ec0bb26f-e0de-40d8-8807-8ad27d70fa83 · Kauno apylinkės teismas

Civ. byla Nr.Baudžiamoji byla Nr. 1-1474-667/2014Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00036-2014-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.3.3.; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.4.; 1.1.8.1.; 1.1.8.6.2.; 1.2.25.4.1.; 2.1.10.1.; 2.1.16.1.8.; 2.1.16.1.10.; 2.3.6.; 2.4.1. KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 30 d.              Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, sekretoriaujant Agnetai Liekytei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, kaltinamajai J. G., nukentėjusiajam V.

T., jos atstovei advokatei Odetai Ragauskienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Prienuose, Lietuvos Respublikos pilietė, iÅ¡tekėjusi, iÅ¡silavinimas aukÅ¡tasis, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkės pareigose , gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį, ir n u s t a t ė : kaltinamoji J.

G. 2013-10-22 apie 17.00 val. Kaune, Kanto g., vairuodama automobilį „Ford Tourneo Connect“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama nuo Kęstučio g. link K. Mindaugo pr., nereguliuojamoje sankryžoje su K. Mindaugo pr., pažeidė Kelių eismo taisyklių 132 punkto reikalavimus tuo, kad nesilaikė saugaus atstumo, todėl atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusio bei sustojusio automobilio „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinę dalį, ko pasekoje, eismo įvykio metu buvo sužalotas automobilį „Honda Civic“ vairavęs V.

T., kuris patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , tai yra padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje.Kaltinamoji J. G. kalta prisipažino visiÅ¡kai, parodė, kad 2013-10-22 apie 17.00 val. darbo reikalais važiavo iÅ¡ Kanto g. į Karaliaus Mindaugo pr. Buvo blaivi. Ji vairavo įstaigos automobilį Ford Tourneo Connect“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo draustas civilinės atsakomybės ir kasko draudimu. Tuo metu buvo automobilio srauto pikas, visi vyko iÅ¡ darbų. Privažiavusi ties sankryža prie gaisrinės, ji pamatė prieÅ¡ stovintį automobilį „Honda Civic“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo, priekyje buvęs automobilis pradėjo važiuoti, ji pažiūrėjo į kairę, po to pati pradėjo važiuoti ir nepamačiusi, kad automobilis nenuvažiavo, atsitrenkė į „Honda Civic“. Smūgis buvo nestiprus, nes po įvykio jos automobilis nenukentėjo, jo remontuoti nereikėjo, „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išoriškaui neatrodė sugadintas. Po susidūrimo, kito automobilio vairuotojas neišlipo iš automobilio, todėl ji priėjo prie jo ir paklausė ten sėdėjusio vyro kas nutiko, nes šis buvo susiėmęs už kaklo.

Vyras jai pasakė, kad skauda kaklÄ . Tada ji iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . Atvažiavus medikams, jis pats iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir atsigulė ant gulto. PolicijÄ iÅ¡kvietė vėliau. JI atsiprašė nukentėjusiojo, gailisi dėl padaryto, ji pas jį nebuvo nuvykusi, nes neturėjo nukentėjusiojo kontaktų, ji norėtų susitaikyti, susitaikymui neįvykus praÅ¡o skirti kuo mažesnę baudÄ , nes Å¡eimoje sunki materialinė padėtis, augina 11 metų dukrÄ , vyras nedirba, turi paėmę paskolÄ .Be kaltinamosios nuoÅ¡irdaus prisipažinimo, jos padaryta nusikalstama veika pilnai įrodyta, nukentėjusiojo parodymais, kita bylos medžiaga.

Nukentėjusysis V. T. parodė, kad dirba matininku., 2013-10-22 apie 16.45 val. vairavo automobilį Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vyko iÅ¡ paÅ¡to, kur buvo iÅ¡siuntęs korespondencijÄ . važiavo Kaune, Kanto g. link K. Mindaugo g., buvo blaivas, prisisegęs dirÅ¾Ä , privažiavęs K. Mindaugo g., sustojo, norėjo praleisti važiuojančius iÅ¡ kairės pusės automobilius, žiÅ«rėjo, kada jis galės įvažiuoti į K. Mindaugo g., tam buvo pasilenkęs į priekį, arčiau vairo, kad galėtų matyti atvažiuojančius automobilius.

Praleidęs keletÄ automobilių, ruošėsi važiuoti, tuo pat momentu pajuto smÅ«gį į automobilio galÄ .. Å io smÅ«gio metu jam aptemo sÄ monė. Kas buvo po to gerai neprisimena, tačiau neneigia, kad priėjusi prie jo nukentėjusioji juo pasiteiravo apie jo bÅ«senÄ , su juo kalbėjo, iÅ¡kvietė medikus, gydymo įstaigoje jam buvo nustatytas nugarinėje kÅ«no dalyje Å¡onkaulio lūžimas, po Å¡io įvykio yra nedarbingume, nedirba, nes jam sunku pakelti matavimo įrankius, rytais svaigsta galva, mano, kad tai įvykio metu sužaloto kaklo pasekmė, jis po įvykio dienomis turėdavo bÅ«ti užsidėjęs gydytojų iÅ¡raÅ¡ytÄ Ä¯tvarÄ tačiau ji buvo nepatogi, nes visada kaklas ir galva turėjo bÅ«ti pakeltas, naktimis įtvaro neneÅ¡iodavo, Å¡iuo metu gydymÄ tęsia toliau, yra nedarbingas.

Å io eismo įvykio metu patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ , kurių nurodyti negali, kadangi gydosi iki Å¡iol, ankščiau tokių traumų neturėjo, jis byloje nukentėjusiajai civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia, žada bylinėtis su draudimu, nes jie jam neatlygina patirtÄ Å¾alÄ , siÅ«lo pasiraÅ¡yti dokumentus, kuriuose nurodyta fiksuota pinigų suma ir kad jis po to pretenzijų nekels, jis nesutinka, nes siÅ«loma suma jo netenkina. Ä®vykio metu buvo apgadintas vienas įmonės matavimo įrenginys, kuris buvo automobilio bagažinėje, kitas nenukentėjo.

Šiuos turtinius klausimus jo darbovietė sprendžia su draudimu. Jo nukentėjusioji iki teismo neatsiprašė, teisme jos atsiprašymo forma netenkina, todėl jis nebesutinka su ja taikytis, nors tai buvo nusprendęs daryti bylos nagrinėjimo proceso metu.Iš Teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 3132 /13(02) matyti, kad V. T. eismo įvykio metu padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, t.y. VšĮ Kauno klinikose diagnozuota kairės krūtinės pusės sumušimas, kairio XII-o šonkaulio lūžis. (b.l. 13).Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų specialistės M.

K. paaiÅ¡kinimų matyti, kad vertinant pateiktų V. T. medicininių dokumentų duomenis, jų pakako suraÅ¡yti galutinę specialisto iÅ¡vadÄ . Kadangi nukentėjusysis į gydymo įstaigos priėmimo skyrių buvo pristatytas iÅ¡ karto po įvykio, kairio XII Å¡onkaulio lūžis rentgenologiÅ¡kai apraÅ¡omas kaip Å¡viežias, todėl nėra jokio pagrindo abejoti, kad Å¡is sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas eismo įvykio metu 2013-10-22. (b.l. 14).IÅ¡ Kelių eismo įvykio vietos plano matyti, kad buvo užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2013-10-22. (b.l. 4-6).Remiantis bylos medžiaga, teismas daro iÅ¡vada, kad kaltinamoji J.

G. yra kalta dėl eismo įvykio ir nukentėjusiajam V. T. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Išdėstyti byloje ir teisme patikrinti įrodymai patvirtina tai, kad kaltinamosios nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamoji J. G. nenumatė, kad dėl jos veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Tai yra neatsargios kaltės rūšis - nusikalstamas nerūpestingumas (BK 16 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl teismui konstatavus, kad asmuo pažeidė Kelių eismo taisykles dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t.y. kokie Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai, susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokios Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo pasekmės (kiek asmenų nukentėjo, kokie sužalojimai jiems buvo padaryti, ar yra žuvusiųjų ir kiek) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-200/2010).

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamoji pažeidė Kelių eismo taisykles, t.y. atsižvelgdama į greitį, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę, jeigu ji bÅ«tų stabdoma.Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji pripažino padariusi nusikaltimÄ , dėl nusikaltimo nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).Teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji J.

G. neteista (b.l. 21), turi galiojančių administracinių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b.l. 22-24), VÅ¡Ä® Kauno Kalniečių poliklinikos sveikatos centro duomenų bazėje neužregistruota (b.l. 26). Ä®vertinus minėtas aplinkybes, į lengvinančios aplinkybės buvimÄ , sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , kaltinamajai skirtina lengviausia sankcijoje numatyta bausmė – bauda (BK 47 straipsnis). SÄ lygų taikyti kaltinamajai BK 62 straipsnį ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti Å¡velnesnę bausmės rūšį nei numatyta sankcijoje, byloje nenustatyta.

Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį – kaltinamoji padarė nusikaltimÄ transporto priemonių saugumui. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamosios Å¡eiminę - turtinę padėtį, sveikatos bÅ«klę, jos asmenybę, moralines - dorovines nuostatas, kitas, turinčias reikÅ¡mės bylai, aplinkybes. Teismas sprendžia, kad J. G. skiriama bauda nustatytina mažesnė nei sankcijoje už nesunkų nusikaltimÄ numatytas bausmės vidurkis (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimÄ tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeidęs KET ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008).

Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimÄ gali bÅ«ti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008). Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog kaltinamoji J. G. nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja.

Teismas pažymi, kad nors kaltinamosios padaryta nusikalstama veika yra neatsargi kilusių pasekmių atžvilgiu ir veikÄ ji padarė bÅ«dama blaivi, tačiau pats teisės pažeidimas yra sÄ moningas veiksmas. Taigi, kaltinamoji J. G. nesilaikė KET 9 punkte nustatytos bendrojo pobÅ«džio nuostatos, įpareigojančios eismo dalyvius laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat pažeidė KET 132 punkto reikalavimus, ir Å¡ie pažeidimai buvo susiję tiesioginiu bÅ«tinu priežastiniu ryÅ¡iu su nukentėjusiajam padarytais sveikatos sutrikdymais.

Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamoji nebuvo teista. Eismo įvykį, už kurį ji yra teisiama, sukėlė bÅ«dama blaivi, dėl nepakankamo atidumo, todėl teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas jÄ vertinti kaip drausmingÄ ir atsakingÄ vairuotojÄ , todėl uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones Å¡iuo atveju nebÅ«tų adekvati valstybės baudžiamojo poveikio priemonė tokiÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui, todėl konstatuoja, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.Teismas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 304, 305, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

J. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 10 (deÅ¡imt) MGL, t.y. 1300 Lt (vieno tÅ«kstančio trijų Å¡imtų litų) dydžio baudÄ .Paskirtoji bauda per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801.

Laiku nesumokėjus baudos, ji bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai. Sumokėjus baudÄ privaloma pateikti teismo raÅ¡tinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitÄ (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo priėmimo gali bÅ«ti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                   Alvydas Rimkevičius