ec192e79-1dc9-4a00-af88-e59197b4a8ce · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-84-527/2014;procesinio dokumento kategorijos: 30.2; 30.9.1; 121.14; 121.21. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 10 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Jolitos Cirulienės (pirmininkė ir pranešėja), Leono Jachimavičiaus ir Izoldos Nėnienės, sekretoriaujant Ievai Gegieckaitei,dalyvaujant ieÅ¡kovui R. M. ir jo atstovui advokatui Gyčiui Jaliniauskui,atsakovui K. V. ir jo atstovui advokatui Kęstučiui Jonaičiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R.

M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2073-192/2013 pagal ieÅ¡kovo R. M. ieÅ¡kinį atsakovui K. V. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, n u s t a t ė:I. Ginčo esmėIeÅ¡kovas ir atsakovas yra garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), (toliau – ginčo garažas), bendraturčiai, kuriems priklauso po 1/2 dalį. Byloje ginčas kilo dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«dų – atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo.

IeÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu (b. l. 51–53) prašė įpareigoti atsakovÄ per 7 dienas nuo teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos sudaryti galimybę ieÅ¡kovui naudotis 1/2 dalimi ginčo garažo bei netrukdyti ieÅ¡kovui naudotis nurodyta garažo dalimi; patvirtinti ginčo garažo naudojimosi tvarkÄ pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ pasiÅ«lymÄ (planÄ ), nustatant ieÅ¡kovui naudotis garažo dalimi „A“, o atsakovui – garažo dalimi „B“. IeÅ¡kovas, nuosavybės teisę į dalį garažo įgijęs 2012-04-19 dovanojimo sutarties pagrindu, teigia nuo to laiko savo turtu naudotis negalįs, nes atsakovas yra neteisėtai užvaldęs ieÅ¡kovui priklausančiÄ garažo dalį, sÄ moningai neleidžia ieÅ¡kovui ja naudotis, neperduoda garažo raktų, dėl ko ieÅ¡kovas negali teisėtai ir netrukdomai patekti į jam priklausančiÄ garažo dalį ir ja naudotis.

IeÅ¡kovas nepageidauja gauti kompensacijos už atidalinamÄ turto dalį ir siekia naudotis jam priklausančia garažo dalimi. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė atidalinti atsakovui bendrÄ ja daline nuosavybės teise su ieÅ¡kovu priklausančiÄ 1/2 dalį ginčo garažo (bokso), priteisiant jį atsakovui natÅ«ra, o ieÅ¡kovui priteisiant iÅ¡ atsakovo 8 750 Lt piniginę kompensacijÄ , kuriÄ atsakovas įsipareigoja sumokėti ieÅ¡kovui per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovas garažu naudojasi vienasmeniÅ¡kai jau 20 metų, garaže laiko jam priklausančius įrankius ir daiktus, garažas yra skirtas ir tinkamas tik vienai transporto priemonei (automobiliui) laikyti.

PrieÅ¡ingai nei teigė ieÅ¡kovas, ne atsakovas, o ieÅ¡kovas, įsigijęs dalį garažo, įvairiais bÅ«dais (užstatydamas įvažiavimÄ Ä¯ garaÅ¾Ä statybinėmis medžiagomis, padėdamas įvairius daiktus ant dalies garažo vartų) pradėjo trukdyti atsakovui naudotis jam nuosavybės teise priklausančia garažo dalimi, netgi atsakovui visaip grasinti, siekdamas, kad atsakovas savo garažo dalį perleistų ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovas ne kartÄ leido atsakovui suprasti, kad ieÅ¡kovo tikslas yra priversti atsakovÄ atsisakyti garažo dalies, jÄ parduodant pirmumo teisę turinčiam bendraturčiui.

IeÅ¡kovui tuo pačiu adresu priklauso dar kiti 6 (Å¡eÅ¡i) analogiÅ¡kos paskirties objektai, t. y. garažai (boksai). Ne tik ketverius nuo turto paveldėjimo metus, bet jau daugiau kaip 20 metų atsakovas savo velionio tėvo pritarimu ir leidimu naudojosi garažu savo nuožiÅ«ra, jį prižiÅ«rėjo ir jo bÅ«klę pastoviai gerino savo lėšomis ir pastangomis. Garažo bendraturčiu tapus ieÅ¡kovui, tarp ginčo Å¡alių prasidėjo pastovÅ«s nesutarimai dėl naudojimosi garažu tvarkos. Ginčo garažui esant tik 31,78 kv. m bendro ploto, jis yra nedalus praktiniam naudojime, tinkamas vos vieno lengvojo automobilio saugojimui, turi tik vienÄ Ä¯važiavimÄ , todėl naudoti pagal paskirtį dviejų asmenų reikmėms, nesudarant konfliktinių situacijų, yra neįmanoma.

Garažas buvo atsakovo mirusio tėvo, todėl jis nori garaÅ¾Ä iÅ¡saugoti. Nors garažas ir priklausė tėvui, tačiau atsakovas 20 metų naudojosi garažu, jį apÅ¡ildė, keitė stogÄ . Garaže atsakovas vykdo veiklÄ , turi verslo liudijimÄ , taip pat mėgsta tvarkyti automobilius. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėKauno apylinkės teismas 2013-06-11 sprendimu (b. l. 119–123) patikslintÄ ieÅ¡kinį atmetė, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. Teismas atidalino turtÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, pripažino atsakovui nuosavybės teisę į ieÅ¡kovui priklausančiÄ 1/2 dalį ginčo garažo, ieÅ¡kovui priteisė iÅ¡ atsakovo 8 750 Lt piniginę kompensacijÄ , o iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui priteisė 3 263 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teismas, įvertinęs, kad nagrinėjamuoju atveju nėra ieÅ¡kovo reikalavimo padalinti ginčo turtÄ natÅ«ra, kad ginčo objektas (garažas) negali bÅ«ti apskritai padalintas natÅ«ra dėl to, kad yra nedalus (t. y. techniÅ¡kai neįmanoma atskirti turto dalių), pirmiausiai sprendė klausimÄ dėl galimybės nustatyti ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ naudojimosi garažu tvarkÄ . IÅ¡ pateikto ieÅ¡kovo siÅ«lomo garažo naudojimosi tvarkos nustatymo pasiÅ«lymo (b. l. 96–104) teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas ginčo garaÅ¾Ä siÅ«lo naudoti bendraturčiams pusiau, t. y. po 8,24 m2, suteikiant ieÅ¡kovui teisę naudotis garažo dalimi „A“, o atsakovui – garažo dalimi „B“, dalių plotis – po 1,5 m, atitinkamai padalinant ir garažo rÅ«sį po 7,09 m2.

Atsižvelgęs į tai, kad garažų paskirties pastatai apibÅ«dinami kaip pastatai, skirti transporto priemonėms laikyti ir remontuoti (LR aplinkos ministro 2003-06-11 įsakymu Nr. 289 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“), teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad, patvirtinus ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ naudojimosi daiktu tvarkÄ , kur kiekvienam bendraturčiui tenkančios dalies plotÄ sudaro tik 1,5 m, naudoti ginčo Å¡alims priklausančiÄ patalpÄ kaip garaÅ¾Ä , t. y. laikyti jame Å¡alių automobilius, bÅ«tų neįmanoma, o ginčo patalpa neatitiktų savo paskirties.

Teismas atmetė ieÅ¡kovo argumentÄ , kad Å¡alims paskirtose dalyse bÅ«tų galima laikyti mažesnes transporto priemones (dviratį, motociklÄ ir t. t.), laikė, kad, patvirtinus ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ naudojimosi garažu tvarkÄ , patalpos panaudojimo pagal paskirtį galimybės žymiai sumažėtų, kas neabejotinai sÄ lygotų neracionalų bei neefektyvų patalpos panaudojimÄ bei pažeistų su tokia naudojimosi tvarka nesutinkančio bendrasavininkio teises. Teismas taip pat sutiko su atsakovo argumentais, kad praÅ¡oma nustatyti naudojimosi tvarka neužtikrins kilusio ginčo tarp bendrasavininkų iÅ¡sprendimo, kadangi nepaÅ¡alins konfliktinės situacijos, o jÄ galimai tik padidins.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamo ginčo atveju nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarkÄ pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ projektÄ nėra galimybių, todėl ieÅ¡kinio reikalavimus atmetė. Teismo nuomone, priimtiniausias tarp Å¡alių kilusio ginčo iÅ¡sprendimo bÅ«das nagrinėjamu atveju yra atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, nes jis leidžia visiÅ¡kai nutraukti bendrosios dalinės nuosavybės teisinius santykius ir iÅ¡spręsti konfliktÄ iÅ¡ esmės. Atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes priteisti kompensacijÄ ieÅ¡kovui be jo sutikimo galima, kadangi ieÅ¡kovo interesas naudotis bendrÄ ja daline nuosavybe vertintinas kaip mažiau svarbus nei atsakovo.

IeÅ¡kovas turi 6 kitus garažus, esančius Å¡alia ginčo garažo, tuo tarpu atsakovui tai vienintelis garažas. IeÅ¡kovas ginčo objektÄ Ä¯gijo neatlygintinai, dovanojimo sutarties pagrindu, kaip nurodė pats ieÅ¡kovas, po tarp atsakovo ir jo brolio kilusio konflikto, tuo tarpu atsakovas garažo dalį paveldėjo iÅ¡ mirusio tėvo, kuris šį garaÅ¾Ä valdė daugelį metų, todėl teismas laikė, kad atsakovui Å¡is daiktas turi didesnę emocinę ir praktinę vertę. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad teisinga ir racionalu bÅ«tų tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir atidalinti ieÅ¡kovo dalį, atsakovui iÅ¡mokant jam kompensacijÄ pinigais.

Atsakovo pasiÅ«lyta 8 750 Lt kompensacija ieÅ¡kovui už jam natÅ«ra atitenkančiÄ turto dalį yra teisinga, kadangi atitinka daikto dalies rinkos vertę, nustatytÄ 2012-04-12 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e (b. l. 22). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiIeÅ¡kovas apeliaciniu skundu (b. l. 125–128) praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2013-06-11 sprendimÄ panaikinti, ieÅ¡kinį tenkinti, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nes teismas visiÅ¡kai nesigilino į ieÅ¡kovo ir atsakovo pateiktus argumentus bei paaiÅ¡kinimus, nevertino raÅ¡ytinių įrodymų (2012-09-20 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ nurodytų aplinkybių), kurie patvirtino faktÄ , jog garažas pagal jo tikrÄ jÄ paskirtį niekada nebuvo ir negalėjo bÅ«ti naudojamas, t. y. atsakovas jame automobilio nelaikė ir nelaiko, o ieÅ¡kovas to daryti taip pat neketina. Tiek ieÅ¡kovas, tiek ir atsakovas abiems priklausančias 1/2 garažo dalis ketina naudoti daiktų sandėliavimui, kÄ iki Å¡iol darė atsakovas, todėl teismo nurodyti argumentai apie negalimumÄ nustatyti naudojimosi garažu tvarkÄ , kuri tenkintų abiejų Å¡alių poreikius, yra nepagrįsti byloje esančia medžiaga.Teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į ieÅ¡kovo, kaip lygiateisio turto savininko, iÅ¡reikÅ¡tÄ norÄ naudotis jam priklausančiu turtu.

CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalimi, ginčas dėl naudojimosi bendrais nekilnojamaisiais daiktais sprendžiamas vadovaujantis nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ , atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tiek ieÅ¡kovas, tiek ir atsakovas garaÅ¾Ä valdo, naudoja ir juo disponuoja lygiomis dalimis – po 1/2 dalį, taigi tiek ieÅ¡kovui, tiek atsakovui siekiant nekilnojamuoju daiktu naudotis, pirmenybė turėjo bÅ«ti taikoma naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymui, o ne nekilnojamojo daikto atidalinimui.

Yra visos galimybės garaÅ¾Ä naudoti bendru ieÅ¡kovo ir atsakovo sutarimu, nustatant naudojimosi garažu tvarkÄ ir nenutraukiant bendrosios dalinės nuosavybės teisių. IeÅ¡kovo pasiÅ«lyta garažo naudojimosi tvarka bendraturčiams yra tinkama, be to, iÅ¡sprendžianti visas konfliktines bendraturčių situacijas, t. y. bendraturčiams priskirtos naudotis garažo dalys bÅ«tų viena nuo kitos atskirtos, bÅ«tų įrengti atskiri įėjimai į kiekvienam bendraturčiui priklausančiÄ garažo dalį, tokiu bÅ«du bendraturčiai visiÅ¡kai netrukdomai vienas nuo kito galėtų įgyvendinti savo nuosavybės teises bei toliau jame sandėliuoti savo daiktus.Civiliniame kodekse imperatyviai numatyta, jog niekas neturi teisės paimti iÅ¡ savininko nuosavybę prievarta, iÅ¡skyrus įstatymų numatytus atvejus; reikalauti, kad savininkas prieÅ¡ savo valiÄ sujungtų savo nuosavybę su kito savininko nuosavybe (CK 4.93 str. 2 d.).

IeÅ¡kovas buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kęs savo pozicijÄ dėl naudojimosi garažu tvarkos nustatymo ir nesutiko gauti kompensacijÄ už atidalinamÄ jam priklausančiÄ garažo dalį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005-11-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005 nurodė, jog pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį kompensacija už turėtÄ dalį bendrojoje nuosavybėje, nesant bendraturčio sutikimo, galima iÅ¡imtiniais atvejais, vienas iÅ¡ jų, kai: faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iÅ¡ bendraturčio paėmimas neturėtų bÅ«ti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrÄ ja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus.

Tiek ieÅ¡kovui, tiek atsakovui priklauso po 1/2 garažo dalį; tiek ieÅ¡kovas, tiek ir atsakovas, bÅ«dami garažo bendraturčiais, siekia lygiaverčiai naudotis jiems priklausančiomis garažo dalimis; ieÅ¡kovas nesutiko gauti kompensacijos už jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiÄ 1/2 garažo dalį, todėl atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės neturėjo bÅ«ti taikomas. Teismas, atidalindamas turtÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovui suteikė prioritetÄ , tokiu bÅ«du iÅ¡ esmės pažeisdamas ieÅ¡kovo kaip savininko interesus lygiateisiÅ¡kai valdyti, naudoti ir disponuoti jam priklausančia garažo dalimi.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005-11-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005 nurodė, jog pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį kompensacija už turėtÄ dalį bendrojoje nuosavybėje, nesant bendraturčio sutikimo, paprastai priteisiama atsidalijimo siekiančiam bendraturčiui.

Å iuo atveju bÅ«tent atsakovas, o ne ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė norÄ atidalinti bendrÄ ja jungtine nuosavybe priklausantį garaÅ¾Ä , todėl kompensacija turėjo bÅ«ti priteisiama atsakovui, o atsakovui priklausanti 1/2 garažo dalis po atidalinimo priskirta ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovas atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį buvo nurodęs, jog su garažo atidalinimu sutiktų tuo atveju, jeigu atsakovas sutiktų iÅ¡ ieÅ¡kovo gauti 8 750 Lt dydžio piniginę kompensacijÄ , o atsakovui priklausanti 1/2 garažo dalis po atidalinimo atitektų ieÅ¡kovui.IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog atsakovo tėvas J.

V. garažo savininku tapo tik 2008-09-22 ir 2008-12-01 iÅ¡duotų paveldėjimo teisių liudijimų pagrindu, taigi visiÅ¡kai nepagrįsti tiek atsakovo, tiek ir teismo argumentai, jog atsakovas garaÅ¾Ä valdė 20 metų. Nei atsakovo tėvas, nei pats atsakovas neturėjo teisės naudotis garažu anksčiau nei nuo 2008-09-22. Atsakovas tik 2008-09-22 paveldėjimo teise ir 2009-01-14 pirkimo–pardavimo sutartimi tapo garažo 1/2 dalies savininku, taigi yra teisėtas 1/2 garažo dalies valdytojas apie 4 metus.

Teismo sprendimas atidalinti turtÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, papažįstant atsakovui nuosavybės teisę į ieÅ¡kovui priklausančiÄ 1/2 dalį garažo, argumentuojant tuo, jog atsakovas neva valdė garaÅ¾Ä 20 metų, taip pat negali bÅ«ti laikomas pagrįstu.Atsakovas, turėdamas nuosavybės teisę tik į 1/2 garažo dalį, turėjo žinoti ir suprasti, jog, atsiradus naujam 1/2 garažo dalies savininkui, jis privalės netrukdyti kitam bendraturčiui įgyvendinti savo nuosavybės teises.

Atsakovas niekada nebuvo vienintelis garažo savininkas, todėl akivaizdu, jog garažo, nesant kito bendraturčio sutikimo, teisėtai valdyti ir juo naudotis negalėjo. Vien ta aplinkybė, jog ankstesnis bendraturtis (atsakovo brolis) jam priklausančia garažo dalimi nesinaudojo, nesudaro pagrindo užkirsti keliÄ naujajam bendraturčiui naudotis jam priklausančiu turtu ir tokiu bÅ«du pažeisti jo, kaip naujojo savininko teises turtÄ naudoti, jį valdyti ir disponuoti savo nuožiÅ«ra.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2013-06-11 sprendimÄ palikti nepakeistÄ (b. l. 134–138).

Atsakovo nuomone, teismas tinkamai bei iÅ¡samiai įvertino įrodymus, todėl priėmė teisėtÄ sprendimÄ . Atsakovas naudoja garaÅ¾Ä pagal tiesioginę jo paskirtį. Garažas – tai patalpa ar atskiras pastatas, skirtas transporto priemonėms saugoti ir (ar) remontuoti. Garažo tiesioginė paskirtis nurodo, kad jis nebÅ«tinai skirtas automobilį nuolatos laikyti garaže. Garažo paskirtis siejama ir su automobilio remontu. Tuo tikslu ginčo garaže yra įrengtas ir rÅ«sys, skirtas automobilio visapusiÅ¡kam remontui.

Įrankių bei automobilių detalių laikymas garaže patvirtina, kad iš atsakovo pusės jis naudojamas pagal paskirtį (net 20 metų). Jeigu būtų tenkintas ieškovo reikalavimas ir būtų nustatyta naudojimosi garažu tvarka, atsakovas prarastų galimybę naudotis patalpa kaip garažu bei elementariai neturės, kur laikyti savo automobilį, nes jokios kitos panašios patalpos atsakovas neturi. Tuo tarpu ieškovas apeliaciniame skunde pripažįsta, kad pats net neketina ginčo garažo naudoti pagal tiesioginę paskirtį:

„Garažas pagal jo tikrÄ jÄ paskirtį niekada nebuvo ir negalėjo bÅ«ti naudojamas, t. y. atsakovas jame automobilio nelaikė ir nelaiko, o ieÅ¡kovas to daryti taip pat neketina“. IÅ¡ 2012-09-20 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ taipogi akivaizdu, kad ieÅ¡kovui reikalingas ne garažas, tačiau sandėlis, nes jis jame nori sandėliuoti statybines medžiagas. Pirmos instancijos teismas priėmė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad „ieÅ¡kovo interesas naudotis bendrÄ ja daline nuosavybe vertintinas kaip mažiau svarbus nei atsakovo“.

Šį faktÄ patvirtina ir aplinkybė, kad ieÅ¡kovui tuo pačiu adresu priklauso dar kiti 6 (Å¡eÅ¡i) analogiÅ¡kos paskirties objektai, t. y. garažai (boksai), taigi, poreikį saugoti savo daiktus ieÅ¡kovas neabejotinai turi galimybę patenkinti bet kuriame iÅ¡ minėtų papildomai jam nuosavybės teise priklausančių turto vienetų.Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas nurodo, kad „teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į ieÅ¡kovo, kaip lygiateisio turto savininko, iÅ¡reikÅ¡tÄ norÄ naudotis jam priklausančiu turtu.

IeÅ¡kovo kreipimasis į teismÄ dėl garažo naudojimosi tvarkos nustatymo tik patvirtina faktÄ , kad ieÅ¡kovas jam priklausančia garažo dalimi ketina naudotis“. IeÅ¡kovas yra patvirtinęs, jog garažo pagal jo tikrÄ jÄ paskirtį nenaudojo ir neketina naudoti. Teismas labai detaliai motyvavo, kodėl sprendžiant ginÄÄ tarp dviejų bendrasavininkų buvo pasirinktas ne turto naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymas, o atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į jau suformuotÄ teismų praktikÄ bei į tai, kad naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo atvejai gali bÅ«ti pripažinti neteisėtais, bÅ«tent: kai Å¡ia tvarka inter alia nepagrįstai suteikiamas prioritetas vienam iÅ¡ bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomiÅ¡kÄ daikto naudojimÄ ; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises.

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo Å¡alys), įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus. Dėl to jų teismui pateikiamuose naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektuose turi bÅ«ti stengiamasi užtikrinti kiek įmanoma efektyvesnį ir racionalesnį daikto naudojimÄ ; atsižvelgta į ginčo Å¡alių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, siÅ«loma naudojimosi tvarka turi bÅ«ti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktÄ pagal paskirtį gauti maksimaliÄ naudÄ .

SiÅ«lomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi bÅ«ti iÅ¡laikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarkÄ nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos. Nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi bÅ«ti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti.IeÅ¡kovo siekis bet kokiu atveju patvirtinti naudojimosi ginčo garažu naudojimosi tvarkÄ , taip neiÅ¡vengiant konfliktų bei visiÅ¡kai ignoruojant statinio tiesioginę paskirtį (t. y. garažo, kuris skirtas transporto priemonėms saugoti ir (ar) remontuoti, o ne sandėliuoti medžiagas), neatitinka suformuotos teismų praktikos bei neteisėtas.

Be to, ieÅ¡kovas nepateikia įrodymų, kad siÅ«lomoje naudojimosi tvarkoje numatyti statinio (garažo) pakeitimai (pertvaros - sienos statymui, atskirų įėjimo angų lauko sienoje iÅ¡kirtimui) yra galimi pagal teisės aktus, t. y. suderinti su kompetentingomis priežiÅ«ros institucijomis. Patvirtinus ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ naudojimosi daiktu tvarkÄ , naudoti ginčo Å¡alims priklausančiÄ patalpÄ kaip garaÅ¾Ä , t. y. laikyti jame ginčo Å¡alių transporto priemones (kai pagrindinis patalpos plotas vos 17,04 kv. m), įvažiuoti į patalpÄ (ieÅ¡kovo pateiktame plane įvažiavimas panaikintas, siÅ«lomi tik du atskiri įėjimai į patalpÄ ) bÅ«tų fiziÅ¡kai neįmanoma.

Patalpa taptų tinkama tik daiktų saugojimui (sandėliavimui), taigi tikslinė patalpos paskirtis bÅ«tų pakeista iÅ¡ garažo į sandėliavimo, tuo sÄ lygojant neracionalų bei neefektyvų patalpos naudojimÄ . Nagrinėjamu atveju garažas savaime nėra dalus, todėl jame suformuoti atskirus turto vienetus be realios žalos turtui yra neįmanoma, o daikto padalijimas natÅ«ra abiems bendraturčiams nustatant tokio daikto naudojimosi tvarkÄ sudarytų realiÄ grėsmę, kad ateityje tarp ginčo Å¡alių kiltų nesutarimai dėl bendros patalpos naudojimo tvarkos, taip pat įvertinant paÅ¡lijusius ir nedraugiÅ¡kus ginčo Å¡alių santykius bendras daikto naudojimas keltų neigiamus iÅ¡gyvenimus, todėl protingas ir teisingas nekilnojamojo turto padalijimo tarp bendraturčių bÅ«das yra daikto priteisimas natÅ«ra atsakovui, įpareigojant atsakovÄ kompensuoti ieÅ¡kovo nekilnojamojo turto dalį pinigais, t. y. sumokant ieÅ¡kovui 8 750 Lt dydžio piniginę kompensacijÄ .Nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas prioritetÄ suteikė atsakovui.

Byloje buvo pareikÅ¡tas prieÅ¡ieÅ¡kinis, kuriuo buvo pareikÅ¡tas teisėtas reikalavimas atidalinti atsakovui bendrÄ ja daline nuosavybe su ieÅ¡kovu priklausantį turtÄ , priteisiant ieÅ¡kovo turtÄ atsakovui natÅ«ra bei iÅ¡mokant piniginę kompensacijÄ ieÅ¡kovui, darytina iÅ¡vada, kad bendraturčio teisės į turto atidalijimÄ Ä¯gyvendinimas negali bÅ«ti laikomas prioritetu kitam bendraturčiui suteikimu.Apeliantas teigia, kad „visiÅ¡kai nepagrįsti tiek atsakovo, tiek ir teismo argumentai, jog atsakovas garaÅ¾Ä valdė 20 metų“.

Iki ieÅ¡kovui 2012-04-19 dovanojimo sutartimi įsigyjant 1/2 dalį Å¡io garažo, atsakovas garaÅ¾Ä daugiau kaip 20 metų valdė naudojimosi teise, o bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo nuo 2008-09-22 (kuomet iÅ¡ mirusio tėvo paveldėjo 1/3 dalį), vėliau 2009-01-14 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu savo nuosavybės dalį garaže padidino iki 1/2 dalies.IeÅ¡kovas nurodo, kad „atsakovas, o ne ieÅ¡kovas, pareiÅ¡kė norÄ atidalinti bendrÄ ja jungtine nuosavybe priklausanti garaÅ¾Ä , todėl kompensacija turėjo bÅ«ti priteisiama atsakovui, o atsakovui priklausanti 1/2 garažo dalis po atidalinimo priskirta ieÅ¡kovui“.

Kadangi Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas savo reikalavimuose neprašė teismo apginti jo teisės atidalinant jam bendrÄ ja daline nuosavybe priklausantį turtÄ , priteisiant ieÅ¡kovui atsakovo dalį natÅ«ra, o atsakovui iÅ¡mokant piniginę kompensacijÄ , todėl akivaizdu, kad teismas ir negalėjo priimti tokio sprendimo, prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų išėjęs už ieÅ¡kinio ribų. CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostata leidžia kompensacijÄ priteisti vienam ar keliems atidalijamiems bendraturčiams, o ne tik atidalijimo praÅ¡ančiam bendraturčiui.

Vadovaujantis protingumo ir proporcingumo principais atidalijama taip, kad nuosavybės objektÄ bÅ«tų galima naudoti pagal paskirtį ir gauti iÅ¡ jo ekonominės naudos. Teismų praktikoje akcentuojama, jog esant klausimui dėl kompensacijos priteisimo svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar asmuo turi galimybę sumokėti kompensacijÄ . Tuo tarpu ieÅ¡kovas iÅ¡ viso nenurodo, ar turi tokiÄ galimybę. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str.). Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį (CK 4.75 str. 1 d.).

Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str. 1 d.) arba nustatyti tvarkÄ , pagal kuriÄ bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis bendrÄ ja daline nuosavybe valdomo namo, buto patalpomis, atsižvelgdamas į savo dalį, turimÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje esminis ginčas tarp Å¡alių kilo dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«dų – atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo.Pirmosios instancijos teismas pirmiausiai sprendė klausimÄ dėl galimybės nustatyti ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ naudojimosi garažu tvarkÄ ir konstatavo, jog, patvirtinus ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ naudojimosi garažu tvarkÄ , ginčo patalpa pilnai neatitiktų savo paskirties, patalpa bÅ«tų naudojama neracionaliai ir neefektyviai bei pažeistų su tokia naudojimosi tvarka nesutinkančio atsakovo teises, be to, tokia naudojimosi tvarka nepaÅ¡alintų konfliktinės situacijos, o galimai jÄ dar padidintų.Apeliantas, nesutikdamas su teismo argumentais, nurodo, jog tiek ieÅ¡kovas, tiek ir atsakovas abiems priklausančias garažo dalis (po ½) ketina naudoti daiktų sandėliavimui, kÄ iki Å¡iol darė atsakovas, todėl teismo nurodyti argumentai apie negalimumÄ nustatyti naudojimosi garažu tvarkÄ , kuri tenkintų abiejų Å¡alių poreikius, yra nepagrįsti byloje esančia medžiaga.Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamuoju atveju reikia įvertinti tiesioginę ginčo patalpos paskirtį.

Garažas – tai patalpa ar atskiras pastatas, skirtas transporto priemonėms saugoti ir (ar) remontuoti. Garažo tiesioginė paskirtis nurodo, kad jis nebÅ«tinai skirtas automobilį nuolatos laikyti garaže. Garažo paskirtis siejama ir su automobilio remontu. Nustatyta, kad tuo tikslu ginčo garaže yra įrengtas ir rÅ«sys, skirtas automobilio visapusiÅ¡kam remontui. Atsakovas nurodė, kad jis garaže laiko įrankius ir automobilių detales, todėl spręstina, kad atsakovas, garaÅ¾Ä naudodamas automobilių remontui, tokiu bÅ«du garaÅ¾Ä naudojo pagal paskirtį.

Jeigu bÅ«tų tenkintas ieÅ¡kovo reikalavimas ir bÅ«tų nustatyta naudojimosi garažu tvarka, padalinant garaÅ¾Ä pusiau (kai vienos dalies plotis bÅ«tų tik 1,5 m), kolegijos nuomone, atsakovas prarastų galimybę naudotis patalpa kaip garažu ir negalėtų jame ne tik laikyti automobilio, bet ir jo remontuoti (pasinaudojant garažo duobe), įvažiuoti į patalpÄ (ieÅ¡kovo pateiktame plane įvažiavimas panaikintas, siÅ«lomi tik du atskiri įėjimai į patalpÄ ) bÅ«tų fiziÅ¡kai neįmanoma, tuo labiau, kad jokios kitos panaÅ¡ios patalpos atsakovas neturi.

Patenkinus ieÅ¡kinio reikalavimus dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, garažo patalpa taptų tinkama tik daiktų saugojimui (sandėliavimui), taigi tikslinė patalpos paskirtis bÅ«tų pakeista iÅ¡ garažo į sandėliavimo, tuo sÄ lygojant neracionalų bei neefektyvų patalpos naudojimÄ . Nagrinėjamu atveju garažas savaime nėra dalus, todėl jame suformuoti atskirus turto vienetus be realios žalos turtui yra neįmanoma, o naudojimosi tvarkos ginčo garažu pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį nustatymas, kolegijos nuomone, sudarytų realiÄ grėsmę, kad ateityje tarp ginčo Å¡alių kiltų dar didesni nesutarimai dėl bendros patalpos naudojimo tvarkos.

Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamo ginčo atveju nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarkÄ pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ projektÄ nėra galimybių. Spręsdamas dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų atidalinti ieÅ¡kovo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės bei iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui kompensacijÄ pinigais, teismas vertino aplinkybes dėl bendraturčio esminio intereso naudotis daikto dalimi bei vadovavosi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės bÅ«das – daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais.

Taigi įstatymas prioritetÄ skiria atidalijimui natÅ«ra ir tik nesant galimybės suformuoti atskiro nekilnojamojo daikto, atidalijama paskiriant kompensacijÄ pinigais. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, paskiriant kompensacijÄ pinigais, yra bendro daikto atidalijimo reikalavimo iÅ¡imtis – visų pirma turi bÅ«ti sprendžiamas jo atidalijimo natÅ«ra galimumas, net padarant atitinkamÄ (proporcingÄ ) žalÄ daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natÅ«ra arba jei atidalijant natÅ«ra daiktÄ bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali bÅ«ti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 200-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

Tai reiÅ¡kia, kad teismas, spręsdamas bendraturčių ginÄÄ ir parinkdamas atidalijimo bÅ«dÄ , privalo tirti visas reikÅ¡mingas nagrinėjamai bylai faktines aplinkybes dėl atidalijimo galimybės ir motyvuotai pagrįsti, kai atidalijimas natÅ«ra neįmanomas. Tinkamas atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės reikalavimų įgyvendinimas, kuriuo, minėta, turi bÅ«ti iÅ¡vengta neproporcingos žalos daikto paskirčiai padarymo, kiekvienu atveju priklauso nuo konkrečių kiekvienos bylos aplinkybių – turto, į kurį siekiama nutraukti bendrosios nuosavybės teisę, struktÅ«ros, parametrų, bendraturčių skaičiaus, bendraturčių turimų dalių bendrojoje nuosavybėje, galimybės atlikti pertvarkymus ir pan.

Apelianto teigimu, teismas, atidalindamas turtÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovui suteikė prioritetÄ , tokiu bÅ«du iÅ¡ esmės pažeisdamas ieÅ¡kovo kaip savininko interesus lygiateisiÅ¡kai valdyti, naudoti ir disponuoti jam priklausančia garažo dalimi. Tiek ieÅ¡kovui, tiek atsakovui priklauso po 1/2 garažo dalį; tiek ieÅ¡kovas, tiek ir atsakovas, bÅ«dami garažo bendraturčiais, siekia lygiaverčiai naudotis jiems priklausančiomis garažo dalimis; ieÅ¡kovas nesutiko gauti kompensacijos už jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiÄ 1/2 garažo dalį, todėl atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės neturėjo bÅ«ti taikomas.

Teisėjų kolegija Å¡iuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Byloje buvo pareikÅ¡tas atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis, kuriuo buvo praÅ¡oma atidalinti atsakovui bendrÄ ja daline nuosavybe su ieÅ¡kovu priklausantį turtÄ , priteisiant ieÅ¡kovo turtÄ atsakovui natÅ«ra bei iÅ¡mokant piniginę kompensacijÄ ieÅ¡kovui. AtidalijimÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės numato CK 4.80 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės bÅ«das – daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais.

Vadinasi, atsakovo teisės į turto atidalijimÄ Ä¯gyvendinimas negali bÅ«ti laikomas prioriteto vienam iÅ¡ bendraturčių suteikimu. Nagrinėjamuoju atveju pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai nustatyta, kad priimtiniausias tarp Å¡alių kilusio ginčo iÅ¡sprendimo bÅ«das yra atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, nes bÅ«tent atidalijimas leidžia visiÅ¡kai nutraukti bendrosios dalinės nuosavybės teisinius santykius ir iÅ¡spręsti konfliktÄ iÅ¡ esmės. Taip pat buvo įvertintas bendraturčių interesas naudotis bendrÄ ja daline nuosavybe ir nustatyta, jog ieÅ¡kovo interesas vertintinas kaip mažiau svarbus nei atsakovo, kadangi ieÅ¡kovas turi kitus Å¡eÅ¡is garažus, esančius Å¡alia ginčo garažo, tuo tarpu atsakovas turi tik vienintelį garaÅ¾Ä , tuo labiau, kad jis yra Å¡alia jo nuolatinės gyvenamosios vietos.

Be to, kolegija kaip itin svarbiÄ aplinkybę vertina tai, kad ieÅ¡kovas ginčo garažo ½ dalį įgijo neatlygintinai, 2012-04-19 dovanojimo sutarties pagrindu, po tarp atsakovo ir jo brolio, paveldėjusių garaÅ¾Ä po tėvo mirties, kilusio konflikto, be to, ginčo garažu ieÅ¡kovas realiai net nepradėjo naudotis. Tuo tarpu ginčo garažo savininku daugelį metų buvo atsakovo tėvas, po kurio mirties 2008-09-22 garažo 1/3 dalį paveldėjo atsakovas (2009-01-14 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu savo nuosavybės dalį garaže padidinęs iki 1/2 dalies), kuris, kaip nustatyta atsakovo paaiÅ¡kinimais, garažu naudojosi bei jį prižiÅ«rėjo, tvarkė ir remontavo dar tėvui gyvam esant.

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta ir aplinkybė dėl bendraturčio galimybės sumokėti priteistÄ kompensacijÄ . Atsakovas pasiÅ«lė per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti ieÅ¡kovui 8 750 Lt kompensacijÄ už jam natÅ«ra atitenkančiÄ turto dalį, kuri atitinka daikto dalies rinkos vertę, nustatytÄ 2012-04-12 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad, iÅ¡mokant bendraturčiui kompensacijÄ , bÅ«tina atidalijimo sÄ lyga yra ta, kad piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos turto dalies vertę.

Dėl to, prieÅ¡ atidalijant bendraturčio dalį, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008), ir pasirinkti teisingÄ kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007). Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-466/2008;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2013). Kolegijos nuomone, svarbi aplinkybė yra ir tai, jog ieÅ¡kovas su nurodyta turto verte sutiko ir jos neginčijo.Apeliantas nurodo, kad „atsakovas, o ne ieÅ¡kovas, pareiÅ¡kė norÄ atidalinti bendrÄ ja jungtine nuosavybe priklausanti garaÅ¾Ä , todėl kompensacija turėjo bÅ«ti priteisiama atsakovui, o atsakovui priklausanti 1/2 garažo dalis po atidalinimo priskirta ieÅ¡kovui“.

Kadangi Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas savo reikalavimuose neprašė teismo apginti jo teisės atidalinant jam bendrÄ ja daline nuosavybe priklausantį turtÄ , priteisiant ieÅ¡kovui atsakovo dalį natÅ«ra, o atsakovui iÅ¡mokant piniginę kompensacijÄ , todėl akivaizdu, kad teismas ir negalėjo priimti tokio sprendimo, prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų išėjęs už ieÅ¡kinio ribų. CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostata leidžia kompensacijÄ priteisti vienam ar keliems atidalijamiems bendraturčiams, o ne tik atidalijimo praÅ¡ančiam bendraturčiui.

Vadovaujantis protingumo ir proporcingumo principais atidalijama taip, kad nuosavybės objektÄ bÅ«tų galima naudoti pagal paskirtį ir gauti iÅ¡ jo ekonominės naudos. Teismų praktikoje akcentuojama, jog esant klausimui dėl kompensacijos priteisimo svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar asmuo turi galimybę sumokėti kompensacijÄ . Nors ieÅ¡kovo atstovas teismo posėdyje teigė, jog tuo atveju, jeigu teismas ieÅ¡kovo pasiÅ«lytÄ naudojimosi tvarkÄ laikytų neefektyvia, tokiu atveju, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinant iÅ¡ dalies, kompensacija už turto dalį turėtų bÅ«ti priteisiama atsakovui, kaip tokio atidalinimo siekiančiam bendraturčiui, tačiau pažymėtina, jog nei ieÅ¡kovas, nei jo atstovas net nenurodė, kad ieÅ¡kovas turi tokiÄ galimybę.

Esant aukščiau iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimÄ naikinti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. p.).Atmetus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos – 1 815 Lt už atsiliepimo į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ parengimÄ , kurio dydis nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalių dydžių (CPK 98 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a:apeliacinį skundÄ atmesti.Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovui K. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1 815 Lt (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus penkiolika litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai:                                                                  Jolita Cirulienė                                                                  Leonas Jachimavičius                                                                                                                                                                                        Izolda Nėnienė