2025-10-08 Nr. AB-16375-3-61-3-04512-2025-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1153-822/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04512-2025-4

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas G. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. 25S176834 išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.

Pareiškėjas skunde prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo dalies dėl pareiškėjo išsiuntimo vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje.

Pareiškėjas būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė tuo, kad Sprendimu nurodyta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) jam atlikus Lietuvoje paskirtą laisvės atėmimo bausmę arba atleidus jį nuo bausmės vykdymo. Nors pareiškėjui skirta laisvės atėmimo bausmė iki (duomenys neskelbtini), tačiau Sprendimas dėl išsiuntimo yra vykdytinas, joks papildomas administracinis aktas šiuo klausimu nebus priimtas, todėl išsiuntimą sustabdyti galima šik šioje byloje pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę. Nagrinėjama byla nėra susijusi su baudžiamąja pareiškėjo byla, todėl informacija apie pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygas, atleidimą nuo bausmės, jos sutrumpinimą nebus žinoma šioje byloje, o tai reiškia, kad pareiškėjas gali būti išsiųstas iš Lietuvos pagal skundžiamą Sprendimą dar neišnagrinėjus bylos iš esmės. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, kadangi byloje sprendžiamas pavojaus pareiškėjui kilmės šalyje klausimas. Nenustačius, ar pareiškėjui kilmės šalyje gresia pavojus, negalima jo išsiųsti į kilmės šalį, nes kilmės šalyje gali kilti realus pavojus pareiškėjo laisvei, sveikatai ir gyvybei. Be to, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės iš pareiškėjo būtų atimta teisė realizuoti savo teisę į gynybą, kadangi pareiškėjui nesant Lietuvoje, jis netektų galimybės pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba teismo posėdyje, nes asmeniui nesant Lietuvoje, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugos neužsakomos.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą bei tenkino prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir sustabdė Sprendimo vykdymą iki kol bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje.

Teismas įvertino Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šių nuostatų aiškinimo ir taikymo aspektu.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ) 127 straipsnio 2 dalis nustato, jog sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos privalo būti įvykdytas nedelsiant, jeigu nėra aplinkybių, dėl kurių sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas gali būti sustabdytas. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad sprendimą dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos priima institucija, nustačiusi užsieniečio įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos pagrindą, – Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, o jo įvykdymą kontroliuoja Valstybės sienos apsaugos tarnyba. UTPĮ 128 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdomas, Regionų administraciniam teismui priėmus nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kai sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos apskundžiamas teismui, išskyrus atvejus, kai užsienietis turi būti išsiųstas dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, o Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, – dėl jo keliamos labai rimtos grėsmės valstybės saugumui. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad išnykus priežastims, nurodytoms šio straipsnio 2 dalyje, sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos privalo būti įvykdytas nedelsiant.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjui nėra nustatytas savanoriškas terminas išvykti, Sprendime Valstybės sienos apsaugos tarnybai (toliau – ir VSAT) pavesta vykdyti pareiškėjo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) bei nenustatyta pagrindų, dėl kurių minėto Sprendimo vykdymas turėtų būti sustabdomas, sprendė, kad nesustabdžius šio Sprendimo vykdymo pareiškėjas bus išsiųstas iš šalies iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, taigi išsiuntimas iš šalies yra realus. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas faktines aplinkybes, teismų praktiką, formuojamą sprendžiant tokio pobūdžio klausimus, į tai, kad išsiuntus pareiškėją iš Lietuvos jam kils realios pasekmės, kurios darys įtaką jo teisinei padėčiai ir galimybei realizuoti savo teises, į tai, jog pritaikius prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjui būtų suteikiama galimybė asmeniškai dalyvauti administraciniame procese skundžiant Sprendimą, sprendė, jog šiuo atveju yra tikslinga taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai, iki galutinio teismo sprendimo priėmimo šioje byloje, sustabdyti skundžiamo Sprendimo galiojimą. Šiuo atveju teismas vertino, kad laikinai sustabdžius Sprendimą nebus pažeistas proporcingumo principas, proceso šalių interesų pusiausvyra ar viešieji interesai.

III. Atsakovas Migracijos departamentas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutartį.

Atsakovas teigia, kad pareiškėjas pateikė prieglobsčio prašymą, kurį išnagrinėjęs Migracijos departamentas priėmė Sprendimą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) atlikus Lietuvos Respublikoje pareiškėjui paskirtą laisvės atėmimo bausmę arba atleidus jį nuo bausmės vykdymo, taip pat uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos bei įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 5 metus nuo išsiuntimo dienos.

Atsakovas teigia, kad ginčijamas Sprendimas nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) priimtas, nes įvertinus pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvus ((duomenys neskelbtini) tautybė bei (duomenys neskelbtini) persekiojimas (duomenys neskelbtini), politinės nuomonės skleidimas viešoje erdvėje, tariama parama (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad pareiškėjas nėra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis ir būdamas (duomenys neskelbtini) piliečiu, nebūtų perduodamas (duomenys neskelbtini) teisėsaugai su tikslu vykdyti baudžiamąjį persekiojimą; tyrimo metu nenustatyta materialinio fakto, kad pareiškėjas sistemingai reiškė palaikymą (duomenys neskelbtini) bei gabeno automobilius skirtus (duomenys neskelbtini), o atsižvelgus į kilmės valstybės informaciją, rizika susidurti su persekiojimu dėl vertimo atlikti (duomenys neskelbtini) yra išskirtinai hipotetinė bei grindžiama ypatingai neapibrėžta tikimybe. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2025 m. sausio 22 d. buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, skiriant realią terminuotą 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Atsakovas teigia, kad nei pareiškėjas prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nei pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, kokia tiksliai pareiškėjui bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Atsakovas nurodo, kad argumentai, jog pareiškėjas galbūt bus išsiųstas į kilmės šalį savaime nereiškia, kad jam bus padaryta didelė, neatitaisoma žala. Nors nurodoma, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjui gali kilti neigiamos pasekmės dėl ginčijamo Sprendimo nesustabdymo, tačiau nėra detalizuota galimų atsirasti pasekmių ir nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjui ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Tai, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas šiuo metu atlieka bausmę (laisvės atėmimas), t. y. pareiškėjas nėra pilnai atlikęs jam skirtą laisvės atėmimo bausmę arba atleistas nuo bausmės vykdymo, atitinkamai ginčijamo Sprendimo dalis dėl išsiuntimo nėra reali įvykdyti. Atsakovas pareiškėjo skundo teiginius, kad nagrinėjama byla niekaip nėra susijusi su baudžiamąja jo byla, todėl informacija apie jo bausmės atlikimo sąlygas, atleidimą nuo bausmės, jos sutrumpinimą nebus žinoma šioje byloje, vertina kritiškai ir teigia, kad jie nėra pakankami taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pareiškėjas yra tiesioginis ir pagrindinis šaltinis, kuriam yra žinomi visi jo atžvilgiu vykdomi veiksmai dėl jam skirtis bausmės vykdymo. Atitinkamai, pasikeitus aplinkybėms dėl skirtos bausmės, jis galėtų tokią informaciją pateikti teismui betarpiškai.

Atsakovas nurodo, kad šioje proceso stadijoje pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, reikštų, jog galbūt pažeistos pareiškėjo teisės be pagrindo būtų ginamos prevenciškai ir neproporcingai, kadangi pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Byloje yra nustatyta, kad išsiuntimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas pilnai atliks skirtą bausmę arba nuo jos bus atleistas, šiuo metu nei viena iš nurodytų sąlygų (aplinkybių) taikomų išsiuntimo sprendimo vykdymui, nėra įgyvendinta. Atsakovas pažymi, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjas bus atleistas nuo bausmės vykdymo ar ją atliks pilnai, o teisme dar nebus priimtas galutinis sprendimas dėl ginčijamo Sprendimo, tada jis galės prašyti pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Nes tik tokiu atveju, kai sprendimo vykdymas yra realus, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas gali būti pagrįstas, motyvuotas ir tikslingas.

Atsakovo nuomone, nėra pagrindo teigti, kad netaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę negali būti tenkinamas. Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindė ne neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didele žala, kylančia dėl ginčijamo sprendimo priėmimo, o siejo ją su aiškiai neapibrėžtais, abstrakčiais ir įrodymais nepatvirtintais neigiamais padariniais, kurie galbūt jam gali kilti vykdant sprendimą, nors byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad išsiuntimo sprendimo vykdymas šiuo metu yra realus. Pareiškėjas neįrodė, kad jo prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė gali būti taikoma šioje byloje ir, kad egzistuoja abi ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos šiai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti.

Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

Pareiškėjas teigia, kad skunde nurodė, jog nesustabdžius išsiuntimo, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, kadangi byloje sprendžiamas pavojaus pareiškėjui kilmės šalyje klausimas. Nenustačius, ar pareiškėjui kilmės šalyje gresia pavojus, negalima jo išsiųsti į kilmės šalį, nes kilmės šalyje gali kilti realus pavojus pareiškėjo laisvei, sveikatai ir gyvybei. Be to, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, iš jo būtų atimta teisė realizuoti savo teisę į gynybą, kadangi pareiškėjui nesant Lietuvoje, jis netektų galimybės pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba teismo posėdyje, nes, asmeniui nesant Lietuvoje, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugos neužsakomos. Su šiais argumentais teismas sutiko, todėl apie galimos žalos pareiškėjui pobūdį nutartyje pasisakė.

Pareiškėjas paaiškina, kad skundžiamas Sprendimas prieglobsčio byloje yra kartu ir vienintelis bei galutinis sprendimas dėl jo išsiuntimo. Migracijos departamentui yra žinoma, kad papildomo vėlesnio sprendimo ar procedūros, kuriuos galima būtų apskųsti, nėra, nebus ir negali būti. Pagal VSAT vykdomų išsiuntimų praktiką, pasieniečiai prieš kelias dienas telefonu įspėja užsienietį apie būsimą išsiuntimą arba atvyksta išsiuntimo dieną į gyvenamąją vietą (šioje byloje tikėtina – į laisvės atėmimo įstaigą) bei išsiveža užsienietį išsiuntimui į kilmės valstybę. Net ir sužinojus apie būsimą išsiuntimą, tą pačią dieną padavus prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti išsiuntimą, teismas nespės šio klausimo išnagrinėti. Klausimo nagrinėjimui pakartotinai apeliacinėje instancijoje laiko tikrai neužteks.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nors byloje yra duomenys, jog pareiškėjui skirta laisvės atėmimo bausmė, tačiau Sprendimo dalyje dėl išsiuntimo nurodyta, kad išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) šiam atlikus Lietuvoje jam skirtą laisvės atėmimo bausmę arba atleidus asmenį nuo bausmės vykdymo. Šis Sprendimas dėl išsiuntimo yra vykdytinas automatiškai, joks papildomas administracinis aktas šiuo klausimu priimamas nebus, todėl išsiuntimą sustabdyti galima tik šioje byloje pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones. Tai reiškia, kad pareiškėjas gali būti išsiųstas iš Lietuvos pagal skundžiamą Sprendimą dar neišnagrinėjus bylos iš esmės. Pareiškėjo nuomone, jo įkalinimo klausimas nėra aktualus sprendžiant dėl jo išsiuntimo sustabdymo šioje byloje, ir šis atsakovo argumentas atmestinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarties dalies, kuria teismas tenkino pareiškėjo prašymą ir sustabdė skundžiamo Migracijos departamento Sprendimo vykdymą iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis sprendimas šioje byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tenkino nustatęs, kad išsiuntus pareiškėją iš Lietuvos jam kils realios pasekmės, kurios darys įtaką jo teisinei padėčiai ir galimybei realizuoti savo teises, o pritaikius prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjui būtų suteikiama galimybė asmeniškai dalyvauti administraciniame procese skundžiant Sprendimą.

Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi pareiškėjas nepagrindė, o pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokia bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala pareiškėjui netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės. Pareiškėjas neįrodė, jog egzistuoja ABTĮ nustatytos sąlygos reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti, todėl nutartis naikintina.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad atsakovo skundžiama nutartimi yra išspręstas ne tik pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, tačiau ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas. Nors atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, tačiau, kaip matyti iš atskirojo skundo argumentų, nesutinka tik su jos dalimi, kuria teismas tenkino pareiškėjo prašymą ir pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi jokių kitų nesutikimo su teismo nutartimi argumentų nenurodo. Todėl apeliacinės instancijos teismas vertins tik nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog pagal ABTĮ 70 straipsnio, nustatančio sąlygas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018; 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-624/2021). Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal ABTĮ 70 straipsnį negalimas, o pareiga pagrįsti šios priemonės taikymo būtinumą tenka proceso dalyviui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų prima facie reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pavyzdžiui, pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan.).

Sprendžiant dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos) buvimo teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017).

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; kt.). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017; 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2289-575/2024). Pažymėtina, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo dalies dėl pareiškėjo išsiuntimo vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje.

Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas iš esmės grindė tuo, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, nepaisant to, jog jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau ją atlikus arba atleidus jį nuo bausmės, jis bus išsiųstas į (duomenys neskelbtini) dar neišnagrinėjus šios bylos iš esmės. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, kadangi byloje sprendžiamas pavojaus pareiškėjui kilmės šalyje klausimas. Nenustačius, ar pareiškėjui kilmės šalyje gresia pavojus, negalima jo išsiųsti į kilmės šalį, nes kilmės šalyje gali kilti realus pavojus pareiškėjo laisvei, sveikatai ir gyvybei. Be to, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės iš pareiškėjo būtų atimta teisė realizuoti savo teisę į gynybą, kadangi pareiškėjui nesant Lietuvoje, jis netektų galimybės pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba teismo posėdyje, nes asmeniui nesant Lietuvoje, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugos neužsakomos.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Migracijos departamentas skundžiamu Sprendimu nusprendė: nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos; išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) jam atlikus Lietuvos Respublikoje jam skirtą laisvės atėmimo bausmę arba atleidus asmenį nuo bausmės vykdymo; uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu jis išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos; įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu jis išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos.

Pareiškėjas šioje byloje ginčija Migracijos departamento Sprendimą.

Byloje taip pat nustatyta, šią aplinkybę skunde nurodė ir pareiškėjas, kad jis šiuo metu laisvės atėmimo įstaigoje atlieka teismo nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimą (bausmės terminas iki (duomenys neskelbtini)).

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, ginčo esmę, byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką aktualiu aspektu, sutinka su atsakovo atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepagrįstai taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi pareiškėjas nepagrindė būtinosios sąlygos prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei (sustabdyti Sprendimo galiojimą) taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos.

Minėta, kad ginčijamu Sprendimu nuspręsta išsiųsti pareiškėją jam atlikus paskirtą laisvės atėmimo bausmę arba atleidus nuo bausmės vykdymo. Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas šiuo metu atlieka teismo nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, bausmės atlikimo terminas – iki (duomenys neskelbtini). Taigi Migracijos departamento Sprendimas dėl pareiškėjo išsiuntimo galėtų būti vykdomas tik jam atlikus bausmę arba atleidus nuo bausmės vykdymo. Šiuo atveju byloje duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų atleistas nuo bausmės vykdymo, nėra, todėl šiuo metu neegzistuoja realus pagrindas vykdyti Sprendimą dėl pareiškėjo išsiuntimo. Atitinkamai pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo vertinti, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjui bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala ar jis negalės realizuoti savo teisių į teisminę gynybą nagrinėjant pareiškėjo skundą šioje byloje. Be to, vien tai, kad egzistuoja tikimybė pareiškėjui patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas.

Teisėjų kolegija, be kita ko, atkreipia dėmesį ir į tai, kad Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 10 d. išnagrinėjo administracinė bylą ir nusprendė pareiškėjo skundą atmesti. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, pareiškėjas pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundė, sprendimas 2025 m. rugsėjo 25 d. įsiteisėjo. Taigi šiuo metu klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės yra ir neaktualus.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, atsakovo atskirasis skundas tenkinamas ir klausimas išsprendžiamas iš esmės: Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarties dalis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo naikinama ir pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo dalies dėl išsiuntimo vykdymą iki galutinio sprendimo byloje įsiteisėjimo) atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo panaikinti ir pareiškėjo G. P. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Jolanta Malijauskienė

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė