ec15ace9-bc06-41aa-9b60-b9709ea898b6 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-1514-561/2017(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04429-2016-1)Procesinio sprendimo kategorijos: 22.4.3., 55.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 17 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų JÅ«ratės Gaidytės-Lavrinovič, ArÅ«no Kaminsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Inos Kirkutienės, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovei Editai Kurklietytei, atsakovės atstovui Aigerdui Stroliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Ž. B. K. skundÄ atsakovei VieÅ¡ojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja Ž. B. K. su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama:

1) panaikinti VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2016 m. liepos 27 d. raÅ¡te Nr. 47SD-1087 priimtÄ administracinį sprendimÄ (toliau – ir Sprendimas);

2) panaikinti Tarnybos 2016 m. spalio 11 d. sprendimÄ Nr. 47SD-1495 (toliau – ir Sprendimas 1);

3) įpareigoti TarnybÄ per 10 darbo dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo perskaičiuoti pareiÅ¡kėjos tarnybos staÅ¾Ä Lietuvos valstybei.PareiÅ¡kėja skunde nurodė, kad atsakovė nepagrįstai laikotarpio nuo 2000 m. vasario 1 d. iki 2006 m. spalio 9 d., kuomet pareiÅ¡kėja ėjo Vidaus tarnybos 1-ojo pulko Karinio mokymo centro budinčios ryÅ¡ininkės pareigas (darbuotojos pagal darbo sutartį), neįskaičiavo į staÅ¾Ä Lietuvos valstybei. Rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, Vidaus tarnybos statuto nuostatomis bei Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklių nuostatomis, pažymėdama, kad minėtas laikotarpis turi bÅ«ti įskaitytas į staÅ¾Ä Lietuvos valstybei.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos atstovė palaikė pareiÅ¡kėjos skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė teismo skundÄ tenkinti visÄ .Atsakovė atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko ir prašė teismo pareiÅ¡kėjos skundo netenkinti.Atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėja nuo 2000 m. vasario 1 d.

Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos 1-ojo pulko vado įsakymu Nr. 26 buvo paskirta į Karinio mokymo centro budinčios ryÅ¡ininkės-operatorės pareigas. PareiÅ¡kėjos pareigybė nebuvo priskirta A ar B lygių valstybės tarnautojų pareigybėms, o pareiÅ¡kėja skundžiamu laikotarpiu neturėjo aukÅ¡tojo ar aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo. PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja laisvanoriÅ¡kai darbdaviui pateikė praÅ¡ymÄ nutraukti darbo sutartį ir 2006 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. TE-134 buvo atleista iÅ¡ Karinio mokymo centro budinčios ryÅ¡ininkės-operatorės pareigų.

Atkreipė dėmesį, kad sprendimai neįskaičiuoti ginčijamo laikotarpio į pareiÅ¡kėjos staÅ¾Ä Lietuvos valstybei buvo priimami kasmet.Pažymėjo, kad nuo 2000 m. rugsėjo 7 d. iki 2002 m. birželio 30 d. galiojusio Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1–4 punktų redakcija numatė, kad valstybės tarnautojų pareigybės skirstomos į 4 lygius: A lygis – pareigybės, kurioms bÅ«tinas aukÅ¡tasis universitetinis arba jam prilygintas iÅ¡silavinimas;

B lygis – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis neuniversitetinis ar jam prilygintas išsilavinimas; C lygis – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir įgyta profesinė kvalifikacija; D lygis – pareigybės, kurioms nebūtinas vidurinis išsilavinimas.Atsakovė rėmėsi Valstybės tarnybos įstatymo, Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo tvarkos bei Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklių nuostatomis, pažymėdama, kad stažas Lietuvos valstybei neįskaitytas pagrįstai.

Atsakovė taip pat prašė teismo taikyti senaties terminÄ .Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė teismo pareiÅ¡kėjos skundo netenkinti. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja 2016 m. liepos 14 d. su praÅ¡ymu kreipėsi į TarnybÄ , praÅ¡ydama informuoti apie pareiÅ¡kėjos staÅ¾Ä Lietuvos valstybei, gauti informacijÄ apie tai, kurie pareiÅ¡kėjos darbo laikotarpiai yra įtraukti skaičiuojant bendrÄ staÅ¾Ä Lietuvos valstybei bei pareigÅ«no pensijai gauti, bei gauti informacijÄ apie teisės aktus, kurių pagrindu pareiÅ¡kėjos darbas pagal darbo sutartį neįtrauktas, skaičiuojant bendrÄ staÅ¾Ä .Atsakovė 2016 m. liepos 26 d. raÅ¡tu Nr. 47SD-1087 informavo pareiÅ¡kėjÄ apie į jos staÅ¾Ä Lietuvos valstybei įskaičiuotus pareiÅ¡kėjos darbo laikotarpius.

Nurodė, kad nuo 2000 m. vasario 1 d. iki 2006 m. spalio 9 d. pareiÅ¡kėja ėjo vidaus tarnybos 1-ojo pulko Karinio mokymo centro budinčios ryÅ¡ininkės–operatorės pareigas (darbuotojos pagal darbo sutartį). Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjos pareigos nebuvo valstybės tarnautojos pareigos, todėl remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 7 punktu bei Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. 910, 4.1 punktu, Å¡io laikotarpio neįtraukė į staÅ¾Ä Lietuvos valstybei.PareiÅ¡kėja 2016 m. rugsėjo 13 d. su praÅ¡ymu kreipėsi į TarnybÄ , praÅ¡ydama perduoti tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo komisijai iÅ¡nagrinėti jos skundÄ dėl stažo Lietuvos valstybei skaičiavimo.VieÅ¡ojo saugumo tarnybos vado įsakymu Nr. 47V-793 sudaryta stažo Lietuvos valstybei skaičiavimo komisija iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl stažo Lietuvos valstybei skaičiavimo, peržiÅ«rėdama ir revizuodama anksčiau priimtų administracinių sprendimų dėl pareiÅ¡kėjos stažo Lietuvos valstybei skaičiavimo nuo 2000 m. vasario 1 d. iki 2006 m. spalio 9 d. teisėtumÄ bei pagrįstumÄ .

Komisija 2016 m. spalio 5 d. vienbalsiai nutarė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos pateiktus reikalavimus ir perskaičiuoti pareiÅ¡kėjos bendrÄ staÅ¾Ä Lietuvos valstybei, priskaičiuojant (įtraukiant) laikotarpį nuo 2000 m. vasario 1 d. iki 2006 m. spalio 9 d., kai pareiÅ¡kėja ėjo Vidaus tarnybos 1-ojo pulko Karinio mokymo centro budinčios ryÅ¡ininkės-operatorės pareigas (darbuotojos, dirbančios pagal darbo sutartį). Byloje ginčas kilęs dėl pareiÅ¡kėjos darbo Vidaus tarnybos 1-ojo pulko Karinio mokymo centre laikotarpio nuo 2000 m. vasario 1 d. iki 2006 m. spalio 9 d.

įskaitymo į tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä . Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos 1-ojo pulko vado 2006 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. TE-189 „Dėl tarnybos Lietuvos valstybei stažo paskaičiavimo“ pareiÅ¡kėjai buvo paskaičiuotas 1 metų 2 mėnesių 0 dienų stažas nuo 2006 m. spalio 10 d. Å iuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTÄ®) 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį įstatymÄ tarnybos staÅ¾Ä sudaro Lietuvos valstybei iÅ¡tarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas metų skaičius.

Å iame straipsnyje taip pat nurodyta, kad tarnybos stažas skaičiuojamas nuo valstybės tarnautojo tarnybos (darbo) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pradžios arba nuo paskyrimo (iÅ¡rinkimo) į pareigas valstybės tarnyboje Å¡io ir kitų įstatymų nustatyta tvarka dienos.VTÄ® 42 straipsnio 1 dalis nurodo staÅ¾Ä nuo 1990 m. kovo 11 d., tai yra laikÄ , kai dar nebuvo priimti nei Valdininkų įstatymas (galiojęs nuo 1995 m. liepos 30 d. iki 1999 m. liepos 30 d.), nei abiejų redakcijų (1999 m. liepos 8 d. ir 2002 m. balandžio 23 d.) Valstybės tarnybos įstatymas (galiojo atitinkamai nuo 1999 m. liepos 30 d. ir nuo 2002 m. liepos 1 d.).

Iš minėtų teisės aktų taip pat išplaukia, kad tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo pradžia gali būti nustatoma dviem alternatyviais VTĮ 42 straipsnio 1 dalyje nurodytais būdais. Pirmasis iš jų siejamas su valstybės tarnautojo tarnybos (darbo) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pradžia. Antrasis – su paskyrimo (išrinkimo) į pareigas valstybės tarnyboje šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka diena.Detalesnė stažo skaičiavimo tvarka aptarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 910 patvirtintose Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės). 1995 m. balandžio 4 d.

Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos valdininkų įstatymÄ (Žin., 1995, Nr. 33-759, įstatymas įsigaliojo 1995-05-01), kuris nustatė valstybės valdymo tarnybÄ , priėmimo į valstybės valdymo tarnybÄ tvarkÄ , jos laikymÄ si, valdininkų teises, pareigas ir atsakomybę, tarnybos santykių pasibaigimÄ .Valdininkų įstatymo 3 straipsnyje buvo nustatyta, kad įstaigų ir organizacijų darbuotojai (iÅ¡skyrus minimus 2 straipsnyje valstybės ir savivaldybių politikus), kuriems atlyginimas mokamas iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, laikomi valstybės ar savivaldybių tarnautojais.

Pagal Valdininkų įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, valstybės valdymo tarnybos tarnautojai sudaro profesinį valdininkų korpusÄ . Valdininkais nelaikomi tie tarnautojai, kurie atlieka Å«kines-technines funkcijas, t. y. kurie prižiÅ«ri darbovietės vidaus Å«kį ir kurių veikla neturi įtakos institucijos veiklai pagal Å¡ios institucijos kompetencijÄ (5 straipsnio 2 dalis).Valdininkų įstatymo 6 straipsnyje buvo nustatyti A ir B lygio valdininkai. B lygio valstybės valdininkai yra tarnautojai, paskirti Seimo, Prezidento, Vyriausybės, jų struktÅ«rinių padalinių, ministerijų, Vyriausybės įstaigų (departamentų, tarnybų, inspekcijų), prie ministerijų įsteigtų departamentų, tarnybų, inspekcijų, kitų valstybės valdymo institucijų, taip pat kiti pareigybių sÄ raÅ¡e nurodyti tarnautojai.

Å ių valdininkų tarnyba nesusieta su juos paskyrusių institucijų įgaliojimų trukme. Pareigybių priskyrimÄ A lygiui pareigybių sÄ raÅ¡e Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas.Lietuvos Respublikos Seimas 1999 m. liepos 8 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymÄ (įstatymas įsigaliojo 1999-07-30), kuris nustatė pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusÄ ir valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus (1 straipsnis). Ä®sigaliojus Valstybės tarnybos įstatymui, Valdininkų įstatymas neteko galios.

Valstybės tarnybos įstatymo (1999-07-08 redakcija) 2 straipsnio 2 punkte buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, įgijęs Å¡io ir kitų įstatymų nustatytÄ valstybės tarnautojo statusÄ ir valstybės (valstybinėse ir savivaldybių) institucijose ar įstaigose atliekantis vieÅ¡ojo administravimo, Å«kines ar technines funkcijas arba teikiantis vieÅ¡Ä sias paslaugas visuomenei, o 2 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad vieÅ¡oji paslauga – valstybės ar savivaldybės įsteigtų įstaigų veikla, teikianti visuomenei socialines, Å¡vietimo, mokslo, kultÅ«ros, sporto ir kitas įstatymų nustatytas paslaugas.

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo (1999-07-08 redakcija) 6 straipsnio 1 dalį, valstybės tarnautojai skirstomi į viešojo administravimo (iš jų statutinius valstybės tarnautojus) ir paslaugų valstybės tarnautojus. Šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad valstybės tarnautojų pareigybės skirstomos į šiuos lygius: A lygis – pareigybės, kurioms būtinas aukštasis magistro (aukštasis universitetinis) arba jam prilygintas išsilavinimas; B lygis – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštesnysis (aukštasis neuniversitetinis) išsilavinimas;

C lygis – pareigybės, kurioms bÅ«tinas ne žemesnis kaip vidurinis iÅ¡silavinimas ir įgyta profesinė kvalifikacija; D lygis – pareigybės, kurioms nebÅ«tinas vidurinis iÅ¡silavinimas.Kaip matyti iÅ¡ teisinio reguliavimo, negana to, kad darbuotojas įstatymo priėmimo dienÄ turėjo valstybės tarnautojo statusÄ , tačiau jis dar privalėjo atlikti ir tam tikras funkcijas, o bÅ«tent: vieÅ¡ojo administravimo Å«kines ar technines. Pažymėtina, kad Valdininkų įstatyme Å«kinės ir techninės funkcijos buvo raÅ¡omos su brÅ«kÅ¡neliu (t. y.

Å«kinės-techninės), o Valstybės tarnybos įstatyme funkcijos atskiriamos, nurodant alternatyvÄ â€“ Å«kinės ar techninės.Pagal šį įstatymÄ , pareiÅ¡kėjos pareigybė negalėjo bÅ«ti priskirta nei A, nei B lygiui, nes ji tuo metu neturėjo reikiamo iÅ¡silavinimo. IÅ¡ pateiktos Budinčio ryÅ¡ininko-operatoriaus pareiginės instrukcijos matyti, kad pareiÅ¡kėjos funkcijos tuo metu buvo patikrinti radijo aparatÅ«ros, telefono aparatÅ«ros, maitinimo Å¡altinių bei pagalbinių įrenginių techninį stovį, jų darbingumÄ ir Å¡varÄ ; operatyviai priimti ar perduoti, apiforminti radiogramas (telefonogramas), ir nedelsiant atiduoti jas perdavimui pagal paskirtį; atlikti radijo (telefoninio) ryÅ¡io patikrinimÄ su objektais, priimant informacijÄ apie ten esamÄ padėtį ir informuoti pulko budintį; užmiesčio pokalbius registruoti atskirame žurnale ir kt.

Pareiginės instrukcijos 4 punktas nustatė kvalifikacinius reikalavimus – vidurinis arba spec. techninis vidurinis iÅ¡silavinimas. Vidaus tarnybos 1-ojo pulko Kovinio ir fizinio paruoÅ¡imo skyriaus instruktoriaus pareigybės apraÅ¡ymas pagal nustatytas asmens vykdomas funkcijas bei statusÄ nėra analogiÅ¡kas paminėtai budinčios ryÅ¡ininkės-operatorės pareiginei instrukcijai.2004 m. gruodžio 13 d. nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad „Konstitucija nesudaro prielaidų visus asmenis, kurie dirba valstybės ar savivaldybių institucijose ar kurių veikla yra atlyginama iÅ¡ valstybės (savivaldybių) biudžeto, teisės aktuose kaip valstybės tarnautojus traktuoti vien tuo pagrindu, kad jie dirba minėtose institucijose arba kad jų veikla yra atlyginama iÅ¡ valstybės (savivaldybių) biudžeto.“ Å iame Konstitucinio Teismo nutarime buvo konstatuota, kad valstybės tarnautojai – ypatinga socialinė grupė, kurios specifikÄ lemia valstybės tarnybos paskirtis ir visuomeninis reikÅ¡mingumas, kad konstituciniai reikalavimai valstybės tarnybai suponuoja tam tikrus reikalavimus valstybės tarnautojams, kad valstybės tarnautojų teisinis statusas, teisių ir laisvių, kurias jie turi pagal KonstitucijÄ ir įstatymus, įgyvendinimas negali neturėti reikÅ¡mingų ypatumų.Taip pat konstatuota, kad įstatymų leidėjas pagal KonstitucijÄ privalo nustatyti tokį valstybės tarnautojų teisinį statusÄ , kuris atitiktų konstitucinę valstybės tarnybos, kaip ypatingos, iÅ¡ valstybės (savivaldybių) biudžeto atlyginamos, profesinės veiklos priimant sprendimus vieÅ¡ojo administravimo ir/arba viešųjų paslaugų teikimo srityje (arba dalyvaujant tuos sprendimus rengiant, vykdant, koordinuojant ir/arba kontroliuojant jų vykdymÄ ir kt.) sistemos, sampratÄ , suponuojančiÄ , inter alia, valstybės tarnybos, kaip sistemos, vidinį mobilumÄ , joje dirbančių asmenų žinių, įgÅ«džių ir patirties tęstinumÄ .

Valstybės tarnyba yra valstybės tarnautojų profesinė veikla, susijusi su vieÅ¡ojo intereso garantavimu. Tai, kad valstybės tarnybos paskirtis garantuoti vieÅ¡Ä jį interesÄ valstybės ir savivaldybių institucijoms vykdant vieÅ¡Ä jį administravimÄ ir teikiant vieÅ¡Ä sias paslaugas, o ne privačius Å¡ia veikla užsiimančių darbuotojų interesus, lemia valstybės tarnautojų, kaip korpuso, ypatingÄ formavimo tvarkÄ , jų teisinio statuso specifikÄ , taip pat jų ypatingÄ atsakomybę visuomenei už jiems pavestų funkcijų vykdymÄ .Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla Nr. A-1791/2005) iÅ¡aiÅ¡kino, kad pareigybės lygis yra esminis pareigybę apibÅ«dinantis požymis, todėl faktas, kad dvi to paties pavadinimo pareigybės turi skirtingus lygius, parodo ne tai, kad tos pareigybės yra tik dvi skirtingos to paties dalyko modifikacijos, o tai, kad tos dvi pareigybės savo esme, kokybiÅ¡kai yra visiÅ¡kai skirtingi dalykai.

Esminis kiekvienos pareigybės elementas yra tai pareigybei keliami kvalifikaciniai reikalavimai. Atsižvelgiant į keliamus kvalifikacinius reikalavimus, atskirose pareigybėse gerokai skiriasi priskirtų funkcijų reikÅ¡mė, darbo pobÅ«dis bei atsakomybė.Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjos atliekamų pareigų pobÅ«dis, reikalaujamas iÅ¡silavinimas ir kitos ypatybės (atsižvelgus ir į vėliau patvirtintÄ Vidaus tarnybos 1-ojo pulko Kovinio ir fizinio paruoÅ¡imo skyriaus instruktoriaus pareigybės apraÅ¡ymÄ ) neleidžia jų priskirti A arba B lygiui, todėl tarnybos Å¡iose pareigose laikotarpis neįtrauktinas į tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä .

Taigi, atsižvelgus į taikytinų teisės aktų raidÄ ginčijamam periodui ir keliamų reikalavimų valstybės tarnautojams kontekstÄ , įvertinus faktines aplinkybes ir juos pagrindžiančius įrodymus, atsakovės sprendimai neįskaityti pareiÅ¡kėjos praÅ¡omo laikotarpio nuo 2000 m. vasario 1 d. iki 2006 m. spalio 9 d. į bendrÄ staÅ¾Ä Lietuvos valstybei yra teisėti ir pagrįsti. Reikalavimas įpareigoti TarnybÄ per 10 darbo dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo perskaičiuoti pareiÅ¡kėjos tarnybos staÅ¾Ä Lietuvos valstybei laikytinas iÅ¡vestiniu reikalavimu iÅ¡ pagrindinių reikalavimų panaikinti sprendimus, todėl, atmetus pagrindinius skundo reikalavimus, atmestinas ir iÅ¡vestinis.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 ir 133 straipsniais, teismas n u s p r e n d ė:

PareiÅ¡kėjos Ž. B. K. skundÄ atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjai             JÅ«ratė Gaidytė-Lavrinovič              ArÅ«nas Kaminskas              Ina Kirkutienė