Appeal court dismisses substantive claims but reduces legal fees due to case complexity and lack of attorney contract.
Legislator summary
AI generatedThe appellate court upheld the lower court's decision to declare the property sale contract void and apply restitution regarding the disputed real estate. However, the court modified the first-instance judgment by reducing the legal fees awarded to the defendant from over 1,100 euros to 200 euros. This reduction was based on the case's minor complexity, the absence of a formal attorney engagement contract, and the fact that legal services were rendered at the conclusion of the proceedings.
Legislator headnote
AI generatedLietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalis; The appellate court may reduce legal fees awarded to a party if the case involves minor complexity, lacks a formal attorney contract, or if services were provided only at the end of the proceedings.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedFull text
?CivilinÄ byla Nr. e2A-730-798/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00602-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 2.1.2.4.1.1; 2.6.7 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 27 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Kazio KailiÅ«no, Vilijos MikuckienÄs ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo ieÅ¡kovo R.
P. P. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkriÄio 29 d. sprendimo ir ieÅ¡kovo R. P. P. atskirÄ jį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. papildomo sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo R. P. P. ieÅ¡kinį atsakovams bankrutavusiai R. P. firmai âROMUNAâ ir M. N. dÄl nekilnojamojo turto pirkimo â pardavimo sutarties ir nekilnojamojo turto priÄmimoâperdavimo akto pripažinimo negaliojanÄiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys Z. G., V. P., A.
A. ir A. B.. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovas R. P. P. kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, atsakovams bankrutavusiai R. P. firmai âROMUNAâ ir M. N. praÅ¡ydamas pripažinti negaliojanÄiais nuo jų sudarymo momento 2019 m. kovo 1 d. nekilnojamojo turto pirkimoâpardavimo sutartį Nr. 19/03/01-01 (toliau â ir sutartis, ginÄo sutartis) ir 2019 m. balandžio 3 d. nekilnojamojo turto nuosavybÄs perdavimo ir priÄmimo aktÄ (toliau â ir aktas) bei taikyti restitucijÄ , grÄ Å¾inant turtÄ ieÅ¡kovui ir treÄiajam asmeniui Z.
G., o atsakovui M. N. grÄ Å¾inant jo sumokÄtÄ kainÄ už ginÄo turtÄ .
2. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindÄ tuo, kad bankrutavusios R. P. firmos âROMUNAâ bankroto administratorÄ 2019 m. kovo 1 d. už 81 000 Eur pardavÄ ieÅ¡kovui ir treÄiajam asmeniui Z. G. bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs teise priklausantį butÄ (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esantį duomenys neskelbtini ir garaÅ¾Ä (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esantį duomenys neskelbtini (toliau â ir ginÄo turtas) atsakovui M. N.. IeÅ¡kovo teigimu, bankroto administratorÄs ir atsakovo M. N. sudaryta 2019 m. kovo 1 d. sutartis bei aktas negali bÅ«ti laikomi galiojanÄiais dÄl imperatyviųjų teisÄs normų pažeidimo.
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 17 d. nutartimi civilinÄje byloje Nr. B2-1345-232/16 teikÄ areÅ¡tÄ 122 859,48 Eur sumai, įskaitant bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs teise priklausantį ieÅ¡kovo nekilnojamÄ jį ir / ar kilnojamÄ jį turtÄ , uždraudžiant jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertÄ. MinÄtos laikinosios apsaugos priemonÄs nebuvo panaikintos ir galioja, kas reiÅ¡kia, kad teismo nutartimi yra uždrausta perleisti ginÄo nekilnojamÄ jį turtÄ .
Taigi, jeigu sandoriu buvo perleistos nuosavybÄs teisÄs, kurias teismas uždraudÄ perleisti taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, o laikinosios apsaugos priemonÄs nebuvo panaikintos nei teismo sprendimu, nei teismo nutartimi, vadinasi, ginÄijami sandoriai yra negaliojantys nuo jų sudarymo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo teismo sprendimo esmÄ 3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkriÄio 29 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetÄ. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 3.1.
Pirmosios instancijos teismas sprendÄ, kad byloje pateikti duomenys leidžia teigti, jog parduodant ginÄo turtÄ laikytasi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatų. Bankroto administratorÄ nenukrypo nuo kreditorių susirinkimo nustatytos turto pardavimo tvarkos ir ginÄo turtÄ bandÄ parduoti už turto vertintojo nustatytÄ rinkos kainÄ . Jo parduoti nepavykus, kaina buvo mažinama kreditorių susirinkimų nustatyta tvarka. Teismas atkreipÄ dÄmesį, kad hipotekos kreditorius, kaip didžiausias kreditorius turintis balsų daugumÄ , tokiÄ turto pardavimo tvarkÄ bei administravimo iÅ¡laidų dydį pasiÅ«lÄ ir už jÄ balsavo susirinkimuose, pretenzijų administratorei nepareiÅ¡kÄ. 3.2.
Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendÄ, kad nepagrįsti yra ieÅ¡kovo argumentai, jog turtas buvo parduotas už itin nedidelÄ kainÄ , nors, ieÅ¡kovo teigimu, reali turto vertÄ sudaro apie 155 000 â 170 000 Eur. Bankroto administratorei atlikus turto vertinimÄ iki jo realizavimo, turto rinkos vertÄ buvo nustatyta ir ji buvo artima ieÅ¡kovo nurodytai. Parduodant ginÄo turtÄ beveik perpus mažesne kaina, administratorÄ vykdÄ kreditorių susirinkimo nutarimÄ . 3.3. Siekdamas įrodyti, kad ginÄo turtas galÄjo bÅ«ti parduotas pirkÄjui mažiausiai už 143 000 Eur, ieÅ¡kovas pateikÄ jo ir R.
P. sudarytas preliminarias sutartis su jų pakeitimais dÄl ginÄo turto pardavimo. Teismo vertinimu, Å¡ios sutartys neįrodo, kad turto pardavimo bankroto procese procedÅ«ra buvo neteisÄta. Pirmosios ir antrosios ginÄo turto varžytynÄs vyko elektroninÄje erdvÄje beveik du mÄnesius, skelbimai dÄl turto pardavimo buvo talpinami keliuose populiariuose nekilnojamojo turto pardavimo portaluose, todÄl teismas sprendÄ, kad potencialiam pirkÄjui nebuvo sudaryta jokių kliÅ«Äių įsigyti ginÄo turtÄ , pasiÅ«lant savo kainÄ .
Be to, ieÅ¡kovo pateiktos preliminarios sutartys sudarytos tuo paÄiu metu kai bankroto procese jau buvo aiÅ¡ku, kad individualios įmonÄs turto neužteks kreditorių reikalavimų patenkinimui ir buvo sprendžiamas klausimas dÄl iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į individualios įmonÄs savininko turtÄ , iÅ¡ kurio iÅ¡ieÅ¡kojimas vyko taip pat ir pagal Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo 2010 m. gegužÄs 11 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , vykdant 2010 m. kovo 16 d. teismo sprendimÄ . 3.4. Pirmosios instancijos teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad nepagrįstas ieÅ¡kovo reikalavimas sutartį ir aktÄ pripažinus negaliojanÄiais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, taikyti restitucijÄ , kadangi nÄra pagrindo pripažinti ginÄijamÄ sutartį ir aktÄ negaliojanÄiais, be to byloje nÄra duomenų, kurie leistų teigti, jog atsakovas M.
N. atliko kokius nors nesÄ Å¾iningus veiksmus, įsigydamas ginÄo turtÄ dÄl ko jam negalÄtų bÅ«ti taikoma CK 4.96 straipsnio 2 dalyje numatyta apsauga nustatanti, kad iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijÄjo negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas nekilnojamasis daiktas, iÅ¡skyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktÄ prarado dÄl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. IeÅ¡kovas atsakovo M. N. nesÄ Å¾iningumo neįrodinÄjo ir jokių argumentu Å¡iuo klausimu nÄra pateikÄs. 3.5. Pirmosios instancijos teismas netenkino bankroto administratorÄs praÅ¡ymo skirti atsakovui baudÄ už nesÄ Å¾iningai pareikÅ¡tÄ nepagrįstÄ ieÅ¡kinį atmetamas, kadangi nenustatÄ, kad ieÅ¡kovas, sÄ moningai piktnaudžiaudamas savo procesinÄmis teisÄmis, suvokdamas, kad jo reikalavimai nepagrįsti nei realiomis faktinÄmis aplinkybÄmis, nei teisÄs normomis reiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį aiÅ¡kiai suvokdamas jo nepagrįstumÄ .
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 10 d. papildomu sprendimu netenkino atsakovÄs bankrutavusios R. P. firmos âROMUNAâ praÅ¡ymo paÅ¡alinti iÅ¡ civilinÄs bylos nagrinÄjimo treÄiÄ jį asmenį A. B. bei nusprendÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. P. P. atsakovÄs bankrutavusios R. P. firma âROMUNAâ naudai 1 185,80 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokÄti. Pirmosios instancijos teismas nurodÄ, kad nagrinÄjamu atveju treÄiasis asmuo A. B. suinteresuotumÄ bylos baigtimi grindÄ aplinkybe, kad yra ieÅ¡kovo R.
P. P. kreditorÄ, perÄmusi reikalavimo teisÄ iÅ¡ A. A. bei teikÄ tai pagrindžianÄius įrodymus. Teismas pažymÄjo, kad aplinkybÄ, jog A. B. R. P. firmos âROMUNAâ bankroto byloje neteikÄ praÅ¡ymo dÄl įtraukimo į kreditorių sÄ raÅ¡Ä ar, kad Å¡iuo metu nÄra įtraukta į bankrutavusios įmonÄs kreditorių sÄ raÅ¡Ä , nepaneigia aplinkybÄs, jog A. B. yra potenciali bankrutavusios įmonÄs kreditorÄ, kuriai bylos baigtis gali turÄti svarbios įtakos jos padÄÄiai.
Atsižvelgiant į iÅ¡dÄstytÄ , teismas sprendÄ, kad nÄra pagrindo treÄiojo asmens A. B. paÅ¡alinti iÅ¡ bylos proceso. Teismas taip pat nurodÄ, kad atmetus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį bylinÄjimosi iÅ¡laidos turÄjo bÅ«ti priteisiamos atsakovams iÅ¡ ieÅ¡kovo. AtsakovÄ bankrutavusi R. P. firma âROMUNAâ praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokÄti, taÄiau Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkriÄio 29 d. sprendimu praÅ¡ymo dÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų priteisimo neiÅ¡sprendÄ.
Atsižvelgiant į pateiktus įrodymus, patvirtinanÄius, kad atsakovÄ bankrutavusi R. P. firma âROMUNAâ patyrÄ bylinÄjimosi iÅ¡laidas advokato pagalbai, ieÅ¡kinį atmetus, iÅ¡ ieÅ¡kovo R. P. P. atsakovei bankrutavusios R. P. firmos âROMUNAâ naudai priteisiamos 1 185,80 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokÄti. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 5. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas R. P. P. praÅ¡Ä panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkriÄio 29 d. sprendimÄ civilinÄje byloje Nr. e2-3190-232/2019 ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai; bylÄ nagrinÄti žodinio proceso tvarka.
Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 5.1. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai netinkamai atliko teisÄs normų iÅ¡aiÅ¡kinimÄ . IeÅ¡kovas ieÅ¡kinio reikalavimus grindÄ tuo, kad sudaryta sutartis ir aktas pažeidžia imperatyviÄ sias teisÄs normas. PrieÅ¡ingai nei nurodÄ teismas ginÄijamame sprendime, ginÄo turtas negalÄjo bÅ«ti perleistas galiojant teismo pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonÄms. 2016 m. birželio 17 d. nutartimi civilinÄje byloje Nr. B2-1345-232/16 Vilniaus apygardos teismas uždraudÄ perleisti, įkeisti R.
P. P. nuosavybÄs, įskaitant bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs, teise priklausantį nekilnojamÄ jį ir / ar kilnojamÄ jį turtÄ , taip pat uždrausdamas kitaip jį suvaržyti ir mažinto jo vertÄ. PažymÄjo, kad teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių privalo paisyti visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valstybÄs ir savivaldybÄs įstaigos. Nurodytoje nutartyje nebuvo nurodyta jokių iÅ¡imÄių, t. y. kad bankroto administratorius gali perleisti ieÅ¡kovui priklausantį turtÄ , ar jį kitaip suvaržyti.
Ta aplinkybÄ, kad ginÄo turto buvo leista dengti skolas, nesudaro pagrindo manyti, kad jis galÄjo bÅ«ti perleistas galiojant laikinosioms apsaugos priemonÄms. 5.2. Apelianto teigimu, civilinio proceso įstatymas nenumato laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo pasibaigimo savaime. Ä®tvirtinta, kad laikinosios apsaugos priemonÄs gali bÅ«ti pakeiÄiamos arba panaikinamos teismo procesiniu sprendimu byloje dalyvaujanÄių asmenų arba bankroto administratorÄs praÅ¡ymu. Kadangi turtÄ perleidžiant laikinosios apsaugos priemonÄs panaikintos nebuvo, pirmosios instancijos teismas privalÄjo sandorius pripažinti negaliojanÄiais, kaip prieÅ¡taraujanÄius imperatyvioms įstatymo normoms, taÄiau nepagrįstai ir neteisÄtai to nepadarÄ. 5.3.
Negalima sutikti su teismo padaryta iÅ¡vada, kad restitucija Å¡iuo atveju negalima, nes pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Pagal to paties straipsnio 2 dali kai sandoris negalioja, viena jo Å¡alis privalo gražinti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį (restitucija). Taigi ieÅ¡kovas ir treÄiasis asmuo Z. G. negali teisÄtai prarasti turto dÄl to, jog buvo perleistas jiems priklausantis turtas asmens, kuris net neturÄjo tokios teisÄs. 5.4.
Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pardavus ginÄo turtÄ hipotekos kreditoriaus teisÄs nebuvo pažeistos ir, kad jis nepareiÅ¡kÄ pretenzijų bankroto administratorei. Apelianto manymu, ginÄo sandoriais buvo perleistas ne hipotekos kreditoriui priklausantys nekilnojamieji daiktai, bet ieÅ¡kovui R. P. P. ir jo sutuoktinei treÄiajam asmeniui Z. G. priklausantis butas, kuris yra vienintelis jų gyvenamasis bÅ«stas ir vienintelis turimas garažas. Taigi Å¡iuo atveju Vilniaus apygardos teismas privalÄjo įvertinti ne tik vienintelio hipotekos kreditoriaus interesus (jo reikalavimas pardavus ginÄo turtu nebuvo padengtas, nors ginÄo turto vertÄ buvo gerokai didesnÄ už visų kreditorių reikalavimų, pareikÅ¡tų bankroto byloje, sumÄ ), bet ir tai, ar ginÄo sandoriais nebuvo pažeistos turto savininko teisÄs bei teisÄti interesai, taip pat ar toks turto pardavimas atitiko ne tik hipotekos kreditoriaus, bet ir kitų kreditorių interesus.
Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužÄs 24 d. priÄmÄ nutartį bankroto byloje Nr. eB2-708-232/2019, kuria patvirtino bendrÄ individualios įmonÄs kreditorinių reikalavimų sumÄ â 63 376,39 Eur. Ä® Å¡iÄ civilinÄ bylÄ buvo įtraukti tretieji asmenys, kurie aiÅ¡kiai pareiÅ¡kÄ, kad ginÄo sandoriais buvo pažeisti jų, kaip kreditorių interesai, nes jie neteko galimybÄs patenkinti savo kreditorinius reikalavimus. Å ios aplinkybÄs taip pat sudaro pagrindÄ pripažinti sandorius neteisÄtais. 5.5.
Apelianto manymu, visiÅ¡kai nepagrįsta yra pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad R. P. galÄjo įsigyti ginÄo turtÄ dalyvaudamas varžytynÄse arba pagal patalpintus skelbimus, kadangi jis aiÅ¡kiai nurodÄ, kad bankroto administratorÄ neleido jam įsigyti ginÄo turto. TodÄl akivaizdu, kad turtas galÄjo bÅ«ti parduotas už didesnÄ kainÄ , bet didelio ploto butas ir atskiras garažas buvo parduoti už 81 000 Eur. Po tokio turto pardavimo ne tik nebuvo padengti likusių kreditorių reikalavimai, bet nebuvo padengtas net ir hipotekos kreditoriaus reikalavimas â t. y. po hipoteka apsunkinto turto pardavimo liko 38 027,69 Eur skola hipotekos kreditoriui UAB âGelvoraâ.
LikusiÄ sumÄ bankroto administratorius pasiliko sau. Å ios aplinkybÄs taip pat reiÅ¡kia, kad bankroto administratorÄ nedÄjo pastangų parduoti turtÄ už maksimaliai didžiausiÄ kainÄ , kad gautų lÄšų maksimaliai patenkinti kreditorių interesus. Å iuo atveju bankroto administratorÄ gavo 40 000 Eur, taip nepadengdama kreditorinius reikalavimus. Taigi, Å¡iuo atveju bankroto administratorÄ nesiekÄ jokios pusiausvyros bankroto procese, o siekÄ naudos tik sau, visiÅ¡kai ignoruodama turto savininkų interesus ir kreditorių teisÄ gauti kaip įmanoma didesnÄ kreditorinių reikalavimų dalį.
6. Atskirajame skunde ieÅ¡kovas R. P. P. praÅ¡Ä panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. papildomÄ sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â bankrutavusios R. P. firmos âROMUNAâ praÅ¡ymÄ dÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų atmesti; įpareigoti bankroto administratorÄ uždarÄ jÄ akcinÄ bendrovÄ (toliau â UAB) âIus Positivumâ pateikti įrodymus, kad advokatas P. V. bankrutavusiai R. P. firmai âROMUNAâ suteikÄ teisines paslaugas, t. y. pateikti failus su metaduomenimis, elektroninius laiÅ¡kus, kuriais buvo siųsti suraÅ¡yti procesiniai dokumentai ir kt.
Apeliantas nurodÄ, kad bankrutavusiai individualiai bendrovei jokios teisinÄs paslaugos nebuvo teikiamos, todÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidos susidaryti negalÄjo. PažymÄjo, kad bankroto administratorÄ yra perspÄjusi ieÅ¡kovÄ , kad keliant teisminius ginÄus iÅ¡ jo bus priteistos bylinÄjimosi iÅ¡laidos. TodÄl apelianto teigimu, sÄ skaita už advokato paslaugas yra suraÅ¡yta siekiant apsunkinti apeliantÄ finansiÅ¡kai. Be to, bylose teikiamus dokumentus suraÅ¡inÄdavo bankroto administratorÄ arba teisininkÄ M.
S.. Tai įrodo, kad jokių teisinių paslaugų bankroto administratorei nereikÄjo. Tariamai advokato suraÅ¡ytas atsiliepimas į ieÅ¡kinį yra suraÅ¡ytas tuo paÄiu Å¡riftu ir tuo paÄiu stiliumi kaip ir visi kiti bankroto administratorÄs dokumentai. Galiausiai advokatas P. V. nepasiraÅ¡Ä nei vieno procesinio dokumento ir nei viename teismo posÄdyje nedalyvavo. DÄl nurodytos aplinkybÄs praÅ¡o iÅ¡reikalauti iÅ¡ bankroto administratorÄs įrodymus apie tai, kad bankrutavusiai įmonei advokato paslaugas buvo teikiamos.
7. Atsiliepime į ieÅ¡kovo R. P. P. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkriÄio 29 d. sprendimo, atsakovÄ bankrutavusi R. P. firma âROMUNAâ, atstovaujama bankroto administratorÄs UAB âIus Positivumâ nurodÄ, kad: 7.1. Apeliantas, tiek bylÄ nagrinÄjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinÄs instancijos teisme, pats neteisingai interpretuoja ir neteisingai vertina Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Nutartyje teismas aiÅ¡kiai nurodÄ, kad nekilnojamÄ jį ir / arba kilnojamÄ jį turtÄ uždrausta perleisti R.
P. P., o nutarties vykdymas pavestas bankroto administratorei. Nutartimi ginÄo turtÄ teismas nedraudÄ perleisti atsakovei. Nurodyta nutartimi buvo siekiama iÅ¡vengti situacijos, kuomet apeliantas savarankiÅ¡kai ir nesÄ Å¾iningai realizuotų jam priklausantį turtÄ ar kitaip jį suvaržytų. Taigi, teismo nutartis buvo priimta siekiant apsaugoti atsakovÄs ir jos kreditorių teisÄtus interesus ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengti galimų teisminių ginÄų ateityje, jei apeliantas siektų turtÄ parduoti. Apeliantas neįrodÄ, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodyti argumentai tariamai prieÅ¡tarauja galiojanÄiam teisiniam reglamentavimui, todÄl teismo sprendimas negali bÅ«ti panaikintas. 7.2.
Apelianto teigimu, bankroto administratorÄ nedÄjo maksimalių pastangų, kad gautų kaip įmanoma didesnÄ kainÄ už ginÄo turtÄ . AtsakovÄ su tokiais argumentais nesutinka, kadangi bankroto administratorÄ tinkamai įvykdÄ parduodamo turto iÅ¡vieÅ¡inimÄ , patalpino skelbimus nekilnojamojo turto pardavimo portaluose. PrieÅ¡ingai, paties apelianto elgesys lÄmÄ, kad bankroto procedÅ«ros trunka daugiau nei ketverius metus. Nors apeliantas teigia, kad turtas galÄjo bÅ«ti parduotas ženkliai didesne kaina, t. y. už 155 000â170 000 Eur, taÄiau reali turto pardavimo kaina paprastai priklauso nuo parduodamo turto paklausos.
Vien ta aplinkybÄ, kad turto pardavimo kaina ir nustatyta turto vertÄ skiriasi nesudaro pagrindo teigti, kad sandoriai yra neteisÄti. O apelianto elgesys prieÅ¡ingai, sudaro pagrindo teigti, kad jis siekia nepagrįstai vilkinti atsakovÄs bankroto procesÄ . PažymÄjo, kad dauguma potencialių pirkÄjų atsisakÄ Ä¯sigyti ginÄo turtÄ todÄl, kad teismuose buvo inicijuotos apelianto bylos, ir kad reikÄs imtis prievartos priemonių siekiant iÅ¡keldinti apeliantÄ iÅ¡ ginÄo buto. Be to, apeliantas nepaneigÄ ir neįrodÄ, kad bankroto administratorÄ nukrypo nuo Ä®BÄ® reikalavimų realizuodama ginÄo turtÄ , o turto pardavimas pažeidžia kreditorių interesus.
Neįrodyti apelianto argumentai ir apie tai, kad bankroto administratorÄ draudÄ R. P. įsigyti ginÄo turtÄ , nors nurodytas asmuo niekuomet į bankroto administratorÄ nesikreipÄ. 7.3. AtkreipÄ dÄmesį, kad apeliantas daugiau nei dvejus metus žinodamas apie tai, kad ginÄo turtas bus realizuojamas, nesiÄmÄ aktyvių veiksmų ir neskatino R. P. įsigyti turtÄ už jo siÅ«lomÄ kainÄ . Kaip teisingai pažymÄjo pirmosios instancijos teismas, nurodytam asmeniui nebuvo jokių kliÅ«Äių dalyvauto turto pardavimo procesuose ir siÅ«lyti savo kainÄ už jo įsigijimÄ . 7.4.
AtsakovÄs manymu, neegzistuoja joks pagrįstas pagrindas pripažinti sutartį ir aktÄ negaliojanÄiais, todÄl pirmosios instancijos ginÄijamas teismo sprendimas negali bÅ«ti panaikintas. Atitinkamai nÄra pagrindo ir taikyti restitucijÄ iÅ¡reikalaujant ginÄo turtÄ iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijÄjo. Apeliantas neįrodÄ, kad M. N., įsigydamas ginÄo turtÄ veikÄ nesÄ Å¾iningai. TodÄl pritaikius apelianto praÅ¡omÄ restitucijÄ , tai pažeistų Å¡alių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principus. 7.5.
AtsakovÄ pažymÄjo, kad už parduotÄ gautos lÄÅ¡os jau yra pervestos hipotekos kreditoriui, todÄl pritaikius apelianto praÅ¡omÄ restitucijÄ bÅ«tų apsunkinta bankroto procedÅ«ra. M. N. neteks už bÅ«stÄ sumokÄtų lÄšų ir bus priverstas teikti kreditorinį reikalavimÄ , kuris vargiai bus patenkintas, o pakartotinis turto pardavimas negalÄs bÅ«ti operatyviai baigtas. Be to, neaiÅ¡ku ar pakartotinai pardavinÄjant ginÄo turtas bus parduotas geresnÄmis sÄ lygomis. 7.6. Apelianto teigimu, turto pardavimo sandoriais buvo pažeisti byloje dalyvaujanÄių treÄiųjų asmenų interesai.
AtsakovÄ su tokiais argumentais nesutinka. Pirmiausia, tretieji asmenys V. P. ir A. A., dalyvaujantys Å¡ioje byloje yra pasyvÅ«s kreditoriai, kurie beveik nesidomi bankroto proceso eiga, kreditorių susirinkimuose nedalyvauja, neteikia pasiÅ«lymų ir nebalsuoja už siÅ«lomus projektus. A. B. nÄra pareiÅ¡kusi reikalavimo bankrutavusiai individualiai įmonei. TodÄl ginÄo turto pardavimas negali pažeisti nurodytų treÄiųjų asmenų interesų. 7.7. AtsakovÄs teigimu, apelianto praÅ¡ymas nagrinÄti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka yra nepagrįstas ir neturÄtų bÅ«ti tenkinamas, kadangi apeliantas nenurodÄ jokių priežasÄių, kuriuos suponuotų žodinio proceso bÅ«tinumÄ . 7.8.
AtsakovÄ praÅ¡o apelianto skundÄ atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkriÄio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .
8. Atsiliepime į ieÅ¡kovo R. P. P. atskirÄ jį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. papildomo sprendimo atsakovÄ bankrutavusi R. P. firma âROMUNAâ, atstovaujama bankroto administratorÄs UAB âIus Positivumâ, nurodÄ, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato advokato pareigos pasiraÅ¡yti parengtus procesinius dokumentus ir bÅ«tinybÄs atstovauti kliento interesus teismo posÄdžiuose, juolab, kad tokios paslaugos brangiai kainuoja. Su advokatu buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis, advokatas parengÄ atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir iÅ¡raÅ¡Ä sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 1 185,80 Eur sumai.
Å i suma atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų rekomendacijų dydį, atsakovÄ Å¡iÄ sÄ skaitÄ apmokÄjo. TodÄl pirmosios instancijos teismas neturÄjo pagrindo netenkinti atsakovÄs praÅ¡ymo dÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Apelianto praÅ¡ymas iÅ¡reikalauti iÅ¡ bankroto administratorÄs įrodymus apie tai, kad atsakovÄs interesus atstovavo advokatas yra nepagrįstas. Å io praÅ¡ymo apeliantas nereiÅ¡kÄ pirmosios instancijos teisme. Be to, apeliantas neginÄijo pirmosios instancijos teisme atsakovÄs patirtų bylinÄjimosi iÅ¡laidų.
PraÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo papildomÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . TeisÄjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados DÄl bylos nagrinÄjimo ribų 9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 320 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
ApeliacinÄs instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nÄra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų. AbsoliuÄių ginÄijamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisÄjų kolegija nenustatÄ.
10. NagrinÄjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys, kuriuo buvo paÅ¡oma pripažinti negaliojanÄiais nuo jų sudarymo momento 2019 m. kovo 1 d. nekilnojamojo turto pirkimo â pardavimo sutartį Nr. 19/03/01-01 ir 2019 m. balandžio 3 d. nekilnojamojo turto nuosavybÄs perdavimo ir priÄmimo aktÄ bei taikyti restitucijÄ ir papildomo teismo sprendimo, kuriuo patenkintas atsakovÄs praÅ¡ymas dÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų priteisimo, teisÄtumo ir pagrįstumo klausimas.
DÄl bylojenustatytų faktinių aplinkybių 11. Bankroto byla atsakovei R. P. firmai âROMUNAâ buvo iÅ¡kelta Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartimi civilinÄje byloje Nr. eB2-5908-232/2014, kuri įsiteisÄjo 2015 m. sausio 13 d., Lietuvos apeliaciniam teismui palikus nutartį nepakeistÄ . Bankroto administratore paskirta UAB âIus Positivumâ. 2016 m. liepos 20 d. nutartimi civilinÄje byloje Nr. eB2-1345-232/2016 Vilniaus apygardos teismas atsakovÄ R. P. firmÄ âROMUNAâ pripažino bankrutavusia ir likviduojama dÄl bankroto, nutartis įsiteisÄjo 2016 m. spalio 31 d.
Lietuvos apeliacinis teismas palikus jÄ nepakeistÄ . 12. 2016 m. birželio 17 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi bei to paties teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartimi, kuria iÅ¡taisyti raÅ¡ymo apsirikimai, laikinosios apsaugos priemonÄs buvo pritaikytos tenkinant bankroto administratorÄs praÅ¡ymÄ . Bankroto administratorÄ praÅ¡Ä teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų ir administravimo iÅ¡laidų sÄ matos ribose (iÅ¡ viso 122 859,48 Eur), uždrausti ieÅ¡kovui disponuoti jam nuosavybÄs, įskaitant jungtinÄs nuosavybÄs, teise priklausanÄiu ir esanÄiu pas jį ar treÄiuosius asmenis nekilnojamuoju turtu, kilnojamaisiais daiktais, piniginÄmis lÄÅ¡omis ar turtinÄmis teisÄmis.
PraÅ¡ymas buvo pareikÅ¡tas nustaÄius, kad bankrutuojanÄios įmonÄs bankroto administratorei nebuvo perduotas joks įmonÄs turtas, kurį realizavus galÄtų bÅ«ti dengiami kreditorių reikalavimai ir administravimo iÅ¡laidos, todÄl iÅ¡ieÅ¡kojimas nukreiptas į bankrutuojanÄios įmonÄs savininko turtÄ ir teismo patenkintas siekiant užtikrinti kreditorinių reikalavimų bankroto byloje patenkinimÄ ir administravimo iÅ¡laidų priteisimÄ .
13. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinÄje byloje Nr. e2-1345-232/2016 tenkino atsakovÄs praÅ¡ymÄ leisti vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ bankroto byloje iÅ¡ įmonÄs savininko turto, nutartis įsiteisÄjo 2017 m. vasario 9 d. Lietuvos apeliaciniam teismui palikus jÄ nepakeistÄ .
14. IeÅ¡kovas ir treÄiasis asmuo Z. G. yra sutuoktiniai, santuokÄ Ä¯registravÄ 1980 m. liepos 4 d., ginÄo turtas buvo įgytas bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs teise. Atsižvelgdama į tai, bankroto administratorÄ kreipÄsi dÄl administruojamos įmonÄs pripažinimo Å¡eimos verslu ir leidimo iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ jungtine nuosavybe priklausanÄio ginÄo turto. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 7 d. nutartimi bankroto byloje atsisakÄ pripažinti įmonÄ Å¡eimos verslu. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad ginÄo turtas buvo įkeistas hipotekos sandoriu, užtikrinant įmonÄs prievoles kreditoriui AB âParex bankasâ, kreditoriaus reikalavimo perÄmÄjas įtrauktas į įmonÄs kreditorių sÄ raÅ¡Ä bankroto byloje ir turi pirmenybÄ prieÅ¡ kitus kreditorius, iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ įkeisto turto.
Byloje taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismas 2010 m. gegužÄs 11 d. iÅ¡davÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ priverstiniam teismo 2010 m. kovo 16 d. sprendimo vykdymui, kuriuo skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas buvo nukreiptas į ginÄo nekilnojamÄ jį turtÄ .
15. Vykdydama bankroto procedÅ«ras, bankroto administratorÄ užsakÄ ginÄo turto vertinimÄ , kurį atlikÄs turto vertintojas UAB âDomus optimaâ nustatÄ ginÄo turto rinkos vertÄ â 161 000 Eur. 16. 2018 m. rugpjÅ«Äio 10 d. kreditorių susirinkime buvo pateikti du pasiÅ«lymai dÄl ginÄo turto realizavimo. Pirmuoju pasiÅ«lymu buvo siÅ«loma turtÄ pardavinÄti dvejose varžytynÄse pirmosiose varžytynÄse nustatyti bendrÄ 193 200 Eur pradinÄ turto pardavimo kainÄ , antrosiose varžytynÄse nustatyti bendrÄ 161 000 Eur turto pardavimo kainÄ ; nustatyti 500 Eur kainos didinimo intervalÄ .
Antruoju pasiÅ«lymu hipotekos kreditorÄs teisių perÄmÄja UAB âGelvoraâ balsuodama raÅ¡tu pasiÅ«lÄ turtÄ pardavinÄti dvejose varžytynÄse; pirmosiose varžytynÄse nustatyti pradinÄ bendrÄ 161 000 Eur turto pardavimo kainÄ , antrosiose varžytynÄse nustatyti bendrÄ 128 800 Eur turto pardavimo kainÄ ; nustatyti 500 Eur kainos didinimo intervalÄ . Balsų dauguma buvo priimtas hipotekos kreditorÄs pasiÅ«lymas (72,81 procentais visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos).
17. Vykdydama kreditorių susirinkimo nutarimÄ bankroto administratorÄ paskelbÄ elektronines varžytynes, kuriose pradinÄ turto kaina buvo nustatyta 161 000 Eur, varžytynÄs vyko nuo 2018 m. rugpjÅ«Äio 17 d. iki 2018 m. rugsÄjo 17 d. ir buvo paskelbtos neįvykusiomis, nedalyvavus nei vienam pirkÄjui. Antrosios varžytynÄs dÄl turto pardavimo už pradinÄ 128 000 Eur kainÄ buvo skelbiamos nuo 2018 m. spalio 10 d. iki 2018 m. lapkriÄio 9 d., taip pat paskelbtos neįvykusiomis, nes nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis. 18. 2018 m. lapkriÄio 22 d. kreditorių susirinkime nusprÄsta turtÄ pardavinÄti taip:
1) dvi savaites rinkti pirkÄjų pasiÅ«lymus mažinant pardavimo kainÄ 20 proc. nuo paskutinÄs varžytynių kainos ir parduoti už didžiausiÄ , bet ne mažesnÄ nei 103 040 Eur kainÄ pasiÅ«liusiam pirkÄjui;
2) nepardavus turto 1 punkte nustatyta tvarka, mažinti pardavimo kainÄ dar 20 proc. nuo paskutinÄs pardavimo kainos, dar dvi savaites rinkti pirkÄjų pasiÅ«lymus ir parduoti didžiausiÄ , bet ne mažesnÄ nei 82 432 Eur kainÄ pasiÅ«liusiam pirkÄjui;
3) nepardavus turto mažinti pardavimo kainÄ dar 20 proc. nuo paskutinÄs pardavimo kainos, dar dvi savaites rinkti pirkÄjų pasiÅ«lymus ir parduoti didžiausiÄ , bet ne mažesnÄ nei 65 946,00 Eur kainÄ pasiÅ«liusiam pirkÄjui;
4) apie pardavimÄ skelbti vieÅ¡ai internete. Bankroto administratorÄ apie ginÄo turto pardavimÄ paskelbÄ vieÅ¡ai.
19. Kadangi potencialÅ«s pirkÄjai atsisakÄ Ä¯sigyti turtÄ dÄl kurio yra keliami teisminiai ginÄai ir nÄra duomenų apie bÅ«sto turimus įsiskolinimus už komunalines paslaugas, bankroto administratorÄ pradÄjo vykdyti treÄiÄ jį turto pardavimo etapÄ . Galiausiai ginÄo turtÄ Ä¯sigijo atsakovas M. N. už 81 000 Eur, su kuriuo 2019 m. kovo 1 d. buvo sudaryta ginÄo turto pirkimo-pardavimo sutartis. DÄl bylos nagrinÄjimo žodinio proceso tvarka 20. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas R. P. P. praÅ¡Ä bylÄ nagrinÄti žodinio proceso tvarka, taÄiau bÅ«tinumo bylÄ nagrinÄti žodinio proceso tvarka nepagrindÄ.
21. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinÄjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje įtvirtintas iÅ¡imtis. CPK 322 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinÄjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinÄjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinÄjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dÄl prisidÄjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinÄti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, taÄiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nÄra privalomas.
22. Toks įtvirtintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, kad įstatymas nustato bÅ«tent teismo diskrecijos teisÄ savo ar Å¡alių iniciatyva nusprÄsti dÄl bylos nagrinÄjimo žodinio proceso tvarka poreikio, taÄiau Å¡i teisÄ ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais, t. y. esant iÅ¡imtinÄms aplinkybÄms, dÄl kurių akivaizdu, jog žodinis bylos nagrinÄjimas yra bÅ«tinas. Kasacinis teismas taip pat yra pažymÄjÄs, kad byloje dalyvaujanÄių asmenų praÅ¡ymas nagrinÄti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso bÅ«tinumo; teismas turi užkirsti keliÄ procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausanÄiomis procesinÄmis teisÄmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinÄjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2013 m. lapkriÄio 4 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-539/2013, 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-381/2014).
23. TeisÄjų kolegija sprendžia, kad žodinis bylos nagrinÄjimas Å¡iuo atveju nÄra bÅ«tinas, nes apeliaciniam skundui iÅ¡nagrinÄti reikÅ¡mingos faktinÄs ir teisinÄs bylos aplinkybÄs yra aiÅ¡kiai nurodomos ir grindžiamos byloje pateiktais, pirmosios instancijos teismo iÅ¡nagrinÄtais, įrodymais, o apeliantas (ieÅ¡kovas) savo pozicijÄ yra iÅ¡samiai iÅ¡dÄstÄs procesiniuose dokumentuose, be to byloje ir teismo posÄdžių metu jį atstovavo advokato padÄjÄjas. ApeliacinÄs instancijos teismui pakanka byloje esanÄių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatÄ ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įgyvendinti bylos nagrinÄjimo apeliacinÄs instancijos teisme paskirtį â apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo ribose, patikrinus absoliuÄių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320 straipsnio 1 dalis), įvertinti skundžiamo teismo sprendimo teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 301 straipsnio 1 dalis), todÄl apelianto praÅ¡ymas dÄl bylos nagrinÄjimo žodinio proceso tvarka atmestinas.
DÄl papildomų dokumentų priÄmimo 24. Kartu su atskiruoju skundu dÄl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. papildomo sprendimo apeliantas R. P. P. pateikÄ procesinių dokumentų iÅ¡ kitų bylų kopijas bei iÅ¡karpų iÅ¡ procesinių dokumentų kopijas.
25. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinÄs instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galÄjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakÄ juos priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybÄ iÅ¡kilo vÄliau.
26. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas Å¡ias normas, yra konstatavÄs, kad apeliacinÄs instancijos teismas, sprÄsdamas dÄl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar Å¡is konkretus įrodymas galÄjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vÄlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinÄjimÄ , ir atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ Å¡alių ginÄo sprendimui (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
27. TeisÄjų kolegija, susipažinusi su kartu su atskiruoju skundu pateiktais įrodymais ir jų turiniu, sprendžia, kad Å¡ie įrodymai yra pertekliniai, kadangi nesusijÄ su nagrinÄjamos bylos dalyku. PažymÄtina, kad apeliantas, teikdamas į bylÄ Ä¯rodymus nesuformulavo apeliacinÄs instancijos teismui praÅ¡ymo dÄl Å¡ių įrodymų priÄmimo į bylÄ ir vertinimo kartu su kitais, byloje esanÄiais, įrodymais. Atsižvelgiant į tai, teisÄjų kolegija apelianto pateiktų procesinių dokumentų kopijų iÅ¡ kitų civilinių bylų ir iÅ¡karpų iÅ¡ procesinių dokumentų, esanÄių kitose civilinÄse bylose, nepriima į bylÄ .
DÄl apeliacinio skundo argumentų 28. CK 1.80 straipsnio 1 dalis nustato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sÄ lygas, yra nurodÄs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sÄ lygų visuma: pirma, kad įstatymo norma yra imperatyvi; antra, kad sandoris Å¡iÄ imperatyviÄ jÄ Ä¯statymo normÄ pažeidžia (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008 m. rugsÄjo 30 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-432/2008; 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-6-915/2015; 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 ir kt.).
29. Apeliantas teigia, kad ieÅ¡kovui ir treÄiajam asmeniui Z. G. bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs teise priklausanÄio buto ir garažo pirkimo-pardavimo sutartis ir priÄmimo-perdavimo aktas yra negaliojantys, kadangi pažeidžia imperatyviÄ sias įstatymo normas. O bÅ«tent, 2016 m. birželio 17 d. nutartimi civilinÄje byloje Nr. B2-1345-232/16 Vilniaus apygardos teismas uždraudÄ perleisti, įkeisti R. P. P. nuosavybÄs, įskaitant bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs, teise priklausantį nekilnojamÄ jį ir / ar kilnojamÄ jį turtÄ , taip pat uždrausdamas kitaip jį suvaržyti ir mažinti jo vertÄ. Nurodytoje nutartyje nebuvo nurodyta jokių iÅ¡imÄių, t. y. kad bankroto administratorius gali perleisti ieÅ¡kovui priklausantį turtÄ , ar jį kitaip suvaržyti. Su tokiais apelianto argumentais teisÄjų kolegija neturi pagrindo sutikti.
30. Teismas dalyvaujanÄių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikÄtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir jeigu nesiÄmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkÄti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Teismas gali taikyti tik tokias laikinÄ sias apsaugos priemones, kurios gali užtikrinti bÅ«simo toje byloje, dÄl joje kilusio ginÄo priimto teismo sprendimo, jei reikalavimai bÅ«tų patenkinti, įvykdymÄ . Tai reiÅ¡kia, kad teismas gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikÅ¡ti byloje, įvykdymÄ , ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių apsaugodamas tik galimus ar bÅ«simus reikalavimus, kurie byloje nÄra pareikÅ¡ti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e2-1718-943/2016; 2020 m. balandžio 14 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e2-425-464/2020).
31. NagrinÄjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartimi civilinÄje byloje Nr. B2-1345-232/16 laikinosios apsaugos priemonÄs buvo pritaikytos siekiant užtikrinti, kad apelianto individualios įmonÄs kreditorių reikalavimai bÅ«tų patenkinti kaip įmanoma didesne dalimi, o apeliantas, kaip neribotos civilinÄs atsakomybÄs juridinio asmens savininkas, nesiimtų priemonių pabloginti savo turtinÄ padÄtį, perleisdamas jam ir jo sutuoktinei priklausantį turtÄ ir / arba kitaip jį suvaržydamas. Taigi, galima teigti, kad apeliantui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonÄs buvo pritaikytos siekiant apsaugoti kreditorių teisÄtus interesus individualios įmonÄs bankroto procese.
32. Sutiktina su atsakovÄs argumentais, kad bÅ«tent apeliantas nagrinÄjamoje situacijoje neteisingai aiÅ¡kina teisÄs aktų, reglamentuojanÄių laikinÄ sias apsaugos priemones, nuostatas bei neteisingai interpretuoja Vilniaus apygardos teismo nutartį dÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. NagrinÄjamu atveju laikinosios pasaugos priemonÄs buvo pritaikytos ieÅ¡kovo atžvilgiu, t. y. laikinosios apsaugos priemonÄs buvo pritaikytos apeliantui ir draudimas perleisti jam priklausantį kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ galiojo bÅ«tent apeliantui.
Ta paÄia nutartimi teismas leido apeliantui disponuoti gaunamomis pajamomis, nevirÅ¡ijanÄiomis vienos minimalios mÄnesio algos dydžio. Nutarties vykdymas buvo pavestas atsakovÄs pasirinktam antstoliui, kuris vadovaudamasis teisÄs aktų reikalavimais turÄjo surasti ir apraÅ¡yti visÄ apelianto turtÄ , nesivirÅ¡ijantį turto areÅ¡to masto. Taigi, nagrinÄjamu atveju, vykdydama kreditorių susirinkimo nutarimus dÄl apeliantui priklausanÄio turto realizavimo, bankroto administratorÄ neturÄjo pareigos kreiptis į nutartį dÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priÄmusį teismÄ dÄl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, kadangi Å¡ios priemonÄs nebuvo taikytos bankroto administratorei.
Taigi, apelianto argumentai, kad bankroto administratorÄ neturÄjo teisÄs parduoti apelianto turtÄ vykdydama kreditorių susirinkimo nutarimus galiojant laikinosioms apsaugos priemonÄms laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais jokiais teisÄs aktais ir formuojama teismų praktika.
33. Apeliantas taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pardavus ginÄo turtÄ hipotekos kreditoriaus teisÄs nebuvo pažeistos, ir kad jis nepareiÅ¡kÄ pretenzijų bankroto administratorei. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nagrinÄjamoje byloje privalÄjo nustatyti ar ginÄijami sandoriai nepažeidÄ apelianto ir jo sutuoktinÄs interesų bei į bylÄ Ä¯trauktų treÄiųjų asmenų interesų, kurie kaip bankrutavusios įmonÄs kreditoriai neteko teisÄs į pareikÅ¡tų kreditorinių reikalavimų patenkinimÄ .
34. Pirmiausia, teisÄjų kolegija pabrÄžia, kad civiliniame procese nustatyti proceso Å¡alių rungimosi (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis) ir proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo (CPK 17 straipsnis) principai nagrinÄjamos bylos kontekste nustato, kad aplinkybÄ, jog sutartis ir aktas pažeidžia apelianto, jo sutuoktinÄs, bendrovÄs kreditorių interesus turi įrodyti asmuo, kuris grindžia Å¡iomis aplinkybÄmis savo reikalavimus. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dÄl tų aplinkybių egzistavimo.
Kitaip tariant, faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esanÄių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategorijÄ , jos pobÅ«dį, nagrinÄjamų teisinių santykių esmÄ ir kitas svarbias aplinkybes. BylÄ nagrinÄjanÄio teismo vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti formuojamas, nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinÄjimo taisyklÄmis, bet ir logikos dÄsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-97-916/2018).
35. NagrinÄjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatÄ, kad apelianto, jo sutuoktinÄs, bankrutavusios individualios įmonÄs kreditorių interesai buvo pažeisti ir teisÄjų kolegija su tokiomis iÅ¡vadomis sutinka, pirmiausia dÄl to, kad apeliantas nepateikÄ jokių tÄ pagrindžianÄių įrodymų. Antra, kaip jau buvo ne kartÄ Å¡ioje nutartyje minÄta, parduodama apeliantui priklausantį turtÄ , bankroto administratorÄ veikÄ ne savo iniciatyva, o vykdÄ 2018 m. rugpjÅ«Äio 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimÄ , kuriame balsų dauguma buvo nusprÄsta turtÄ pardavinÄti dvejose varžytynÄse; pirmosiose varžytynÄse nustatyti pradinÄ bendrÄ 161 000 Eur turto pardavimo kainÄ , antrosiose varžytynÄse nustatyti bendrÄ 128 800 Eur turto pardavimo kainÄ .
Šį pasiÅ«lymÄ kreditorių susirinkimo metu pasiÅ«lÄ hipotekos kreditorÄ ir jis balsų dauguma buvo priimtas (72,81 procentais visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos). Byloje nÄra duomenų, kad nurodytas kreditorių susirinkimo nutarimas (ar vÄliau priimti kreditorių susirinkimo nutarimai dÄl ginÄo turto realizavimo) buvo apskųsti teismui ir praÅ¡yta juos panaikinti. Vadinasi, bankrutavusios individualios įmonÄs kreditoriai (tame tarpe ir į bylÄ Ä¯traukti tretieji asmenys), nepasinaudojÄ savo teise skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus teismui, jiems pritarÄ ir su jais sutiko.
TodÄl nagrinÄjamu atveju nÄra pagrindo teigti, kad bent vieno kreditoriaus, tame tarpe Å¡ioje byloje įtrauktų treÄiųjų asmenų, interesai byloje buvo pažeisti.
36. TeisÄjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas privalÄjo įvertinti ir sandorių galiojimÄ tuo aspektu, kad jie galimai pažeidÄ apelianto ir jo sutuoktinÄs interesus, kadangi parduotas jų vienintelis turimas butas ir garažas. Pirmiausia atkreiptinas dÄmesys, kad apeliantas yra individualios įmonÄs savininkas. Individuali įmonÄ yra neribotos civilinÄs atsakomybÄs privatusis juridinis asmuo (Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).
Ä®BÄ®) 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Å¡io straipsnio nustatyta tvarka parduodamas bankrutuojanÄios ir bankrutavusios įmonÄs turtas ir (arba) neribotos civilinÄs atsakomybÄs įmonÄs savininkų turtas, į kurį teisÄs aktų nustatyta tvarka gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, įsiteisÄjus Ä®BÄ® 28 straipsnio 2 dalyje nurodytai teismo nutarÄiai. Ä®BÄ® 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ neribotos civilinÄs atsakomybÄs įmonÄs savininko (savininkų) turimo turto, įskaitant ir turtÄ , kuris yra bendroji jungtinÄ nuosavybÄ, jeigu Å¡alys iki nutarties likviduoti įmonÄ dÄl bankroto įsiteisÄjimo nesusitarÄ dÄl taikos sutarties sudarymo.
37. NagrinÄjamoje situacijoje Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 14 d. priÄmÄ nutartį civilinÄje byloje Nr. e2-1345-232/16, kurioje leido bankroto administratorei vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ bankrutavusios R. P. firmos âROMUNAâ savininko turto, įskaitant ir turtÄ , kuris yra bendroji jungtinÄ nuosavybÄ. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartimi civilinÄje byloje Nr. e2-523-798/2017 Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistÄ . Teismas nustatÄ, kad individuali įmonÄ neturi turto, iÅ¡ kurio galÄtų bÅ«ti tenkinti įmonÄs kreditorių reikalavimai, taikos sutartis su įmonÄs kreditoriais nesudaryta, tuo tarpu nutartis dÄl įmonÄs pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama yra įsiteisÄjusi, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatÄ, kad egzistuoja sÄ lygos leisti nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ individualios įmonÄs savininko â apelianto â turtÄ .
Taigi, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas neturÄjo pareigos pakartotinai vertinti ar individualios įmonÄs savininko turto realizavimas nepažeidžia jo interesų, kadangi tÄ jau padarÄ Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 14 d. ir Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. vasario 9 d. nutartyse.
38. Negalima sutikti su apelianto argumentais, kad bankroto administratorÄ nedÄjo pastangų, kad ginÄo turtas bÅ«tų parduotas kaip įmanoma didesne kaina. Kaip jau minÄta, bankroto administratorÄ, vykdydama kreditorių susirinkimo nutarimÄ atliko nekilnojamojo turto vertinimÄ , tinkamai atliko parduodamo turto iÅ¡vieÅ¡inimÄ ir varžytynÄse nustatÄ tokiÄ nekilnojamojo turto kainÄ , kuri nurodyta kreditorių susirinkimo nutarime. TodÄl nÄra pagrindo teigti, kad ginÄo turtas galÄjo bÅ«ti parduotas ženkliai didesne kaina, t. y. už 155 000â 170 000 Eur. Apeliantas tokių įrodymų į bylÄ nepateikÄ. Kaip teisingai nurodÄ pirmosios instancijos teismas, apelianto ir R. P. sudarytos preliminarios turto pirkimo-pardavimo sutartys su pakeitimais, neįrodo, kad turto pardavimo procedÅ«ros bankroto procese buvo pažeistos.
39. Pagal Lietuvos teismų informacinÄje sistemoje esanÄius duomenis nustatyta, kad 2006 m. kovo 7 d. hipotekos lakÅ¡tu R. P. P. ir Z. G. įkeitÄ jiems priklausantį butÄ ir garaÅ¾Ä , taip pat 2006 m. kovo 7 d. su Z. G. buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. LS/504.1, tokiu bÅ«du užtikrinant kredito gavÄjos R. P. firmos âROMUNAâ prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymÄ . Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. gegužÄs 8 d. nutartimi buvo areÅ¡tuoti įkeisti nekilnojamieji daiktai (ginÄo butas ir garažas).
Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. rugsÄjo 28 d. nutartimi nusprÄsta iÅ¡ieÅ¡koti R. P. firmos âROMUNAâ skolÄ , iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipiant į įkeistus nekilnojamuosius daiktus, juos priverstinai parduodant iÅ¡ varžytynių. Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo Hipotekos skyrius 2010 m. gegužÄs 11 d. iÅ¡davÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dÄl 2009 m. rugsÄjo 28 d. nutarties vykdymo. IÅ¡ Å¡ių duomenų darytina iÅ¡vada, kad dar nuo2010 metų apeliantas turÄjo žinoti, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas bus vykdomas iÅ¡ individualios įmonÄs savininko turto, įskaitant ir bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs teise valdomo turto.
TaÄiau nuo to laiko apeliantas nesiÄmÄ jokių veiksmų, siekdamas jam priklausantį turtÄ parduoti kaip įmanoma geresnÄmis sÄ lygomis ir padengti bent iÅ¡ dalies individualios įmonÄs kreditorinius įsipareigojimus. Byloje taip pat nÄra duomenų apie tai, kad bendrovÄs savininkas siekÄ bendradarbiauti su bendrovÄs kreditoriais, siekdamas kompromisų ir tarpusavio nuolaidų bÅ«du rasti abiem pusÄms priimtiniausiÄ sprendimÄ .
40. Atkreiptinas dÄmesys ir į tai, kad antrajame turto pardavimo etape gavusi pasiÅ«lymus įsigyti ginÄo turtÄ ir siekdama įsitikinti, ar pasiÅ«lymus pateikÄ asmenys, iÅ¡ tikrųjų ketina įsigyti turtÄ , bankroto administratorÄ iÅ¡siuntÄ asmenims paklausimus, kuriuose nurodÄ, kad dÄl ginÄo turto yra užvestos civilinÄs bylos, nagrinÄjama turto savininkų separacijos byla ir bankroto administratorÄ neturi informacijos apie įsiskolinimo, už butui teikiamas komunalines paslaugas dydį bei apie tai, kad naujajam buto pirkÄjui tektų pareiga savo iniciatyva ir lÄÅ¡omis imtis veiksmų dÄl bute gyvenanÄių asmenų iÅ¡keldinimo.
Å iuos bankroto administratorÄs veiksmus ieÅ¡kovas laiko nepagrįstais bei nesÄ Å¾iningais. Apelianto teigimu, tokiu elgesiu bankroto administratorÄ ketino parduoti turtÄ kaip įmanoma mažesne kaina. TaÄiau teisÄjų kolegija su apelianto argumentais nesutinka, kadangi aukÅ¡Äiau nurodytų duomenų slÄpimas nuo potencialių pirkÄjų bÅ«tų nesÄ Å¾iningas ir neatitiktų ne tik teisÄs aktų reikalavimų, taÄiau ir protingumo principo. PrieÅ¡ingai, bankroto administratorÄ pasielgÄ tinkamai nurodydama, kad naujasis pirkÄjas su ginÄo turtu galimai turÄs sunkumų.
Kas iÅ¡ esmÄs ir lÄmÄ, kad dauguma potencialių pirkÄjų įsigyti ginÄo turtÄ atsisakÄ, siekdami tokių sunkumų iÅ¡vengti. Tokiu bÅ«du bankroto administratorÄ ne tik iÅ¡vengÄ galimų turto įgijÄjų pretenzijų jai paÄiai ir turto savininkams po turto įsigijimo, taÄiau ir galimai iÅ¡vengÄ naujų teisminių ginÄų, galÄjusių kilti po turto pardavimo.
41. Jeigu sandoris negalioja dÄl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmÄs (CK 1.93 straipsnio 5 dalis). Kai sandoris negalioja, viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grÄ Å¾inti to, kÄ yra gavusi, natÅ«ra, â atlyginti to vertÄ pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Pagal kasacinio teismo praktikÄ restitucijos taikymo esmÄ pripažįstant sandorius negaliojanÄiais yra ta, kad Å¡alys, gavusios turtÄ pagal nuginÄytÄ sandorį, privalo jį grÄ Å¾inti viena kitai, taip atkuriant ankstesnÄ padÄtį (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-278-248/2017).
Restitucijos taikymas kiekvienu konkreÄiu atveju priklauso nuo konkreÄios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniÅ¡kai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sÄ lygas ir jų taikymui reikÅ¡mingas konkreÄios bylos aplinkybes. Taikant restitucijÄ asmuo grÄ Å¾inamas į ankstesnÄ padÄtį, buvusiÄ iki jo teisÄs pažeidimo. Tai reiÅ¡kia, kad, pritaikius restitucijÄ , asmuo negali gauti mažiau, negu iÅ¡ jo buvo paimta, taÄiau jis negali gauti ir daugiau, nei turÄjo (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2017 m. lapkriÄio 23 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-410-701/2017).
42. Taigi, susipažinusi su nagrinÄjamam klausimui aktualia teisine reglamentacija ir formuojama teismų praktika, teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad restitucijos taikymas nÄra mechaniÅ¡kas ir ji yra taikoma tik kaip sandorio negaliojimo pasekmÄ. T. y. nepripažinus sandorio negaliojanÄiu, neatsiranda teisinio pagrindo taikyti restitucijos grÄ Å¾inant Å¡alis į ankstesnÄ padÄtį, buvusiÄ iki sandorio sudarymo. Atsižvelgiant į tai, kad nÄra pagrindo pripažinti ginÄo turto pirkimo-pardavimo sandorio ir priÄmimo-perdavimo akto negaliojanÄiais dÄl prieÅ¡taravimo imperatyvioms įstatymo normoms, nÄra pagrindo taikyti restitucijos ir iÅ¡reikalauti ginÄo turtÄ iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijÄjo.
43. TeisÄjų kolegija taip pat laiko nepagrįstus apelianto argumentus, kad parduodant jam priklausantį turtÄ bankroto administratorÄ siekÄ vien tik naudos sau ir nesiekÄ patenkinti kaip įmanoma daugiau kreditorinių reikalavimų. Pirmiausia, bankroto administratorÄs atlyginimo klausimas nÄra Å¡ios bylos nagrinÄjimo dalykas. Antra, teisÄ gauti atlygį už bankroto proceso vedimÄ ir bankrutuojanÄios bendrovÄs turto administravimÄ yra numatyta Ä®BÄ®. Apeliantas skunde nurodydamas, kad ginÄo turto pardavimas nebuvo ekonomiÅ¡kai naudingas individualios įmonÄs kreditoriams, nepateikÄ jokių duomenų, galinÄių pagrįsti egzistuojant didelÄ tikimybÄ, jog Å¡iuo konkreÄiu atveju turto realizavimas CPK numatyta tvarka buvo esmingai ekonomiÅ¡kai naudingesnis bankroto administratorei nei bendrovÄs kreditoriams.
44. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantas nepagrindÄ apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, kurių pagrindu turÄtų bÅ«ti panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas, o apelianto ieÅ¡kinys â patenkintas visiÅ¡kai. DÄl praÅ¡ymo iÅ¡reikalauti įrodymus 45. Apeliantas atskirajame skunde dÄl pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo pateikÄ praÅ¡ymÄ Ä¯pareigoti bankroto administratorÄ UAB âIus Positivumâ pateikti įrodymus, kad advokatas P. V. bankrutavusiai R. P. firmai âROMUNAâ suteikÄ teisines paslaugas, t. y. pateikti failus su metaduomenimis, elektroninius laiÅ¡kus, kuriais buvo siųsti suraÅ¡yti procesiniai dokumentai ir kt.
46. TeisÄjų kolegija pažymi, kad apeliacinio proceso paskirtis â patikrinti neįsiteisÄjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 301 straipsnis). Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai bÅ«dinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esanÄius ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turÄjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar juos tinkamai iÅ¡tyrÄ ir įvertino, ar nepažeidÄ kitų įrodinÄjimo taisyklių ir t. t.
Apeliacinis procesas yra pakartotinis bylos nagrinÄjimas apeliacinÄs instancijos teisme neiÅ¡einant už apeliacinio skundo apibrÄžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendÄ bylÄ tiek teisine, tiek ir faktine prasme. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybÄmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020).
Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinÄti taikomos taisyklÄs, reglamentuojanÄios procesÄ apeliacinÄs instancijos teisme, iÅ¡skyrus numatytas iÅ¡imtis (CPK 338 straipsnis).
47. IÅ¡analizavus nagrinÄjamoje civilinÄje byloje pateiktus dokumentus, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismui pakako byloje esanÄių duomenų tam, kad padarytų iÅ¡vadÄ dÄl atstovavimo atsakovei pagrindų ir jos patirtų bylinÄjimosi iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokÄti. Taip pat byloje nÄra duomenų, kad analogiÅ¡kas praÅ¡ymas dÄl įrodymų iÅ¡reikalavimo buvo teiktas pirmosios instancijos teismui, o Å¡is â pateiktÄ praÅ¡ymÄ nepagrįstai atmetÄ. T. y. apeliantas nekÄlÄ atstovavimo pagrįstumo klausimo bylÄ nagrinÄjant pirmosios instancijos teisme, taip pat nepateikÄ paaiÅ¡kinimų, kodÄl praÅ¡ymÄ dÄl įrodymų iÅ¡reikalavimo iÅ¡kilo bÅ«tinybÄ teikti tik apeliacinÄs instancijos teisme.
DÄl nurodytų aplinkybių, teisÄjų kolegija sprendžia, kad nÄra teisinio pagrindo tenkinti apelianto praÅ¡ymo dÄl įrodymų iÅ¡reikalavimo, įpareigojant bankroto administratorÄ teikti į bylÄ metaduomenis, elektroninius laiÅ¡kus, kuriais buvo jai siųsti suraÅ¡yti procesiniai dokumentai, arba bet kokius kitus duomenis, kurie patvirtintų, kad atsakovÄ nagrinÄjamoje byloje buvo atstovaujama advokato. DÄl atskirojo skundo argumentų 48. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. sausio 10 d. papildomu sprendimu priteisÄ iÅ¡ apelianto R.
P. P. atsakovÄs bankrutavusios R. P. firmos âROMUNAâ naudai bylinÄjimosi iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokÄti â 1 185,80 Eur.
49. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo papildomu sprendimu nurodÄ Å¡iuos argumentus, kad realiai bankrutavusiai individualiai bendrovei jokios teisinÄs paslaugos nebuvo teikiamos; bylose teikiamus dokumentus suraÅ¡Ä bankroto administratorÄs vadovÄ arba teisininkÄ M. S.; advokatas P. V. nepasiraÅ¡Ä nei vieno procesinio dokumento ir nei viename teismo posÄdyje nedalyvavo.
50. Konstitucinis Teismas yra pažymÄjÄs, kad viena iÅ¡ asmens teisÄs į teisminÄ gynybÄ veiksmingo įgyvendinimo sÄ lygų yra teisÄ turÄti advokatÄ (2011 m. birželio 9 d., 2015 m. liepos 9 d. nutarimai). Asmens teisÄ bylÄ vesti paÄiam arba per pasirinktÄ atstovÄ Ä¯tvirtina ir CPK 51 straipsnis, kurios 1 dalyje taip pat nurodÄ, kad paties asmens dalyvavimas byloje neatima iÅ¡ jo teisÄs turÄti Å¡ioje byloje atstovÄ . Pagal CPK 56 straipsnio 2 dalį juridinių asmenų atstovais pagal pavedimÄ teisme gali bÅ«ti advokatai; advokatų padÄjÄjai, turintys jų praktikai vadovaujanÄio advokato raÅ¡ytinį leidimÄ atstovauti konkreÄioje byloje; vienas iÅ¡ bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu bei kiti asmenys, numatyti CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkte, 2 dalies 2-4 punktuose.
Pagal CPK 54 straipsnio 1 dalį atstovai pagal įstatymÄ atstovaujamųjų vardu atlieka visus procesinius veiksmus, kuriuos atlikti teisÄ priklauso atstovaujamiesiems, iÅ¡skyrus įstatymų numatytas iÅ¡imtis.
51. NagrinÄjamoje byloje nustatyta, kad 2019 m. gegužÄs 15 d. atsakovÄ, atstovaujama bankroto administratorÄs, pateikÄ atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, kuris yra pasiraÅ¡ytas UAB âIus Positivumâ vadovÄs S. S.. Atsiliepime į ieÅ¡kinį yra nurodyta, kad byla nebus vedama per advokatÄ , atstovavimo sutartis su atsiliepimu į ieÅ¡kinį pateikta nebuvo. AtsakovÄs interesus teismo posÄdžiuose atstovavo teisininkÄ M. S..
52. IÅ¡laidos už advokato pagalbÄ negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dÄl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinÄjimo iÅ¡ esmÄs pabaigos (CPK 98 str. 1 d.). Taigi asmuo, siekdamas turÄtų iÅ¡laidų priteisimo, iki Å¡ios bylos stadijos turi pateikti teismui ne tik tokio pobÅ«džio praÅ¡ymÄ , bet ir nurodyti iÅ¡laidų dydį, jo apskaiÄiavimo pagrindimÄ . Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartyje civilinÄje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017, sprÄsdamas dÄl iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokÄti priteisimo, be kita ko, konstatavo:
âIÅ¡laidų advokato pagalbai apmokÄti dydį patvirtinanÄiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iÅ¡ kurių turinio matyti esminiai, tokių iÅ¡laidų patyrimo faktÄ bylÄ nagrinÄjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinÄje byloje, kokios konkreÄios advokato teisinÄs paslaugos suteiktos ir kokios iÅ¡laidos buvo patirtos (kokia suma sumokÄta)â.
53. Ä® bylÄ iki bylos iÅ¡nagrinÄjimo iÅ¡ esmÄs yra pateiktas atsakovÄs 2019 m. rugpjÅ«Äio 27 d. praÅ¡ymas dÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų priteisimo, kuriame atsakovÄ praÅ¡Ä jos naudai priteisti 1 185,80 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokÄti už atsiliepimo į ieÅ¡kinį suraÅ¡ymÄ . Kartu su praÅ¡ymu yra pateiktas iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. 190510-01, sudarytos 2019 m. gegužÄs 10 d., kuria atsakovÄs interesus pavesta atstovauti advokatui P. V.. Kartu su praÅ¡ymu taip pat pateikta 2019 m. rugpjÅ«Äio 27 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Serija PV Nr. 190827-02, pagal kuriÄ atsakovei iÅ¡raÅ¡yta 1 185,80 Eur sÄ skaita už teiktas teisines paslaugas, o bÅ«tent â už ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio analizÄ ir atsiliepimo pateikimÄ . Nurodyta PVM sÄ skaita faktÅ«ra apmokÄta atsakovÄs 2019 m. rugpjÅ«Äio 27 d. mokÄjimo nurodymu Nr. 11 iÅ¡ âSwedbankâ, AB esanÄios sÄ skaitos.
54. Pagal AdvokatÅ«ros įstatymo (ginÄui aktualia redakcija) 48 straipsnio 1 dalį klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dÄl teisinių paslaugų susitaria pasiraÅ¡ydami sutartį. Pagal Å¡io įstatymo 49 straipsnio 1 dalį advokatas, atlikdamas pavedimus pagal susitarimÄ ar paskyrimÄ , pateikia sutartį dÄl teisinių paslaugų ar Å¡ios sutarties iÅ¡raÅ¡Ä . Pagal Lietuvos advokatÅ«ros statutÄ sutartys turi bÅ«ti registruojamos ir saugomos advokato(-ų) kontoroje (64 punktas).
IÅ¡ Å¡ių teisinių nuostatų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad sutarties (jos iÅ¡raÅ¡o) pateikimas teismui, nepriklausomai nuo to, ar atstovaudamas klientÄ advokatas (ne)dalyvauja tiesiogiai teismo posÄdžiuose, yra esminis dokumentas praÅ¡ant priteisti iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ . PastebÄtina, kad kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, jog teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimo, paslaugų teikimas patenka į atstovavimo sampratÄ , nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posÄdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasiraÅ¡ymas, pateikimas teismui, teisinÄs konsultacijos, įvairÅ«s paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016).
55. Susipažinus su galiojanÄiu teisiniu reglamentavimu ir formuojama teismų praktika, aktualia nagrinÄjamam klausimui, nÄra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad į bylÄ pateiktas iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ teisinių paslaugų teikimo sutarties nepatvirtina fakto, kad atsakovÄs interesus byloje buvo pavesta atstovauti advokatui. Galiojantis teisinis reglamentavimas taip pat nenustato pareigos advokatui, paruoÅ¡usiam procesinį dokumentÄ , atstovavimo sutarties pagrindu teikiant jį teismui, paÄiam jį pasiraÅ¡yti.
56. Visgi atkreiptinas dÄmesys, kad atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovÄ buvo nurodžiusi, kad byla per advokatÄ nebus vedama. TodÄl tiek iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ atstovavimo paslaugų teikimo sutarties, tiek PVM sÄ skaitos faktÅ«ros ir jos apmokÄjimo nurodymo pateikimas į bylÄ prieÅ¡ baigiant bylÄ nagrinÄti iÅ¡ esmÄs, akivaizdžiai prieÅ¡taravo teiginiui, kad byla bus vedama be advokato pagalbos, ir savaime neteikÄ pakankamo pagrindo iÅ¡vadai, kad yra sudaryta sutartis su advokatu. DÄl to patirtų iÅ¡laidų advokato pagalbai įrodymai pakankamumo ir patikimumo aspektu vertintini griežÄiau. Taigi, galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovÄ, teigdama atsiliepime į ieÅ¡kinį, jog byla nebus vedama per advokatÄ , pati teismui teikÄ neteisingÄ informacijÄ ir neatskleidÄ sutarties dÄl naudojimosi advokato paslaugomis sudarymo faktÄ , o tokiu atveju turÄtų ir prisiimti neigiamas pasekmes.
57. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padÄjÄjo pagalba, atsižvelgiant į konkreÄios bylos sudÄtingumÄ ir advokato ar advokato padÄjÄjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnÄs, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dÄl darbo užmokesÄio dydžio (toliau â Rekomendacijos). TeisÄjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsiliepime į ieÅ¡kinį buvo nurodoma, kad byla nebus vedama per advokatÄ , kad kartu su atsiliepimu į ieÅ¡kinį nebuvo pateikta atstovavimo sutartis, o apmokÄjimas už teisines paslaugas pateiktas baigiant bylÄ nagrinÄti iÅ¡ esmÄs, taip pat ieÅ¡kinyje keltų klausimų nesudÄtingumÄ , bylos nedidelÄ apimtį, sprendžia, jog egzistuoja pagrindas sumažinti priteistinų teisinÄs pagalbos iÅ¡laidų už atsiliepimo į ieÅ¡kinį parengimÄ dydį ir priteisti iÅ¡ apelianto atsakovÄs naudai 200 Eur.
Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo papildomas sprendimas keistinas, sumažinant priteistų bylinÄjimosi iÅ¡laidų dydį. DÄl bylos procesinÄs baigties 58. TeisÄjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinÄjamoje byloje, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrÄ ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidÄ Ä¯rodymų vertinimÄ reglamentuojanÄių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikÄ, iÅ¡aiÅ¡kino ir teisingai nustatÄ bylos aplinkybes, atskleidÄ bylos esmÄ, teisingai aiÅ¡kino ir taikÄ materialinÄs teisÄs normas bei proceso teisÄs normas ir priÄmÄ teisÄtÄ , pagrįstÄ galutinį teismo sprendimÄ dÄl ginÄo esmÄs (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
59. TeisÄjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir faktinių aplinkybių vertinimu, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad pirmosios instancijos teismas priÄmÄ procesinius sprendimus, neatitinkanÄius CPK 270 straipsnio reikalavimų, padarÄ procesinÄs teisÄs normų pažeidimus, pažeidÄ Ä¯rodymų vertinimo taisykles, Å¡alių įrodinÄjimo pareigÄ , arba Å¡alių teisÄ Ä¯ teisingÄ teismo procesÄ ir teisÄtÄ teismo sprendimÄ , neteisingai vertino byloje esanÄius įrodymus, neteisingai aiÅ¡kino bei taikÄ materialinÄs teisÄs normas.
60. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. papildomas sprendimas keistinas, sumažinant atsakovÄs naudai priteistų bylinÄjimosi iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokÄti dydį nuo 1 185,80 Eur iki 200 Eur. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkriÄio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. papildomÄ sprendimÄ dalyje dÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokÄti ir iÅ¡dÄstyti jį taip: priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R.
P. P. (asmens kodas duomenys neskelbtini) atsakovÄs bankrutavusios R. P. firmos âROMUNAâ (juridinio asmens kodas 123609068) naudai 200 Eur (du Å¡imtus eurų) bylinÄjimosi iÅ¡laidas, turÄtas apmokant advokato pagalbÄ . Kitoje dalyje Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. papildomÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . TeisÄjai Kazys KailiÅ«nas Vilija MikuckienÄ Antanas Rudzinskas