ec0cec09-de32-4646-9a3e-7e7729d55bc0 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-1376-656/2023

Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00312-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.3.1.18.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir RÅ«tos Petkuvienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės A. G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės L. L. (toliau - IeÅ¡kovė) ieÅ¡kinį atsakovei A. G. (toliau - Atsakovė) bei pagal Atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, žemės sklypo bendrasavininkė L. G. įtraukta trečiuoju asmeniu.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Ieškovei L. L., atsakovei A. G. ir trečiajam asmeniui L. G. pagal 2013-07-10 Dovanojimo sutartį Nr. 3112 bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namų valdos žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas). Ieškovei L. L. priklauso 2671/6341, atsakovei A. G.– 2670/6341, o trečiajam asmeniui L.G. – 1000/6341 dalis nurodyto žemės sklypo.

2. Ieškovei L. L. ir atsakovei A. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį (duomenys neskelbtini) esančių statinių: 1) gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2) cecho, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3) ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4) ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5) ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6) ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7) cecho, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 8) cecho, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 9) cecho, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10) ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11) kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

3. Trečiajam asmeniui L. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso pastatas – pirtis, (duomenys neskelbtini).

4. IeÅ¡kovė L. L., patikslinusi ieÅ¡kinį, prašė nustatyti žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ pagal T.Černiausko ind. įmonės 2022-12-14 planÄ (toliau ir IeÅ¡kovės planas arba projektas) :

4.1. Ieškovė L. L. atskirai naudosis žemės sklypo dalimis, esančiomis (duomenys neskelbtini), matininko Tomašo Černiausko 2022-¬12-¬14 dienos žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano projekte pažymėtomis indeksais „1“; „3“; „6“ (2310 kv. m. ploto);

4.2. Atsakovė A. G. atskirai naudosis žemės sklypo dalimis, esančiomis (duomenys neskelbtini), matininko Tomašo Černiausko 2022-¬12-¬14 dienos žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano projekte pažymėtomis indeksais „2“; „4“; „7“ (2310 kv. m. ploto);

4.3. Trečiasis asmuo L. G. atskirai naudosis žemės sklypo dalimi, esančia (duomenys neskelbtini), matininko TomaÅ¡o Černiausko 2022-¬12¬-14 dienos žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano projekte pažymėtÄ indeksu „5“ (923 kv. m. ploto);

4.4. IeÅ¡kovė L. L. ir atsakovė A. G. bendrai naudosis žemės sklypo dalimi, esančia (duomenys neskelbtini), matininko TomaÅ¡o Černiausko 2022¬-12¬-14 dienos žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano projekte pažymėtÄ indeksu „8“ (IeÅ¡kovės dalis¬ 156 kv. m., Atsakovės dalis ¬156 kv. m.);

4.5. IeÅ¡kovė L. L. ir atsakovė A. G. kartu su trečiuoju asmeniu L. G. bendrai naudosis žemės sklypo dalimi, esančia (duomenys neskelbtini), matininko TomaÅ¡o Černiausko 2022-12¬-14 dienos žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano projekte pažymėtÄ indeksu „9“ (IeÅ¡kovės dalis¬ 205 kv. m., Atsakovės dalis ¬204 kv. m., Trečiojo asmens dalis ¬77 kv. m.).

5. Atsakovė A. G. priešieškiniu prašė:

5.1. nustatyti žemės sklypui, (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ pagal 2021 m. birželio 25 d. UAB „Tiksli riba“ matininko Jaroslav Blaževič parengtÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planÄ (toliau ir Atsakovės planas arba projektas) :

5.2. A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) paskirti atskirai naudotis 2235 kv. m ploto žemės sklypo dalimis, kurios pažymėtos indeksais „A1“, „A2“, „A3“;

5.3. L. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)) paskirti atskirai naudotis 2236 kv. m ploto žemės sklypo dalimis, kurios pažymėtos indeksais „B1“, „B2“, „B3“;

5.4. L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) paskirti atskirai naudotis 924 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „C1“;

5.5. A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)), L. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) paskirti bendrai naudotis 480 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A4B4C2“;

5.6. A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir L. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)) paskirti bendrai naudotis 466 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A5B5“.

6. Trečiasis asmuo V. G. palaikė ieškovės reikalavimus.

II. Teismo sprendimo esmė

7. Pirmosios instancijos teismas nusprendė ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Nustatė naudojimosi pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ T.Černiausko ind. įmonės 2022-12-14 planÄ .

8. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovės A. G. ieškovės L. L. naudai 75,00 Eur žyminio mokesčio, 100,00 Eur žemės sklypo plano rengimo išlaidų ir 2400,00 Eur advokato pagalbos išlaidų.

9. Teismas nusprendė atmesti atsakovės A. G. priešieškinį

10. Teismas konstatavo, kad ginčas tarp Å¡alių vyksta iÅ¡ esmės dėl teritorijų ieÅ¡kovės plane pažymėtų indeksais „6“ ir „7“, o atsakovės plane atitinkamai A3 ir B3, priskyrimo vienai iÅ¡ Å¡alių. Abi atsakovės siekia valdyti prieÅ¡ingas sklypo dalis. Tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovė norėtų naudojimuisi gauti teritorijÄ , esančiÄ centrinėje sklypo dalyje („6“ arba A3). Dėl kitų Å¡alims priskiriamų plotų (ieÅ¡kovės plane pažymėti indeksais 1, 2, 3, 4, 5, 8, 9, atsakovė plane – B1, A1, B2, A2, C1, A5B5, A4B4C2) ginčo nėra, kadangi jie yra priskiriami pagal susiklosčiusiÄ Å¡iose teritorijose esančių statinių naudojimo tvarkÄ , trečiasis asmuo L. G. sutiko su jai naudotis priskiriama teritorija, pasirašė ieÅ¡kovės 2022-12-14 plane, todėl teismas dėl nurodytų teritorijų priskyrimo Å¡alims plačiau nepasisako.

11. Ä®rodinėdama kodėl plotas, pažymėtas „6“, turėtų atitekti ieÅ¡kovei, ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad su patikslintu atsakovės planu nesutinka, nes takeliu, vedančiu iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės link namo, nesinaudoja. Å iuo takeliu naudojasi tik atsakovė, jos Å¡eima, svečiai ir klientai, ateinantys pas atsakovę kirptis, kadangi pastaroji yra kirpėja. Įėjimas į ieÅ¡kovės naudojamÄ namo dalį yra iÅ¡ Å¡iaurės-rytų pusės, todėl eidama prie namų ji naudojasi bendru įvažiavimu į Sklypo teritorijÄ . Atsakovės plane pažymėtas plotas B6 jai taip pat nėra reikalingas, kadangi viena vertus juo niekada nesinaudojo, kita vertus, jai priskiriamų plotų B3 ir B6 negalės aptverti bendra tvora dėl Å¡iuos plotus skiriančio takelio, kuris pagal atsakovės planÄ paliekamas bendram naudojimui. Teritorijose B3 ir B6 yra atsakovės auginamų medžių, augalų, gėlių, atsakovės įvestas vanduo. Pačios Å¡iltnamis ir nedidelis daržas yra teritorijoje, pažymėtoje indeksu „6“.

12. Atsakovė praÅ¡ydama jai priskirti naudotis plotÄ A3 (ieÅ¡kovės plane – „6“), paaiÅ¡kino, kad Å¡iame plote yra jos Å¡eimos naudojama pavėsinė, batutas, smėlio dėžė, skersinis, supynės, Å¡uns voljeras, Å¡iltnamis, ganomos avys. Jeigu jai bÅ«tų priskirtas naudotis plotas B3, ji patirtų didelių finansinių sÄ naudų, perkeliant nurodytus objektus iÅ¡ teritorijos A3. Be to, Å¡i teritorija yra prie įėjimo į jos naudojamÄ namo dalį.

13. Atsakovė įrodinėjo, kad istoriÅ¡kai susiklostė taip, kad jos Å¡eima naudojosi centrine Sklypo dalimi (A3). Teismas nusprendė, kad toks atsakovės teiginys nevisai atitinka faktines bylos aplinkybes. SklypÄ Å¡alys valdo nuo 2013-07-10. IeÅ¡kovė nuo 2012 iki 2017 metų gyveno užsienyje, klausimÄ dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ieÅ¡kovė pradėjo kelti apsigyvenusi joms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame name. Taigi ieÅ¡kovė nuo Sklypo dalies įgijimo nuosavybėn faktiÅ¡kai juo nesinaudojo, trečiasis asmuo L. G. ginčo Sklype iki Å¡iol negyvena ir faktiÅ¡kai savo Sklypo dalimi taip pat nesinaudojo, todėl istoriÅ¡kai susiklostė taip, kad visu Sklypu naudojosi tik atsakovė. Tai matyti ir iÅ¡ pateiktų nuotraukų, kadangi atsakovės augalai, krÅ«mai, medžiai bei kiti daiktai iÅ¡sidėstė per visÄ Sklypo plotÄ .

14. Atsakovės teigimu, Sklypo dalį, pažymėtÄ A3 suteikus naudotis ieÅ¡kovei, ji patirtų didelių finansinių sÄ naudų perkeliant daiktus. Tačiau kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos teritorijoje A3 jokių kapitalinių statinių, kurių perkėlimas į kitÄ Sklypo dalį bÅ«tų apsunkintas, nėra. Be to, atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių bÅ«simas finansines iÅ¡laidas. Teismas pažymėjo, kad nesvarbu kuri Sklypo dalis bÅ«tų suteikta naudotis atsakovei, ji bet kuriuo atveju patirtų tam tikrų nepatogumų, taip pat ir finansinių, kadangi iki Å¡iol naudojosi visu Sklypu ir visose Sklypo dalyse yra vienokių ar kitokių jos daiktų ar želdinių, kurių teks atsisakyti ar perkelti į naujÄ vietÄ teismo sprendimu nustačius naudojimosi Sklypu tvarkÄ .

15. Teismas nurodė, kad nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarkÄ , kiekvienam naudotojui turi bÅ«ti užtikrintas priėjimas iÅ¡ jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, Å«kiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimÄ su vieÅ¡aisiais keliais.

16. Vertinant Å¡alių siÅ«lomus naudojimosi Sklypu variantus, teismo manymu, ieÅ¡kovės siÅ«loma naudojimosi Sklypu tvarka yra labiau racionali ir patogi. Sutiko su ieÅ¡kovės tvirtinimu, kad kiekvienai iÅ¡ Å¡alių turi bÅ«ti užtikrintas patogus patekimas iÅ¡ savo namo dalies į naudojamÄ Sklypo dalį. Tokį patogumÄ labiausiai atitinka Sklypo dalį „6“ arba A3 priskiriant naudotis ieÅ¡kovei, o dalį „7“ arba B3 – atsakovei. IeÅ¡kovei trumpesnis ir patogesnis kelias yra nuo jos laiptinės iki Sklypo dalies „6“ patenkant į Å¡iÄ Sklypo dalį iÅ¡ bendro naudojimo teritorijos „9“, arčiau Sklypo dalies „5“, tarp taÅ¡kų 40-41. Tuo tarpu patekimas į Sklypo dalį „7“ ieÅ¡kovei bÅ«tų nepatogus dėl kelių priežasčių. Å alių tarpusavio santykiai yra konfliktiÅ¡ki, todėl jų naudojamos teritorijos turi bÅ«ti maksimaliai atskirtos, vengiant galimybės Å¡alims susitikti. Sprendžiant iÅ¡ Sklypo planų, ieÅ¡kovei patekimas į „7“ teritorijÄ galimas iÅ¡ dviejų pusių: iÅ¡ teritorijos „9“ praeinant pro atsakovės laiptinę Å¡alia atsakovės namo langų. Pažymėtina, kad tradiciÅ¡kai, atsakovės Å¡eima Å¡ioje vietoje laiko savo automobilius, tad ieÅ¡kovei vaikÅ¡tant pro Å¡iÄ teritorijÄ nauji konfliktai tarp Å¡alių yra neiÅ¡vengiami. Kitas kelias – per įvažiavimÄ Ä¯ kiemÄ apeinant namÄ ir kertant įvažiavimÄ Ä¯ garaÅ¾Ä arba iÅ¡einant į gatvę ir iÅ¡ ten patenkant į Sklypo „7“ dalį. Å is variantas, teismo vertinimu, prieÅ¡tarauja racionaliam ir patogiam Sklypo naudojimui, kadangi įvažiavimas į garaÅ¾Ä yra apribotas atraminėmis sienelėmis, todėl net paprastas vaikščiojimas per Å¡iÄ vietÄ yra apsunkintas, o turint omenyje ieÅ¡kovės poreikį į savo Sklypo dalį atsineÅ¡ti sodo įrankius ar žemės apdirbimo priemones, toks patekimas į SklypÄ yra ypatingai nepatogus.

17. Atsakovė patogiai gali patekti tiek į Sklypo dalį „6“, tiek į Sklypo dalį „7“, kurios abi yra Å¡alia įėjimo į atsakovės namo dalį. Be to, vien atsakovei naudojantis takeliu iÅ¡ (duomenys neskelbtini)gatvės, o ieÅ¡kovei ketinant į Sklypo dalį „6“ patekti pro teritorijÄ , plane pažymėtÄ taÅ¡kais 40-41, atsakovė faktiÅ¡kai naudosis ne tik Sklypo dalimi „7“, bet ir bendram naudojimui palikta teritorija prie namo. Teismo įsitikinimu, tokiu bÅ«du bus geriausiai atskirtos Å¡alių naudojamos teritorijos, paliekant kuo mažesnį Sklypo plotÄ bendram naudojimui, kas gali prisidėti prie konfliktinių situacijų sumažinimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

18. Atsakovė A. G. (apeliantė) pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - patenkinti A. G. patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo nustatyti Sklypui naudojimosi tvarkÄ pagal Atsakovės planÄ :

18.1. A. G. paskirti atskirai naudotis 2263 kv. m ploto žemės sklypo dalimis, kurios pažymėtos indeksais „A1", „A2", „A3"; L. L. paskirti atskirai naudotis 2313 kv. m ploto žemės sklypo dalimis, kurios pažymėtos indeksais „B1", „B2", „B3", „B6";

18.2. L. G. paskirti atskirai naudotis 924 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „C1";

18.3. A. G., L. L. ir L. G. paskirti bendrai naudotis 480 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A4B4C2";

18.4. A. G. ir L. L. paskirti bendrai naudotis 361 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A5B5".

19. Apeliantė nurodė, kad teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į tarp ginčo Å¡alių susiklosčiusius santykius ir istoriÅ¡kai susiklosčiusiÄ faktinę naudojimosi Žemės sklypu tvarkÄ . IstoriÅ¡kai susiklosčiusį Atsakovės naudojamÄ Å½emės sklypo dalį vidurinėje Žemės sklypo teritorijoje patvirtina Å¡ioje Žemės sklypo dalyje esantys sukoncentruoti Atsakovės statiniai ir kiti kilnojami bei nekilnojami objektai - Å¡unų voljeras, batutas, supynės, kitos vaikams skirtos inžinerinės konstrukcijos (skersinis, smėlio dėžė), ganomos Atsakovės avys, pastatyti Å¡iltnamiai, įrengtas ir aptvertas daržas. Atsakovė Žemės sklypu (o ypač jo dalimi, pažymėta numeriu „A3") naudojosi visÄ laikÄ ir turi suformuotÄ teisėtÄ lÅ«kestį Å¡ia dalimi naudotis toliau.

20. Atsakovė, skirtingai nei IeÅ¡kovė ir L. G., nuolat gyveno Name bei naudojosi ir prižiÅ«rėjo Žemės sklypÄ ne tik kartu su jų tėvais, bet ir IeÅ¡kovei su L. G. iÅ¡ tėvų Namo iÅ¡sikrausčius. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes matyti, kad IeÅ¡kovė nuo 2010 iki 2017 metų gyveno ne Lietuvoje, todėl faktiÅ¡kai neturėjo galimybės tinkamai prižiÅ«rėti ir naudotis Namu ir (ar) Žemės sklypu. Tuo laikotarpiu su IeÅ¡kovės žinia Name gyveno IeÅ¡kovės dukra Å¡ioje byloje liudytojo parodymus davusi G. B. su savo sutuoktiniu. L. G. Žemės sklypu ir (ar) Namu faktiÅ¡kai nesinaudoja. Todėl IeÅ¡kovei ir L. G. negyvenant Žemės sklypu faktiÅ¡kai nesinaudojant ir neprižiÅ«rint, bÅ«tent Atsakovė ėmėsi Žemės sklypo ir Namo priežiÅ«ros darbų: reguliariai pjaudavo žolę, prižiÅ«rėdavo įvairius želdinius. Nepaisant to, kad gyvendama Name Atsakovė kartu atliko ir kitų bendraturčių pareigÄ prižiÅ«rėti Žemės sklypÄ , ji ne visomis Å¡io Žemės sklypo dalimis naudojosi vienodai. Vadinasi tarp ginčo Å¡alių ilgainiui susiformavo faktinė Žemės sklypo naudojimosi tvarka, pagrįsta tuo, kad bÅ«tent Atsakovė naudojosi „A3" sklypo dalimi. Taigi Atsakovė įgijo teisėtÄ lÅ«kestį ir toliau naudotis Å¡ia dalimi.

21. Teismas, pastebėjęs Atsakovės veiksmus prižiÅ«rint kitas Žemės sklypo dalis (reguliarų žolės pjovimÄ , esančius pavienius želdinius), padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad Atsakovė visÄ laikÄ naudojosi visu Žemės sklypu. Teismas visiÅ¡kai neįvertino, kad dauguma Atsakovės įrengtų ir naudojamų objektų yra bÅ«tent Žemės sklypo dalyje „A3", todėl Atsakovei priskyrus kitÄ Å½emės sklypo dalį (pavyzdžiui, „B3"), Atsakovė patirtų papildomų sunkumų perkeliant visus „A3" esančius daiktus.

22. Teismas priimtu sprendimu pažeidė faktinio nuosavybės naudojimo stabilumo kriterijų. Teismų praktikoje yra atsižvelgiama į faktiÅ¡kai susiformavusius Žemės sklypo naudojimo santykius ir Å¡aliai paskiriama naudotis ta dalimi, kuri labiausiai atitinka tarp Å¡alių natÅ«raliai nusistovėjusiÄ tvarkÄ .

23. VisÄ laikotarpį iki 2020 m. IeÅ¡kovė ir L. G. Atsakovei nereiÅ¡kė jokių pretenzijų dėl Žemės sklypo dalies „A3" naudojimo. Minėta, kad iki Å¡io laikotarpio Atsakovė „A3" dalyje įrengė ir nuolat naudojo Å¡unų voljerÄ , kuriuose iki Å¡iol laiko Å¡unis, vaikų iki Å¡iol naudojamÄ vaikų žaidimų aikÅ¡telės įrenginius, tebenaudojamÄ pavėsinę, dirbamÄ darÅ¾Ä , Å¡iltnamius. Taigi susiformavo faktinė ir ilgalaikė (Atsakovė „A3" dalimi neprieÅ¡taraujant ginčo Å¡alims naudojosi dar iki nuosavybės teisių į Žemės sklypÄ Ä¯gijimo 2013 m. liepos 10 d. dovanojimo sutartimi) naudojimosi tvarka, kuriai iki 2020 m neprieÅ¡taravo nei IeÅ¡kovė, nei L. G..

24. DaugumÄ atsakovės įrengtų objektų atsakovei perkelti į jai Teismo Sprendimu priskirtÄ â€žB3" dalį yra ne tik ekonomiÅ¡kai nenaudinga, neracionalu ir net neįmanoma, nes perkėlimo metu Å¡ie objektai bÅ«tų sunaikinti. Pavyzdžiui, norint perkelti įrengtÄ betoninį pamatÄ turintį Å¡unų voljerÄ , pavėsinę ar Å¡iltnamius Atsakovei kiltų nepagrįstai didelė rizika, kad Å¡ie objektai bus perkėlimo proceso metu visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies sunaikinti. Å ie objektai yra pritvirtinti prie Žemės sklypo, todėl vien jų perkėlimas pareikalautų iÅ¡ Atsakovės papildomų iÅ¡laidų (naujų tvirtinimo priemonių ir įrankių) ir darbo, kadangi jie normaliomis sÄ lygomis nėra skirti perkėlinėti iÅ¡ vietos į vietÄ . Tuo tarpu Atsakovės įrengto ir naudojamo daržo iÅ¡ viso neįmanoma perkelti, t. y. Atsakovė bÅ«tų priversta atsisakyti įrengto daržo, naujai įsirengti darÅ¾Ä kitoje vietoje tuo be jokio pagrindo suteikiant IeÅ¡kovei nepagrįstÄ pranaÅ¡umÄ naudotis anksčiau Atsakovės „A3" dalyje įrengtu daržu. Atsakovė patirtų papildomas iÅ¡laidas perkeldama iÅ¡ „A3" į kitÄ jai priskirtÄ teritorijÄ , kadangi beveik visi „A3" dalyje esantys objektai pagal savo paskirtį nėra skirti perkelti iÅ¡ vienos vietos į kitÄ . BÅ«tų iÅ¡ esmės paneigtos Atsakovės nuosavybės teisės į „A3" dalyje esančius objektus. Tokia padėtis ne tik nesiderina su teismų formuojama praktika dėl nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos nustatymo, bet ir pažeidžia bendruosius teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus (CK 1.5 straipsnis).

25. Nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ tarp bendraturčių, greta kitų pirmiau aptartų kriterijų galėtų ir turėtų bÅ«ti, jeigu tai leidžia konkrečios bylos faktinės aplinkybės, atsižvelgiama į vieno bendraturčio turimų nepilnamečių vaikų interesus. Atsakovei tekus „A3" dalyje esančius nepilnamečio vaiko žaidimams skirtus daiktus kaip skersinį, smėlio dėžę, batutÄ , dalies jų gali tekti atsisakyti. Pavyzdžiui, smėlio dėžės perkėlimo darbai yra sudėtingi, iÅ¡ esmės „perkeliant“ jÄ reikėtų pastatyti naujoje vietoje. Vadinasi Atsakovei Žemės sklypo naudojimosi tvarkoje nustačius teisę naudotis dalimi „B3“ gali nukentėti jos nepilnamečių vaikų interesai.

26. Atsakovės patikslintu planu siÅ«loma naudojimosi Žemės sklypu tvarka labiau atitinka racionalumo, protingumo ir patogumo kriterijus, kadangi IeÅ¡kovės patikslintame plane nustatyta Žemės sklypo naudojimosi tvarka apsunkina Atsakovės naudojimÄ si kitais objektais, įskaitant, bet neapsiribojant, jai ir IeÅ¡kovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu Namu.

27. Teismas visiÅ¡kai neįvertino, kad Atsakovės asmeniniam naudojimui priskyrus Žemės sklypo dalį „7“ („B3“), ji negalės į Å¡iÄ Å½emės sklypo dalį įvažiuoti per Namo vidinį kiemÄ . Kadangi tarp Namo ir Žemės sklypo dalies „A3“ yra vos 1,23 m pločio bendrojo naudojimo žemės dalis, tai yra akivaizdu, kad Å¡is takelis yra per mažas, jog juo galėtų pravažiuoti daugelis transporto priemonių, įskaitant automobilius, vadinasi Atsakovė neturėtų galimybės į „B3“ dalį įvažiuoti daugeliu transporto priemonių. Vadinasi pagal Sprendimu nustatytÄ Å½emės sklypo naudojimosi tvarkÄ , ji į Å¡iÄ dalį gali patekti iÅ¡ esmės tik pėsčiomis.

28. Sprendime netinkamai atliktas naudojimosi Žemės sklypu nustatymo planų vertinimas. Nutartyje atnaujinti bylos nagrinėimÄ nurodoma, kad IeÅ¡kovės plane tarp Namo ir „7“ pažymėtos teritorijos paliktas vos 1,16 metro tarpas bendram naudojimui, yra pernelyg mažas, kad užtikrintų tinkamÄ Namo aptarnavimÄ remonto atveju. IeÅ¡kovės patikslintame plane atstumas nuo Namo laiptinės (Å¡ia laiptine naudojasi Atsakovė) iÅ¡orinės sienos iki atskiro naudojimo teritorijos „6“ atstumas sudaro 1,23 m. Akivaizdu, kad Teismas, atsižvelgiant į Nutartyje pateiktÄ vertinimÄ , tokį atstumÄ turėjo įvertinti kaip pernelyg maÅ¾Ä .

29. IeÅ¡kovės patikslintame plane, ties vakarine Namo kraÅ¡tine (kurios langai atsiveria į (duomenys neskelbtini) gatvę), bendram IeÅ¡kovės ir Atsakovės naudojimui paliekamas 2,5 m tarpas. Vis dėlto, toks tarpas neturėtų bÅ«ti kaip pakankamas - pagal Statybos techninio reglamento (toliau - STR) 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai" 8 priedo 1.1 papunktį nurodoma, kad reikalavimai statinių statybai iki 3 m atstumu nuo Žemės sklypo ribos nustatyti STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai". Vadinasi tenkinant IeÅ¡kovės reikalavimÄ ir patvirtinus naudojimosi tvarkÄ , kurioje numatomas 2,5 m tarpas nuo Namo iki kitos Å¡alies naudojamos Žemės sklypo dalies yra potencialiai sukuriamas naujas ginčas vėliau Žemės sklypo tvarkos nustatymo klausimui transformavusis į atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės klausimÄ . Aptariama riba ateityje gali tapti ne faktinio naudojimo riba, bet atskirų žemės sklypų riba. Todėl atitinkamai 2,5 m atstumas iki sklypo ribos bÅ«tų nepakankamas ir sukeltų tarp Å¡alių naujus ginčus.

30. Sprendimu patvirtinta naudojimosi Žemės sklypu tvarka prieÅ¡tarauja protingumo principui dėl to, kad L. G. bendram naudojimui yra priskirta Žemės sklypo dalis, kurioje yra iÅ¡betonuotas įvažiavimas į Žemės sklype esančiÄ garažo patalpÄ . Ä®važiavimas namų techninės apskaitos dokumentuose yra suformuotas kaip atskiras daiktas, kuris buvo pastatytas ginčo Å¡alių tėvų 1977 metais kaip ir iÅ¡ esmės visi kiti Žemės sklype esantys pastatai ir statiniai. Teisinio kvalifikavimo prasme Å¡is kiemo statinys yra Namo priklausinys, nes gali bÅ«ti naudojamas tik kaip įvažiavimas į garažo patalpÄ , kuri yra gyvenamojo pastato sudėtinė dalis. Pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalį, priklausiniais laikomi savarankiÅ¡ki pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Pagal CK 4.14 straipsnį, antraeilį daiktÄ iÅ¡tinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip (1 dalis), kai pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybėn metu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas, jeigu neįrodyta, kad turi bÅ«ti pasielgta prieÅ¡ingai (2 dalis). IeÅ¡kovė ir Atsakovė įgijusios nuosavybės teises į NamÄ , kartu įgijo ir pagal savo savybės su Namu susijusį įvažiavimas. Tačiau L. G. nuosavybės teisių į NamÄ neturi, atitinkamai neįgijo nuosavybės teisių į įvažiavimÄ .

31. IeÅ¡kovė siekė savo interesų patenkinamo Atsakovės interesų suvaržymo sÄ skaita. Tuo tarpu Atsakovė prieÅ¡ingai - siekdama teisinės taikos, savo patikslintame plane siÅ«lo IeÅ¡kovės naudojimuisi priskirti didesnę Žemės sklypo dalį, negu IeÅ¡kovei priklauso nuosavybės teise. Atsakovė vardan teisinės taikos sutiko su tokiomis Žemės sklypo naudojimosi dalimis, nes tokiu bÅ«du yra mažinama konfliktinių situacijų tikimybė ir užtikrinamas visiems savininkams patogiausias įmanomas Žemės sklypo naudojimas.

32. Teismo teiginys, kad teritorijoje „A3“ „nėra kapitalinių statinių, kurių perkėlimas į kitÄ Sklypo dalį bÅ«tų apsunkintas“, yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Žemės sklypo dalyje „A3“ yra Atsakovei priklausantis statinys-Å¡unų voljeras, kuriame gyvena Atsakovės augintiniai, yra tvirtai su žeme sujungtas, įbetonuotas statinys. Atsakovė nemano, kad Å¡unų aptvaras turėtų bÅ«ti perkeltas, nes jis buvo įrengtas dar 2015 m. birželio mėnesį ir ilgÄ laiko tarpÄ jokių pretenzijų kelta nebuvo. Voljeras yra įbetonuotas. Vadinasi, apskritai kyla klausimas, ar tokį statinį - nekilnojamÄ daiktÄ (CK 1.98 straipsnio 2 dalis) - įmanoma perkelti jo nesugadinus. Perkeliant Å¡unų voljerÄ jis gali prarasti savo vertę, tikėtina, kad tektų kitoje Žemės sklypo dalyje kasti naujÄ duobę ir pilti naujÄ betonÄ , vadinasi, esamas statinys žūtų. Statybos darbams, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalimi, reikalingas bendraturčių, t. y. IeÅ¡kovės ir L. G., sutikimas. Å unų aptvaro perkėlimo problemiÅ¡kumÄ užprogramuoja tolesnius bendraturčių konfliktus, tuo tarpu nustatant bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo daikto naudojimosi tvarkÄ turėtų bÅ«ti siekiama tolesnių bendraturčių konfliktų galimybę paÅ¡alinti.

33. Atsakovei nuosavybės teise priklausančio tvora aptverto daržo, esančio Žemės sklypo dalyje „A3", perkėlimo klausimas Teismo neįvertintas, nors Atsakovė jį nuosekliai kėlė procesiniuose dokumentuose. Pažymėtina, kad daržo, kuris yra žemės sklypo pavirÅ¡inis sluoksnis, naudojamas daržovių, vaiskrÅ«mių ir uogų auginimui, perkėlimas apskritai nėra įmanomas - daržo „perkėlimas" reikÅ¡tų, kad Atsakovė tiesiog turi atsisakyti Å¡io daržo ir įrengti naujÄ . Tuo tarpu į aplinkybę, kad IeÅ¡kovės nedidelis daržas ir Å¡iltnamis yra teritorijoje „A3" Teismas atsižvelgė.

34. IeÅ¡kovės naudojimosi tvarkos planÄ Atsakovei priklausančių avių ganymo klausimas teismo sprendime paliktas neiÅ¡spręstas, kas reikÅ¡, kad Atsakovė turės atsisakyti avių. Žemės sklypo dalies „B3" priskyrimas Atsakovei apsunkintų avių laikymÄ ir net keltų pavojų (duomenys neskelbtini) gatvės kelių eismo dalyviams ir pačioms Atsakovei nuosavybės teise priklausančioms avims.

35. Nutartyje atnaujinti bylos nagrinėjimÄ Teismas vertino, kad IeÅ¡kovės plane tarp Namo ir „7" pažymėtos teritorijos paliktas vos 1,16 m tarpas bendram naudojimui, yra pernelyg mažas, kad užtikrintų tinkamÄ Namo aptarnavimÄ remonto atveju. IeÅ¡kovė Å¡ios pastabos neįgyvendino ir IeÅ¡kovės patikslintame plane nustatė vos 1,20 m tarpÄ bendram naudojimui. Akivaizdu, kad bendro naudojimo tarpo padidinimas 4 centimetrais nekeičia esminės problemos - negalimumo tinkamai aptarnauti Namo.

36. Aplinkybę, kad Atsakovei nuosavybės teise priklausantys daiktai yra „A3" teritorijoje teismo posėdžio metu patvirtino ir IeÅ¡kovė. O Žemės sklypo dalis „B3" iÅ¡ esmės yra tuščias plotas - jame yra tik keli Atsakovei priklausantys sodiniai, kuriuos Atsakovė sutiko padovanoti ar savo lėšomis perkelti. Teismas, teigdamas, kad bet kuriuo atveju Atsakovė patirs tam tikrų finansinių nepatogumų, neįvertino Å¡ių finansinių nepatogumų masto. Kelių sodinių perkėlimas iÅ¡ B3 teritorijos Atsakovei sukels žymiai mažesnę finansinę naÅ¡tÄ , nei daugelio jos nuosavybės teise turimų daiktų sunaikinimas ir bÅ«tinybė investuoti į Žemės sklypo dalį, kurioje praktiÅ¡kai nėra jos daiktų. Akivaizdu, kad taip teismas paneigė Atsakovei Konstitucijos laiduojamÄ teisę nuosavybės neliečiamumÄ . Atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad daiktų perkėlimas į „B3" teritorijÄ jai kainuotų apie 7000 EUR. Tuo tarpu IeÅ¡kovė nepatirtų finansinių iÅ¡laidų, nepaisant to, ar jos naudojimuisi bÅ«tų priskirta B3, ar „A3" dalis. SÄ Å¾iningumo principas Å¡ioje situacijoje reikalauja protingai derinti Å¡alių interesus, taigi, Atsakovės naudojimuisi paskirti Žemės sklypo dalį „A3". Teismo sprendime nurodytų faktinių aplinkybių vertinimas.

37. Bylos nagrinėjimo Teisme metu L. G. byloje dalyvavo netinkamu statusu. Nepaisant to, kad Byla buvo nagrinėjama dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, t. y. IeÅ¡kovės, Atsakovės ir L. G. teisių naudotis tam tikromis Žemės sklypo dalimis, tačiau L. G. viso teismo proceso metu į bylÄ buvo įtraukta ne bylos Å¡alies (ieÅ¡kovės ar atsakovės), o trečiojo asmens procesiniu statusu. Atsakovės praÅ¡ymus dėl L. G. statuso pakeitimo į atsakovės teismas atmetė.

38. Atsakovė A. G. prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir nurodė, kad Å alių tarpusavio santykiai konfliktiÅ¡ki, todėl jų naudojamos teritorijos turi bÅ«ti maksimaliai atskirtos, vengiant galimybės Å¡alims susitikti. Paskyrus IeÅ¡kovei žemės sklypo dalį pažymėtÄ plano projekte indeksu „7“ („B3“ ir „B6“) nebÅ«tų minimizuotas, bet prieÅ¡ingai, padidėtų konfliktinių situacijų kilimas, nes IeÅ¡kovė privalėtų nuolatos vaikščioti per bendrojo naudojimo teritorijÄ , kurioje yra iÅ¡sidėstę Atsakovei priklausantys objektai: smėlio dėžė, skersinis, pavėsinė, įėjimo į namÄ laiptai, atsakovės Å¡eimai priklausantis automobilis, be to IeÅ¡kovė taip pat turėtų naudotis Atsakovės jau įrengtu takeliu. Todėl patvirtinus IeÅ¡kovės plano projekte siÅ«lomÄ naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkÄ , tokiu bÅ«du bus geriausiai atskirtos Å¡alių naudojamos teritorijos, paliekant kuo mažesnį sklypo plotÄ bendram naudojimui, kas praktiÅ¡kai prisidėtų prie konfliktinių situacijų sumažinimo. Tai skundžiamame sprendime nurodė ir pirmos instancijos teismas. Toks pirmos instancijos teismo sprendimas atitinka ir kasacinės instancijos teismo praktikÄ kurioje nurodoma, kad sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iÅ¡ nuosavybės teisės dalyvių, tiek iÅ¡ teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų paÅ¡alinimo ateityje.

39. Pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ 2022-12-­14 T. Černiausko ind. įmonės parengtÄ plano projektÄ bendrojo naudojimo teritorijai aplink gyvenamÄ jį namÄ yra paliekamas ne mažesnis nei 2,5 metrų plotis. Apeliantės minimas 1,23m. plotis sudaro tik nedidelį atstumÄ , kuris dėl specifinio namo iÅ¡sidėstymo prasideda ties Atsakovės įėjimo į namÄ laiptų pradžios bei tęsiasi iki Å¡ių laiptų pabaigos. Ir nors Apeliantė nurodo, kad pastarajai toks plotis nėra pakankamas, nes pasak A.G., Å¡iuo takeliu negalės pravažiuoti daugelis transporto priemonių, įskaitant automobilius, tačiau tokie teiginiai yra deklaratyvaus pobÅ«džio, kadangi pastaroji byloje nėra pateikusi jokių įrodymų, kad Å¡iai dienai bendrojo naudojimo žemės sklypu, kuris eina tarp įėjimo laiptų į A.G. namo dalį bei žemės sklypo dalies pažymėtos indeksu „6“ („A3“) aplamai važinėja transporto priemonės. Per namo vidinį kiemÄ Å¡iai dienai transporto priemonės gali privažiuoti tik iki įėjimo laiptų, kurie veda į A.G. namo dalį, o tolimesnis judėjimas yra neįmanomas, nes už įrengtos smėlio dėžės toliau stovi pavėsinė.

40. Teismo posėdžio metu Atsakovės atstovas negalėjo nurodyti koks iÅ¡ tikrųjų yra atstumas nuo namo iki virÅ¡utinės žemės sklypo (pažymėto indeksu „A3“ („6“)) ribos, bei patvirtino, kad ties taÅ¡kais „49“ ir „59“ yra ženklus susiaurėjimas. Kas ganėtinai aiÅ¡kiai matoma Atsakovės pateiktame plano projekte. Pagal pateiktÄ planÄ atstumas tarp taÅ¡kų „48“ ir „49“ yra 1,13m., todėl tarp taÅ¡kų „59“ ir „49“ atstumas turėtų sudaryti 1,87m. (3m- 1,13m). Tačiau įvertinus, kad bÅ«tent toje vietoje tarp taÅ¡kų „49“ ir „59“ yra įrengta pavėsinė, o tai savo ruožtu dar labiau sumažina bendrojo naudojimo žemės sklypo plotį. Å ioje vietoje bÅ«tų tikslinga pacituoti atsakovės A.G. pateikto prieÅ¡ieÅ¡kinio 25 punkto iÅ¡traukÄ : „<...> Pavėsinė pastatyta Atsakovės prie pat įėjimo į Atsakovės naudojamÄ laiptinę. <...>“. Taigi, patekti transporto priemonei per namo vidinį kiemÄ Ä¯ žemės sklypo dalį pažymėtÄ indeksu „7“ („B3“ ir „B6“), taipogi nebÅ«tų galimybės tiek dėl bendrojo naudojimo žemės sklypo teritorijoje esančių Atsakovės daiktų, tiek dėl neiÅ¡laikomo pločio, tiek ir dėl esamo kampo ties žemės sklypo ribų taÅ¡kais „48“ir „49“, ko pasėkoje atsiranda susiaurėjimas ties taÅ¡kais „49“ ir „59“.

41. Apeliantė nenurodo kokios jos teisės yra pažeidžiamos bei kokius suvaržymus pastaroji patirtų paskyrus L.G. bendram naudojimui žemės sklypo dalį pažymėtÄ indeksu „9“.

42. Kaip matyti iÅ¡ pateikto IeÅ¡kovės plano projekto, kiekvienai iÅ¡ ginčo Å¡alių paskirti naudotis daikto dalis, atitinkančias dalis bendrosios nuosavybės teisėje, tokia galimybė realiai egzistuoja, t.y. tiek IeÅ¡kovės, tiek ir Atsakovės asmeniam naudojimuisi paskiriama po 2310 kv.m. žemės sklypo dalis. Tokia kiekvienai iÅ¡ ginčo Å¡alių paskiriama asmeniniam naudojimuisi žemės sklypo dalis yra ne tik lygiavertė, tačiau nepažeidžia nei vienos iÅ¡ Å¡alių teisių bei interesų, ir tuo pačiu užtikrina adekvatumo kriterijaus įgyvendinimÄ .

43. Atsakovei priklauso tik 2670/6341 žemės sklypo dalis, tuo tarpu pastaroji naudojasi visu žemės sklypu, kÄ teisingai konstatavo ir pirmos instancijos teismas, todėl Atsakovės naudojamas žemės sklypas visiÅ¡kai neatitiko jos nuosavybės teise valdomo sklypo dalies, pirmosios instancijos teismas pagristai neatsižvelgė į faktinio naudojimo kriterijų

44. Atsakovė privalėjo pateikti įrodymus patvirtinančius aplinkybes, kad atsakovės minimas Å¡iltnamis ir Å¡uns voljeras bÅ«tų pastatytas teisėtai bei pastarasis yra įregistruotas VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, kaip nekilnojamojo turto objektas. LR Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 "StatybÄ leidžiantys dokumentai" patvirtinimo 33.1 punktÄ , kuriame imperatyviai įtvirtintas privalomas raÅ¡ytinis bendraturčių susitarimas, tuo atveju kai I grupės nesudėtingo statinio statyba yra vykdoma žemės sklype nuosavybės teise priklausančiame keliems bendraturčiams. Atsakovė A.G. dėl tokio raÅ¡ytinio susitarimo į IeÅ¡kovę nesikreipė bei teismui nėra pateikusi įrodymų, kad toks susitarimas buvo gautas. Todėl nurodyti statiniai esantys bendros dalinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype yra savavaliÅ¡kos statybos bei akivaizdu, kad esant neteisėtiems Atsakovės veiksmas nėra pagrindo teigti, kad jos teisės yra pažeidžiamos.

45. Ieškovė L.L. nuo 2017 metų naudojasi išimtinai tik žemės sklypo dalimi kuri pažymėta plano projekte indeksu „6“ („A3“), kadangi apatinėje šio žemės sklypo dalyje yra pastatytas jai priklausantis šiltnamis, be to šioje sklypo dalyje yra pasodinti jai priklausantys vaismedžiai. Atsakovė A.G. nereiškė Ieškovei jokių pretenzijų dėl tokios žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Kitose žemės sklypo dalyse Ieškovei priklausančių objektų bei statinių nėra, kadangi šiomis žemės sklypo dalimis iki šiol aktyviai naudojasi Atsakovė.

46. Atsakovė nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių bÅ«simas daiktų perkėlimo finansines iÅ¡laidas. Nesvarbu kuri sklypo dalis bÅ«tų suteikta naudotis Atsakovei, ji bet kuriuo atveju patirtų tam tikrų nepatogumų, taip pat ir finansinių, kadangi iki Å¡iol naudojosi visu sklypu ir visose sklypo dalyse yra vienokių ar kitokių jos daiktų ar želdinių, kurių teks atsisakyti ar perkelti į naujÄ vietÄ teismo sprendimu nustačius naudojimosi sklypu tvarkÄ .

47. IeÅ¡kovui tenka pareiga ieÅ¡kinyje nurodyti ne tik atsakovÄ , bet ir iÅ¡vardyti visus kitus asmenis, su kurių teisėmis ir pareigomis yra susijusi byla, taip pat nurodyti Å¡ių asmenų procesinę padėtį (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Todėl reikÅ¡dama ieÅ¡kinį atsakovei A.G., į civilinės bylos nagrinėjimÄ L.G. buvo įtraukta dalyvauti trečiuoju asmeniu. Skirtingai nei teigia Apeliantė, teismas neturi diskrecijos pakeisti dalyvaujančios procese Å¡alies procesinį statusÄ net ir esant Å¡alies (Atsakovės) praÅ¡ymui, jeigu tokiam procesinio statuso pakeitimui nėra IeÅ¡kovo sutikimo. Pagal abiejų Å¡alių siÅ«lomus planus L.G. asmeniniam naudojimui yra iÅ¡skiriama žemės sklypo dalis pažymėta indeksu „5“ („C1“), dėl kurios byloje nėra jokio ginčo. TÄ patvirtino teismo posėdžio metu L.G..

48. Trečiasis asmuo L.G. atsiliepime prašė apeliacinį skundÄ atmesti, pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimo bei ieÅ¡kovės argumentamams ir nurodė, kad patekimas į žemės sklypo dalį pažymėtÄ indeksu „B3“ ir „B6“ iÅ¡ pietvakarių pusės, t.y. per įvažiavimÄ Ä¯ kiemÄ apeinant namÄ ir kertant įvažiavimÄ Ä¯ garaÅ¾Ä arba iÅ¡einant į gatvę ir iÅ¡ ten patenkant į sklypo dalį, analogiÅ¡kai kaip ir prieÅ¡ tai paminėtas variantas yra praktiÅ¡kai neįmanomas, nes įvažiavimas į garaÅ¾Ä yra apribotas atraminėmis sienelėmis, todėl net paprastas vaikščiojimas per Å¡iÄ vietÄ yra apsunkintas.

49. Patvirtinus IeÅ¡kovės siÅ«lytÄ nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkÄ , tiek IeÅ¡kovei, tiek ir Atsakovei atsiranda galimybė trumpesniu ir patogesniu keliu patekti nuo kiekvienos iÅ¡ Å¡alių naudojamo gyvenamojo namo įėjimo į jai tenkančiÄ Å¾emės sklypo dalį, t.y. IeÅ¡kovė - į žemės sklypo dalį pažymėtÄ indeksu „6“, o Atsakovė- į žemės sklypo dalį pažymėtÄ indeksu „7“. IeÅ¡kovei trumpesnis ir patogesnis kelias yra nuo jos laiptinės iki sklypo dalies pažymėtos indeksu „6“ patenkant į Å¡iÄ sklypo dalį iÅ¡ bendro naudojimo teritorijos pažymėtos indeksu „9“, arčiau sklypo dalies pažymėtos indeksu „5“, tarp taÅ¡kų 40-41. Tuo tarpu Atsakovė patogiai gali patekti iÅ¡ namo per bendrojo naudojimo teritorijÄ Ä¯ sklypo dalį pažymėtÄ indeksu „7“, kuri yra Å¡alia įėjimo į atsakovės namo dalį. toks naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas suteikia Atsakovei privalumÄ , kadangi pastarajai be sklypo dalies pažymėtos indeksu „7“ taipogi atsiranda galimybė nevaržomai naudotis bendram naudojimui palikta teritorija, tiek Å¡iaurinėje, tiek ir Å¡iaurės vakarų pusėje. Tuo pačiu ir pačios Atsakovės įrengtu takeliu, vedančiu iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės link namo (kuris teismui patektame atsakovės A.G. plano projekte padalina sklypÄ Ä¯ dvi dalis „B3“ ir „B6“), ir kuris yra skirtas tik Atsakovės asmeninių poreikių tenkinimu, nes juo naudojasi tik Atsakovė, jos Å¡eima, svečiai ir klientai, kurie ateina pas Atsakovę kirptis. IeÅ¡kovas siÅ«lomas planas geriausiai atskirtų Å¡alių naudojamas teritorijas, paliekant kuo mažesnį sklypo plotÄ bendram naudojimui ir kilti konfliktams.

50. Atsakovė pateiktame apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad betoninio įvažiavimo į garažo patalpÄ užstatytos žemės priskyrimas visų trijų seserų bendram naudojimui yra nesÄ Å¾iningas L.G. atžvilgiu, kadangi pasak Apeliantės, L.G. nuosavybės dalis yra „iÅ¡Å¡vaistoma“ suteikiant teisę patekti į jai nepriklausančius statinius. Su tokiais teiginiais nėra pagrindo sutikti, kadangi pagal IeÅ¡kovės pateikto plano projektÄ L.G. bendram naudojimui yra paliekama 77 m2 bendrojo naudojimo žemės sklype pažymėtame indeksu „9“. Atsakovės pateiktame plano projekte L.G. bendram naudojimui paliekama 76 m2 bendrojo naudojimo sklype pažymėtame indeksu „A4B4C2“. Todėl esamas 1m2 skirtumas tarp IeÅ¡kovės plano projekte suformuluoto pasiÅ«lymo bei Atsakovės plano projekte suformuluoto pasiÅ«lymo jokios esminės įtakos L.G. teisėms ir interesams nedaro.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

51. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

52. Apeliantė nurodo, kad trečiasis asmuo L.G. viso teisminio proceso metu buvo įtraukta netinkamu procesiniu statusu, todėl toks procesinių teisės normų pažeidimas lemia neteisėto sprendimo priėmimÄ .

53. Nors paprastai bylose dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo visi bendraturčiai įtraukiami dalyvauti kaip ginčo Å¡alys, tačiau ir trečiojo asmens L.G. procesinis statusas neužkirto kelio bendraturčiams įgyvendinti savo procesines teises. Pagal įstatyminį reglamentavimÄ ieÅ¡kovui tenka pareiga ieÅ¡kinyje nurodyti ne tik atsakovÄ , bet ir iÅ¡vardyti visus kitus asmenis, su kurių teisėmis ir pareigomis yra susijusi byla, taip pat nurodyti Å¡ių asmenų procesinę padėtį (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Todėl reikÅ¡dama ieÅ¡kinį atsakovei A.G., į civilinės bylos nagrinėjimÄ L.G. buvo įtraukta dalyvauti trečiuoju asmeniu. Teismas neturi teisės pakeisti dalyvaujančios procese Å¡alies procesinį statusÄ net ir esant Å¡alies (Atsakovės) praÅ¡ymui, jeigu tokiam procesinio statuso pakeitimui nėra ieÅ¡kovo sutikimo. IeÅ¡kovė L.L. tokio sutikimo pakeisti L.G. procesinį statusÄ byloje nepareiÅ¡kė.

54. Vertinant ginÄÄ materialinės teisės aspektu, tiek pagal IeÅ¡kovės siÅ«lomÄ plano projektÄ , tiek ir pagal Atsakovės siÅ«lomÄ plano projektÄ naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkoje L.G. asmeniniam naudojimui yra iÅ¡skiriama žemės sklypo dalis pažymėta indeksu „5“ („C1“), dėl kurios byloje nėra jokio ginčo. TÄ patvirtino teismo posėdžio metu L.G..

Byloje teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teismo argumentai

55. Kasacinio teismo praktika sprendžiant ginčus dėl naudojimosi namų valdos sklypais yra iÅ¡plėtota. Vienas iÅ¡ svarbesnių civilinių santykių stabilumo nustatant bendrosios nuosavybės naudojimo tvarkÄ garantų – teismų praktikoje nusistovėjęs reikalavimas atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2003). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimo principus labiausiai atitinka tokie pakeitimai, daromi bendraturčių iniciatyva, kuriais kuo mažiau bÅ«tų keičiami turto įsigijimo metu Å¡alių valiÄ atitikę susitarimai dėl naudojimo tvarkos. Taip bÅ«tų užtikrinta proporcinga bendraturčių teisių apsauga nepažeidžiant teisėtų lÅ«kesčių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007). Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje nurodytais principais, teismas gali nukrypti nuo Å¡ios taisyklės, motyvuodamas kitokį tvarkos nustatymo bÅ«dÄ . Toks naudojimosi tvarkos nustatymas neprieÅ¡tarauja CK 4.75 straipsniui ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

56. Dėl to naudojimosi bendru daiktu racionalumo, efektyvumo, patogumo svarba ne kartÄ buvo grindžiami sprendimai Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003). Pavyzdžiui, praktikoje pabrėžiama, kad, nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarkÄ , kiekvienam naudotojui turi bÅ«ti užtikrintas priėjimas iÅ¡ jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, Å«kiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimÄ su vieÅ¡aisiais keliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Svarbus ir asmenų privatumo apsaugos aspektas, todėl bÅ«tina parinkti tokiÄ naudojimosi tvarkÄ , kuri geriausiai garantuotų privataus gyvenimo neliečiamumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2007).

57. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į racionalumo, patogumo, faktinio naudojimosi kriterijus.

58. Å alys siÅ«lo prieÅ¡ingus Sklypo dalių, kurios IeÅ¡kovės plane pažymėtos indeksais 6 ir 7, o Atsakovės plane pažymėtos, atitinkamai, indeksais A3 ir B3 naudojimo variantus. Byloje reikÅ¡minga aplinkybė, kad nors naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka nėra nustatyta, tačiau pagal žodinį susitarimÄ IeÅ¡kovė naudojasi gyvenamojo namo antruoju aukÅ¡tu, o Atsakovė pirmuoju. IeÅ¡kovė į jai priklausančiÄ gyvenamojo namo dalį gali patekti tik iÅ¡ įėjimo, esančio namo Å¡iaurės rytų pusėje, o atsakovė — tik iÅ¡ įėjimo, esančio pietinėje pusėje. IeÅ¡kovė nuo 2017 metų nuolatos gyvena Å¡iame name, todėl pastarajai iÅ¡kilo poreikis naudotis ir jai priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalimi.

59. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo ir ieÅ¡kovės argumentais, kad nustačius Atsakovės praÅ¡omÄ Å¾emės sklypo naudojimo tvarkÄ , IeÅ¡kovei bus suvaržytos galimybės patekti į žemės sklypo dalį Atsakovės plane pažymėtÄ indeksu „B3“ ir „B6“, kadangi ties įėjimu į namÄ , esančiu Å¡iaurinėje pusėje, yra nuolatos statomas Atsakovės sutuoktinio automobilis. Nustatyta, kad patekimÄ Ä¯ žemės sklypo dalį pažymėtÄ indeksu „B3“ ir „B6“ apsunkina tai, kad Atsakovės plano projekte bendrojo naudojimo žemės sklypo dalyje yra įrengtas skersinis bei smėlio dėžė, todėl akivaizdu, jog IeÅ¡kovė negalės laisvai patekti į Å¡ias žemės sklypo dalis tuo atveju, jeigu pavyzdžiui, reikėtų įvažiuoti dirbant žemės Å«kio darbus. Patekimas į žemės sklypo dalį pažymėtÄ indeksu „B3“ ir „B6“ iÅ¡ pietvakarių pusės, t.y. per įvažiavimÄ Ä¯ kiemÄ apeinant namÄ ir kertant įvažiavimÄ Ä¯ garaÅ¾Ä arba iÅ¡einant į gatvę ir iÅ¡ ten patenkant į sklypo dalį, analogiÅ¡kai kaip ir prieÅ¡ tai paminėtas variantas yra iÅ¡ esmės apsunkintas, nes įvažiavimas į garaÅ¾Ä yra apribotas atraminėmis sienelėmis.

60. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad užtikrinti Å¡alių interesus ir patvirtinus IeÅ¡kovės siÅ«lytÄ nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkÄ , Å¡alims atsiranda galimybė trumpesniu ir patogesniu keliu patekti nuo kiekvienos iÅ¡ Å¡alių naudojamo gyvenamojo namo įėjimo į jai tenkančiÄ Å¾emės sklypo dalį, t.y. IeÅ¡kovė - į žemės sklypo dalį pažymėtÄ indeksu „6“, o Atsakovė- į žemės sklypo dalį pažymėtÄ indeksu „7“. IeÅ¡kovei trumpesnis ir patogesnis kelias yra nuo jos laiptinės iki sklypo dalies pažymėtos indeksu „6“ patenkant į Å¡iÄ sklypo dalį iÅ¡ bendro naudojimo teritorijos pažymėtos indeksu „9“, arčiau sklypo dalies pažymėtos indeksu „5“, tarp taÅ¡kų 40-41. Tuo tarpu Atsakovė patogiai gali patekti iÅ¡ namo per bendrojo naudojimo teritorijÄ Ä¯ sklypo dalį pažymėtÄ indeksu „7“, kuri yra Å¡alia įėjimo į atsakovės namo dalį.

61. Å alių tarpusavio santykiai konfliktiÅ¡ki, todėl jų naudojamos teritorijos turi bÅ«ti maksimaliai atskirtos, vengiant galimybės Å¡alims susitikti. Paskyrus IeÅ¡kovei žemės sklypo dalį pagal Atsakovės planÄ , pažymėtÄ planuose indeksu „7“ („B3“ ir „B6“) padidėtų konfliktinių situacijų kilimas, nes IeÅ¡kovė privalėtų nuolatos vaikščioti per bendrojo naudojimo teritorijÄ , kurioje yra iÅ¡sidėstę Atsakovei priklausantys objektai: smėlio dėžė, skersinis, pavėsinė, įėjimo į namÄ laiptai, atsakovės Å¡eimai priklausantis automobilis, be to IeÅ¡kovė taip pat turėtų naudotis Atsakovės jau įrengtu takeliu. Todėl patvirtinus IeÅ¡kovės plane siÅ«lomÄ naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkÄ , tokiu bÅ«du bus geriausiai atskirtos Å¡alių naudojamos teritorijos, paliekant kuo mažesnį sklypo plotÄ bendram naudojimui, kas praktiÅ¡kai prisidėtų prie konfliktinių situacijų sumažinimo.

62. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo patvirtinta naudojimosi tvarka pagal IeÅ¡kovės planÄ užkerta galimybę pastarajai patekti į žemės sklypo dalį pažymėtÄ indeksu „7“ per namo vidinį kiemÄ , kadangi pasak Apeliantės tarp namo ir žemės sklypo dalies pažymėtos indeksu „6“ („A3“) yra vos 1,23m pločio. Teismo vertinimu, pagal ieÅ¡kovės parengtÄ 2022-12¬14 plano projektÄ bendrojo naudojimo teritorijai aplink gyvenamÄ jį namÄ yra paliekamas ne mažesnis nei 2,5 metrų plotis. Apeliantės minimas 1,23 m. plotis sudaro tik nedidelę atkarpÄ , kuri dėl specifinio namo iÅ¡sidėstymo prasideda ties Atsakovės įėjimo į namÄ laiptų pradžios bei tęsiasi iki Å¡ių laiptų pabaigos. Ir nors Apeliantė nurodo, kad pastarajai toks plotis nėra pakankamas, nes pasak A.G., Å¡iuo takeliu negalės pravažiuoti daugelis transporto priemonių, įskaitant automobilius, tačiau tokie teiginiai yra deklaratyvaus pobÅ«džio, kadangi pastaroji byloje nėra pateikusi jokių įrodymų, kad Å¡iai dienai bendrojo naudojimo žemės sklypu, kuris eina tarp įėjimo laiptų į A.G. namo dalį bei žemės sklypo dalies pažymėtos indeksu „6“ („A3“) aplamai važinėja transporto priemonės. Kaip nustatyta, per namo vidinį kiemÄ Å¡iai dienai transporto priemonės gali privažiuoti tik iki įėjimo laiptų, kurie veda į A.G. namo dalį, o tolimesnis judėjimas yra neįmanomas, nes už įrengtos smėlio dėžės toliau stovi pavėsinė.

63. Atsakovės plane paliekamas praėjimo/pravažiavimo plotis yra mažesnis nei siÅ«lomas IeÅ¡kovės plane. Atsakovė nurodo, kad bendrojo naudojimo teritorijoje tarp įėjimo į Apeliantės namo dalį ir žemės sklypo dalies pažymėtos indeksu „6“ („A3“) yra įrengtas skersinis, smėlio dėžė bei pavėsinė. Pastarieji objektai nėra atvaizduoti Atsakovės plane bei žemės sklypo dalis po Å¡iais objektais nėra iÅ¡skirta, tokiu bÅ«du sukuriant vaizdÄ , kad neva nuo namo iki virÅ¡utinės žemės sklypo (pažymėto indeksu „A3“ („6“) ) ribos yra iÅ¡laikomas 3 metrų atstumas.

64. Pagal Atsakovės planÄ ties taÅ¡kais „49“ ir „59“ yra praėjimo susiaurėjimas. Pagal pateiktÄ planÄ atstumas tarp taÅ¡kų „48“ ir „49“ yra 1,13m., todėl tarp taÅ¡kų „59“ ir „49“ atstumas turėtų sudaryti 1,87m. (3m- 1,13m). Tačiau įvertinus, kad bÅ«tent toje vietoje tarp taÅ¡kų „49“ ir „59“ yra įrengta pavėsinė, o tai savo ruožtu dar labiau sumažina bendrojo naudojimo žemės sklypo plotį. Teisėjų kolegija sutinka su IeÅ¡kovės argumentu, kad patekti transporto priemonei per namo vidinį kiemÄ Ä¯ žemės sklypo dalį pažymėtÄ indeksu „7“ („B3“ ir „B6“), taipogi nebÅ«tų galimybės tiek dėl bendrojo naudojimo žemės sklypo teritorijoje esančių Atsakovės daiktų, tiek dėl neiÅ¡laikomo pločio, tiek ir dėl esamo kampo ties žemės sklypo ribų taÅ¡kais „48“ir „49“, ko pasėkoje atsiranda susiaurėjimas ties taÅ¡kais „49“ ir „59“.

65. Atsakovė taip pat nurodo, kad betoninio įvažiavimo į garažo patalpÄ užstatytos žemės (IeÅ¡kovės plano taÅ¡kai 23-22) priskyrimas visų trijų bendraturčių bendram naudojimui yra nesÄ Å¾iningas L.G. atžvilgiu, kadangi pasak Apeliantės, L.G. nuosavybės dalis yra „iÅ¡Å¡vaistoma“ suteikiant teisę patekti į jai nepriklausančius statinius. Nustatyta, kad pagal IeÅ¡kovės pateikto plano projektÄ L.G. bendram naudojimui yra paliekama 77 kv.m. bendrojo naudojimo žemės sklype pažymėtame indeksu „9“. Atsakovės pateiktame plano projekte L.G. bendram naudojimui paliekama 76 kv.m.bendrojo naudojimo sklype pažymėtame indeksu „A4B4C2“. Todėl esamas 1 kv.m. skirtumas tarp IeÅ¡kovės plano projekte suformuluoto pasiÅ«lymo bei Atsakovės plano projekte suformuluoto pasiÅ«lymo jokios esminės įtakos L.G. teisėms ir interesams nedaro.

66. Apeliantė teigia, kad paskyrus L.G. bendrai naudotis bendrojo naudojimo žemės sklype pažymėtame indeksu „9“ žemės plotÄ Ä¯ kurį patenka įvažiavimas į garažo patalpÄ , pastaroji įgyja teisę į jai nepriklausantį namÄ . CK 4.47 straipsnis numato detalų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų sÄ raÅ¡Ä . Paminėta teisės norma nenumato galimybės asmeniui įgyti nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ remiantis tuo pagrindu, kad jam yra suteikiama teisė naudotis bendrojo naudojimo žemės sklypo dalimi. Kadangi Apeliantė nenurodo kokios jos teisės yra pažeidžiamos bei kokius suvaržymus pastaroji patirtų paskyrus L.G. bendram naudojimui žemės sklypo dalį pažymėtÄ indeksu „9“, pati L.G. neprieÅ¡tarauja tokiam sprendiniui.

67. Apeliantė teigia, kad siekdama teisinės taikos pastaroji siÅ«lo IeÅ¡kovės naudojimui paskirti didesnę žemės sklypo dalį, negu IeÅ¡kovei priklauso nuosavybės teise. Tokie Apeliantės teiginiai bei siÅ«lomas naudojimosi tvarkos nustatymo variantas akivaizdžiai prieÅ¡tarauja adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijui. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį naudojimosi tvarka turi bÅ«ti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimÄ dalį bendrosios nuosavybės teisėje. Naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje. Kaip matyti iÅ¡ pateikto IeÅ¡kovės plano projekto, kiekvienai iÅ¡ ginčo Å¡alių paskirti naudotis daikto dalis, atitinkančias dalis bendrosios nuosavybės teisėje, tokia galimybė realiai egzistuoja, t.y. tiek IeÅ¡kovės, tiek ir Atsakovės asmeniam naudojimuisi paskiriama po 2310 kv.m. žemės sklypo dalis. Tokia kiekvienai iÅ¡ ginčo Å¡alių paskiriama asmeniniam naudojimuisi žemės sklypo dalis yra lygiavertė.

68. Apeliantė nurodo, kad kaip rÅ«pestingas savininkas rÅ«pinosi visu Žemės sklypu, tačiau daugiausiai dėmesio ir pastangų skyrė bÅ«tent „A3“ dalies priežiÅ«rai. Vadinasi tarp ginčo Å¡alių ilgainiui susiformavo faktinė Žemės sklypo naudojimosi tvarka, pagrįsta tuo, kad bÅ«tent Atsakovė naudojosi „A3“ sklypo dalimi. Taigi Atsakovė įgijo teisėtÄ lÅ«kestį ir toliau naudotis Å¡ia dalimi.

69. IeÅ¡kovė L.L. pagrįstai nurodė, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , į faktinį žemės sklypu naudojimosi kriterijų atsižvelgiama, tačiau tik tuo atveju, kai visi bendraturčiai žemės sklypu naudojosi iki iÅ¡kilusio ginčo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, iÅ¡klausęs ginčo Å¡alių paaiÅ¡kinimų bei įvertinęs į bylÄ pateiktus įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , kad toks Atsakovės teiginys nevisai atitinka faktines bylos aplinkybes. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė nuo Sklypo dalies įgijimo nuosavybėn (2013-07-10) faktiÅ¡kai juo nesinaudojo, trečiasis asmuo L. G. ginčo sklype iki Å¡iol negyvena ir faktiÅ¡kai savo sklypo dalimi taip pat nesinaudojo, todėl istoriÅ¡kai susiklostė taip, kad visu sklypu naudojosi tik Atsakovė. Tai patvirtina byloje pateiktos fotonuotraukos iÅ¡ kurių matyti, kad Atsakovės augalai, krÅ«mai, medžiai bei kiti daiktai iÅ¡sidėstė per visÄ sklypo plotÄ . Atsižvelgiant į tai, kad Atsakovės naudojamas žemės sklypas visiÅ¡kai neatitiko jos nuosavybės teise valdomo sklypo dalies, pirmosios instancijos teismas pagristai neatsižvelgė į faktinio naudojimo kriterijų.

70. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas naudojimosi tvarkÄ pagal IeÅ¡kovės planÄ neatsižvelgė į tai, kad IeÅ¡kovei L. L. priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje yra sukoncentruoti atsakovės A.G. statiniai ir kiti kilnojamieji bei nekilnojamieji objektai ir pastarųjų perkėlimas yra ne ekonomiÅ¡kas ir neįmanomas: Å¡unų voljeras, batutas, supynės, kitos vaikams skirtos inžinerinės konstrukcijos (skersinis, smėlio dėžė), ganomos Atsakovės avys, pastatyti Å¡iltnamiai, įrengtas ir aptvertas daržas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo faktinę aplinkybę, jog atsakovė A.G. naudojo visÄ ginčo žemės sklypÄ bei visoje Å¡io žemės sklypo teritorijoje yra iÅ¡sidėstę Atsakovei priklausantys objektai. Å ios aplinkybės atsakovė neginčijo.

71. Be to, nustatyta, kad Ieškovė nuo 2017 metų naudojasi išimtinai tik žemės sklypo dalimi kuri pažymėta planuose indeksais „6“ („A3“), kadangi pietinėje šio žemės sklypo dalyje yra pastatytas jai priklausantis šiltnamis, be to šioje sklypo dalyje yra pasodinti jai priklausantys vaismedžiai. Atsakovė A.G. nereiškė Ieškovei jokių pretenzijų dėl tokios žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Kitose žemės sklypo dalyse Ieškovei priklausančių objektų bei statinių iš viso nėra, kadangi šiomis žemės sklypo dalimis iki šiol aktyviai naudojasi Atsakovė.

72. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatant naudojimosi sklypu tvarkÄ pirmiausia reikÅ¡mingas yra statinių ir kiemo įrenginių, kurie yra teisiÅ¡kai įregistruoti ir konkrečiam savininkui priskirti nekilnojamieji daiktai. Vertinant Å¡iuo aspektu apeliantės daiktai nėra teisiÅ¡kai registruoti nekilnojamieji daiktai. Kaip nurodė apeliantė, Å¡unų voljeras turi į žemę įleistus betoninius pamatus, todėl pagal prigimtį yra nekilnojamasis daiktas, kuris negali bÅ«ti perkeliamas iÅ¡ vienos vietos į kitÄ nesumažinus jo vertės. Apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad Å¡uns voljeras bÅ«tų pastatytas teisėtai bei pastarasis yra įregistruotas VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, kaip nekilnojamojo turto objektas. Taip pat vertinamas ir Å¡iltnamis. Be to, reikÅ¡minga, kad Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 "StatybÄ leidžiantys dokumentai" patvirtinimo 33.1 punkte imperatyviai įtvirtintas privalomas raÅ¡ytinis bendraturčių susitarimas, tuo atveju kai I grupės nesudėtingo statinio statyba yra vykdoma žemės sklype nuosavybės teise priklausančiame keliems bendraturčiams. Byloje nustatyta, kad toks susitarimas nebuvo sudarytas. Teismas nevertina, ar nurodyti statiniai esantys bendros dalinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype yra savavaliÅ¡ka statyba, bet akivaizdu, kad nesant susitarimo su sklypo bendraturčiais dėl statinių įrengimo, atsakovė negali remtis Å¡ių statinių buvimo žemės sklype faktu.

73. Apeliantė nurodo, kad ji patirtų didelių finansinių sÄ naudų perkeliant tam tikrus daiktus iÅ¡ žemės sklypo dalies pažymėtos indeksu „6“ („A3“) į žemės sklypo dalį pažymėtÄ indeksu „7“ („B3“). Pirmos instancijos teismas nurodė, kad teritorijoje „A3“ jokių kapitalinių statinių, kurių perkėlimas į kitÄ sklypo dalį bÅ«tų apsunkintas, nėra. Sutiktina su IeÅ¡kove, kad Atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių bÅ«simas finansines iÅ¡laidas.

74. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentui, kad nepriklausomai nuo to, ar pasirinktas IeÅ¡kovės siÅ«lomas naudojimosi tvarkos plano projektas, ar Atsakovės siÅ«lomas planas, Atsakovė bet kuriuo atveju patirtų tam tikrų nepatogumų, taip pat ir finansinių, kadangi iki Å¡iol naudojosi visu sklypu ir visose sklypo dalyse yra vienokių ar kitokių jos daiktų ar želdinių, kurių teks atsisakyti ar perkelti į naujÄ vietÄ teismo sprendimu nustačius naudojimosi sklypu tvarkÄ .

Dėl procesinės bylos baigties

75. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikÅ¡mingas Å¡iai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundÄ ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

76. Kiti apeliacinio skundo argumentai iÅ¡ esmės nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

77. Atsakovės apeliacinį skundÄ atmetus, IeÅ¡kovei priteisiama 650 Eur teisinės pagalbos suraÅ¡ant atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ iÅ¡laidų (CPK 93 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti ieškovei L. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės A.G.(asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 650 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.

Teisėjai Alvydas Barkauskas

Andrius Ignotas

Rūta Petkuvienė