ec0f2c94-e5a8-48d8-9538-383cf032a4d3 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-406-932/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12201-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.1.2.; 2.4.6.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS  NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Eglės Gruodienės ir Rasos Paužaitės, sekretoriaujant Daliai Kanopienei, dalyvaujant prokurorei Dainai Dilbienei, nuteistajam N. P. (N. P.) ir jo gynėjui advokatui Anatolijui Svilai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo N. P. (N. P.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo N. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė 8 mėnesiams, įpareigojant viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu:

1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., nebent tai susiję su darbu, mokslu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose;

2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

3) nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaitytas N. P. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020 m. kovo 25 d., 21.20 val., iki 2020 m. kovo 26 d., 16.00 val., t. y. viena diena, jÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės 1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu N. P. buvo pripažintas kaltu dėl to, jog neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos, neturėdamas tikslo jÄ platinti: nuo nenustatyto laiko, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai su savimi laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurios masė yra 0,520 g (? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 16,2 %), iki 2020 m. kovo 25 d., apie 21.20 val., kuomet Vilniuje, Subačiaus g. 115, automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, pavirÅ¡inės apžiÅ«ros metu jo kairėje kojinėje policijos pareigÅ«nas rado ir paėmė plastikinį maiÅ¡elį su minėta narkotine medžiaga.

Å iais savo veiksmais N. P. buvo pripažintas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 259 straipsnio 2 dalyje. II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis N. P. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti.

3. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas jo kaltę grindė policijos pareigūnų R. A., A. R., T. Š. (T. Š.) parodymais, nors visų šių liudytojų parodymai yra nepatikimi. Akcentuoja, kad Vilniaus apskrities VPK Imuniteto valdybos išvada patvirtina, kad minėti asmenys atliko neteisėtus veiksmus ir už tai yra nubausti. Pažymi, kad tik vienas T. Š. nurodė apelianto kojinėje radęs narkotines medžiagas, tuo tarpu kiti tvirtino nieko nematę, kadangi stovėjo prie kitų žmonių. Be to, iš tuo metu buvusių asmenų nė vienas nepatvirtino, kad apeliantas turėjo ar slėpė narkotines medžiagas. Skunde užsimenama, kad yra ir daugiau aplinkybių, kurias apeliantas nurodo išdėstysiantis teismo posėdyje.

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorė prašė skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu N. P. buvo pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 259 straipsnio 2 dalyje. Nuteistojo kaltę padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti, teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirti bei teismo įvertinti įrodymai. N. P. už jo padarytÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ buvo paskirta tinkamos rÅ«Å¡ies bei dydžio bausmė, paskirti tinkami įpareigojimai ir bausmė kartu su įpareigojimais nevertintini kaip aiÅ¡kiai per griežti.

6. Nagrinėjamoje byloje pateiktu apeliaciniu skundu yra praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį ir N. P. iÅ¡teisinti. IÅ¡ skundo turinio matyti, kad esminis nesutikimo su skundžiamu nusprendžiu argumentas yra tas, kad, nuteistojo įsitikinimu, jo kaltė negalėjo bÅ«ti grindžiama policijos pareigÅ«nų parodymais. Apelianto įsitikinimu, kaip liudytojais apklaustų pareigÅ«nų parodymai yra nepatikimi ir tÄ leidžia teigti aplinkybė, jog visi trys pareigÅ«nai buvo pripažinti kaltais atlikę neteisėtus veiksmus, nubausti, kÄ patvirtina Vilniaus apskrities VPK Imuniteto valdybos iÅ¡vada.

7. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas N. P. kaltu padarius BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ , kaltės įrodymais iÅ¡ties pripažino liudytojų (policijos pareigÅ«nų) T. Å ., A. R. ir R. A. parodymus. Minėtų asmenų parodymai yra iÅ¡samiai iÅ¡dėstyti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, todėl Å¡ioje nutartyje iÅ¡ naujo nekartotini. Pažymėtina tik, kad įvykio dienÄ (2020 m. kovo 25 d., apie 21.20 val.) policijos pareigÅ«nai, atlikdami tarnybines funkcijas, nežymėtu tarnybiniu automobiliu atvyko į Subačiaus g. 115, Vilniuje esančiÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, kurioje nuoÅ¡aliau stovėjo „Audi“ markės automobilis.

Tame automobilyje (keleivio vietoje, prie vairuotojo) kaip tik sėdėjo apeliantas, taip pat dar trys asmenys (vairuotojo vietoje – A. P. (A. P.), gale – S. P. ir V. M.). PareigÅ«nų automobilis sustojo nedideliu, 2-3 metrų atstumu, nuo „Audi“ automobilio, be to, įjungtomis automobilio Å¡viesomis apÅ¡vietė pastarÄ jÄ transporto priemonę. Tai, kad priekyje sėdintis apeliantas vėliau pasilenkė, bandydamas kažkÄ slėpti, apklausiamas parodė T. Å .. Å i aplinkybė sukėlė jam įtarimÄ ir jis apie tai pasakė, juo labiau, kad aikÅ¡telė, kurioje stovėjo automobilis su jo viduje sėdinčiais keturiais asmenims, tarp jų ir N. P., buvo žinoma kaip vieta, kurioje renkasi asmenys, vartojantys narkotines medžiagas.

Po tokios T. Å . nurodytos informacijos buvo nuspręsta nedelsiant patikrinti transporto priemonę bei joje esančius asmenis. T. Å . priėjo prie keleivio pusės, kurioje sėdėjo N. P., R. A. – prie vairuotojo pusės ir bendravo su vairuotojo vietoje sėdinčiu A. P., netrukus pastatęs automobilį prie kolegų atėjo ir A. R.. T. Å ., prieÅ¡ tai nurodęs, kad matė, kaip keleivio vietoje sėdėjęs asmuo pasilenkė ir bandė kažkÄ slėpti, parodė ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes – pateikus tarnybinį pažymėjimÄ ir papraÅ¡ius asmens iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio, paÅ¡vietus žibintuvėliu, pastarojo kojinėje buvo matyti mažas iÅ¡sikiÅ¡imas, atlikus apžiÅ«rÄ , kojinės viduje buvo rastas mažas polietileninis užspaudžiamas maiÅ¡elis su augalinės kilmės medžiaga (1 t., b. l. 30, 149-154), kuri, kaip vėliau nustatyta, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė 0,502 g (? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 16,2 %) (1 t., b. l. 18-19).

8. Taigi, prieÅ¡ingai nei bando įrodinėti apeliantas, liudytojas T. Å . kategoriÅ¡kai patvirtino, kad maiÅ¡elis su narkotine medžiaga buvo rastas nuteistojo kairės kojos kojinėje, o ne kažkieno pamestas gulėjo ant žemės. Tikslinga pabrėžti, kad tokie liudytojo parodymai kartu su anksčiau nurodytomis aplinkybėmis, jog privažiavus automobiliui nuteistasis pasilenkė ir bandė kažkÄ slėpti, buvo nuoseklÅ«s viso proceso metu. Kiti du policijos pareigÅ«nai tiesiogiai nematė, kaip T. Å . apžiÅ«rėjo apeliantÄ ir pastarojo kojinėje rado plastikinį užspaudžiamÄ maiÅ¡elį su draudžiama disponuoti medžiaga, tačiau A.

R. ir R. A. nuosekliai patvirtino, kaip kolega T. Å . informavo N. P. kojinėje radęs maiÅ¡elį su galimai narkotine medžiaga, be to, A. R. parodė, kaip dar prieÅ¡ atliekant patikrÄ T. Å . pasakė matęs, jog keleivio vietoje sėdintis vaikinas pasilenkęs kažkÄ paslėpė. Suprantama, kad vykstant patikrinimui, A. R. ir R. A., kurie atliko veiksmus su kitais asmenimis (primintina, kad A. R. atėjo kiek vėliau, po to, kai pastatė automobilį) negalėjo stebėti ir tiksliai matyti, kokius veiksmus T.

Š. atliko, nuteistajam išlipus iš automobilio, kaip buvo atlikta nuteistojo apžiūra, tačiau tai nereiškia, kad negalima remtis liudytojų parodymais apie tai, kokias aplinkybes jiems iš karto nurodė T. Š.. Papildomai pažymėtina, kad analogiškos aplinkybės atsispindi ir iš karto po įvykio rašytame A. R. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 3), o BIRT ataskaitų žiūryklės duomenyse nurodyta, kad 2020 m. kovo 25 d., apie 21.20 val., Subačiaus g. 115, Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelėje sulaikytas N. P., pas kurį paviršinės apžiūros metu buvo rastos narkotinės medžiagos (1 t., b. l. 5).

9. Liudytojai T. Å ., A. R. ir R. A. apklausti įspėjus pastaruosius dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , visi davė priesaikas teisme, duomenų, kad bÅ«tų suinteresuoti duoti apeliantui nepalankius parodymus, nėra. Pastebėtina, kad pats automobilio ir asmenų patikrinimas nebuvo iÅ¡ anksto planuotas, nei T. Å ., nei kitiems dviem pareigÅ«nams nebuvo žinoma automobilyje esančių asmenų tapatybė. Visų Å¡ių anksčiau aptartų aplinkybių kontekste nėra jokio objektyvaus pagrindo liudytojų parodymus vertinti kaip tendencingus, neatitinkančius tikrovės ir jais nesivadovauti.

Apelianto itin akcentuota aplinkybė, kad visi trys policijos pareigÅ«nai yra nubausti tarnybinėmis nuobaudomis už atliktų veiksmų neįforminimÄ atitinkamais procesiniais dokumentais, yra teisinga, jÄ patvirtina Vilniaus apskrities VPK Imuniteto valdybos tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada (1 t., b. l. 162-175), tačiau tai savaime nelemia, jog dėl to liudytojų parodymai yra nepatikimi ir jais pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas analizavo ir vertino duomenis dėl pareigÅ«nų nubaudimo.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, patikrinimo metu nustatyti pareigūnų veiksmai, atlikti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo vykdomi jau po to, kai T. Š. nuteistojo kojinėje rado maišelį su narkotine medžiaga, o apie patį įvykį buvo pranešta Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriui, be to, kai buvo surašytas A. R. tarnybinis pranešimas (iš detalių duomenų matyti, kad tarnybinis pranešimas surašytas 23:00:45 val.) (1 t., b. l. 4). Svarbu ir tai, kad T.

Š. ir A. R., ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojai buvo apklausti netrukus po įvykio (2020 m. balandžio 1 d. ir balandžio 7 d.), R. A. – kiek vėliau (2020 m. birželio 29 d.), tačiau jų visų apklausos atliktos iki buvo paduotas N. P. skundas, po ko pradėtas tarnybinis patikrinimas ir galiausiai pareigūnams paskirtos tarnybinės nuobaudos. Sprendžiant dėl nurodytų liudytojų parodymų patikimumo, neabejotinai atsižvelgtina į tai, kad nė vieno liudytojo parodymų turinys tiek iki tarnybinio patikrinimo atlikimo, tiek ir jam pasibaigus iš esmės nepakito.

Taigi visos Å¡ios aplinkybės neleidžia sutikti su apelianto teiginiais, kad tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada ir paskirtos tarnybinės nuobaudos turėjo įtakÄ liudytojų parodymams ir Å¡ie parodymai turi bÅ«ti vertinami kaip nepatikimi.

10. Skunde nuteistasis apeliuoja ir į tai, kad be policijos pareigÅ«nų kiti asmenys nepatvirtino apeliantÄ slėpus ar turėjus narkotines medžiagas. Å is argumentas taip pat nėra naujas, jis buvo iÅ¡sakytas ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, skundžiamame nuosprendyje yra aptarti kartu su apeliantu buvusių asmenų parodymai ir galimybė matyti plastikinio maiÅ¡elio su narkotine medžiaga radimo faktÄ . Teisėjų kolegija sutinka su iÅ¡vadomis, kad liudytojai A. P., S. P. ir V. M. neturėjo galimybės matyti, kaip buvo atliekama N. P. apžiÅ«ra.

Sprendžiant iÅ¡ liudytojų parodymų, V. M. sėdėjo automobilyje, kurio langai buvo uždaryti, A. P. nors ir stovėjo lauke (prie automobilio durelių), tačiau jam matomumÄ užstojo automobilis, be to, pastarasis prieÅ¡inosi pareigÅ«nams, nesutiko bÅ«ti apžiÅ«rimas, o liudytojas S. P., kuris buvo iÅ¡laipintas iÅ¡ automobilio ir pastatytas prie keleivio durelių, nurodant uždėti rankas ant stogo, pats aiÅ¡kino nematęs, kÄ pareigÅ«nai darė su N. P. (2 t., b. l. 7-12). Tokiu bÅ«du visų anksčiau iÅ¡vardintų liudytojų parodymai nėra nei patvirtinantys, nei paneigiantys T.

Å . parodymus dėl narkotinės medžiagos suradimo. Galima apstebėti, kad teisme A. P. bandė teigti, kad pareigÅ«nas, kuris buvo Å¡alia N. P., „pasilenkė ir kažkÄ paėmė, pakėlė, paklausė N., ar tai jo, jis atsakė, kad nežino, kas ten yra. PareigÅ«nas prie mÅ«sų tÄ paketėlį iÅ¡vyniojo, pauostė ir pasakė, kad čia žolė, paklausė, ar turim daugiau ir pasakė, kad maÅ¡inoje darys kratÄ ? ... ? atvyko iÅ¡kviesti patruliai, tas policininkas, kuris buvo prie N., pasakė, kad prie maÅ¡inos rado narkotinių medžiagų, sakė, kad čia tikrai N.“ (1 t., b. l. 195-198).

Tokie parodymai iÅ¡ esmės atitinka nuteistojo keliamÄ versijÄ dėl to, kad paketėlio jis neturėjo, jį policijos pareigÅ«nas rado numestÄ ant žemės. Visgi, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, iÅ¡ kurių matyti, kad A. P. dėl pasiprieÅ¡inimo pareigÅ«nams bei automobilio užstojimo negalėjo aiÅ¡kiai ir nepertraukiamai stebėti N. P., tuo labiau ir neturėjo tam jokio tikslo, tokie liudytojo, kuris yra apelianto vaikystės draugas (tokiÄ aplinkybę teisme nurodė pats N. P.), parodymai nėra įtikinantys.

Matyti, kad liudytojas iÅ¡imtinai akcentavo aplinkybę neva paketėlis buvo paimtas nuo žemės, nors tuo pačiu paklaustas konkrečiai negalėjo įvardinti, bÅ«tent iÅ¡ kurios vietos, kas rodo, jog parodymai dėl paketo su narkotine medžiaga paėmimo nuo žemės yra duoti, siekiant palengvinti N. P. teisinę padėtį. Kita vertus, lauke buvęs S. P. tokių A. P. paminėtų aplinkybių nepatvirtino, apklausiamas teisme pastarasis parodė „pareigÅ«nai rado žolę, policininkas iÅ¡ paketėlio po to išėmė tÄ Å¾olę ? ... ? žinojau, kad buvo rasta žolė, nes pareigÅ«nas sakė tam žmogui, kad jam gresia kalėjimas ? ... ? tas žmogus, kuriam taip sakė, sėdėjo priekyje, prie vairuotojo keleivio pusėje.

IÅ¡iminėjo tÄ Å¾olę, po to pareigÅ«nas kitam pareigÅ«nui liepė prieiti, rodė tÄ surastÄ Å¾olę ir mÅ«sų visų klausė, kas čia yra“ (2 t., b. l. 7-12). Tuo pačiu nurodytina, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikta specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad iÅ¡ N. P. paimtame pakete yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė 0,502 g (? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 16,2 %) (1 t., b. l. 18-19), Å¡ios medžiagos kiekis atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d.

įsakyme Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ numatytÄ Å¡ios narkotinės medžiagos rÅ«Å¡ies nedidelio kiekio ribÄ . Nuteistojo veiksmai, pastarajam su savimi turint narkotinę medžiagÄ , pagrįstai įvertinti kaip padaryti veikiant tiesiogine tyčia ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (disponuotos medžiagos nedidelis kiekis, laikymo bei radimo aplinkybės, taip pat duomenys apie anksčiau taikytÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę dėl analogiÅ¡kos nusikalstamos veikos sudarė pagrindÄ konstatuoti, jog nuteistasis N. P. neturėjo tikslo platinti Å¡iÄ narkotinę medžiagÄ ).

11. Taigi, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , klaidų, susijusių su BPK 20 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimÄ reglamentuojančiomis nuostatomis neįžvelgia, nuteistojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai, o tai, kad apelianto netenkina teismo iÅ¡vados ir pastarasis kitaip vertina surinktus įrodymus bei nustatytas faktines aplinkybes, nėra pagrindas konstatuoti nuosprendžio trÅ«kumÄ .

12. Nors apeliantas skunde neiÅ¡dėsto jokių nesutikimo su jam paskirta bausme motyvų, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas laikėsi visų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Teismas aptarė BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , vertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis ir paskyrė N. P. vienÄ Å¡velniausių straipsnio sankcijoje numatytų bausmės rÅ«Å¡ių – laisvės apribojimÄ , kurios dydį nustatė Å¡velnesnį nei galimÄ skirti Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkį, netaikant intensyvios priežiÅ«ros, tačiau paskiriant tris įpareigojimus, nukreiptus į nuteistojo elgesio kontrolę ir teigiamus pokyčius.

Tokia bausmė nelaikytina pernelyg griežta, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo jÄ Å¡velninti Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo N. P. (N. P.) apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Julita Dabulskytė-Raizgienė Eglė Gruodienė Rasa Paužaitė