2017-07-26 Nr. AB-14446-3-61-3-00738-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-4343-858/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00738-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 53.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. (A. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (b. l. 1–9), prašydamas:

1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2017 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. (15/6-9)12PR-23 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas);

2) įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

Pareiškėjo teigimu, ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl to, kad atsakovas tyrimą dėl jo baimės būti persekiojamam atliko paviršutiniškai, nevertino faktinių aplinkybių visumos, neištyrė visų įrodymų. Atsakovas pažeidė prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo tikslą – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojui turi būti suteiktas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga ir ar nėra priežasčių, dėl kurių pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga nesuteikiama. Pareiškėjas negalėjo pateikti rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius apie teisėsaugos institucijų neteisėtus veiksmus, todėl jo teiginių pagrįstumui turėjo būti taikomas abejonės privilegijos principas.

Pareiškėjas nesutiko su atsakovo išvada, kad jis nepateikė su opozicine veikla susijusių įtikinamų aplinkybių. Pareiškėjo dalyvavimą opoziciniame judėjime patvirtina jo nuomonės reiškimas socialiniuose tinkluose „Facebook“, „Twitter“ ir „Instagram“, buvimas interneto radijo (duomenys neskelbtini) moderatoriumi ir (duomenys neskelbtini) patvirtinimas. Pabrėžė, kad 2015 m. gruodžio pabaigoje pareiškėją sulaikė trys vyrai jo gyvenamajame rajone, (duomenys neskelbtini) kaime. Pareiškėjas dokumentus, reikalingus norint gauti pasą, tvarkėsi po sulaikymo, t. y. 2015 m. gruodžio 24 d. Pareiškėjo išvykimas užfiksuotas 2016 m. sausio 10 d. Pareiškėjo 2016 m. vasario 10 d. apklausos duomenys apie išvykimo iš šalies priežastis iš esmės identiški pirminės apklausos duomenims. 2017 m. vasario 14 d. rašte Nr. S2-93RN „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. V.“ patvirtinta, kad politinį judėjimą (duomenys neskelbtini) 2007 m. įkūrė D. A. (D. A.), jis yra (duomenys neskelbtini) žurnalistas, disidentas, pirmojo nepriklausomo (duomenys neskelbtini) laikraščio „C. R.“, kurį pardavinėjo pareiškėjas, leidėjas ir vyriausiasis redaktorius, palikęs (duomenys neskelbtini) devyniasdešimtųjų pradžioje.

Nesutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas nepagrindė motyvo, jog jis buvo (duomenys neskelbtini) valdžios kritiku. Atsakovas turėjo informacijos apie vieną didžiausių opozicionierių D. A. ir jo paties pateiktą informaciją (vaizdo įrašą) apie pareiškėjo buvimą šio opozicinio judėjimo šalininku, apie jo skleidžiamą nuomonę interneto socialiniuose tinkluose, turėjo informacijos apie kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) vykdomus valstybės persekiojimus dėl menkiausios valdžios kritikos.

Pareiškėjas dėl jo dalyvavimo (duomenys neskelbtini) judėjime nurodė, kad nors dešimt metų nuo laikraščio (duomenys neskelbtini) platinimo nepatyrė realių represinio režimo pasekmių, tai dar nereiškia, kad jo argumentai apie gresiantį persekiojimą yra nepagrįsti. Priešingai, persekiojimo veiksmai ir žmonių teisių pažeidinėjimai suaktyvėjo per porą paskutinių metų, todėl pareiškėjas ir paliko kilmės valstybę. Atsakovas nevertino pateiktų aplinkybių konteksto. Pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindė opozicinių partijų palaikymu, nurodė, kad yra judėjimo (duomenys neskelbtini) narys. Šios pozicijos laikėsi abiejose apklausose. Pareiškėjo teigimu, atsakovas klaidingai interpretuoja Informacinio centro pažymą dėl informacijos apie (duomenys neskelbtini) lyderio D. A. giminaičių persekiojimą (duomenys neskelbtini). Šioje pažymoje nurodyta, kad neturima informacijos apie konkrečią D. A. veiklą, jo priklausymą ar nepriklausymą politiniam judėjimui (duomenys neskelbtini) ar ryšius su minėtu opoziciniu judėjimu, taip pat neturima duomenų apie šiam asmeniui kylančias grėsmes. Taigi pažymoje nurodoma, kad Informacinis centras neturi galimybių pateikti informacijos apie kylančias grėsmes, o ne kad pareiškėjui tokia grėsmė nekyla. Tai, kad pareiškėjo baimė yra reali, pagrindžia jo sulaikymo veiksmai ir jų eiliškumas, t. y. po neteisėto pagrobimo (sulaikymo) 2015 m. gruodžio pabaigoje pareiškėjas netrukus mėnesiui paliko savo kilmės valstybę. Objektyvią baimę pagrindžia Migracijos departamento 2017 m. sausio 11 d., 2015 m. kovo 20 d. pažymos. Atsakovas tyrimą dėl persekiojimo baimės atliko paviršutiniškai, apsiribojo atskirų faktinių aplinkybių, o ne visumos vertinimu.

Pabrėžė, jog, jeigu nėra nustatoma, kad prieglobsčio prašytojui gali būti suteikiamas pabėgėlio statusas, turi būti vertinama, ar tokiam asmeniui gali būti suteikiama papildoma apsauga. Iš pateiktos informacijos matyti, kad (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos ir kitos valstybės institucijos persekiojimas (persekiojimo dalyvis yra valstybė) vien dėl valdžios kritikos, pasireiškiantis neteisėtu sulaikymu (įkalinimu) bei smurtiniais veiksmais, yra įprasta praktika. Taigi, atsakovui nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad pareiškėjo išsiuntimo į pilietybės valstybę atveju jis nebus kankinamas, su juo nebus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi ar nebus žeminamas jo orumas, yra tikimybė, kad pareiškėjo teisės ir pagrindinės laisvės, išsiuntus jį į (duomenys neskelbtini), būtų pažeistos.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 25–31) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, jog prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pareiškėjas nurodė, kad bijo grįžti į kilmės valstybę dėl (duomenys neskelbtini) valdžios kritikos, veiklos opoziciniame judėjime (duomenys neskelbtini) ir giminystės ryšių su (duomenys neskelbtini) judėjimo lyderiu D. A.. Ginčijamu sprendimu nesuteiktas pareiškėjui prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga), kadangi jis nepateikė patikimos informacijos, leidžiančios manyti, kad jo baimė kilmės valstybėje patirti persekiojimą ar smurtą yra pagrįsta. Atsakovas sprendė, jog pareiškėjo teiginiai dėl to, kad jis yra aktyvus (duomenys neskelbtini) valdžios kritikas ir todėl buvo sulaikytas, nėra pagrįsti įrodymais ir nėra laikomi nustatytu faktu. Atsižvelgiant į šią išvadą, taip pat į tai, kad nebuvo rasta informacijos, patvirtinančios D. A. tolimų giminaičių persekiojimą (duomenys neskelbtini), ginčijamu sprendimu nuspręsta, kad nėra pagrindo daryti prielaidą, jog pareiškėjas galėtų patirti valdžios persekiojimą vien dėl giminystės ryšių su D. A.. Atsižvelgiant į tai, kad objektyvi situacija neleidžia laikyti pareiškėjo nurodytą baimę visiškai pagrista, ginčijamu sprendimu nesuteiktas pareiškėjui prieglobstis Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Migracijos departamento sprendimas netaikyti abejonių privilegijos vertinant pareiškėjo teiginius dėl to, kad jis yra aktyvus (duomenys neskelbtini) valdžios kritikas ir todėl buvo sulaikytas, yra pagrįstas. Pareiškėjas nepateikė šiuos teiginius patvirtinančių rašytinių įrodymų, išsamių, konkrečių žodinių paaiškinimų. Per apklausą pareiškėjas abstrakčiai nurodė, kad susitikinėdavo su „visokiais“ deputatais ir iš jų gautą informaciją perduodavo organizacijai, tačiau nenurodė konkrečių politikų pavardžių, o iš jų gautą informaciją apibūdino taip pat labai apibendrintai (šalyje yra diktatūra, nėra teisingo teismo ir pan.), t. y. pateikė bendro pobūdžio, viešai prieinamą informaciją. Pareiškėjas detalesnės informacijos nepateikė net ir po to, kai apklausą vykdęs Migracijos departamento valstybės tarnautojas paaiškino, kad pareiškėjas turi įrodyti, kad jam apsauga reikalinga, o prašymą nagrinėjantis Migracijos departamentas nesikreips į kilmės valstybės institucijas dėl informacijos apie pareiškėją ar jo nurodytus asmenis.

Pareiškėjas teigė, kad (duomenys neskelbtini) valdžią kritikavo bendraudamas su žmonėmis, taip pat socialiniame tinkle „Facebook“ spausdavo „patinka“ (angl. „like“), 2006–2008 m. Rusijoje pardavinėjo judėjimo (duomenys neskelbtini) laikraštį (duomenys neskelbtini), dirbo interneto radijuje (duomenys neskelbtini). Paprašytas parodyti interneto puslapius, grupių, su kuriomis bendrauja, puslapius, kuriuos žymėjo kaip patinkančius, interneto radijo (duomenys neskelbtini) puslapius, pareiškėjas nurodė, kad visą šią informaciją ištrynė ir neturi ką parodyti, taip pat nurodė, kad jokia opozicine veikla nebeužsiima. Pareiškėjas ne tik negalėjo nurodyti konkrečių savo įrašų socialiniuose tinkluose, bet ir nenurodė kitos konkrečios informacijos (pvz., konkrečių straipsnių pavadinimų, pavardžių, įvykių, dėl kurių jis pasisakė ir kt.). 2016 m. lapkričio 8 d. apklausoje ne kartą pareiškėjo buvo prašoma patikslinti, kaip konkrečiai pasireiškė jo dalyvavimas opozicijos veikloje, tačiau jis konkrečios informacijos nepateikė. Pateiktas vaizdo įrašas (D. A. kreipimasis) nepaneigia visų bylos duomenų visumos.

Pabrėžė, jog pagal Įstatymo 71 straipsnio 3 dalies 4 punktą pareiškėjas turėjo pareigą pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus, bendradarbiauti su Migracijos departamentu, tačiau jis nepateikė duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad jis buvo (duomenys neskelbtini) administratorius. Pareiškėjas su šia pareiga buvo supažindintas pasirašytinai. Migracijos departamento veiksmai, kreipiantis į kitus asmenis dėl informacijos apie prieglobsčio prašytoją, yra riboti dėl informacijos neatskleidimo principo, nustatyto Įstatymo 68 straipsnio 2 ir 4 dalyse.

Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad jo dalyvavimą opoziciniame judėjime patvirtina (duomenys neskelbtini) konstruktyvių jėgų kongreso ir (duomenys neskelbtini) pirmininko pavaduotojo S. V. paaiškinimas, kuriame pateikiami nekonkretūs, apibendrinti teiginiai, iš jų negalima daryti išvados, kad pareiškėjas buvo aktyvus (duomenys neskelbtini) valdžios kritikas. Be to, per apklausą pareiškėjas nepateikė konkrečios informacijos, kad būtų dalyvavęs (duomenys neskelbtini) veikloje, organizuotuose mitinguose, palaikymo akcijoje, nenurodė konkrečios veiklos, kurią būtų galima įvertinti, ar dėl jos prieglobsčio prašytojas galėtų būti persekiojamas (duomenys neskelbtini) valdžios institucijų (tokios aplinkybės nenurodytos ir S. V. paaiškinime).

Atsakovas nesutiko su pareiškėjo išvadomis dėl pagrįstos baimės objektyvaus pobūdžio pagrindimo. Nei Migracijos departamento 2015 m. kovo 20 d. pažymoje Nr. TJK-15/6-6-11 „Apie asmenų, kuriuos persekioja (duomenys neskelbtini) valdžios institucijos, giminaičiams daroma spaudimą“, nei 2017 m. sausio 11 d. pažymoje „Apie (duomenys neskelbtini) valdžios kritikų ir jų giminaičių persekiojimą“ nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) persekiojami asmenys vien dėl giminystės su D. A.. Objektyvių duomenų, leidžiančių daryti kitokias išvadas, pareiškėjas nepateikė nei nagrinėjant prieglobsčio prašymą, nei kartu su skundu. Be to, aplinkybės, kad tokių duomenų nerasta, Migracijos departamentas nevertino kaip savaime sudarančios pagrindą atsisakyti tenkinti pareiškėjo prieglobsčio prašymą. Ši aplinkybė buvo įvertinta atsižvelgus į duomenų visumą, kad nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) valdžios kritikas. Migracijos departamentas, įvertinęs duomenų visumą, nusprendė, kad pareiškėjo deklaruojama baimė patirti persekiojimą grindžiama išimtinai subjektyviu jo paties situacijos vertinimu bei prielaidomis, kurios nepagrįstos objektyviais veiksniais ar realiai egzistuojančiomis aplinkybėmis.

Nurodė, jog, vadovaujantis Įstatymo 86 straipsnio nuostatomis, sprendimas suteikti pabėgėlio statusą priimamas tik dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam. Pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindžia bendro pobūdžio teiginiais, bendra situacija kilmės valstybėje, tačiau ne individualiomis aplinkybėmis, kurios būtų susijusios su konkrečiai jam gresiančiu persekiojimu. Apie visiškai pagrįstos baimės pagrįstumą sprendžiama atsižvelgus į objektyvią situaciją – baimė turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimai ir pan., t. y. prieglobsčio prašytojas turi pateikti individualias aplinkybes, kurios galėtų pagrįsti prieglobsčio reikalingumą. Nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta, reikia subjektyvius, objektyvius veiksnius vertinti kaip vieną visumą, o ne atskiras vieną ar kelias aplinkybes. Migracijos departamentas, įvertinęs duomenų visumą, konstatavo, kad objektyvi situacija pareiškėjo gyvenamojoje vietoje neleidžia laikyti šią baimę visiškai pagrįsta, todėl nėra pagrindo suteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso. Nagrinėjant prieglobsčio prašymą vertinama ne kilmės valstybės, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija. Pareiškėjo paaiškinimai, kuriais remiantis buvo vertinama jo individuali situacija, buvo nekonkretūs, neišsamūs, nesusiję su realia, konkrečia pareiškėjo situacija.

Pabrėžė, jog pareiškėjo teiginiai dėl atsisakymo suteikti papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje yra deklaratyvūs, nepagrįsti individualiomis aplinkybėmis. Pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių. Priimant sprendimą dėl papildomos apsaugos buvo vertintos tos pačios aplinkybės, kaip ir sprendžiant klausimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, buvo padaryta išvada, kad pareiškėjui nėra realaus pavojaus grįžti į kilmės valstybę, kadangi jo gyvenamojoje vietoje nevyksta beatodairiško smurto veiksmai ir nėra pagrindo taikyti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 9 d. sprendimu (b. l. 61–69) pareiškėjo A. V. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog 2017 m. vasario 20 d. Migracijos departamento Prieglobsčio skyrius surašė išvadą, kurioje konstatavo, kad pareiškėjo prašymas dėl jam gresiančio (duomenys neskelbtini) valdžios persekiojimo dėl valdžios kritikos nepasižymi nuoseklumu, išsamumu bei detalumu, yra paremtas bendro pobūdžio teiginiais apie bendrą padėtį šalyje bei (duomenys neskelbtini) valdžios institucijų persekiojamą opoziciją, neparemtas dokumentiniais įrodymais. Pareiškėjas nepateikė su opozicine veikla susijusių įtikinamų aplinkybių, kurios būtų apibrėžtos laike ar konkrečia įvykių vieta. Pareiškėjas atsisakė nurodyti politikų, su kuriais susitikdavo ir iš kurių neva gaudavo informacijos, pavardes, teigė, kad sunaikino visą informaciją, susijusią su jo buvimu interneto radijo moderatoriumi, socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą, nors tokia informacija svarbi jam, kaip prieglobsčio prašytojui, nenurodė konkrečios veiklos, kurią būtų galima įvertinti, ar dėl jos pareiškėjas galėtų būti persekiojamas (duomenys neskelbtini) valdžios institucijų. Pareiškėjo pateikti faktai apie (duomenys neskelbtini) valdžios kritiką viešoje interneto erdvėje nebuvo nustatyti, todėl nevertinti sprendžiant prašymą suteikti prieglobstį pareiškėjui. Be to, aplinkybės apie pareiškėjo sulaikymą 2015 m. gruodžio mėnesį nepasižymi detalumu, išsamumu, yra abstraktaus pobūdžio. Pareiškėjo pateikti faktai prieštarauja dokumentiniams įrodymams, 2015 m. gruodžio 24 d. jis tvarkėsi dokumentus, reikalingus išvykti iš šalies, todėl mažai tikėtina, kad jautė baimę būti persekiojamas ar sulaikomas valdžios institucijų. Tai prieštarauja pareiškėjo apklausoje nurodytai aplinkybei, kad (duomenys neskelbtini) valdžios kritikams valdžia neleidžia išvykti iš šalies ir neišduoda jiems pasų. Pareiškėjo pateikti faktai apie jo sulaikymą ir išvykimo priežastis iš kilmės valstybės laikomi nenustatytais, todėl nevertinami sprendžiant dėl prieglobsčio pareiškėjui suteikimo. Informaciją apie dalyvavimą (duomenys neskelbtini) judėjime bei giminystę su D. A. įvertino kaip labiau tikėtiną nei netikėtiną, todėl nagrinėjo sprendžiant prašymą suteikti pareiškėjui prieglobstį. Remdamasis 2017 m. vasario 20 d. išvada Migracijos departamentas priėmė ginčijamą sprendimą.

Vertindamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi Įstatymo 86, 87 straipsniais ir nurodė, jog pareiškėjas nagrinėjant jo prieglobsčio prašymą turėjo pareigą nurodyti aplinkybes, patvirtinančias konkretaus individualaus persekiojimo pavojų savo kilmės valstybėje (Įstatymo 71 str. 3 d. 4 p.). Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad pareiškėjo deklaruojama baimė tėra jo subjektyvi nuomonė, nes jis nepateikė patikimos informacijos, leidžiančios manyti, kad jam reikalinga tarptautinė apsauga nuo kilmės šalyje gresiančio persekiojimo, todėl pagrįstai konstatavo, kad negresia persekiojimas, susijęs su politiniais įsitikinimais, o jo baimė grįžti į kilmės valstybę yra nepagrįsta, kadangi kilo ne dėl realiai egzistuojančių priežasčių. Nors pareiškėjas teigia, kad dalyvavimą opoziciniame judėjime patvirtina jo nuomonės reiškimas socialiniuose tinkluose „Facebook“, „Twiter“ ir „Instagram“, taip pat buvimas interneto radijo (duomenys neskelbtini) moderatoriumi, tačiau 2016 m. lapkričio 18 d. apklausoje nurodė, kad ištrynė visus duomenis, taigi byloje nebuvo įrodymų, patvirtinančių šį pareiškėjo teiginį.

Teismas nurodė, jog pareiškėjas taip pat teigia, kad dalyvavimą opoziciniame judėjime patvirtina ir (duomenys neskelbtini) konstruktyvių jėgų kongreso ir (duomenys neskelbtini) pirmininko pavaduotojo S. V. raštas. Patvirtindamas šį teiginį pareiškėjas pateikė S. V. 2016 m. rugsėjo 9 d. pranešimą iš socialinio tinklo „Facebook“ paskyros, kuriame kalbama apie (duomenys neskelbtini) konstruktyvių jėgų kongreso atstovų vizitus po didžiausius Europos miestus, kurių metu jie surengs daug susitikimų su tautiečiais, taip pat nurodoma, kad Vilniaus priemiestyje, pabėgėlių centre, jiems pavyko susitikti su (duomenys neskelbtini), sužinojo daug tragiškų asmeninių istorijų. Būsimose konferencijose žmogaus teisių tema jis kels problemą dėl (duomenys neskelbtini) pabėgėlių. Tačiau, teismo nuomone, šis pranešimas yra bendro pobūdžio, jame nėra minimas pareiškėjas kaip (duomenys neskelbtini) konstruktyvių jėgų kongreso rėmėjas ar narys, todėl pranešimas neįrodo jo dalyvavimo opoziciniame judėjime.

Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog pareiškėjas taip pat pateikė 2016 m. rugsėjo 3 d. S. V. raštą, skirtą visiems suinteresuotiems asmenims. Jame S. V. patvirtino, kad pareiškėją pažįsta, jis vykdė aktyvų propagandinį judėjimą (duomenys neskelbtini) nuo 2008 m. iki 2015 m., buvo interneto radijo (duomenys neskelbtini) moderatoriumi, aiškino (duomenys neskelbtini) konstruktyvių jėgų kongreso ideologiją ir skelbė apie susiklosčiusią padėtį (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad pareiškėjas nuolat sulaukdavo grasinimų susidoroti su juo ir su jo šeima. Tačiau, teismo nuomone, šis raštas taip pat nelaikytinas patikimu įrodymu šioje byloje, nes nėra aišku, ar elektroninio pašto adresas, iš kurio siųstas raštas, priklauso S. V., be to, raštas nėra pasirašytas S. V. parašu. Pareiškėjo teiginiai, kad jis nuolat sulaukdavo grasinimų susidoroti su juo ir jo šeima, vertintini kaip abstraktūs, nes nenurodė, kada ir kas jam grasino. Teismas akcentavo, jog pagrindas suteikti prieglobstį turi būti pagrįstas priežastimis, kurios laikomos patikimu ir pakankamu individualios grėsmės įrodymu, t. y. turi būti pateikta tikrovę atitinkanti informacija, visi turimi dokumentai ir paaiškinimai dėl prašymo motyvų. Pareiškėjas apklausose nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jam grasina, nes buvo visuomeninio judėjimo (duomenys neskelbtini) narys, o šio judėjimo lyderis D. A. yra jo dėdė. Pareiškėjas visada kovojo už demokratiją, padėdavo dėdei platinti laikraščius ir buvo prieš režimą (duomenys neskelbtini). Teismas akcentavo, jog pareiškėjas nenurodė patyręs jokių neigiamų pasekmių dėl to, kad dalyvavo (duomenys neskelbtini) judėjime. Be to, nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo šio judėjimo narys. Kaip nurodė pareiškėjas, jis ištrynė socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą ir duomenis apie buvimą moderatoriumi interneto radijuje, o tokie duomenys galėtų pagrįsti jo teiginius. Atsakovas nerado duomenų apie (duomenys neskelbtini) judėjimo lyderio D. A. giminaičių persekiojimą (duomenys neskelbtini), pareiškėjas tokių įrodymų taip pat nepateikė. Be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad D. A. yra jo dėdė.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo baimės pagrįstumą, nurodė, jog baimė turi būti grindžiama ne tik bendro pobūdžio pavojumi, t. y. bendra esama situacija (duomenys neskelbtini), bet su konkrečiomis su prieglobsčio prašytoju tiesiogiai susijusiomis aplinkybėmis. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes, jų taip pat nerasta ir jo nurodytoje interneto erdvėje. Atitinkamai, teismas pritarė atsakovo išvadai, kad pareiškėjo baimė būti persekiojamam (duomenys neskelbtini) yra nepagrįsta.

Teismas taip pat nurodė, jog pareiškėjo prieglobsčio prašymas išnagrinėtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas taip pat rėmėsi Europos Sąjungos direktyvos 2004/83/EB (toliau – ir Direktyva) 4 straipsnio 5 dalimi, Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu abejonės privilegijos principu ir nurodė, jog vertinant abejonės privilegijos principo taikymą nagrinėjamu atveju turi būti įvertintas pareiškėjo sąžiningumas, stengiantis pagrįsti savo prašymą, visos turimos informacijos pateikimas, pareiškimų nuoseklumas, pareiškėjo patikimumas ir prašymo dėl papildomos apsaugos pateikimo laikas. Tai, kad tam, kad būtų pritaikytas abejonės privilegijos principas, turi būti visos anksčiau išvardytos sąlygos. Teismas akcentavo, jog pareiškėjas nepateikė patikimų įrodymų, kad buvo (duomenys neskelbtini) judėjimo narys, kad šio judėjimo lyderis yra jo dėdė ir kad dėl to patyrė neigiamų pasekmių ar gali jų patirti ateityje. Pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų ar išsamių, konkrečių žodinių paaiškinimų, kad yra aktyvus (duomenys neskelbtini) valdžios kritikas ir todėl buvo sulaikytas. Apklausoje pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) susitikinėjo su įvairiais deputatais ir iš jų gautą informaciją perduodavo organizacijai, tačiau politikų pavardžių negalėjo pasakyti. Gautą informaciją apibūdino apibendrintai (šalyje yra diktatūra, nėra teisingo teismo ir pan.).

Nurodė, jog nors pareiškėjas teigė, kad (duomenys neskelbtini) valdžią kritikavo bendraudamas su žmonėmis, taip pat socialiniame tinkle „Facebook“ spausdavo „patinka“ (angl. „like“), 2006–2008 m. (duomenys neskelbtini) pardavinėjo (duomenys neskelbtini) judėjimo laikraštį, dirbo interneto radijuje (duomenys neskelbtini), tačiau paprašytas pagrįsti šiuos teiginius ne tik negalėjo nurodyti konkrečių savo įrašų socialiniuose tinkluose, bet ir nenurodė kitos konkrečios informacijos (konkrečių straipsnių pavadinimų, pavardžių, įvykių, dėl kurių jis pasisakė, ir kt.). Be to, nurodė, kad visą šią informaciją jis ištrynė ir neturi ką parodyti, kad jokia opozicine veikla nebeužsiima („Aš viską ištryniau. Aš dabar turiu „facebook”, bet aš čia neužsiimu“). Teismo vertinimu, pareiškėjo pateikti faktai taip pat prieštarauja dokumentiniams įrodymams. Tai, kad 2015 m. gruodžio 24 d. pareiškėjas tvarkėsi dokumentus dėl išvykimo iš šalies, prieštarauja pareiškėjo apklausoje nurodytai aplinkybei, kad (duomenys neskelbtini) valdžios kritikams valdžia neleidžia išvykti iš šalies ir neišduoda jiems pasų. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjui pagrįstai nebuvo taikytas abejonės privilegijos principas, o jo pateiktus duomenis, jam nepateikus rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų prieglobsčio prašytojo pasakojimą, atsakovas pagrįstai laikė nepatikimais ir juos atmetė. Prieglobsčio prašytojas taip pat nepateikė patikimos informacijos, kad jam reikalinga tarptautinė apsauga nuo kilmės šalyje gresiančio persekiojimo, smurto arba žmogaus teisių pažeidimo. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjo prašymo motyvai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad, pareiškėjui sugrįžus į kilmės valstybę, jam asmeniškai grėstų veiksmai, kurie pažeistų žmogaus teises, pagrindines laisves.

Remdamasis tuo, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovas tinkamai ištyrė prieglobsčio prašymo tyrimo metu surinktą medžiagą ir padarė teisingas išvadas, todėl skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėjas A. V. apeliaciniu skundu (b. l. 72–77) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą dėl ginčijamo sprendimo tenkinti ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjo skunde nurodyti įrodymai pagrindžia jo teiginius dėl opozicinės veiklos. Pareiškėjo dalyvavimą opoziciniame judėjime patvirtina ir Konstruktyvių (duomenys neskelbtini) jėgų kongreso ir (duomenys neskelbtini) pirmininko pavaduotojo S. V. patvirtinimas, kurį jau pasirašytą pateikė pareiškėjas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. teismo posėdžio metu.

2. Atsakovas pareiškėjo giminystės ryšį su D. A. jau pripažino esant materialiu faktu, tačiau teismas, peržengdamas bylos nagrinėjimo ribas, sprendė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad D. A. yra jo dėdė.

3. Pareiškėjo skunde pateikti argumentai paneigia atsakovo bei pirmosios instancijos teismo nurodytus motyvus, jog atsakovas nerado duomenų apie (duomenys neskelbtini) judėjimo lyderio D. A. giminaičių persekiojimą (duomenys neskelbtini).

4. Pareiškėjas patenka į asmenų, persekiojamų dėl savo politinių pažiūrų, grupę ir atitinka Direktyvos 10 straipsnio 1 dalies e punkto apibrėžtį. Atsakovas bei teismas, turėdamas informacijos apie vieną didžiausių opozicionierių D. A. ir jo paties pateiktą informaciją (vaizdo įrašą) apie pareiškėjo buvimą šio opozicinio judėjimo šalininku, skleidžiančio savo nuomonę interneto socialiniuose tinkluose, bei surinktą informaciją apie kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) vykdomus valstybės persekiojimus dėl menkiausios valdžios kritikos (net ir socialiniuose interneto tinkluose), nurodydamas, jog pareiškėjo motyvas, jog jis yra (duomenys neskelbtini) valdžios kritikas, nėra pagristas ir nėra laikomas nustatytu faktu, todėl nebuvo vertinamas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles bei neužtikrino prieglobsčio prašymo nagrinėjimo tikslo. Analogiška išvada darytina ir dėl kito pareiškėjo pateikto rašytinio įrodymo – 2016 m. rugsėjo 3 d. S. V. rašto.

5. Pareiškėjas skunde pateikė detalius paaiškinimus, pagrindžiančius jo baimės pagrįstumą, t. y. pareiškėjo baimės realumą grindžia jo sulaikymo veiksmai bei jo veiksmų eiliškumas – jį neteisėtai pagrobus/sulaikius 2015 m. gruodžio pabaigoje, vėliau pareiškėjas paliko savo kilmės valstybę, pagrįstos baimės objektyvų pobūdį pagrindžia pareiškėjo surinkta informacija apie kilmės valstybę, pabrėžiant, jog asmenys, palaikantys opozicines partijas ar esantys opozicinių partijų narių giminaičiais ar bet kokiu būdu kritikuojantys valdžios institucijas, yra persekiojami valstybės, kaltinami ekstremizmu, neteisėtai sulaikomi ar net įkalinami.

6. Pareiškėjo teigimu, Migracijos departamento tyrimas buvo atliktas tinkamai neišsiaiškinus visų aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismas, matydamas akivaizdžius atlikto tyrimo trūkumus, kas galimai sąlygojo nepagrįsto sprendimo priėmimą, privalėjo panaikinti Migracijos departamento sprendimą ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje iš naujo.

Pareiškėjas A. V. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą nenagrinėti jo pateikto skundo, pabrėždamas, kad jis yra supažindintas su atsisakymo nuo skundo pasekmėmis ir su jomis sutinka. Pareiškėjas nurodo, jog jis kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu priimti sprendimą dėl jo grąžinimo į (duomenys neskelbtini), nes dėl šeimyninių aplinkybių nori kuo greičiau grįžti namo.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės yra grindžiamas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytais motyvais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas A. V. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą nenagrinėti jo pateikto skundo, pabrėždamas, kad jis yra supažindintas su atsisakymo nuo skundo pasekmėmis ir su jomis sutinka. Pareiškėjas nurodo, jog jis kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu priimti sprendimą dėl jo grąžinimo į (duomenys neskelbtini), nes dėl šeimyninių aplinkybių nori kuo greičiau grįžti namo.

Pasisakydama dėl pareiškėjo atsisakymo nuo jo pateikto skundo, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo teisė atsisakyti teismui paduoto skundo yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 2 dalyje, numatančioje, kad pareiškėjas turi teisę atsisakyti skundo (prašymo, pareiškimo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, iki teismas išeina į pasitarimų kambarį. Teismas nepriima pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymo, jeigu tai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Teisėjų kolegija pastebi, jog iš esmės analogiška pareiškėjo procesinė teisė buvo įtvirtinta ir ABTĮ redakcijos, galiojusios iki 2016 m. liepos 1 d. (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), 52 straipsnyje.

Teisėjų kolegija, aiškindama ABTĮ 50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą procesinės teisės normą, nurodo, jog joje yra įtvirtintas proceso šaliai – pareiškėjui – taikytinas dispozityvumo principas, pagal kurį pareiškėjas turi apsisprendimo teisę kreiptis į teismą, siekiant apginti teismine tvarka savo (tariamai) pažeistą teisę ar įstatymų saugomus interesus (ABTĮ 5 str. 1 d., 3 d. 1 p.), ir teisę atsisakyti šios gynybos po tokio kreipimosi. Atsižvelgiant į tai, kad nurodyta teisės norma yra bendroji, ir į tai, kad samprata „bylos nagrinėjimo stadija“ nėra ribojama proceso pirmosios instancijos teisme, svarstomo straipsnio nurodytos galimybės atsisakyti skundo riba (iki teismas išeina į pasitarimų kambarį) aiškintina tik kaip nustatyta, siekiant išvengti priešingu atveju galimo sutrukdymo teismui paskelbti priimtą procesinį sprendimą (nutartį). Todėl toks teisės atsisakyti skundo apribojimas negali būti vertinamas (aiškinamas) kaip minėto dispozityvumo ribų suvaržymas. Atitinkamai, tokia nuostata taikytina ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, t. y. pareiškėjas gali atsisakyti pirmosios instancijos teismui paduoto skundo ir po to, kai byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 50 straipsnio 2 dalimi, 137 straipsniu, tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, gavęs pareiškėjo skundo atsisakymą, gali nutraukti bylą ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Tokį požiūrį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas buvo pateikęs aiškindamas šiuo aspektu iš esmės analogišką ABTĮ 52 straipsnyje numatytą reglamentavimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-226/2011, 2012 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-143-1206/2012).

Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, į tai, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju nurodė atsisakantis pateikto skundo ir pažymėjo, jog skundo atsisakymo teisinės pasekmės jam yra žinomos, atsisakymas nuo skundo yra besąlyginis, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimo kiti proceso dalyviai apskundę nebuvo, nėra nustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atsisakyti priimti skundo atsisakymą (ABTĮ 50 str. 2 d.), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo atsisakymas nuo pateikto skundo priimtinas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimas naikintinas ir administracinė byla nutrauktina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 50 straipsnio 2 dalimi, 103 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 137 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Priimti pareiškėjo A. V. (A. V.) atsisakymą nuo pateikto skundo.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimą.

Administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Irmantas Jarukaitis

Dalia Višinskienė