ec283feb-d34b-4e60-9bf5-1910f166e232 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI2-1067-596/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03362-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 23.4; 55.1.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Egidijos Puzinskaitės ir Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant atsakovės atstovei E. K.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. G. skundÄ atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas G. G. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas: 1) panaikinti 2019 m. rugpjūčio 21 d. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir atsakovė, VTEK arba Komisija) sprendimÄ Nr. KS-189 „Dėl G. G.“ (toliau – ir Sprendimas); 2) priteisti iÅ¡ atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas yra UAB „Baltic Ground Services“ (toliau – ir Bendrovė), Vilniaus ir Kauno oro uostuose užsiimančios orlaivių antžeminio aptarnavimo, degalų tiekimo orlaiviams, maitinimo, mokymo paslaugų, IT sprendimų teikimu, direktorius. 2017 m. Bendrovei vykdant veiklÄ iÅ¡aiÅ¡kėjo pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) taikymo problemos degalų pardavimo orlaiviams rinkoje, kurios pasireiÅ¡kė tuo, jog Lietuvos įmonės, įskaitant ir Bendrovę, iÅ¡ Lietuvos tiekėjų įsigydamos kurÄ , kuris patiekiamas kaip atsargos orlaiviams, patiria pirkimo PVM, kurį įsitraukia į PVM atskaitÄ ir, kai minėtas kuras yra parduodamas kaip atsargos orlaiviams, jis yra apmokestinamas 0 % PVM tarifu. PaaiÅ¡kina, kad Bendrovė, kaip ir kitos kurÄ perkančios įmonės, atskaito pirkimo PVM, o pardavimo PVM suma lygi 0, kas lemia veikloje visada atsirandantį susigrÄ Å¾intinÄ PVM. SusigrÄ Å¾intino PVM atsiradimas priverčia orlaivių kuro pardavėjus nuolat teikti praÅ¡ymus dėl PVM susigrÄ Å¾inimo, tiekiant mėnesines PVM deklaracijas, o VMI, gavusi praÅ¡ymÄ dėl PVM sumos susigrÄ Å¾inimo, nuolat privalo tikrinti PVM susigrÄ Å¾inimo pagrįstumÄ bei reikalauti įmonių pateikti PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kuro pakrovimo važtaraščius, eksporto deklaracijas, pinigų gavimo faktÄ patvirtinančius dokumentus. PareiÅ¡kėjo manymu, visų Å¡ių duomenų pateikimas bei jų vėlesnis tikrinimas VMI sudaro nepagrįstÄ administracinę naÅ¡tÄ tiek VMI, tiek įmonėms, sukelia papildomus administracinius laiko, finansinius kaÅ¡tus, todėl, siekdama įvertinti, ar nurodytos problemos yra kilusios iÅ¡ paties teisinio reguliavimo, ar jo netinkamo taikymo, Bendrovė 2017 m. liepos 31 d. kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekcijÄ (toliau – VMI) dėl PVM taikymo iÅ¡aiÅ¡kinimo.

VMI 2017 m. rugpjūčio mėn. raÅ¡tu Nr. (32.38-AM) RM Bendrovei iÅ¡aiÅ¡kino, jog PVM taikymo faktinės problemos yra sÄ lygotos galiojančio teisinio reguliavimo, pagal kurį, kai minėtoms tarptautinėms organizacijoms, jų atstovybėms, Å¡ių organizacijų ar atstovybių nariams prekės tiekiamos (paslaugos teikiamos) per kitus Å«kio subjektus (tarpininkus), 0 proc. PVM tarifas taikomas paskutinėje grandyje, t. y. kai prekės tiekiamos (paslaugos teikiamos) tiesiogiai Å¡iems asmenims.

Bendrovė, atsižvelgusi į gautÄ VMI iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kartu su UAB „Naftelt“ 2018 m. balandžio 10 d. raÅ¡tu (toliau – ir RaÅ¡tas) kreipėsi į vykdomosios valdžios institucijas, t. y. VMI bei Lietuvos Respublikos finansų ministerijÄ (toliau – ir Finansų ministerija), kuriame nurodė esamÄ teisinio reguliavimo problematikÄ , susijusiÄ su kuro tiekimu orlaiviams bei susigrÄ Å¾intinu PVM bei atsirandančia nepagrįsta administracine naÅ¡ta VMI; teisines ir faktines viso sektoriaus bei valstybės problemas bei patiriamÄ Å¾alÄ , susijusiÄ su esamu reguliavimu; nacionalinį bei Europos SÄ jungos (toliau – ir ES) teisinį reguliavimÄ , aktualiÄ ESTT praktikÄ ; nuomonę, kaip bÅ«tų galima iÅ¡spręsti Å¡iuo metu esamo teisinio reguliavimo problemas, pasiÅ«lant Finansų ministerijai apsvarstyti galimybę inicijuoti teisinio reguliavimo pasikeitimus, pasitarus su PVM komitetu.

VMI 2018 m. gegužės mėn. raÅ¡tu Nr. (18.3-31-2) RM informavo Bendrovę, jog savo pozicijÄ dėl Bendrovės pateiktos nuomonės pateiks tiesiogiai Finansų ministerijai. Finansų ministerija 2018 m. liepos mėn. pateikė Bendrovei atsakymÄ Ä¯ RaÅ¡tÄ , kuriuo pripažino, kad esamas teisinis reguliavimas sukelia problemas ir nurodė, kad dėl Å¡ios priežasties Europos Komisijai yra pateikusi praÅ¡ymÄ inicijuoti Tarybos įgyvendinimo sprendimo, leidžiančio Lietuvos Respublikai taikyti priemonę, kuria nukrypstama nuo PVM direktyvos 193 straipsnio, priėmimÄ , sudarant Lietuvos Respublikai galimybę taikyti atvirkÅ¡tinio apmokestinimo PVM mechanizmÄ (toliau – AAM) naftos produktų (gazolio ir benzino) ir jų priedų (riebiųjų rÅ«gščių metilo esterio (RRME) ir bioetanolio) tiekimui. Finansų ministerija iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, kad gautas leidimas ir atitinkamai Lietuvoje pradėtas taikyti AAM aukščiau įvardintų naftos produktų teikimui yra tinkamesnė alternatyva Bendrovės RaÅ¡te keliamos naftos įmonių, parduodančių nurodytus produktus, apyvartinių lėšų problemos sprendimui.

PareiÅ¡kėjo teigimu, AAM Europos Komisijoje Lietuvos iniciatyva spręstas vienÄ kartÄ : 2015 m. gruodžio 10 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2015/2395, kuriuo iÅ¡ dalies keičiamas Ä®gyvendinimo sprendimas 2010/99/ES, leista Lietuvos Respublikai toliau taikyti priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 193 straipsnio; 2018 m. gruodžio 4 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2018/1920, kuriuo iÅ¡ dalies keičiamas Ä®gyvendinimo sprendimas 2010/99/ES, leista Lietuvos Respublikai toliau taikyti specialiÄ priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 193 straipsnio.

Pažymi, kad gavusi Finansų ministerijos atsakymÄ Ä¯ RaÅ¡tÄ , Bendrovė nei Finansų ministerijai, nei jokiai kitai institucijai neteikė jokių kitų raÅ¡tų ir neatliko jokių veiksmų, susijusių su PVM taikymo problema, nesikreipė į Lietuvos Respublikos SeimÄ ar jo narius dėl teisinio reguliavimo pakeitimo iniciavimo, todėl RaÅ¡te iÅ¡dėstytas Bendrovės kreipimasis buvo vienkartinis jos kreipimasis į vykdomosios valdžios institucijas, siekiant atkreipti dėmesį į visuomenei aktualias problemas.

Nurodo, kad 2019 m. gegužės 24 d. praneÅ¡imu Nr. S-2070-(1.2) VTEK informavo pareiÅ¡kėjÄ apie Komisijoje pradėtÄ tyrimÄ dėl pareiÅ¡kėjo veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo (toliau – LVÄ® arba Ä®statymas) reikalavimams, kurio pagrindas - Bendrovės 2018 m. balandžio 10 d. RaÅ¡tas Finansų ministerijai.

Pažymi, kad nors pareiÅ¡kėjas 2019 m. birželio 14 d. pateikė paaiÅ¡kinimus VTEK bei visÄ su tyrimu susijusiÄ aktualiÄ informacijÄ , patvirtinančiÄ , jog pareiÅ¡kėjo veiksmai niekaip ir jokia apimtimi nepažeidė LVÄ® reikalavimų, o 2019 m. rugpjūčio 21 d. VTEK posėdyje pateikė papildomus paaiÅ¡kinimus, kuriais detalizavo argumentus bei faktines aplinkybes, patvirtinančias, jog jo veiksmai nepažeidė LVÄ® reikalavimų, tačiau 2019 rugpjūčio 26 d. pareiÅ¡kėjas gavo ginčijamÄ Komisijos SprendimÄ , kuriuo atsakovė pripažino, kad pareiÅ¡kėjas, Bendrovės vardu Finansų ministerijai pateikęs RaÅ¡tÄ , tariamai vykdė lobistinę veiklÄ , bÅ«damas neįraÅ¡ytas į lobistų sÄ raÅ¡Ä . Sprendimas grindžiamas aplinkybe, kad pareiÅ¡kėjo veiksmai, t. y. vienkartinio RaÅ¡to vykdomosios valdžios institucijai – Finansų ministerijai, teikimas atitinka lobistinės veiklos sampratÄ .

PareiÅ¡kėjas su ginčijamu Sprendimu nesutinka, kadangi mano, jog jo veiksmuose nebuvo lobistinės veiklos požymių, o vykdyta veikla buvo tenkinamas vieÅ¡asis interesas pagal LVÄ® 7 straipsnio 7 punktÄ . Nurodo, kad esminiai veiksmų pripažinimo lobistine veikla požymiai yra: 1) siekis daryti įtakÄ , kad bÅ«tų priimami arba nepriimami teisės aktai ar administraciniai sprendimai; 2) veikiama lobistinės veiklos užsakovo interesais; 3) veiksmai nukreipti į LVÄ® 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus asmenis.

PareiÅ¡kėjo manymu, kreipimasis į valstybės institucijÄ savaime negali bÅ«ti prilyginamas siekiui daryti įtakÄ pagal LVÄ®, o kreipimesi pateikti siÅ«lymai dėl teisinio reguliavimo tobulinimo negali bÅ«ti laikomi esminiu kriterijumi, sprendžiant dėl to, ar asmens raÅ¡tas (kreipimasis) laikytinas lobistinės veiklos vykdymu, siekiant daryti įtakÄ raÅ¡to adresatui. Nurodo, kad RaÅ¡to turinys tiesiogiai patvirtina, jog juo nebuvo siekta daryti įtakos LVÄ® prasme, kadangi Bendrovė siekė identifikuoti Finansų ministerijai egzistuojančiÄ PVM taikymo problematikÄ , su tuo susijusius valstybės institucijų patiriamus kaÅ¡tus, esamÄ nacionalinį bei ES reguliavimÄ ir, identifikavus problemas ir esamÄ reguliavimÄ , pateikti siÅ«lymus apsvarstyti galimybę tobulinti PVM reglamentavimÄ . PareiÅ¡kėjo vertinimu, siekiu daryti įtakÄ LVÄ® prasme negali bÅ«ti laikomas vienkartinis kreipimasis į vieÅ¡ojo administravimo subjektÄ , valstybės institucijÄ , iÅ¡dėstant faktines rinkos problemas.

PareiÅ¡kėjo teigimu, Finansų ministerija 2018 m. liepos mėn. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – VAÄ®) 14 straipsnyje nustatyta tvarka atsakė į Bendrovės RaÅ¡tÄ , o tai tiesiogiai patvirtina, jog RaÅ¡to turinys atitiko kreipimosi į vieÅ¡ojo administravimo subjektÄ VAÄ® prasme reikalavimus, taip pat patvirtina, jog RaÅ¡tu į Finansų ministerijÄ buvo kreipiamasi ne siekiant daryti įtakÄ LVÄ® prasme, o vadovaujantis VAÄ® įtvirtinta asmenims suteikta teise konsultuotis su vieÅ¡ojo administravimo subjektais. Mano, kad pripažinimas, kad bet koks asmens kreipimasis į valdžios institucijÄ laikytinas darymu įtakos LVÄ® prasme taip pat prieÅ¡tarautų: Konstitucijos 5 ir 33 straipsniui, garantuojančiam asmens teisę dalyvauti valdant savo Å¡alį bei užtikrinančiai valdžios tarnavimo žmonėms principo įgyvendinimÄ ; Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 4 daliai (teisė į gerÄ administravimÄ ); Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 10 straipsnio 1 daliai, garantuojančiai asmens saviraiÅ¡kos teisę, į kuriÄ patenka ir teisė gauti, skleisti informacijÄ bei idėjas; VAÄ® 2 straipsnio 14 daliai, 16 straipsnio 4 punktui, garantuojantiems asmens teisę kreiptis į vieÅ¡ojo administravimo subjektÄ su praÅ¡ymu dėl konsultavimosi ir /ar atlikimo kitų teisės aktuose nustatytų veiksmų.

Pažymi, kad teikdamas Komisijai paaiÅ¡kinimus, pareiÅ¡kėjas laikėsi nuoseklios pozicijos, jog nebuvo lobistinės veiklos vykdymo užsakovo, o Bendrovė nebuvo pareiÅ¡kėjui pavedusi vykdyti lobistinės veiklos, tačiau vertindama šį argumentÄ VTEK Sprendime nurodė, kad vien veiklos įforminimas nesudaro pagrindo teigti, kad tai nebuvo lobistinė veikla, nes Bendrovės direktorius savo veiksmais siekė pakeisti teisės aktÄ , o pavedimas vykdyti tokiÄ veiklÄ gali bÅ«ti ir žodinis. PareiÅ¡kėjo manymu, Sprendime nėra nustatytas pavedimo vykdyti lobistinę veiklÄ faktas ir jo buvimas pagrįstas iÅ¡imtinai tik spėjimu, t. y. sÄ voka „gali bÅ«ti“. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymÄ Ä¯monės vadovas vadovauja įmonei ir sprendžia visus jos einamosios veiklos klausimus, todėl VTEK priėmė SprendimÄ nenustatęs fakto, jog buvo lobistinės veiklos vykdymo užsakovas.

Nurodo, kad pagal LVÄ® 2 straipsnio 1 dalį asmenys, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtakÄ , yra valstybės politikai, valstybės pareigÅ«nai, valstybės tarnautojai ir kiti asmenys, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, administracinius sprendimus, o LVÄ® 4 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato pareigÄ lobistui prisistatyti asmeniui, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtakÄ , pateikti lobisto pažymėjimÄ , iÅ¡duotÄ VTEK, nurodyti lobistinės veiklos užsakovÄ ir norimÄ priimti arba nepriimti teisės akto ar administracinio sprendimo projektÄ , prireikus susitarti dėl susitikimo vietos ir laiko.

Mano, kad sistemiÅ¡kai vertinant nurodytas nuostatas darytina iÅ¡vada, jog lobistinė veikla yra siejama su konkrečiais asmenimis bei siekiu jiems daryti lobistinę įtakÄ . PareiÅ¡kėjo teigimu, VTEK Sprendime nurodyta, jog: iÅ¡ Komisijos surinktų duomenų matyti, jog G. G. vykdyta veikla (atstovavimas Bendrovės interesams siekiant daryti įtakÄ dėl teisės akto pakeitimo) atitinka lobistinės veiklos sampratÄ , tačiau LVÄ® nuostatos neriboja asmenų teisės kreiptis (daryti įtakÄ ) į valstybės politikus, valstybės pareigÅ«nus, valstybės tarnautojus, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, tačiau tokiÄ veiklÄ vykdantis asmuo privalo registruotis lobistu ir už tokiÄ veiklÄ privalo LVÄ® nustatyta tvarka atsiskaityti visuomenei.

Å io Ä®statymo reikalavimai asmenims, vykdantiems lobistinę veiklÄ , yra privalomi. Mano, kad VTEK tiesiogiai pripažįsta, jog pagal LVÄ® lobistinės veiklos adresatai yra konkretÅ«s fiziniai asmenys, dalyvaujantys teisėkÅ«ros procese. Nors VTEK Sprendime nurodyti fiziniai asmenys, kurie pagal LVÄ® yra lobistinės veiklos adresatais, tačiau jame nevertinta, kad RaÅ¡tas buvo teiktas ne LVÄ® 2 straipsnio 1 dalyje nurodytiems fiziniams asmenims, o vykdomosios valdžios institucijai, kuri yra vieÅ¡ojo administravimo subjektas, t. y.

Finansų ministerijai. PareiÅ¡kėjo manymu, nėra aiÅ¡ku, kodėl Sprendime nurodyti lobistinės veiklos adresatai, reglamentuoti LVÄ® 2 straipsnio 1 dalyje, kai nagrinėjamos situacijos atveju RaÅ¡tu į juos apskritai nebuvo kreipiamasi. Pastebi, kad lobistinės veiklos registracija bei jos deklaravimu siekiama, kad lobistinė veikla bÅ«tų vykdoma vieÅ¡ai, t. y. bÅ«tų deklaruota. Tuo tarpu akivaizdu, jog tokia deklaracija nėra tikslinga oficialiai kreipiantis į valstybės institucijas VAÄ® prasme, kadangi kiekvienas toks kreipimasis savaime yra institucijos nustatyta tvarka registruojamas, kaip ir institucijos atsakymas į į kreipimÄ si.

Nurodo, kad RaÅ¡to turinys tiesiogiai patvirtina faktÄ , jog juo siekta sumažinti administracinę naÅ¡tÄ , Å¡iuo metu tenkančiÄ valstybės institucijoms, susijusiÄ su nuolatinės valstybės pareigos grÄ Å¾inti PVM atsiradimu bei su tuo susijusiais institucijų atliekamais veiksmais – privalomais mokestiniais patikrinimais, dokumentų peržiÅ«ra, kurie sukelia privalomÄ papildomÄ administracinę naÅ¡tÄ , kuri tiesiogiai susijusi su racionaliu valstybės kaÅ¡tų valdymu, o pagal LVÄ® 7 straipsnio 7 dalį, lobistine veikla nėra laikoma kitos specialiųjų įstatymų arba įstatų nustatyta tvarka vykdomos veiklos, kurios tenkina vieÅ¡Ä jį interesÄ . Nesutinka su VTEK vertinimu, kad Bendrovė, atstovaujama direktoriaus G. G., siekė daryti įtakÄ dėl Bendrovės veiklai svarbaus teisės akto, todėl LVÄ® prasme nelaikytina, kad Å¡iuo atveju Bendrovė užtikrino vieÅ¡Ä jį interesÄ . PrieÅ¡ingu atveju įvairios tam tikslui įsteigtos bendrovės turėtų galimybę vykdyti neskaidriÄ lobistinę veiklÄ , o tai prieÅ¡tarautų pagrindiniam LVÄ® tikslui – užtikrinti Å¡ios veiklos vieÅ¡umÄ ir skaidrumÄ (LVÄ® 1 straipsnio 1 dalis). Aplinkybė, jog Bendrovės RaÅ¡te nurodytas PVM įstatymas bei jo taikymo problema tarp kitų juridinių asmenų liečia ir Bendrovę, negali bÅ«ti vertinama lemiamu kriterijumi sprendžiant dėl vieÅ¡ojo intereso nebuvimo fakto, kadangi nagrinėjamos situacijos atveju akivaizdu, jog PVM įstatymas taikomas dideliam ratui asmenų ir problematika, dėl kurios RaÅ¡tu buvo kreiptasi, liečia plačiÄ visuomenės dalį. VTEK Sprendime nepagrįstai nurodoma, kad neva prieÅ¡ingas VTEK viešųjų interesų vertinimas sudaryti galimybę įsisteigti įvairioms lobistinės veiklos vykdymui skirtoms bendrovėms, kurios galėtų vykdyti neskaidriÄ lobistinę veiklÄ .

Tvirtina, kad Sprendime nepagrįstai teigiama, kad nagrinėjamu atveju Bendrovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo ir jos atstovas (vienasmenis valdymo organas) siekė daryti įtakÄ dėl PVM įstatymo, susijusio ir su Bendrovės ekonominiais interesais. PareiÅ¡kėjo manymu, visų pirma, sprendžiant dėl vieÅ¡ojo intereso buvimo fakto LVÄ® prasme nėra reikÅ¡minga juridinio asmens teisinė forma, kadangi LVÄ® 7 straipsnio 7 dalis nenumato jokių apribojimų, susijusių su asmenų teisine forma, o Sprendime nurodytos aplinkybės, kurios sudaro privačius Bendrovės interesus, negali paneigti LVÄ® 7 straipsnio 7 dalies taikymo fakto, jeigu tai yra susiję su vieÅ¡uoju interesu. Atsižvelgus į problemos mastÄ t. y., kad ji liečia ne tik visÄ kurÄ tiekiančių orlaiviams ir laivams įmonių sektorių, bet ir valstybės institucijas, darytina iÅ¡vada, jog RaÅ¡tu nebuvo siekiama tenkinti tam tikros grupės privačių interesų.

PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, orlaiviams bei laivams kurÄ tiekiantys asmenys turi teisę į skaidrų, efektyvų ir juridinių asmenų veiklos nepagrįstai neribojantį mokesčių administravimÄ . Taigi, RaÅ¡te iÅ¡dėstyta problematika, susijusi su PVM tarifų skirtingu taikymu bei to pasekoje kylančiomis pareigomis nuolatinai susigrÄ Å¾inti PVM, yra reikÅ¡minga visuomenei, visų juridinių asmenų veiklai, kas tiesiogiai sÄ lygoja jos atitiktį vieÅ¡ajam interesui, o aplinkybę, kad RaÅ¡te nurodyto teisinio reguliavimo problematika yra aktuali patvirtina ir Finansų ministerijos 2018 m. liepos mėn. atsakymas, kuriuo pripažinta, kad esamas teisinis reguliavimas sukelia problemas ir Finansų ministerija jas siekia spręsti, kreipdamasi į Europos KomisijÄ .

PareiÅ¡kėjas ir jo atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietÄ ir laikÄ buvo praneÅ¡ta tinkamai, neatvyko, praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ dėl svarbių priežasčių iki teismo posėdžio pradžios nepateikė, todėl byla nagrinėjama pareiÅ¡kėjui ir jo atstovui nedalyvaujant.

Komisija pateiktame atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad ginčijamu Sprendimu buvo pripažinta, kad G. G., nebÅ«damas įraÅ¡ytas į lobistų sÄ raÅ¡Ä , UAB „Baltic Ground Services“ vardu Finansų ministerijai pateikęs konkrečius pasiÅ«lymus dėl PVM įstatymo, pažeidė LVÄ® 10 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pažymi, kad pagrindiniai LVÄ® tikslai yra du: 1) kad lobistinę veiklÄ vykdytų į lobistų sÄ raÅ¡Ä Ä¯raÅ¡yti asmenys (kuris yra vieÅ¡as ir prieinamas visuomenei) ir 2) Å¡ie asmenys LVÄ® nustatyta tvarka deklaruotų vykdytÄ lobistinę veiklÄ (deklaracijos taip pat LVÄ® nustatyta tvarka yra vieÅ¡inamos). Pabrėžia, kad lobistinės veiklos vykdymo priežastys ar argumentai, kodėl siekiama daryti įtakÄ dėl atitinkamų teisės aktų, nėra lobistinės veiklos reguliavimo dalykas – vienintelis Å¡io reguliavimo tikslas yra užtikrinti lobistinės veiklos vieÅ¡umÄ ir skaidrumÄ . VTEK Å¡iuo atveju vertino, kad: 1) pareiÅ¡kėjas nebuvo registruotas lobistų sÄ raÅ¡e, kaip tai numato LVÄ® 10 straipsnis; 2) jis siekė daryti įtakÄ dėl teisės akto pakeitimo; 3) tai darė savo iniciatyva. Teigia, jog pareiÅ¡kėjas, siekdamas daryti įtakÄ dėl atitinkamo teisės akto pakeitimo, turėjo arba registruotis į lobistų sÄ raÅ¡Ä ir LVÄ® nustatyta tvarka tokiÄ veiklÄ deklaruoti, arba kreiptis į atitinkamÄ Å¡iame sÄ raÅ¡e registruotÄ asmenį (t. y. tapti lobistinės veiklos užsakovu).

Pažymi, kad LVÄ® 6 straipsnyje nustatyta, kad jei lobistinę veiklÄ vykdo į lobistų sÄ raÅ¡Ä neįraÅ¡ytas asmuo, tai laikytina neteisėta lobistine veikla, be to, net ir vienkartinis kreipimasis dėl teisės akto keitimo yra laikomas lobistine veikla, nes iÅ¡imtis dėl vienkartinio kreipimosi nėra numatyta.

Atsakovė atmeta pareiÅ¡kėjos argumentus, jog pareiÅ¡kėjas yra UAB „Baltic Ground Services“ vadovas ir nėra gavęs jokių nurodymų dėl to, taip pat jo veiksmai pasižymėjo vienkartiniu pobÅ«džiu ir Å¡iuose veiksmuose nematyti kitų lobizmo veiklos stadijų požymių (monitoringo ir stebėjimo, strategijos vystymo, taktikų ir rezultatų analizės). Pažymi, jog nors pareiÅ¡kėjas nebuvo sudaręs sutarčių kaip lobistas, tačiau vien veiklos įforminimas nesudaro pagrindo teigti, jog tai nebuvo lobistinė veikla. Taip pat pažymi, jog įstatymų leidėjas LVÄ® nėra apibrėžęs lobistinės veiklos stadijų požymių. LVÄ® nuostatos neriboja asmenų teisės kreiptis (daryti įtakÄ ) į valstybės politikus, valstybės pareigÅ«nus, valstybės tarnautojus, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, tačiau tokiÄ veiklÄ vykdantis asmuo privalo registruotis lobistu ir už tokiÄ veiklÄ privalo LVÄ® nustatyta tvarka atsiskaityti visuomenei. Å io įstatymo reikalavimai asmenims, vykdantiems lobistinę veiklÄ , yra privalomi. Mano, kad pripažindama, jog pareiÅ¡kėjas pažeidė LVÄ® reikalavimus, VTEK priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ SprendimÄ .

Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

Administracinėje byloje ginčas kilo dėl VTEK sprendimo, kuriuo pareiškėjas pripažintas pažeidęs LVĮ 10 straipsnio 1 dalies nuostatas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Atsakovės atstovės paaiÅ¡kinimais bei byloje surinktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad UAB „Baltic Ground Services“ direktorius G. G., veikdamas jo atstovaujamos Bendrovės vardu, taip pat kitos bendrovės – Naftelf, Lietuvos ir PrancÅ«zijos UAB, direktorius A. G. 2018 m. balandžio 10 d. raÅ¡tu „Dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 53 straipsnio 4 dalies nuostatų papildymo“ kreipėsi į Finansų ministerijÄ ir VMI, praÅ¡ydami papildyti PVM lengvatų sandėlio apibrėžimÄ , PVM įstatymo 53 straipsnio 4 dalį papildant 3 punktu – tiekti kaip atsargos į orlaivius apmokestinamiesiems asmenims, daugiau kaip pusę pajamų per metus gaunantiems iÅ¡ keleivių ir (arba) krovinių vežimo ar kitokių paslaugų teikimo už atlyginimÄ oro transportu tarptautiniais marÅ¡rutais.

VMI 2018 m. gegužės 21 d. raÅ¡tu Nr. (18.4-31-2 E)RM-19486 „Dėl pasiÅ«lymo papildyti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 53 straipsnio 4 dalies nuostatas“ informavo abi praÅ¡ymÄ pateikusias bendroves, kad, atsižvelgiant į tai, jog įstatymo keitimas yra mokesčių politikos, kurios formavimas priskirtas Finansų ministerijos kompetencijai, klausimas, jų pasiÅ«lymas kartu su VMI nuomone dėl jo įgyvendinimo persiunčiamas Finansų ministerijai.

PraÅ¡ymÄ patekusioms bendrovėms buvo atsakyta Finansų ministerijos raÅ¡tu „Dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 53 straipsnio 4 dalies nuostatų papildymo“, kuriame buvo pateiktas siÅ«lymo papildyti PVM įstatymo 53 straipsnio 4 dalies nuostatas vertinimas.

Komisija 2019 m. sausio 15 d. raÅ¡tu Nr. S-249(3.4) „Dėl tarnybinės pagalbos“ ir 2018 m. balandžio 9 d. raÅ¡tu Nr. S-1497-(3.4) „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į atitinkamas valstybės institucijas, įskaitant Finansų ministerijÄ ir VMI, praÅ¡ydama, be kito ko, pateikti duomenis apie fizinius ir privačius juridinius asmenis, kurie savo iniciatyva (ne institucijos praÅ¡ymu) laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gruodžio mėn. pateikė teisės aktų, teisės aktų pakeitimų projektus, pasiÅ«lymus dėl teisės aktų projektų ar/ir administracinių sprendimų ar jų projektų. VMI 2019 m. balandžio 17 d. raÅ¡tu Nr. (18.16-31-1E) RM -11777 „Dėl praÅ¡omos informacijos“ pateikė Komisijai laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gruodžio mėn. asociacijų mokesčių administratoriui (tiesiogiai bei per Finansų ministerijÄ ) pateiktus pasiÅ«lymus dėl teisės aktų tobulinimo, informuodama apie 2018 m. balandžio 10 d. pateiktÄ UAB „Baltic Ground Services“ ir Naftelf, Lietuvos ir PrancÅ«zijos UAB, pasiÅ«lymÄ dėl PVM įstatymo 53 straipsnio 4 dalies nuostatų papildymo.

2019 m. gegužės 24 d. raÅ¡tu Nr. S-2070-(1.2) „Informacija apie pradėtÄ tyrimÄ â€œ VTEK informavo UAB „Baltic Ground Services“ direktorių G. G. apie priimtÄ sprendimÄ pradėti tyrimÄ dėl jo veiksmų atitikties LVÄ® 6 straipsnio nuostatoms, reglamentuojančioms neteisėtÄ lobistinę veiklÄ , dėl to, kad jis, kaip Bendrovės direktorius, 2018 m. balandžio 10 d. raÅ¡tu kreipėsi į Finansų ministerijÄ ir pateikė konkretų siÅ«lymÄ dėl PVM įstatymo pakeitimo. PareiÅ¡kėjui buvo nurodyta iki 2019 m. birželio 14 d. raÅ¡tu pateikti iÅ¡samų Komisijos raÅ¡te nurodytų aplinkybių, susijusių su jos atliekamu tyrimu, paaiÅ¡kinimÄ .

PareiÅ¡kėjas 2019 m. birželio 14 d. pateikė Komisijai paaiÅ¡kinimÄ , kuriame, be kita ko, nurodė, kad Bendrovė nesiekė įtikinti RaÅ¡to adresato, kad bÅ«tų priimtas koks nors Bendrovei naudingas teisės aktas ar administracinis sprendimas. PaaiÅ¡kino, kad RaÅ¡te buvo iÅ¡dėstytos itin aktualios visam sektoriui teisinio reguliavimo problemos, susijusios su PVM taikymu bei jo nuolatinėmis atskaitomis (grÄ Å¾inimu), kas praktikoje turėtų bÅ«ti iÅ¡imtinis / vienkartinis dalykas, o ne nuolatinė praktika, su tuo susijusiais valstybės institucijų kaÅ¡tais, nepagrįsta, papildoma administracine procedÅ«ra, bei pateikta nuomonė dėl galimo problemų sprendimo bÅ«do.

VTEK 2019 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. KS-189 „Dėl G. G.“ nusprendė pripažinti, kad G. G., nebÅ«damas įraÅ¡ytas į lobistų sÄ raÅ¡Ä , UAB „Baltic Ground Services“ vardu Finansų ministerijai pateikęs konkrečius pasiÅ«lymus dėl PVM įstatymo pažeidė LVÄ® 10 straipsnio 1 dalies nuostatas. Sprendimas pareiÅ¡kėjui ir jo atstovui buvo iÅ¡siųstas Komisijos 2019 m. rugpjūčio 26 d. raÅ¡tu Nr. S-3053-(1.2) „Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo“. Nesutikdamas su Komisijos Sprendimu, pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas SprendimÄ panaikinti.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymas.

LVÄ® 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad Ä®statymu siekiama užtikrinti lobistinės veiklos vieÅ¡umÄ ir skaidrumÄ , užkirsti keliÄ neteisėtai lobistinei veiklai (LVÄ® 1 straipsnio 1 dalis). Asmenimis, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtakÄ , laikomi valstybės politikai, valstybės pareigÅ«nai, valstybės tarnautojai ir kiti asmenys, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, administracinius sprendimus, o lobistu – fizinis asmuo, vykdantis lobistinę veiklÄ ( LVÄ® 2 straipsnio 1 ir 2 dalys). Lobistine veikla yra laikomi fizinio asmens veiksmai, kuriais siekiama daryti įtakÄ Ä®statymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kad lobistinės veiklos užsakovo interesais bÅ«tų priimami arba nepriimami teisės aktai, administraciniai sprendimai.

Lobistinę veiklÄ turi teisę vykdyti tik į lobistų sÄ raÅ¡Ä Ä¯raÅ¡ytas ir valstybės rinkliavos už įraÅ¡ymÄ Ä¯ lobistų sÄ raÅ¡Ä sumokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ pateikęs asmuo; asmuo, norintis bÅ«ti įraÅ¡ytas į lobistų sÄ raÅ¡Ä , pateikia VTEK jos nustatytos formos praÅ¡ymÄ Ä¯raÅ¡yti į lobistų sÄ raÅ¡Ä ; jeigu lobistinę veiklÄ ketina vykdyti fizinis asmuo, kuriam vykdyti lobistinę veiklÄ kaip savo dalyviui, valdymo organo nariui ar darbuotojui pavedė arba nurodė vykdyti juridinis asmuo, praÅ¡ymÄ VTEK pateikia juridinis asmuo (LVÄ® 10 straipsnio 1 dalis).

Ä®statymo 6 straipsnyje yra nurodytas baigtinis sÄ raÅ¡as atvejų, kuomet lobistinė veikla yra laikoma neteisėta. Å io straipsnio 1 punkte įtvirtina, kad lobistinė veikla laikoma neteisėta, kai jÄ vykdo į lobistų sÄ raÅ¡Ä neįraÅ¡ytas asmuo. LVÄ® 1 straipsnio 3 dalis nustato, kad Å¡io įstatymo nuostatos netaikomos nevyriausybinėms organizacijoms, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 2 straipsnio 2 dalį bendrovė (įmonė, kurios teisinės formos yra akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė) yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ 2018 m. balandžio 10 d. RaÅ¡to matyti, kad jį UAB „Baltic Ground Services“ vardu pasirašė direktorius G. G., t. y. pareiÅ¡kėjas, kuris yra Bendrovės vienasmenis valdymo organas, turintis teisę jai atstovauti įvairiose institucijose, todėl jam taikytinos ir LVÄ® nuostatos, numatančios atitinkamus draudimus ir atsakomybę už Ä®statymo pažeidimÄ . PareiÅ¡kėjo argumentai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo lobistinės veiklos vykdymo užsakovo LVÄ® 2 straipsnio 4 dalies prasme, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi Bendrovės veiklÄ organizuojančio ir vykdančio vienasmenio organo – vadovo (direktoriaus) veiksmų, atliekamų akivaizdžiai Bendrovės (užsakovo) naudai neįforminimas nepaneigia lobistiniais laikomų veiksmų, atstovaujant Bendrovę ir veikiant jos vardu siekiant Bendrovės naudai pakeisti/papildyti PVM įstatymo nuostatas, atlikimo.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus pareiÅ¡kėjo argumentus, jog jis į VMI ir Finansų ministerijÄ 2018 m. balandžio 10 d. RaÅ¡tu kreipėsi VAÄ® nustatyta tvarka, realizuodamas jam suteiktÄ teisę konsultuotis su vieÅ¡ojo administravimo subjektais, ir toks jo kreipimasis nelaikytinas veikla, kuria siekiama daryti įtakÄ LVÄ® prasme. IÅ¡ RaÅ¡to turinio akivaizdu, jog jame adresatų nebuvo praÅ¡oma suteikti konsultacijÄ ar atitinkamÄ informacijÄ , nes RaÅ¡te suformuluotas praÅ¡ymas yra aiÅ¡kus, nedviprasmiÅ¡kas ir konkretus, t. y. praÅ¡oma papildyti PVM lengvatų sandėlio apibrėžimÄ , konkrečiai papildant PVM įstatymo 53 straipsnio 4 dalį 3 punktu. TÄ aplinkybę, kad VMI nenagrinėjo RaÅ¡te suformuluoto praÅ¡ymo nei pagal VAÄ®, nei Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, o jį persiuntė pagal kompetencijÄ Finansų ministerijai, patvirtina VMI 2018 m. gegužės 21 d. raÅ¡tas Nr. (18.4-31-2 E)RM-19486, kuriame nurodyta, kad RaÅ¡te iÅ¡dėstytas praÅ¡ymas dėl VPM įstatymo keitimo yra mokesčių politikos, kurios formavimas priskirtas Finansų ministerijos kompetencijai, klausimas. Finansų ministerija atsakydama į RaÅ¡tÄ , taip pat jį vertino kaip praÅ¡ymÄ iniciuoti teisinio reglamentavimo, įtvirtinto PVM įstatymo 53 straipsnio 4 dalyje, pakeitimÄ , o ne kaip kitokio pobÅ«džio paklausimÄ .

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad Bendrovės vadovas, teikdamas RaÅ¡tÄ VMI ir Finansų ministerijai, be kita ko, gynė vieÅ¡Ä jį interesÄ , todėl tokie veiksmai pagal LVÄ® 7 straipsnio 7 punktÄ nelaikytini lobistine veikla. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju Bendrovės vadovas (pareiÅ¡kėjas) siekė ne vieÅ¡ojo intereso, reikÅ¡mingo ir reikalingo visuomenei ar jos daliai gynimo, o konkrečių PVM įstatymo 53 straipsnio 4 dalies pakeitimų, tiesiogiai susijusių su Bendrovės vykdoma ekonomine veikla – orlaivių kuro pardavimu, siekdamas supaprastinto PVM susigrÄ Å¾inimo, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Ä®statymų nustatyta tvarka lobistinę veiklÄ prižiÅ«ri VTEK (LVÄ® 13 straipsnio 1 dalis). VTEK atlieka tyrimÄ , jeigu yra gauta informacija, kad asmenys nesilaiko Å¡io įstatymo reikalavimų (LVÄ® 13 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad VTEK, atlikusi tyrimÄ , priima motyvuotÄ sprendimÄ pripažinti, kad asmuo pažeidė LVÄ® nuostatas.

Teisėjų kolegija nagrinėjamoje administracinėje byloje nustačiusi, kad pareiÅ¡kėjas, teikdamas praÅ¡ymÄ Finansų ministerijai ir VMI dėl PVM įstatymo 53 straipsnio 4 dalies nuostatų papildymo, nebuvo įraÅ¡ytas į lobistų sÄ raÅ¡Ä , daro iÅ¡vadÄ , kad Komisijos Sprendimas, kuriuo nuspręsta pripažinti, kad pareiÅ¡kėjas, nebÅ«damas įraÅ¡ytas į lobistų sÄ raÅ¡Ä , atstovaudamas UAB „Baltic Ground Services“ vardu Lietuvos Respublikos finansų ministerijai pateikęs konkrečius pasiÅ«lymus dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo keitimo, pažeidė LVÄ® 10 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

PareiÅ¡kėjas skunde praÅ¡o priteisti jam bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ turi ta proceso Å¡alis, kurios naudai priimamas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje atmetus pareiÅ¡kėjo skundÄ kaip nepagrįstÄ , praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo G. G. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai Saulius Jakaitis

Egidija Puzinskaitė

Jolita Rasiukevičienė