2013-12-23 Nr. AB-10539-3-63-3-01099-2013-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS438-1120/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01099-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. gruodžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Irmanto Jarukaičio ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. G. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Klaipėdos nafta“ dėl įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja L. G. (toliau – ir pareiškėja) pateikė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 5–14), be kita ko, prašydama panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) Klaipėdos rajono skyriaus 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymus Nr. 12VĮ‑(14.12.2)‑1103, Nr. 12VĮ-(14.12.2)-11042 (toliau – ir NŽT įsakymai), kuriais pareiškėjos sklypams buvo nustatyti žemės servitutai, suteikiantys teisę tiesti, aptarnauti ir naudoti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas – dujotiekio inžinerinius tinklus.

Pareiškėja pateikė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui prašymą (b. l. 91–92): 1) sustabdyti Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1103 1.1 punkto, kuriuo pareiškėjos sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytas žemės servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas 1,8911 ha plote, galiojimą iki teismo sprendimo, kuriuo bus išspręstas pareiškėjos skundas, įsiteisėjimo; 2) sustabdyti Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. 12VĮ‑(14.12.2)‑1104 1.1 punkto, kuriuo pareiškėjos sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytas žemės servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas 0,1737 ha plote, galiojimą iki teismo sprendimo, kuriuo bus išspręstas pareiškėjos skundas, įsiteisėjimo.

Šiame prašyme pareiškėja nurodė, kad 2013 m. lapkričio 13 d. gavo pranešimą apie tai, jog nuo 2013 m. lapkričio 11 d. pradedami suskystintų gamtinių dujų (toliau – ir SGD) terminalo jungiamojo dujotiekio statybos darbai. Dėl šios priežasties būtina pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – NŽT įsakymų galiojimo sustabdymą. Jeigu teismas patenkintų jos skundą ir panaikintų ginčijamus NŽT įsakymus, teismo sprendimas būtų realiai neįvykdomas arba jo vykdymas būtų nepaprastai apsunkintas, nes jau nutiesto dujotiekio atkarpų pareiškėjos žemės sklypuose išardymas ir perkėlimas į kitą vietą būtų susijęs su viso 18 km ilgio dujotiekio, kaip vientiso statinio, pertvarkymu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos nafta“ (b. l. 84–87) atsiliepimu į pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymėjo, kad pareiškėjos ginčijamų NŽT įsakymų panaikinimas neturės jokios įtakos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. birželio 13 d. įsakymo Nr. 1-130, kuriuo buvo patvirtintas specialusis planas, galiojimui. Šiuo specialiuoju planu buvo rezervuota dujotiekio statybai ir eksploatacijai reikalinga teritorija, į kurią patenka ir pareiškėjos žemės sklypai ir kuriai notariškai pasirašomų sutarčių ar administracinių aktų pagrindu bus nustatyti servitutai. Taigi teismas sprendimą galės priimti tik dėl servituto nustatymo būdo, todėl keisti dujotiekio trajektoriją ar ją pertvarkyti nebus jokios būtinybės. Be to, pakeisti dujotiekio trajektoriją nėra techniškai neįmanoma, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad atitinkamas teismo sprendimas taps objektyviai neįvykdomas. Be to, sustabdžius ypatingos valstybinės reikšmės projekto vykdymą – SGD terminalo ir jo infrastruktūros statybos darbus, būtų patirti nepagrįstai dideli nuostoliai, taip pat pažeistas proporcingumo principas ir viešasis interesas (nebus tiekiamos dujos valstybei, bus pažeistas valstybės energetinis nepriklausomumas).

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 27 d. nutartimi (b. l. 104‑106), be kita ko, pareiškėjos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkino.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad SGD terminalo projektas pripažįstamas ypatingos valstybinės svarbos objektu, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas būtų neadekvatus siekiamam tikslui, akivaizdžiai pažeistų proceso šalių pusiausvyros ir viešųjų interesų principus. Be to, nėra pagrindo pripažinti, kad nepritaikius pareiškėjos prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų neįmanomas.

III. Pareiškėja, nesutikdama su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 109–110), kuriuo prašo minėtos nutarties dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjos prašymas pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, panaikinti bei priimti naują sprendimą – atitinkamą pareiškėjos prašymą tenkinti.

Atskirajame skunde pareiškėja nurodo tuos pačius argumentus, kaip ir prašyme pirmosios instancijos teismui dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Papildomai pažymi, kad AB „Klaipėdos nafta“ iki galutinio teismo sprendimo priėmimo gali vykdyti dujotiekio tiesimo darbus kituose žemės sklypuose. Atitinkamų darbų prastova pareiškėjos žemės sklypuose trečiajam suinteresuotam asmeniui padarytų mažiau nuostolių, nei jau pastatyto statinio išardymas. Tuo atveju, jeigu ateityje dujotiekio statybą kliudytų užbaigti būtent pareiškėjos prašymu pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismas galėtų priimti nutartį dėl šių priemonių pakeitimo ar panaikinimo. Be to, AB „Klaipėdos nafta“, neatsižvelgdama į pareiškėjos interesus, pati nusprendė pareiškėjos žemės sklypams nustatyti servitutus, o ne šiuos žemės sklypus išpirkti. Pareiškėjos nuomone, net ir vykdant svarbius ekonominius projektus pavienio fizinio asmens interesų turi būti paisoma.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą nurodo, kad su juo nesutinka, ir mano, jog skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Pažymi, kad pareiškėja, ginčydama administracinius aktus dėl servitutų nustatymo, iš esmės nesutinka tik su nustatyta nuostolių kompensacija. Be to, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas sustabdytų ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimą, tokiu būdu pažeidžiant proporcingumo principą bei viešąjį interesą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos nafta“ atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Šiame atsiliepime AB „Klaipėdos nafta“ nurodo tuos pačius argumentus, kaip ir atsiliepime į pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, kad galimybė neatlikti dujotiekio tiesimo darbų pareiškėjos žemės sklypuose yra tik 2014 m. I ketv., kai bus atliekami vamzdyno suvirinimo darbai. Be to, minėtu laikotarpiu reikalavimo užtikrinimo priemonių taikyti nėra būtinybės, nes atskirus vamzdžius bet kada galima perkelti į kitą vietą. Tuo tarpu vėlesniu laikotarpiu neatlikti darbų pareiškėjos žemės sklypuose nepažeidžiant darbų eiliškumo ir terminų būtų neįmanoma.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Šis teisinis reglamentavimas lemia, kad nagrinėjant administracinę bylą reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei iš bylos medžiagos ar proceso dalyvių prašyme nurodomų motyvų galima padaryti išvadą, jog nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo toje byloje įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Be to, ABTĮ 92 straipsnis numato, kad skundžiamo akto panaikinimas reiškia, jog kiekvienu konkrečiu atveju privalo būti atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis. Taigi svarbu nustatyti, ar nesustabdžius ginčijamo akto galiojimo bylos nagrinėjimo metu, išnagrinėjus administracinę bylą galėtų būti įmanoma atkurti padėtį, buvusią iki skundžiamo akto priėmimo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašė pirmosios instancijos teismo pritaikyti ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai sustabdyti ginčijamų NŽT įsakymų, kuriais pareiškėjos žemės sklypams nustatytas žemės servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas, susijusias su SGD terminalo infrastruktūros ir dujotiekio statybomis (dujotiekio tiesimu), galiojimą. 2013 m. lapkričio 11 d. buvo pradėti SGD terminalo jungiamojo dujotiekio statybos darbai (b. l. 93).

Dėl nurodytos priežasties darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju formaliai egzistuoja prielaidos konstatuoti, jog nesustabdžius ginčijamų aktų galiojimo, galėtų iš esmės pasunkėti ar pasidaryti neįmanoma užtikrinti būsimo teismo sprendimo šioje byloje vykdymą, tai yra buvusios iki ginčijamo akto priėmimo padėties atkūrimą, nes, pripažinus NŽT įsakymus neteisėtais, jau pradėtų statybos darbų pasekmių pašalinimas būtų susijęs su sudėtingais technologiniais procesais ir materialiniais nuostoliais. Tačiau, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką sprendžiant klausimus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo teisėtumo (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS1-573/2006, taip pat 2007 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS17-286/2006), darytina išvada, jog taikant reikalavimo užtikrinimo priemones būtina įvertinti ne tik galimybę konkrečioje byloje atkurti padėtį, buvusią iki skundžiamo akto priėmimo, bet ir kitus reikšmingus kriterijus bei principus.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. spalio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS1-573/2006 yra konstatavęs, jog sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą, akcentuotina būtinybė motyvuotai įvertinti teismo sprendimo įvykdymo galimybes, atsižvelgiant į tokios priemonės taikymo tikslingumo (ar jos taikymas realiai padėtų reikalavimo patenkinimo atveju atkurti iki ginčo buvusią teisinę padėtį), proporcingumo (pavyzdžiui, galimos žalos proporcija: pritaikius reikalavimo užtikrinimą, tačiau netenkinus reikalavimo, ir netaikius priemonės, bet patenkinus reikalavimą), proceso šalių interesų balanso, viešųjų interesų apsaugos ir kitus principus. Šių principų preciziškas laikymasis ypač aktualus taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, kurios galimai lems didelius finansinius nuostolius, esminius tam tikros rinkos pokyčius ir pan.

Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 2 dalyje nustatyta, kad „SGD terminalas ir SGD terminalo jungtis pripažįstami strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiais įrenginiais <...>“.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 871 „Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto pripažinimo valstybei svarbiu ekonominiu projektu“ pripažino „suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą <...>, kuris <...> turi būti įgyvendintas iki 2014 m. gruodžio 3 d., valstybei svarbiu ekonominiu projektu“ (1 punktas), taip pat nustatė, jog „suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą sudaro suskystintų gamtinių dujų terminalas, susijusi infrastruktūra ir dujotiekis, kuris turi būti nutiestas siekiant sujungti suskystintų gamtinių dujų terminalą su Lietuvos dujų perdavimo sistema“ (3 punktas).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1442 patvirtinto Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo 2008–2012 metų plano II priemonių grupėje „Lietuvos energetinio saugumo didinimas“ 2.61 punkte numatyta „įrengti suskystintų gamtinių dujų importo terminalą Lietuvoje, kurį sudarytų plaukiojanti suskystintų gamtinių dujų saugykla su dujinimo technologija, antžeminiai terminalo įrenginiai, jungtis su gamtinių dujų perdavimo sistema ir (ar) jų technologiniai priklausiniai“ (atsakingu vykdytoju ar savo iniciatyva priemones vykdančiu asmeniu paskirta AB „Klaipėdos nafta“, priemonės vykdymo pradžia nustatyta 2012 m., o pabaiga – 2014 m.).

Remdamasi prieš tai išdėstytomis teisės aktų nuostatomis teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje kalbama apie strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčio objekto statybą bei valstybei svarbaus ekonominio projekto vystymą, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas (NŽT įsakymų galiojimo sustabdymas) galėtų lemti objektyvias ir itin reikšmingas neigiamas ekonomines ir kitas pasekmes, stabdytų strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčio objekto statybą. Kartu pažymėtina, kad žemės sklypų savininkams, per kurių žemės sklypus bus tiesiamas dujotiekis, numatomos kompensacijos dėl nustatomų servitutų.

Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą būtina vadovautis proporcingumo ir viešųjų interesų apsaugos principais. Kaip jau buvo minėta, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas ir ginčijamų NŽT įsakymų galiojimo sustabdymas galėtų pažeisti viešąjį interesą energetikos srityje bei galėtų sąlygoti neigiamas ekonomines pasekmes. Todėl, esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, kad nėra pakankamo teisinio ir faktinio pagrindo stabdyti ginčijamų NTŽ įsakymų galiojimą.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis netaikyti pareiškėjos prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista, o pareiškėjos L. G. atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjos L. G. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas