2023-02-15 Nr. AB-3837-3-61-3-01942-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-238-552/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01942-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 25; 25.7; 25.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. G. skundą atsakovui Valstybiniam studijų fondui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja A. G. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio studijų fondo (toliau – ir Fondas) 2021 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. R-246 (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti Fondą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl atleidimo nuo lėšų grąžinimo.

2. Pareiškėja nurodė, kad gavo Fondo 2018 m. kovo 28 d. raštą Nr. SG2-763 (toliau – Raštas), kuriuo Fondas įpareigojo pareiškėją iki 2021 m. kovo 28 d. gražinti 2 660 Eur valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti. Rašte Fondas tuo pačiu nurodė, jog jei egzistuoja aplinkybės, dėl kurių pareiškėja galėtų būti atleidžiama nuo lėšų grąžinimo, ji iki 2021 m. kovo 28 d. gali pranešti Fondui. Pareiškėja Fondui 2021 m. gegužės 24 d. pateikusi prašymą atleisti nuo lėšų grąžinimo, tačiau Fondas Sprendimu pareiškėjos prašymą atmetė.

3. Pareiškėja paaiškino, kad 2012 m. įstojo į doktorantūros studijas (duomenys neskelbtini) Universitete (toliau – ir Universitetas), po 2 metų studijų išėjo akademinių atostogų ir 2017 m. lapkričio 3 d. pagimdė vaiką. Pareiškėja neketino mesti studijų, į studijas nebuvo grįžusi, tačiau po (duomenys neskelbtini) universiteto darbuotojos skambučio ir pranešimo apie tai, kad pareiškėja pašalinama iš doktorantūros studijų, pareiškėja 2017 m. lapkričio 22 d. pateikusi prašymą nutraukti doktorantūros studijas. Pareiškėja teigė, kad laukiasi trečiojo vaiko ir jai 2 660 Eur suma yra didelė.

4. Pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1228 patvirtinto Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 6.5 punkto nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo“ Nr. 149 (toliau – Nutarimas) patvirtinto Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą atvejų bei tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 7.6 punktu, teigė, kad formaliai galimai padarė nusižengimą, prašymą pateikė pavėlavusi vos daugiau nei 1,5 mėn., tačiau tvirtina, kad vėlavimo priežastys yra svarbios, nes susijusios su pareiškėjos sunkiu nėštumu, gimdymu, jos ir kūdikio sveikata.

5. Pareiškėja akcentavo, kad Fondas aplinkybes vertino paviršutiniškai, formaliai, neįsigilinęs, tarp pareiškėjos ir Fondo susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, todėl būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas, tačiau šiuo atveju nėra sąlygų kilti pareiškėjos civilinei atsakomybei. Pareiškėja pabrėžė, kad negalėjo numatyti, jog dėl nėštumo taip pablogės pareiškėjos sveikata, kad ji negalės tęsti studijų, todėl, pareiškėjos vertinimu, tai prilygintina nenugalimos jėgos sąvokai.

6. Atsakovas Fondas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti, nurodęs, kad pareiškėjos prašomas taikyti atleidimo nuo lėšų grąžinimo pagrindas nėra nustatytas teisės aktuose, todėl Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

7. Vadovaudamasis 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (toliau – Įstatymas) redakcijos 2 straipsnio 11 dalimi, 77 straipsnio 17 dalimi, 78 straipsniu atsakovas nurodė, kad pareiškėja į Universitetą buvo priimta iki naujosios Įstatymo redakcijos įsigaliojimo, t. y. iki 2017 m. sausio 1 d., pareiškėjai taikomos aktualios iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio Įstatymo ir šio Įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos.

8. Atsakovas nurodė, kad 2021 m. kovo 24 d. gavo pareiškėjos 2021 m. kovo 23 d. prašymą, kuriame išdėstytos skunde nurodytos aplinkybės. Atsakovas, siekdamas tinkamai išnagrinėti pareiškėjos prašymą, kreipėsi į Universitetą, kuris nurodė, kad pareiškėjos akademinės atostogos baigėsi 2017 m. rugsėjo 30 d., nuo 2017 m. spalio 1 d. pareiškėja turėjo grįžti į studijas arba jas nutraukti, tačiau, suėjus šiam terminui, pareiškėja prašymo išbraukti ją iš doktorantūros studijų nepateikė, jos prašymas Universitete gautas 2017 m. lapkričio 22 d.

9. Atsakovas pažymėjo, kad pagal Įstatymo 70 straipsnio 12 dalies nuostatą, Aprašo 6 punkte pateikiamas baigtinis sąrašas atvejų, kai asmuo gali būti atleidžiamas nuo lėšų grąžinimo. Aprašo 6.5. punktas numato, kad asmuo atleidžiamas nuo lėšų grąžinimo, kai asmuo buvo išleistas akademinių atostogų dėl ligos gydytojui ar gydytojų konsultacinei komisijai rekomendavus arba nėštumo ir gimdymo arba vaiko priežiūros atostogų ir nepasibaigus akademinių atostogų terminui raštu pranešė aukštajai mokyklai apie studijų nutraukimą. Būtent šį punktą, kaip pagrindą atleisti nuo lėšų grąžinimo, savo skunde bei prašyme Fondui nurodė pareiškėja. Skunde taip pat nurodoma, kad pareiškėja prašymą nutraukti studijas pateikdama ne laiku tik formaliai galimai padarė pažeidimą, nes prašymą pavėlavo pateikti tik 1.5 mėnesio, ir toks formalus teisės aktų taikymas neatitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo principų.

10. Atsakovas pabrėžė, kad atleidimo pagrindai yra susiję su asmens studijų procesu (išskyrus Aprašo 6.6 punkte nurodytą kriterijų), todėl Aprašo 6 punkte nurodytų aplinkybių egzistavimą tvirtina aukštoji mokykla kaip pirminis ir vienintelis studijų duomenų šaltinis. Universitetas nepatvirtino, kad pareiškėjos studijų nutraukimo aplinkybės atitinka Aprašo 6.5 papunktyje nurodytas aplinkybes (pareiškėja laiku nepateikė Universitetui prašymo dėl studijų nutraukimo). Asmuo Aprašo 6.5 punkte nurodytu pagrindu nuo lėšų grąžinimo atleidžiamas tik egzistuojant nurodytų sąlygų visumai.

11. Atsakovas pažymėjo, kad pagal Universiteto pateiktą informaciją, pareiškėja neatitinka trečiosios sąlygos, kadangi prašymą nutraukti studijas pateikė pasibaigus akademinių atostogų terminui, todėl šiuo atveju neegzistuoja Aprašo 6.5. punkte nurodytų aplinkybių visuma. Universitetas nenurodė, kad egzistuotų ir kitos Aprašo 6 punkte nurodytos atleidimo nuo lėšų grąžinimo aplinkybės. Fondas privalo vadovautis galiojančiais teisės aktais ir negali atleisti asmenų nuo lėšų grąžinimo kitais, nei Aprašo 6 punkte nurodytais pagrindais.

12. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad tarp pareiškėjos ir Fondo nėra susiklostę civiliniai sutartiniai santykiai, kadangi pareiškėja su Fondu nėra sudariusi jokios sutarties. Studijų sutartį pareiškėja sudarė su Universitetu. Fondas nėra Universiteto ir pareiškėjos studijų sutarties šalis. Prievolė grąžinti lėšas į valstybės biudžetą kyla iš Įstatymo, o lėšų grąžinimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja Aprašas.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimu pareiškėjos A. G. skundą atmetė.

14. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

14.1. Pareiškėja su Universitetu 2012 m. rugsėjo 24 d. sudarė studijų sutartį (toliau – Sutartis) pagal kurią ji buvo priimta į trečiosios studijų pakopos nuolatinės formos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas doktorantūros studijas.

14.2. Universiteto Mokslo prorektoriaus 2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. MD-179 pareiškėjai jos prašymu nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. suteiktos akademinės atostogos, kurios, taip pat pareiškėjos prašymu, dėl motinystės atostogų Universiteto Mokslo prorektoriaus 2015 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. MD-247 buvo pratęstos nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d., Universiteto Mokslo prorektoriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. MD-181 pratęstos nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d.

14.3. Pareiškėja pateikė Universitetui 2017 m. lapkričio 22 d. prašymą išbraukti ją iš doktorantūros studijų sąrašų dėl antro vaiko gimimo. Prašyme nurodė, kad dėl komplikuoto nėštumo ir gimdymo prašymą pateikia pavėluotai.

14.4. Universiteto Mokslo prorektoriaus 2017 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. MD-246 pareiškėja išbraukta iš studentų sąrašų pačiai prašant.

14.5. Rašte pareiškėjai buvo nurodyta, kad Fondas gavo pranešimą iš Universiteto apie pareiškėjos pašalinimą iš Universiteto nuo 2017 m. lapkričio 22 d. Pareiškėja iki 2021 m. kovo 28 d. privalo į Fondo sąskaitą gražinti 2 660 Eur valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti. Rašte nurodyta, kad sumą pareiškėja nurodytu terminu privalo gražinti visą iš karto arba dalimis ir dėl to atskirai kreiptis nereikia, o tuo atveju, jeigu egzistuoja bent viena iš Rašte nurodytų aplinkybių, dėl kurių asmuo gali būti atleidžiamas nuo lėšų grąžinimo, išaiškino pareiškėjai, kad ji iki 2021 m. kovo 28 d. gali pranešti Fondui ir pateikti tai pagrindžiančius dokumentus.

14.6. Pareiškėja 2021 m. kovo 23 d. raštu kreipėsi į Fondą, nurodydama, kad ji atitinka sąlygas, kurioms esant galėtų būti atleista nuo lėšų grąžinimo, išdėstė iš esmės tas pačias aplinkybes, kurias nurodė skunde, prašė į jas atsižvelgti ir pripažinti, kad egzistuoja aplinkybės, kurioms esant pareiškėja gali būti atleista nuo lėšų grąžinimo.

14.7. Fondas 2021 m. balandžio 6 d. raštu Nr. A2-21 kreipėsi į Universitetą, prašydamas patikslinti, ar pareiškėjos studijų nutraukimo aplinkybės atitinka Aprašo 6.5 punktą.

14.8. Universitetas 2021 m. gegužės 13 d. rašte Nr. MID-SR-2 pateikė informaciją apie pareiškėjai suteiktas akademines atostogas ir nurodė, kad prieš išeidama akademinių atostogų, pareiškėja buvo atsiskaičiusi už 2014 m. pavasario semestro doktorantūros studijas, studijas ji sustabdė pabaigusi 4 semestrą. Akademinių atostogų išėjo iškarto po atestacijos, kurios metu Ekologijos ir aplinkotyros doktorantūros Komitetas ją sėkmingai atestavo. Nuo 2017 m. spalio 1 d. pasibaigus akademinių atostogų laikotarpiui turėjo grįžti į studijas ir turėjo jas pratęsti 5 doktorantūros studijų semestre arba jas nutraukti. Pasibaigus akademinių atostogų laikotarpiui, prašymo išsibraukti iš doktorantūros studijų doktorantė laiku nepateikė, tačiau 2017 m. lapkričio 22 d. elektroniniu paštu buvo gautas prašymas išbraukti ją iš doktorantūros studijų sąrašų dėl komplikuoto gimdymo ir nėštumo.

14.9. Sprendime Fondas nurodė, kad negali atleisti pareiškėjos nuo lėšų grąžinimo į valstybės biudžetą už nutrauktas valstybės finansuojamas studijas ir pareiškėjos prašymo netenkino.

15. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2016 m. birželio 29 d. įstatymu Nr. XII-2534 pakeitė Įstatymą Nr. XI-242, išdėstydamas jį nauja redakcija, kuri įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. Įstatymo Nr. XII-2534 2 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad asmenims, priimtiems į aukštąsias mokyklas iki šio įstatymo įsigaliojimo, jų studijų laikotarpiu taikomos jų priėmimo į aukštąsias mokyklas metu galiojusios studijų, finansavimo, kreditavimo ir kitos sąlygos, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio 17 dalies ir 78 straipsnio nuostatas, kurios taikomos asmenims, priimtiems į aukštąsias mokyklas ne anksčiau kaip 2009 m. gegužės 12 d. Pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų studentams, priimtiems į aukštąsias mokyklas ne anksčiau kaip 2009 m. gegužės 12 d., taikomos ir šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 79 straipsnio nuostatos.

16. Teismas apžvelgė Įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nuostatas (70 str. 12 d.), Aprašo nuostatas (4 p., 6.5 p.) ir konstatavo, kad pareiškėja neatitiko Aprašo 6.5 punkto reikalavimų, kurie suteikė teisę Fondui atleisti pareiškėją nuo lėšų grąžinimo. Teismas nurodė, kad tai pripažįsta ir pati pareiškėja, tačiau, nors pareiškėja prašymą dėl atleidimo nuo lėšų grąžinimo motyvuoja teisingumo, sąžiningumo principais bei sunkia savo turtine bei sveikatos padėtimi, teisės aktuose nenumatyta teisė Fondui atleisti asmenis nuo lėšų grąžinimo pareiškėjos nurodytais pagrindais.

17. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjos nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimai bei CK 6.253 straipsnyje įtvirtinti atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindų nagrinėjamu atveju netaikytini, kadangi pareiškėjos ginčas nagrinėjamas pagal viešosios teisės aktų, bet ne pagal privatinės teisės nuostatas. Be to, pareiškėjai nebuvo taikyta civilinė atsakomybė, todėl šiuo atveju nėra pagrindo jos nuo civilinės atsakomybės atleisti.

18. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, net ir naujos Įstatymo redakcijos bei Nutarimo nuostatos nesuteikia Fondui teisės atleisti pareiškėją nuo lėšų už studijas grąžinimo.

III. 19. Pareiškėja A. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

20. Pareiškėja, pakartodama bylos faktines aplinkybes, teigia, kad tiek Fondas, tiek pirmosios instancijos teismas įvykdė formalųjį teisingumą, neįsigilinę į bylos faktines aplinkybes.

21. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad Fondas elgiasi nesąžiningai, kadangi teisės aktai neturėtų būti taikomi formaliai, neatsižvelgiant į svarbias aplinkybes, susiklosčiusią situaciją ir kitus reikšmingus aspektus.

22. Pareiškėja nurodo, kad sutartis sudaryta ne su Valstybiniu studijų fondu, tačiau ši Sutartis taip pat turėtų būti vertinama kompleksiškai, kartu su visais kitais įrodymais ir reikšmingomis aplinkybėmis, todėl turėtų būti taikomos ir civilinių sutartinių teisinių santykių nuostatos, sąlygos, elementai.

23. Pareiškėja pažymi, kad iš esmės tiek Fondas, tiek pirmosios instancijos teismas konstatavo pareiškėjos tokias civilinės atsakomybės sąlygas kaip pareiškėjos kaltė, žala, priežastinis ryšys, pradelsti terminai ir kt. Valstybė, veikdama per savo institucijas ar įstaigas, taip pat yra civilinių santykių dalyviai, taigi šiuo atveju tokių santykių dalyviai yra Fondas ir Universitetas.

24. Pareiškėja akcentuoja, kad teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai nėra tik civilinės teisės principai, kadangi tai yra bendrieji teisės principai, taikomi visose teisės srityse ir šakose, jie yra įtvirtinti ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ), todėl pirmosios instancijos teismas turėjo juos taikyti.

25. Atsakovas Fondas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

26. Atsakovas pažymi, kad Aprašo 6 punkte pateikiamas baigtinis sąrašas atvejų, kai asmuo gali būti atleidžiamas nuo lėšų grąžinimo, kitais pagrindais Fondas atleisti asmenų nuo lėšų grąžinimo negali. Pareiškėja neatitinka nė vieno Aprašo 6 punkte atvejo, todėl pareiškėja nuo lėšų grąžinimo negali būti atleista.

27. Atsakovas pabrėžia, kad, sprendžiant klausimus dėl prievolės grąžinti lėšas atsiradimo ir jos vykdymo, įskaitant ir atleidimą nuo lėšų grąžinimo, turi būti vadovaujamasi būtent Aprašo nuostatomis. Prievolė grąžinti lėšas nėra civilinė atsakomybė, sąlygos prievolei atsirasti yra numatytos Įstatyme ir Apraše, todėl, nagrinėjant šią bylą, civilinės atsakomybės sąlygos neturi būti vertinamos, taip pat neturi būti vertinamos ir galimybės atleisti pareiškėją nuo civilinės atsakomybės, kadangi jos šiuo atveju ir nebuvo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Valstybinio studijų fondo sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta atleisti pareiškėją nuo valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti grąžinimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

29. Pareiškėja, manydama, kad ji faktiškai atitiko sąlygas atleidimui nuo valstybės biudžeto lėšų grąžinimo, atsakovo paprašė ją atleisti nuo 2600 Eur grąžinimo. Fondui atsisakius tai padaryti, ji kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, ginčydama atsakovo sprendimą.

30. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, pripažinęs jog pareiškėja negalėjo būti visiškai atleista nuo valstybės biudžeto lėšų grąžinimo, nes neatitiko tam būtinų sąlygų, numatytų teisės aktuose, todėl atsakovo sprendimas teisėtas ir pagrįstas.

31. Pareiškėja apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą neįsigilinimo į bylos esmę ir formalaus teisės normų taikymo aspektais.

32. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai; teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė sąlygų ar pagrindų peržengti pareiškėjos apeliacinio skundo ribas.

33. Byloje nustatyta, jog pareiškėja su Universitetu 2012 m. rugsėjo 24 d. sudarė studijų sutartį pagal kurią ji buvo priimta į trečiosios studijų pakopos nuolatinės formos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas doktorantūros studijas. Vėliau pareiškėjai buvo suteiktos akademinės atostogos, kurios buvo pratęstos iki 2017 m. rugsėjo 30 d. 2017 m. lapkričio 22 d., jau pasibaigus akademinių atostogų terminui, pareiškėja paprašė Universiteto nutraukti studijų sutartį ir buvo išbraukta iš studentų sąrašų.

34. Bylai aktualiuose teisės aktuose ( Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 12 dalyje bei Apraše) numatyta, jog Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys, pašalinti iš aukštosios mokyklos arba nutraukę studijas, privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį. Aprašo 6 punktas numatė baigtinį sąrašą atvejų, kai Fondas atleidžia asmenis nuo lėšų grąžinimo, tarp jų ir tokius asmenis, kurie buvo išleisti akademinių atostogų dėl ligos gydytojui ar gydytojų konsultacinei komisijai rekomendavus arba nėštumo ir gimdymo arba vaiko priežiūros atostogų ir kurie nepasibaigus akademinių atostogų terminui raštu pranešė aukštajai mokyklai apie studijų nutraukimą. Be to, Aprašo 9-11 punktai numato, jog Fondas, gavęs Aprašo 7 punkte nurodytą sąrašą, per 30 dienų nuo šio sąrašo gavimo kiekvienam sąraše nurodytam asmeniui (išskyrus Aprašo 6 punkto pagrindu nuo lėšų grąžinimo atleistus asmenis ir tuos, kurie savo iniciatyva yra gražinę lėšas) išsiunčia įspėjimą, kuriame nurodoma, kad asmuo per 3 metus nuo įspėjimo išsiuntimo dienos privalo grąžinti visą sumą arba dalimis į įspėjime nurodytą Fondo sąskaitą. Jeigu asmuo Fondo nustatyta tvarka lėšų ir delspinigių negrąžina, reikiama suma išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

35. Teisėjų kolegija kilusio administracinio ginčo kontekste, be kita ko, pažymi, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas įstatymo viršenybės principo, kuris reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2010 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.). Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju Fondas, administruodamas Valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimą į valstybės biudžetą, veikė kaip viešojo administravimo įstaiga ir negalėjo veikti kitaip, nei numato Mokslo ir studijų įstatymas bei Aprašas - priimti pareiškėjos pageidaujamo sprendimo visiškai ją atleisti nuo lėšų grąžinimo, nes pareiškėja nepateko į nei vieną Aprašo 6 punkte numatytą atvejį. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad skundžiamas Fondo sprendimas yra teisėtas.

36. Pripažintina, kad nagrinėjamu atveju susiklostė tokios faktinės aplinkybės, kad pagrindo atleisti pareiškėją nuo valstybės biudžeto, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, lėšų grąžinimo egzistavimas iš esmės priklausė nuo pareiškėjos elgesio, o konkrečiai – nuo prašymo nutraukti doktorantūros studijas padavimo laiko. Tuo atveju, jei pareiškėja tokį prašymą būtų padavusi iki 2017 m. spalio 1 d., ji būtų patekusi į asmenų, kurie atleidžiami nuo valstybės biudžeto lėšų grąžinimo, ratą. Pareiškėja prašymą pateikė tik 2017 m. lapkričio 22 d., t.y. pavėlavusi pusantro mėnesio. Tokiam pareiškėjos elgesiui galėjo turėti įtakos pareiškėjos sveikatos būklė, sunkus nėštumas ir artėjantis gimdymas, tačiau šios aplinkybės galėtų būti vertintinos ir turėti įtaką sprendimui civilinėje byloje, jei Fondas, kaip tai numato Aprašo 11 punktas, kreiptųsi į bendrosios kompetencijos teismą su ieškiniu dėl lėšų ir delspinigių išieškojimo. Būtent nagrinėjant tokį ieškinį, būtų sprendžiamas pareiškėjos vykdytinos prievolės sąlygos ir apimtis, taikytini bendrieji teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai.

37. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstais laikytini apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, turėjo vadovautis bendraisiais teisės principais ar civilinių sutarčių aiškinimo taisyklėmis.

38. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Dalia Višinskienė