ec24b583-73a0-4bee-83c0-e158e5d54a54 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas L                                                          Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-641-458/2016Teisminio proceso Nr. 4-25-3-00333-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.; 2.3; 3.26.1 (S)                                                                               KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2016 m. lapkričio 14 d.

Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Daugėla teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kretingos skyriaus apeliacinį skundÄ dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarimo, kuriuo administracinė byla S. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 45 straipsnio 1 dalį nutraukta. Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

S. G. 2016-07-15 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Klaipėdos apskrities viršininko 2000-02-22 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), suprojektuotas bendro naudojimo kelias Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia savavališkai buvo užimtas S. G. Tai nustatyta 2016-05-13 Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatyta, kad kelias panaikintas, iškastos duobės kelyje, kelias užtvertas „Stop“ ženklu.

Å ie veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį.Kretingos rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarimu nutraukė administracinę bylÄ S. G. pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį. Nutarime nustatyta, jog Å¡iuo metu vyksta ginčas tarp gretutinių sklypų savininkų dėl kelio ribų, kuris turėtų bÅ«ti sprendžiamas civiline tvarka, todėl nėra įstatymų nustatyto pagrindo patraukti S. G. administracinėn atsakomybėn. Apeliaciniu skundu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kretingos skyrius praÅ¡o panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarimÄ administracinėje byloje Nr. A2.2-390-325/2016 ir pažeidėjai S. G. taikyti ATPK 45 straipsnio 1 dalį.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-12-12 nutarimu Nr. 1244 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-20 nutarimo Nr. 1303 redakcija) patvirtintų Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 3 punktÄ Å¾emės naudojimo valstybinę kontrolę organizuoja ir vykdo Nacionalinė žemės tarnyba. Nagrinėjamu atveju Kretingos skyriaus specialistai nustatė savavaliÅ¡kÄ valstybinės žemės užėmimÄ ir naudojimÄ , numatytÄ ATPK 45 straipsnio 1 dalyje, ir surašė S. G. administracinio teisės pažeidimo protokolÄ .

Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä , S. G. nuosavybės teise valdo kaip namų valdÄ užimtÄ 0,3890 ha kitos paskirties žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Minėto žemės sklypo plane koordinačių taÅ¡kuose 1-2 gretimybėje nurodytas lauko kelias, žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje. Apeliaciniame skunde pažymėta, kad bendro naudojimo kelias Nr. (duomenys neskelbtini), suprojektuotas nuo (duomenys neskelbtini) g. pradžios į Å¡iaurę, skirtas privažiuoti ne tik prie S. G. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bet ir prie žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

S. G. savavaliÅ¡kai, tyčia suarė bendro naudojimo keliÄ ir paliko 1 metrÄ praeiti, pasodino vaiskrÅ«mių, arimo pabaigoje iÅ¡kasė 0,5 metro gylio duobę. Å iuo metu anksčiau nurodytų žemės sklypų savininkai neprivažiuoja prie nuosavybės teise valdomų žemės sklypų iÅ¡vežti rudens produkcijos, apdirbti, aparti nuosavybės teise valdomų žemės sklypų. Nacionalinei žemės tarnybai nežinomas ginčas dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ar kito gretimybėje esančio žemės sklypo ribos.

Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos 2002-09-26 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 376, 32 punkte nustatyta, kad vietinės reikšmės keliai projektuojami taip, kad jie jungtų valstybinius kelius su „<...> sodybomis arba esamais (projektuojamais) žemės sklypais“. Bendro naudojimo kelias Nr. (duomenys neskelbtini) suprojektuotas privažiuoti ne prie vienos sodybos (namų valdos), kuri nuosavybės teise priklauso S. G. Jos nuosavybės teisę pagrindžiančiuose dokumentuose aiškiai nurodytas gretimybėje esantis bendro naudojimo kelias, kurio užgrobimas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 ir 53 straipsnius.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose yra ne kartÄ konstatavęs, kad žemė yra ypatingas turtas, ypač svarbus visai visuomenei. Konstitucinis Teismas 1996 m. rugsėjo 25 d. nutarime pažymėjo, kad iÅ¡ Konstitucijos 23 ir 47 straipsnių matyti, jog žemė vertinama kaip visuotinė vertybė, kurios pagrindinė socialinė funkcija – tarnauti tautos gerovei. Tai pagrindžia objektyviÄ bÅ«tinybę ir kartu pareigÄ valstybei nuosavybės į žemę santykius reguliuoti taip, kad bÅ«tų suderinti visų žemės teisinių santykių subjektų interesai ir užtikrinta pagrindinė žemės funkcija.Taigi Nacionalinės žemės tarnybos specialistai ne tik turėjo teisę suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ dėl savavaliÅ¡ko žemės užėmimo ir vengimo jÄ grÄ Å¾inti, bet ir pagrįstai jį surašė, gindami anskčiau nurodytų privačių asmenų ir valstybės interesus dėl bendro naudojimo kelio Nr. (duomenys neskelbtini), suprojektuoto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte.Apeliacinis skundas netenkintinas.Apeliantas skunde nurodo, jog bylos duomenys patvirtina, kad S. G. savavaliÅ¡kai tyčiniais savo veiksmais užėmė valstybinę žemę, taip kartu pažeisdama ir kitų žemės sklypų savininkų interesus, todėl Kretingos rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarimu nepagrįstai nutraukė administracinę bylÄ .ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone.

Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 straipsnio taip pat iÅ¡eina, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas patikrino byloje esančius įrodymus, apelianto skundo argumentus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad Å¡iuo metu nepakanka duomenų konstatuoti, jog S. G. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 45 straipsnio 1 dalyje.

ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad savavaliÅ¡kas privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miÅ¡ko, vandens telkinių užėmimas arba savavaliÅ¡kas privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimas užtraukia baudÄ nuo dviejų Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynių iki penkių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt devynių eurų. Taigi administracinei atsakomybei pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį atsirasti yra bÅ«tina nustatyti bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių alternatyvių veiksmų:

1) savavaliÅ¡kÄ privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miÅ¡ko, vandens telkinių užėmimÄ ; arba 2) savavaliÅ¡kÄ privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimÄ . Asmuo gali bÅ«ti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibÅ«dinančių prieÅ¡ingÄ teisei veikÄ kaip tam tikrÄ administracinį teisės pažeidimÄ , visuma.

Jei nėra bent vieno Å¡ių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties. Dėl Å¡ios priežasties, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį klausimÄ , turi bÅ«ti įrodytas ne tik pats žemės užėmimo faktas, bet ir asmens tyčia sÄ moningai ir savavaliÅ¡kai užimti ir naudoti valstybinį ar privatų žemės sklypÄ aiÅ¡kiai suprantant, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas.Kaip matyti iÅ¡ administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų, S. G. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) (b. l. 9–10).

Šį žemės sklypÄ 2001-01-03 Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) K. G. įsigijo privačion nuosavybėn. Remiantis VÄ® Registrų centro duomenimis, 2001 metais žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei K. G. nuosavybės teisės į jį, taip pat Å¡iam žemės sklypui nustatyti kadastro duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre (b. l. 99). IÅ¡ žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) privatizavimo metu D.

Grudzinskienės 2000-11-15 parengto minėto žemės sklypo plano grafinės dalies bei šiame plane pateiktoje Gretimybių lentelėje nurodytos informacijos nustatyta, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) šio žemės sklypo privatizavimo metu vakarinėje dalyje (tarp žemės sklypo ribos posūkio taškų Nr. 1 ir Nr.

2) ribojosi su „lauko keliu“ (b. l. 11). Nacionalinė žemės tarnyba, vadovaudamasi aptartais faktais, 2014-11-18 raÅ¡te „Dėl skundų nagrinėjimo“, įvertinusi minėtame žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane nurodytÄ informacijÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vakarinėje Å¡io žemės sklypo dalyje (tarp žemės sklypo ribos posÅ«kio taÅ¡kų Nr. 1 ir Nr.

2) nuo kitų žemės sklypų skyrė valstybinės žemės plotas, užimtas bendro naudojimo keliu („lauko keliuku“), t. y. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) privatizavimo metu šis žemės sklypas vakarinėje dalyje nesiribojo su kitu privačiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 99).Tačiau bylos medžiagoje esama ir duomenų, kurie prieštarauja aptartoms išvadoms.                            2016-04-15 skunde Nacionalinei žemės tarnybai S. G. yra nurodžiusi, jog anksčiau, kai sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausė K.

G., jame ties riba 1-2 savininkas buvo įsirengęs pravažiavimÄ savo reikmėms, kurį Å¡iuo metu kaip nereikalingÄ S. G. yra panaikinusi (b. l. 25). BÅ«tina atkreipti dėmesį, jog ir apeliantas 2014-11-18 raÅ¡te „Dėl skundų nagrinėjimo“ yra nurodęs, kad, papildomai įvertinus Kretingos rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės valstybės iÅ¡perkamos ir neprivatizuojamos žemės planÄ , patvirtintÄ Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos 1998 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybės iÅ¡perkamos ir neprivatizuojamos žemės planų patvirtinimo Kretingos rajone ir Palangos miestui po 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje“ (su vėlesniais pakeitimais ir patikslinimais), nustatyta, kad Å¡iame plane ginčo kelias taip pat pažymėtas, tačiau Å¡is kelias nėra priskirtas valstybės iÅ¡perkamai ar neprivatizuojamai žemei (b. l. 99–100).

Ne mažiau svarbi aplinkybė nurodyta Kretingos rajono savivaldybės administracijos Žalgirio seniūnijos 2015-04-24 rašte „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame patvirtinama, kad žemėtvarkos institucijų suprojektuoto kelio Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., šalia žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nėra Kretingos r. savivaldybės balanse (b. l. 80). Taigi aptarti duomenys leidžia tvirtinti, jog nėra pašalintos visos abejonės, ar ginčo keliukas, esantis šalia žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), tikrai yra valstybės nuosavybė.Taip pat svarbu aptarti reikšmingas faktines aplinkybes, susijusias su valstybine žeme, o, konkrečiau, su bendro naudojimo keliu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, papildomai įvertinus žemės sklypo suformavimo dokumentus, taip pat dokumentus, esančius nuosavybės teisių atkūrimo byloje, nustatyta, kerta G.

Å . nuosavybės teise turimÄ Å¾emės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus 2015-08-14 nutarime atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones pažymėta, kad kadangi žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kerta bendro naudojimo kelias, kuris nėra įtrauktas į žemės sklypo plotÄ , matininkas, atlikdamas žemės sklypo kadastrinius matavimus, turėjo parengti du atskirus žemės sklypo planus. Vis dėlto tame pačiame nutarime nurodyta, jog privataus žemės sklypo savininkas G.

Š. sutiko geranoriškai atlikti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, kad būtų patikslintos privataus žemės sklypo ribos ir atkurtas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotas lauko kelias Nr. (duomenys neskelbtini) (apygardos teismas mano, jog nutarime padaryta klaida ir turėtų būti nurodytas lauko kelias Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 84–85). Atsižvelgiant į tai, jog nurodytas lauko kelias Nr. (duomenys neskelbtini) yra 4 metrų pločio, t. y. panašaus pločio kaip ir kelias, dėl kurio nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas, taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad G.

Å . atkÅ«rė lauko keliÄ Nr. (duomenys neskelbtini), galima svarstyti, ar nėra padaryta klaida ir ginčo kelio vietoje siekiama atkurti lauko keliÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuris anksčiau ėjo per G. Å . žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (panaÅ¡ias aplinkybes dėsto ir apeliantė 2016-09-06 atsiliepime į skundÄ , b. l. 74).Esama ir tam tikrų netikslumų, susijusių su žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris ribojasi su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ploto ribomis.

Nacionalinės žemės tarnybos 2014-11-18 rašte „Dėl skundų nagrinėjimo“ konstatuota, jog, palyginus matininko R. B. 2012-11-14 parengtame žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane, M 1:1 000, pagal kurį Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos minėto žemės sklypo ribos, nurodytus linijų ilgius su 1998 metais parengtame žemės sklypo (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane, M 1:10 000, nurodytais tų pačių ribų linijų ilgiais, žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) konfigūracija nepakito, tačiau žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų linijų ilgiai, atlikus kadastrinius matavimus, gerokai skiriasi nuo žemės sklypo (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane, M 1:10 000, nurodytų žemės sklypo ribų linijų ilgių (ilgėja rytų kryptimi, ginčo kelio atžvilgiu nuo 4,68 iki 6,41 m), tuo galbūt pažeidžiami Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d.

įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 11 punkto reikalavimai (b. l. 103–04).Kadangi apeliaciniame skunde teigiama, jog S. G. veiksmais pažeidžiama teisė žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkams privažiuoti prie nuosavybės teise valdomų žemių, vienas svarbiausių klausimų byloje yra išsiaiškinti tikslias besiribojančių žemės sklypų, susijusių su ginčo lauko keliuku Nr. (duomenys neskelbtini), plotų ribas.

Tai buvo aptarta ir Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-09-15 posėdžio metu. Tiek Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Dalia Vaičikauskaitė, tiek Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vyriausieji specialistai Rita Kupienė ir Justinas Knieža nurodė, jog S. G. nuosavybės teise turimas žemės sklypas yra neregistruotas kadastre, jo ribos nustatytos pagal preliminarius matavimus, o turi būti atlikti ir įregistruoti Registrų centre geodeziniai matavimai (b. l. 110–111).

Atsižvelgtina į tai, kad jei kadastriniai matavimai nėra registruoti, tai jie negali bÅ«ti panaudojami prieÅ¡ trečiuosius asmenis, tačiau platesniam vaizdui susidaryti bÅ«tina atkreipti dėmesį, kad S. G. 2015-01-20 su MB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė Nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų atlikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 86), pagal kuriÄ buvo atlikti jos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai. Geodezininkas atlikęs matavimus nustatė, kad tarp žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) tėra tik vieno metro pločio valstybinės žemės rėžis (b. l. 90).

Tuo labiau, jog norint tiksliai nustatyti ginčo lauko kelio ribas, kaip teisingai savo nutarime yra pažymėjęs ir pirmos instancijos teismas, turėtų bÅ«ti atliktas suvestinis abiejų gretutinių sklypų kadastrinis planas.Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ .

Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis byloje Nr. N444-216/2011, 2011 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-619/2011).

Taigi iÅ¡ viso to, kas aptarta anksčiau, akivaizdu, jog tarp bylos duomenų esantys prieÅ¡taravimai ir neatitikimai neleidžia be nepagrįstų abejonių tvirtinti, pirmiausia, kad ginčo kelias Nr. (duomenys neskelbtini) yra valstybės nuosavybė, o ne S. G. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis, antra, jog S. G. savavaliÅ¡kai tyčiniais veiksmais užėmė valstybei priklausančiÄ Å¾emę, naudoja jÄ kaip nuosavÄ ir neketina grÄ Å¾inti, taip pažeisdama besiribojančių žemės sklypų savininkų teises ir teisėtus interesus.

Papildomai svarstytinas pažeidimo subjektyviosios pusės požymis – asmens tyčia sÄ moningai ir savavaliÅ¡kai užimti ir naudoti valstybinį ar privatų žemės sklypÄ aiÅ¡kiai suprantant, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas, kas Å¡iuo atveju nenustatyta. S. G. parodymai ir kiti raÅ¡ytiniai bylos duomenys leidžia daryti pagrįstÄ prielaidÄ , kad S. G. lauko keliÄ Nr. (duomenys neskelbtini) naudojo savo reikmėms (iÅ¡arė, apsodino vaiskrÅ«miais ir kt.) manydama, jog jis jai priklauso nuosavybės teise.

Taigi nesant asmens veiksmuose tyčios, t. y. savavaliÅ¡ko valstybinės žemės užėmimo, negalima konstatuoti, kad jis padarė pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 45 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančiÄ nekaltumo prezumpcijÄ paneigti turi institucija, suraÅ¡iusi protokolÄ ir inicijavusi bylÄ dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka Å¡iai institucijai. Kadangi bylos duomenimis nustatyta, jog iki Å¡iol nėra paÅ¡alinti neatitikimai nesutampančiuose teritorijų planavimo dokumentuose, neatlikti kadastriniai matavimai, nėra nustatytos tikslios žemės sklypų ribos, negalima vienprasmiÅ¡kai teigti, kad S. G. sÄ moningai ir savavaliÅ¡kai užėmė ir naudojo valstybinės žemės dalį – bendro naudojimo keliÄ Nr. (duomenys neskelbtini), todėl teismas, atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra surinkta objektyvių duomenų, kad S. G. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 45 straipsnio 1 dalyje.IÅ¡ byloje esančios medžiagos ir administracinėn atsakomybėn norimos patraukti S. G. paaiÅ¡kinimų matyti, kad tarp S. G. ir jos nuosavybės teise turimo žemės sklypo gretimybėje esančių žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkų vyksta ginčas dėl žemės sklypų ribų.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad bÅ«tent minėtų sklypų savininkams S. G., savavaliÅ¡kai užėmusi bendro naudojimo keliÄ Nr. (duomenys neskelbtini), trukdo privažiuoti prie nuosavybės teise valdomų sklypų ir naudoti juos pagal paskirtį. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kretingos skyriaus 2016-05-13 parengtame Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo remiantis 2016-07-15 S. G. buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nustatyta, kad bendro naudojimo kelias Nr. (duomenys neskelbtini) panaikintas, iÅ¡kastos duobės kelyje, kelias užtvertas „Stop“ ženklu (b. l. 28-30).

Gretimybėje esančių žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkai ir institucija, suraÅ¡iusi administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , tvirtina, kad S. G. valstybinę žemę – bendro naudojimo keliÄ Nr. (duomenys neskelbtini) – užėmė savavaliÅ¡kai. Tuo tarpu S. G. neigia jai inkriminuojamÄ teisės pažeidimÄ , teigdama, jog nurodytas lauko kelias Nr. (duomenys neskelbtini) yra žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančio jai nuosavybės teise, dalis, todėl juo naudojasi įgyvendindama savo kaip savininkės teises.

Taigi, nors iÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nėra matyti, kad teismuose bÅ«tų nagrinėjama byla dėl minėtų žemės sklypų tikslių ribų nustatymo, vis dėlto iÅ¡ aptartų aplinkybių galima teigti, jog tarp Å¡alių yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kiekviena iÅ¡ Å¡alių mano, kad turi atitinkamų teisių į žemę, kurioje yra ginčo kelias. Tai tik patvirtina iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje administracinio teisės pažeidimo byloje neįmanoma daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados dėl ginčo Å¡alių teisių ir pareigų, nes tiek S. G., tiek jos nuosavybės teise turimo žemės sklypo gretimybėje esančių žemės sklypų savininkų, taip pat ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, kaip institucijos, atsakingos už žemės naudojimo valstybinę kontrolę, suvokimas apie asmenų subjektines teises į ginčo žemės sklypÄ (bendro naudojimo keliÄ ) yra grindžiamas tam tikra teisine argumentacija, dokumentais.

Tačiau nepaneigus S. G. pozicijos civiliniam procesui bÅ«dingais metodais, neįmanoma daryti patikimos iÅ¡vados, kad jos veiksmai atitinka savavaliÅ¡ko valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimo požymius. Nei institucijai, suraÅ¡iusiai administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , nei pirmosios instancijos teismui, nagrinėjusiam administracinio teisės pažeidimo bylÄ , nebuvo pateiktas bendrosios kompetencijos teismo įsiteisėjęs sprendimas, kuriuo bÅ«tų buvę anksčiau iÅ¡spręsti ginčai tarp S. G., jos nuosavybės teise turimo žemės sklypo gretimybėje esančių žemės sklypų savininkų ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, kurie tiesiogiai susiję su aptariamo administracinio teisės pažeidimo objekto – žemės, kurioje yra ginčo kelias, priklausomybe.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos nepateikė neabejotinų S. G. tyčios įrodymų. Taigi akivaizdu, jog Å¡ioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra įrodytas administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 straipsnio l dalyje, sudėties subjektyvusis elementas – administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tyčia, t. y. neiÅ¡sprendus civilinio ginčo nėra įrodyta, kad S. G. aiÅ¡kiai suprasdama, kad valstybė yra žemės sklypo dalies, kurioje yra ginčo kelias, savininkė, tyčia, sÄ moningai ir savavaliÅ¡kai užėmė ir naudoja valstybės žemę.Pažymėtina ir tai, kad, net ir pripažinus naudojimosi žeme neteisėtumÄ , administracinių teisės pažeidimų bylų teisena nenumato priemonių, kuriomis bÅ«tų įmanoma priversti pažeidėjÄ atlaisvinti žemę ir perduoti jÄ savininkams.

Esant tokiai situacijai, žemės savininkai turi ginti savo teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Darytina iÅ¡vada, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagristai nutraukė administracinio teises pažeidimo bylÄ S. G. pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį, nesant jos veiksmuose administracinio teises pažeidimo sudėties. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo skundžiamÄ nutarimÄ naikinti.  Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kretingos skyriaus apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarimÄ nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                  Arvydas Daugėla