ec1a9beb-cbf2-4fba-9997-6a7ae7bffc8b · Kauno apygardos teismas

                          Administracinė byla Nr. ATP-294-397/2012Proceso Nr. 4-19-3-01170-2011-0     Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4.;    (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. balandžio 25 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Z. V. apeliacinį skundÄ dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nutarimo Z.

V. administracinių teisės pažeidimų byloje, irn u s t a t ė : Z. V. administracinių teisės pažeidimų protokolas suraÅ¡ytas dėl to, kad jis 2011-11-21 apie 16.30 val., 5,6 km. kelio Eržvilkas-Tauragė, Jurbarko raj., vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio. Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis. Girtumas 1,46 promilės, tokiais veiksmais padarė pažeidimÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d.              Jurbarko rajono apylinkės teismas 2012-03-05 nutarimu paskyrė Z.

V. administracinę nuobaudÄ už pažeidimÄ numatytÄ ATPK 127 str. 3 d. – 4500 (keturių tÅ«kstančių penkių Å¡imtų) litų baudÄ su teisės vairuoto transporto priemonę atėmimu keturiems metams. Teismas nustatė, nors Z. V. neigia vairavęs transporto priemonę neblaivus, tačiau tai paneigia liudytojų E. B. ir T. M. parodymai. Kurie nurodo, kad tikrai buvo autoįvykis ir vairuotojo autoįvykio vietoje nebuvo. Nustatant girtumÄ Z. V. su girtumu sutiko. Kiti liudytojai, kurie yra pažeidėjo bendradarbiai nurodo, nejutę, kad jis yra iÅ¡gėręs. Gydytojas nurodė, kad jam nekilo įtarimų dėl girtumo.

Tyrimų neatliko. Teismas nurodė, kad netikėti policininkų parodymais nėra pagrindo. Jie nėra pažįstami, anksčiau konfliktų nebuvo. Liudytojo D. K. parodymai vertintini kaip pagalba Z. V. iÅ¡vengti atsakomybės. Visi žino, kad ligoninėje negalima vartoti alkoholinių gėrimų. PasiÅ«lymas iÅ¡gerti, kad nusiramintų ir geriau miegotų keistas, nes gulint ligoninėje raminamųjų gali paskirti gydytojas ir alkoholio vartojimas gali sukelti reakcijÄ su kitais vaistais. Skiriasi net iÅ¡gertų “skarbonkių” kiekis - liudytojas nurodo, kad Z.

V. iÅ¡gėrė dvi, pats Z. V. – vienÄ . Z. V. nurodo, kad buvo strese, tačiau sugebėjo daug kartų skambinti telefonu, (tik nesugebėjo paskambinti policijai), stiprus stresas negali tęstis kelias valandas. Vairuotojas privalo žinoti, kad po autoįvykio negali vartoti alkoholio ir tas draudimas yra neapribotas laiku. Teismas Z. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė. Anksčiau nebaustas administracine tvarka, todėl jam skirtina vidutinio dydžio administracinė nuobauda – bauda ir teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas.             Nesutikdamas su Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012-03-05 nutarimu, Z.

V. skundžia jį apeliacine tvarka ir praÅ¡o nutarimÄ panaikinti ir bylÄ nutraukti. Nurodo, kad suraÅ¡ant administracinio teisės pažeidimo protokolÄ nebuvo jokių įrodymų, kad jis vairavo automobilį iÅ¡gėręs. Teismas rėmėsi policijos pareigÅ«nų parodymais, kurie girtumÄ nustatė praėjus beveik Å¡eÅ¡ioms valandoms po autoįvykio. Kitų įrodymų teismas nesurinko ir netikrino.             Skundo autorius teigia, kad teisme apklaustas gydytojas T. B., kuris tuo metu dirbo ligoninėje ir apžiÅ«rėjo po autoįvykio nurodė, kad nenustatė jokių neblaivumo požymių, o bÅ«klę aprašė pagal objektyvius požymius.

Gydytojo parodymus patvirtina ir prie bylos prijungti medicininiai dokumentai. Apklausti liudytojais L. P., E. S., V. J. patvirtino, kad nejautė jokio alkoholio kvapo ir nepastebėjo jokių jo girtumo požymių.             Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai atmetė tÄ aplinkybę, kad po autoįvykio jis buvo sužalotas ir patyrė didžiulį stresÄ . VisiÅ¡kai nepagrįstas teismo motyvas, kad „stiprus stresas negali tęstis kelias valandas“, tačiau specialistai tuo klausimu nebuvo apklausti ir kad aÅ¡ buvau strese nebuvo paneigta bylos nagrinėjimo metu.

Be to nepagrįstas ir kitas motyvas, kad „sugebėjo daug katu skambinti telefonu“, tačiau pažvelgus į teismo gautas iÅ¡klotines (naudojuosi abonentu nr. 6111 14) matosi, kad 2011-11-21 skambino tik vienÄ kartÄ - 16:58, t.y. tuoj po autoįvykio, paskesni skambučiai padaryti pakeliui į ligoninę-18:15, ir ligoninėje 21:42). Teismas visiÅ¡kai nemotyvuotai atmetė liudytojo D. K. parodymus, kad jis atnešė alaus ir ligoninėje jį pavaiÅ¡ino, ir juos įvertino kaip pagalbÄ .             Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ nepateiktas.             Apeliacinis skundas atmestinas.             Apeliantui administracinė nuobauda paskirta pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, kuri nustato, kad <...> KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių <...> sugadinimÄ (apgadinimÄ ), kai jį padaro neblaivus (girtas) <...> asmuo, užtraukia baudÄ vairuotojams nuo keturių tÅ«kstančių iki penkių tÅ«kstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo penkiolikos iki trisdeÅ¡imties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudÄ nuo penkių tÅ«kstančių iki penkių tÅ«kstančių penkių Å¡imtų litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinį areÅ¡tÄ nuo deÅ¡imties iki dvideÅ¡imties parų su transporto priemonės konfiskavimu.             Nors apeliantas pažeidimo padarymo nepripažįsta, tačiau jo kaltė padarius jam inkriminuojamÄ administracinės teisės pažeidimÄ Ä¯rodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniu praneÅ¡imu dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, asmens blaivumo testo parodymais, eismo įvykio vietos schema, Z.

V. paaiškinimu, medicininiais dokumentais, pareigūnų E. B. ir T. M. parodymais kita bylos medžiaga. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.             Byloje surinktų įrodymų pagrindu darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Z. V. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,46 promilių girtumas), nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio, eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis Suzuki Jimmy, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) (deformuotas visas kėbulas, iÅ¡lūžęvisi ratai). Tuo jis pažeidė KET 14 punktÄ ir padarė pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 straipsnio 3 dalyje.             IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog Z. V. iÅ¡ esmės pripažįsta ir neginčija fakto, kad pažeidė Kelių eismo taisykles ir apgadino turtÄ . Savo paaiÅ¡kinime, suraÅ¡ytame administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymo dienÄ , teigė, kad nesuvaldęs automobilio įvažiavo į pakelės griovį ir virto, dėl ko jį iÅ¡tiko Å¡okas.

Po kiek laiko paskambino į darbÄ . Jautėsi patenkinamai, nuo apdaužyto kÅ«no ir galvos skausmo. Ä® įvykio vietÄ atvyko bendradarbiai, buvo praneÅ¡ta kelių policijai apie įvykį, o jį draugai nuvežė į Jurbarko ligoninės priėmimo skyrių. Atėjęs jo aplankyti žmonos pusseserės draugas D. K. atnešė alaus, kurį jis iÅ¡gėrė. Po 22 val. atėję pareigÅ«nai davė pÅ«sti į alkotesterį ir nustatė jo neblaivumo laipsnį. RytÄ , savijautai pagerėjus, buvo iÅ¡raÅ¡ytas iÅ¡ ligoninės (b.l. 12).

Teismo posėdžio metu Z. V. patvirtino savo parodymus ir teigė, kad nežinojo, kad ligoninėje negalima gerti alkoholio. Žinojo, jog Kelių eismo taisyklėse parašyta, kad iki aplinkybių išsiaiškinimo alkoholio vartoti negalima.              Remdamasis išrašu iš medicininių dokumentų, apeliantas teigia, kad buvo įvykio metu blaivus, jį apžiūrėjo gydytojas ir nenustatė jokių neblaivumo požymių, paaiškindamas, jog ligoninėje jį aplankė D.

K. ir atnešė alaus, ir jis iÅ¡gėrė 0,5 litro Amsterdam skardinę alaus. Policijos pareigÅ«nai atvykę į ligoninę jam nustatė 1,46 ‰ alkoholio. Liudytojas T. M. teismo posėdyje parodė, kad vyko į ligoninę ir nustatė apeliantui blaivumÄ , nes kolega iÅ¡ kitos pamainos nesuspėjo. Seselė nurodė, kurioje palatoje guli Z. V., jis palatoje gulėjo vienas ir jam buvo nustatytas neblaivumas. Jis su neblaivumu sutiko. Be to, iÅ¡ byloje esančių eismo įvykio metu apgadinto automobilio Suzuki Jimmy, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) (deformuotas visas kėbulas, išlūžę visi ratai) matyti, jog automobilio apgadinimai yra pakankamai rimti, dėl ko Z. V. turėjo suprasti, kad dalyvavo eismo įvykyje, kurio aplinkybes turės aiškintis policijos pareigūnai.              Iš byloje esančio asmens blaivumo testo matyti, jog 2011 m. lapkričio 21 d., 22.18;03 val. alkoholio matavimo prietaisu Z. V. buvo nustatytas 1,46 promilių neblaivumas, su alkotesterio parodymais asmuo sutiko ir tai patvirtino parašu (b. l. 9).

Kita vertus, tiek teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliaciniame skunde teigiama, kad asmuo alkoholį vartojo jau po įvykio, argumentuojant tuo, jog asmuo apžiūrėtas gydytojo, girtumas nebuvo nustatytas, o alkoholį vartojo jau po įvykio.              Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neblaivumo pažeidimo padarymo metu ir kritiškai vertina Z. V., parodymus, jog jis alkoholinius gėrimus vartojo po eismo įvykio ligoninėje, kuomet D.

K. atnešė alaus ir jis iÅ¡gėrė, kadangi jie paneigiami kitais byloje esančiais įrodymais. Policijos pareigÅ«nų tarnybiniuose praneÅ¡imuose iÅ¡sakyti paaiÅ¡kinimai ir parodymai teisme patvirtina, jog eismo įvykio metu Z. V. buvo neblaivus, o jo iÅ¡kelta versija apie į ligoninę atėjusį draugÄ , su kuriuo jis gėrė alkoholinius gėrimus, yra nepagrįsta jokiais kitais įrodymais, tik bylos baigtimi suinteresuoto asmens paaiÅ¡kinimu. Z. V. teiginys, kad po įvykio ligoninėje vartojo alkoholinius gėrimus, nurodydamas, jog nežinojo, kad gydymosi įstaigose negalima vartoti alkoholinių gėrimų yra nepagrįstas.

Teismas pabrėžia, kad KET 233 punktas numato pareigÄ su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams iÅ¡kart po eismo įvykio nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad Z. V. suvokė, jog pažeidė Kelių eismo taisykles, konstatuotina, kad jam kilo pareiga laikytis KET 233 punkto reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas nerado pagrindo netikėti alkoholio matuoklio parodymais, nors alkoholio kiekis buvo nustatytas praėjus daugiau nei keturioms valandoms po įvykio, tačiau manytina jog uždelstas patikrinimo laikas nėra pagrindas manyti, kad Z.

V. įvykio metu buvo blaivus.             Apeliacinio skundo argumentai ir Z. V. teiginiai, kad jis buvo apžiÅ«rėtas gydytojo, kuris nenustatė jokių girtumo požymių, yra nepagrįsti. Abejonių nekyla, kad Z. V. kreipėsi po įvykio į VÅ¡Ä® Jurbarko ligoninę dėl galvos plaukuotos dalies bei Å¾Ä sto sumuÅ¡imo. Jis buvo apžiÅ«rėtas gydytojo. Tačiau byloje nustatyta, kad gydytojas apžiÅ«rėjęs Z. V. jo bÅ«klę aprašė pagal objektyvius požymius.

Byloje nėra duomenų, kad Z. V. būtų atlikti ambulatoriniai tyrimai (paimtas kraujas, paimtas kraujo mėginys alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti), todėl ta aplinkybė, kad gydytojas objektyviai nenustatė Z. V. neblaivumo, nepaneigia fakto, kad eismo įvykį jis sukėlė apsvaigęs nuo alkoholio.                    Iš pateiktų medicininių dokumentų (asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelė Nr. 11-4384) matyti, kad Z. V. taikyta stebėjimo paslauga, skirtas gydymas analgetikai, infuroterapija.

Rekomenduojamas rėžimas. Z. V. gimęs 1959-01-25, turintis vairuotojo staÅ¾Ä nuo 1985 m., jam bÅ«nant gydytojų priežiÅ«roje ir vartojant analgetikus teigti, kad nežinojo, jog negalima vartoti alkoholio gydymosi įstaigose yra nepagrįsti. Ne tik gydymo įstaigose, bet ir vartojant vaistus (ypatingai analgetikus) alkoholio vartojimas yra griežtai draudžiamas.              Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytai iÅ¡vadai, kad liudytojo D. K. parodymai, kad jis atėjo aplankyti apelianto ir atnešė alaus, kurį pastarasis iÅ¡gėrė, vertintini pagalba Z.

V. siekiant iÅ¡vengti atsakomybės. Apelianto iÅ¡kelta versija yra paneigta byloje surinktų parodymų visuma ir vertintina siekiu iÅ¡vengti atsakomybės už padarytÄ pažeidimÄ .              Pabrėžtina, jog jokių aplinkybių, dėl kurių pareigÅ«nai bÅ«tų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, apeliantas nenurodė, tokių nenustatė ir teismas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais teismas pagrįstai nesirėmė, nes jo nurodyta įvykio eiga prieÅ¡taravo kitiems bylose surinktiems įrodymams, kurių visumos pakako Z.

V. kaltei dėl jam inkriminuoto pažeidimo konstatuoti.             Tad, atsižvelgiant į paminėtÄ ir įvertinant byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Z. V. pagrįstai pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimÄ numatytÄ ATPK 127 str. 3 d. ir jam paskirtoji administracinė nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Dėl Å¡ių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.             Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas              n u t a r ė :              Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir Z. V. apeliacinio skundo netenkinti.             Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ .

Teisėjas                                                                                       Gytis Večerskas