ec239a6c-bc34-460d-a685-039f2feb4f28 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr                                                                                                             Civilinė byla Nr. 2-3471-541/2014                                                                                              Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02308-2013-8                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 27.3.1.8; 27.5; 99.5; 116.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 28 d.Vilnius             Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė,sekretoriaujant Bartautei Čepytei,dalyvaujant ieškovui E. M.,ieškovei R.

M.,ieÅ¡kovų atstovui advokatui E. L.,atsakovų M. B. ir Ž. B. atstovui advokato padėjėjui G. U.,atsakovo R. V. B. atstovei advokatei J. K.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų R. M. ir E. M. ieÅ¡kinį atsakovams R. V. B., Ž. B. ir M. B. dėl skolos, netesybų priteisimo ir turtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydami priteisti jiems solidariai iÅ¡ visų atsakovų 7 203,11 Lt turtinės žalos atlyginimo; priteisti iÅ¡ atsakovo R.

V. B. 2 463,40 Lt skolos, 2 007,50 Lt delspinigių, 700,00 Lt užstato dydžio baudÄ už sutarties 7.2 punkto pažeidimÄ , 6 300,00 Lt baudÄ už sutarties 5.7 punkto pažeidimÄ ; priteisti solidariai iÅ¡ visų atsakovų 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas nuo priteistų sumų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovai nurodė, kad 2012-05-10 d. tarp ieÅ¡kovo E. M. ir atsakovo R. V. B. buvo pasiraÅ¡yta gyvenamųjų patalpų (buto) nuomos sutartis, kuria ieÅ¡kovas iÅ¡nuomavo 4 kambarių butÄ , adresu (duomenys neskelbtini).

Taip pat buvo pasiraÅ¡ytas bute esančios įrangos ir daiktų priedas bei jų įvertinimas litais. Pažymėjo, jog kadangi sutartis buvo sudaryta su atsakovu R. V. B., jis atsakingas dalyje dėl nuomos sutarties pažeidimo. Sutartis buvo sudaryta vienerių metų laikotarpiui tikslu gyventi, sutartyje įraÅ¡yti kartu gyvensiantys atsakovo Å¡eimos nariai Ž. B., M. B. ir E. B., o kadangi Ž. B. ir M. B. yra pilnamečiai jie kartu su atsakovu R. V. B. solidariai atsakingi už ieÅ¡kovams padarytÄ turtinę žalÄ .

Atsakovas R. V. B. nuomos sutartimi įsipareigojo kiekvienÄ mėnesį mokėti po 700,00 Lt nuomos mokesčio, buto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas iki mėnesio 15 d. pervedant pinigus į ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ , taip pat davė 700,00 Lt užstatÄ , tačiau jau pirmus tris mėnesius po sutarties sudarymo vėlavo atsiskaityti. Be to, ieÅ¡kovui nuvykus į butÄ paaiÅ¡kėjo, kad jis blogai prižiÅ«rimas ir netvarkomas, galiausiai, atsakovas nurodė, jog iÅ¡sikraustys iÅ¡ buto nepasibaigus sutarčiai, t. y. 2012-11-01 d.

Tačiau atsakovai iÅ¡ buto neiÅ¡sikraustė, neatsiskaitė su ieÅ¡kovais už rugsėjo ir spalio mėnesius, pradėjo vengti susitikimų, todėl ieÅ¡kovė su policija ir kitais asmenimis pateko į butÄ pasinaudojusi savo raktais ir pamatė, jog bute buvo didžiulė netvarka, visur purvina, sugadinti bute buvę daiktai ir įranga, o atsakovas su Å¡eima jau buvo iÅ¡sikraustę, nutraukdami nuomos sutartį be įspėjimo, į skambučius neatsakinėjo. IeÅ¡kovė pakeitė durų spynÄ ir apie tai informavo nuomininkus.

Po įvykio ieÅ¡kovai kreipėsi į advokatÄ , kuris derino susitikimÄ su atsakovu, tačiau jis taip ir neįvyko, kreipėsi į antstolį, kuris konstatavo faktines aplinkybes dėl turto sugadinimo. Taigi atsakovas R. V. B. pažeidė atitinkamus nuomos sutarties punktus, už nuomÄ bei komunalines paslaugas pagal sÄ skaitas-faktÅ«ras už rugsėjo ir spalio mėnesius liko skolingas 2 463,40 Lt, už sutarties nutraukimÄ ir pažeidimÄ iÅ¡ atsakovo priteistinas 700,00 Lt užstatas, už vėlavimÄ mokėti nuomos mokestį paskaičiuoti 1 386,00 Lt delspinigiai, už laiku nesumokėtus komunalinius mokesčius – 621,50 Lt delspinigiai, už sutarties 5.7. punkto pažeidimÄ , t. y. už buto priėmimo-perdavimo akto neįforminimÄ , raktų neperdavimÄ ir jam naudotis perduotų daiktų neperdavimÄ tokios bÅ«klės, kurios jie buvo jam perimant, remiantis sutarties 6.4. punktu priteistina6 300,00 Lt bauda.

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas atsakovo praÅ¡ymu sudarė su UAB „Balticum TV“ paslaugų teikimo sutartį 12 mėn. laikotarpiui ir moka už paslaugas, kuriomis nesinaudoja, iÅ¡ atsakovo priteistina 423,00 Lt žala už telekomunikacijos sutarties vykdymÄ , taip pat priteistina 400,00 Lt už antstolio darbo apmokėjimÄ , kaip ieÅ¡kovų patirti nuostoliai dėl netinkamo sutarties vykdymo, o pastarosios sumos įskaitytinos į netesybas. Viso iÅ¡ atsakovo R. V. B. remiantis Å¡alių nuomos sutartimi priteistina 11 470,90 Lt.

IeÅ¡kovai dėl visų atsakovų padarytų veiksmų patyrė turtinę žalÄ , kuri sudaro 9 603,15 Lt, tačiau minusavus buto sutvarkymo iÅ¡laidas (2 400,04 Lt), kurios įtrauktinos į netesybas, iÅ¡ visų atsakovų solidariai praÅ¡o priteisti 7 203,11 Lt žalos atlyginimo (b. l. 1-9, I t.).Atsakovai R. V. B., Ž. B. ir M. B. pateiktu atsiliepimu pripažino 2 463,40 Lt sumÄ už buto nuomÄ ir komunalines paslaugas už rugsėjo-spalio mėnesius, tačiau mano, jog turi bÅ«ti iÅ¡ Å¡ios sumos minusuotas sumokėtas 700,00 Lt užstatas, tokiu bÅ«du pripažino ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 1 763,40 Lt už buto nuomÄ , o likusius ieÅ¡kinio reikalavimus prašė atmesti.

Nurodė, jog delspinigiai turėtų bÅ«ti mažinami iki 5 proc. metinio dydžio, kadangi pasitikėdamas agentÅ«ra atsakovas R. V. B. pasirašė nuomos sutartį nesusipažinęs su jos turiniu, o joje nustatyti delspinigiai yra neprotingi, taip pat neprotinga sutartimi nustatyta bauda už sutarties 5.7. punkto pažeidimÄ ir mažintina iki 5,00 Lt už dienÄ , 700,00 Lt užstato dydžio bauda taip pat mažintina iki 100,00 Lt. Dėl turtinės žalos atsakovai pažymėjo, jog nustatant Å¡ios žalos dydį turi bÅ«ti įvertinta daikto įsigijimo vertė, data, nusidėvėjimo procentas ir likutinė vertė, ko ieÅ¡kovai nenurodo, todėl vadovautis jų pateiktomis sumomis nėra teisinio pagrindo (b. l. 139-142, I t.).Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė R.

M. ieÅ¡kinio reikalavimÄ palaikė, paaiÅ¡kino, jog Å¡ie nuomininkai buvo pirmieji nuomininkai bute, o iki tol butas buvo gerai sutvarkytas, apstatytas baldais, jame niekas negyveno 6 metus. Kai vyras susirgo ji nuvyko į butÄ su pažįstamu ir pamatė didžiulę netvarkÄ , bute buvo nemalonus kvapas, nuomininkai žadėjo kai iÅ¡sikraustys viskÄ sutvarkyti, tačiau jie iÅ¡sikraustyti vėlavo, vėliau į skambučius nebeatsakinėjo, todėl į butÄ Ä¯Ä—jo su policija, pakeitė spynÄ . IeÅ¡kovė patvirtino, kad bute esantys baldai, buto įranga buvo nepataisomai sugadinti, o iki tol baldai buvo tvarkingi, kai kuri buitinė technika nauja, buto stovis buvo užfiksuotas nuotraukose dedant skelbimÄ dėl nuomos (b. l. 67, 70-71, II t.).Teismo posėdyje ieÅ¡kovas E. M. palaikė ieÅ¡kinį, patvirtino ieÅ¡kovės iÅ¡dėstytas aplinkybes, papildomai paaiÅ¡kino, kad R.

V. B. nuomos sutartį perskaitė atidžiai, pasirašė savo ranka, sutartis buvo pakankamai aiÅ¡ki, baldų ir namų apyvokos reikmenų priedas standartinis, kainos jame apytikslės, jas nustatė kartu su atsakovu, B. bute gyveno nuo 2012-05-11 iki 2012-11-01. Pradžioje nuomininkai mokėjo mokesčius, kai apsilankydavo bute, buvo vėlus metas, kambarių neapžiÅ«rinėdavo, bute matė visÄ Å¡eimÄ , iki rugsėjo mėnesio abejonių dėl nuomininkų nekilo, tačiau vėliau jie pradėjo sakyti, jog negali sumokėti, pradėjo neleisti užeiti į butÄ (b. l. 68, 70-71, II t.).IeÅ¡kovų atstovas teismo posėdyje papildomai paaiÅ¡kino, kad Å¡alys sutartimi numatė delspinigius ir netesybas, be to, nuostolius ieÅ¡kovai įskaitė į netesybas.

Atkreipė dėmesį į nuomos sutarčių specifikÄ , jog pastebėjus pažeidimÄ realiai atgauti turtÄ yra sudėtinga, kyla sunkios pasekmės, todėl netesybos paprastai numatomos didelės ir jos yra pateisinamos, be to, nuo pažeidimo praėjo daugiau nei metai, ieÅ¡kovai negalėjo nuomoti buto, nes atsakovai planavo skirti turto vertinimo ekspertizę, kuri dėl jų veiksmų taip ir nebuvo paskirta, atsakovai grubiai pažeidė sutarties sÄ lygas, toks nerÅ«pestingumas nėra pateisinamas. Pažymėjo, jog atsakovai patys sutartyje įrašė, kas gyvens bute, ieÅ¡kovai kontroliuoti, kas padarė žalÄ , negali, todėl Å¡ie asmenys atlyginti žalÄ turi solidariai, o pagal sutartinę atsakomybę reikalauja atlyginti žalÄ tik iÅ¡ R.

V. B.. Pasirašytas sutarties priedas nustatė ribas, kaip atsakovai atsako už sugadinimus, atsakovas R. V. B. tarėsi dėl esamos daiktų vertės, be to, pats atsakovas dirba statybos srityje, taigi turėjo labiau išmanyti vertes, o prašomos priteisti sumos neviršija priede nurodytų daiktų vertės. Be to, nuostolių, tiesiogiai susijusių su sutartimi, suma įskaityta į netesybas. Prašė tenkinti ieškinį bei proporcingai priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas (b. l. 70-71, II t.).Teismo posėdyje atsakovas R.

V. B. paaiškino, jog sutartis jam jau buvo pateikta su nurodytomis kainomis, kurios, kaip jis suprato, yra naujų baldų, šių kainų kartu nenustatinėjo. Prasidėjus finansinėms problemoms išsikraustė išsiveždami pagrindinius daiktus, o kas liko ir atrodė kaip šiukšlynas, tiesiog nespėjo susitvarkyti, tačiau, priešingai nei teigia ieškovai, baisios netvarkos nebuvo. Nurodė, jog visi baldai bute jau buvo nenauji, nusidėvėję ir ne visi funkcionavo, kai kas buvo sugadinta gyvenant, tačiau ne tiek ir ne už tokias sumas, kaip teigia ieškovai.

PasiraÅ¡ant sutartį detaliai visko neapžiÅ«rinėjo, butas atrodė tvarkingas, ir bÅ«tų viskÄ iÅ¡sikraustydamas sutvarkęs. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovas galėjo apžiÅ«rėti butÄ , tačiau niekada to neprašė, pripažino, kad liko skolingi už buto nuomÄ ir komunalinius, tačiau dėl kitų reikalaujamų sumų nesutiko, iÅ¡sikrausčius gavo žinutę, kad pakeistos spynos, signalizacija, todėl negalėjo perduoti buto Å¡eimininkams, nespėjo ir sutvarkyti buto (b. l. 34-41, 69-71, II t.).Atsakovo R.

V. B. atstovė teismo posėdyje nurodė, jog jos atstovaujamasis jokios žalos nepadarė, ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, o atsakovo kaltė dalinė. Sutartį atsakovas pasirašė neskaitydamas, o joje numatytos sÄ lygos atsakovo atžvilgiu yra drÄ stiÅ¡kos. Atsakovai turėjo skubiai kraustytis ir nespėjo sutvarkyti buto, netgi pasiėmė ne visus savo daiktus, o ieÅ¡kovai užkirto keliÄ sutvarkyti butÄ , paėmė atsakovų daiktus, pakeitė spynas. Turtinės žalos ieÅ¡kovai neįrodė, niekas negalėjo pasakyti, koks daiktų stovis buvo prieÅ¡ atsikraustant, be to, daiktai nusidėvėjo gyvenant, todėl žalos sumoms nėra pagrindo, o buto remontas, kurį atliko ieÅ¡kovų pažįstamas, negali bÅ«ti atliekamas atsakovų sÄ skaita ir jo kainų vertinti negalima, be to, pasiraÅ¡ydamas priedÄ atsakovas jo neskaitė (b. l. 70-71, II t.).Teismo posėdyje dalyvavęs atsakovų M.

B. ir Ž. B. atstovas nurodė, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra neįrodytas, todėl atmestinas. Turto vertinimas buvo ieškovų subjektyvi nuomonė, neaišku, ar buvo būtinas nurodomų dalių remontas, tai natūrali dėvėjimosi pasekmė, o ieškovai nurodo neproporcingai dideles daiktų atstatymo sumas. Šių atsakovų atsakomybę ieškovai kildina iš delikto, todėl turi būti nustatyta tiksli žala ir neteisėti veiksmai (b. l. 70-71, II t.).Ieškovė R. M., atsakovai Ž.

B. ir M. B. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį jiems praneÅ¡ta tinkamai, jie yra atstovaujami advokatų, jų dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas bÅ«tinu, todėl teismas, vadovaudamasis CPK 246 straipsniu nagrinėja bylÄ jiems nedalyvaujant.IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje nustatyta, kad sutuoktiniams R. M. ir E. M. (b. l. 108, I t.) bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), įgytas 1997-01-16 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 227 pagrindu (b. l. 97-98, I t.) 2012-05-10 d. tarp E. M. ir R.

V. B. buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų (buto) nuomos sutartis Nr. 2012/1, pagal kuriÄ nuomotojas už 700,00 Lt dydžio mokestį iÅ¡nuomavo nuomininkui tikslu gyventi butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), o nuomininkas įsipareigojo tinkamai valdyti ir naudotis butu, laiku mokėti nuomos ir kitus mokesčius. Sutartyje nurodyta, jog bute taip pat turi teisę gyventi Ž. B., M. B. ir E. B., nuomos pradžia – 2012-05-10 d., sutartis sudaryta iki 2013-05-10 d., numatyta, kad nuomininkas sumoka nuomotojui 700,00 Lt užstatÄ (b. l. 19-24, I t.).

Prie sutarties Å¡alys pasirašė PriedÄ Nr. 1 „Bute esančių daiktų ir įrangos sÄ raÅ¡as bei jų vertinimas“ (b. l. 25-27, I t.). Atsakovai, nutraukdami sutartį anksčiau termino, iÅ¡sikraustė iÅ¡ buto, remiantis prieÅ¡ ir po iÅ¡sikraustymo darytomis nuotraukomis palikdami butÄ netvarkingÄ (b. l. 58-65, 72-78, I t.), kÄ užfiksavo ir antstolis 2012-11-07 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 13-12-783 (b. l. 67-79, I t.). IÅ¡ telefone esančios žinutės nuotraukos matyti, jog ieÅ¡kovai derino susitikimo laikÄ , informavo atsakovÄ apie buto atidarymÄ su policija (b. l. 66, I t.), o vėliau ieÅ¡kovė R.

M. kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK (b. l. 82, 84-85) dėl nuomos sutarties nesilaikymo, tačiau komisariatas 2012-11-09 d. nutarimu atsisakė pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ (b. l. 96, I t.), Liudytojas V. K. paaiÅ¡kino, kad ginčo bute statė langus, atlikdavo bute kai kuriuos Å«kinius darbus, taip pat R. M. praÅ¡ymu, vasaros laikotarpiu, keitė spynos Å¡irdelę, kadangi nuomininkai buvo suniokoję butÄ . Liudytojas patvirtino, kad bute buvo nepakeliama smarvė, tualetas apdergtas, koridoriuje – tepalai, padangos, lova sulaužyta, virtuvėje iÅ¡krypusios kriauklės durelės, iÅ¡bėgusios Å¡iukÅ¡lės, indaplovė užsikimÅ¡usi, purvinas vanduo su indais, stovėjo supuvusios uogienės ar grybų stiklainiai, iÅ¡bėgę ant grindų, kilimas buvo pilnas eglių spyglių, ant jo matėsi pėdos, nuorÅ«kos gesintos į palangę, žaliuzėse tamsi dėmė, sienos iÅ¡tepliotos neÅ¡variomis rankomis, kalnai Å¡iukÅ¡lių, lovoje buvo dėmės, Å¡uns ar katės plaukai.

Liudytojo teigimu, nebuvo visiÅ¡kai aiÅ¡ku, ar nuomininkai iÅ¡sikėlę, spintose daiktų nežiÅ«rinėjo. Nurodė, jog yra buvęs tuose namuose, paskutinį kartÄ gal prieÅ¡ du metus, ir jie visada spindėjo Å¡vara, o tÄ kartÄ atrodė, kad tai ne tas pats butas (b. l. 44, 48-51, II t.).Liudytojas F. F. paaiÅ¡kino, kad yra vyresnysis patrulis, praėjusių metų rudenį gavęs iÅ¡kvietimÄ atvyko į ieÅ¡kovų butÄ . Nurodė, jog jam buto Å¡eimininkė paaiÅ¡kino, kad nuomininkai iÅ¡važiavo ir paliko sugadintÄ butÄ , užėjus viskas buvo iÅ¡vartyta, sugadinta, sulaužyta, buvo daromos nuotraukos, liudytojui atrodė, jog nuomininkai jau buvo iÅ¡važiavę, liudytojo nuomone, R.

M. iÅ¡kvietė policijÄ dėl to, kad vėliau nekiltų abejonių (b. l. 45, 48-51, II t.).Liudytoja T. K. paaiÅ¡kino, kad gyveno kartu vienoje laiptinėje, o ieÅ¡kovai - tvarkinga, inteligentų Å¡eima. Nurodė, jog kelis kartus yra buvus bute, butas visada buvo tvarkingas. Kažkur pavasarį, gegužę, atvažiavo nuomininkai, kurie neÅ¡dami daiktus iÅ¡laužė gėles. KartÄ liudytoja laiptinėje rado laiÅ¡kÄ , adresuotÄ R. M., o nuneÅ¡usi jį ir užėjusi į butÄ pamatė, kad visur Å¡iukÅ¡lės, purvas, po kiek laiko matė, kad nuomininkai iÅ¡važiuoja, kraunasi daiktus.

Po to paskambino R. M. ir paprašė užeiti pažiÅ«rėti, kokį butÄ jie paliko. Užėjusi pamatė, kad bute buvo baisi smarvė, visur popieriai, neÅ¡varÅ«s skudurai, Å¡unų iÅ¡matos ant grindų, sulaužyta lova, virtuvėje sugadinta indaplovė, mėtėsi eglių spygliai, grindys sudraskytos, nuomininkų ten nebuvo (b. l. 47-51, II t.).Nuomos teisinių santykių turinį sudaro veiksmai, kuriuos Å¡alys atlieka įgyvendindamos teises ir vykdydamos pareigas, atsiradusias iÅ¡ sutarties. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdymo principas, kuris reiÅ¡kia, kad Å¡alys privalo laikytis sutarties sÄ lygų, jas tinkamai vykdyti.

Pagal nuomos sutartį viena Å¡alis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktÄ laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita Å¡alis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnis). Be to, CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti jos įvykdymo sÄ lygas, iÅ¡skyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

Dėl skolos priteisimoByloje Å¡alys neginčija nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo, įsiskolinimo už buto nuomÄ ir komunalinius mokesčius, tačiau atsakovas R. V. B., sutikdamas su ieÅ¡kovų paskaičiuota skola už buto nuomÄ ir komunalines paslaugas, teigia, jog jo sudarant sutartį sumokėtas 700,00 Lt užstatas įskaitytinas į skolÄ ir skola atitinkamai mažintina. IeÅ¡kovų teigimu, 700,00 Lt užstatas laikytinas bauda už sutarties 7.2. punkto pažeidimÄ ir Å¡i suma įskaitytina į nuostolius.Nuomos sutarties 5.1. punkte nustatyta, jog siekiant užtikrinti sutarties sÄ lygų vykdymÄ , nuomininkas įsipareigoja sumokėti nuomotojui 700,00 Lt užstatÄ , kuris turi bÅ«ti grÄ Å¾intas nuomininkui pasibaigus sutarčiai, o sutarties 7.2. punkte Å¡alys numatė, jog nuomininko iniciatyva nutraukus sutartį nepraėjus 12 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo datos, užstatas nėra grÄ Å¾inamas ir atitenka nuomotojui, iÅ¡skyrus sutartyje numatytus atvejus.

Nagrinėjamu atveju nuomininkas pažeidė nuomos sutarties sÄ lygas ir anksčiau laiko nutraukė sutartį, taigi Å¡alių numatytas užstatas atliko netesybų (kompensacinę) funkcijÄ , t. y. jis siejamas su netinkamu prievolės įvykdymu ir nustatytas kaip minimalių nuomotojo nuostolių suma nuomininkui nutraukus sutartį anksčiau laiko, todėl nagrinėjamu atveju užstato suma savo prigimtimi negali atlikti nuomos bei komunalinių mokesčių mokėjimo funkcijos, nes Å¡ios sumos kyla iÅ¡ sutarties vykdymo, o ne iÅ¡ sutarties nutraukimo teisinių pasekmių, todėl atsakovo R.

V. B. argumentas, jog užstato suma įskaitytina į skolos sumÄ nepagrįstas. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , atsakovui neginčijant nuomos bei komunalinių mokesčių dydžio (b. l. 51-57, I t.), teismui pripažinus, jog užstatas negali bÅ«ti įskaičiuojamas į skolos sumÄ , iÅ¡ atsakovo R. V. B. ieÅ¡kovų naudai solidariai priteistina 1 400,00 Lt nuomos mokesčio ir 1 063,40 Lt komunalinių mokesčių už 2012 m. rugsėjo-spalio mėnesius, iÅ¡ viso 2 463,40 Lt skolos. Dėl netesybų priteisimoNagrinėjamu atveju nuomos sutarties 6.1. punktu nuomininkas įsipareigojo mokėti 1,0 proc. dydžio delspinigius už kiekvienÄ uždelstÄ atsiskaityti dienÄ , o sutarties 6.4 punkte atsakovas taip pat įsipareigojo papildomai mokėti baudos mokestį – 100,00 Lt už kiekvienÄ dienÄ už sutarties 5.7 punkto pažeidimÄ .

Atsakovas neginčija sutartyje numatytų delspinigių ir baudos pagrįstumo, tačiau remdamasis CK 6.258 straipsnio 3 dalimi, esant sutartinei atsakomybei praÅ¡o delspinigius sumažinti iki 5 proc. metinio dydžio, o baudÄ â€“ iki 5,00 Lt už dienÄ . Netesybų sÄ voka expressis verbis nustatyta CK 6.71 straipsnio 1 dalyje. Pagal Å¡iÄ nuostatÄ netesybos – įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai).

Pažymėtina, kad Å¡alių teisė susitarti dėl netesybų, tarp jų ir dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo iÅ¡raiÅ¡ka (CK 6.156 straipsnis). Netesybų paskirtis yra dvejopa: jos skatina skolininkÄ Ä¯vykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat yra laikomos viena iÅ¡ sutartinės civilinės atsakomybės formų (CK6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, kreditorius turi teisę reikalauti iÅ¡ skolininko atlyginti patirtus nuostolius ir (ar) sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad Å¡i nuostata reiÅ¡kia, jog, Å¡alims susitarus sutartyje dėl atsakomybės už sutarties pažeidimÄ netesybų forma, nebus panaikinta kreditoriui galimybė reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2010-11-29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2010; kt.). Å alių teisė iÅ¡ anksto susitarti dėl netesybų reiÅ¡kia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali bÅ«ti pripažinti minimaliais nuostoliais.

Taigi sutartinės netesybos apibrėžia Å¡alių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymÄ sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktÄ . Sutartyje nustatydamos netesybų dydį, Å¡alys gali susitarti dėl nuostolių ir netesybų (iÅ¡skyrus įstatymo nustatytas netesybas) santykio bei taip konkretizuoti sutartinės civilinės atsakomybės ir prievolės įvykdymo užtikrinimo ypatumus.Pažymėtina, kad kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismai, nagrinėdami konkrečias bylas, bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio pareiga – formuoti vienodÄ teismų praktikÄ .

Pagal formuojamÄ praktikÄ nurodytos aplinkybės vertintinos atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį, ar nebuvo susitarimo taikyti iÅ¡imtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties Å¡alių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-05 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2007-10-12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007 ir kt.).Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju nėra pagrindo mažinti Å¡alių sudarytoje sutartyje numatytas netesybas.

Tarp Å¡alių susiklostė nuomos teisiniai santykiai (ne vartojimo ar kt., kuriuose atsakovas bÅ«tų silpnesnioji Å¡alis), tokiuose teisiniuose santykiuose abi Å¡alys yra lygios, atsakovas, pasiraÅ¡ydamas nuomos sutartį, turėjo teisę derėtis dėl sutarties sÄ lygų (kÄ patvirtina aplinkybė, jog buvo iÅ¡braukta sutarties sÄ lyga dėl avanso mokėjimo), o atsakovo pozicija, jog pasitikėdamas viso sutarties teksto neskaitė, prieÅ¡tarauja bendriesiems atidumo ir rÅ«pestingumo standartams, todėl tokie atsakovo teiginiai nesudaro teisinio pagrindo mažinti laisva Å¡alių valia sulygtų netesybų dydį.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ ieÅ¡kovų reikalavimas atsakovui R. V. B. dėl 700,00 Lt dydžio užstato, 2 007,50 Lt delspinigių ir 6 300,00 Lt baudos, viso 9 007,50 Lt netesybų yra teisėtas ir pagrįstas. Dėl atsakovų civilinės atsakomybėsIeÅ¡kovai dalį nuostolių atlyginimo (už grindų, baldų ir kitos įrangos sugadinimÄ ) praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų R. V. B., Ž. B. ir M. B. solidariai remdamiesi deliktinės civilinės atsakomybės institutu motyvuodami tuo, kad atsakovai Ž.

B. ir M. B., kaip ir E. B., kuri dėl savo amžiaus negali bÅ«ti atsakove byloje, nuomos sutartyje buvo įraÅ¡yti kaip bute kartu gyvenantys asmenys, todėl bendrais savo veiksmais padarė ieÅ¡kovui nustatytÄ Å¾alÄ .Deliktinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, tuo tarpu sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, o kita Å¡alis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamas ginčas yra kilęs nuomos teisinių santykių kontekste. Kaip jau buvo minėta, paprastai nuomos teisinių santykių turinį sudaro veiksmai, kuriuos Å¡alys atlieka įgyvendindamos teises ir vykdydamos pareigas, atsiradusias iÅ¡ sutarties. IeÅ¡kovų ir atsakovo R. V. B. sudarytoje nuomos sutartyje nuomininko statusas yra suteikiamas atsakovui R. V. B., tik jis vienasmeniÅ¡kai pasirašė nuomos sutartį, be to, jis sutartimi tiesiogiai įsipareigojo vienasmeniÅ¡kai atsakyti už bute esančius baldus, įrangÄ ir kitus daiktus pagal prie sutarties pridedamÄ ir taip pat tik Å¡io atsakovo pasiraÅ¡ytÄ sÄ raÅ¡Ä , įsipareigojo atsakyti už atsiradusiÄ Å¾alÄ butui ir jame esantiems daiktams (sutarties 2 dalis).

Sudarytos nuomos sutarties sÄ lygos leidžia teismui prieiti prie iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovams atsiradusi žala, susijusi su buto įranga ir bute esančiais daiktais, yra tiesiogiai ir vienareikÅ¡miÅ¡kai susijusi su sutartimi, joje numatytų bÅ«tent atsakovo R. V. B. įsipareigojimų tinkamu vykdymu, todėl nėra pagrindo taikyti deliktinės civilinės atsakomybės kitiems atsakovams Ž. B. bei M. B.. Nei vienas ieÅ¡kovo nurodomas sugadinimas neiÅ¡eina už nuomos sutarties ribų, atsakovai Ž. B. bei M.

B. nepasirašė nuomos sutarties, tiesiogiai neiÅ¡reiÅ¡kė valios sudaryti nuomos sutartį, taigi jiems nekyla su sutarties pažeidimu atsirandančios pasekmės. Remiantis iÅ¡dėstytu, atsakovams Ž. B. ir M. B. civilinė deliktinė atsakomybė netaikytina, o atsakovui R. V. B. taikytina civilinė sutartinė atsakomybė už ieÅ¡kovams padarytÄ Å¾alÄ .Sutartinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos nustato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis); asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties Å¡aliai Å¡ios patirtus nuostolius (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

Jeigu sutarties Å¡alys gera valia neiÅ¡sprendžia iÅ¡ sutarties vykdymo kilusio ginčo, Å¡alis, kurios sutartiniai interesai pažeisti, turi teisę teismine tvarka reikalauti iÅ¡ kitos Å¡alies nuostolių atlyginimo. Å i Å¡alis teisme privalo įrodyti bendrÄ sias sutartinės civilinės atsakomybės sÄ lygas – neteisėtus kitos Å¡alies veiksmus vykdant sutartį (CK 6.246 straipsnis); patirtÄ Å¾alÄ (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis); neteisėtus veiksmus atlikusios Å¡alies kaltę, kuri, įrodžius pirmÄ sias tris sÄ lygas, preziumuojama (CK 6.248 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2014).Taigi sutartinės civilinės atsakomybės atveju neteisėti skolininko veiksmai pasireiÅ¡kia sutartinės prievolės pažeidimu (CK 6.256 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės suteikia pagrindÄ iÅ¡vadai, kad atsakovas R. V. B. pažeidė nuomos sutartimi prisiimtas prievoles: laiku ir tinkamai mokėti nuomos mokestį, komunalinius mokesčius ir kitus mokesčius (5.3.1. punktas), saugoti butÄ ir neleisti jam pablogėti (5.3.2. punktas), nelaikyti bute naminių gyvÅ«nų (5.3.10. punktas) ir kitas nuostatas. Atsakovas neįrodė, kad nepažeidė nuomos sutarties, o jo argumentai, jog patys ieÅ¡kovai, pakeisdami buto durų spynas, nesudarė galimybių sutvarkyti buto ir paÅ¡alinti atsiradusiÄ Å¾alÄ , nepagrįsti, kadangi atiduoti nuomos objektÄ tokį, koks jis buvo iki nuomos santykių atsiradimo, yra nuomininko, nutraukusio nuomos sutartį anksčiau laiko, pareiga, kurios atsakovas neįvykdė, nepateikė jokių duomenų, kad siekė grÄ Å¾inti ieÅ¡kovams raktus ir/ar sutvarkyti butÄ , prieÅ¡ingai, vengė susitikimų su ieÅ¡kovais (b. l. 66, I t.), todėl pripažintina, jog byloje nustatyta atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lyga – neteisėti veiksmai, pasireiÅ¡kę nuomos sutarties pažeidimais.

Dėl ieÅ¡kovo patirtos žalos (nuostolių) atlyginimoCK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo iÅ¡imčių, turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį.

Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių iÅ¡laidų, žalos dydis gali bÅ«ti nustatomas skaičiavimo bÅ«du; svarbu, kad padaryta žala bÅ«tų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; kt.). IeÅ¡kovai praÅ¡o priteisti turtinę žalÄ , kuri visa bendrai sudaro 9 603,15 Lt.IeÅ¡kovai praÅ¡o priteisti 423,00 Lt žalÄ dėl atsakovo naudai sudarytos sutarties vykdymo.

Nurodo, kad atsakovo prašymu 2012-10-14 d. tarp UAB „Balticum TV“ ir E. M. buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. 2012/05/14-VA11 (b. l. 41-43, I t.), kuria ieškovas įsipareigojo mokėti už televizijos ir interneto paslaugas po 47,00 Lt, o atsakovui nuo rugsėjo mėnesio pradėjus nemokėti už šias paslaugas, ieškovas jau patyrė 188,00 Lt nuostolių iki 2013-06-01 d. ir dar turės sumokėti 235,00 Lt (b. l. 101-107, I t.). Pažymėtina, jog paslaugų teikimo sutartį ieškovas sudarė vienasmeniškai, laisva valia.

Nuomos sutartimi atsakovas įsipareigojo mokėti komunalinius ir kitus mokesčius, susijusius su butu (sutarties 4.2 punktas). Teismo vertinimu, televizijos ir interneto paslaugos neapima Å¡ių mokesčių, kadangi nuomos objektas – butas, gali bÅ«ti naudojamas pagal paskirtį ir be papildomai teikiamų TV, interneto paslaugų, be to, ieÅ¡kovo sprendimas sudaryti sutartį, be kita ko, terminuotÄ , t. y. 12 mėnesių, taip pat nebuvo sÄ lygotas atitinkamų sutartinių įsipareigojimų, todėl atsakovas neturi pareigos vykdyti Å¡ios prievolės ir atitinkamai ieÅ¡kovo nurodyta suma nelaikytina ieÅ¡kovo patirtais nuostoliais dėl nuomos sutarties nutraukimo ar netinkamo vykdymo.IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o priteisti 400,00 Lt iÅ¡laidų už antstolio darbo apmokėjimÄ (b. l. 80-81, I t.), kadangi Å¡ios iÅ¡laidos susijusios su netinkamu sutarties vykdymu.

Teismo vertinimu, iÅ¡laidos už antstolio suteiktas paslaugas laikytinos žala, atsiradusia dėl sutarties pažeidimo, t. y. neteisėtų atsakovų veiksmų, tačiau Å¡ių iÅ¡laidų priežastinis ryÅ¡ys yra netiesioginis bei per daug nutolęs, kad bÅ«tų galima pripažinti jį teisiÅ¡kai reikÅ¡mingu. Kreiptis į antstolį buvo ieÅ¡kovų pasirinkimas, kaip vienas iÅ¡ savo pažeistų teisių gynimo bÅ«dų ir oficialių įrodymų gavimo priemonė, tačiau Å¡ios ieÅ¡kovų patirtos iÅ¡laidos nebuvo bÅ«tinos, kaip atsakovo neteisėtų veiksmų pasekmė, tokia ieÅ¡kovų pareiga nebuvo tieisogiai numatyta nuomos sutartyje, taigi, atitinkamai, ieÅ¡kovų nurodyta suma nelaikytina ieÅ¡kovo patirtais nuostoliais dėl nuomos sutarties nutraukimo.Byloje nustatyta, jog nutraukus nuomos sutartį ir iÅ¡sikėlus nuomininkams buvo užfiksuoti atitinkami buto įrengimų, jame esančių daiktų sugadinimai, t. y. buvo padaryta žala bute esantiems baldams, daiktams, buto įrengimams, kuriÄ atlyginti ieÅ¡kovai ieÅ¡kiniu taip pat praÅ¡o.

CK 6.500 straipsnyje nustatyta, kad jei nuomininkas pablogina iÅ¡sinuomotÄ daiktÄ , jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Pažymėtina, jog jeigu daikto bÅ«klė pablogėja dėl jo natÅ«ralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sÄ lygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje bÅ«tų nustatyta kitaip (CK 6.499 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nuomotojas turi žinoti ir gali iÅ¡ anksto numatyti iÅ¡nuomojamo daikto pabloginimÄ , taigi jis negali pagrįstai tikėtis dėl daikto pabloginimo nuostolių atlyginimo, jei tokia teisė į nuostolių atlyginimÄ nesuteikta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-1116 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2007; 2008-11-25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2008; kt.). Taigi remiantis formuojama teismų praktika žalos, atsiradusios dėl nuomojamo daikto pabloginimo, atlyginimo klausimas, jeigu jis buvo aptartas nuomos sutartyje, sprendžiamas vadovaujantis sutartyje nustatytomis žalos atlyginimo taisyklėmis.

Nagrinėjamu atveju nuomos sutartyje žalos atlyginimo klausimas buvo iÅ¡samiai aptartas. Sutarties 2.2. punkte numatyta, jog nuomininkas vienaÅ¡aliÅ¡kai atsako už atsiradusiÄ Å¾alÄ butui ir sÄ raÅ¡e esantiems daiktams ar jų netekimÄ , bÅ«klės ar funkcionalumo pablogėjimÄ , o taip pat savo lėšomis dengia sÄ raÅ¡e esančių daiktų remonto iÅ¡laidas. Jei sÄ raÅ¡e esantys daiktai (daiktas) buvo prarasti, tampa netinkami naudoti ir/ar neremontuotini, nuomininkas per 15 dienų sumoka nuomotojui sugadinto daikto (-ų) pilnÄ vertę, kuri nurodyta sutarties priede Nr. 1 arba su nuomotojo sutikimu pakeičia sugadintÄ daiktÄ analogiÅ¡ku (b. l. 19, I t.).Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad iÅ¡nuomotame bute esančių daiktų sÄ raÅ¡e nebuvo užfiksuota jokių trÅ«kumų, su tokia faktine situacija atsakovas, pasiraÅ¡ydamas bute esančių daiktų ir įrangos sÄ raÅ¡Ä , sutiko.

Atsakovas teigia, jog sÄ raÅ¡e nurodytų daiktų vertės laikytinos naujų daiktų kaina, jis taip suprato sutarties priedÄ . Sutarties 2.1. punkte nustatyta, jog sÄ raÅ¡e yra nurodoma visų iÅ¡vardintų daiktų vertės deklaracija (b. l. 19), t. y. sutartyje tiesiogiai numatyta, jog sÄ raÅ¡e nurodomos ne daiktų įsigijimo, o perdavimo momentu esančios vertės, be to, pats atsakovas pripažino, jog bute daiktai buvo ne nauji, taigi pasiraÅ¡ydamas prie sutarties pridedamÄ sÄ raÅ¡Ä atsakovas, kaip bonus pater familias, turėjo suvokti, jog sÄ raÅ¡e nurodomos perdavimo momentu esančios ne naujų daiktų ir buto įrangos vertės ir pasiraÅ¡ydamas sutiko su tokiu daiktų įvertinimu, todėl atsakovo argumentai dėl sÄ raÅ¡e nurodomų daiktų verčių nepagrįsti.Teismo vertinimu, nagrinėjimu atveju antstolio užfiksuoti, liudytojų parodymais, foto nuotraukomis (b. l. 58-78, I t.; b. l. 48-51, II t.) patvirtinti bute esančių daiktų bei įrangos sugadinimai, už kuriuos ieÅ¡kovai praÅ¡o atlyginti žalÄ , yra įrodyti, atsakovas R.

V. B. sutartimi įsipareigojo atlyginti Å¡iÄ Å¾alÄ pagal pasiraÅ¡ytÄ prie sutarties pridedamÄ sÄ raÅ¡Ä ir bÅ«tent pagal sÄ raÅ¡e nurodytas vertes, visi nustatyti sugadinimai į sÄ raÅ¡Ä yra įtraukti (b. l. 25-27, I t.). Tuo tarpu atsakovo teiginiai, jog daiktai jau buvo sugadinti/nusidėvėję iki nuomos sutarties sudarymo, nepateikiant jokių tai patvirtinančių įrodymų ir atsakovui pasiraÅ¡ius sÄ raÅ¡Ä dėl bute esamų daiktų, laikytini neįrodytais (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju reikÅ¡minga yra ir tai, kad atsakovas, bylos nagrinėjimo metu kėlęs ekspertizės skyrimo klausimÄ , nepasinaudojo Å¡ia savo teise, taigi neįrodė, jog nepadarė žalos nurodytiems objektams.

IeÅ¡kovai praÅ¡o priteisti 2 400,04 Lt iÅ¡laidų, patirtų UAB „ABC Å¡vara“ už buto sutvarkymÄ po atsakovų iÅ¡sikraustymo (b. l. 86, I t.), 171,01 Lt iÅ¡laidų už ritininių žaliuzių remontÄ UAB „Ardena“ (b. l. 87, I t.). Å ios iÅ¡laidos yra realios, faktiÅ¡kai ieÅ¡kovų patirtos, pagrįstos atitinkamais mokėjimų dokumentais, todėl laikytina, kad Å¡iÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovai įrodė ir ji priteistina iÅ¡ atsakovo R. V. B..IeÅ¡kovai taip pat praÅ¡o priteisti 5 191,22 Lt iÅ¡laidų, sumokėtų UAB „Arolso statyba“ už buto remonto darbus (b. l. 88, 89, I t.), iÅ¡laidas už lovos remontÄ , kurios turėtų sudaryti 750,00 Lt, bei už virtuvės stalvirÅ¡io remontÄ , kuris kainuotų 1 090,88 Lt (b. l. 90-93, 94-95I t.), t. y.

Å¡ių iÅ¡laidų ieÅ¡kovai nepatyrė, o remiasi preliminaria remonto darbų apskaičiavimo kaina.CK 6.249 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog teismas gali atidėti bÅ«simos žalos įvertinimÄ arba įvertinti bÅ«simÄ Å¾alÄ remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Å iais atvejais kaip žalos atlyginimÄ teismas gali priteisti konkrečiÄ pinigų sumÄ , periodines iÅ¡mokas arba įpareigoti skolininkÄ užtikrinti žalos atlyginimÄ . Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių iÅ¡laidų, žalos dydis gali bÅ«ti nustatomas skaičiavimo bÅ«du.

Taigi atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad siekiant paÅ¡alinti ieÅ¡kovams atsiradusiÄ Å¾alÄ , yra pagrindas priteisti iÅ¡ atsakovo R.V. B. ieÅ¡kovams solidariai bÅ«simus nuostolius už lovos bei virtuvės stalvirÅ¡io remontÄ , o atsakovui nepateikus įrodymų dėl galimų tokių remonto darbų kitų kainų ieÅ¡kovo naudai priteisiama 5 191,22 Lt iÅ¡laidų už buto remonto darbus, 750,00 Lt dydžio žalos atlyginimas už lovos remontÄ ir 1 099,88 Lt nuostolių už virtuvės stalvirÅ¡io remontÄ (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

IeÅ¡kovas prie patirtos žalos priskaičiuoja ir negautas pajamas už 2 mėnesių buto nuomÄ nuo 2012-11-05 iki 2013-01-07 d., kas sudaro 1 400,00 Lt. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali bÅ«ti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos iÅ¡laidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus:

1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto;

2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai;

3) ar Å¡ių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumÄ , dydį ir priežastinį ryšį su netesėtais kalto asmens veiksmais. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), sutartinės atsakomybės taikymo viena priemonių, atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iÅ¡ tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos Å¡alis, reikÅ¡dama reikalavimÄ atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių.

Patirti netiesioginiai nuostoliai turi bÅ«ti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neiÅ¡vengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-06 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007-05-08 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2008-02-11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011-0321 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011; kt.). Byloje nustatyta, kad nuomos sutartis buvo sudaryta 12 mėnesių laikotarpiui, o nutraukta nuomininko iniciatyva. Sutarties 7.2. punkte nustatyta, kad nuomininkas turi teisę anksčiau laiko nutraukti sutartį raÅ¡tu įspėjęs nuomotojÄ ne anksčiau kaip prieÅ¡ du mėnesius iki sutarties nutraukimo dienos.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas žodžiu pranešė apie sutarties nutraukimÄ nuo 2012-11-01 d., t. y. nepasibaigus terminui, o faktiÅ¡kai iÅ¡sikėlė 2012-11-04 d. Å ioje byloje Å¡alys nekelia ginčo dėl nuomos sutarties nutraukimo prieÅ¡ terminÄ pagrįstumo, sutarties nutraukimo tvarkos pažeidimo, tačiau nuomos sutarties nutraukimas yra aktualus dėl to, kad, atsakovui pažeidus nuomos sutarties nuostatas dėl daikto pabloginimo, ieÅ¡kovas praÅ¡o už du mėnesius atlyginti negautas pajamas, kurias jis bÅ«tų gavęs, jei ieÅ¡kovas bÅ«tų grÄ Å¾inęs tinkamos bÅ«klės daiktÄ ir jis jį bÅ«tų iÅ¡kart iÅ¡nuomavęs kitiems asmenims.

IeÅ¡kovai negautas pajamas už nurodytÄ laikotarpį grindžia tik aplinkybe, kad dėl atsakovų paliktos netvarkos ir bÅ«tinų atlikti remonto darbų jie negalėjo iÅ¡nuomoti buto kitiems asmenims, tačiau tokie motyvai neatitinka iÅ¡vardintų realumo, apibrėžtumo kriterijų. Neginčijant sutarties nutraukimo, t. y. ieÅ¡kovams neprieÅ¡taraujant, kad nuomininkas iÅ¡sikeltų anksčiau sutartyje nustatyto termino, ieÅ¡kovai negalėjo numatyti iÅ¡ anksto ir pagrįstai tikėtis, kad gaus pajamas už 2 mėnesių laikotarpį po buto atlaisvinimo, be to, negautų pajamų apibrėžtas laikotarpis (2 mėnesiai), grindžiamas buto ruoÅ¡imu kitiems nuomininkams, nėra įrodytas, kaip teismo posėdyje patvirtinto patys ieÅ¡kovai, jie iki Å¡iol nesiekė toliau nuomoti buto, todėl darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovų reikalavimas atlyginti negautas pajamas – buto nuomos mokestį už 2 mėnesius (1 400,00 Lt), remiantis vien ta aplinkybe, kad dėl nuomininkų veiksmų jie negalėjo jo iÅ¡nuomoti kitiems asmenims bÅ«tent 2 mėnesius po sutarties nutraukimo, nepagrįstas ir Å¡i žala nepriteistina.

Apibendrinant iÅ¡dėstytÄ , teismas sprendžia, jog nustatytos visos atsakovo R. V. B. sutartinei civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinos sÄ lygos: atsakovas pažeidė nuomos sutartį (neteisėti veiksmai), dėl ko ieÅ¡kovams atsirado turtinė žala, priežastiniu ryÅ¡iu susieta su sutarties sÄ lygų pažeidimais, o atsakovo kaltė, įrodžius pirmÄ sias tris sÄ lygas, preziumuojama ir atsakovas Å¡ios prezumpcijos bylos nagrinėjimo metu nepaneigė, todėl iÅ¡ atsakovo R. V. B. ieÅ¡kovų naudai solidariai iÅ¡ viso priteistina 9 603,15 Lt nuostolių atlyginimo: 2 400,04 Lt už buto valymo paslaugas, 171,01 Lt už žaliuzių remontÄ , 5 191,22 Lt už buto įrangos remontÄ , 750,00 Lt lovos remonto iÅ¡laidų ir 1 090,88 Lt virtuvės stalvirÅ¡io remonto iÅ¡laidų.

Dėl nuostolių ir netesybų įskaitymo bei žalos mažinimoTeismų praktikoje CK 6.73 straipsnio 1 dalies normoje įtvirtintas netesybų ir nuostolių santykis aiÅ¡kinamas kaip neleidžiantis Å¡alims nustatyti baudinių netesybų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-11-05 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003; 2005-09-19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2005; 2005-10-19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; kt.). Netesybų įskaitymo esmė ta, jog, kreditoriui reikalaujant netesybų ir nuostolių bei pagrindus savo reikalavimÄ , jam priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniÄ jÄ .

Tais atvejais, kai nuostolių suma didesnė nei sutartimi nustatytos netesybos, pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį priteisiamas nuostolių atlyginimas, apimantis įskaitomÄ netesybų sumÄ . Å ioje byloje susidarė situacija, kai teismui pripažinus, jog visi ieÅ¡kovų patirti nuostoliai kilo iÅ¡ nuomos sutarties ir nėra pagrindo taikyti deliktinės atsakomybės bei priteisti žalÄ iÅ¡ atsakovų Ž. B. bei M. B., ieÅ¡kiniu reikalaujama atlyginti netesybas, kurias sudaro: užstatas, delspinigiai ir bauda pagal Å¡alių sudarytÄ sutartį (iÅ¡ viso 9 007,50 Lt) bei ieÅ¡kovų patirti nuostoliai dėl sutarties pažeidimo (iÅ¡ viso 9 603,15 Lt).

Kadangi sutartinės netesybos skirtos kompensuoti kreditoriaus patirtus nuostolius, todėl turi bÅ«ti įskaitomos viena į kitÄ pagal CK 6.258 straipsnio 2 dalies reikalavimus, iÅ¡ atsakovo R. V. B. priteisiamas nuostolių atlyginimas, t. y. 9 603,15 Lt, apimantis įskaitomÄ netesybų sumÄ (9 007,50 Lt).Pagal CK 6.251 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, Å¡alių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių.

Nurodytoje teisės normoje nustatyta visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo iÅ¡imtis, todėl ji turi bÅ«ti taikoma labai atsargiai ir tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai yra jos taikymo sÄ lygos ir sÄ Å¾iningumas, protingumas bei teisingumas iÅ¡ tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį. Atsakovas R. V. B. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2013-02-08 d. sprendimu Nr. (1.7.)-S-395-13 yra 100 proc. atleistas nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų (b. l. 143-145, I t.). Atsakovas M. B. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2013-05-28 d. sprendimu Nr. (1.7.)-S-1745-13 yra 100 proc. atleistas nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų (b. l. 186-188, I t.).

Atsakovė Z. B. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2013-05-28 d. sprendimu Nr. (1.7.)-S-1744-13 yra 100 proc. atleistas nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų (b. l. 2-4, II t.). Nors pastarieji du atsakovai nelaikytini civilinės atsakomybės subjektais Å¡ioje byloje, tačiau jų, kaip atsakovo R. V. B. Å¡eimos narių, materialinė padėtis reikÅ¡minga sprendžiant klausimÄ dėl nuostolių atlyginimo dydžio mažinimo atsakovui. Taigi Å¡ios aplinkybės sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki, ginčas kilo iÅ¡ gyvenamosios patalpos nuomos teisinių santykių, atsakovas yra fizinis asmuo, o nuomos sutartis sudaryta Å¡eimos poreikiams tenkinti, t. y. dėl sutarties vykdymo atsakovas negavo finansinės naudos, pelno, taigi, teismo vertinimu, Å¡iuo atveju taikant visiÅ¡kÄ nuostolių atlyginimo principÄ atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių, todėl įvertinus tai, kad ieÅ¡kovai taip pat yra fiziniai asmenys ir jų kaltės vykdant nuomos sutartį nenustatyta, vadovaujantis Å¡alių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principais, yra pagrindas mažinti priteistų nuostolių       atlyginimo dydį (9 603,15 Lt) 30 proc., t. y. iki 6 722,00 Lt sumos.Dėl procesinių palÅ«kanųCK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas. Vadovaujantis minėtomis CK normomis iÅ¡ atsakovo R. V. B. priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos (9 185,40 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. 2013-01-28 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųIeÅ¡kovai už ieÅ¡kinį sumokėjo 760,00 Lt žyminio mokesčio (b. l. 10), nurodė, kad iÅ¡ Å¡ios sumos 560,00 Lt yra už turtinį reikalavimÄ , o 200,00 Lt – už praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Taip pat bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovai pateikė dar vienÄ praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir už jį taip pat sumokėjo 200,00 Lt dydžio žyminį mokestį (b. l. 161, I t.). Pažymėtina, jog įstatymai nenumato pareigos ieÅ¡kovui mokėti žyminį mokestį už kartu su ieÅ¡kiniu ar bylos nagrinėjimo metu teikiamÄ praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. PraÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, pareikÅ¡tas ieÅ¡kinyje ar pateiktas bylos nagrinėjimo metu, nelaikytinas savarankiÅ¡ku reikalavimu skaičiuojant ieÅ¡kinio sumÄ CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punkto prasme, todėl CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu ieÅ¡kovams iÅ¡ viso grÄ Å¾intina 400,00 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2013-01-22 d. bei 2013-03-21 d. mokėjimo kvitais, AB Swedbank banke.Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovai patyrė 560,00 Lt žyminio mokesčio iÅ¡laidų (atskaičius ieÅ¡kovams teismo grÄ Å¾intÄ dalį žyminio mokesčio) (b. l.

10) ir 2 000,00 Lt iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 11-13, I t.; b. l. 5, 17-23, II t.). Teikiant valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ atsakovui R. V. B., valstybė patyrė 400,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (b. l. 8, II t.). Duomenų apie kitas Å¡alių turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas byloje nėra.Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai atmestų reikalavimų daliai. Ieškovų patenkintų reikalavimų dalis sudaro 49 proc., o atmestų - 51 proc. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (patenkinta 49 proc.), ieškovams iš atsakovo R. V. B. priteistina 274,40 Lt žyminio mokesčio (560,00 Lt * 49 %) ir 980,00 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (2 000,00 Lt * 49 %), iš viso 1 254,40 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).Byloje susidarė 129,09 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Remiantis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 2 dalimi, valstybės naudai iš atsakovo R. V. B. proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina 63,25 Lt (129,09 Lt * 49 %) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog teismas gali nukrypti nuo CPK nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Å alies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog yra pagrindas nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių ir sumažinti iÅ¡ ieÅ¡kovų priteistinas bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybės naudai (t. y. iÅ¡laidas, patirtas teikiant valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ atsakovui R. V. B. bei procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidas), kadangi ieÅ¡kovai sÄ Å¾iningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, o aplinkybė, kad teismas sumažino iÅ¡ atsakovo priteistinų nuostolių dydį nesudaro pagrindo taikyti minėtÄ proporcijÄ paskirstant ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino pagrįstu ieÅ¡kovų reikalavimÄ dėl 9 603,15 Lt nuostolių priteisimo, laikytina, jog atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų suma sudaro 35 proc., todėl iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis valstybės naudai priteistina 140,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų už valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ (t. y. po 70,00 Lt iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo) bei 45,50 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. po 22,75 Lt iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo.

Å ioje civilinėje byloje teismo 2013-03-25 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – areÅ¡tuotos atsakovų Ž. B. ir M. B. pinigines lėšos, turtinės teisės bei nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas (b. l. 164-165, I t.). Teismui konstatavus, kad civilinė atsakomybė atsakovų Ž. B. ir M. B. atžvilgiu netaikytina, t. y. atmetus ieÅ¡kovo materialinį reikalavimÄ Å¡ių atsakovų atžvilgiu, laikinosios apsaugos priemonės atsakovams Ž. B. ir M. B. naikintinos (CPK 149 straipsnis).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas n u t a r i a: ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti solidariai ieÅ¡kovams R.

M., a. k. (duomenys neskelbtini), ir E. M., a. k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovo R. V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 2 463,40 Lt (du tÅ«kstančius keturis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt tris litus 40 ct) skolos, 6 722,00 Lt (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius septynis Å¡imtus dvideÅ¡imt du litus 00 ct) nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (9 185,40 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2013-01-28) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1 254,40 Lt (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt keturis litus 40 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.Priteisti iÅ¡ atsakovo R.

V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos valstybei 63,25 Lt (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt tris litus 25 ct) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant iÅ¡laidų apmokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ir E. M., a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos valstybei po 22,75 Lt (dvideÅ¡imt du litus 75 ct) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant iÅ¡laidų apmokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų R.

M., a. k. (duomenys neskelbtini), ir E. M., a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos valstybei po 70,00 Lt (septyniasdeÅ¡imt litų 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5630, teismui pateikiant iÅ¡laidų apmokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ .GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovams R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ir E. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 400,00 Lt (keturis Å¡imtus litų 00 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2013-01-22 d. bei 2013-03-21 d. mokėjimo kvitais, AB Swedbank banke, iÅ¡aiÅ¡kinant, kad žyminį mokestį grÄ Å¾ina Vilniaus apskrities valstybinė Vilniaus miesto mokesčių inspekcija Å¡io sprendimo pagrindu.Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-8062-541/2013 (Nr. 2-3471-541/2014) taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tÄ atsakovams Ž.

B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam turtui.Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintÄ kopijÄ iÅ¡siųsti Turto areÅ¡to aktų registro tvarkytojui - Centrinei hipotekos įstaigai.Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja             (paraÅ¡as)                                                                                          Jolanta Vėgelienė