N-575-412-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. N575-412/2012

Teisminio proceso Nr. 4-65-3-00155-2010-2

Procesinio sprendimo kategorija 42.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo B. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 17 d. nutarties B. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. B. P. Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Biržų rajono agentūros (toliau – ir Institucija) 2010 m. gegužės 21 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 512 straipsnio 2 dalį 2500 Lt bauda už tai, kad 2009 m. gruodžio 11 d. patikrinus ŽŪB „Šilas“, nustatyta, jog bendrovė į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežė asfalto granulių, kurios yra atlieka (kodas B2130; 170302), pagamintų įmonėje „Recycling Kombinate V.O.F.“, Olandijoje, skirtų perdirbti (R5), tačiau ŽŪB „Šilas“ neturi išduoto taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimo bei nėra registruota atliekas tvarkančių įmonių registre. Tuo B. P., būdamas ŽŪB „Šilas“ direktoriumi, pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 3 ir 5 dalis, 6 straipsnio 1 dalį, Aplinkos ministro įsakymu Nr. 722 patvirtintų „Atliekų tvarkymo taisyklių“ 8.1 punktą, Aplinkos ministro 2005 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. D1-330 patvirtintų „Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių“ 7.2 punktą, 2 priedo 8 punktą bei Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. birželio 14 d. Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 „Dėl atliekų vežimo“ reikalavimus.

B. P. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą bei jo atžvilgiu administracinę bylą nutraukti.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 17 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – Institucijos nutarimu B. P. skirtą baudą sumažino iki 1700 Lt.

Apeliaciniu skundu B. P. prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartį ir priimti naują nutartį – jam skirtą baudą panaikinti ir bylą nutraukti arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Mano, jog asfalto granulių įvežimas į Lietuvos teritoriją, neturint leidimų ir licencijos perdirbti atliekas, nėra laikomas ūkine veikla. Be to, net jei konstatuoti, jog buvo neteisėtai įvežtos atliekos, tokiu atveju atsakomybė už tokį pažeidimą numatyta ATPK 513 straipsnio 5 dalyje. Paaiškina, jog bendrovė asfalto granules įvežė savo poreikių tenkinimui, todėl veika negali būti prilyginama ATPK 512 straipsnio 1 dalies pažeidimui. Taip pat mano, jog asfalto granulės nepagrįstai pripažintos atliekomis – jos jau yra perdirbtos ir sertifikuotos bei gali būti naudojamos be papildomo perdirbimo. Olandijos įmonė asfalto granules perdirbo, pašalino kenksmingas atliekas ir UAB „Šilas“ perdavė kaip produktą. Bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai neįvertino sertifikato AT 0-40 ir apsiribojo tik formaliu krovinį lydėjusių dokumentų vertinimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

B. P. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jo vadovaujama įmonė į Lietuvos Respubliką įvežė asfalto granules, neturėdama teisės užsiimti atliekų tvarkymo veikla. Veika kvalifikuota pagal ATPK 512 straipsnio 2 dalį.

Byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar asfalto granulės laikytinos atliekomis ar statybine medžiaga. Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad atliekos – bet kokios medžiagos ar daiktai, kurių atliekų turėtojas atsikrato, nori atsikratyti ar privalo atsikratyti ir kurie priklauso atliekų kategorijoms, nurodytoms Įstatymo 1 priede, bei patenka į Aplinkos ministerijos patvirtintą atliekų sąrašą. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB „Dėl atliekų“ 1 straipsnio 1 dalies a) punkte, Atliekų tvarkymo taisyklių 5.2 punkte. Pažymėtina, kad šių Taisyklių 2 priedo įvado 3 pastraipoje nurodyta, kad jei medžiaga ar daiktas įrašytas į Atliekų sąrašą, tai dar nereiškia, kad jis bet kokiomis sąlygomis yra atliekos. Medžiagos ir daiktai yra atliekos tik tada, kai atitinka atliekų apibrėžimą Taisyklių 5 punkte. Europos Teisingumo Teismas, aiškindamas atliekų sąvoką, yra nurodęs, kad tam tikrais atvejais prekė, medžiaga ar žaliava, gaunamos kaip gavybos ar gamybos proceso, kuris iš esmės nėra skirtas joms pagaminti, rezultatas, gali būti ne atliekos, o subproduktas, kurių įmonė nesiekia „šalinti“ minėtos nuostatos prasme, tačiau ketina naudoti arba realizuoti jai naudingomis sąlygomis vėlesniame procese iš anksto neperdirbus. Tokiu atveju prekėms, medžiagoms arba žaliavoms, kurios ekonominiu požiūriu turi produkto vertę, nesvarbu, ar jos buvo kaip nors perdirbtos, ir kurioms taikomi šiems produktams skirti teisės aktai, minėtos direktyvos nuostatos, skirtos reglamentuoti atliekų šalinimą arba apdorojimą, netaikomos su sąlyga, kad jų pakartotinis panaudojimas, iš anksto neperdirbus ir tęsiant gamybos procesą, yra ne tik galimas, bet ir neabejotinas (pvz., sprendimai bylose Nr. C-121/03, C-188/07 ir kt.).

Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teismas detaliai ištyrė visas jos aplinkybes dėl B. P. kaltę pagrindžiančių įrodymų vertinimo. Šiuo aspektu pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog importuota ginčo medžiaga yra atlieka. Šiuo aspektu pažymėtina, jog tiek krovinį lydinčiuose dokumentuose (b. l. 85-90), tiek šalių sutartyje (b. l. 81-83) užfiksuoti duomenys leidžia daryti tokią išvadą. Krovinį lydinčiuose dokumentuose yra aiškiai nurodyta, jog gabenama medžiaga yra atlieka, kuri identifikuojama pagal Bazelio konvencijos IX priedo B2130 kodą (Kelių statybos ir priežiūros bituminė medžiaga (asfalto atliekos), kurioje nėra gudrono), be to, nurodytas šios medžiagos naudojimo būdas – R5, kas sutinkamai su Bazelio konvencijos IV priedu reiškia kitų neorganinių medžiagų utilizavimą/perdirbimą. Be to, netgi šalių sudarytoje sutartyje nurodytas asfalto panaudojimas perdirbimo šalyje, o gavėjas įvardijamas atsakingu už visų būtinų reikalavimų laikymąsi, leidimų gavimą. Be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apklausta Institucijos atstovė M. R. patvirtino, jog kaip asfalto granulės gali būti panaudotos, bet jos turi būti perdirbtos (b. l. 59). Veikos kvalifikavimui nėra reikšminga, ar atliekos (asfalto granulės) yra naudojamos tik savoms reikmėms, ar perduodamos tretiesiems asmenims, todėl tokie apelianto argumentai atmestini kaip nedarantys įtakos veikos kvalifikavimui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl B. P. kaltę pagrindžiančių įrodymų vertinimo. Pažymėtina, jog analogiškoje byloje dėl asfalto granulių pripažinimo atliekomis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padarė tokias pačias išvadas (žr. nutartį administracinėje byloje Nr. N438-800/2012).

Kita vertus, apeliantas mano, jog jo veika nepagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 512 straipsnio 2 dalį. Šiame straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2011 m. liepos 1 d.) numatyta, jog ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint gamtos išteklių naudojimo leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose arba pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus bei normatyvus, užtraukia baudą piliečiams nuo 800 iki 1500 litų ir pareigūnams – nuo 1500 iki 3000 litų. Tuo tarpu ATPK 513 straipsnio 13 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2011 m. gegužės 3 d.) numatyta, jog atliekų surinkimas, pervežimas, naudojimas ir šalinimas neturint teisės užsiimti tokia veikla – užtraukia baudą pareigūnams nuo 300 iki 600 litų. Akivaizdu, jog apelianto vadovaujama bendrovė, neturėdama leidimo užsiimti atliekų tvarkymo veikla ir įveždama į Lietuvos Respubliką atliekas, o vėliau jas panaudodama, pažeidė aplinkosaugos reikalavimus. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apelianto pozicija, kad veika buvo netinkamai kvalifikuota. Teisėjų kolegijos vertinimu, B. P. veika turėtų būti kvalifikuojama pagal ATPK 513 straipsnio 13 dalį. Įvertinus tai, kad pažeidimo padarymo metu galiojusios teisės normos sankcija numatė švelnesnę nuobaudą, B. P. skirtinos baudos dydis mažintinas iki 400 litų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, B. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis ir Institucijos nutarimas atitinkamai pakeičiami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

B. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 17 d. nutartį ir Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Biržų rajono agentūros 2010 m. gegužės 21 d. nutarimą B. P. administracinio teisės pažeidimo byloje pakeisti ir nutarimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pripažinti B. P. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 513 straipsnio 13 dalyje numatytą pažeidimą ir skirti jam 400 (keturių šimtų) litų baudą“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas