Legislator Case Law & Legislation
ec149d7a-71ce-4ce9-b10f-bfc5e574c793 AI generated

Court partially allows claim for non-pecuniary damage due to overcrowding and hygiene issues in a prison hospital ward.

Case Number ec149d7a-71ce-4ce9-b10f-bfc5e574c793
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The court dismissed the plaintiff's request for 15,500 euros but granted a partial award of 156 euros for non-pecuniary damage. The plaintiff alleged severe overcrowding, lack of hygiene, and isolation from an HIV patient in a prison hospital ward, while the defendant argued that such conditions were legally required for continuous medical care. The court found that while the conditions caused physical discomfort and negative mental experiences, the claimed damages were disproportionate to the actual suffering, resulting in a reduced compensation.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.; Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos čstatymo 85–88 str. 1 d. 5 p., 127 str. 1 d.: The court partially awards non-pecuniary damages when institutional conditions violate legal standards but the claimed amount is disproportionately high compared to the actual suffering.

Keywords

AI generated
non-pecuniary damage prison hospital ward overcrowding conditions disproportionate compensation administrative liability mental suffering hygiene standards

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos čstatymo 85–88 str. 1 d. 5 p.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos čstatymo 127 str. 1 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-3989-171/2016Proceso Nr. 3-61-3-04250-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 18 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. U. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), priteisti 15 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2015 m. rugpjūčio 12 d. jis buvo gydomas LAVL antisanitarinėmis sÄ lygomis. Palata buvo perpildyta, nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, palatoje nebuvo Å¡luotos, Å¡iukÅ¡lių semtuvo, skuduro. Norint palaikyti Å¡varÄ reikėjo plėšyti savo rÅ«bus.

Tualete nebuvo veidrodžio, todėl pareiÅ¡kėjas negalėjo tinkamai nusiskusti. DuÅ¡o grindys iÅ¡klotos slidžiomis plytelėmis, todėl bijojo paslysti ir susižaloti. Be to, nepagrįstai iÅ¡ jo atėmė triÅ¡akį, todėl vienu metu negalėjo žiÅ«rėti televizorių ir virti arbatÄ . Kompiuterį atidavė tik iÅ¡vykus iÅ¡ LAVL į Kauno tardymo izoliatorių, tačiau jis buvo apibraižytas, o pultelis sugadintas, todėl nebegalėjo žaisti žaidimų. Nors pareiÅ¡kėjas kreipėsi į gydytojÄ dėl nuolatinių stiprių skrandžio skausmų, tačiau dietinis maitinimas nebuvo paskirtas, grįžęs į Kauno tardymo izoliatorių gavo tik vaistų.

LAVL buvo laikomas vienoje kameroje su ŽIV sergančiu asmeniu, todėl nuolat jautė diskomfortÄ , negalėjo normaliai valgyti, miegoti ir praustis.LAVL, kuri atstovauja atsakovei Lietuvos valstybei, praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 7–10). Atsakovė nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2015 m. rugpjūčio 12 d. buvo gydomas Chirurgijos skyriaus 24-oje (21,25 m2, 8 lovos) kamerų tipo palatoje. Statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir / arba suimtųjų, nedaroma.

Vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111 p., Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“. Nurodo, kad LAVL yra teikiamos stacionariosios asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos, jų teikimas yra nepertraukiamas procesas, kuris bÅ«tinas teikiant tokio pobÅ«džio paslaugas, užtikrinant paslaugų kokybę ir tinkamÄ nepertraukiamÄ gydymÄ .

LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, nes turi būti suteikiamos stacionariosios asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems (imperatyviai) to reikalaujantiems nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems. Dėl šios priežasties teisės aktuose nustatytos ploto normos galėjo būti viršytos. Taip pat LAVL privalo užtikrinti izoliacijos reikalavimus. LAVL palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos atitvertas 1,5 m sienele, o tai atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus.

Nurodo, kad kiekvienoje palatoje įrengta ventiliacinė vėdinimo Å¡achta bei yra langai, o tai užtikrina tinkamÄ oro ventiliacijÄ . Patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį, kiekvienais metais Å¡iam tikslui skirtos lėšos (biudžeto asignavimai) visiÅ¡kai panaudojamos, LAVL gydomųjų skyrių patalpos (palatos) yra nuolat remontuojamos. LAVL patalpų deratizacijos ir dezinsekcijos darbams atlikti yra sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, tokio pobÅ«džio darbai atliekami kartÄ per mėnesį, prireikus, ir dažniau.

LAVL pacientams kartÄ per savaitę yra užtikrinama galimybė nusiprausti po duÅ¡u ir tai atitinka Higienos normos 68 str. reikalavimus, o vadovaujantis Taisyklių 258 p. kartÄ per savaitę skalbiama patalynė ir rankÅ¡luosčiai. PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ nepagrįstas jokiais įrodomÄ jÄ galiÄ turinčiais įrodymais. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismas pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 1 d., žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.250 str. 1 d. apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Taikant CK 6.250 str. teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (LVAT 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d.

įsakymo Nr. 1R-85 redakcija) 111.4 punktÄ iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 kv. m – Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose. Remiantis LAVL pateiktais duomenimis (b. l.

12) matyti, kad nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2015 m. rugpjūčio 12 d. visas paras vienam asmeniui tenkantis plotas palatoje pagal lovų skaičių neatitiko nustatytų reikalavimų. Teismas, įvertinęs esančių byloje įrodymų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės apie laikymÄ perpildytose palatose yra pagrįstos. Be to, pažymėtina ir tai, kad LAVL yra gydymo įstaiga, kurioje ypač svarbu užtikrinti tinkamas higienos ir pacientų laikymo sÄ lygas.PareiÅ¡kėjas teigia, kad iÅ¡ jo nepagrįstai buvo paimtas kompiuteris ir triÅ¡akis.

Atsakovė nurodė, kad vadovaujantis Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų ir informacijos laikmenų tikrinimo, peržiūrėjimo, perklausymo bei laikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 21 punktu pareiškėjui atvykus buvo paimti jo daiktai patikrinti. Aprašo 12 punkte nustatyta, kad daiktai turi būti patikrinti, užregistruoti ir išduoti asmenims pasirašytinai ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo jų priėmimo, kompiuteriai ir informacijos laikmenos – per dešimt darbo dienų nuo jų priėmimo.

Šiame punkte nustatytas terminas motyvuotu laisvės atėmimo vietos direktoriaus sprendimu gali būti pratęstas, tačiau bendras patikrinimo laikotarpis negali būti ilgesnis kaip dvidešimt darbo dienų. Visi priduoti patikrinti daiktai buvo atiduoti, išskyrus „SONY PS3“ su pultu. Pabrėžia, kad žaidimų kompiuteriuose dažniausiai yra įmontuoti garso ir vaizdo įrašymo bei ryšio įrenginiai. Nuteistiesiems pataisos įstaigose galima naudotis nuteistųjų artimųjų perduotais žaidimų kompiuteriais, kuriuose nėra vaizdo ir garso įrašymo, ryšio įrengimo (tinklo plokštės).

Pažymi, kad žaidimų kompiuteriuose vaizdo ir garso įraÅ¡ymo, ryÅ¡io įrengimai turi bÅ«ti iÅ¡imti (ne atjungti ar kitaip sugadinti). ApraÅ¡o 8 punkte nustatyta, kad daiktai, kurių neįmanoma patikrinti, laisvės atėmimo vietoje laikomam asmeniui neperduodami, todėl LAVL pareigÅ«nai, vadovaudamiesi minėtu punktu, negalėdami nustatyti, ar žaidimų kompiuteryje yra iÅ¡montuoti vaizdo, garso įraÅ¡ymo ir ryÅ¡io įrengimai, turėdami teisę, žaidimų kompiuterio pareiÅ¡kėjui neiÅ¡davė, o grÄ Å¾ino iÅ¡vykstant iÅ¡ ligoninės. Teismas konstatuoja, kad žaidimų kompiuterio naudotojas yra pareiÅ¡kėjas, todėl bÅ«tent jam tenka pareiga užtikrinti ir pateikti įrodymus pareigÅ«nams, kad kompiuteris neturi draudžiamų komponentų.

Tam kai kuriais atvejais pakanka pateikti įrangos gamintojo specifikacijÄ ar kitus dokumentus, įrodančius, kad žaidimų kompiuteris neturi draudžiamų komponentų. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas pareigÅ«nams tokių duomenų nepateikė, todėl žaidimų kompiuteris buvo teisėtai ir pagrįstai iÅ¡ jo paimtas. Dėl triÅ¡akio paėmimo faktinių aplinkybių, t. y. kad jis buvo teisėtai ir pagrįstai paimtas patikrinti, tarp Å¡alių ginčo nekyla, todėl nėra neteisėtų LAVL veiksmų Å¡ioje dalyje.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad sanitariniame mazge nebuvo veidrodžio, o duÅ¡o grindys buvo slidžios.

Atsakovės atstovė LAVL Å¡io teiginio nepaneigė. IÅ¡ pateiktų palatos nuotraukų teismas taip pat nustatė, kad sanitariniame mazge nėra veidrodžio (b. l. 19). Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (toliau – ir HN), 21 punkte nurodoma, kad sanitariniame mazge turi bÅ«ti veidrodis. Taigi konstatuotina, kad LAVL pažeidė HN 76:2010 21 punktÄ , kadangi nebuvo užtikrintas tinkamas sanitarinio mazgo įrengimas.

Pareiškėjo motyvai dėl dušo grindų vertini kritiškai, kadangi teisės aktai nenustato, kokios konkrečiai grindys turi būti įrengtos LAVL dušų kabinose. Pareiškėjas nurodo, kad palatoje nebuvo šluotos, šiukšlių semtuvų, skuduro, todėl negalima buvo palaikyti švaros. Atsakovė dėl šio teiginio savo pozicijos nenurodė. Teismo nuomone, pareiškėjas neteikė skundų dėl trūkstamo inventoriaus, todėl vien faktas, kad jam nebuvo suteiktas valymo inventorius jo neprašius, nėra teisės aktų pažeidimas (b. l. 18).Dėl pareiškėjo laikymo kartu su kitu asmeniu pažymėtina, kad žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) liga yra įtraukta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 30 d.

įsakymu Nr. V-250 patvirtintÄ Somatinių ligų, kuriomis sergantys asmenys turi bÅ«ti laikomi pataisos įstaigose izoliuoti nuo kitų suimtųjų, nuteistųjų, sÄ raÅ¡Ä , tačiau su pastaba, kad nuteistieji asmenys, sergantys Å¡ia liga, izoliuojami nuo kitų suimtųjų, nuteistųjų tik raÅ¡tiÅ¡kai pareiÅ¡kę norÄ bÅ«ti izoliuotais arba kai dėl jų nesaugaus arba neatsargaus elgesio pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija priėmė sprendimÄ izoliuoti. Taigi teisės aktai nustato galimybę izoliuoti ŽIV sergantį asmenį nuo kitų asmenų tik esant tam tikroms teisės aktuose nustatytoms sÄ lygoms, t. y. pačiam sergančiam asmeniui iÅ¡reiÅ¡kus pageidavimÄ bÅ«ti izoliuotam arba kai dėl tokio asmens nesaugaus arba neatsargaus elgesio yra priimtas sprendimas jį izoliuoti.

Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. PareiÅ¡kėjas buvimo LAVL laikotarpiu Å¡ios įstaigos administracijai jokio praÅ¡ymo (skundo), taip pat ir praÅ¡ymo laikyti jį atskirai nuo jam pavojų keliančio ŽIV infekuoto asmens, nepateikė, todėl nėra pagrindo teigti, kad laikant jį kartu su ŽIV infekuotu asmeniu buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisės aktų reikalavimus atitinkančių gydymosi sÄ lygų nesudarymas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjui fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus ir sudaro pagrindÄ priteisti atlyginti neturtinę žalÄ .

Taigi darytina iÅ¡vada, kad egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti institucijos veiksmai – kalinimas pažeidžiant teisės aktais nustatytÄ vienam asmeniui skiriamÄ plotÄ , žala – pareiÅ¡kėjas dėl to patyrė esminius nepatogumus ir kančias, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.). Kita vertus, nėra duomenų, kad tokiu bÅ«du atsakovė bÅ«tų sÄ moningai siekusi pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis ar iÅ¡skyrė jį iÅ¡ kitų subjektų.Teismas, remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais, atsižvelgdamas į anksčiau aptartų faktinių ir teisinių aplinkybių visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti jo nurodyta suma (15 500 Eur), todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies ir dėl nustatytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 156 Eur.

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 str. 1 d. 5 p., 127 str. 1 d., teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo R. U. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjui R. U. priteisti 156 Eur (Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus) neturtinei žalai atlyginti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                    Irena Paulauskienė