A-858-1557-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A858-1557/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01189-2011-6

Procesinio sprendimo kategorija 38. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjui K. J. J.,

atsakovo Lietuvos metrologijos inspekcijos atstovui I. T. (T.),

atsakovo Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovui V. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. J. J. skundą atsakovams Lietuvos metrologijos inspekcijai, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas K. J. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi skundu (t. I, b. l. 1-6) į teismą, prašydamas:

1) panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – ir Energetikos inspekcija) Vilniaus teritorinio skyriaus (toliau – ir Energetikos inspekcijos skyrius) 2011 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. 12-305, panaikinant Lietuvos metrologijos inspekcijos (toliau – ir Metrologijos inspekcija) 2011 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. 13SR-132 dalį dėl nepakankamai atlikto patikrinimo namo šilumos punkte sumontuotos šiluminės įrangos reguliavimo ir nuotoliniu būdu veikiančios duomenų perdavimo automatinės sistemos „Rubisafe III“ bei šioje sistemoje sumontuotų automatikos prietaisų aprašo neatlikimo, nenustatymo jų paskirties, tikslumo klasės, veikimo diapazono, programinio valdymo galimybių nuotoliniame duomenų perdavime ir kt., ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti;

2) įpareigoti Energetikos inspekciją bei Metrologijos inspekciją iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą, atliekant išsamų tyrimą dėl (duomenys neskelbtini) namo šilumos punkto rekonstrukcijos darbų ir sumontuotų šilumos tinklų, šilumos ir karšto vandens atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų atitikimo taisyklių ir įstatymų reikalavimams bei kaip UAB „Vilniaus energija”, kuris yra šilumos ir karšto vandens namui bei butams (duomenys neskelbtini) Vilniuje (toliau – ir namas) tiekėjas, laikosi teisinės metrologijos reikalavimų, naudodamas atsiskaitymams namo įvadinį šilumos ir butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių kartu su namo šilumos punkte sumontuota šiluminės įrangos reguliavimo ir nuotoliniu būdu veikiančia duomenų perdavimo automatine sistema „Rubisafe III“;

3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Grįsdamas reikalavimus pareiškėjas paaiškino, jog skunde keliamų klausimų niekas neišnagrinėjo, nes neaišku, kam priklauso (duomenys neskelbtini) name įrengtas šilumos punktas, kokį vaidmenį atlieka UAB „Adminsta“ (Žukausko g. 32, Vilnius) ir jos atstovas S. M. (santechnikas-šilumininkas). S. M. išsamiai paaiškino įrengtų įvadinių namo šilumos punkte sumontuotų šilumos ir karšto vandens vamzdynų, armatūros, prietaisų (termometrų, monometrų, cirkuliacijos siurblių, šilumos ir karšto vandens apskaitos prietaisų), sumontuotos šiluminės įrangos reguliavimo ir nuotoliniu būdu veikiančios duomenų perdavimo sistemos „Rubisafe III“ veikimo principus bei kitų šios sistemos dalių paskirtį. Nors apžiūroje šilumos punkte (vietoje) privalėjo būti visa sudaryta komisija, tačiau tyrimą atliko tik vienas inspektorius. Tokiu būdu buvo pažeistas Išankstinio skundų ne teisme dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir mokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo nagrinėjimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 20 punktas, Energetikos skyriaus 2011 m. vasario 28 d. potvarkiu Nr. 12-125 skundo nagrinėjimui sudarytos komisijos darbo reglamento reikalavimai (atliktas tyrimas neišsamus, Energetikos inspekcijos inspektorius išklausė tik UAB „Vilniaus energija“ pateiktus paaiškinimus).

Pažymėjo, jog skundžiamame sprendime neatsispindi šilumos ir karšto vandens skaitiklių parodymai nuo 2000 m. sausio 1 d. iki patikrinimo dienos. Neišsiaiškinta, kodėl techniniu koridoriumi, skirtu technologiniams vamzdynams, negalima praeiti ištisai visu jo ilgiu, kodėl iki šiol nesumontuoti balansiniai ventiliai namo šildymo sistemos stovuose (šildymo sezono metu egzistuoja per dideli temperatūrų skirtumai tarp atskirų stovų – galinių ir vidinių namo butų, t. y. susidaro dideli šilumos nuostoliai, taip pat neizoliuotų vamzdynų ir jų junginių vietose). Šilumos punkte esantys žurnalai ir jų pildymas neatspindi tikros padėties, nėra išsamiai fiksuoti skaitliukų parodymai tikrinamajam laikotarpiui, vidutinių mėnesinių oro temperatūrų, šilumos mazgo elektros skaitiklio parodymai, nebuvo galimybių išsiaiškinti, kas iš (duomenys neskelbtini) namo gyventojų dalyvauja nuimant karšto vandens ir šilumos skaitiklių parodymus šiluminiame punkte namo rūsyje.

Pareiškėjas nurodė, jog skundžiamame sprendime pažymėta, kad (duomenys neskelbtini) name įrengtas individualus šilumos punktas su įvadiniais šilumos apskaitos prietaisais, tačiau nutylima apie įrengtą ir tebeveikiančią šiluminės įrangos reguliavimo ir nuotoliniu būdu veikiančią duomenų perdavimo automatinę sistemą „Rubisafe III“, kuri naudojama įvadinio šilumos apskaitos prietaisų rodmenų kas mėnesiniam nuskaitymui nuotolinio ryšio pagalba. Šį faktą patvirtino AB „Axis Industrines“ šilumos punkto automatikos ir duomenų perdavimo sistemų priežiūrą vykdanti organizacija. Skundžiamame sprendime klaidinama, kad (duomenys neskelbtini) namo šilumos punktas renovuotas UAB „Vilniaus energija“ 2000 metais pagal Vilniaus šilumos tinklų suderintų šilumos punkto rekonstravimo pastate (duomenys neskelbtini) darbo projektą, nes nei 2000 metais, nei 2001 metais UAB „Vilniaus energija“ nebuvo įsteigta. Be to, prie skundžiamo sprendimo pridėtas projekto vadovės M. K. projektas neatitinka šiluminių trasų išvedžiotos schemos plano.

Teigė, jog (duomenys neskelbtini) namo šilumos punkto vamzdynų išdėstymas su šilumos izoliacija neatitinka šilumos punkto rekonstravimo pastate (duomenys neskelbtini) darbo projekte numatytų norminių teisės aktų reikalavimų, nes darbo projekto aksonometrinė schema ir natūroje esantys vamzdynai, jų išdėstymas po rekonstrukcijos turi neatitikimų. Seni vamzdynai nupjautais galais kyšoja šilumos punkte bei pastato techniniame koridoriuje nedemontuoti. Šilumos izoliacija 30 metų senumo, išskyrus naujai praklotą tranzitą, kuris 2009 metais praklotas pažeidžiant 2005 metų Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymo) reikalavimus bei nederinant su namo butų ir namo šilumos punkto savininkais ir bendrasavininkais. Neatlikti šiluminės izoliacijos matavimai pagal galiojančius įstatymus, skundžiamame sprendime neatsispindi matavimų duomenys. Kitos technologinių vamzdynų dalys ir jų junginiai neizoliuoti, kiti trūkumai neištirti ir sudarytos komisijos nepatikrinti vietoje.

Nurodė, jog Metrologijos inspekcija išnagrinėjo iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos gautą pareiškėjo 2011 m. kovo 4 d. prašymą ir patikrino kaip UAB „Vilniaus energija“, kuri yra šilumos ir karšto vandens namui (duomenys neskelbtini), Vilniuje tiekėjas, laikosi teisinės metrologijos reikalavimų naudodamas atsiskaitymams namo įvadinį šilumos ir butuose įrengtų karšto vandens skaitiklius bei namo šilumos punkte sumontuotą eksploatuojamą šiluminės energijos reguliavimo ir nuotoliniu būdu veikiančią duomenų perdavimo automatinę sistemą „Rubisafe III“. Išnagrinėjusi prašymą Metrologijos inspekcija 2011 m. gegužės 11 d. priėmė sprendimą Nr. 13 SR-132, kuris yra nepagrįstas. (duomenys neskelbtini) namo šilumos punkte yra įrengta šiluminės įrangos reguliavimo ir nuotoliniu būdu veikianti duomenų perdavimo automatinė sistema „Rubisafe III“ (gamyklinis Nr. 7425-1 ABCS, gamintojas – AB „Axis Industrines“, o ne tas, kuris pažymėtas Metrologijos inspekcijos 2011 m. gegužės 11 d. sprendime Nr. 13SR-132). Nurodė, jog Metrologijos inspekcija netikrino „Rubisafe III“ sistemos veikimo bei eksploatacijos aplinkybių, neišklausė sistemos gamintojo AB „Axis Industrines“ atstovo, vykdančio nuolatinę eksploatacinę veikimo ir gedimų šalinimo priežiūrą.

Pareiškėjas pažymėjo, jog namo šilumos punkto technologiniai vamzdynai, armatūra, prietaisai pajungti sistemą „Rubisafe III“, siekiant šilumos ir karšto vandens apskaitos duomenis kas mėnesį nuskaityti nuotolinio ryšio pagalba. Pabrėžė, jog prietaiso techninis pasas neišreikalautas, eksploatavimo ir duomenų perdavimo ribos, jų tikslumo klasė neišsiaiškinti, neišsiaiškintos eksploatavimo programų imlumas, programų valdymas nuotolinio veikimo zonoje. Skundžiamame sprendime minimas UAB „Vilniaus energija“ atstovas, kuris neva tvirtina rodmenų tikrumą, tačiau nenurodomi nei jo vardas, nei pavardė. Nenurodytas namo gyventojo atstovo vardas ir pavardė ir tokiu būdu nėra įsitikinta apie vartotojo galimybę realizuoti patikros teisę tikrinant šilumos ir karšto vandens apskaitą namo šilumos punkte, nes į namo šilumos punktą buto savininkas patekti negali. Be to, tokio įgaliotinio niekas ir nerinko, nes nebuvo susirinkimo. Nurodė, jog matavimo priemonės, kurių tipai sukonstruoti su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija, negali būti naudojami nuotoliniam duomenų perdavimui. Tokiu būdu nuotolinis duomenų perdavimas naudojamas ir eksploatuojama nuotolinio duomenų perdavimo automatinė sistema „Rubisafe III”, kas neatsispindi skundžiamame 2011 m. gegužės 11 d. sprendime Nr. 13SR-132, todėl šioje dalyje sprendimas naikintinas, o Metrologijos inspekcija įpareigotina patikrinimą organizuoti iš naujo.

Nurodė, jog atsakovai neatkreipė dėmesio į tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ir Šilumos ūkio įstatymas) 12 straipsnio 1 dalimi, šilumos ir karšto vandens vartotojai atsiskaito su šilumos ir karšto vandens tiekėju už sunaudotą šilumą ir karštą vandenį pagal prekės pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos ir karšto vandens apskaitos prietaisų vartotojų butuose rodmenis. Pažymėjo, jog Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 1 dalis numato, kad šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjas savo lėšomis įrengia atsiskaitomuosius šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisus gyventojų butuose, užtikrina jų tinkamą techninę būklę, reikalaujamą matavimų tikslumą ir organizuoja patikrą. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad atsiskaitomieji šilumos ir karšto vandens apskaitos, taip pat pristatomo į pastato šilumos punktą šilumnešio parametrus registruojantys prietaisai, įskaitant įrengtų duomenų perdavimo sistemą „Rubisafe III“, yra valstybinės metrologinės matavimo priemonių kontrolės objektas. Šių prietaisų patikros terminus kontroliuoja Metrologijos inspekcija. Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo (toliau – ir Metrologijos įstatymas) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas matavimo priemonėms, kurios naudojamos nustatant prekių, energijos paslaugų kiekį ir vertę tiesioginio pardavimo sandoriuose tarp pirkėjo ir pardavėjo bei atsiskaitant už suteiktas paslaugas ir prekes, kai nuo jų kiekio matavimo priklauso kaina. Įvertinęs minėtų teisės aktų nuostatas bei atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo bute privalo būti įrengti šilumos ir karšto vandens atsiskaitomieji apskaitos prietaisai, pareiškėjas darė išvadą, kad šiems prietaisams taikytinas teisinis reglamentavimas, kurių pažeidimus privalėjo konstatuoti atsakovai.

Atsakovas Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą (t. I, b. l. 54-55) nurodė, jog su skundo reikalavimais nesutinka.

Paaiškino, kad pagal UAB „Vilniaus energija“ 2010 m. balandžio 21 d. raštą Nr. 008-04-7571 r/2494 šilumos punktas renovuotas (rekonstruotas) 2000 m. gruodžio 13 d., o Vilniaus miesto valdybos 1998 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 2230V numatyta, kad rekonstruotus namų šilumos punktus bei namo vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas eksploatuoja rekonstrukciją atlikęs SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ arba konkurso tvarka samdoma bendrovė. Nuo 2002 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto centralizuoto šildymo sistemos išnuomotos UAB „Vilniaus energija“ iš SP AB „Vilniaus Šilumos tinklai“, kuris ir vykdo Vilniaus miesto šilumos ūkio priežiūrą, UAB „Vilniaus energija“ gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) šilumos ūkio priežiūrai yra sudaręs sutartį su UAB „Adminsta“. Pabrėžė, jog Taisyklių 20 punkte numatyta, kad išimtinais atvejais Energetikos inspekcijos viršininkas arba inspekcijos teritorinio skyriaus vedėjas gali priimti sprendimą sudaryti komisiją skundui nagrinėti. Taisyklių 20 punkte ir kituose punktuose nenumatyta, kad skundo nagrinėjimo metu apžiūroje privalo būti visi sudarytos komisijos nariai. Energetikos inspekcijos pareigūnas į (duomenys neskelbtini) atvyko tik siekiant papildomai ir detaliai pareiškėjui išaiškinti techninius klausimus. Šilumos ir karšto vandens skaitiklių parodymų nuo 2000 m. sausio 1 d. iki patikrinimo dienos bei balansinių ventilių sumontavimo klausimo pareiškėjas skunduose nebuvo pateikęs, o statybinės dalies (kodėl visu techniniu koridoriumi negalima praeiti (techniniame koridoriuje sumūryta pertvara) klausimų nagrinėjimas nepriskirtinas atsakovo kompetencijai.

Pažymėjo, jog, vadovaujantis Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 4-291 „Dėl Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatacijos) taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklės), 264.2 punktu, gyvenamųjų namų šilumos punktus prižiūrintis personalas, jeigu nėra nuotolinio stebėjimo ir valdymo sistemos, ne rečiau kaip du ar tris kartus per savaitę įrašo į šilumos punkte esantį žurnalą duomenis apie šilumnešio ir karšio vandens parametrus (temperatūrą ir slėgį) bei apskaitos prietaisų rodmenis apie pratekėjusį per šilumos punktą šilumnešio kiekį, suvartotą šilumos kiekį ir šilumnešį bei sušildyto vandens kiekį (jeigu įrengtas jo apskaitos prietaisas). Kadangi namo (duomenys neskelbtini) šilumos punkte yra nuotolinio stebėjimo ir valdymo sistema „Rubisafe“, į šilumos punkte esantį žurnalą prižiūrėtojui neprivaloma rašyti skaitiklių rodmenis. Vidutinių mėnesinių oro temperatūrų parodymų, metrologinių patikrų aktų, šilumos mazgo elektros skaitiklio parodymų užrašymo šilumos punkto žurnale teisės aktai nereglamentuoja. Šilumos punkte esamos nuotolinio valdymo ir duomenų perdavimo sistemos teisėtumo klausimų Energetikos inspekcija nenagrinėja, nes pagal Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 15 d. įsakymą Nr. V-107 „Dėl matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimo metrologinio įteisinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-107) matavimo priemonė su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu yra vertinama kaip matavimo sistema ir metrologijos kontrolę vykdo Metrologijos inspekcija.

Atsakovas Lietuvos metrologijos inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą (t. I, b. l. 38-42) nurodė, jog su skundo reikalavimais nesutinka.

Paaiškino, kad Metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus viršininkas, vadovaudamasis Metrologijos įstatymu, Metrologijos inspekcijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1R-216 (toliau – ir Nuostatai), pagal Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2011 m. kovo 23 d. persiųstą K. J. J. 2011 m. kovo 4 d. prašymą 2011 m. balandžio 18 d. patikrino, kaip UAB „Vilniaus energija“, kuris yra šilumos ir karšto vandens namui (duomenys neskelbtini), Vilniuje tiekėjas, laikosi teisinės metrologijos reikalavimų naudodamas atsiskaitymams namo įvadinį šilumos ir butuose įrengtus karšto vandens skaitiklius bei namo šilumos punkte sumontuotą eksploatuojamą šiluminės energijos reguliavimo ir nuotoliniu būdu skaitiklio duomenis perduodančią automatinę sistemą. Patikrinimo metu nustatė, kad namo šilumos punkte sumontuota ir su skaitikliu sujungta šilumos įrangos reguliavimo ir nuotolinio duomenų perdavimo metrologiškai neįteisinta automatinė sistema „Rubisafe“ (nepatvirtintas jos tipas, neatlikta metrologinė patikra ir t. t.). „Rubisafe“ – bendra nuotoliniu būdu veikiančios duomenų perdavimo automatinės sistemos pavadinimas, todėl nepaisant to, kad pareiškėjas nurodo, jog Metrologijos inspekcija sprendime minima „neva“ sistema „Rubisafe“, šios sistemos paskirtis ir veikimo principas nesikeičia.

Pažymėjo, jog, vadovaujantis Įsakymu Nr. V-107, matavimo priemonės, kurios sukonstruotos su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija, tačiau kurių tipai patvirtinti be šios funkcijos įvertinimo, negali būti naudojamos nuotoliniam duomenų perdavimui. Todėl ir šiomis sistemomis perduoti duomenys negali būti naudojami atsiskaitymams tarp tiekėjų ir vartotojų. Pažymėjo, kad niekas nedraudė šilumos tiekėjams įrengti nuotolinio duomenų perdavimo sistemų. Vadovaujantis Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių 163 punktu, karšto vandens tiekėjas galėjo įrengti ir naudoti karšto vandens skaitiklius su nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema. Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 1V-893 patvirtintame Radijo dažnių (kanalų), kuriuos galima naudoti be atskiro leidimo, sąraše su pakeitimais yra ir skaitiklio rodmenų nuskaitymo sistema, t. y. radijo ryšio įrenginių, kurie leidžia atlikti nuotolinę padėties stebėseną, vykdyti matavimo ir aptarnavimo komandas, visuma. Reikalavimai dėl nuotolinio duomenų perdavimo sistemų metrologinio įteisinimo atsirado po Įsakymo Nr. V-107 įsigaliojimo.

Nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad Metrologijos inspekcija netikrino minėtos sistemos veikimo bei eksploatacijos aplinkybių. Metrologijos inspekcija neviršydama kompetencijos konstatavo, kad UAB „Vilniaus energija“ pažeidė Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalies reikalavimus, pagal kuriuos juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie patiekia rinkai, įrengia bei naudoja matavimo priemones, esančias teisinio metrologinio reglamentavimo objektais, yra atsakingi už tai, kad būtų laiku atliktas techninių reglamentų ar kitų teisės aktų nustatytas metrologinis patvirtinimas. Nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam yra konkrečiai suteikti, o plečiamas kompetencijos ribų aiškinimas yra negalimas. Todėl skundžiamame 2011 m. gegužės 11 d. sprendime Nr. 13SR-132 neaprašyta kita įranga (pavyzdžiui, vamzdynai, armatūra, minimo prietaisu automatika su atskirais davikliais ir jutikliais), nes minėta įranga nepriskiriama matavimo priemonėms. Tačiau Metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus viršininkas, siekdamas patikrinti, kaip UAB „Vilniaus energija“ laikosi duoto nurodymo atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik pagal teisės aktų reikalavimus metrologiškai įteisintus įvadinius šilumos skaitiklių ir butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenis, patikrinimo metu susipažino su dokumentais, kurie pagrindžia, jog UAB „Vilniaus energija“ atsiskaitymams su vartotojais nenaudoja nuotoliniu būdu veikiančios duomenų perdavimo sistemos. UAB „Vilniaus energija“ pateikė minėtų dokumentų kopijas. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad šilumos skaitiklio rodmenų registravimo žurnale, kuris saugomas šilumos punkte, rankiniu būdu užfiksuoti UAB „Vilniaus energija“ atstovo parodymai (pavyzdžiui, 2011 m. vasario 24 d. skaitiklio rodmenys 481677 MWh perrašyti į UAB „Vilniaus energija“ apskaitos prietaisų rodmenų žiniaraštį ir galiausiai tas pats suvartotos šilumos kiekis pažymėtas UAB „Vilniaus energija“ pateiktoje vartotojams informacijoje apie jiems priskaičiuotas sumas).

Metrologijos inspekcija nurodė, jog jos Vilniaus apskrities skyriaus viršininkas, siekdamas tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą, kreipėsi į jį, siūlydamas susitikti ir plačiau aptarti jo aprašomą problemą, tačiau tokiam bendradarbiavimui nebuvo pritarta. Be to, nors Metrologijos inspekcijos kompetencijai nepriskirta techninės įrangos kontrolės funkcija pagal susiklosčiusią praktiką, nagrinėjant pareiškėjų prašymus ar skundus, jos pareigūnai stengiasi asmeniškai bendrauti su klientais ir pagal galimybes jiems suteikti reikiamą informaciją.

Teigė, jog pareiškėjo teiginys, kad Metrologijos inspekcija neatkreipė dėmesio į tai, kad, vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, šilumos ir karšto vandens vartotojai atsiskaito su šilumos ir karšto vandens tiekėju už sunaudotą šilumą ir karštą vandenį pagal prekės pirkimo–pardavimo vietoje įrenginių atsiskaitomųjų šilumos ir karšto vandens apskaitos prietaisų vartotojų butuose rodmenis, yra neteisingas, kadangi, patikrinus tiekiamo karšto vandens butams įrengtus karšto vandens skaitiklius, buvo nustatyta, jog pareiškėjo bute karšto vandens skaitiklis nesumontuotas. Pasirinktinai patikrinus pareiškėjo namo gyventojų 27, 30, 55 butus ir nustačius, kad jiems tiekiamo karšto vandens kiekiui nustatyti naudojami Rossweiner ir Almess tipo vandens skaitikliai, kurių tipai įrašyti į Lietuvos matavimo priemonių registrą, užplombuoti UAB „Vilniaus energija“ plombomis, yra butų savininkų nuosavybė, o jų metrologinė patikra neatlikta (patikros periodiškumas – 4 m.), UAB „Vilniaus energija“ buvo duotas nurodymas atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologinė patikra, parengti atsiskaitymams su vartotojais už suvartoto karšto vandens kiekį naudojamų butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių sąrašus, patvirtinti juos vadovo parašu bei sudaryti skaitiklių patikros grafikus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 27 d. sprendimu (t. II, b. l. 97-108) pareiškėjo K. J. J. skundą tenkino iš dalies: bylą dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos metrologijos inspekcijos 2011 m. gegužės 11 d. sprendimą nutraukė; pareiškėjo K. J. J. skundą dėl reikalavimo įpareigoti Lietuvos metrologijos inspekciją atlikti veiksmus atmetė; kitus pareiškėjo K. J. J. reikalavimus tenkino ir panaikino Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2011 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. 12-305 ir įpareigojo Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinį skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo K. J. J. 2011 m. vasario 22 d. skundą Nr. 4R(S)-122. Priteisė K. J. J. iš Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 50 litų bylinėjimosi išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjas 2011 m. kovo 4 d. Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai pateikė prašymą, kuriuo prašė: 1) pripažinti, kad atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartis Nr. 218842-0 turi nenumatytų sąlygų – mokestį už šilumą, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą – ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.188 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose bei Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo (toliau – ir Vartotojų teisių gynimo įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies 10 ir 12 punktuose numatytus vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijus ir ją nutraukti nuo jos priėmimo dienos; 2) įvertinti sutarties Nr. 218842-0 atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį atitikimą vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų nuostatoms; 3) įvertinti, ar yra pagrindo manyti, kad šilumos tiekėjų pareiškėjui pateiktos sąskaitos (mokėjimo už šilumą ir karštą vandenį) panaudojant šiluminės energijos nuotolinį nuskaitymo įrenginį „Rubisafe III“, dirbančio kartu su matavimo prietaisų namo (duomenys neskelbtini) rūsio šiluminiame punkte, atitinka galiojančių įstatymų nustatytus reikalavimus ir ar jos teisėtos. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2011 m. kovo 23 d. raštu Nr.4-2318 perdavė pareiškėjo 2011 m. kovo 4 d. prašymo dalį dėl šilumos ir karšto vandens apskaitai naudojamų matavimo priemonių teisėtumo pagal kompetenciją nagrinėti Metrologijos inspekcijai ir apie tai informavo pareiškėją. Metrologijos inspekcija, atlikusi pareiškėjo Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai 2011 m. kovo 4 d. prašyme nurodytų aplinkybių tyrimą, 2011 m. gegužės 6 d. surašė patikrinimo aktą, kuriame konstatavo, kad UAB „Vilniaus energija“ pažeidė Metrologijos įstatymo reikalavimus ir UAB „Vilniaus energija“ davė nurodymus bei įpareigojo apie nurodymų įvykdymą iki 2011 m. gegužės 17 d. informuoti Metrologijos inspekcijos Vilniaus skyrių. 2011 m. gegužės 11 d. raštu Nr. 13SR-132 Metrologijos inspekcija atsakė Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl jai perduotos nagrinėti pareiškėjo 2011 m. kovo 4 d. prašymo dalies, informavo pareiškėją.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog iš pareiškėjo 2011 m. kovo 4 d. Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai pateikto prašymo priedo matyti, kad pareiškėjas taip pat prašė išaiškinti, ar jam UAB „Vilniaus energijos“ pateikiamos sąskaitos už šildymą ir karštą vandenį yra teisėtos. Minėtame prašyme pareiškėjas nurodė, kad jam kyla abejonių dėl namo šiluminiame punkte įmontuoto nuotolinio duomenų nuskaitymo bei perdavimo prietaiso „Rubisafe III“ naudojimo teisėtumo. Vertindamas pareiškėjo 2011 m. kovo 4 d. formuluojamo prašymo turinį, teismas darė išvadą, jog Metrologijos inspekcija, išnagrinėjusi šį prašymą, pareiškėjo atžvilgiu neprivalėjo priimti jokio individualaus administracinio akto, kuriuo pareiškėjui būtų nustatomos, pakeičiamos ar sukuriamos teisės ir pareigos. Metrologijos inspekcijos 2011 m. gegužės 6 d. patikrinimo akte konstatuoti pažeidimai, kad nuotoliniu būdu veikiančios duomenų perdavimo automatinės sistemos „Rubisafe III“ metrologinė patikrinta nėra atlikta, kad UAB „Vilniaus energija“ pažeidė Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir duoti nurodymai pašalinti nustatytus pažeidimus, teisines pasekmes sukėlė ne pareiškėjui, o UAB „Vilniaus energija“, dėl ko jis šį patikrinimo aktą apskundė teismui ir teisme yra nagrinėjamas nurodytų pažeidimų ir duotų nurodymų pagrįstumas bei teisėtumas. Tuo tarpu Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir pareiškėjas Metrologijos inspekcijos 2011 m. gegužės 11 d. raštu buvo tik informuojami apie atlikto tyrimo metu nustatytus faktus bei paties tyrimo rezultatus.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad skundžiamu Metrologijos inspekcijos 2011 m. gegužės 11 d. raštu pareiškėjui nebuvo nustatytos jokios teisės ir pareigos, raštas savaime nesukelia jam jokių teisinių pasekmių ir yra informacinio pobūdžio. Todėl teismas bylos dalį dėl Metrologijos inspekcijos 2011 m. gegužės 11 d. rašto panaikinimo nutraukė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Teismas nurodė, jog pareiškėjo skunde formuluojamas reikalavimas įpareigoti Metrologijos inspekciją iš naujo atlikti namo, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos punkte sumontuotų matavimo prietaisų naudojimo atitiktį yra išvestinis reikalavimas iš reikalavimo panaikinti Metrologijos inspekcijos 2011 m. gegužės 11 d. raštą. Teismas nutraukęs bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Metrologijos inspekcijos 2011 m. gegužės 11 d. raštą, skundo reikalavimą dėl įpareigojimo Metrologijos inspekciją iš naujo atlikti (duomenys neskelbtini) name esančiame šilumos punkte naudojamų prietaisų atitiktį metrologiniams reikalavimams atmetė.

Dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Energetikos inspekcijos skyriaus 2011 m. gegužės 6 d. sprendimą ir įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą teismas nurodė, kad pareiškėjas 2011 m. vasario 22 d. Energetikos inspekcijos viršininkui pateikė skundą, iš kurio turinio matyti, kad jis kreipėsi todėl, jog nesutiko su Energetikos inspekcijos skyriaus 2011 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. 12-48, prašė jį naikinti, nurodydamas savo argumentus ir motyvus. Pareiškėjas nurodė kokie jo klausimai buvo neišaiškinti, taip pat pateikė kitus reikalavimus. Energetikos inspekcijos skyrius dėl pareiškėjo pateikto skundo priėmė skundžiamą 2011 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. 12-305.

Teismas pažymėjo, jog skundžiamame sprendime nurodyta, kad pareiškėjo skundui nagrinėti buvo sudaryta komisija. Skundai privalėjo būti nagrinėjami laikantis Taisyklių 18-22 punktuose nustatytų skundo nagrinėjimo procedūrų. Taisyklių 25, 27, 28 punktuose reglamentuojama procesinio sprendimo išnagrinėtu klausimu įforminimo pagrindai ir tvarka. Tokiu būdu skundą privalėjo išnagrinėti Energetikos inspekcijos viršininkas arba jo sudaryta komisija pagal tuo metu galiojusias Taisykles. Teismas pažymėjo, jog skundas buvo išnagrinėtas pažeidžiant tvarką, o priimtas individualus administracinis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, nes jis yra nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Skundžiamame sprendime nėra nurodyti aiškūs (iš esmės jokie) priėmimo motyvai, nenurodytas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis buvo priimtas sprendimas panaikinti Energetikos inspekcijos skyriaus 2011 m. sausio 25 d. sprendimą ir kuo remiantis buvo padaryta išvada, kad pareiškėjo skunde išdėstyti galimų pažeidimų motyvai nepasitvirtino.

Pabrėžė, jog skundžiame sprendime konstatuota, kad Energetikos inspekcijos skyrius patikrino šilumos punkto ir šilumos tinklų esamą situaciją ir nustatė tam tikras aplinkybes, tačiau nenurodyta, kokiais faktiniais duomenimis remiantis jos nustatytos, kokiais teisės aktais vadovaujantis padaryta viena ar kita išvada. Pavyzdžiui, nenurodoma kuo remiantis teigiama, kad (duomenys neskelbtini) namo šilumos punktas renovuotas UAB „Vilniaus energija“ 2000 metais. Pareiškėjo teigimu nei 2000, nei 2001 metais UAB „Vilniaus energija” nebuvo įsteigta. Remdamasis tuo, teismas pareiškėjo prašymą panaikinti Energetikos inspekcijos skyriaus 2011 m. gegužės 6 d. sprendimą tenkino ir Energetikos inspekciją įpareigojo išnagrinėti pareiškėjo 2011 m. vasario 22 d. prašymą Nr. 4R(S)-122 bei suteikti jo prašomą informaciją arba dėl informacijos (jos dalies) neteikimo priimti sprendimą, atitinkantį VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Teismas pažymėjo, jog jis patenkino 1/2 pareiškėjo skundo reikalavimų, todėl priteisė pareiškėjui 50 litų bylinėjimosi išlaidų iš Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus.

III. Pareiškėjas K. J. J. apeliaciniu skundu (t. II, b. l. 112-116) prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartį ir joje išdėstytus prašymus patenkinti arba nurodyti tai padaryti pirmosios instancijos teismui; 2) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimo dalį, kuria byla dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Lietuvos metrologijos inspekcijos 2011 m. gegužės 11 d. sprendimą nutraukta ir pareiškėjo skundas dėl reikalavimo įpareigoti Lietuvos metrologijos inspekciją atlikti veiksmus, atmestas, ir bylą šioje dalyje grąžinti teismui iš naujo nagrinėti. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą; 3) priteisti pareiškėjui iš Lietuvos metrologijos inspekcijos 100 litų bylinėjimosi išlaidų.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjo skundas yra netenkintas, t. y. byla dėl reikalavimo panaikinti Metrologijos inspekcijos 2011 m. gegužės 11 d. sprendimą nutraukta ir skundo reikalavimas įpareigoti Metrologijos inspekciją atlikti veiksmus atmestas. Pareiškėjas nurodo argumentus, pateiktus jo skunde pirmosios instancijos teismui ir pažymi, jog teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tarp šalių susiklosčiusį teisinį santykį, pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 6 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucijos) 7, 18 straipsnius, 46 straipsnio 5 dalį, nepagrįstai byloje netaikė Metrologijos įstatymo 1 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio, Valstybinės metrologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos direktoriaus 2006 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl matavimo priemonių techninio reglamento patvirtinimo“, Metrologijos inspekcijos Nuostatų.

Pareiškėjas nurodo, jog jis prašė teismo į posėdį iškviesti liudytojus, kurių liudijimas yra susijęs su vykdomos automatinės sistemos „Rubisafe-III“ nuolatiniu eksploatavimu, remontais ir priežiūra, nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu be vartotojų žinios faktu. Teismas nepagrįstai atsisakė juos kviesti į posėdį, tačiau neapklausus nurodytų liudytojų negalima teigti, kad jų paaiškinimai nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi. Tokiu būdu teismas pažeidė procesinę pareiškėjo teisę gintis nuo prieštaringų vertinimų, kurie nurodyti Metrologijos inspekcijos 2011 m. gegužės 6 d. akte Nr. PA-1310(VII) ir Metrologijos inspekcijos atsiliepime į skundą.

Pabrėžia, jog 2011 m. spalio 14 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes pažeidė pareiškėjo teisę gintis nuo Metrologijos inspekcijos atsiliepimo argumentų, Metrologijos inspekcijos akte pateiktų argumentų dėl nepakankamai atlikto patikrinimo namo šilumos punkte sumontuotos šiluminės įrangos reguliavimo ir nuotoliniu būdu veikiančios duomenų perdavimo automatinės sistemos „Rubisafe-III” bei šioje sistemoje sumontuotų automatikos prietaisų aprašo neatlikimo, nenustatymo jų paskirties, tikslumo klasės, veikimo diapazono, programinio valdymo galimybių nuotoliniame duomenų perdavime bei įrodyti savo atsikirtimo motyvus. Teigia, jog Metrologijos inspekcija išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą UAB „Vilniaus energija” (tiekėjo) privalėjo nurodyti terminus metrologiškai įteisinti automatizuotą sistemą „Rubisafe-III”, eksploatuojamą nuo 2009 metų, arba ją išmontuoti kaip netinkamą naudojimui, nes ją eksploatuojant pareiškėjui (vartotojui) yra nustatomi padidinti mokėjimai už šildymą ir karštą vandenį, nesukuriant pareiškėjui teisės šią sistemą kontroliuoti kaip buto savininkui ir namo bei jo šilumos punkto bendrasavininkui. Remdamasis tuo, mano, jog teismo sprendime klaidingai konstatuota, kad Metrologijos inspekcijos 2011 m. gegužės 6 d. patikrinimo aktas teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, o tik UAB „Vilniaus energija”. Taip pat nurodo, kad administracinėje byloje Nr. I-3052-121/2011 pareiškėjas dalyvauja tik trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų ir teisinės pasekmės jam nekils. Pažymi, jog taip jis savo teisių negali apginti nei šioje byloje, nei administracinėje byloje Nr. I-2981-281/2011.

Pareiškėjas teigia, jog jis apie Metrologijos inspekcijos 2011 m. gegužės 6 d. patikrinimo aktą Nr. PA-1310(VII) sužinojo tik po to, kai 2011 m. gegužės 25 d. kreipėsi su skundu į teismą, apskųsdamas Metrologijos inspekcijos 2011 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. 13SR-132. Metrologijos inspekcijos 2011 m. gegužės 6 d. aktas Nr. PA-1310(VII) buvo gautas su atsiliepimu į pareiškėjo skundą.

Pabrėžia, jog šiluminės energijos ir karšto vandens tiekėjas (pardavėjas), pageidaujantis rekonstruoti prijungtus prie šilumos perdavimo tinklų pastato ir jo šiluminio punkto šilumos įrenginius, kai keičiama rekonstruojamų įrenginių šilumos galia, pralaidumas arba prijungimo schema, privalo pateikti prašymą savivaldybės institucijai ir gauti iš jos techninių sąlygų sąvadą tiems darbams atlikti. Jeigu dėl rekonstravimo namo šiluminio punkto gali būti pažeidžiamos kitų pastatų, kurių šilumos įrenginiai ir automatizuotos nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo sistemos prijungtos prie namo ir jo šilumos punkto šilumos įrenginių, ar pažeidžiamos namo butų savininkų teisės ir teisėti interesai, būtina prašymą suderinti su pastaraisiais ir įvykdyti teisės aktuose nurodytus reikalavimus pagal Šilumos ūkio įstatymo, Metrologijos įstatymo reikalavimus.

Pareiškėjas pažymi, jog teismo sprendime klaidingai teigiama, kad Metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus viršininkas, siekdamas tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą, kreipėsi į pareiškėją, siūlydamas susitikti ir plačiau aptarti pareiškėjo aprašomą problemą, tačiau tokiam bendradarbiavimui nebuvo pritarta. Šis viršininkas telefonu pareiškėjui skambino, tačiau susitikti prašė tik tam, kad pareiškėjas suorganizuotų patekimą į namo (duomenys neskelbtini) gyventojų butus tikrinti apskaitos prietaisų. Pareiškėjas nuvyko pas Metrologijos inspekcijos viršininko pavaduotoją laikinai ėjusią inspekcijos viršininko pareigas N. B., kuriai išaiškino gautą siūlymą. N. B. susisiekė su Metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus viršininku ir pareiškėjui išaiškino, kad tokių susitikimų daryti nereikia, kad tai Metrologijos inspekcijos kompetencijos funkcijos ir jos bus atliktos. Pabrėžia, kad siekiant nustatyti šias aplinkybes būtina į teismo posėdį iškviesti Metrologijos inspekcijos viršininko pavaduotoją N. B. ir ją apklausti.

Atsakovas Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. II, b. l. 133) prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

Atsakovas Lietuvos metrologijos inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 127-132) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog, vadovaujantis Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių 10.2, 10.4 punktais, visi šilumos skaitikliai privalo turėti galimybę integruojamus duomenis perduoti per nuoseklų interfeisą ryšio linija, o namų butuose įrengiami šilumos ir karšto vandens skaitikliai privalo turėti įtaisus, kuriais galima būtų duomenis perduoti į namo ar laiptinės duomenų surinkimo sistemą. Vadovaujantis Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių 163 punktu, karšto vandens tiekėjas gali įrengti ir naudoti karšto vandens skaitiklius su nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema. Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. IV-893 patvirtintame Radijo dažnių (kanalų), kuriuos galima naudoti be atskiro leidimo, sąraše su pakeitimais yra ir skaitiklio rodmenų nuskaitymo sistema, t. y. radijo ryšio įrenginių, kurie leidžia atlikti nuotolinę padėties stebėseną, vykdyti matavimo ir aptarnavimo komandas, visuma. Papildomi reikalavimai dėl nuotolinio duomenų perdavimo sistemų metrologinio įteisinimo atsirado po Įsakymo Nr. V-107 įsigaliojimo.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad Metrologijos inspekcija netikrino šiluminės įrangos reguliavimo ir nuotoliniu būdu veikiančios duomenų perdavimo sistemos veikimo bei eksploatacijos aplinkybių, neišklausė sistemos gamintojos AB „Axis Industries” atstovo, vykdančio nuolatinę eksploatacinę veikimo ir gedimų šalinimo priežiūrą. Pabrėžia, kad Metrologijos inspekcija pagal savo kompetenciją vykdo teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių priežiūrą, kurių sąrašus, vadovaujantis Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija – Valstybinė metrologijos tarnyba. Pažymi, kad Metrologijos inspekcija neviršydama kompetencijos konstatavo, kad UAB „Vilniaus energija” pažeidė Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Be to, Metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus viršininkas I. T., siekdamas patikrinti, kaip UAB „Vilniaus energija” laikosi duoto nurodymo atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik pagal teisės aktų reikalavimus metrologiškai įteisintų įvadinių šilumos skaitiklių ir butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenis, patikrinimo metu susipažino su dokumentais, kurie akivaizdžiai pagrindė, jog UAB „Vilniaus energija” atsiskaitymams su vartotojais nenaudoja nuotoliniu būdu veikiančios duomenų perdavimo sistemos. Paprašius UAB „Vilniaus energija” pateikė minėtų dokumentų kopijas. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad šilumos skaitiklio rodmenų registravimo žurnale, kuris, vadovaujantis Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių 19 dalimi, turi būti pildomas tiekėjo atstovo kartą per savaitę, užfiksuoti UAB „Vilniaus energija” atstovo ranka daryti įrašai.

Pabrėžia, jog Metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus viršininkas veikė neperžengdamas kompetencijos ribų ir nepažeisdamas teisinės valstybės principo. Metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus valstybės tarnautojas nepažeidė pareiškėjo kaip vartotojo teisių. Pažymi, kad, vadovaujantis Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Metrologijos inspekcijos pareigūnai, nustatę teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimą, turi teisę raštu apie tai įspėti tikrinamus ūkio subjektus ir įpareigoti juos per nustatytą laiką pašalinti pažeidimą. Aktas, kurį surašė Metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus viršininkas I. T., yra individualus administracinis teisės aktas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui aktas nesukėlė teisinių padarinių, Metrologijos inspekcija, nepažeisdama viešojo administravimo principų, atlikusi VAĮ nustatyta tvarka administracinę procedūrą ir priėmusį administracinės procedūros sprendimą, apie patikrinimo rezultatus informavo pareiškėją administracinės procedūros sprendimu, t. y. 2011 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 13SR-132. Pabrėžia, jog Metrologijos inspekcija nepažeidė VAĮ 20 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintos asmens teisės gauti administracinės procedūros sprendimą.

Metrologijos inspekcija nurodo, jog pareiškėjas skunde teigė, jog skundžiamame 2011 m. gegužės 11 d. sprendime Nr. 13SR-132 yra minimas UAB „Vilniaus energija” atstovas, kuris tvirtina rodmenų tikrumą, tačiau nenurodomi nei jo vardas, nei pavardė. Neišsiaiškinta ir dėl namo gyventojų atstovo, nes jo vardas ir pavardė taip pat nenurodyti ir tokiu būdu nėra įsitikinta apie vartotojo galimybę realizuoti patikros teisę tikrinant šilumos ir karšto vandens apskaitą namo šilumos punkte. Metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus viršininkas I. T., siekdamas tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą, kreipėsi į pareiškėją, siūlydamas susitikti ir plačiau aptarti jo aprašomą problemą, tačiau tokiam bendradarbiavimui nebuvo pritarta. Dėl to geranoriškai gauti papildomą informaciją nepavyko.

Pabrėžia, jog, patikrinus tiekiamo karšto vandens butams apskaitai įrengtus karšto vandens skaitiklius, buvo nustatyta, kad pareiškėjo bute karšto vandens skaitiklis nesumontuotas. Pareiškėjo bute sunaudoto karšto vandens kiekis apskaičiuojamas pagal patvirtintą normą, o visuose kituose namo butuose įrengti karšto vandens skaitikliai neturi galiojančių patikros žymenų ar kitų galiojančią patikrą patvirtinančių dokumentų. Pasirinktinai patikrinus pareiškėjo namo gyventojų 27, 30, 55 butus ir nustačius, kad jiems tiekiamo karšto vandens kiekiui nustatyti naudojami Rossweiner ir Almess tipo vandens skaitikliai, kurių tipai įrašytį į Lietuvos matavimo priemonių registrą, užplombuoti UAB „Vilniaus energija” plombomis, yra butų savininkų nuosavybė, o jų metrologinė patikra neatlikta (patikros periodiškumas – 4 m.), todėl UAB „Vilniaus energija” buvo duotas nurodymas – atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologinė patikra, parengti atsiskaitymams su vartotojais už suvartoto karšto vandens kiekį naudojamų butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių sąrašus, patvirtinti juos vadovo parašu bei sudaryti skaitiklių patikros grafikus.

Pažymi, jog sistema „Rubisafe III” atsiskaitymams už namo sunaudotą šilumą nebuvo naudojama atsižvelgiant į tai, kad sistema nėra matavimo priemonė ir teisinio metrologinio reglamentavimo objektu ji tampa tik kartu su įvadiniu šilumos skaitikliu jo rodmenims nuskaityti ir perduoti, todėl Metrologijos inspekcija neturėjo įgaliojimų jos tikrinti.

Metrologijos inspekcija atkreipia dėmesį, kad iki kol Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ištirs, ar Įsakymo Nr. V-107, kaip norminio administracinio akto, 1, 2, 3 punktai, nustatantys metrologinę kontrolę nuotoliniam duomenų perdavimui, neprieštarauja Metrologijos įstatymui, taip pat, ar Įsakymo Nr. V-107 3 punktas ta apimtimi, kuria draudžia naudoti nuotoliniam (telemetriniam) duomenų perdavimui iki jo priėmimo sumontuotas metrologiškai patikrintas matavimo priemones su nuotolinio duomenų perdavimo funkcija, neprieštarauja konstituciniams lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo principams, Metrologijos inspekcija negali duoti privalomų vykdyti nurodymų, susijusių su nuotolinio duomenų perdavimo sistemos metrologine patikra bei taikyti administracinės atsakomybės priemones už minėto įsakymo nevykdymą. Tuo tarpu Metrologijos inspekcija 2011 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 13SR-132 pareiškėją informavo, kad UAB „Vilniaus energija” nurodyta nuotoliniu būdu perduotų duomenų nenaudoti atsiskaitymams su vartotoju.

Nurodo, jog pareiškėjo prašymas N. B. iškviesti liudytoja yra nepagrįstas, nes teismas išnagrinėjo šį pareiškėjo prašymą. Metrologijos inspekcija mano, kad šis liudijimas bylos nagrinėjimui nereikalingas. Be to, ABTĮ 60 straipsnio 2 dalyje asmeniui, prašančiam šaukti liudytoją, įtvirtinta pareiga nurodyti ne tik jo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą ar darbo vietą, bet reikšmės bylai turinčias aplinkybes, kurias liudytojas gali patvirtinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2011 m. gegužės 6 d. rašto Nr. 12-305 ir Lietuvos metrologijos inspekcijos 2011 m. gegužės 11 d. rašto Nr. 13SR-132 dėl nepakankamai išsamiai atlikto namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, šilumos punkte sumontuotos šiluminės įrangos reguliavimo ir nuotoliniu būdu veikiančios duomenų perdavimo automatinės sistemos „Rubisafe III“ patikrinimo teisėtumo ir pagrįstumo ir šių institucijų pareigos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo pateiktą prašymą, atliekant išsamų tyrimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 27 d. sprendimu administracinę bylą dėl K. J. J. reikalavimo panaikinti Lietuvos metrologijos inspekcijos 2011 m. gegužės 11 d. raštą nutraukė, pareiškėjo skundą dėl reikalavimo įpareigoti Lietuvos metrologijos inspekciją atlikti veiksmus atmetė, teismas taip pat panaikino Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2011 m. gegužės 6 d. raštą (sprendimą) Nr. 12-305 ir įpareigojo Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinį skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo K. J. J. 2011 m. vasario 22 d. skundą Nr. 4R(S)-122.

Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniu skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, susijusią su Lietuvos metrologijos inspekcijos 2011 m. gegužės 11 d. rašto Nr. 13SR-132 teisėtumu ir pagrįstumu, taip pat šios institucijos pareiga iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2011 m. kovo 4 d. prašymą ir išsamiai įvertinti name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius, įrengto įvadinio šilumos skaitiklio su nuotoline duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema, naudojimo teisėtumą.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo prašomo panaikinti Lietuvos metrologijos inspekcijos 2011 m. gegužės 11 d. rašto Nr. 13SR-132 teisėtumo ir pagrįstumo, vertina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai administracinę bylą nutraukė šioje dalyje Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, jog iš pareiškėjo 2011 m. kovo 4 d. Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai pateikto prašymo priedo matyti, kad pareiškėjas, be kita ko, prašė išaiškinti, ar jam UAB „Vilniaus energijos“ pateikiamos sąskaitos už šildymą ir karštą vandenį yra teisėtos. Minėtame prašyme pareiškėjas nurodė, kad jam kyla abejonių dėl namo šiluminiame punkte įmontuoto nuotolinio duomenų nuskaitymo bei perdavimo prietaiso „Rubisafe III“ naudojimo teisėtumo. Ši pareiškėjo prašymo dalis dėl šilumos matavimo ir rodmenų perdavimo prietaisų naudojimo buvo persiųsta nagrinėti Metrologijos inspekcijai (t. I, b. l. 13-14, 45-48).

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog skundžiamu Lietuvos metrologijos inspekcijos 2011 m. gegužės 11 d. raštu (sprendimu) Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir pareiškėjas buvo informuoti apie atlikto tyrimo metu nustatytus faktus bei paties tyrimo rezultatus, pareiškėjui buvo atsakyta į jo 2011 m. kovo 4 d. pateiktą prašymą. Pareiškėjui buvo nurodyta, kad namo šilumos punkte sumontuota šiluminės įrangos reguliavimo ir duomenų perdavimo automatinė sistema „Rubisafe“, kurios pagalba skaitiklio rodmenys gali būti perduodami nuotoliniu būdu, yra metrologiškai neįteisinta. Informavo apie tai, kad UAB „Vilniaus energija“ pabrėžė, jog sistema atsiskaitymams už namo sunaudotą šilumą nenaudojama ir šie duomenys buvo patikrinti išreikalavus papildomus dokumentus iš UAB „Vilniaus energija“. Pabrėžė, jog Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyrius UAB „Vilniaus energija“ nurodė atsiskaitymams su vartotojais naudoti karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra, parengti atsiskaitymams su vartotojais už suvartoto karšto vandens kiekį naudojamų butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių sąrašus, patvirtinti vadovo parašu bei sudaryti skaitiklių patikros grafikus, apie nurodymų įvykdymą informuoti Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyrių, tačiau šie nurodymai buvo apskųsti teismui (t. I, b. l. 13-14).

Pažymėtina, jog Lietuvos metrologijos inspekcijos 2011 m. gegužės 11 d. rašte Nr. 13SR-132 nurodytos aplinkybės dėl UAB „Vilniaus energija“ duotų privalomų įpareigojimų, nustatytų 2011 m. gegužės 6 d. Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo akte Nr. PA-1310 (V11), buvo išnagrinėtos administracinių teismų. Remiantis teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-1722/2012, kurioje pareiškėjas buvo trečiasis suinteresuotas asmuo, buvo nuspręsta palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo teismas panaikino Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus 2011 m. gegužės 6 d. Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi akto Nr. PA-1310(V11) dalį, kuria UAB „Vilniaus energija“ įpareigotas sudaryti skaitiklių patikros grafikus, kitą akto dalį teismas paliko nepakeistą. Remiantis tuo darytina išvada, kad UAB „Vilniaus energija“ nustatyti įpareigojimai yra nekvestionuoti ir patvirtinti įsiteisėjusiais teismų sprendimais (ABTĮ 96 str.).

Kiek tai yra susiję su skundžiamu raštu, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundžiamas raštas buvo priimant ištyrus pareiškėjo 2011 m. kovo 4 d. prašyme nurodytas aplinkybes, todėl negalima teigti, kad skundžiamas raštas yra tik informacinio pobūdžio, nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių. Šiuo atveju pareiškėjas skundžia veiksmus, susijusius su jo 2011 m. kovo 4 d. pateikto prašymo tyrimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2543/2012). Nagrinėjamu atveju viešojo administravimo subjektas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau –ir VAĮ) nuostatomis ir jo veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, atsižvelgęs į pareiškėjo pateikto 2011 m. kovo 4 d. prašymo turinį, privalėjo pareiškėjo prašymą ištirti ir informuoti pareiškėją apie prašymo nagrinėjimo rezultatus. Remiantis tuo teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šioje dalyje administracinę bylą nutraukė.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo 2011 m. kovo 4 d. pateikto prašymo tyrimo, nurodo, jog, nustatant pareiškėjo teismui paduoto skundo nagrinėjimo ribas, yra reikšmingos tik pareiškėjo 2011 m. kovo 4 d. prašyme nurodytos aplinkybės, pareiškėjo nurodyti paklausimai, susiję su atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, kompetencija. Šiuo atveju papildomos aplinkybės, pateiktos skunde, pirmosios instancijos, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, nepatenka į nagrinėjamo skundo ribas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2543/2012).

Teisėjų kolegija nurodo, jog pagal Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo (2006 m. spalio 30 d. redakcija) (toliau – ir Metrologijos įstatymas) 9 straipsnio 4 dalį Metrologijos inspekcija inter alia atlieka teisinę metrologinę priežiūrą. Metrologijos inspekcijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1R-216 (2009 m. liepos 3 d. redakcija) (toliau – ir Metrologijos inspekcijos nuostatai) nustato, jog svarbiausi inspekcijos uždaviniai yra inter alia vykdyti matavimo priemonių, priskirtų teisinei metrologijai, fasuotų prekių ir matavimo indų gamintojų, pardavėjų bei naudotojų teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi kontrolę, vykdyti matavimo priemonių, fasuotų prekių ir matavimo indų rinkos priežiūrą, vykdyti matavimo priemonių būklės ir naudojimo kontrolę, pagal kompetenciją įgyvendinti nacionalinę metrologijos politiką (7 p.).

Kaip minėta, Metrologijos inspekcija patikrino, kaip UAB „Vilniaus energija“, kuris yra šilumos ir karšto vandens namo, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tiekėjas, laikosi teisinės metrologijos reikalavimų, naudodamas atsiskaitymams namo įvadinį šilumos ir butuose įrengtus karšto vandens skaitiklius ir apie patikrinimo duomenimis informavo pareiškėją (t. I, b. l. 13-14).

Šiuo atveju pareiškėjas mano, jog patikrinimas pagal jo 2011 m. kovo 4 d. prašymą iš dalies nebuvo atliktas tinkamai, atitinkamų aplinkybių Metrologijos inspekcija neįvertino atlikdama patikrinimą, pažymėjo, jog atliekant patikrinimą nepagrįstai buvo nustatyta, kad nuotolinio duomenų perdavimo automatinė sistema „Rubisafe III“, atsiskaitymams nėra naudojama. Pareiškėjas nurodo, jog naudojant šią sistemą atsiskaitymams jam nepagrįstai yra padidinti mokėjimai už šildymą ir karštą vandenį, todėl Metrologijos inspekcija turėtų organizuoti patikrinimą iš naujo (t. I, b. l. 1-6). Be to, pareiškėjo nuomone, jo nurodyti liudytojai turi būti iškviesti į teismą, kad paliudytų nuotolinio duomenų perdavimo nuolatinį naudojimą namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rūsyje esančiame šiluminiame mazge (t. II, b. l. 112-116).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą, nurodo, jog pareiškėjas ginčija faktines aplinkybes ir mano, jog atsakovas nepagrįstai nurodė, kad nuotolinio duomenų perdavimo automatinė sistema „Rubisafe III“ atsiskaitymams už namo sunaudotą šilumą nenaudojama. Tačiau atsižvelgus į pareiškėjo pateiktą skundą, pagal kurį buvo atliekamas patikrinimas, pažymėtina, jog pareiškėjas tik prašė išaiškinti, ar šilumos tiekėjų jam pateiktos sąskaitos panaudojant šiluminės energijos nuotolinio duomenų perdavimo automatinę sistemą „Rubisafe III“ atitinka galiojančių įstatymų nustatytus reikalavimus ir ar jos yra teisėtos (t. I, b. l. 45-48), abstrakčiai buvo nurodytos aplinkybės, susijusios su „Rubisafe III“ sistemos naudojimu atsiskaitymams. Pareiškėjas šiuo aspektu konkretaus paklausimo atsakovui neteikė ir įrodymų, susijusių su nurodytos sistemos naudojimu atsiskaitymams, nenurodė.

Kita vertus, teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo nurodomais argumentais, kad jo prašymo patikrinimas iš dalies nebuvo atliktas tinkamai. Šiuo atveju pažymėtina, jog byloje esantis Šilumos punkto apskaitos pataisų rodmenų registravimo žurnalas (namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, (UAB „Administra”) (t. I, b. l. 50-52) rodo, kad šilumos rodmenys buvo patikrinami ir fiksuojami mechaniniu būdu, todėl negalima teigti, kad atsakovas atlikdamas pareiškėjo 2011 m. kovo 4 d. prašymo tyrimą nepagrįstai nurodė, jog ši sistema buvo netaikoma atsiskaitymams. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog byloje nėra pateikta duomenų, leidžiančių abejoti atlikto patikrinimo ydingumu. Šiuo atveju pareiškėjas jokių įtikinamų argumentų dėl patikrinimo metu nustatytų aplinkybių neteisingumo, taigi ir būtinumo dar kartą išnagrinėti jo pateiktą prašymą ir atlikti išsamų tyrimą toms pačioms aplinkybėms tirti, nenurodė. Tai, kad pareiškėjo neįtikina viešojo administravimo sistemos subjekto teikiamų atsakymų turinys, apeliacinės instancijos teismo nuomone, niekaip nenulemia to turinio nepagrįstumo. Pareiškėjui į jo teiktus klausimus atsakyta bei atsakyta pakankamai išsamiai, atsižvelgus į atsakovo kompetencijos ribas, ir nėra pagrįstų faktinių duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą.

Pabrėžtina, jog pareiškėjo apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodyti argumentai, susiję su tuo, kad Šilumos punkto apskaitos pataisų rodmenų registravimo žurnalas neatspindi tikrosios padėties, kad jis yra suklastotas, yra grindžiami prielaidomis ir samprotavimais. Pastebėtina, jog, jeigu pareiškėjas mano, kad už šilumą ir karštą vandenį jis gauna nepagrįstai dideles sąskaitas, jis turi teisę kreiptis į teismą įstatymų nustatyta tvarka ar į atitinkamas valstybės institucijas dėl šių klausimų.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą atsakovo raštą (sprendimą) ir įpareigoti Metrologijos inspekciją iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2011 m. kovo 4 d. prašymą, atliekant išsamų tyrimą pagal pareiškėjo pateiktą prašymą tiek, kiek tai yra susiję su Metrologijos inspekcijos kompetencija.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas dėl procesinių teisės normų pažeidimo. Pareiškėjo vertinimu, teismas pažeidė jo procesines teises nepagrįstai netenkindamas prašymo į teismo posėdį iškviesti liudytojus, kurių liudijimas yra susijęs su vykdomos automatinės sistemos „Rubisafe-III“ nuolatiniu eksploatavimu, remontais ir priežiūra, nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu be vartotojų žinios faktu, neišreikalaudamas įrodymų. Pareiškėjo vertinimu, neapklausus jo nurodytų liudytojų negalima teigti, kad jų paaiškinimai nėra reikšmingi.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų taikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 142 str. 1 d.).

ABTĮ 57 straipsnio 1 dalis numato, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai. Taigi iš šios teisės normos darytina išvada, kad teismui negali būti reiškiami abstraktūs reikalavimai išreikalauti tam tikrus įrodymus, prašyme turi būti nurodyta, kurias reikšmingas bylai aplinkybes tais įrodymais siekiama pagrįsti. Teismui taip pat nėra privalomas prašymas dėl įrodymų išreikalavimo. Teismas tenkindamas ar atmesdamas prašymą dėl įrodymų išreikalavimo turi teisę spręsti įrodymų liečiamumo klausimą, t. y. ar prašyme nurodytas įrodymas yra reikšmingas nagrinėjamam ginčui. Asmuo, teikiantis prašymą dėl įrodymo išreikalavimo, turi pagrįsti savo prašymą, šiuo atveju nurodyti, kurias reikšmingas bylai aplinkybes gali patvirtinti jo nurodytas liudytojas. Be to, teisėjų kolegija pastebi, jog įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis.

Kaip minėta, šiuo atveju administracinis ginčas yra nagrinėjamas atsižvelgus į pareiškėjo pateiktus reikalavimus, t. y. reikalavimus dėl skundžiamų aktų panaikinimo ir įpareigojimo, todėl turėtų būti vertinami įrodymai susiję su nagrinėjama byla. Šiuo atveju būtent ABTĮ 57 straipsnyje yra suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais ir nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išreikalavo medžiagą, susijusią su ginčijamų sprendimų priėmimu, ir vertino, ar pateiktos medžiagos pagrindu buvo priimti teisėti ir pagrįsti sprendimai, ar tinkamai buvo išnagrinėtas pareiškėjo pateiktas prašymas.

Teisėjų kolegija nurodo, jog nors pareiškėjas siekė papildomų įrodymų išreikalavimo iš Vilniaus miesto savivaldybės, tačiau pagrįstai teismas nurodė, kad jų pagrindu nebuvo priimti skundžiami sprendimai. Pagrįstai buvo nurodyta, kad nesant abejonių dėl byloje esančio kompaktinio disko medžiagos tikrumo, nėra tikslinga reikalauti jo originalo (t. II, b. l. 83-84). Šiuo atveju taip pat negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareiškėjo procesines teises atsisakęs kaip liudytojus iškviesti UAB „Statybų mastas” atstovą, S. M., AB „Axis industries” atstovą, V. G.. Vertindama nagrinėjamą bylą teisėjų kolegija negali pripažinti, kad pareiškėjo nurodytų asmenų neapklausimas yra reikšmingas ir kad to nesant byla galėjo buvo išspręsta neteisingai. Pagal ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį priimdamas sprendimą teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje. Šiuo atveju byloje yra surinkta pakankamai įrodymų ir nustatytos visos reikšmingos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismo posėdyje turėjo būti apklausti ir pareiškėjo minimi asmenys. Be to, pareiškėjas konkrečiai nenurodė kokias aplinkybes šie asmenys gali paliudyti. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, esant pakankamai duomenų teisingam bylos išnagrinėjimui, nebuvo būtina ir tikslinga rinkti papildomų įrodymų nagrinėjamoje byloje.

Apeliaciniame skunde pateikto pareiškėjo prašymo iškviesti kaip liudytoją Metrologijos inspekcijos viršininko pavaduotoją N. B. ir ją apklausti, kad ji patvirtintų arba paneigtų pareiškėjo ir jos susitikimo pokalbį Metrologijos inspekcijoje dėl galimo susitikimo su Metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus viršininku, teisėjų kolegija netenkina. Šiuo aspektu pažymėtina, jog liudytojų parodymais turi būti pateikiami liudijimai, kurie yra susiję su nagrinėjama byla, svarbūs ir reikšmingi atitinkamų aplinkybių nustatymui atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog nėra pagrindo teigti, kad patikrinimas pagal pareiškėjo 2011 m. kovo 4 d. prašymą buvo atliktas netinkamai, todėl šiuo atveju nėra būtina tirti papildomus įrodymus bei apklausti nurodytą asmenį kaip liudytoją. Be to, taip pat atsižvelgtina į tai, jog pareiškėjo pateikiami duomenys apie papildomų įrodymų rinkimo būtinybę nėra sietini su esminių, reikšmingų bylos aplinkybių nustatymu.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai administracinę bylą dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos metrologijos inspekcijos 2011 m. gegužės 11 d. sprendimą nutraukė, todėl ši pareiškėjo skundo dalis yra atmetama kaip nepagrįsta. Tačiau remiantis pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis atitinkamai yra keistinas.

Teisėjų kolegija dėl atsakovo Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovo apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu išsakytų argumentų, susijusių su netiksliu pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies formulavimu, tai, kad teismo sprendimo motyvuojamoji dalis prieštarauja rezoliucinei daliai, nurodo, jog atsakovas pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniu skundu neapskundė. Šiuo atveju teismas rezoliucine teismo sprendimo dalimi įpareigojo Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinį skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo K.

J. J. 2011 m. vasario 22 d. skundą Nr. 4R(S)-122, nors, atsakovo nuomone, toks įpareigojimas turėjo būti nustatytas Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos viršininkui. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad atsakovas byloje yra Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius, atsižvelgusi į pareiškėjo skundo, pateikto pirmosios instancijos teismui, reikalavimus, šiuo bylos nagrinėjimo etapu neturi teisinio pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo ir įpareigoti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos viršininką iš naujo išnagrinėti pareiškėjo K.

J. J. 2011 m. vasario 22 d. skundą Nr. 4R(S)-122. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal ABTĮ 136 straipsnį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė. Pagal to paties straipsnio 2 dalį teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi nurodytas ABTĮ nuostatas, į atsakovo nurodytus argumentus, tai, kad pirmosios instancijos teismo paskirtas įpareigojimas remiantis byloje esančia medžiaga nėra įvykdytas, patikslina pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį, kuria teismas įpareigojo Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinį skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo K.

J. J. 2011 m. vasario 22 d. skundą Nr. 4R(S)-122, nurodant, kad atsakovas Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius įpareigojamas iš naujo spręsti klausimą dėl pareiškėjo K. J. J. 2011 m. vasario 22 d. skundo Nr. 4R(S)-122 nagrinėjimo. Šiuo atveju atsakovas turėtų spręsti, ar jam priklauso pareiškėjo skundo nagrinėjimas ar vadovaujantis VAĮ nuostatomis skundas turi būti perduotas nagrinėti kompetentingam subjektui.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. II, b. l. 112-116), tačiau pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, nėra jokio pagrindo priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo K. J. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimą pakeisti ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„pareiškėjo K. J. J. skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Lietuvos Metrologijos inspekcijos 2011 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. 13SR-132 ir įpareigoti Lietuvos Metrologijos inspekciją iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2011 m. kovo 4 d. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Kitus pareiškėjo K. J. J. reikalavimus tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2011 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. 12-305 ir įpareigoti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinį skyrių iš naujo spręsti klausimą dėl pareiškėjo K. J. J. 2011 m. vasario 22 d. skundo Nr. 4R(S)-122 nagrinėjimo”.

Likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Irmantas Jarukaitis

Dalia Višinskienė