2025-09-17 Nr. AB-14470-3-61-3-04275-2025-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1095-552/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04275-2025-0

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. R. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. R. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, ir atsakovas) 2025 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. 25S167622 (toliau – ir Sprendimas) nesuteikti prieglobsčio ir įpareigoti Migracijos departamentą atnaujinti leidimą ar nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi iš naujo.

Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo vykdymą dalyje dėl įpareigojimo pareiškėjui išvykti iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje administracinėje byloje.

II. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi nutarė: pareiškėjo skundą priimti; taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo vykdymą iki galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo; nutartį dalyje dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo vykdyti skubiai.

Kadangi pareiškėjo skundas iš esmės atitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus, todėl jis teismo buvo priimtas ir atsakovas įpareigotas iki 2025 m. rugpjūčio 20 d. pateikti teismui atsiliepimą į pareiškėjo skundą ir visą turimą medžiagą, susijusią su ginčijamo Sprendimo priėmimu (pateikti oficialius dokumentų vertimus).

Teismas, įvertinęs ginčui aktualias ABTĮ nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nurodė, jog nesustabdžius skundžiamo Sprendimo vykdymo bus pradėta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra, dėl ko jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, be to, jis prarastų galimybę pradėti studijas nuo 2025 m. rugsėjo 1 d., būtų pažeistas teisėtų lūkesčių principas.

Teismas akcentavo, kad iš skundo argumentų matyti, jog atlikus preliminarų reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, nėra akivaizdžių skundo reikalavimo nepagrįstumo požymių, todėl nenustačius, ar pareiškėjo skundas pagrįstas, nėra paneigta, kad pareiškėjas negalės tęsti studijų ir pareiškėjas dar bylos nagrinėjimo metu bus išsiųstas į kilmės valstybę.

Teismas, įvertinęs, jog skundo forma ir turinys atitinka ABTĮ nustatytus reikalavimus, o pareiškėjo reikalavimai yra grindžiami skunde išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, sprendė, kad jis pripažintinas preliminariai pagrįstu.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo minėtose dalyse grindžia aplinkybėmis, jog byloje sprendžiamas galėjimo studijuoti Lietuvoje klausimas, todėl laikinai nesustabdžius skundžiamo Sprendimo, pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teismas, atsižvelgęs į aptartą teisinį reguliavimą bei į skundo priėmimo procesinėje stadijoje nustatytas faktines aplinkybes, teismų praktiką, formuojamą sprendžiant tokio pobūdžio klausimus (ABTĮ 15 straipsnis), į tai, kad pareiškėjui kyla realios pasekmės būti išsiųstam į kilmės valstybę, o tai be abejonės darys įtaką jos teisinei padėčiai ir galimybei realizuoti savo procesines teises, bei šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad laikinai sustabdžius skundžiamo Sprendimo vykdymą bus pažeistas proporcingumo principas, proceso šalių interesų pusiausvyra ar viešieji interesai, darė išvadą, jog šiuo individualiu atveju yra būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais, byloje pritaikant pareiškėjo prašomą ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, sustabdyti skundžiamo Sprendimo vykdymą.

III. Atsakovas Migracijos departamentas atskirajame skunde prašo iš dalies pakeisti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartį – netaikyti pareiškėjui reikalavimo užtikrinimo priemonės ir nestabdyti Migracijos departamento Sprendimo vykdymo iki galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo, o kitą nutarties dalį palikti galioti.

Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, mano, kad teismas, vertindamas įrodymus bei byloje esančią medžiagą, padarė akivaizdžius ir esminius materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimus, nepagrindė išvadų, skundžiamoje nutartyje nepateikti jokie argumentai ir motyvai, kurie būtini vertinant, ar pareiškėjui būtina taikyti reikalavimo užsitikrinimo priemonę ir stabdyti Migracijos departamento Sprendimo vykdymą.

Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymi, kad būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, jog tokių priemonių taikymas yra būtinas, taip pat mano, kad pareiškėjas nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kurie būtų pagrindas reikalavimo užtikrinimo priemonei pritaikyti nagrinėjamoje byloje.

Atsakovo teigimu, pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, patvirtinančių, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, pažeidė teisės aktų reikalavimus, o skunde dėstomi argumentai nepaneigia Sprendime padarytų motyvuotų išvadų, jog pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi studijų pagrindu, nors studijų institucijos buvo informuotas, kad studijų pradžia nukeliama į 2025 m. rugsėjo mėn., atvyko į Lietuvos Respubliką, tačiau nepradėjo studijuoti, o nuo 2025 m. gegužės 2 d. dirba uždaroje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi pareiškėjas tokių aplinkybių neginčija, taigi, jis neatitinka sąlygų, kurių pagrindu jam išduotas leidimas laikinai gyventi. Todėl, atsakovo nuomone, nei pareiškėjas, nei pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kad pareiškėjo pateiktas skundo reikalavimas yra pagrįstas, o nesant šios būtinosios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygos, reikalavimo užtikrinimo priemonės negali būti pritaikytos.

Nors pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžiamas tuo, kad jis pagrindė reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygą, atsakovo vertinimu, pareiškėjo skundo teiginiai nėra pakankami reikalavimo užtikrinimo priemonei pritaikyti nagrinėjamoje byloje. Pasak atsakovo, pareiškėjas skunde tikėtinai nepagrindė skundo reikalavimo pagrįstumo. Remdamasis Sprendimu, atsakovas tvirtina, kad pareiškėjo dėstomi argumentai nepaneigia Migracijos departamento Sprendime padarytų motyvuotų išvadų.

Atsakovas tvirtina, kad pareiškėjas taip pat neatitinka ir antros būtinosios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygos, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pasak atsakovo, pareiškėjo argumentai apsiriboja vienu sakiniu, kad „sprendimo vykdymas sukeltų negrįžtamas pasekmes: pareiškėjas prarastų galimybę pradėti studijas nuo 2025-09-01, būtų pažeistas teisėtų lūkesčių principas“, be to, pareiškėjas tiesiog prašo sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo vykdymą. Taigi, toks abstraktus argumentas negali būti vertinamas kaip įrodymas, pagrindžiantis, kad, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjas nepateikė jokių kitų argumentų, patvirtinančių, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjui galėtų būti padaryta didelė žala, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas.

Atsakovas akcentuoja, kad dėl skundžiamoje nutartyje įsivėlusios klaidos nurodyta, jog pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo vykdymą dalyje dėl įpareigojimo pareiškėjui išvykti iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje administracinėje byloje. Tačiau ginčijamu Sprendimu Migracijos departamentas nusprendė panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes asmuo neatvyko studijuoti, todėl pareiškėjas nėra išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, taip pat pareiškėjo skunde nėra nurodyta aplinkybių dėl pareiškėjo galimo išsiuntimo.

Atsakovas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė Migracijos departamento Sprendimo vykdymą, taip pat skundžiamame sprendime tinkamai nepagrindė nė vienos iš dviejų būtinų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygų, todėl priėmė nepagrįstą nutartį.

Atsakovas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2025 m. rugpjūčio 21 d. pateikė dokumento vertinimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjimo dalykas – Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutarties dalies, kuria pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – sustabdytas Migracijos departamento Sprendimo vykdymas iki galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, jog ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Taigi, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas siejamas su aplinkybe, ar proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie, (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2023 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-641-822/2023).

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų prima facie reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pvz., pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan.). Padarius išvadą, kad proceso dalyvis tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą, turi būti vertinama, ar nesiėmus užtikrinimo priemonių, asmeniui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Sprendžiant dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos) buvimo, teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017; 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-593-968/2023).

Akcentuotina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes asmuo neatvyko studijuoti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento priimtu Sprendimu, pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde išdėstė nesutikimo argumentus, taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo vykdymą iki galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tenkino, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjui kyla realios pasekmės būti išsiųstam į kilmės valstybę, o tai be abejonės darys įtaką jo teisinei padėčiai ir galimybei realizuoti savo procesines teises, bei šiuo atveju nebuvo pagrindo teigti, kad laikinai sustabdžius Sprendimo vykdymą bus pažeistas proporcingumo principas, proceso šalių interesų pusiausvyra ar viešieji interesai, todėl šiuo individualiu atveju yra būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad pareiškėjas nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kurie būtų pagrindas reikalavimo užtikrinimo priemonei pritaikyti nagrinėjamoje byloje, tvirtina, kad nei pareiškėjas, nei pirmosios instancijos teismas nepagrindė, jog pareiškėjo pateiktas skundo reikalavimas yra pagrįstas, taip pat nepagrindė, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo argumentų, kad pareiškėjas tikėtinai (prima facie) nepagrindė savo reikalavimo pagrįstumo ir nepaneigė ginčijamo Sprendimo motyvuotų išvadų, pažymi, jog sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012; kt.). Todėl atsakovo argumentai dėl kilusio ginčo esmės, kuriais įrodinėjamas skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumas, analizuotini bylą nagrinėjant iš esmės ir savaime nesudaro teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo skundas pripažintinas preliminariai pagrįstu.

Papildomai pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad egzistuoja kokios nors procesinės kliūtys tenkinti materialiuosius pareiškėjo skundo reikalavimus, pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą su tokiais reikalavimais; pareiškėjas skunde išdėstė išsamius argumentus dėl Sprendimo neteisėtumo ir nėra pagrindo pripažinti, jog šie skundo argumentai yra akivaizdžiai nepagrįsti.

Akcentuotina, kad konstatavus, jog pareiškėjas tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą, turi būti vertinama, ar nesiėmus pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Bylos duomenimis, pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė grindė tuo, kad Sprendimo vykdymas sukeltų negrįžtamas pasekmes, t. y. pareiškėjas prarastų galimybę pradėti studijas nuo 2025 m. rugsėjo 1 d., taip pat būtų pažeistas teisėtų lūkesčių principas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjui sukeliamus teisinius padarinius, t. y. kad pareiškėjas, neįsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui dėl Migracijos departamento Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, gali būti išsiųstas iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, taip pat atsižvelgusi į tai, kad administracinėje byloje dėl ginčo esmės teismo sprendimas dar nėra priimtas, nesant duomenų, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, piktnaudžiautų procesu, sprendžia, kad šiuo atveju, netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjui.

Šiuo aspektu pažymėtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimas sprendžiamas individualiai, t. y. įvertinus nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią konkrečią situaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-798-438/2017; kt.), nes reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, kuriuo remiantis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-111-463/2024; kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas atskirajame skunde nėra nurodęs aplinkybių, kurios sudarytų faktinį ir teisinį pagrindus naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį. Įvertinusi teisinį reguliavimą, teismų praktiką, prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį, administracinėje byloje priimtus nagrinėti reikalavimus ir byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdė Migracijos departamento Sprendimo vykdymą iki galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutarties dalį, kuria pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius

Virginija Volskienė