareiškėjas Akto patvirtinimui iš esmės neprieštarauja, tačiau pageidauja, jog kompensacijos priteisimo klausimas būtų išnagrinėtas ta pačia teismo nutartimi.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, jog žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindus, sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje, kai ši žemė reikalinga ypatingos svarbos projektams įgyvendinti, nustato Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas, kurio 6 straipsnyje yra reglamentuojama ginčų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams nagrinėjimo tvarka.

Pagal Įstatymo 6 straipsnio 4 dalį apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų projektą įgyvendinančios institucijos pareiškime, žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę. Jeigu teismas nustato kitą paimamo žemės sklypo ar kito turto vertę ir jo savininkų ir (ar) naudotojų patirtų išlaidų dydį, negu nurodyta žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte, už paimamą visuomenės poreikiams žemę atsiskaitoma teismo sprendime nurodytomis sąlygomis. Jeigu teismas nustato, kad žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas turi gauti mažesnį atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą žemę negu suma, kurią projektą įgyvendinanti institucija buvo pervedusi į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pervedama atlyginimo suma yra atitinkamai sumažinama.

Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinys patvirtina, kad teismas leido paimtą visuomenės poreikiams atsakovo H. P. nuosavybės teise valdomą 0,2418 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) r. sav., Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje. Taigi skundžiama nutartimi teismas leido įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypo dalį valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams, o bylos dalį dėl atlyginimo dydžio nustatymo už visuomenės poreikiams paimtą atsakovo nuosavybės teise valdomą žemės sklypą nagrinėjimą atidėjo. Pažymėtina, kad toks teismo sprendimas neprieštarauja ir visiškai atitinka Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą tvarką, kuomet klausimo dėl teisingos kompensacijos priteisimo nagrinėjimas yra kitas etapas po Akto teisėtumo patikrinimo ir jo patvirtinimo.

Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl tenkinti atsakovo atskirąjį skundą jame nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Atsižvelgusi į nurodytų aplinkybių visumą ir teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos skundžiamą nutartį, kuri priimta teisėtai ir pagrįstai, todėl atsakovo atskirasis skundas atmetamas (ABTĮ 154 str. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo H. P. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius