ec24ba30-2b7f-4e6e-9d05-794e47f8b4f5 · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                      Baudžiamoji byla Nr. 1-14-616/2018                                                                                     Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59580-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.2; 1.1.7.2.5.; 1.1.7.2.8.; 1.2.4.1.2.3.; 2.3.6.4.5.1., 2.3.6.4.5.2.

             ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS             N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 29 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė, sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei, Dijanai Drizgienei,dalyvaujant prokurorėms Laimutei Martinavičienei, Eglei Veliulienei,dalyvaujant kaltinamajai V. Å .,jos gynėjai advokatei Sofijai Kručienei,nukentėjusiajai V. I., jos atstovei advokatei Nainai Lanzbergienei,nedalyvaujant civilinio ieÅ¡kovo Ligonių kasos atstovui,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeV.

Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskebtini) Raseiniuose, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, bedarbė, gyvenanti (duomenys neskebtini), Raseiniuose, teista 2 kartus:1. 2014-06-26 Raseinių rajono apylinkės teismo priimtas baudžiamasis įsakymas pagal BK 140 str. 2 d. paskirti viešieji darbai dviem mėnesiams; 2. 2015-05-11 Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d., laisvės apribojimu 1 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 str., paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė laisvės apribojimas 1 (vieniems) metams, įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo, per du mėnesius užsiregistruoti darbo biržoje arba pradėti dirbti, per keturis mėnesius iÅ¡dirbti 80 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigoje ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; bausmė atlikta, teistumas neiÅ¡nykęs,kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

V. Å . 2015 m. spalio 26 d., apie 12.30 val., tiksliau nenustatytu laiku, gyvenamajame name, esančiame Raseiniuose, (duomenys neskebtini), konflikto metu, tyčia muÅ¡dama savo brolį V. I., t. y. suduodama jam vienÄ kartÄ Ä¯ galvos kairę pusę vandens semtuvu („rundeliu“) padarė nukentėjusiajam V. I. sužalojimus: kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairio pusrutulio kaktinę ir smilkininę skiltis, galvos smegenų kairio pusrutulio kaktinės skilties sumuÅ¡imÄ , galvos smegenų sukrėtimÄ , smegenų skysčio susikaupimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu, sukėlusį galvos smegenų suspaudimÄ , galvos smegenų dangalo uždegimÄ , muÅ¡tinę žaizdÄ kairiame antakyje, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, veide, kraujosruvas kairės akies vokuose ir kaktos minkÅ¡tuose audiniuose, ko pasekoje dėl kraujo iÅ¡siliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu bei smegenų skysčio (likvoro) iÅ¡siliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, suspaudusio galvos smegenis, buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, t. y.

V. Å . tyčia sunkiai sutrikdė savo brolio V. I. sveikatÄ .Kaltinamoji V. Å . teisiamojo posėdžio metu pagal jai pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ savo kaltės nepripažino. Ä®vykio dienÄ ji su broliu V. I. gėrė vynÄ , kurį ji parneÅ¡davo iÅ¡ „M.“ degalinės. Mokėjo už vynÄ brolio duota banko kortele. Kai įvyko įvykis, su broliu buvo iÅ¡gėrusi butelį. Apie 19 val. ėjo nupirkti dar vyno. Pas M. K. ėjo 20 – 21 val. Brolis jai įpildavo nedaug vyno, visÄ vynÄ pats iÅ¡gėrė.

Kai M. K. atėjo pas jÄ , vynas jau buvo iÅ¡gertas. Brolis dar nemiegojo. TÄ dienÄ Â daugiau nieko nebuvo jų namuose. Su sugyventiniu A. S. buvo susipykę, jo 2015 m. spalio 26 d. nebuvo. Ä®vykio dienÄ A. nebuvo, jos buvo užėjusios prieÅ¡ porÄ savaičių iki įvykio. Nežino, kas nutiko su televizoriumi ir duju balionu. Kai jÄ apklausė pareigÅ«nai, buvo blaivi, bet kalbėjo nesÄ mones. Parodymų patikrinimo vietoje nurodė vandens semtuvÄ , nes jai viskas atsibodo. Advokatei nesakė, kad jai atsibodo, kad negali duoti parodymų.

Nurodo, jog ji nemušė savo brolio V. I., kas jį sumušė, nežino. Ä®vykio naktį nenakvojo namuose, o, grįžusi namo, rado brolį jau sumuÅ¡tÄ . IÅ¡ namo buvo paimtas dujų balionas ir televizorius. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu sakiusi netiesÄ , nes jai nusibodo nuolatiniai pareigÅ«nų klausinėjimai, todėl viskÄ iÅ¡galvojo. Parodymų patikrinimo vietoje taip pat parodė iÅ¡galvotas aplinkybes. Kaltinamoji teigia, jog ji pati paprašė A. S., kad patvirtintų, jog broliui sudavė ji.

Nežinojo nei kÄ , nei kaip sakyti tyrėjams. Kas kiek sudavė smÅ«gių – sugalvojo. Specialisto iÅ¡vados neskaičiusi, tiesiog matėsi, kad broliui buvo trenkta į kaktÄ , todėl viskÄ sugalvojo, jokių nurodymų iÅ¡ tyrėjos negavo. Vadovaujantis LR BPK 276 str. 1 d. 3p. pagarsinti V. Å . parodymai, 2016-06-01, 2016-06-22, 2016-08-29 duoti ikiteisminio tyrimo metu pareigÅ«nams ir 2016-06-14 ikiteisminio tyrimo teisėjui. Apklausiama V. Å . parodė, jog „...iki brolio sumuÅ¡imo ji su draugais girtavo dvi dienas.

PirmÄ dienÄ dalyvavo sugyventinis A. S., A. V., broliai G. ir N., jų pavardės nežino, jų motina A. ir E. A.. Visi gėrė pas jÄ namuose. Pinigų turėjo G. ir N., nes jie tuo metu dirbo. Buvo brolis V. I.. Visi liko nakvoti. Ji pas K. nenakvojo. Pas K. nakvojo kitÄ dienÄ . KitÄ dienÄ vėl nuo pat ryto gėrė pas jÄ namuose, jos kambaryje. Apie pietus E. A. išėjo. Atėjo E. A.. Jos abi susitikusios nebuvo. Begeriant pritrÅ«ko alkoholio. Sugalvojo parduoti televizorių buvusį jos kambaryje ir dujų balionÄ .

Reikėjo pinigų alkoholiui. Matė, kaip G. kažkam skambino, pokalbio gerai negirdėjo, bet suprato, kad kvietė kažkÄ atvažiuoti. Mano, kad televizorių ir dujų balionÄ pardavė V. R.. Žino, kad jis superka daiktus. Daiktus pardavė jos leidimu. Tuo metu N. ir G. dirbo pas V. R.. Kai atvažiavo tamsi maÅ¡ina, ir buvo neÅ¡ami daiktai, į namus sugrįžo jos brolis V. I.. Jis neleido parduoti daiktų, užstojo keliÄ ir tada ji trenkė virtuvėje vienÄ kartÄ su „rundeliu“ per kairį žandÄ savo broliui V.

I.. Brolis stovėjo prie pečiaus. Sudavė vienÄ kartÄ . Po jos suduoto smÅ«gio jos brolis liko stovėti, nugriuvęs nebuvo. Kaip sudavė matė draugas A. S., jis stovėjo tarpduryje tarp virtuvės ir jos kambario. Po jos smÅ«gio broliui A. S. išėjo. Visi kiti buvo jos kambaryje, nežino ar jie matė. Po kiek laiko brolis nuėjo į savo kambarį, o jam iÅ¡ paskos nuėjo ji ir E. A., G. ir N.. Matė kaip G. spyrė broliui sėdinčiam į krÅ«tinę apytiksliai tris kartus, N. spyrė keturis kartus į krÅ«tinę, E. A. spyrė vienÄ kartÄ Ä¯ krÅ«tinę broliui.

Brolis tuo metu sėdėjo savo kambaryje ant savo lovos. Nuo smÅ«gių nenugriuvo. Ji broliui daugiau smÅ«gių nesudavė. „Rundelis“ kuriuo sudavė savo broliui yra namuose virtuvėje. Brolis jo sumuÅ¡imo dienÄ jai savo banko kortelės nedavė ir neprašė nueiti į parduotuvę. Jai duodavo brolis savo banko kortelę ir ji žinojo PIN kodÄ . TÄ kartÄ nei vienas asmuo buvęs pas jÄ namuose nežinojo apie brolio banko kortelę. Niekas jo neprašė banko kortelės. TÄ vakarÄ visi gėrė už pinigus gautus už parduotÄ televizorių ir dujų balionÄ .

Gėrė pas jÄ kambaryje ir pas brolį kambaryje. Vėlai vakare visi iÅ¡siskirstė, o ji nuėjo pas K. kartu su juo. K. buvo pas jÄ Â kai buvo sumuÅ¡tas brolis. Po brolio sumuÅ¡imo ji po kažkiek laiko susitiko mieste K. U., gyv. Raseinių m., ir jam pasipasakojo apie įvykį. Pasakė K. U. apie parduotÄ televizorių ir dujų balionÄ , tad jis patarė raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ dėl daiktų vagystės. PareiÅ¡kimÄ rašė tikslu, kad susigrÄ Å¾inti daiktus, nes G. su N. nesakė, kam tiksliai pardavė.

PrieÅ¡ kelias savaites rado brolio striukėje jo banko kortelę ir paskambinusi pranešė jo dukrai V. I.. Dukra pasakė, kad sÄ skaita banke yra užblokuota, tad ji kitÄ dienÄ patikrino bankomate ir taip kortelę prarado, nes iÅ¡ bankomato ji nebuvo grÄ Å¾inta. Banko kortelę bÅ«tų atidavusi jo vaikams. Pirmose apklausose neprisipažino, o dabar duoda teisingus parodymus, dėl padaryto nusikaltimo gailisi“ (3 tomas, b. l. 141–142). V. Å . apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo nurodė tokias pačias V.

I. sužalojimo aplinkybes, t.y., kad ji vienÄ kartÄ trenkė broliui V. I. vandens semtuvu („rundeliu“) per kairįjį žandÄ , kai jis neleido jai parduoti televizoriaus ir dėl to su juo kilo konfliktas. daugiau smÅ«gių teigė V. I. nesudavusi. Jos suduotÄ smÅ«gį galėjo matyti jos sugyventinis A. S., nes jis tuo metu stovėjo tarpduryje, ar matė kiti pas jÄ buvę asmenys, nežino (3 tomas, b. l. 157–159). Pagarsinus Å¡iuos parodymus, kaltinamoji teigia viskÄ sugalvojusi, nes buvo nusibodusios apklausos.Nukentėjusioji V.

I. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog V. I. jos tėvas, apie jo sužalojimÄ sužinojusi iÅ¡ tėvo kaimynės maždaug po mėnesio po jo sumuÅ¡imo. Nuvyko į tėvo namus, kuriuose jis gyveno su seserimi V. Å ., paimti tėvui į ligoninę drabužių. Pati V. Å . dėl įvykio jai sakė, kad, grįžusi namo, rado V. I. klÅ«pantį prie lovos sumuÅ¡tÄ , bei sakė pasigedusi namuose dujų baliono ir televizoriaus. Tuomet, kai aplankė tėvÄ ligoninėje, kol jis buvo sÄ moningas ir kalbėjo, jai pasakė, kad jį sumušė „V. su bernais“.

Dėl tėvo sumuÅ¡imo reiÅ¡kia civilinį ieÅ¡kinį, kadangi su juo pakankamai artimai bendravo, nors kartu ir negyveno nuo tada, kai jai buvo 4 metai, nurodo iÅ¡gyvenusi dėl to, kad tėvas buvo sumuÅ¡tas, o po to ir mirė. Tėvas jai pasakojęs, kad sesuo jį nuolat erzino, „koliojo“ visokiais žodžiais, ji agresyvi ir muÅ¡davo jį gulintį. Kaltinamoji tikrai brolio nebijojo. Nukentėjusioji pareiÅ¡kė 16100 eur civilinį ieÅ¡kinį (1100 Eur turtinei ir 15000 Eur neturtinei žaloms atlyginti), nes lankė tėvÄ tris – keturis kartus per savaitę ligoninėje, tuo metu jis buvo gydomas Kaune, paduodavo jam atsigerti, pirko specialų maistÄ , atlikdavo higienos paslaugas, teigia patyrusi nemalonius pojūčius, nes tėvas buvo primuÅ¡tas, buvo nerimas, baimė, jog gali jo netekti.

Dokumentų, patvirtinančių jos turėtas iÅ¡laidas, neturi.Liudytoja R. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog ji yra skubios pagalbos specialistė. Buvo iÅ¡kviesta į įvykį, ten buvo sumuÅ¡tas vyras. Nuvykus į įvykio vietÄ , rado vyriÅ¡kį, sėdintį ant sofos, jis buvo smarkiai sumuÅ¡tas, sutinęs, dar kambaryje buvo vyras ir moteris, paklausus, kas atsitiko, Å¡alia esantis vyras sakė, kad jį sumušė sesuo, ir po to buvo teiginys, kad ne sesuo sumušė, bet kas tai pasakė, nežino.

Vyriškio sužalojimas vizualiai atrodė sunkus, todėl jį reikėjo vežti į priėmimo skyrių. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinus liudytojos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja šiuos parodymus patirtino, t. y. jog 2016 m. spalio 27 d., 12.01 val. į VšĮ Raseinių greitosios pagalbos stotį buvo gautas iškvietimas dėl dėl trauminio asmens sužalojimo. Jai informacija perduota 12.04val., vykimo adresas – (duomenys neskelbtini), Raseinių m., 12.05 val. kartu su vairuotoju V.

T. GMP automobiliu iÅ¡vyko minėtu adresu. Gyvenamajame name buvo rastas sėdintis ant lovos vyriÅ¡kis, ant kurio veido matėsi kraujosruvos. Paklausus vyriÅ¡kio, kas jam nutiko, jis, bÅ«damas sÄ moningas, pasakė, kad jį vakar sumušė sesuo. GreitÄ jÄ medicinos pagalbÄ iÅ¡kvietė ne pats nukentėjęs V. I., o kitas name buvęs vyriÅ¡kis, kuris paaiÅ¡kino, kad užėjęs pamatė tokios bÅ«klės V. I., iÅ¡sigando ir iÅ¡kvietė pagalbÄ . Namuose kartu buvo ir GMP automobilio vairuotojas V.

T.. Kai V. I. pasakė, kad jį sumušė sesuo, tuo metu name buvusi moteris, kurios akis buvo sužalota, sakė, kad: „ Ne sesuo sumušė“. Moters vardo ir pavardės nežino. Kai atvyko, name buvo V. I., greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ kvietęs asmuo, minėta moteris. PagalbÄ kvietusio asmens bei ten buvusios moters vardo ir pavardės nežino. V. I. į klausimus atsakinėjo logiÅ¡kai, atrodė sÄ moningas, jis sunkiai ėjo viena koja. V. I. pristatė į VÅ¡Ä® Raseinių ligoninės priėmimo skyrių.

Kaip atrodė kambarys, neprisimena, nes visÄ dėmesį sutelkusi kalbėjo su I.. Liudytojas V. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jis dirba „Greitosios medicinos pagalbos“ vairuotoju. 2015 m. spalio mėnesio pabaigoje darbo metu buvo gautas iÅ¡kvietimas adresu: (duomenys neskelbtini), Raseiniai. Kartu vyko felčerė R. Ž.. Pamena, kad buvo sužalotas V. I., kurį pažinojo kaip Raseinių miesto gyventojÄ . Tuo metu namuose buvo nedidelio Å«gio moteris ir vyras, kambaryje V. I. sėdėjo ant lovos, jo veidas buvo labai sutinęs, tačiau jis buvo sÄ moningas.

Su V. I. bendravo felčerė, nes liudytojas nuėjo atsineÅ¡ti neÅ¡tuvų. Tame name dar buvo V., kurį pažįsta, Å¡is sakė, kad užėjęs rado sumuÅ¡tÄ V. I. ir iÅ¡kvietė greitÄ jÄ . Liudytojas M. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jis yra policijos pareigÅ«nas ir 2015-10-27 dirbo pagal sudarytÄ grafikÄ Raseinių mieste. Pamena, kad buvo gautas iÅ¡kvietimas į ligoninę. Atvyko kartu su pareigÅ«nu A. V.. Ligoninėje vyriÅ¡kis buvo vienas. Jį atvežė medikai. Nukentėjusysis buvo sÄ moningas, sakė, kad jį sumušė sesuo.

VyriÅ¡kio girtumÄ nustatinėjo, jam buvo nustatytas 0,1 promilės girtumas. Vyras buvo sÄ moningas, gulėjo ant lovos. Daktarai neprieÅ¡taravo, kad su juo bendrautų policijos pareigÅ«nai. Liudytojas teigia žinojęs, kur gyvena V. Å ., nes ne kartÄ ten buvo nuvykęs pagal gautÄ iÅ¡kvietimÄ . Kai atvyko į įvykio vietÄ , t. y. į nukentėjusiojo namus, prie jų priėjo kaimynas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) namo, jam teko belstis į nukentėjusiojo gyvenamojo namo duris, tačiau durys buvo užrakintos.

Po to, atidarius duris, matėsi kambariuose netvarka, visur buvo iÅ¡mėtyti rÅ«bai, daiktai. V. Å . kažkÄ minėjo apie televizorių, tuo metu ji nebuvo blaivi. Kartu su ja dar buvo vyriÅ¡kis. KÄ jis kalbėjo, neprisimena. Jeigu V. Å . bÅ«tų praneÅ¡usi apie vagystę bÅ«tų tai užregistravę.Liudytojas A. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog dirba Raseinių rajono policijos komisariato operatyvinės grupės tyrėju. Pamena, kad buvo iÅ¡kvietimas į ligoninę dėl sumuÅ¡to asmens.

Su piliečiu bendravo priėmimo skyriuje, jis buvo akivaizdžiai sumuÅ¡tas ir paklausus, kas nutiko, jis sakė, kad vakar jį sumušė namuose sesuo. Daugiau jokių aplinkybių liudytojas nepamena. Nukentėjusiajam buvo teikiama pagalba, jis nebuvo kalbus, tačiau pasakė, kur gyvena sesuo, sesers vardÄ , pavardę, nurodė adresÄ . Vyko nurodytu adresu, rado kaltinamÄ jÄ ir dar vienÄ asmenį. Jie buvo dviese namuose, užėjo į kambarį, pamatė kruvinÄ patalynę, liudytojas tai užfiksavo, po to sulaikė V.

Å . ir pristatė į policijos komisariatÄ . Tvarkos namuose nebuvo. Neužfiksavo, kad bÅ«tų iÅ¡daužyta sekcija. Liudytojas A. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog kaltinamÄ jÄ V. Å . pažįsta. 2015 m. rudenį, tikslios dienos nepamena, apie pietus, buvo iÅ¡gėręs alkoholio ir ėjo namo. Pareinant namo dažnai užsukdavo pas V. Å . ir V. I.. Kadangi turėjo dar nusipirkęs alaus, pamatė kieme buvusiÄ V. Å . ir užėjo į jų namus, atsisėdo virtuvėje, paklausė V. Å ., kur V..

Ä®pylė stiklinę alaus, įkiÅ¡o galvÄ , paklausė, ar gers alaus, tuomet V. I. kažkÄ suburbuliavo. Liudytojas paklausė, ar jam bloga. Kadangi V. I. atsakė, jog jam bloga, tuomet liudytojas paskambino į greitÄ jÄ pagalbÄ , manė, jog V. I. blogai buvo nuo pagirių. Palaukė, kol atvažiuos medikų automobilis. Kuomet iÅ¡sivežė medikai V. I., jis dar liko su V. Å . ir gėrė alų. Netrukus atvažiavo policijos pareigÅ«nai ir iÅ¡sivežė V. Å .. Liudytojas mano, jog tuo metu, kai atėjo pas V.

Å ., Å¡i buvo blaivi, o kartu su ja iÅ¡gėrė alaus. Kuomet atėjo pas V. Å ., jos namuose, kaip visada, buvo netvarkinga, iÅ¡mėtyti daiktai, tačiau tai, kad pasigedo televizoriaus, V. Å . jam pasakė vėliau po Å¡io įvykio. V. Å . nesakė, jog iÅ¡ jos namų iÅ¡neÅ¡tas televizorius. Patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiÅ¡kinimus, jog atėjęs pas V. Å . pamatė V. I. sumuÅ¡tÄ , jo veidas buvo pamėlynavęs, buvo kraujosruvos. Vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2 p., pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, b. l. 138–139), liudytojas patvirtino, jog V.

I. atvykusiai medikei pasakė, jog jį sumušė sesuo.Liudytoja A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė nepamenanti tiksliai įvykio datos ir laiko, tačiau pamena, jog tuomet, kai atvažiavo pas V. Å ., jos namuose buvo ir liudytojos sÅ«nÅ«s G. ir N. K., A. S. ir seserys E. ir E. A.. V. Å . brolis buvo išėjęs į miestÄ , o, kuomet grįžo, paprašė pritildyti muzikÄ ir matėsi, jog jis norėjo iÅ¡gerti, tačiau jam niekas nedavė. Tuomet virtuvėje V. I. pasakė, kad iÅ¡kvies policjÄ , o V.

Å ., paėmusi „rundelį“, t. y. aliuminį nedidelį puodÄ , trenkė juo V. I. per galvÄ . Jam pasipylė bėgti kraujas iÅ¡ galvos. Liudytoja stovėjo tarpduryje prie virtuvės, o kiti buvo kambaryje. IÅ¡sigandusi liudytoja išėjo iÅ¡ virtuvės. Kad buvo pavogti iÅ¡ V. Å . namų daiktai, jai nesakė V. Å ., be to, pati kaltinamoji pardavinėja savo daiktus tuomet, kai pritrÅ«ksta pinigų alkoholiui. Kartu su liudytoja iÅ¡ namų išėjo ir jos sÅ«nus G. K.. IÅ¡ V. Å . sužinojo, kad V.

I. ligoninėje. Ji nieko nesakė, kodėl jos brolis ligoninėje. Daugiau jokių smūgių liudytoja nematė. Pamena, jog įvykis buvo po pietų, apie 14–15 val., lauke buvo šviesu. Tuo metu V. Š. turėjo sugyventinį A. S., jie gyveno kartu. Patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d., pagal kuriuos ji sakiusi, jog „ ...V. buvo išėjusi iš namų ir parnešė, kaip ji sakė iš degalinės tris butelius vyno ir alaus.

Ji buvo išėjusi viena. Kad jai kas duotų pinigų nematė. Kai V. grįžo, tada visi gėrė toliau. Matė virtuvėje V. brolį V.. Matė, kad brolis buvo nesumuÅ¡tas. Brolis V. nekoliojo. Jis jai nieko nesakė. Begeriant V. sugyventinis A. labai garsiai leido muzikÄ per televizorių. Jis buvo pagarsinęs televizorių visu garsu. Buvo atėjęs V. brolis V. pas juos į kambarį ir liepė pritildyti televizorių arba iÅ¡kvies policijÄ . Jo niekas neklausė. Po kiek laiko V. ir iÅ¡kvietė policijÄ , nes atvyko pareigÅ«nai.

Tai galėjo bÅ«ti apie 15 val. Kai atvažiavo pareigÅ«nai V. brolis buvo atėjęs į virtuvę ir kalbėjo su pareigÅ«nais. Atvažiavę pareigÅ«nai liepė pritildyti muzikÄ , nes jeigu dar kartÄ bus iÅ¡kvietimas iÅ¡veÅ¡. Pakalbėjęs su pareigÅ«nais V. brolis nuėjo į savo kambariukÄ . A. pritildė muzikÄ . Kai tik iÅ¡važiavo pareigÅ«nai, tada visi buvę kambaryje atsistojo ir nuėjo pas V. į kambarį. Paskui V. išėjo abu sÅ«nÅ«s, E., A. ir V.. Ji liko viena. Kadangi kambaryje garsiai veikė televizorius nieko negirdėjo kas vyko pas V. brolį kambaryje.

Pas V. kambaryje prabuvo apie 20 minučių ir tiktai po kokių 20 minučių visi grįžo į kambarį ir gėrė toliau. Nematė, kad bÅ«tų kažkieno sužalotos rankos. Niekas nekalbėjo, kad mušė V.. Apie muÅ¡tynes niekas nekalbėjo, bet po to kai visi grįžo iÅ¡ V. brolio V. kambario V. kelis kartus nešė vyno stiklinę savo broliui. Ji buvo pas jį nuėjusi į kambarį. Dar pabuvusi apie valandÄ laiko ji išėjo. Kol ji buvo pas Å . pas jÄ Â kitokių asmenų nebuvo atėjusių.

Kartu su ja išėjo ir jos sÅ«nus G.. Ji su juo iÅ¡siskyrė prie autobusų stoties ir kur jis nuėjo nežino. Kur tuo metu gyveno G. su N. nežino. Žino, kad jie visi trys kartu gyveno tai N., E. ir G.. Ji nuėjo pas savo draugÄ G. G.. Jis buvo namuose. Pas jį nuėjo apie 17 val. Kai išėjo iÅ¡ V. Å . namų, tai pas jÄ paliko N. su E., A. ir V.. Daugiau nei tÄ dienÄ , nei kitÄ dienÄ nei vieno iÅ¡ anksčiau nurodytų asmenų sutikusi nebuvo. Po kokio mėnesio iÅ¡ Å . sužinojo, kad jos brolis sunkios bÅ«klės ligoninėje“ (2 tomas, b. l. 32–33).

Papildomos apklausos metu A. K. nurodė (2016-05-31), kad 2015 metų spalio mėnesio pabaigoje atvažiavo iÅ¡ Kėdainių į Raseinius. Nuėjo pas V. Å . apie pietus. Pas jÄ buvo jos sÅ«nÅ«s N. su G. K., E. A., V. Å . ir A., jos sugyventinis. Å . brolio tuo metu nebuvo. Visi kalbėjo, kad išėjo pas draugÄ . Jai bebÅ«nant atėjo E. A. ir ji atsinešė daug alaus, kokius 5 bambalius. Tas laikas galėjo bÅ«ti nuo 12 val. iki 14 val. Apie 16 val. ruošėsi iÅ¡eiti ir jai iÅ¡einant į namus sugrįžo Å . brolis.

Jis grįžo su maiÅ¡eliu rankose. Pas Å . tuo metu labai garsiai grojo televizorius. Jį pagarsino Å . sugyventinis A. S.. Å . brolis pagrasino, kad iÅ¡kvies policijÄ , bet jis nespėjo jos iÅ¡kviesti. Matė, kaip Å . brolis rinko telefono numerį rankoje laikydamas telefonÄ . Jis stovėjo virtuvėje, o ji stovėjo tarpduryje prie Å . kambario ir viskÄ matė. Prie jo pribėgo V. Å . ir jam iÅ¡ rankų iÅ¡plėšė telefonÄ . Tada ji griebė nuo „pečiaus“ „rundelį“, semtuvÄ su rankena vandeniui pilti, ir trenkė su juo per galvÄ savo broliui.

Trenkė per virÅ¡ugalvį, ir jam labai pradėjo bėgti kraujas. Jis nenugriuvo. Jos brolis nuėjo į kambarį, o Å . jam iÅ¡ paskos, o jai iÅ¡ paskos visi, kas buvo kambaryje, tai abi A., jos sÅ«nÅ«s ir A.. Buvo didelis triukÅ¡mas, tada ji viena iÅ¡ Å . namų išėjo. Ji nuėjo į pieninės pastatÄ , kur tuo metu buvo ir gyveno su G.. TÄ naktį jis negrįžo. Kitas sÅ«nus N. tuo metu su E. A. gyveno seno vieÅ¡bučio patalpose. PrieÅ¡ kelias savaites ji mieste susitiko Å . sugyventinį A. ir jis pasakė, kad jos sÅ«nus N. ir G. nešė televizorių iÅ¡ Å . namų ir krovė į automobilį.

Jai A. sakė, kad jam pasakojo kažkuris Å . kaimynas, kad jis matė, kaip krovė televizorių. IÅ¡ A. pasakojimo suprato, kad Å . buvo kartu su jais, kai visi pardavė televizorių. Apie dujų balionÄ nekalbėjo. Kodėl Å . rašė pareiÅ¡kimÄ dėl daiktų vagystės, ji nežino (2 tomas, b. l. 38). A. K., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , patvirtino ikiteisminio tyrimo tyrėjui 2016-05-31 duotus parodymus ir nurodė, kad jai matant V. Å . sudavė metaliniu vandens semtuvu („rundeliu“) broliui V.

I. per galvÄ . Konfliktas tarp jos ir brolio vyko virtuvėje, kai V. susinervinusi griebė nuo „pečiaus“ semtuvÄ ir trenkė jam per virÅ¡ugalvį, nuo smÅ«gio V. iÅ¡ galvos ėmė bėgti kraujas. ji matė smÅ«gį gerai, nes tuo metu stovėjo tarpduryje tarp virtuvės ir kambario, kuriame buvo girtaujama. Kiti asmenys (jos sÅ«nÅ«s, A., A. S.) buvo kambaryje. Po smÅ«gio V. susiėmęs už galvos nuėjo į savo kambarį (2 tomas, b. l. 55–57).Liudytojas A. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog gyvena adresu:

Raseiniai, (duomenys neskelbtini), o V. Å . gyvena Raseiniuose, (duomenys neskelbtini). Jų namai yra greta vienas kito. Liudytojas parodė, jog 2015 m. spalio 26 d. vakare pradėjo loti Å¡uo, išėjo pažiÅ«rėti, ko jis taip pyksta, pamatė, kaip V. Å . namų durys užsidarė, ir matė Å¡ešėlius, kažkÄ iÅ¡einančius iÅ¡ V. Å . namų ir viskas. IÅ¡ ryto įprastai su V. I. eidavo papjauti žolės triuÅ¡iams, kiekvienÄ kartÄ eidamas belsdavo jam į langÄ , kad keltųsi. Ryte liudytojui kilo įtarimas, nes V.

Å . namo langai buvo užtraukti užuolaidomis, o taip niekada nebÅ«davo, galvojo, kad V. I. kažkur išėjęs. Po to žmona pasakė, kad atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir policija prie V. Å . namų, buvo pasakyta, jog V. I. sumuÅ¡tas. Kitos dienos rytÄ liudytojo žmona matė, kaip V. Å . grįžo vinguriuodama. TÄ naktį V. Å . iÅ¡einančios nematė, tačiau matė dviejų iÅ¡einančių asmenų Å¡ešėlius. Ä®vykio naktį jokio triukÅ¡mo negirdėjo. Kai iÅ¡sivežė policijos pareigÅ«nai V.

Å ., liudytojas jų namo duris užkalė. Kai V. Å . grįžo, atėjo pas liudytojÄ ir paprašė, kad atidarytų namo duris, tada, kai atidarė namo duris, paklausė, kur dujų balionas, ten buvo viskas iÅ¡neÅ¡ta. Buvo iÅ¡mėtyti stalčiai, drabužiai. Policija pas juos bÅ«davo dažnas svečias. Sekcijos durys jau buvo anksčiau iÅ¡laužytos. Tai galėjo bÅ«ti du, trys mėnesiai iki įvykio.Liudytoja V. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog su kaltinamÄ ja yra kaimynės. 2015 m. spalio 26 d. ir 27 d. rytÄ pamena.

Kadangi laikė triuÅ¡ius, pas V. Å . pjovė žolę ir pamatė, kad jos namuose užtrauktos užuolaidos, vyras priėjo pažiÅ«rėti prie lango, nieko nesimatė, o po to apie 11–11.30 valandÄ pamatė, kad atvažiavusi greitoji medicinos pagalba. Nurodo, jog iÅ¡ vakaro pas kaltinamÄ jÄ namuose nevyko vakarėlis, nesigirdėjo muzikos.Taip pat nematė, kad iÅ¡ vakaro pas V. Å . bÅ«tų daugiau asmenų, nematė, kaip V. Å . grįžo ryte.Liudytojas Z. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog spalio mėnesio viduryje, kartu su V.

Å ., viena A., jos vardo nežino, ir dar dviem vyrais, kurių nepažįsta, gėrė alkoholį pas kaltinamÄ jÄ namuose. V. I. buvo namuose, bet kartu su jais negėrė. Vėliau V. Å . sutiko Raseinių mieste 2015 m. lapkričio pradžioje, kuriÄ dienÄ , neprisimena, ji pasakė, kad „sudaužė V.". Kas sumušė jos brolį, ji nesakė. Sakė, kad V. Kaune, klinikose, sutrenkta galva, jis blogai jaučiasi. Apie V. I. sumuÅ¡imÄ sužinojo iÅ¡ V. Å ., ji pasakė, kad įvyko konfliktas su V.

I., kad sudaužė galvÄ . Taip pat V. Å . sakė, kad pavogė televizorių, dujų balionÄ . Liudytojas M. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2015 m. spalio mėnesį, tikslios datos nežino, Raseinių m., vakare, tikslaus laiko nežino, susitiko su buvusia sugyventine V. Å .. V. Å . buvo atėjusi pas jį į namus adresu: (duomenys neskelbtini), Raseiniai, ir kartu su juo gėrė, namuose buvo jo mama S. K., bet ji negėrė. V. liko nakvoti. Apie brolio sumuÅ¡imÄ nieko nesakė. Ryte, apie 8:30 val., nuėjo pas jÄ Ä¯ namus.

Rado V. savo kambaryje lovoje sumuÅ¡tÄ . Sakė, kad jį sumušė, nepasakė kas, liudytojas jo neklausė. V. Å . užėjusi į savo kambarį pasigedo televizoriaus. Jis liepė eiti į policijÄ , bet ji nėjo. V. greitosios pagalbos nekvietė. Jis taip pat greitosios neiÅ¡kvietė, o nuėjo pas pažįstamÄ K., tikėjosi, kad pavaiÅ¡ins alkoholiu. K. nerado ir su Å . iÅ¡siskyrė.Liudytoja E. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji pažįsta V. Å ., buvusi pas jÄ kelis kartus. Pas V.

Å . buvo 2015 m. spalio pabaigoje, liudytoja atėjo kartu su N. K. ir G. K.. Pas V. Å . buvo jos sugyventinis A. S., bet po to jis išėjo. Visi gėrė. Nuėjo liudytoja pasikviesti V. Å . brolio iÅ¡gerti, jis atėjo, iÅ¡gėrė vienÄ stikliukÄ ir nuėjo į savo kambarį. Jokių konfliktų tÄ vakarÄ nebuvo. Kai išėjo iÅ¡ V. Å ., pas jÄ pasiliko N. K. ir G. K.. IÅ¡ kalbų girdėjo, kad dingo V. Å . televizorius. Tuo metu, kai gėrė, niekas nebuvo dingę. Sesuo pasakojo, kad V. Å . savo broliui davė iÅ¡ puoduko.Liudytoja E. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog ji V.

Å . pažįsta, žino, kad jos sesuo E. A. kartu su broliais K. pas Å . girtavo, liudytoja ten nebuvo. Pamena, kad kartÄ , jai bÅ«nant pas motinÄ , sesuo E. kvietė eiti „baliavoti“ pas V. Å ., bet ji nėjo. Kas sumušė Å . brolį, nematė. Liudytoja teigia, jog jos sugyventinis N. K. sakė, kad G. K. padėjo V. Å . suduoti V. I.. Nežino, koks tai buvo metų laikas. Dėl daiktų dingimo mano, jog pati V. Å . juos pardavė.Liudytojas K. U. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jis su V.

Å . buvę sugyventiniai, tačiau paskutiniu metu jie nebegyveno kartu. V. turėjo kitÄ vyrÄ , pas V. Å . jis nebesilanko. Apie V. I. sužalojimÄ jis sužinojo mieste, apie tai yra kalbėjęs ir su V. Å .. 2015 m. lapkričio ar gruodžio mėnesį, girtaujant prie „prÅ«do“ V. Å . jam pasisakė, kad ji sumušė savo brolį. Ji pasakojo, kad pas jÄ vyko dvi dienas iÅ¡gertuvės ir ji kartu su N. ir G. sumušė savo brolį. Detaliau jos neklausinėjo. V. Å . jam sakė, kad vienÄ kartÄ davė iÅ¡ Å¡luotos savo broliui V.

I., o kada tai darė, nežino. Liudytojas E. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog 2015 m. spalio 26 d. dirbo UAB „M.“ degalinėje, Raseiniuose, operatoriumi. V. Å . matyta. Ar žinojo V. I., negali pasakyti, nes per dienÄ degalinėje aptarnaudavo apie 500 asmenų. Apmokant už paslaugas klientai įdeda banko kortelę, suveda PIN kodÄ , vadovai nėra liepę darbuotojams tikrinti kiekvieno dokumento. Liudytojo V. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog pažinojo V. I. kaip V. Å . brolį.

N. ir G. K. pažinojo. Nepirko jokių daiktų, priklausiančių V. I., iÅ¡ N. ir G. K.. PrieÅ¡ metus laiko N. K. liudytojui padėdavo atlikti Å«kio darbus. Gal kažkÄ E. A. pasakojo, kad V. Å . mušė savo brolį V. I., bet nelabai kÄ prisimena. Mano, kad jį apkalba dėl televizoriaus įsigijimo iÅ¡ V. Å ..Liudytojas G. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jis 2015-10-26 V. Å . namuose buvo, atėjo su motina apie 15 val., gal vėliau. Po kiek laiko atėjo brolis N. su sugyventinės E. A. seserimi E., A.

S., Å . sugyventinis, kartu negėrė. Lyg buvo atėjęs ir beldė į langÄ , buvo išėjusi Å ., lauke pakalbėjo ir išėjo. Begeriant V. Å . garsiai leido televizorių. Buvo atėjęs V. Å . brolis ir liepė pritildyti muzikÄ , sakė, kad iÅ¡kvies policijÄ . Alkoholį gėrė V. Å . kambaryje, jos brolis nedalyvavo. Kai V. Å . brolis pradarė duris, matė jo veidÄ . Ant jo veido jokių sužalojimų nebuvo. Kai V. I. paprašė pritildyti muzikÄ , V. Å . atsisakė tai padaryti. Po replikos V.

Å . išėjo į virtuvę ir buvo girdėti, kad jie vaidijasi žodžiais. Negirdėjo kalbos apie policijos kvietimÄ . Nematė, kas vyko virtuvėje. Muzika grojo per televizorių. IÅ¡skyrus V. Å . daugiau į virtuvę niekas nėjo. Liudytojo mama buvo kambaryje, sėdėjo prie lango. Po to V. Å . grįžo, kur buvo jos brolis, nematė. Neprismena, ar kas nors ėjo pas V. Å . brolį. Kruvino V. I. nematė. Nežino, kas iÅ¡nešė V. Å . televizorių ir dujų balionÄ . IÅ¡ V. Å . namų išėjo kartu su broliu N. K..

Daugiau niekas kartu neišėjo. Brolio sugyventinės nebuvo. Po V. I. sumuÅ¡imo gyveno kurį laikÄ pas V. Å .. Kartu su jais gyveno A. S., liudytojo brolis N. K. su E. A.. Liudytoja A. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog dirba Raseinių ligoninėje gydytoja neurologe. Neatsimena aplinkybių, kai buvo atvežtas V. I. į priėmimo skyrių, žino tik tai, kas paraÅ¡yta medicininiuose dokumentuose. Kiek prisimena, tuomet, kai apžiÅ«rėjo V. I., tomografinis tyrimas jau buvo padarytas. Kuomet V. I. buvo atvežtas į priėmimo skyrių, jo buvo neaiÅ¡ki kalba dėl orientacijos susilpnėjimo.

Susilpnėjusi orientacija gali bÅ«ti ir dėl girtumo, ir dėl sveikatos bÅ«klės. Kai atvežė V. I., jo artikuliacija buvo neaiÅ¡ki, tačiau nežinia, ar nuo girtumo, ar nuo galvos traumos. V. I. apžiÅ«rėjo traumatologas, po to buvo sukviesti specialistai, buvo padaryta tomografija ir rasti kontÅ«ziniai židiniai. Medicininiuose dokumentuose greitosios pagalbos specialistai nurodė, kad V. I. sÄ moningas ir orientuotas. Priklauso nuo to, kaip kas vertina, vertina felčeriai ir vertina gydytojai neurologai.

Gal felčeriai vertino tai, kad pasakė pavardę, ir jau žmogus orientuotas. Jie, kaip neurologai, vertina Å¡iek tiek sudėtingiau. V. I. buvo ne visiÅ¡kas adekvatumas, o dėl kokių priežasčių, negali atsakyti. Asmeniui turint tokius sužalojimus, kaip V. I., ir jį transportuojant iÅ¡ namų į medicinos įstaigÄ , jo orientacija gali blogėti. Jeigu kanaluose susidaro edema, tai per 10–15 minučių žmogaus orientacija gali blogėti. KontÅ«zinis židinys – tai kreÅ¡uliai, ir, jei dar kraujuoja iÅ¡ kreÅ¡uliuko, tai gali lemti orientacijos pablogėjimÄ .

Važiuojant gal ligonis kratėsi. Suaugusiems kad kažkas bÅ«tų blogai, taip nėra. Nuo to, kokio didumo židinukas, ar tai sukrėtimas, ar pasidaręs kreÅ¡ulys, ar kreÅ¡ulys kraujuoja iÅ¡ kraujagyslės, ar ne, priklauso židinuko pakitimo dydis. Ilgai negydant iÅ¡siliejimų, vystosi smegenų edema ir dėl edemos gali pablogėti paciento bÅ«klė. Jeigu lengva trauma ir žmogus neblaivus, nežinia, ar orientacija nepakankama nuo traumos, ar nuo girtumo. Liudytoja V. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog kaltinamÄ jÄ V.

Å . prisimenu. Atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus, o V. Å . buvo įtariamoji. Atliekant ikiteisminį tyrimÄ buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ V. Å .. Buvo atliekama ir daugiau ikiteisminio tyrimo veiksmų, buvo atliekamos akistatos, parodymų patikrinimas, apklausa, papildoma apklausa. Atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus su įtariamÄ ja buvo problema dėl jos girtavimo. Kontaktuodavo su Raseinių pareigÅ«nais, kad jie iÅ¡kviestų į apklausÄ V. Å ., ir vykdavo į Raseinius. PrieÅ¡ atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus su V.

Å . vienÄ kartÄ jai buvo nustatytas girtumas. Buvo suplanuoti ikiteisminio tyrimo veiksmai su ja, kelis kartus ji buvo atvykusi neblaivi, tai atsivežė ir prašė pagalbos krizių centro dėl V. Å . nakvynės, kad rytojaus dienÄ ji bÅ«tų blaivi. Ikiteisminio tyrimo pradžioje V. Å . kaltės nepripažino, po to ji pripažino kažkokius veiksmus, kuriuos – neprisimena, ji pripažino kaltę, nurodė aplinkybes, buvo atlikta jos papildoma apklausa, buvo filmuojama, su ja buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje, ji nurodė daiktÄ , su kuriuo sudavė savo broliui.

Dėl jos duotų parodymų nekilo abejonių, nes tuo metu neatrodė, kad ji nesuvokia savo veiksmų. Tuo metu, kai V. Å . nurodė bylos aplinkybes ir prisipažino, kÄ padariusi, matėsi iÅ¡ jos bendravimo ir elgesio, kad ji buvo atsipalaidavusi, iÅ¡ jos matėsi nuoÅ¡irdumas ir gailestis, kad ji padarė nusikalstamÄ veikÄ . V. Å . joks poveikis nebuvo daromas. Ji pati netikėtai pasakė tokias aplinkybes, kurias užfiksavo. Liudytojai buvo netikėta, kadangi žinojo jos pozicijÄ , kad ji nepripažįsta kaltės, tačiau ji pakeitė parodymus, prisipažino, nurodė aplinkybės, ir iÅ¡ jos elgesio matėsi, kad ji nuoÅ¡irdžiai tai pasakojo.

Pati įtariamoji, dairydamasi po virtuvę, nurodė, kad su tuo daiktu, t. y. „rundeliu“ sudavė broliui. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas A. J. parodė, jog yra atlikta ekspertizė ir duotos jo iÅ¡vados, kokie buvo padaryti sužalojimai V. I.. PrieÅ¡ tai buvo atliktas tyrimas pagal medicininius dokumentus, kaip nukentėjusiajam gyvam asmeniui, o vėliau buvo atliktas tyrimas mirusiam asmeniui. Atlikus mirusiojo tyrimÄ nustatyta mirtis įvyko nuo netrauminės kilmės kraujo iÅ¡siliejimo į galvos smegenų kairio pusrutulio požievį, tai sukėlė komÄ , deÅ¡inės kÅ«no pusės paralyžių, galvos smegenų dislokacijÄ , didelį galvos smegenų, smegenų kamieno, smegenėlių pabrinkimÄ , pÅ«lingÄ bronchų ir plaučių uždegimÄ .

Mirtis įvyko VÅ Ä® Raseinių ligoninėje 2016 m. vasario 22 d. 3 val. Remiantis medicinos dokumentų bei lavono tyrimo metu rastais duomenimis V. I. kÅ«ne buvo rasti sužalojimai: poodinės kraujosruvos krÅ«tinėje, sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais mažiausiai 4 smÅ«giais, ar trauminiai poveikiais apie 70 parų laikotarpio iki mirties ir jokios įtakos mirčiai neturėjo, tai kvalifikuojama, kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. KrÅ«tinės srityje atsiradusios kraujosruvos atsirado gal teikiant pagalbÄ .

Tai galėjo būti perkeliant mirusįjį. Buvo galvos sumušimas, muštinė žaizda kairiame antakyje, odos nubrozdinimai veide, viršutinėje lūpoje, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, veide, kraujosruvų akių vokų kaktos minkštuose audiniuose, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairio pusrutulio kaktinę ir smilkininę skiltis, galvos smegenų kairio pusrutulio kaktinės skilties sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, smegenų skysčio susikaupimas po kietuoju galvos smegenų dangalu su galvos smegenų suspaudimu, galvos smegenų dangalo uždegimu.

Padarytos trepanacinės angos, tai yra po operacijų 2015-10-30 ir 2015-10-10. Å ie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kurių pobÅ«džio remiantis įraÅ¡ais medicinos dokumentuose, kategoriÅ¡kai nurodyti nėra galimybės, mažiausiai 5 smÅ«giais. Nuo kurio smÅ«gio ar smÅ«gių visumos įvyko nurodyti sužalojimai veide, kaukolės ertmėje, galvos smegenyse, nėra galimybės. Tikėtina, kad sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti ir užduotyje nurodomu ar jam artimu laikotarpiu. Dėl smegenų skysčio susikaupimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, sukėlusio galvos smegenų suspaudimÄ 2015-10-30 ir 2015-11-10 atliktos operacijos, atveriant kaukolės ertmę.

Po traumos asmuo tapo neorientuotas, paliepimų nevykdė, pats apsitarnauti negalėjo, buvo nereabilituojamas. Kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairio pusrutulio kaktinę ir smilkinę skiltis, galvos smegenų kairio pusrutulio kaktinės skilties sumuÅ¡imas, galvos smegenų sukrėtimas, smegenų skysčio susikaupimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, sukėlęs galvos smegenų suspaudimÄ , galvos smegenų dangalo uždegimÄ (dėl smegenų skysčio susikaupimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, sukėlusio galvos smegenų suspaudimÄ , 2015-10-30 ir 2015-11-10 atliktos operacijos, atveriant kaukolės ertmę), atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Remiantis medicinos dokumentų duomenimis bei lavono tyrimo duomenimis, nurodomi sužalojimai mirties nesukėlė, įtakos jai neturėjo. Poodinės kraujosruvos deÅ¡inėje pusėje padarytos kietais bukais daiktais, galbÅ«t trimis smÅ«giais ar trauminiais poveikiais daugiau nei prieÅ¡ parÄ laiko iki 2015 m. spalio 27 d. 12.30 val., kada jis pirmÄ kartÄ pateko į ligoninę. Tai kvalifikuojama, kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Senos poodinės kraujosruvos kÅ«ne. Negali identifikuoti, kokios senumo yra kraujosruvos.

Senos žaizdos skruoste, pakauÅ¡yje, sugijusios randais. Senos potrauminės gliozės – smegenų ramolicijos smegenėlėse, abiejų pusrutulių kaktinėse skiltyse su deÅ¡inio pusrutulio skilvelių deformacija. Sena potrauminė neomembrana po kietuoju galvos smegenų dangalu su galvos smegenų suspaudimu, galvos smegenų dangalo uždegimu. Trepanacinės angos kaktikaulyje po operacijų. Apie Å¡ios sužalojimus galima pasakyti tiek, kad jie padaryti keletÄ metų iki mirties ir Å¡ie sužalojimai įtakos mirčiai neturėjo.

Kokį sveikatos sutrikdymo mastÄ tai atitiko, negalima atsakyti. Remiantis medicininiais dokumentais bei lavono tyrimo duomenimis, nustatyta, kad V. I. sirgęs aortos, vainikinių arterijų, ateroskleroze, miokardo lipoze, kepenų, kasos lipidoze, nefroskleroze, Å«miniu prostatos ir Å¡lapimo pÅ«slės uždegimu, mazgine storuma, psichikos ir elgesio sutrikimais, vartojant alkoholį priklausomybės sindromu. Nustatyta galvos smegenų arteriolių hialinozė, fibrozė, pirminė hipertenzija su hipertenzine kardiomiopatija, židininė kardiomiocitų hipertrofija galėjo turėti įtakos netrauminiam kraujo iÅ¡siliejimui į galvos smegenis, dėl to įvyko mirtis.

Sužalojimai, sukėlę sunkų sveikatos sutrikdymÄ , yra nurodyti specialisto iÅ¡vadoje, 3.2 punkte, tai visas kompleksas. Atskirti sužalojimo nėra galimybės. Visi sužalojimai padaryti panaÅ¡iu laiku. Visi sužalojimai padaryti ne mažiau kaip penkiais smÅ«giais, tai buvo nustatyta pagal lokalizacijÄ . Buvo pateiktas vandens semtuvas. Semtuve jokių defekte nebuvo. Galima veikti semtuvo plokščiÄ ja dalimi ir briauna. Odos nubrozdinimai veide galėjo bÅ«ti padaryti smÅ«giais arba trauminiais poveikiais.

Ekspertai vadovaujasi tik įraÅ¡ais, ar bÅ«dinga griuviminei traumai, negali atsakyti. Odos nubrozdinimai buvo nurodyti medicininiame apraÅ¡e. Padarytos poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, veide, kraujosruvos akių vokų kaktos minkÅ¡tuosiuose audiniuose. Padarytos Å¡ios kraujosruvos identifikuotos kompiuterinės tomografijos metu. Jiems padaryti užteko mažiausiai dviejų smÅ«gių. Jeigu nenurodo odos nubrozdinimų veide, vis tiek yra padaryta ne mažiau nei penki smÅ«giai, tai yra minimumas. Po tokių sužalojimų nukentėjusysis galėjo bÅ«ti sÄ moningas.

Kol neįvyksta smegenų suspaudimas, žmogus gali bÅ«ti aktyvus, ir niekas negali pajausti, kad jis traumuotas. Padaryti seni galvos sužalojimai yra eliminuoti, nustatant sveikatos sutrikdymo mastÄ . Asmuo buvo adaptavęsis gyventi tos bÅ«senos, kokiÄ jam leido sveikata. Semtuvas yra priskiriamas kietų bukų daiktų kategorijai. Jeigu veikiama semtuvo dugnu, tai kvalifikuojama kaip kietas bukas daiktas, kontakto zonoje turintis plokščiÄ , neribotÄ pavirÅ¡ių, jeigu veikiama semtuvo briauna, tai yra kietas bukas daiktas, turintis briaunÄ .

Å iuo atveju muÅ¡tinė žaizda antakyje galėjo bÅ«ti padaryta semtuvo briauna. Dėl kitų sužalojimų negali pasisakyti. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui atsakydamas į klausimus pasakė, kad neatmeta galimybės, kad sunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ atitinkantys sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti ir dviem smÅ«giais į galvÄ . Apklausos metu buvo nurodyti tokie duomenys, kad pripažįstami du smÅ«giai į kažkurias kÅ«no sritis. Ekspertui buvo pagarsinti parodymų duomenys, ir, jis, susipažinęs su Å¡iais duomenimis, neatmetė galimybės, kad tokie smÅ«giai galėjo sukelti nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymÄ .IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. G 420/15(10) matyti, jog V.

I. padaryti sužalojimai: galvos sumuÅ¡imas su muÅ¡tine žaizda kairiame antakyje, odos nubrozdinimais veide, virÅ¡utinėje lÅ«poje, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, veide, kraujosruvomis akių vokų, kaktos minkÅ¡tuose audiniuose, kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairio pusrutulio kaktinę ir smilkininę skiltis, galvos smegenų kairio pusrutulio kaktinės skilties sumuÅ¡imu, galvos smegenų sukrėtimu, smegenų skysčio susikaupimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, sukėlusio galvos smegenų suspaudimÄ , galvos smegenų dangalo uždegimÄ ir poodinės kraujosruvos krÅ«tinės deÅ¡inėje.

Nustatyti Å¡vieži sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kurių pobÅ«džio remiantis medicininių dokumentų duomenimis, nėra galimybės nustatyti, mažiausiai aÅ¡tuoniais smÅ«giais pasėkoje. Sužalojimai padaryti įvykio aplinkybėse nurodomu ar artimu jam laiku. Kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairio pusrutulio kaktinę ir smilkininę skiltis, galvos smegenų kairio pusrutulio kaktinės skilties sumuÅ¡imas, galvos smegenų sukrėtimas, smegenų skysčio susikaupimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, sukėlęs galvos smegenų suspaudimÄ , galvos smegenų dangalo uždegimÄ (dėl smegenų skysčio susikaupimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, sukėlusio galvos smegenų suspaudimÄ , 2015-10-30 ir 2015-11-10 atliktos operacijos, atveriant kaukolės ertmę) atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ (1 tomas, b. l. 38–39).IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. M 29/2016(10) matyti, jog V.

I. mirtis įvyko nuo netrauminės kilmės kraujo iÅ¡siliejimo į galvos smegenų kairio pusrutulio požievį, kas sukėlė komÄ , deÅ¡inės pusės paralyžių, galvos smegenų dislokacijÄ , didelį galvos smegenų, smegenų kamieno, smegenėlių pabrinkimÄ , pÅ«lingÄ bronchitÄ ir plaučių uždegimÄ .V. I. kÅ«ne nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos krÅ«tinėje. Galvos sumuÅ¡imas: muÅ¡tinė žaizda kairiame antakyje, odos nubrozdinimai veide, virÅ¡utinėje lÅ«poje, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, veide, kraujosruvos akių vokų, kaktos minkÅ¡tuose audiniuose, kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairio pusrutulio kaktinę ir smilkininę skiltis, galvos smegenų kairio pusrutulio kaktinės skilties sumuÅ¡imas, galvos smegenų sukrėtimas, smegenų skysčio susikaupimas po kietuoju galvos smegenų dangalu su galvos smegenų suspaudimu, galvos smegenų dangalo uždegimu.

Poodinės kraujosruvos krÅ«tinės deÅ¡inėje pusėje. Senos poodinės kraujosruvos ir žaizdos kÅ«ne ir galvoje. Sužalojimai galvoje padaryti kietais bukais daiktais mažiausiai penkiais smÅ«giais. Nuo kurio smÅ«gio ar smÅ«gių visumos įvyko nurodyti sužalojimai veide, kaukolės ertmėje, galvos smegenyse, nurodyti nėra galimybės. Tikėtina, kad sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytu ar jam artimu laiku (2015-10-26, apie 18.00 val.). Kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairio pusrutulio kaktinę ir smilkininę skiltis, galvos smegenų kairio pusrutulio kaktinės skilties sumuÅ¡imas, galvos smegenų sukrėtimas, smegenų skysčio susikaupimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, sukėlęs galvos smegenų suspaudimÄ , galvos smegenų dangalo uždegimÄ atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Remiantis medicinos dokumentų duomenimis bei lavono tyrimo duomenimis, nurodomi sužalojimai mirties nesukėlė, įtakos jai neturėjo. Poodinės kraujosruvos krÅ«tinės deÅ¡inėje pusėje padaryti kietais bukais daiktais, galimai trimis smÅ«giais ar trauminiais poveikiais daugiau nei para iki apžiÅ«ros medicinos įstaigoje (2015-10-27, 12.30 val.), gyvam asmeniui tai kvalifikuojama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 tomas, b. l. 46–52; 68–72).IÅ¡ 2017-11-21 ekspertizės akto Nr. EKM 11/2017(04), matyti, jog suduodant vienÄ smÅ«gį buku kietu daiktu, vandens semtuvu, į galvos kairę pusę V.

I. padaryti sužalojimai : kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairio pusrutulio kaktinę ir smilkininę skiltis, galvos smegenų kairio pusrutulio kaktinės skilties sumuÅ¡imas, galvos smegenų sukrėtimas, smegenų skysčio (livoro) susikaupimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, sukėlęs galvos smegenų suspaudimÄ , galvos smegenų dangalo uždegimÄ , muÅ¡tinė žaizda kairiame antakyje, kraujosruvos kairės akies vokuose ir kaktos minkÅ¡tuose audiniuose. Å ie sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ ; po patirtų sužalojimų V.

I. buvo sÄ moningas, bet neorientuotas, nevykdantis paliepimų, negalintis pats apsitarnauti, nereabilituojamas. Rasti kÅ«no sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais apytikriai per parÄ iki 2015-10-27 12.30 val. nukentėjusįjį pristatant į Raseinių ligoninės Priėmimo skyrių (5 tomas, b. l. 111 – 118).IÅ¡ 2015-10-27 tarnybinio praneÅ¡imo matyti, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-59580-15 pagal LR BK 140 str. 2 d., dėl to, kad 2015-10-26, apie 18.00 val., Raseiniuose (duomenys neskelbtini), savo brolį V.

I. galbūt sumušė jo sesuo V. Š. (1 tomas, b. l. 2).Iš 2012-10-27įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas namas Raseiniuose, (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad nukentėjusiojo V. I. gyvenamajame kambaryje ant grindų yra primėtyta šukių, ant lovos apmušalo ir patalynės užfiksuotos kraujo dėmės. Įvykio vietos apžiūros metu daiktų ar objektų, turinčių reikšmės tyrimui, nesurasta ir nepaimta (1 tomas, b. l. 11–15).Iš 2016-11-26 papildomo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog namo Raseiniuose, (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo V.

I. gyvenamajame kambaryje ant sienos prie lovos kabo žemėlapis, ant kurio matomos dvi kraujo dėmės, taip pat kraujo dėmės užfiksuotos ant grindų prie spintos. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros metu daiktų ar objektų, turinčių reikÅ¡mės tyrimui, nesurasta ir nepaimta (1 tomas, b. l. 16–25).IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. pM 29/2016(10) matyti, jog teismo medicinos duomenų, leidžiančių kategoriÅ¡kai patvirtinti, kad sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti tyrimui pateiktu metaliniu semtuvu, nepakanka (1 tomas, b. l. 68–72).IÅ¡ GMP kvietimo kortelės 2015-10-27 12.01 – 12.04 val. matyti, jog medikai pagal iÅ¡kvietimÄ Ä¯ įvykio vietÄ , esančiÄ Raseiniuose, (duomenys neskelbtini), pas sužalotÄ V.

I. atvyko 12:09 val. PaaiÅ¡kinimuose nurodyta, kad vakar sumušė sesuo (1 tomas, b. l. 30).IÅ¡ Bendrojo pagalbos centro iÅ¡reikalautas pagalbos skambučio garso įraÅ¡as, kuriame užfiksuotas 2015-10-27, 12.00 val.pagalbos skambutis numeriu 112. Atliekant garso įrašų apžiÅ«rÄ ir jų stenogramÄ nustatyta, kad 2015-10-27 dėl V. I. sužalojimo, 12 val. 00 min., BPC skambino vyras, prisistatęs A. V. vardu, kuriam kalbant su BPC operatore fone girdisi moteriÅ¡kas balsas. A. V. operatoriui nurodo, kad V.

I. yra labai sužalotas : „...visas sudaužytas, visas kruvinas guli, vos alsuoja...“ (3 tomas, b. l. 63–67).IÅ¡ 2016-06-01 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti,jog V. Å . parodė namÄ , esantį Raseiniuose, (duomenys neskelbtini), kurio virtuvėje, jos teigimu, 2015-10-26 ji suduodama vienÄ kartÄ vandens semtuvu sužalojo brolį. V. Å . nuvedusi į namo virtuvę naudodamasi manekenu parodė, kaip sudavė vienÄ smÅ«gį vandens semtuvu „rundeliu“ per kairį veido skruostÄ savo broliui.

Parodymų patikrinimo metu iÅ¡ namo, esančio (duomenys neskelbtini), Raseiniuose, virtuvės paimtas metalinis vandens semtuvas (3 tomas, b. l. 143–145).IÅ¡ 2016-06-29 daiktų apžiÅ«ros matyti, jog apžiÅ«rėtas metalinis vandens semtuvas („rundelis“). Ant daikto nusikalstamos veikos pėdsakų nestebima (3 tomas, b. l. 102–104).IÅ¡ 2016-05-31parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kaip liudytoja A. K. parodo namÄ , (duomenys neskelbtini), Raseiniuose, kur, jos teigimu, 2015 m. spalio mėnesio pabaigoje iÅ¡gertuvių metu V.

Å . trenkė savo broliui. A. K. parodė namo virtuvę, kur esÄ vyko V. Å . ir V. I. konfliktas, po to panaudojant manekenÄ parodė, kaip V. Å ., paėmusi nuo krosnies vandens semtuvÄ („rundelį“) trenkė juo broliui į virÅ¡ugalvį. A. K. nurodyta vieta sutampa su įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota įvykio vieta (2 tomas, b. l. 43–50).IÅ¡ akistatos tarp liudytojo A. V. ir įtariamosios V. Å . matyti, kad V. I. medicinos darbuotojams sakė, jog jį iÅ¡vakarėse sumušė sesuo V.

Å . (3 tomas, b. l. 121–123).IÅ¡ 2017-06-14 d. Å iaulių AVPK Raseinių rajono PK informacijos matyti, jog 2015-10-27 gautas praneÅ¡imas, kad į VÅ¡Ä® Raseinių ligonininės priėmimo skyrių pristatytas sumuÅ¡tas V. I.. Pagal pirminę informacijÄ jis sumuÅ¡tas 2015-10-26 (5 tomas, b. l. 65).IÅ¡ „S.“ ir UAB „M.“ informacijos matyti, jog 2015-10-26 d. tris kartus buvo pirktas vynas „Ruletė“ (8.50 val., 9.22 val., 18.52 val.), atsiskaitant V. I. priklausančia banko kortele „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini) (3 tomas, b. l. 26–27, 5 tomas, b. l. 25–27).

IÅ¡ 2016-01-13 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ matyti, jog dėl daiktų: televizoriaus, dujų baliono, kasetinės magnetolos, aliuminio kopėčių, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ , nes nepadaryta veika, numatyta BK 178 str. Prie Å¡io nutarimo pridėtas įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, bei V. Å . atsisakymas dėl ikiteisminio tyimo tęsimo (3 tomas, b. l. 74–101).Visuma ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų patvirtina V.

Å . kaltę įvykdžius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p., t. y. sunkų sveiktos sutrikdymÄ savo broliui V. I.. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji savo kaltės nepripažino, nurodydama, jog nežino, kas primušė V. I., kadangi ji nakvojo pas M. K., o grįžusi ryte namo rado primuÅ¡tÄ brolį ir pavogtus daiktus: televizorių bei dujų balionÄ . Nors kaltinamoji neprisipažino, jos padaryta nusikalstama veika įrodyta visiÅ¡kai liudytojų: R. Ž., V. T., M.

S., A. V., A. V., A. K., A. J., V. J., M. K., Z. S., V. P., A. R., K. U., G. K., nukentėjusiosios V. I., eksperto A. J. parodymais, specialisto iÅ¡vada, ekspertizės aktu, parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotomis aplinkybėmis, akistatos protokolu, kitais byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtais įrodymais, nurodytais nuosprendžio 25–37 dalyse. Pagal ekspertizės aktÄ , nurodytÄ nuosprendžio 24 dalyje, nustatyta, jog V. I. sužalotas apytikriai laikotarpiu per parÄ iki 2015-10-27 12.30 val. jį pristatant į Raseinių ligoninės Priėmimo skyrių, t. y. 2015-10-26.

Ä®vykio vieta V. I. ir V. Å . namai, adresu: (duomenys neskelbtini), Raseiniuose. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų ganėtinai sudėtinga nustatyti visÄ nusikalstamos veikos padarymo eigÄ , kadangi įvykio laikotarpiu buvo nuolat vartojamas alkoholis ir iÅ¡imtinai tikslių duomenų nustatymas neįmanomas. Tačiau pakanka kitų duomenų visumos pripažinti, jog V. Å . padarė jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ : kad V. I. sumušė ji, patvirtino ir pati kaltinamoji, atliekant parodymų patikrinimÄ vietoje, nurodydama jog semtuvu („rundeliu“), trenkė vienÄ kartÄ per galvÄ savo broliui V.

I.. Nors po to kaltinamoji teigė, jog ji viskÄ iÅ¡sigalvojo, tačiau Å¡ie jos teiginiai paneigti liudytojos A. K. parodymais, jog ji mačiusi, kaip V. Å . trenkė semtuvu („rundeliu“) vienÄ kartÄ per galvÄ V. I.. Liudytoja patvirtino, jog V. I. norėjęs iÅ¡kviesti policijÄ dėl triukÅ¡mo (tuo metu visi gėrė alkoholį), o V. Å . atėmė iÅ¡ V. I. telefonÄ ir sudavė „rundeliu“ per galvÄ . Tai liudytoja patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Akivaizdu, jog liudytojai A.

K. nebuvo žinomi jokie byloje esantys duomenys, nebuvo žinomi ir kaltinamajai V. Å ., kadangi ikiteisminio tyrimo metu nebuvo jokio praÅ¡ymo susipažinti su byloje esančiais duomenimis, tačiau tiek kaltinamoji, tiek liudytoja A. K. iÅ¡ esmės vienodai ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus apie V. I. sužalojimÄ . Atliekant parodymų patikrinimo vietoje kartu su V. Å . dalyvavo advokatas S. J., Å¡is atliekamas procesinis veiksmas buvo filmuojamas ir akivaizdžiai matyti, jog V. Å . nuosekliai parodo sudavusi savo broliui V.

I. vienÄ kartÄ â€žrundeliu“ į galvos sritį. Be to, A. K. nurodė ikiteisminio tyrimo metu, o pagarsinus parodymus teisminio nagrinėjimo metu juos patvirtino, jog V. Å . parnešė įvykio dienÄ 3 butelius vyno, tai patvirtina duomenys, nurodyti, nuosprendžio 36 dalyje, jog V. I. kortele atsiskaityta perkant tris butelius vyno. Tai, kad kaltinamojo naudojosi V. I. banko kortele ir žinojo PIN kodus, patvirtino ir pati kaltinamoji. Apklausta liudytoja tyrėja V. P. patvirtino, jog V. Å . ikiteisminio tyrimo pradžioje neigė sužalojusi savo brolį, tačiau vėliau pati pakeitė parodymus ir patvirtino sudavusi semtuvu (rundeliu) vienÄ kartÄ per galvÄ , tai parodė ir patikrinimo vietoje metu.

V. Å . nebuvo žinomos tiriamos bylos aplinkybės, ji parodymus, liudytojos nuomone, davė nuoÅ¡irdžiai gailėdamasi dėl įvykio. V. Å . 2016-08-29 apklausta pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ dalyvaujant gynėjai advokatei Sofijai Kručienei ir pasak liudytojos V. P., visas įvykio aplinkybes pasakojo nuosekliai, kaip jau nurodė liudytoja, susidarė įspÅ«dis, jog gailisi dėl įvykio. Liudytojai G. K., E. A. ir E. A., Z. S. nematė, kaip V. Å . sudavė V. I., tačiau jie patvirtino, jog vartojo alkoholį V.

Å . ir V. I. namuose, apie vidurdienį išėję į savo namus, o po to sužinoję, jog V. I. sumuÅ¡tas guli ligoninėje Kaune. Kaltinamoji V. Å . teigia, jog ji nemušė savo brolio, o buvo pas M. K.. Pastarasis patvirtino, jog naktį V. Å . praleido kartu su juo, liudytojo namuose, tačiau negalėjo tiksliai nurodyti kelintÄ valandÄ pas jį atėjo V. Å ., abstrakčiai nurodydamas, jog vakare. Tai, kad ji atėjo vakare pas M. K. patvirtina ir jos duoti paaiÅ¡kinimai, apklausiant V. Å . pagal jos pateiktÄ Â pareiÅ¡kimÄ policijai dėl daiktų vagystės:

V. Š. nurodė, jog iš namų ji išėjo 20.45 val. (3 tomas, b. l.

77) ir akivaizdu, jog Å¡ie duomenys nepaneigia anksčiau iÅ¡dėstytų faktinių duomenų, jog 2016-10-26, tiksliau nenustatytu laiku, apie para laiko iki V. I. patekimo įligoninę, V. Å . sudavė V. I. metaliniu semtuvu („rundeliu“) vienÄ kartÄ Ä¯ galvos sritį. Tiek V. Å ., tiek liudytoja A. K., nurodydamos įrankį, kuriuo buvo suduotas smÅ«gis, įvardijo jį analogiÅ¡kai, o ekspertizės aktas, nurodytas nuosprendžio 24 dalyje, patvirtina, jog, suduodant ir vienÄ smÅ«gį metaliniu semtuvu („rundeliu“) į galvos sritį sukeliamos pasekmės – sunkus sveikatos sutrikdymas.

Liudytoja R. Ž., skubios pagalbos specialistė, atvykusi pagal iÅ¡kvietimÄ dėl V. I. sužalojimo, paklaususi V. I., kas jį sužalojo, pastarasis jai nurodė, jog jį sumušė sesuo. Tai patvirtino ir greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ iÅ¡kvietęs A. V., jog V. I. pasakęs medikei, jog jį sumušė sesuo. Tai, kad V. I. buvo sÄ moningas greitosios pagalbos medikei sakydamas, jog jį sumušė sesuo, patvirtina ir ekspertizės akte nurodomi duomenys, jog jis po patirtų sužalojimų buvo sÄ moningas, bei tai, jog gydytojams leidus, jis buvo apklaustas policijos pareigÅ«nų M.

S. ir A. V., kuriems taip pat patvirtino, jog jį vakar sumušė sesuo. Apklausta liudytoja gydytoja neurologė A. R., nurodė, jog medicininiuose dokumentuose įrašė, jog V. I. kalba buvo neaiÅ¡ki dėl orientacijos susilpnėjimo, o Å¡i susilpnėjusi galėjo bÅ«ti ir dėl girtumo ir dėl sveikatos bÅ«klės, todėl Å¡i bÅ«klė iÅ¡ esmės netrukdė V. I. įvardyti jį sumuÅ¡usį asmenį.Atsižvelgiant į visumÄ duomenų, tikslintinas kaltinimas, nurodant, jog V. Å . sudavė V.

I. vienÄ smÅ«gį semtuvu („rundeliu“) į galvos sritį. Å is tikslinimas nekeičia kaltinimo esmės, mažinamas suduotų smÅ«gių skaičius, todėl kaltinamosios teisių nevaržo.Tikslintinas nusikalstamos veikos padarymo laikas; ekspertizės akte nurodomas galimai padarytos nusikalstamos veikos laikÄ , t. y. apie para laiko iki V. I. patekimo į ligoninę. V. I. pateko į ligoninę 2015-10-27 12.28 (1 tomas, b. l. 30), todėl ir tikslintina nurodant, jog įvykis įvyko 2015-10-26 apie 12.30, tiksliau nenustatytu laiku.

Iš kaltinimo taip pat šalinta dalis sužalojimų, neturtinčių tiesioginio priežastinio ryšio su teismo nustatytu V. Š. suduotu smūgiu: odos nubrozdinimus veide, viršutinėje lūpoje.Pripažintina, jog veika padaryta netiesiogine tyčia, t. y. kaltinamoji suprato, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus sveikatai, numatė, kad gali sužaloti, tačiau nėra jokių duomenų, jog to siekė ir neabejotinai leido tokiems padariniams atsirasti. Veika baigtinė, sukeltos realios pasekmės, todėl teismas konstatuoja, jog visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visumos pakanka nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti ir V.

Å . kaltei pagrįsti. Veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 135 str. 2 d. 3 p.Civiliniai ieÅ¡kiniai2016-07-07 Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė 8003,89 Eur dydžio civilinį ieÅ¡kinį, kurį 2017-09-15 patikslino ir sumažino ieÅ¡kinio reikalavimus iki 3017,66 Eur už nukentėjusiojo V. I. gydymÄ (1 tomas, b. l. 117–119, 5 tomas, b. l. 108–109) ir praÅ¡o šį ieÅ¡kinį tenkinti. Civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje gali pareikÅ¡ti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos.

Kaltinamoji sužalojo nukentėjusįjį V. I., padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 3 p. Nukentėjusiajam dėl padarytų sužalojimų buvo suteikta medicininė pagalba, Valstybinė ligonių kasa už V. I. gydymÄ sumokėjo 3017,66 Eur. Šios iÅ¡laidos Valstybinei ligonių kasai atsirado dėl kaltinamosios neteisėtų veiksmų, Valstybinei ligonių kasai padaryta turtinė žala neatlyginta, todėl Kauno teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl gydymo iÅ¡laidų priteisimo yra tenkintinas ir iÅ¡ kaltinamosios priteistina Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 3017,66 Eur.Nukentėjusioji V.

I. 2016-08-24 pateikė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti 1100 Eur turtinės žalos ir 15000 Eur neturtinės žalos (1 tomas, b. l. 131–132). IeÅ¡kinyje nurodo, jog patirtÄ turtinę žalÄ sudaro lankymas tėvo ligoninėje, jo gydymo metu pirko įvairias priemones, maistÄ , vaistus, patyrė kelionės iÅ¡laidas. Prie pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pateikė kasos pajamų orderį dėl 870 Eur sumos už suteiktas V. I. laidojimo paslaugas. Taip pat nurodo, jog patyrė neturtinę žalÄ , nes neteko tėvo, su kuriuo buvo artimi ryÅ¡iai, jis nukentėjusiÄ jÄ rėmė finansiÅ¡kai studijų metais, patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nemiegojo naktimis, slėgė emocinė neigiama bÅ«sena, nes prieÅ¡ mėnesį neteko motinos.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, jog neturtinę žalÄ sudaro ir iÅ¡gyvenimai, kuriuos patyrė matydama sužalotÄ savo tėvÄ , jausdamÄ grėsmę dėl jo gyvybės ir dėl to labai iÅ¡gyveno.Nukentėjusiosios V. I. civiliniai ieÅ¡kiniai atmestini. Dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalÄ matyti, jog V. I. pareikšė ieÅ¡kinį nepateikdama jokių ieÅ¡kinį pagrindžiančių dokumentų. Pateiktas kasos pajamų orderis, kuris patvirtina iÅ¡laidas, susijusias su V.

I. laidojimų, tačiau kaltinamoji V. Å . nebuvo kaltinama dėl V. I. mirties, tai nenustatyta ir teisiamojo posėdžio metu, nes V. I. mirtis nėra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su V. Å . padarytais nusikalstamais veiksmais. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis).

V. I. nurodo patyrusi neturtinę žalÄ dėl tėvo mirties ir jo sužalojimo. Visų pirma dėl V. I. mirties nėra priežastinio ryÅ¡io tarp kaltinamosios veiksmų ir V. I. mirties, todėl Å¡i praÅ¡ymo dalis atlyginti neturtinę žalÄ nepagrįsta ir atmestina. Dėl V. I. sužalojimo nukentėjusioji V. I. nurodo, jog patyrė neturtinę žalÄ dėl to, kad su tėvu jÄ siejo artimas ryÅ¡ys, patyrė stresÄ ir iÅ¡gyvenimus dėl tėvo bÅ«klės, iÅ¡gyveno dėl tėvo sveikatos perspektyvų.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti atvejai, kai teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ dėl fizinio asmens mirties įgyja kiti, t. y. Å¡io asmens iÅ¡laikomi arba jo mirties dienÄ turėję teisę į iÅ¡laikymÄ , asmenys: nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi iÅ¡laikytiniai, taip pat po asmens mirties gimęs jo vaikas. Ä®statymo nenustatyta kitų asmenų teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo už nukentėjusio asmens sužalojimus bendraisiais pagrindais.

Nukentėjusiojo artimiesiems neturtinė žala atlyginama tik gyvybės atėmimo ar itin sunkaus sveikatos sužalojimo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-7-255/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

D. ir kt. v. VÅ¡Ä® Kauno 2-oji klinikinė ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-222/2005;). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad neturtinės žalos asmeninis pobÅ«dis, t. y. tai, kad ji tiesiogiai susijusi su asmeniu ir priklauso nuo jo paties iÅ¡gyventų emocijų, lemia tai, jog kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokiÄ Å¾alÄ , teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ turi tik iÅ¡imtiniais atvejais. Å iuo atveju V. I. nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu praÅ¡oma priteisti neturtinę žalÄ , nelaikytinos iÅ¡skirtinėmis ir nesudaro pagrindo dėl jos patirtų iÅ¡gyvenimų priteisti neturtinę žalÄ .

Todėl civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl 15000 Eur neturtinės žalos V. I. priteisimo atmestinas.Pats nukentėjęs V. I. nebuvo pareiÅ¡kęs civilinio ieÅ¡kinio, Å¡iam nesant V. I. pagrįstai nebuvo ikiteisminio tyrimo metu pripažinta jo atstove, todėl procesinis teisių perėmimas negalimas, nesant materialinio teisinio reikalavimo (CK 5.1 straipsnio 2 dalis).Bausmė skyrimasV. Å . atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«dama recidyviste (BPK 60 str.1 d. 13 p.).

Prokurorė prašė pripažinti kaltinamosios V. Å . atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad ji nusikalstamÄ veikÄ padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai įvykdyti. BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai:

a) kaltininkas padarė veikÄ apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų ir b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, bÅ«sena nustatoma pagal bendrÄ sias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo bÅ«dų. Teismų praktikoje asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-613/2011).

Å iuo atveju tai, jog V. Å . buvo vartojusi alkoholio, neginčytina, tai patvirtino ir pati kaltinamoji, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pavartotas alkoholis turėjo įtakos nusikalstamai veikai įvykdyti. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta tik, kad iki įvykio ji buvo vartojusi alkoholio, pasak pačios kaltinamosios, „ buvo nedaug iÅ¡gėrusi vyno, nes viskÄ iÅ¡gėrė brolis V. I.“. Kaip nustatyta teisminio nagrinėjimo metu, alkoholio vartojimas V. Å . buvo nuolatinis, praktiÅ¡kai nepertraukiamas procesas, kaip kaltinamosios pasirinktas gyvenimo bÅ«das.

Kad apsvaigimas nuo alkoholio aiÅ¡kiai susilpnino savikontrolę ir suteikė kaltinamajai agresijos ir Å¡iuo konkrečiu atveju turėjo esminės įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vienareikÅ¡miÅ¡kai pripažinti nėra jokios objektyvios galimybės– neblaivumas buvo 2,32 promilės, tačiau tai nustatyta praėjus parai po įvykio, jai pačiai teigiant, jog visÄ naktį gėrė su M. K., o pastarasis tai patvirtino. Todėl, atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas mano, jog nepakanka duomenų neginčijamai tvirtinti, jog kaltinamosios apsvaigimas paskatino V.

Å . nusikalstamÄ elgesį ir Å¡ios aplinkybės teismas nepripažįsta jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe.Skiriant bausmę V. Å . teismas atsižvelgia į tai, kad ji padarė vienÄ labai sunkų nusikaltimÄ , į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę. Kaltinamoji teista (3 tomas, b. l. 191 – 192, 194 – 199), administracine tvarka bausta, baudos nesumokėtos, turi galiojančių nuobaudų (4 tomas, b. l. 19–27), registruota psichikos sveikatos centre dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (4 tomas b. l. 8); specialisto iÅ¡vadoje 2015-11-18 Nr. 93TPK-1054 nurodyta, kad V.

Å . nereikalinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę (4 tomas, b. l. 11 ), į atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, norint pasiekti bausmės tikslus, numatytus BK 41 str., teismo nuomone tikslinga skirti sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės atėmimÄ . Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į visumÄ duomenų, t. y. ir į kaltinamosios bei nukentėjusiojo V. I. pasirinktÄ gyvenimo bÅ«dÄ , abu buvo asmenys nuolat vartojantys alkoholį, registruoti dėl priklausomybės nuo alkoholio, konfliktų ar nesusikalbėjimo sprendimo bÅ«das buvo fizinis smurtas, tai kaltinamoji naudojo ne pirmÄ kartÄ , tačiau po Å¡io įvykio kaltinamoji pradėjo stengtis daryti teigiamÄ poslinkį savo gyvenime, Å¡iuo metu gyvena kartu su savo sugyventiniu A.

S., nėra duomenų, jog vartotų alkoholį, registruota Darbo biržoje, todėl, atsižvelgiant į visumÄ ir bausmės proporcingumo principÄ , dėl padarytos nusikalstamos veikos, teismo nuomone, tikslinga nustatyti laisvės atėmimo bausmės dydį, mažesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis.Bausmės vykdymo atidėjimo negalimas, nes padarytas labai sunkus nusikaltimas (BK 75 straipsnis). BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio nuostatų taikymui pagrindų nėra. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis).

Tiek tokia Å¡ios normos formuluotė, tiek jos vieta kitų bausmės skyrimÄ reglamentuojančių normų sistemoje lėmė tai, kad teismų praktikoje ji taikoma tik iÅ¡imtiniais atvejais. Todėl teismas turi nustatyti ir nurodyti nuosprendyje iÅ¡imtines aplinkybes, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-376/2008 ir kt.). IÅ¡ pirmiau aptartų įrodymų visumos matyti, kad teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių kaltinamajai V.

Å . skirtinos laisvės atėmimo bausmės taikymas pažeistų teisingumo principÄ ir bÅ«tų tikslinga taikyti BK 54 str. 3d. Taip pat nėra pagrindo taikyti ir BK 62 straipsnio, nes teismas gali taikyti šį straipsnį tik konstatavęs visų įstatyme numatytų bÅ«tinų sÄ lygų visumÄ ir atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, o Å¡ioje baudžiamojoje byloje nenustatyta BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų bÅ«tinų sÄ lygų visumos.Proceso iÅ¡laidos Proceso iÅ¡laidos, t. y. liudytojų:

Z. S. (4 tomas, b. l. 136–137), V. T. (4 tomas, b. l. 138–139), E. A. (4 tomas, b. l. 140–141), V. J. (4 tomas, b. l. 172–173), A. S. (5 tomas, b. l. 48–49) teismo atlygintos jų turėtos kelionės išlaidos, iš viso 66,81 Eur, išieškotinos iš nuteistosios V. Š. valstybės naudai (BPK 103 str. 1 d. 1 p., 104 str. 1 d., 105 str. 1 d.).Daiktai turintys reikšmės bylai: nuosprendžiui įsiteisėjus: kompaktinės plokštelės, 2 vnt., su garso ir vaizdo įrašais (prisegti prie bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p); vandens semtuvas („rundelis“), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299 str., 301–302 str., 303 str. 2 d., 304–305 str., 307 str. 1 d., 6–7 d., 308 str., 310 str., 313 str. 3 d. 4 d., teismas n u s p r e n d ž i a:

             V. Å . pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir paskirti jai bausmę laisvės atėmimÄ 3 (trims) metams.Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.             Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo V. Å . sulaikymo pradžios vykdant nuosprendį.             Į bausmės laikÄ Ä¯skaičiuoti laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2015-10-27 iki 2015-10-29 (2 paras).             Iki nuosprendžio įsiteisėjimo, kardomÄ sias priemones raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, paskirtas V.

Å ., palikti nepakeistas. Nukentėjusiosios V. I. civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmesti.Kauno teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti ir iÅ¡ V. Å . priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos (kodas 191351679, buveinės adresas: Vilnius, Europos a. 1, 03505), 3017,66 Eur (tris tÅ«kstančius septyniolika eurų, 66 ct.).Priteisti iÅ¡ V. Å . 66,81 Eur (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus, 81 ct.) proceso iÅ¡laidų valstybės naudai.

Daiktus, turinčius reikÅ¡mės bylai: nuosprendžiui įsiteisėjus: kompaktines plokÅ¡teles, 2 vnt., su garso ir vaizdo įraÅ¡ais (prisegtus prie bylos virÅ¡elio) palikti saugoti byloje; vandens semtuvÄ („rundelį“), sunaikinti.             Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos Apeliaciniam teismui per Å iaulių apygardos teismÄ . Teisėja                                                                                                    Ernesta Montvidienė