ec0c2379-ac70-41eb-befd-50db2ee41265 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr                                                                                 Baudžiamoji byla Nr. 1A-396-518/2015                                 Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00573-2013-3                                 Procesinio sprendimo kategorijos:                                                          1.1.3.2.; 1.1.4.5.1.; 1.2.3.2.2.; (S)                                  LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I S  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 15 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų L.

Ž. (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Valdimaro Bavėjano ir Elenos Vainienės, sekretoriaujant Justinai Aidukaitei,dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui, gynėjoms advokatėms Rasai Malinauskienei, Reginai Atkočaitienei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo L. B. gynėjos ir nuteistojo D. Ž. gynėjos apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 13 d. nuosprendžio, kuriuo:L. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte, ir nuteistas laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.D. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte, ir nuteistas laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.IÅ¡ L. B. ir D. Ž. solidariai nukentėjusiajai E. J. priteista 1 724 Eur (5 954 Lt) turtinės žalos ir 14 481 Eur (50 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje civilinio ieÅ¡kinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo pripažinta teisę į turtinės žalos atlyginimÄ , o ieÅ¡kinio dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.IÅ¡ L.

B. ir D. Ž. priteista po 72 Eur proceso iÅ¡laidų.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,n u s t a t ė:L. B. ir D. Ž. nuteisti už tai, kad 2013 m. gruodžio 13 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini), Å akių rajone prie K. J. įmonei priklausančios parduotuvės, bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, dėl alkoholio vartojimo kilus konfliktui su A. M., bendrais veiksmais, tyčia sudavė rankomis ir spyrė kojomis nemažiau kaip 29 smÅ«gius A.

M. į įvairias kÅ«no vietas ir padarė jam poodines kraujosruvas deÅ¡inėje ausyje, smilkinyje, kairės akies vokuose, skruoste – žande, ausyje, kaktoje, lÅ«pose, odos nubrozdinimus deÅ¡inėje ausyje, muÅ¡tines žaizdas kairės akies vokuose, antakyje, kaktoje, nosyje, virÅ¡utinėje lÅ«poje, virÅ¡utinių žandikaulių pirmų kandžių iÅ¡nirimus, kraujosruvas dantenose, kraujosruvas pakauÅ¡io, smilkinių, virÅ¡ugalvio, žandų, skruostų, kaktos, kairės akies vokų, nosies, lÅ«pų minkÅ¡tuose audiniuose, nosies kaulų, kairės akiduobės apatinės sienos lūžimus, poodines kraujosruvas kakle, krÅ«tinėje, pilve, alkÅ«nių sÄ nariuose, deÅ¡iniame dilbyje, kairėje plaÅ¡takoje, Å¡launyje, deÅ¡iniame kelio sÄ naryje, odos nubrozdinimus kairiame kelio sÄ naryje, pilve, kraujosruvas krÅ«tinės, juosmens, nugaros raumenyse, storųjų žarnų pasaite, kepenų plyÅ¡imÄ , kairėje vidurinėje raktikaulio linijoje 2-3-4-5-6-7-8, per kremzlines dalis 5-6-7, priekinėje pažastinėje linijoje – 9-10, deÅ¡inėje vidurinėje raktikaulio linijoje – 5-6-7, priekinėje pažastinėje linijoje – 3-4, 6-7-8-9-10 Å¡onkaulių, krÅ«tinkaulio lūžimus, ir Å¡iais veiksmais sumušę A.

M., kuris dėl sužalojimų prarado sÄ monę ir gulėjo ant žemės negalėdamas pasiprieÅ¡inti prieÅ¡ jį atliekamiems veiksmams, D. Ž. sukursčius L. B. tyčia nužudyti A. M., tai yra pasiÅ«lius pririÅ¡ti A. M. greta prie stulpo iÅ¡ žemės kyÅ¡ančiame plastikiniame vamzdyje įverta metaline viela, L. B. suėmęs už drabužių, pavilko A. M. arčiau stulpo ir minėta viela apsuko, užveržė ir užpynė gulinčio ant nugaros A. M. kaklÄ , tuo padarė jam kaklo priekiniame pavirÅ¡iuje atvirÄ prieÅ¡mirtinę stranguliacinę vagÄ , skydinės kremzlės kairės pusės virÅ¡utinio rago dvigubÄ lūžimÄ , kraujosruvas kaklo, liežuvio Å¡aknies raumenyse, puriuose audiniuose apie miego arterijas su veniniu vidaus organų pilnakraujiÅ¡kumu, skystu tamsiu krauju, taÅ¡kinėmis kraujosruvomis po plautine krÅ«tinplėve, iÅ¡oriniu Å¡irdies klosu, smulkiažidinine plaučių emfizema, dėl ko A.

M. nuo mechaninės asfiksijos mirė, t. y. tyčia nužudė bejėgiÅ¡kos bÅ«klės A. M..Nuteistojo L. B. gynėja advokatė Rasa Malinauskienė apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 13 d. nuosprendį pakeisti ir L. B. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkto į BK 132 straipsnio 1 dalį.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas L. B. atžvilgiu.Apeliaciniame skunde neneigiama, kad L.

B., veikdamas kartu su D. Ž., savo veiksmais atėmė nukentėjusiajam A. M. gyvybę, tačiau L. B. neturėjo tikslo nužudyti A. M. ir nesiekė pastarojo mirties. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių teismo iÅ¡vadÄ , jog L. B. tyčia norėjo nužudyti A. M.. Gynėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti visus kaltinamojo psichinio santykio (intelektinio ir valinio) turinio elementus su jo padarytais veiksmais ir tų veiksmų padariniais. Tiek L. B., tiek D. Ž. tvirtino, kad A.

M. buvo pririÅ¡tas tam, kad nepasikviestų pagalbos ir jų nesumuÅ¡tų, o ne turint tikslÄ jį pasmaugti. L. B. parodė, kad A. M. buvo paliktas gyvas, jis skleidė garsus, gargaliavo.Skunde pažymima, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 129 straipsnį kyla, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine arba netiesiogine tyčia, tuo tarpu kai žmogaus gyvybė atimama dėl neatsargumo, atsakomybė kyla pagal BK 132 straipsnį. Gynėjos nuomone, vertinant L. B. kaltės turinį, bÅ«tina vadovautis jo paties parodymais apie nusikaltimo aplinkybes, t. y. kad jis kategoriÅ¡kai neigia turėjęs tikslÄ nužudyti A.

M.. Taip pat turi bÅ«ti atsižvelgta į tai, kad L. B. su nukentėjusiuoju prieÅ¡ konfliktÄ nebuvo pažįstami, tarp jų nebuvo jokių asmeniÅ¡kumų ir nesutarimų. Byloje nebuvo nustatytas motyvas, dėl ko L. B. bÅ«tų turėjęs ar norėjęs nužudyti A. M.. Be to, skunde atkreipiamas dėmesys į teismo medicinos specialisto iÅ¡vadas ir eksperto paaiÅ¡kinimus teisiamajame posėdyje, kad A. M. atsižvelgiant į jo kraujyje rastÄ alkoholio kiekį galėjo bÅ«ti aktyvus bei prieÅ¡intis.

Esant nusikalstamam nerÅ«pestingumui, kaltininkas nesupranta, jog darydamas veikÄ kelia pavojų kito žmogaus gyvybei. Gynėjos teigimu, pagal surinktus duomenis L. B. veika kvalifikuotina kaip neatsargus gyvybės atėmimas veikiant nusikalstamai nerÅ«pestingai, kadangi L. B., atsižvelgiant į jo psichikos sveikatos bÅ«klę, nenumatė, kad jam pririÅ¡us A. M. viela prie žemės, Å¡is gali mirti, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. L. B. parodė, kad viela stipriai neužveržė A.

M. kaklo, toks veiksmas L. B. nepasirodė kaip pavojingas nukentėjusiojo gyvybei.Taip pat skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino L. B. ribotai pakaltinamu. Pagal BK 18 straipsnio 1 dalį asmuo pripažįstamas ribotai pakaltinamu, jeigu darydamas nusikalstamÄ veikÄ dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas asmenį pripažinti nepakaltinamu, negalėjo visiÅ¡kai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobÅ«džio ar valdyti savo veiksmų. Ribotai pakaltinamu asmuo pripažįstamas tik tada, kai nustatomi du riboto pakaltinamumo kriterijai: medicininis, kuris reiÅ¡kiasi psichikos sutrikimu, ir juridinis (psichologinis), kuris apibÅ«dina tokį asmens psichikos sutrikimÄ , kuris tik iÅ¡ dalies atima jam sugebėjimÄ suvokti savo veiksmų esmę arba suvokiant esmę iÅ¡ dalies sugebėjimÄ juos valdyti.Nuteistojo D.

Ž. gynėja advokatė Regina Atkočaitienė apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 13 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį – D. Ž. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ iÅ¡teisinti.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik D. Ž. kaltinančiais įrodymais, neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , todėl priėmė neteisingÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį.Gynėja nurodo, kad D.

Ž. prisipažino tik dėl to, kad kilus konfliktui su A. M., jis su L. B. sumušė A. M. ir galėjo padaryti Å¡iam nustatytus sužalojimus, taip pat D. Ž. pripažino pasakęs L. B. pririÅ¡ti A. M., tačiau pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo tokius D. Ž. parodymus kaip prisipažinimÄ padarius kaltinime nurodytÄ veikÄ , kadangi D. Ž. neliepė A. M. pririÅ¡ti bÅ«tent už kaklo. D. Ž. negalėjo numatyti kilusių pasekmių – A. M. mirties, nes nežinojo, kad L. B. pririÅ¡ A.

M. už kaklo ir per stipriai jį užverÅ¡. Be to, nebuvo paneigta galimybė, jog bÅ«damas labai girtas A. M. besimuistydamas pats galėjo per daug užsiveržti kaklÄ . D. Ž. neatliko jokių aktyvių veiksmų pririÅ¡ant A. M., jis neturėjo tikslo nužudyti A. M.. L. B. taip pat parodė, kad neturėjo tikslo nužudyti A. M., jo mirties nesiekė ir nenorėjo, D. Ž. jam neliepė A. M. pririÅ¡ti už kaklo, todėl byloje neįrodyta, kad D. Ž. sukurstė L. B. nužudyti A. M.. Gynėjos teigimu, įvykio vietos apžiÅ«ros metu objektyvių, neginčijamų įrodymų, galinčių patvirtinti D.

Ž. dalyvavimÄ padarant jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , nebuvo rasta. Apeliaciniame skunde aptariant tyčios formas nurodoma, kad abu nuteistieji turi psichines negalias, mokykloje mokėsi pagal adaptuotas programas, D. Ž. iki Å¡iol nemoka nei skaityti, nei raÅ¡yti, abiejų nuteistųjų sÄ moningumas, iÅ¡sivystymo lygis, supratimas yra ribotas, jie neturėjo tikslo nužudyti A. M., pagal savo psichinę bÅ«klę galėjo nesuvokti kokios pasekmės gali kilti.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistųjų L.

B. ir D. Ž. gynėjos prašė tenkinti apeliacinius skundus juose išdėstytais motyvais, prokuroras prašė skundus atmesti kaip nepagrįstus. Nuteistojo L. B. gynėjos advokatės Rasos Malinauskienės ir nuteistojo D. Ž. gynėjos advokatės Reginos Atkočiūnienės apeliaciniai skundai atmetami.Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, betarpiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs, kolegijos nuomone, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, o taip pat nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl nuteistųjų L.

B. ir D. Ž. kaltės ir jų padarytos nusikalstamos veikos juridinės kvalifikacijos. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl nuteistųjų kaltės pagrindė ne samprotavimais ar prielaidomis, o byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu. Byloje esantys faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, kolegijos nuomone, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Įrodymai, kuriais teismas pagrindė nuteistųjų kaltę, įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Vien tai, kad apeliantai nesutinka su nuosprendyje padarytomis teismo iÅ¡vadomis, kitaip interpretuodami byloje surinktus įrodymus ir pateikdami savitÄ jų vertinimÄ , kolegijos nuomone, nėra pagrindas teigti apie neobjektyvų ir Å¡aliÅ¡kÄ nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių iÅ¡tyrimÄ .Argumentai, kuriais apeliantai neigia nuteistųjų L. B. ir D. Ž. kaltę dėl bejėgiÅ¡kos bÅ«klės A. M. tyčinio nužudymo, iÅ¡ esmės yra vienodi ir nėra nauji. Kaip seka iÅ¡ apeliacinių skundų bei pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo turinio, Å¡ie argumentai buvo iÅ¡sakyti jau ir pirmosios instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone su apeliacinio skundo argumentais susijusios bylos aplinkybės teisme buvo visapusiÅ¡kai iÅ¡tirtos, nuteistųjų argumentai motyvuotai atmesti įvertinus byloje surinktus ir teismo betarpiÅ¡kai iÅ¡tirtus įrodymus, kuriuos nuosprendyje iÅ¡samiai iÅ¡analizavus teismas ir padarė iÅ¡vadas dėl nuteistųjų kaltės. Vien tai, kad nuteistieji skundų argumentais bando suÅ¡velninti savo teisinę padėtį – perkvalifikuoti nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ Ä¯ neatsargiÄ â€“ BK 132 straipsnį, nėra pagrindas nuosprendį pripažinti neteisėtų ir jį pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės. Kolegijos nuomone, byloje yra pakankamai objektyvių abiejų nuteistųjų kaltės įrodymų apie padarytÄ itin sunkų, tyčinį, pavojingÄ nusikaltimÄ , kuriuo buvo sukeltos neatitaisomos pasekmės. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl D.

Ž. ir L. B. kaltės pagrįstos byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų viseto analize, kas leidžia teigti, kad teismas objektyviai nustatė bylos faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, remdamasis ištirtais įrodymais, atskleidė nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos subjektyvinę pusę ir kaltės tyrinį, tačiau iš esmės L. B. gynėjos, o iš dalies ir D. Ž. gynėjos apeliaciniuose skunduose ginčijama veikos kvalifikacija pagal BK 129 straipsnio 2 dalį ir teigiama, kad jų veika turėjo būti kvalifikuota kaip neatsargus gyvybės atėmimas pagal BK 132 straipsnį.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nuteistųjų gynėjų skundų argumentus, kuriais ginčijama kaltės forma, atmeta kaip nepagrįstus ir pilnai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ištirtų įrodymų visuma leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistieji veikė tyčia, suvokė savo veiksmų esmę, siekė nusikalstamų pasekmių ir jas sukėlė, todėl nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota kaip bejėgiškos būklės asmens tyčinis nužudymas.

IÅ¡ esmės apeliaciniuose skunduose įrodymai vertinami atsietai vieni nuo kitų, o ne jų visetas ir su nustatyta kaltės forma nesutinkama remiantis tik nuteistųjų parodymais, kad jie neturėjo tikslo nužudyti A. M. ir tuo, kad nebuvo tikslo tyčia atimti jam gyvybę. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje D. Ž. parodė, kad A. M. nupirko alaus, kurį visi kartu gėrė pas V. P., po ko iÅ¡siskirstė. Jis su L. B. dar gėrė alų prie parduotuvės, kur sutiko A. M. ir konfliktas, peraugęs į fizinio smurto vartojimÄ nukentėjusiojo atžvilgiu, kilo dėl ginčo, kuris turi pabaigti alų.

L. B. teisme parodė, kad sudavė A. M. kumščiais ir kojomis smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas dėl to, kad pats nukentėjusysis pradėjo muÅ¡tynes ir sudavė jam kelis smÅ«gius į veidÄ ir kitas kÅ«no vietas. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje iÅ¡tirtų įrodymų visetu, pagrįstai konstatavo, kad konfliktas kilo ir smurtas A. M. atžvilgiu buvo vartojamas dėl menkavertės dingsties, tarp apsvaigusių nuo alkoholio asmenų. Byloje nenustatyta, kad A. M. provokavo ar elgėsi rizikingai nuteistųjų L.

B. ar D. Ž. atžvilgiu, vartojo jų atžvilgiu smurtÄ ir jie turėjo gintis. L. B. parodymai neatitinka iÅ¡tirtų byloje objektyvių įrodymų ir turi bÅ«ti vertinami kaip jo gynybinė pozicija, siekiant suÅ¡velninti savo teisinę padėtį. Remiantis iÅ¡dėstytu, kolegija atmeta L. B. gynėjos apeliacinio skundo argumentus, kaip nepagrįstus, kad byloje nenustatytas motyvas dėl ko L. B. turėjo ar norėjo nužudyti A. M.. Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad kilpa ant A. M. kaklo buvo užriÅ¡ta nestipriai ir tik tam tikslui, jog nukentėjusysis nepabėgtų ir nepasikviestų pagalbos, todėl nebuvo siekiama jį pasmaugti, be to, teismo medicinos ekspertas teisiamajame posėdyje davė iÅ¡vadÄ , jog atsižvelgiant į A.

M. kraujyje rastÄ alkoholio kiekį, įvykio metu jis galėjo bÅ«ti aktyvus ir prieÅ¡intis. Kadangi apeliantai kaltės formÄ ginčija remdamiesi iÅ¡ esmės tais pačiais argumentais, kolegija dėl jų pasisakys kartu.Nuteistieji L. B. ir D. Ž. tiek ikiteisminio bylos tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje iÅ¡ esmės prisipažino, kad sudavė daug smÅ«gių rankomis ir kojomis nukentėjusiajam A. M. į įvairias kÅ«no vietas. Jų parodymus atitinka ir teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, kuria nustatyta, kad sužalojimai kietais bukais daiktais, kuo galėjo bÅ«ti rankos, batais apautos kojos ar jų sritys, A.

M. padaryti mažiausiai dvideÅ¡imt devynių smÅ«gių ar trauminių poveikių pasėkoje, nukentėjusiajam esant įvairiose padėtyse. Tokie sužalojimai gyvam asmeniui gali bÅ«ti kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas ( t. 1, b.l. 29-37 ). Nors Å¡i aplinkybė iÅ¡ esmės apeliaciniuose skunduose neginčijama, tačiau parodo, jog nuteistieji L. B. ir D. Ž. veikė netiesiogine tyčia, t.y. suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl veikimo gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai ir nors jų nenorėjo, tačiau sÄ moningai leido jiems atsirasti.

Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistųjų gynėjų apeliacinių skundų argumentais, kuriais neigiama tyčia nužudyti A. M. ir pilnai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad tiek L. B. tiek ir D. Ž. nusikaltimÄ padarė tiesiogine apibrėžta tyčia – suvokė savo daromos veikos pavojingumÄ , norėjo taip veikti ir siekė pasekmių – A. M. mirties. Teisiamajame posėdyje nuteistųjų iÅ¡dėstyti samprotavimai, kad kilpa ant A. M. kaklo buvo užriÅ¡ta nestipriai, jis buvo paliktas gyvas ir galėjo iÅ¡sivaduoti, yra paneigti byloje iÅ¡tirtais įrodymais, kuriuos iÅ¡samiai iÅ¡tyręs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir nuteistųjų veikÄ kvalifikavo kaip tyčinį kito asmens nužudymÄ pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ .

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 205/13(10) nurodyta, kad įvertinus A. M. padarytus daugybinius šonkaulių, krūtinkaulio lūžimus, galima teigti, kad po tokių sužalojimų padarymo, mažai tikėtina, kad asmuo galėjo būti pilnai aktyvus, gintis ir pan. ( t. 1, b.l. 29-37 ). Pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas A. J. papildomai parodė, kad po visų sužalojimų, t.y. šonkaulių, krūtinkaulio lūžių, vidaus organų sumušimo yra labai abejotina, kad A.

M. galėjo judėti, gintis ar atlikti kokius nors veiksmus. Apie nukentėjusiojo bejėgiÅ¡kÄ bÅ«klę galima spręsti ir įvertinus nuteistųjų parodymus. L. B. parodė, kad po suduotų smÅ«gių A. M. gulėjo ant žemės, kvėpavo, tačiau nieko nekalbėjo, tik krenkÅ¡tė. D. Ž. parodė, kad A. M. mušė apie pusę valandos, o kai nustojo, tai pastarasis atrodė Å¡oko bÅ«senoje. Baudžiamosios teisės teorijoje nukentėjusiojo bejėgiÅ¡ka bÅ«klė ( BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktas ) reiÅ¡kia, kad nukentėjusysis arba nesuvokia grėsmės savo gyvybei, arba neturi galimybės aktyviai pasiprieÅ¡inti daromam nusikaltimui.

Teismų praktikoje BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktas inkriminuojamas ir tais atvejais, kai nužudomas nukentėjusysis, tapęs bejėgiÅ¡kos bÅ«klės dėl kaltininko ar jo bendrininkų panaudoto fizinio smurto ar kitokių veiksmų, jei sumanymas nužudyti kilo jau po to, kai nukentėjusysis tapo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės. Kaip nustatyta iÅ¡ L. B. ir D. Ž. parodymų, kurie atitinka teismo medicinos specialisto iÅ¡vadÄ ir parodymus teisme, jie suprato, kad A. M. nuo sužalojimų buvo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės - nebegalėjo judėti ir aktyviai prieÅ¡intis jo atžvilgiu vartojamam fiziniam smurtui, todėl nusprendė nukentėjusįjį nužudyti, apvyniojant ir suveržiant kaklÄ laidu. Tai, kad nuteistieji veikė tiesiogine tyčia, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, kuriuos teismas tinkamai vertino ir remdamasis jų visetu, kvalifikavo nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 129 straipsnio   2 dalies 2 punktÄ .

Atliekant teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizę L. B. ekspertei parodė, kad po A. M. suduotų smÅ«gių D. Ž. jam pasiÅ«lė „padaryti, kad geriau mirtų, nes jiems patiems bus blogiau ir bus problemų„ ( t. 2, b.l. 36 ). Liudytoja G. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio vakarÄ buvo ramus, tačiau vengė iÅ¡eiti iÅ¡ jų namų kartu su D. Ž. ir L. B.. Liudytoja A. Ma. parodė, kad apie 20 valandÄ ji girdėjo agresyviai kalbantį vienÄ iÅ¡ nuteistųjų, grasinantį užmuÅ¡ti.

Parodymų patikrinimo vietoje metu abu nuteistieji vienodai parodė, kad palenkė Å¡alia buvusį plastikinį vamzdį žemyn, su viela apvyniojo A. M. kaklÄ ir paliko. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko poskyrio specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad A. M. mirtis įvyko nuo mechaninės asfiksijos, suspaudus kaklÄ kilpa, į tai nurodo atvira kaklo priekiniam pavirÅ¡iuje prieÅ¡mirtinė stranguliacinė vaga ir kiti kaklo srities vidiniai sužalojimai. Pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje ekspertas A.

J. parodė, kad visi kiti A. M. padaryti sužalojimai įtakos mirčiai neturėjo, o tai reiÅ¡kia, kad jis galėjo likti gyvas, jei nebÅ«tų tyčia pasmaugtas. Vertinant Å¡ių įrodymų visetÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistieji, užriÅ¡dami telefono laidÄ ant nukentėjusiojo A. M. kaklo, suprato savo veiksmų pobÅ«dį, taip norėjo veikti ir siekė padarinių – nukentėjusiojo mirties.Nuteistojo D. Ž. gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad D. Ž. neatliko jokių aktyvių veiksmų pririÅ¡ant A.

M., todėl jis neturėjo tikslo nužudyti. Kolegijos nuomone, Å¡ie apeliacinio skundo teiginiai nepagrįsti, todėl atmestini.BÅ«tinu bet kurios bendrininkavimo formos požymiu yra bendrininkų tarpusavio susitarimas  ( BK 24 straipsnio 1 dalis ). Ä®statymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad bÅ«tų konstatuotas bendrininkų susitarimas, todėl kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį bÅ«tinÄ bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes.

Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais, kaip gestai, mimika ir panaÅ¡iai, todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t.y. iki bus pasiektas norimas susitarimas. Pažymėtina ir tai, kad pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , nėra bÅ«tina, kad kiekvienas iÅ¡ vykdytojų nužudymo atveju padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų bent viena iÅ¡ jų.

Jei smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį vartojo keli asmenys, kaip nustatyta Å¡ioje byloje ir nukentėjusysis mirė nuo padarytų sužalojimų visumos, tai pagal BK 129 straipsnį atsako visi kÅ«no sužalojimus padarę asmenys           ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 8 punktas ). Byloje nustatyta, kad D. Ž. kartu su L. B. vartojo fizinį smurtÄ A. M. atžvilgiu ir Å¡iam esant bejėgiÅ¡koje bÅ«klėje D.

Ž. pasiÅ«lė jį pririÅ¡ti prie vamzdžio ir pasirÅ«pino laidu. Kai L. B. apriÅ¡o A. M. ant kaklo laidÄ , jį užverždamas, D. Ž. stovėjo Å¡alia, po to abu iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino. Pirmosios instancijos pagrįstai konstatavo, kad D. Ž. ir L. B. veikė kaip bendravykdytojai, nes abiejų nuteistųjų atliktų veiksmų turinys atskleidžia, kad jie bendrai siekė pasekmių ir bendrais veiksmais jas sukėlė. Atmestini ir skundų reikalavimai pripažinti abu nuteistuosius ribotai pakaltinamais.

Teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizių iÅ¡vadose konstatuota, kad tiek L. B. tiek ir D. Ž. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu lėtiniu psichikos veiklos sutrikimu nesirgo ir abu nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo bÅ«senoje, galėjo visiÅ¡kai suvokti pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir valdyti savo veiksmus. L. B. diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimai, o D. Ž. lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu. Abiems nuteistiesiems diagnozuotas priklausomybės nuo alkoholio sindromas, tačiau tai netrukdo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Darytina iÅ¡vada, kad vienam nuteistajam nustatytas psichikos ir elgesio sutrikimas, o kitam - lengvas protinis atsilikimas, neatitinka BK 18 straipsnio 1 dalyje numatytų riboto pakaltinamumo kriterijų.Skirdamas bausmę už nužudymÄ sunkinančiomis aplinkybėmis kiekvienam iÅ¡ nuteistųjų, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ bei rūšį, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį, pakankamai iÅ¡samiai vertino kaltininkų asmenybes, bei remiantis Å¡iais kriterijais, diferencijavo jiems skirtinas bausmes.

Keisti bausmes apeliantams jas švelninant, nors to apeliaciniuose skunduose ir neprašoma, nėra teisinio pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a:             Nuteistojo L. B. gynėjos advokatės Rasos Malinauskienės ir nuteistojo D. Ž. gynėjos advokatės Reginos Atkočaitienės apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                             Linas Žukauskas Teisėjai                                                                                                   Valdimaras Bavėjanas                                                                                                                  Elena Vainienė