ec1d65dc-eef2-4c66-a2a8-2c348be84dcc · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-365-383/2021 Teisminio proceso Nr. 1-54-1-00539-2014-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2.; 2.5.19. (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 1 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų JÅ«ratės Jakubonienės, Algirdo Jaliniausko, Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Vidai ButiÅ¡kienei, nedalyvaujant prokurorei ir nuteistajam J. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Kauno apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Danos Rutkauskaitės skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2021 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria patvirtintas Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. balandžio 26 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam J.

P. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. J. P. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 30 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , 140 straipsnio 2 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, jam paskirta apėmimo bÅ«du subendrinta galutinė 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2014 m. rugsėjo 8 d., bausmės pabaiga – 2024 m. rugsėjo 8 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2021 m. balandžio 22 d.) – 3 metai 4 mėnesiai 16 dienų.

3. Komisija 2021 m. balandžio 26 d. priėmė nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė taikyti nuteistajam J. P. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ . Komisija nustatė, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodikÄ yra žema (24 balai), nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, drausmine tvarka nebaustas, trylika kartų skatintas, dirba, palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, jam nuo 2018 m. balandžio 17 d. suteikta teisė vykti be sargybos arba palydos už pataisos įstaigos ribų, jis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, dengia finansinius įsipareigojimus.

Komisija konstatavo, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos rekomendacijas, daro pažangÄ mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

4. Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartimi patvirtintas Komisijos 2021 m. balandžio 26 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam J. P. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teismas, įvertinęs nuteistojo nustatytus rizikÄ nusikalsti mažinančius veiksnius ir kitas jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, sprendė, kad J. P. yra pakankamai pakeitęs savo elgesį teigiama linkme, o nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali bÅ«ti lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos.

5. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Dana Rutkauskaitė skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atsisakyti patvirtinti Komisijos 2021 m. balandžio 26 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam J. P. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 5.1. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistojo J. P. pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ , apsiribojo tuo, kad nuteistojo J.

P. pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal „OASys“ sistemÄ yra žema – 24 balai. Teismas neatsižvelgė į tai, kad 12 balų yra statiniai ir 12 dinaminiai, todėl nuteistasis ne tik gali, bet ir privalo Å¡iÄ rizikÄ mažinti. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad nuo 2015 m. lapkričio 18 d. atlikto pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo (buvo nustatyti 29 balai), Å¡i rizika per penkis su puse metų sumažėjo tik 5 balais. Å ios aplinkybės rodo, jog nėra pakankamo pagrindo iÅ¡vadai, kad padaryta abejonių nekelianti ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kas leistų pagrįstai teigti, kad lygtinai paleistas asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals. 5.2.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pataisos įstaigoje yra gauti vykdomieji raštai dėl žalos atlyginimo, šiuo metu nuteistasis yra atlyginęs apie 1/3 dalį žalos, jo neatliktoji bausmės dalis yra gana didelė, palyginus su jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiu. Pažymima, jog nuteistasis apgalvoja ne visas savo elgesio pasekmes. 5.3. Prokurorės nuomone, nepagrįsta teismo išvada, kad nuteistasis J. P. yra pakankamai pakeitęs savo elgesį teigiama linkme bei yra pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Skunde pažymima, jog vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, vadinasi, jis dėl padarytų nusikalstamų veikų turi patirti tam tikrus suvaržymus bei kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.

6. Ä® teismo posėdį proceso dalyviai neatvyko, jiems apie posėdžio laikÄ ir vietÄ buvo praneÅ¡ta tinkamai, praÅ¡ymų nėra gauta, prokurorės bei nuteistojo nedalyvavimas procese nestabdo skundo nagrinėjimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 6 dalis). Kauno apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Danos Rutkauskaitės skundas tenkinamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę Å¡io straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktuose nustatytÄ bausmės dalį. IÅ¡ aptarto straipsnio lingvistinio aiÅ¡kinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutÄ .

Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo asmenybę, jo požiÅ«rį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mÄ stymo pokyčius, kurie turi bÅ«ti akivaizdÅ«s ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog bÅ«tų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamÄ poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi prokurorės skundo argumentus, teismui pateiktÄ bylos medžiagÄ bei skundžiamos nutarties motyvus, konstatuoja, kad prokurorės skundas yra pagrįstas. Analizuojamu atveju apylinkės teismas, pritardamas Komisijos sprendimui taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, tinkamai neįvertino visų pataisos procesui reikÅ¡mingų aplinkybių, iÅ¡skirtinai atsižvelgė tik į teigiamai J. P. apibÅ«dinančius duomenis, nevertindamas su nuteistojo pataisos procesu susijusių aplinkybių visumos, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo dedamos pastangos taisytis, keisti savo nuostatas ir elgesį jau yra pakankamos konstatuoti, jog jis padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindamas savo nusikalstamo elgesio rizikÄ ir kad Å¡i pažanga leidžia pagrįstai manyti, jog bÅ«damas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis J. P. yra atlikęs privalomÄ Ä¯statymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos (pusę paskirtos bausmės). Vis dėlto, kaip jau minėta, svarbu įvertinti ir tai, ar yra pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ , naudojant OASys metodikÄ nustatyta, kad J.

P. priklauso žemos rizikos grupei. Pagal Socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ nuteistojo J. P. nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 29 balų (pirminio vertinimo metu 2015 m. lapkričio 18 d.) iki 24 balų (2021 m. balandžio 16 d. vertinimo metu). IÅ¡ nustatytų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų 12 balų vertintini kaip statiniai ir 12 balų atitinka dinaminius veiksnius, kas leidžia daryti neginčijamÄ iÅ¡vadÄ , jog nuteistajam koreguojant savo elgesį yra reali galimybė Å¡iuos balus žymiai sumažinti.

Svarbu pažymėti, jog per penkis su puse metų nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo tik penkiais balais, kas neleidžia spręsti, jog nuteistasis jau padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindamas savo nusikalstamo elgesio rizikÄ .

10. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pokytis, atsižvelgiant į bausmės atlikimo trukmę bei tai, kad Å¡iuo metu nuteistajam nustatomi dinaminiai veiksniai, t. y. tokie, kuriuos savo teigiamu elgesiu jis dar gali sumažinti, sudaro net 12 balų, yra akivaizdus patvirtinimas, kad viso bausmės atlikimo metu J. P. pakankamų pastangų mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ nededa. Å iame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iÅ¡ nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ dėl tolesnio, iÅ¡imtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio Å¡iam bÅ«nant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi bÅ«ti analizuojama itin atidžiai.

11. Nors nusikaltimo, už kurio padarymÄ asmuo atlieka jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobÅ«dis negali bÅ«ti pripažįstami pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimÄ nuteistajam, tačiau tiek, kiek Å¡ios aplinkybės atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangÄ (ar jos nebuvimÄ ) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų bÅ«ti sumenkinamos. Å iuo atveju matyti, kad J. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ , kurio metu buvo atimta žmogaus gyvybė.

Atkreiptinas dėmesys, kad prieÅ¡ingai nei nurodoma Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje, teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis savo kaltę pripažino tik dėl nežymaus sugyventinės sveikatos sutrikdymo, tačiau nepripažino jÄ nužudęs. Vien aplinkybė, kad Å¡iuo metu J. P. suvokia savo nusikaltimo aukai ir visuomenei pasekmes, nepatvirtina, kad jis iÅ¡ esmės pakeitė savo gyvenimo bÅ«dÄ ir paisys visuomenėje nustatytų taisyklių. Be to, J. P. bausmės atlikimo metu 1 kartÄ pažeidė vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus.

Nors nuobauda jam nebuvo skirta ir apsiribota svarstymu drausmės komisijoje, tačiau ši aplinkybė įvertintina nuteistojo asmenybę apibūdinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visumoje bei leidžia spręsti, jog nuteistojo elgesio korekcija dar turi būti tęsiama.

12. Sutiktina su prokurore, kad Å¡iuo atveju neatliktos bausmės dalis, kuri nors ir nėra savarankiÅ¡kas pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo, taip pat turi reikÅ¡mės vertinant nuteistojo pataisos procesÄ paskirtos bausmės tikslų ir paskirties kontekste. Teismo vertinimu, J. P. neatliktos bausmės dalis (3 metai 4 mėnesiai 16 dienų), kai nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ , neleidžia daryti iÅ¡vados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Tuo labiau, kad Å¡iuo metu nuteistasis neatlikęs net minimalios BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės. Nors atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis teismo sprendimÄ , tačiau su tuo susijusių aplinkybių vertinimas kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, įstatymo nedraudžiamas ir negali bÅ«ti laikoma neteisėtu.

Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas faktiÅ¡kai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai realiai užtikrinami tik jÄ atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į Å¡ias aplinkybes privaloma atsižvelgti. Vienas iÅ¡ bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, o tai reiÅ¡kia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip bÅ«tų iÅ¡kreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.

Nagrinėjamu atveju J. P. pažanga Å¡iuo metu dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Pataisos procesas yra ilgas ir sudėtingas, ir tam reikalingas laikas. Todėl ta aplinkybė, kad nuteistasis jau tikrai ilgÄ laikÄ atlikinėja bausmę yra suprantama, bet, įvertinus visumÄ aplinkybių, spręstina, kad Å¡is procesas dar turi tęstis struktÅ«ruotoje aplinkoje.

13. Bylos duomenys patvirtina, kad yra nemažai teigiamai nuteistÄ jį J. P. charakterizuojančių aplinkybių – nuteistasis trylika kartų skatintas, dirba, bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis atvirojoje kolonijoje, jam suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos ribų bei teisė trumpalaikių iÅ¡vykų metu kartÄ per savaitę laisvu nuo darbo metu iki dviejų parų grįžti į namus, jis palaiko ryÅ¡ius su artimaisiais, rodo motyvacijÄ siekti pozityvių asmenybės pokyčių, lygtinio paleidimo atveju turės gyvenamÄ jÄ vietÄ , vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, praeityje neteistas.

Tačiau vien tik Å¡ių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka. Kaip matyti iÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados, net ir po ilgo laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpio nuteistajam vis dar nustatomi du kriminogeniniai veiksniai, t. y., mÄ stymas ir elgesys, emocinė gerovė. Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, J. P. pripažįsta, kad yra tekę elgtis impulsyviai, priimti neatsakingus sprendimus, dėl ko teko gailėtis. Nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje nėra nuolatinių agresijos panaudojimo pavyzdžių, tačiau nuteistasis vienÄ ar daugiau kartų naudojo smurtÄ ar grasino smurtu siekdamas, kad kiti paklustų.

Nuteistasis apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Apie savo tikslus kalba labai nekonkrečiai. Nuteistasis sugeba suprasti ir tam tikru laipsniu priimti kitų požiūrį, tačiau pagrinde kai jo prašoma tai padaryti. J. P. savivertės jausmas pažemintas, savęs apibūdinti negeba.

14. IÅ¡ skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas Å¡ių nuteistajam nustatomų jo rizikÄ pakartotinai nusikalsti didinančių veiksnių visiÅ¡kai neanalizavo, tik pažymėjo, jog egzistuoja J. P. rizikÄ nusikalsti mažinantys veiksniai, tačiau nusikalstamÄ rizikÄ didinantys ir mažinantys veiksniai nebuvo analizuojami kartu įvertinant jų reikÅ¡mę bei santykį. AukÅ¡tesnės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, toks iÅ¡imtinai teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių jam nustatomų kriminogeninių bei apsauginių veiksnių vertinimas, neatsižvelgiant į tai kokios J.

P. savybės, jo elgesio ypatumai, kitos aplinkybės lėmė jų priskyrimÄ Å¡iam nuteistajam, yra pernelyg formalus, neleidžiantis padaryti kiek įmanoma tikslesnės iÅ¡vados apie jo pakartotinį nusikalstamumÄ lygtinio paleidimo taikymo atveju. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiÅ¡kiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumÄ . Todėl sprendžiant dėl nuteistojo daromos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ itin svarbus yra nuteistojo dedamų pastangų mažinti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ pakartotiniam nusikalstamumui vertinimas.

Vis dėlto Å¡iuo atveju, įvertinus prokurorės skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų Å¡ioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos.

15. AukÅ¡tesnės instancijos teismas taip pat pažymi, kad abejonių pakankama nuteistojo pažanga kelia ir alkoholio vartojimas. Nors Å¡i problema, remiantis byloje esančios Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, jo pakartotinį nusikalstamÄ elgesį galintiems paskatinti veiksniams ir nepriskiriama, tačiau jos įvertinimas, sprendžiant J. P. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , iÅ¡lieka aktualus. Nuteistasis nusikalstamas veikas, už kurių padarymÄ Å¡iuo metu atlieka jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog J. P. bÅ«damas laisvėje vartodavo alkoholį. Nors Å¡iuo metu nuteistasis supranta ir pripažįsta alkoholio paveikto elgesio galimÄ Å¾alÄ geriančiam asmeniui ir aplinkiniams, tačiau bausmės atlikimo metu tik nuo 2019 m. spalio 3 d. pradėjo lankyti AA grupes, o tai, skundÄ nagrinėjančio teismo vertinimu, leidžia abejoti, jog jis lygtinio paleidimo metu nepradės vėl vartoti alkoholio, kuris gali paskatinti jo nusikalstamÄ elgesį. Aplinkybė, kad J. P. nebaustas už alkoholio vartojimÄ pataisos namuose, neeliminuoja galimybės, jog išėjęs į laisvę jis vėl grįš prie Å¡io žalingo įpročio.

Šių duomenų visuma vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog lygtinio paleidimo atveju nuteistasis nevartos alkoholio ir savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumÄ , konstatuoja, kad nei Komisija, nei apylinkės teismas tinkamai neįvertino visų lygtiniam paleidimui taikyti reikÅ¡mingų aplinkybių, o padaryta iÅ¡vada, kad išėjęs į laisvę J. P. laikysis įstatymų ir nenusikals, prieÅ¡tarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojantys duomenys nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog J. P. pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , jau yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui. Dėl to prokurorės skundas tenkinamas, o apylinkės teismo nutartis, kuria patvirtintas Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, naikinama kaip nepagrįsta.

17. AukÅ¡tesnės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistasis atlikdamas bausmę pataisos namuose dar privalo panaikinti visus ar bent dalį jam nustatomų kriminogeninių veiksnių bei mažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuriÄ sudaro ir dinaminiai balai. Tai yra įmanoma J. P. giliau analizuojant savo netinkamÄ gyvenimo bÅ«dÄ , identifikuojant savo netinkamo elgesio priežastis ir pasekmes, savikritiÅ¡kiau vertinant savo asmenybę. Kadangi nuteistojo nusikalstamas veikas įtakojo alkoholio vartojimas, pataisos proceso metu jis turi dėti maksimalias pastangas, siekdamas eliminuoti alkoholio vartojimo sukeliamÄ rizikÄ jo teisėtam elgesiui.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : Kauno apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Danos Rutkauskaitės skundÄ tenkinti. Panaikinti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2021 m. gegužės 18 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2021 m. balandžio 26 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam J.

P. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai JÅ«ratė Jakubonienė Algirdas Jaliniauskas Valdas Vitunskas