A-556-2798-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556 - 2798/2012

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00051-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 24 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

rašytinio proceso tvarka apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatui R. S. dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja S. S. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 4) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2012 m. sausio 20 d. raštą Nr. (1.7) SR-208 ir įpareigoti atsakovą pakeisti jai paskirtą advokatą kitu advokatu. Pareiškėja taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodė, jog 2008 m. vasario 21 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjai Eglei Kiaurakytei dėl žalos atlyginimo. Tarnybos sprendimu jai suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo. Teigė, jog civilinės bylos Nr. 2-656-793/2012 nagrinėjimas buvo vilkinamas be priežasties, atsakovui neužtikrinant tinkamo antrinės teisinės pagalbos teikimo. Pažymėjo, jog šiuo metu bylos nagrinėjimas perduotas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui. Pareiškėjos manymu, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorius R. V. veikia prieš jos interesus ir daro įtaką advokatams, jog šie veiktų prieš jos interesus. Nei vienu atveju atsakovas nesuteikia jai tinkamos antrinės teisinės pagalbos. Akcentavo, jog teisinę pagalbą civilinėje byloje paskirtas teikti advokatas R. S. išreiškė poziciją pakeisti jį kitu advokatu. Sutiko su tokia advokato pozicija ir prašė panaikinti atsakovo raštą, kuriuo netenkintas advokato R. S. prašymas ir atsisakyta pakeisti advokatą R. S. kitu advokatu.

Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į pareiškėjos skundą (b. l. 14-17) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Tarnyba nurodė, jog pareiškėjai 2010 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-718-10 suteikė antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. 2011 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPF-58-11 Tarnyba pratęsė sprendimo galiojimą iki 2012 m. gegužės 15 d. Teisinę pagalbą pareiškėjai teikė advokatai L. B., R. K. ir R. S. Pažymėjo, jog 2012 m. sausio 16 d. Tarnyboje buvo gautas advokato R. S. prašymas dėl jo pakeitimo kitu advokatu. 2012 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. (1.7)-SR-208 Tarnyba atsisakė tenkinti advokato R. S. prašymą ir, nenustačius Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje numatytų advokato pakeitimo pagrindų, atsisakė jį pakeisti kitu. Tarnyba pagrįstai ir tinkamai nustatė, jog tarp pareiškėjos ir advokato R. S. nėra interesų konflikto ar kitų aplinkybių, dėl kurių advokatas negalėtų teikti antrinės teisinės pagalbos. Teigė, jog išnagrinėjusi advokato prašymą ir pridėtus dokumentus, Tarnyba padarė išvadą, kad pareiškėjos atskirajame skunde išdėstyti kaltinimai ir nepasitikėjimas yra pagrįsti tik pačios pareiškėjos subjektyviu aplinkybių ir jos teisinės situacijos vertinimu, o ne objektyviomis aplinkybėmis ar faktais. Akcentavo, jog pareiškėja nepasitikėjimą reiškia ne tik advokatu R. S., bet ir kitais advokatais, pačia Tarnyba. Prašė atmesti pareiškėjos argumentus dėl Tarnybos direktoriaus veikimo prieš jos interesus kaip nepagrįstus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatas R. S. atsiliepimu į skundą (b. l. 40-41) sutiko su pareiškėjos skundu. Pažymėjo, jog civilinė byla Nr. 2-656-793/2012, kurioje pareiškėjos interesus atstovauja jis, perduota pagal teismingumą nagrinėti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui. Būtent dėl bylos perdavimo kitam teismui, dėl tarp pareiškėjos ir jo iškilusio interesų konflikto, atsakovas turėjo tenkinti jo prašymą pakeisti jį kitu advokatu. Pabrėžė, jog pareiškėjos interesams nebegali atstovauti nei vienas Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatas.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 27 d. sprendimu (b. l. 72-76) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, kad pareiškėja 2010 m. gegužės 6 d. pateikė prašymą Tarnybai suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-1633-793/2010 dėl žalos atlyginimo. 2010 m. gegužės 10 d. Tarnybos sprendimu Nr. (1.31)-TPA-718-10 Tarnyba nusprendė pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai teikti paskirta advokatė L. B. 2010 m. lapkričio 15 d. Tarnybos sprendimu Nr. (1.31)-TPD-225-10 nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjai pagal Tarnybos 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-718-10.

Sprendimas nutraukti teisinę pagalbą pareiškėjai buvo apskųstas teismui ir Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-111-162/2011 panaikino 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-225-10. 2011 m. spalio 21 d. Tarnybos sprendimu Nr. (1.31)-TPF-58-11 iki 2012 m. gegužės 15 d. pratęstas antrinės teisinės pagalbos teikimo terminas pareiškėjai pagal 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-718-10. 2011 m. gruodžio 2 d. Tarnybos sprendimu Nr. (1.31)-TPC-97-11 antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai teikianti advokatė L.

B. pakeista ir pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą pagal Tarnybos 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-718-11 paskirtas teikti advokatas R. K., kuris pakeistas advokatu R. S. Tarnybos 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPC-103-11. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas R. S. 2012 m. sausio 16 d. Tarnybai pateikė raštą (Tarnyboje registruotas Nr. 1.7.-46-847/10), prašydamas dėl interesų konflikto pakeisti jį kitu advokatu ir pareiškėjai paskirti kitą advokatą. 2012 m. sausio 20 d. raštu Nr. (1.7)SR-208 atsisakyta pakeisti advokatą R.

S. kitu advokatu, nenustačius Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatytų pagrindų. Būtent minėtas raštas, kuriuo išreikštas Tarnybos sprendimas nepakeisti advokato kitu advokatu, skundžiamas šioje byloje. Teismas nurodė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 7 dalies teisės normos lingvistinis aiškinimas leidžia identifikuoti du atskirus advokato pakeitimo kitu advokatu pagrindus: pirma, kai nustatomas interesų konfliktas, ir, antra, kai nustatomos kitos aplinkybės, t. y. aplinkybės, nesusijusios su interesų konfliktu.

Įstatymas nereglamentuoja interesų konflikto, iškilusio tarp antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato ir asmens, kuriam ji teikiama, sąvokos, neatskleidžia jos turinio. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 6 dalis numato, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Atstovavimas, kaip civilinės teisės institutas, yra reglamentuotas Civiliniame kodekse (toliau – ir CK), kurio 2.135 straipsnyje, apibrėžiant interesų konfliktą, nurodoma, kad jeigu atstovas, pažeisdamas suteiktas teises, sudaro atstovaujamojo interesams prieštaraujantį sandorį, toks sandoris atstovaujamojo reikalavimu gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu trečiasis asmuo apie tokį interesų konfliktą žinojo ar turėjo žinoti (1 d.), ir kad asmuo tuo pat metu negali būti abiejų sandorio šalių atstovu, tačiau ši nuostata netaikoma vykdant prievoles, taip pat kai abi sandorio šalys aiškiai išreiškia savo valią, kad atstovas veiktų dėl jų abiejų interesų (2 d.).

Pagal prasmę analogiška, tik atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį pakoreguota, interesų konflikto samprata atsispindi ir advokato teisinę veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Advokatūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad advokato veikla turi būti grindžiama lojalumo klientui ir interesų konflikto vengimo principu, o 39 straipsnio 1 dalies 1 punkte inter alia numatyta, kad advokatas privalo laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų. Lietuvos advokatų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2005 m. spalio 27 d.

įsakymu Nr. 1R-345, 3 straipsnyje atskleistas interesų konflikto vengimo principo turinys, įtvirtinant, kad advokatas negali konsultuoti, atstovauti, ginti ar veikti dviejų ar daugiau klientų vardu tuo pačiu klausimu ar toje pačioje byloje, jeigu tų klientų interesai yra priešingi (3.1 p.). Nurodoma, kad jeigu atstovaujant klientams kyla interesų konfliktas ar pavojus, jog bus pažeistas konfidencialumas ar advokato nepriklausomumas, advokatas turi nustoti veikti tų klientų vardu (3.2 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A62-3037/2011 yra konstatavęs, jog tarp antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato ir asmens, kuriam tokia antrinė teisinė pagalba teikiama, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos administracinio akto (Įstatymo 18 str. 6 d.) pagrindu susiklosto specifiniai atstovavimo teisiniai santykiai.

Todėl, vadovaujantis paminėtų teisės aktų nuostatų sistemine analize, darytina išvada, kad Įstatymo 18 straipsnio 7 dalies taikymo aspektu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba gali pakeisti antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą kitu advokatu, jeigu objektyviai nustatoma tokia situacija (interesų konfliktas), kai antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas konsultuoja, atstovauja, gina ar veikia asmens, kuriam antrinė teisinė pagalba teikiama, ir kito (ar kitų) klientų vardu tuo pačiu klausimu ar toje pačioje byloje, jeigu šių atstovaujamųjų asmenų interesai yra priešingi.

Nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. nutartimi pareiškėjai nustatytas terminas pašalinti atskirojo skundo trūkumus. 2012 m. sausio 18 d. pareiškėja pateikė patikslintą atskirąjį skundą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartimi panaikinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis ir civilinė byla Nr. 2-656-793/2012 perduota pagal teismingumą nagrinėti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui. Teismo duomenų sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. kovo 21 d. nutartimi S. S. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei dėl žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą.

Aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo teikė atskirąjį skundą. Po teismo nutarties ištaisyti apeliacinio skundo trūkumus kreipėsi į antrinę teisinę pagalbą jai teikiantį advokatą R. S. Neginčijamai įrodyta, kad pareiškėja buvo atvykusi pas advokatą R. S., pateikė bylos procesinius dokumentus. Toks pareiškėjos elgesys vertintinas kaip teigiamas noras bendradarbiauti šioje byloje. Po susitikimo su advokatu S. S. teismui pateikė atskirąjį skundą (2012 m. sausio 18 d.), ištaisydama 2012 m. sausio 5 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi nustatytus trūkumus. Byloje nenustatyta, kad advokatas R. S. būtų atsisakęs pareiškėjai parengti patikslintą atskirąjį skundą, konsultuoti ją. Pagrindas advokatui prašyti pakeisti jį kitu advokatu buvo pačios pareiškėjos surašytas skundas, kuriame ji nurodo aplinkybes apie netinkamą jos interesų atstovavimą, Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros ir kitų valstybės institucijų veikimą prieš jos interesus. Teisėjų kolegijos nuomone, nei advokatas R. S., nei pareiškėja nepateikė įrodymų, jog tarp jos ir advokato R.

S. yra interesų konfliktas, dėl kurio antrinės teisinės pagalbos teikimas yra negalimas. Teismas pažymėjo, kad advokatas R. S. neskundė Tarnybos 2012 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. (1.7)SR-208, kurį byloje ginčija pareiškėja. Pareiškėjos atskirajame skunde pateiktos aplinkybės, kurios advokato R. S. įvertintos kaip interesų konfliktas – kaltinimai valstybės institucijoms, ir Tarnybai bei Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontorai, nepasitikėjimas nei vienu paskirtu advokatu, pagrįstai atsakovo įvertinti kaip nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis (t. y. kokiu konkrečiu pagrindu atsirado interesų konfliktas).

Tarnyba ne kartą reagavo į pareiškėjos prašymus pakeisti advokatą civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo, t. y. ankstesniais sprendimais antrinę teisinę pagalbą jai teikė advokatai L. B., R. K. ir R. S. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatavo, kad interesų konflikto tarp pareiškėjos ir advokato ar kitų aplinkybių (nesusijusių su interesų konfliktu), sudarančių pagrindą taikyti Įstatymo 18 straipsnio 7 dalį, nėra. Teisėjų kolegija konstatavo, jog skundžiamas Tarnybos 2012 m. sausio 20 d. raštas Nr. (1.7)SR-208 yra teisėtas ir pagrįstas.

Nenustačius sprendimo naikinimo pagrindų, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, t. y. antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo teikiantį advokatą R. S. pakeisti kitu advokatu. Teismas pažymėjo, jog civilinė byla dėl žalos atlyginimo yra išnagrinėta, pareiškėjos ieškinys paliktas nenagrinėtu ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. nutartis įsiteisėjo (teismo duomenų sistemos LITEKO duomenys), o antrinės teisinės pagalbos teikimas S. S. pratęstas iki 2012 m. gegužės 15 d., todėl įvertinusi naujas aplinkybes Tarnyba turėtų spręsti pareiškėjos atstovavimo perspektyvumą.

III. Pareiškėja apeliaciniu skundu (b. l. 78) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia tuo, kad nuo 2008 metų Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba neužtikrino antrinės teisinės pagalbos teikimo civilinėje byloje Nr. 2-2751-833/2012, kuri perkelta iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo nagrinėti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui. Susidarė situacija, kada paskirtas advokatas R. S. jos neatstovauja minėtoje civilinėje byloje, o Tarnyba atsisako paskirti kitą advokatą. Tarnybai neišsprendus antrinės teisinės pagalbos teikimo klausimo minėtoje byloje, buvo priversta kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą. Teismas neatskleidė bylos esmės ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Nežiūrint teismo teisinių motyvų, teismas nepašalino priežasties. Teismas įteisino advokato neveikimą. Liko pažeista ir nerealizuota pareiškėjos teisė gauti kvalifikuotą teisinę pagalbą.

Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 82-83) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir nešališkai išnagrinėjo administracinę bylą ir sprendimą išsamiai motyvavo byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei jų teisine analize, savo motyvuotas išvadas pateikė dėl visų esminių pareiškėjos skundo argumentų, ir šių išvadų teisingumo nepaneigia vien tik subjektyvus pareiškėjos vertinimas, nesutikimas su priimtu sprendimu. Pažymi, kad, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, pareiškėja, manydama, jog Tarnybos paskirtas advokatas R. S. netinkamai atliko savo pareigas ir tuo padarė jai žalą, turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą (nutartis administracinėje byloje Nr. A502-728/2010). Pareiškėjos argumentas, kad ir po teismo sprendimo advokatas R. S. jai neatstovavo, taip pat yra nepagrįstas, nes po teismo sprendimo priėmimo šioje byloje civilinė byla, kurioje advokatui R. S. buvo pavesta teikti antrinę teisinę pagalbą, jau buvo išnagrinėta, t. y. įsiteisėjusia teismo nutartimi ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtu. Tarnybai ši aplinkybė tapo žinoma tik gavus šioje byloje priimtą teismo sprendimą. Šiai aplinkybei paaiškėjus, Tarnyba 2012 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-46-12 antrinės teisinės pagalbos teikimą nutraukė vadovaudamasi Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nes tolimesnis atstovavimas pareiškėjai tapo neperspektyvus. Tarnybos pozicija dėl byloje skundžiamo viešojo administravimo akto priėmimo pagrindų ir motyvų išsamiau išdėstyta atsiliepime pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėja kreipėsi į teismą skųsdama Tarnybos 2012-01-20 atsisakymą pakeisti advokatą R. S. (paskirtą teikti antrinę teisinę pagalbą S. S.) kitu advokatu (b.l. 5-6).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje (redakcija galiojusi 2012-01-20), kaip teisingai ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas, numatyti du antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo atvejai: 1) jeigu nustatomas interesų konfliktas arba 2) yra kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje.

Tikrinamoje administracinėje byloje negalėjimas teikti antrinę teisinę pagalbą siejamas su pareiškėjos S. S. užimta pozicija dėl galbūt jos teisių ar interesų pažeidimais ir inter alia kylančiais iš Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros pusės. Šios kontoros advokatu kaip tik ir yra advokatas R. S., t. y., teisėjų, kolegijos nuomone, įvardijamas antrasis advokato pakeitimo atvejis, numatytas Įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje, todėl išsamiau pasisakytina tik šiuo aspektu.

Įstatymų leidėjas, apibrėždamas antrąjį atvejį, kada advokatas gali būti pakeistas kitu advokatu, nenurodė aplinkybių, kurioms esant gali būti priimtas toks sprendimas ir šioje plotmėje paliko diskrecijos teisę Tarnybai. Tai reiškia, kad Tarnybai palikta teisė bei pareiga spręsti, kokiu konkrečiu atveju galėtų ir turėtų būti atliekamas advokato, paskirto teikti antrinę teisinę pagalbą, pakeitimas kitu advokatu Įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje numatyto antrojo atvejo pagrindu.

Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šis Įstatymas nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus.

Įstatymo 3 straipsnyje pasisakyta, jog valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis tokiais principais, kaip: 1) lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos; 2) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo; 3) taikaus ginčų sprendimo prioriteto; 4) draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis.

Paminėtos teisės normos suponuoja išvadą, kad Tarnyba, priimdama sprendimus, turi vadovautis ne tik konkrečiomis taisyklėmis, reguliuojančiomis ginčo visuomeninius santykius (vieno advokato pakeitimą kitu), bet ir paisydama Įstatymo paskirties – suteikti realią ir tinkamą antrinę teisinę pagalbą asmenims, bendrųjų principų, tarp kurių ir principas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo, o taip pat visapusiškai įvertinant konkretų atvejį, kada yra sprendžiamas vieno advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą, pakeitimo klausimas kitu advokatu.

Tikrinamoje administracinėje byloje Tarnyba išsamiai įvertino visas faktines aplinkybes ir tinkamai taikė ne tik Įstatymo 18 straipsnio 7 dalį, bet ir bendrąsias Įstatymo normas. Klaipėdos apygardos administracinis teismas, pirmąja instancija nagrinėjęs socialinį konfliktą, atlikęs Įstatymo 18 straipsnio 7 dalies teisingą interpretavimą, teisėtai bei pagrįstai paliko galioti viešojo administravimo sistemos subjekto priimtą bei dabar skundžiamą sprendimą.

Iš turimos bylos medžiagos aiškiai matyti, kad pareiškėjai S. S. antrinė teisinė pagalba buvo teikta ir teikta advokato R. S.: 2012-01-12 susitikimas, procesinių dokumentų pateikimas minėtam advokatui, kas byloja apie kvalifikuoto teisininko bei kliento, kuriam reikalinga teisinė pagalba, bendradarbiavimą.

Pareiškėjai (apeliantei) antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje iš pradžių suteikta 2010-05-10, pavedant tai atlikti advokatei L. B.

2011-12-02 advokatė L. B. toje pačioje byloje pakeista kitu advokatu.

2011-12-19 Tarnyba pakeitė antrąjį advokatą R. K. advokatu R. S. Taigi vienoje ir toje pačioje civilinėje byloje pareiškėjai antrinė teisinė pagalba teikta net trejų advokatų, o tai byloja apie išties atsakingą požiūrį į antrinės teisinės pagalbos teikimą S. S., siekiant padėti apginti galbūt jos pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus, paisymą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principo.

Teisinio bei faktinio pagrindo dar kartą toje pačioje civilinėje byloje atlikti advokato keitimą ir pareiškėjai suteikti jau ketvirtą advokatą nebuvo.

Dėl išdėstytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o S. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius