ec0c0f44-db3e-4fcc-829a-1ef29d851828 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr     Administracinė byla Nr. I-3021-561/2012            Proceso Nr. 3-61-3-01144-2012-8                                                                                           Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.,74. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS   SPRENDIMAS     LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU    2012 m. rugsėjo 10 d.Vilnius          Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ArÅ«nas Kaminskas, dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, atstovei Viktorijai GrigaliÅ«naitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T.

M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.        Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,        n u s t a t ė:              PareiÅ¡kėjas T. M. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su skundu (b. l. 1, 10-13), kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Kalėjimas, LukiÅ¡kių TI – K), priteisti 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ .

             Pareiškėjas T. M. nurodė, kad laikotarpyje nuo 2011-02-14 iki 2011-03-25 jis buvo laikomas Lukiškių TI – K vienoje kameroje su kitais nuteistaisiais, kurie nėra buvę valstybės tarnautojais. Pažymėjo, kad žodžiu buvo informavęs Kalėjimo vidaus tyrimų skyriaus pareigūnus apie tai, jog yra buvęs valstybės tarnautojas, jog nuo 2002 m. iki 2006 m. atlikinėjo bausmę Vilniaus pataisos namuose, atskirame sektoriuje, kuriame bausmę atlikinėja buvę valstybės tarnautojai.

Nurodė, kad dėl neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus ir emocinę depresijÄ , dėl ko patyrė neturtinę žalÄ .              T. M. nurodė, kad pareigÅ«nai pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nuostatas. Pabrėžė, kad jis buvo patalpintas kartu su kitais nuteistaisiais, kurie žinojo, jog jis yra tarnavęs Vidaus reikalų ministerijoje, todėl susilaukė grasinimų susidoroti, dėl ko negalėjo ramiai miegoti naktimis.

PaaiÅ¡kino, kad apie tai, jog jis yra buvęs valstybės tarnautojas, pareigÅ«nams sakydavo kiekvienÄ dienÄ ir prašėsi bÅ«ti perkeliamas į kitÄ kamerÄ , tačiau į jo praÅ¡ymus niekas nereagavo. Ä® praÅ¡ymÄ buvo sureaguota tik tada, kuomet pateikė praÅ¡ymÄ , iÅ¡dėstytÄ raÅ¡tu.             Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI – K, atsiliepime į pareiÅ¡kėjo T. M. skundÄ su T. M. skundu nesutiko ir prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI – K atvyko 2011-02-14 ir į įstaigos administracijÄ dėl laikymo sÄ lygų gyvenamosiose kamerose nei žodžiu, nei raÅ¡tu nesikreipė, todėl buvo laikomas kartu su suimtaisiais, kurie nėra buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratÅ«ros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigÅ«nai.

Pabrėžė, kad pareiškėjo asmens byloje turimi duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie tai, jog jis yra buvęs valstybės tarnautojas. Nurodė, kad pareiškėjo asmens anketoje, kurioje visi duomenys buvo surašyti iš pareiškėjo žodžių, nėra jokio įrašo, kad T. M. yra buvęs valstybės tarnautojas.Paaiškino, kad 2011-02-28 pareiškėjas kreipėsi raštu į įstaigos direktorių su prašymu, nurodydamas, kad jis 2001 metais tarnavo Kaune, pirmajame pulke.

LukiÅ¡kių TI – K nedelsiant (2011-02-28) iÅ¡siuntė raÅ¡tiÅ¡kÄ paklausimÄ Ä¯ VieÅ¡ojo saugumo tarnybÄ prie Vidaus reikalų ministerijos dėl T. M. tarnybos. 2011-03-02 buvo gauta pažyma, kurioje nurodyta, jog T. M. Vidaus tarnybos 1-ajame pulke atliko privalomÄ jÄ pradinę karo tarnybÄ nuo 2001-04-09 iki 2001-11-21.Pabrėžė, kad gavus patvirtinančiÄ pažymÄ ir įsitikinus, kad pareiÅ¡kėjas tikrai buvęs valstybės tarnautojas, atsakovė perkėlė pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ gyvenamÄ jÄ kamerÄ , kurioje buvo laikomi buvę valstybės tarnautojai.

Nurodė, kad LukiÅ¡kių TI – K direktorius, atsižvelgdamas į pateiktÄ informacijÄ , pateikė iÅ¡vadÄ dėl T. M. ir siÅ«lė jį tolimesniam bausmės atlikimui perkelti į Vilniaus pataisos namus, skirtus valstybės politikams, teisėsaugos, teismo, prokuratÅ«ros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojams, kuriems teismo nustatyta atlikti bausmę pataisos namuose. 2011-03-23 buvo gauta Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2011-03-21 nuteistųjų perkėlimo (siuntimo) į kitÄ pataisos įstaigÄ paskyra, kurioje buvo nurodyta, kad T.

M. perkeliamas atlikti bausmę į Vilniaus pataisos namų atskirÄ sektorių. Pagal gautÄ paskyrÄ T. M. 2011-03-25 iÅ¡vyko į Vilniaus pataisos namus.Nurodė, kad LukiÅ¡kių TI – K administracija jokių galiojančių teisės aktų nepažeidė, kadangi pareiÅ¡kėjo asmens byloje nebuvo duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas yra buvęs valstybės tarnautojas. Pabrėžė, kad įstaigos administracija apie tai, kad T. M. yra buvęs valstybės tarnautojas buvo informuota ne iÅ¡ karto, o tik praėjus dviem savaitėms nuo pareiÅ¡kėjo atvykimo į įstaigÄ .

Pažymėjo, kad civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iÅ¡ civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto.Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI – K, atstovė patvirtino atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Byloje kilęs ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurios atsiradimas siejamas su galimai neteisėtais vieÅ¡ojo administravimo subjekto – LukiÅ¡kių TI – K – veiksmais.   Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjas T. M. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės priteisti 5000 Lt neturtinę žalÄ , kuri jam padaryta dėl to, kad jis buvo laikomas vienoje kameroje su kitais suimtaisiais, kurie nėra buvę valstybės tarnautojai, t. y. T. M. žalÄ kildina iÅ¡ LukiÅ¡kių TI – K veiksmų, dėl kurių pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienoje kameroje su kitais suimtaisiais, kurie nėra buvę valstybės tarnautojai.

  Nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas detalizuotas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 str. 1 dalyje: atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobÅ«džio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamÄ Ä¯takÄ kitiems nuteistiesiems (1 punktas); palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitacijÄ (2 punktas); padėti užtikrinti nuteistųjų priežiÅ«rÄ ir jų saugumÄ (3 punktas); padėti užtikrinti, kad bÅ«tų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų (4 punktas).

  Izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose įstaigose, jei yra tokia galimybė, laikomi: nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas pirmÄ kartÄ ; nuteistieji už tyčinius ir neatsargius nusikaltimus; nuteistieji užsieniečiai; buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratÅ«ros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigÅ«nai; pavojingi recidyvistai, nuteisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus; nuteistieji, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze; nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BVK 70 str. 3 dalis).Be to, įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotai ir kitas nuteistųjų grupes (pvz., neįgalius asmenis, doro elgesio ir dirbančius nuteistuosius, taip pat režimÄ pažeidinėjančius nuteistuosius (BVK 70 str. 4 dalis)).

BVK 70 str. 6 dalis reglamentuoja, kad jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raÅ¡tu praÅ¡o pataisos įstaigos administracijÄ dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotÄ nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti tokį nuteistÄ jį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vienÄ arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Taigi, BVK administracijai ne tik leidžia, bet ir įpareigoja atitinkamai paskirstyti laisvės atėmimo bausmę atliekančius nuteistuosius pataisos įstaigų gyvenamosiose patalpose taip, kad bÅ«tų užtikrinami įstatyme įtvirtinti tikslai.

Sprendžiant dėl nuteistųjų paskirstymo tuose pačiuose pataisos namuose į grupes, bÅ«rius, skyrius bei konkrečias gyvenamÄ sias patalpas turi bÅ«ti atsižvelgiama į pirmiau aptartų BVK įtvirtintų tikslų visumÄ . PareiÅ¡kėjas T. M. nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų, kad atsakovas, paskirdamas jį į kamerÄ su kitais suimtaisiais, kurie nėra buvę valstybės tarnautojai, siekė kokių nors kitų tikslų, nei numato įstatymas, t. y. neteisėtų tikslų, ar pažeidė pagrindines nuteistųjų izoliavimo taisykles, nustatytas BVK 70 str. 3 dalyje.

RaÅ¡ytinė bylos medžiaga patvirtina, kad pildant pareiÅ¡kėjo T. M. asmens anketÄ (asmens anketa buvo pildoma iÅ¡ paties pareiÅ¡kėjo žodžių, b. l. 20-23), kurioje buvo suraÅ¡yti visi jo duomenys, susiję su juo, nėra jokio įraÅ¡o, kad T. M. yra buvęs valstybės tarnautojas, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad LukiÅ¡kių TI – K administracija, patalpindama pareiÅ¡kėjÄ su kitais suimtaisiais, kurie nėra buvę valstybės tarnautojai, elgėsi teisėtai bei pagrįstai. 2011-02-28 pareiÅ¡kėjui pateikus praÅ¡ymÄ (b. l.

24) ir nurodžius, jog jis yra buvęs valstybės tarnautojas, LukiÅ¡kių TI – K administracija tÄ pačiÄ dienÄ (2011-02-28) kreipėsi į VieÅ¡ojo saugumo tarnybÄ dėl informacijos suteikimo apie T. M. tarnybÄ (b. l. 25). 2011-03-02 VieÅ¡ojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos pateikė pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl T. M. tarnybos“ (b. l. 26). Pažymoje buvo nurodyta, kad T. M. Vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos 1-ajame pulke atliko privalomÄ jÄ karo tarnybÄ nuo 2001-04-09 iki 2001-11-21. 2011-03-08 LukiÅ¡kių TI – K direktorius parengė iÅ¡vadÄ â€žDėl nuteistojo perkėlimo bausmės atlikimui į Vilniaus 1-uosius pataisos namus“, kuria siÅ«lė T.

M. tolimesniam bausmės atlikimui perkelti į Vilniaus pataisos namus, skirtus valstybės politikams, teisėsaugos, teismo, prokuratÅ«ros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojams, kuriems teismo nustatyta atlikti bausmę pataisos namuose (b. l. 27). Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos 2011-03-21 pateikė paskyrÄ Nr. (21)-1S-1103, kurioje nurodė, jog T. M. perkeliamas atlikti bausmę į Vilniaus pataisos namų atskirÄ sektorių (b. l. 28). Todėl darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių TI – K, tik gavęs informacijÄ , jog T.

M. yra buvęs valstybės tarnautojas, ėmėsi reikiamų priemonių izoliuoti pareiÅ¡kėjÄ nuo kitų nuteistųjų, kurie nėra buvę valstybės tarnautojai.Aptartų teisės normų sisteminė analizė ir iÅ¡tirtų raÅ¡ytinių įrodymų visuma leidžia teismui pagrįstai teigti, kad LukiÅ¡kių TI – K neturėjus informacijos, jog T. M. yra buvęs valstybės tarnautojas, T. M. pagrįstai buvo laikomas kartu su kitais suimtaisiais, kurie nėra buvę valstybės tarnautojais. Pagal Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 42 straipsnį turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

                    Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 str. 1 d. 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (LR CK 6.271 straipsnis).Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas LR CK 6.271 straipsnyje.

Å iame straipsnyje nustatyta valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (LR CK 6.271 str. 1 dalis).    LR CK 6.250 str. 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

LR CK 6.250 str. 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.    Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje nustatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2010 m. kovo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-502-338/2010 iÅ¡aiÅ¡kino, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė), pagal LR CK 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, neatsižvelgiant į konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltę.   Teismas, atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad T.

M. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos institucijos (LukiÅ¡kių TI – K) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla prievolė atlyginti žalÄ .   Pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas.

LR CK 6.246 str. 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.   Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms.

LR CK 6.271 str. 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai, iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Remiantis LVAT praktika, neteisėtumas galėtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (LVAT 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007, 2012 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1810/2012).

   Apibendrinus iÅ¡dėstytus argumentus, darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių TI – K veikė įstatymų nustatytose ribose, todėl neatliko jokių neteisėtų veiksmų, patvirtinančių žalos T. M. atsiradimÄ . Dėl nurodytų aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra ir jo atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sÄ lygos, o, kaip jau minėta, nesant pagrindinės sÄ lygos, kitų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ginčo atveju pareiÅ¡kėjui T.

M. žalos atlyginimas nepriteistinas, nenustačius pareiškėjo nurodytų valdžios institucijų (Lukiškių TI – K) neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo T. M. skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas.            Vadovaudamasis ABTĮ 85-87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 127 straipsniu, 129 straipsniu, teismas                                                     n u s p r e n d ė:

           PareiÅ¡kėjo T. M. skundÄ atmesti.           Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.                    Teisėjas                                                                   ArÅ«nas Kaminskas