ec0a0e40-abf7-4dae-9284-d02ff38758fa · Panevėžio apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. 2-77-620/2021 Teisminio proceso Nr.2-37-3-00299-2020-9                                                                           Procesinio sprendimo kategorijos:2.6.10.5.2.1. (S)                                                                                                                       3.2.6.5.

 PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 14 d. RokiÅ¡kis Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų teisėja Loreta Kukelkienė, dalyvaujant teismo posėdžio sekretorei JÅ«ratei Meiluvienei, ieÅ¡kovės atstovei advokatei R. Å ., atsakovui V. P., jo atstovei advokatei A. G., vieÅ¡o teismo posėdžio metu iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės B. D. ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo, atsakovas V. P..      Teismas  n u s t a t ė:

               IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė ir jos atstovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovė turi jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir pastatÄ -gyvenamÄ jį namÄ , tuo pačiu adresu, kurio unikalus Nr. 4400-0305-4297. 2019-12-23 ryte išėjusi į laukÄ iÅ¡ gyvenamosios patalpos ieÅ¡kovė pamatė, jog visas kiemas, t.y.14 arų veja ir vaismedžiai, esantys privačioje valdoje buvo suniokoti galvijų bandos.

Nurodė, jog veja ieÅ¡kovės buvo iÅ¡puoselėta, visada pjaunama žoliapjove, joje, atitinkamose vietose nuo pavasario buvo sodinamos gėlės. Vejoje įspaustų gyvulių bandos pėdų gylis siekia net 15 cm, vietomis likę tik iÅ¡trypti juodi plotai su kanopų giliomis įspaudomis. Slyvos, obelys ir vyÅ¡nios iÅ¡laužytos, o apie jas likę tik gyvÅ«nų bandos kanopų įspaudai, vejos nelikę visiÅ¡kai, ji suniokota. IeÅ¡kovė dėl senyvo amžiaus, nesuprato kÄ tokiu atveju jai daryti ir kaip surasti kaltininkus. 2019-02-24 atvykęs ieÅ¡kovės sÅ«nus D.

D. telefonu ir iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Atvykus policijos pareigÅ«nams, atėjo ieÅ¡kovės kaimynas V. B., kuris policijos pareigÅ«nams nurodė savininkÄ , kurio Å«kinių galvijų banda padarė nuostolius. PareigÅ«nams kaimynas V. B. padėjo nuvažiuoti pas nurodytÄ Å«kinių galvijų bandos savininkÄ ,atsakovÄ V. P.. Policijos pareigÅ«nai, kartu su ieÅ¡kovės kaimynu V. B. ir V. P. grįžo pas B. D., kur V. P. pats savo akimis matė suniokotÄ privačiÄ teritorijÄ . V. P. , dalyvaujant policijos pareigÅ«nams, buvo siÅ«lyta nuostolius atlyginti geranoriÅ¡kai, tačiau Å¡is tai padaryti atsisakė.

Atsakovui atsisakius atlyginti padarytus nuostolius, buvo paraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas ir pateiktas Panevėžio apskrities policijos komisariato RokiÅ¡kio rajono policijos komisariatui, dėl atklydusios Å«kinių galvijų bandos iÅ¡laužytų vaismedžių ir visiÅ¡kai suniokotos 14 arų vejos. Vėliau pas ieÅ¡kovę buvo atvykusi policijos pareigÅ«nė , kuri jÄ apklausė ir pasakė, kad turi bÅ«ti pateiktas žalos įvertinimas. Atsakovas geranoriÅ¡kai nesiÅ«lė surasti įmonę, kuri atliktų darbus, kad veja ir vaismedžiai bÅ«tų sutvarkyti iki buvusio lygio ir už jos atliktus darbus apmokėti. 2020-01-01 buvo pateiktas praÅ¡ymas UAB „Teritorijų tvarkymas" dėl žalos įvertinimo, taip pat įmonei buvo pateiktos fotonuotraukos ir filmuota medžiaga. 2020-01-03 gautas UAB „Teritorijų tvarkymas" žalos įvertinimas, kuriuo yra teikiamas ieÅ¡kinys teismui. 2020-01-21 B.

D. gavo 2020-01-16 Panevėžio apskrities VPK RokiÅ¡kio rajono policijos komisariato nutarimÄ pripažinti nukentėjusiÄ jÄ , nes nustatė, kad jai padaryta turtinė žala .Atsakovas dėl Å¡io įvykio buvo nubaustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 346 str.4 d., tačiau padaryta atsakovui priklausančių gyvÅ«nų padaryta žala nebuvo atlyginta, nes žalos dydis virÅ¡ijo ANK 665 str. 1 d. numatytÄ Å¾alos dydį. IeÅ¡kovė norėjo, kad ginčas dėl žalos atlyginimo bÅ«tų iÅ¡spręstas taikiai , todėl 2020-03-07 d. antrÄ kartÄ buvo kalbėta ir siÅ«lyta atsakovui V.

P. sudaryti taikos sutartį ,per savaitę laiko iki 2020-03-11 apsispręsti dėl žalos atlyginimo taikiai ir atsiskaityti geranoriÅ¡kai, tačiau jokio atsakymo iÅ¡ atsakovo nebuvo sulaukta. Atsakovas V. P. nebuvo atvykęs pas ieÅ¡kovę ir nesiÅ«lė geranoriÅ¡kai atlyginti padarytus nuostolius, ar sutvarkyti sklypÄ . IeÅ¡kovė teismo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo V. P. ieÅ¡kovės naudai 4500,00 Eur patirtos materialinės žalos, 5 procentų metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos ir patirtas bylinėjimo iÅ¡laidas.

Atsakovas byloje pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, jog su juo nesutinka (1t.,b.l.29) bei raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus (1t., b.l.77-84). Prašė ieÅ¡kovės reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Atsakovas neginčijo aplinkybės, jog jo karvių banda iÅ¡trÅ«kusi iÅ¡ ganyklos, kuri buvo aptverta elektriniu piemeniu , nuklydo į ieÅ¡kovės sklypÄ bei dalį jos iÅ¡mynė, pro likusiÄ praėjo. Atsakovas paaiÅ¡kinimuose teigia, jog ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas, kadangi egzistuoja teisiniai pagrindai netaikyti atsakovui civilinės atsakomybės, nes dėl žalos yra ir pačios ieÅ¡kovės kaltės; ieÅ¡kovė reikalauja neprotingo dydžio žalos; ieÅ¡kovė reikalauja iÅ¡laidų žolės pasėjimui, nors Å¡ių iÅ¡laidų nėra patyrusi ir nėra aiÅ¡ku ,ar iÅ¡vis Å¡ias iÅ¡laidas kada nors patirs.

Pažymėjo, jog ieÅ¡kovė savo žemės sklypo nebuvo apsitvėrusi tvora, nors jos žemės sklypas buvo Å¡alia ganyklų. IeÅ¡kovė, savo žemės sklypo netverdama tvora, prisiėmė rizikÄ , kad į jį gali patekti laukiniai gyvÅ«nai ir/ar svetimi naminiai gyvÅ«nai ir padaryti žalos. Jei ieÅ¡kovės žemės sklypas bÅ«tų buvęs aptvertas tvora, tai į jį atsakovo karvės nebÅ«tų patekę ir nuostolių nebÅ«tų atsiradę. Teigia, jog nuostoliai yra atsiradę ir dėl pačios ieÅ¡kovės veiksmų, t.y. netinkamo savo turto apsaugos, žinant, kad Å¡alia ieÅ¡kovės žemės sklypo yra karvių ganyklos.

Mano, kad pačios ieÅ¡kovės veiksmai, kurie sÄ lygojo žalos kilimÄ (tvoros neapsitvėrimas), remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 6.253 str. 1 d., 5 d., 6.267 str. 1 d., 6.270 str. 1 d., yra pagrindas atleisti atsakovÄ nuo civilinės atsakomybės. IeÅ¡kovė reikalauja 4 500 Eur žalos dėl atsakovo karvių iÅ¡tryptos jos žemės sklypo žolės (sklypo sutvarkymas) ir aplaužytų vaiskrÅ«mių atsodinimas-100 Eur. IeÅ¡kovė kartu su ieÅ¡kiniu yra pateikusi UAB „Teritorijų tvarkymas“ 2020-01-01 raÅ¡tÄ , kuriame yra nurodyta, kad sklypo sutvarkymas kainuos 4 400 Eur.

Nurodė, jog byloje nėra jokio įrodymo, kad reikia atsodinti bÅ«tent 14 arų žemės sklypo žole. IeÅ¡kovė, siekdama nesÄ Å¾iningai praturtėti atsakovo sÄ skaita, teismui nurodo, jog reikia atsodinti 14 arų žemės sklypo, nors pagal Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä Å¾emės sklype sodų teritorija sudaro tik 8 arus. Atsakovo įsitikinimu užtektų žole pabarstyti tik tam tikras žemės sklypo dalis, o ne iÅ¡ naujo sodinti visÄ Å¾emės sklypÄ Å¾ole. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovės reikalauja suma už žolės atsodinimÄ yra neprotingo dydžio.

Pagal internete skelbiamus žolės sodinimo skelbimus matyti, kad žolės sodinimo kaina rinkoje svyruoja nuo 0,30 Eur/kv.m. iki 2 Eur kv.m. Jei iÅ¡ tiesų reikia atsodinti 14 arų žolės, tai pigiausia žolės atsodinimo kaina bÅ«tų 420 Eur ( 0,30 EUR X 1 400 kv.m. = 420 Eur). Vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais ieÅ¡kovė turėtų siekti žolę atsisodinti pigiausiais kaÅ¡tais, o ne brangiausiais. Atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti nuostolių suma (4 400 EUR) beveik 10 kartų virÅ¡ija pačio žemės sklypo vertę (547 Eur), o tai taip pat sÄ lygoja spręsti apie praÅ¡omų priteisti iÅ¡laidų nepagrįstumÄ .

Dėl nurodytų priežasčių ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti 4 400 Eur nuostolių už žolės atsodinimÄ negali bÅ«ti tenkinamas. Nurodė, jog byloje nėra jokių įrodymų, jog ieÅ¡kovės žolė prieÅ¡ tai buvo užsėta, o ne natÅ«raliai sudygusi. Nesant tokių įrodymų, teismas negali priteisti iÅ¡laidų naujos žolės pasodinimui ,kadangi kitaip ieÅ¡kovė atsidurs geresnėje padėtyje negu buvo. Atsakovui yra nesuprantama kam reikia pirkti naujus vaismedžius, jei karvės juos tik aplaužė, o ne visiÅ¡kai sunaikino.

Akivaizdu, jog pavasarį karvių aplaužytos vaismedžių Å¡akos atauga, dėl ko jokių nuostolių vaismedžiams nebus. Be to byloje nėra jokių įrodymų dėl vaismedžių kainos, kuriÄ praÅ¡o priteisti ieÅ¡kovė. Liudytojas D. teigė, kad vyÅ¡niÄ jis nupjovė, tačiau jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog buvo bÅ«tinybė jÄ nupjauti, nėra pateikta. Teigia, jog ieÅ¡kovės reikalavimas dėl iÅ¡laidų už aplaužytus vaismedžius priteisimo yra nepagrįstas, neįrodytas, todėl atmestinas.

IeÅ¡kovė per daugiau nei metus laiko nėra atsisodinusi žolės pagal 2020-01-01 UAB „Teritorijų tvarkymas“ komercinį pasiÅ«lymÄ . Å ios aplinkybės leidžia spręsti, kad ieÅ¡kovė siekia tik gauti pinigus, o ne realiai atsisodinti žolę. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nuostoliai turi bÅ«ti realÅ«s. Å alims draudžiama kurti hipotetinius nuostolius .Pažymėjo, jog bÅ«simi nuostoliai gali bÅ«ti priteisti tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai byloje yra įrodymai, kad nukentėjęs asmuo pats neturi pinigų reikalingoms iÅ¡laidoms.

IeÅ¡kovė kartu su ieÅ¡kiniu nepateikė jokių įrodymų, jog jos finansinė padėtis yra bloga ir, kad ji Å¡iai dienai neturi pinigų žolės atsisodinimui. Mano, kad ieÅ¡kovė siekia prisiteisti savo sukurtus ir realiai nepatirtus (ir nepatirsiamus) nuostolius ir ieÅ¡kinio , reikalavimas negali bÅ«ti tenkinamas. Tenkinus šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ , bÅ«tų sudarytos sÄ lygos ieÅ¡kovei nesÄ Å¾iningai pasipelnyti atsakovo sÄ skaita. IeÅ¡kinys  tenkintinas iÅ¡ dalies. IÅ¡ byloje pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovas V.

P. 2020 m. sausio 29 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo buvo nubaustas 150 Eur bauda pagal ANK 346 str.4 d. dėl to, kad 2019 m. gruodžio 23 d. , kaip ūkinių gyvūnų laikytojas neužtikrino, kad jo laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi ribų, kad gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, ko pasekoje ūkiniai gyvūnai B.

D. (nutarime suklysta nukentėjusiosios pavardė pažeidimo esmė-nurodant, jog „(duomenys neskelbtini)“, nors vėliau nukentėjusiosios pavardė nurodyta tiksli) priklausančioje sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini) iÅ¡trypė ir apdergė iÅ¡matomis vejÄ , nulaužė dviejų obelų, dviejų slyvų ir vienos vyÅ¡nios Å¡akas, padarydamas B. D. turtinę žalÄ . V. P. tokiais veiksmai pažeidė 2013-06-04 RokiÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr.AV-486 patvirtintų gyvÅ«nų laikymo RokiÅ¡kio rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 22 p. reikalavimus, 1997-11-06 GyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 VI skr.,20 str.2 d.3 p.4 p. reikalavimus bei padarė nusižengimÄ , numatytÄ ANK 346 str.4 d. (2t., b.l.4-5).IeÅ¡kovė B.

D. 2020-01-16 nutarimu buvo pripažinta nukentėjusiÄ jÄ (2t., b.l.28).Administracinė byla buvo pradėta pagal ieÅ¡kovės 2019-12-24 pareiÅ¡kimÄ , kuriame ji nurodė, jog 2019-12-23 apie 09.00 val. ji išėjo į savo sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) kiemÄ ir pastebėjo, jog visa kiemo veja, t.y. apie 14 arų, yra iÅ¡trypta ir apdergta raguočių iÅ¡matomis. Taip pat ji pastebėjo, jog yra nulaužytos dviejų obelų, dviejų slyvų ir vienos vyÅ¡nios Å¡akos. Visa tai padarė V. P. raguočiai, kurie buvo iÅ¡trÅ«kę iÅ¡ aptvaro ir kuris pats prisipažino, kad tai padarė jo raguočiai (21t., b.l.6-8). 2019-12-24 ieÅ¡kovė apklausta kaip liudytoja papildomai nurodė, jog visa kiemo veja po raguočių iÅ¡trypimo yra nebetinkama pjauti vejapjove (2t., b.l.12-13).

IeÅ¡kovė yra pateikusi 2020-01-03 žalos įvertinimo ir 2020-01-01 sklypo sutvarkymo sÄ matÄ . UAB „Teritorijų tvarkymas“ 2020-01-01 sÄ matoje yra nurodyta, kad pagal užsakovo pateiktas nuotraukas ir filmuotÄ medžiagÄ nustatė, kad sklypo sutvarkymas , t.y. naujai įrengti vejÄ kainuos 4400 Eur. BÅ«tų viskas lyginama naujai, pagal poreikį vežamas juodžemis, papildomai voluojama žemė ir sėjama veja. Nugenėtos nulaužtos obelų Å¡akos užteptos specialiu tepalu. Darbai bÅ«tų vykdomi ankstyvÄ pavasarį (1t., b.l.10).Be to ieÅ¡kovė įvertino, jog dėl nulaužtų vaismedžių , t.y. dviejų slyvų, dviejų obelų ir vienos vyÅ¡nios, kuriuos reikės atsodinti ji patyrė 100 Eur žalÄ (slyvos-40 Eur,obelys-40 Eur ir vyÅ¡nia-20 Eur) (1t., b.l.9).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad 2019-12-23 atsakovui V. P. priklausantys Å«kiniai gyvÅ«nai (galvijai) pabėgo iÅ¡ jų laikymo vietos ir pateko į ieÅ¡kovės B. D. priklausančiÄ sodybÄ . Apklaustas posėdžio metu atsakovas V. P. teigė, jog iÅ¡trÅ«kusių galvijų banda galėjo sudaryti nuo 15 iki 18 galvijų. Pagal CK 4.41 str. gyvÅ«nų savininkas, įgyvendindamas nuosavybės teisę, privalo laikytis gyvÅ«nų apsaugÄ ir jų laikymÄ reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų.

GyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 str. 2 d. 3 p., 6 p. nurodyta, kad gyvÅ«nų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvÅ«nai nekeltų grėsmės žmonių kitų gyvÅ«nų gyvybei, sveikatai ar turtui, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. CK 6.263 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusiÄ Å¾alÄ arba savo valdomų daiktų padarytÄ Å¾alÄ . GyvÅ«nai pagal įstatymÄ prilyginami daiktams; jų savininkas, įgyvendindamas nuosavybės teisę, privalo laikytis teisės aktų reikalavimų (CK 4.41 str.).

Pagal CK 6.267 str. 1 d. naminių gyvÅ«nų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios arba didelio neatsargumo. Asmuo atsako ir už iÅ¡ jo pabėgusių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ . GyvÅ«nų savininkui neįrodžius CK 6.270 str. 1 d. numatytų aplinkybių, jo atsakomybė pagal CK 6.267 str. 1 d. už atsiradusiÄ Å¾alÄ yra preziumuojama, t. y. gyvÅ«nų savininkas atsako be kaltės. Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 10 dalies 2 punktas nustato, jog savivaldybių administracijos tvirtina gyvÅ«nų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse taisykles ir kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos.

Gyvūnų laikymo Rokiškio rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklės yra patvirtintos Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-06-04 įsakymu Nr.AV-486. Jos nustato gyvūnų laikytojų pareigas, draudžiamus veiksmus, bendruosius ir specialiuosius reikalavimus gyvūnų laikymui ir priežiūrai, gyvūnų augintinių, bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų laikymo ir priežiūros reikalavimus Rokiškio rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse.

Minėtų taisyklių 22 punktas numato, kad Å«kinių gyvÅ«nų laikytojai turi užtikrinti, kad jų laikomi Å«kiniai gyvÅ«nai neiÅ¡eitų už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, ribų. Atsakovo nuomone byloje yra pagrindai netaikyti jam civilinės atsakomybės, nes dėl žalos yra ir pačios ieÅ¡kovės kaltės, jos veiksmai sÄ lygojo žalos kilimÄ , t.y. netinkama savo turto apsauga-tvoros neaptvėrimas savo žemės sklypo, žinant, kad jos sklypas yra Å¡alia ganyklų. Teigia, jog ieÅ¡kovė, savo žemės sklypo neaptverdama tvora prisiėmė rizikÄ , kad į jÄ gali patekti svetimi naminiai gyvÅ«nai ir gali padaryti žalos.

Teismas atmeta atsakovo argumentus dėl ieÅ¡kovės , kaip nukentėjusio asmens tyčios ar neatsargių veiksmų . Atsakovas neįrodė tos aplinkybės, jog jo karvių ganyklos yra Å¡alia ieÅ¡kovės žemės sklypo, kuris buvo iÅ¡tryptas. Pats atsakovas apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, jog jos buvo maždaug už 800 metrų, o apklaustas liudytojas D. D. paaiÅ¡kino, kad atsakovo gyvulių banda, kuri gali bÅ«ti iki 40, yra maždaug už kilometro nuo sklypo, kuris buvo suniokotas. Kadangi prie to sklypo ribojasi kita jo motinos žemė, tai jis ne kartÄ matė, kaip gyvuliai klampoja ganykloje, purve ir bando iÅ¡trÅ«kti.

Ganykla bÅ«davo užtverta elektriniu piemeniu. Atsakovas elgiasi neatsakingai, nes jam ne kartÄ yra pasakoję kaimynai, jog tai ne pirmas kartas atsakovui priklausantys gyvuliai klajoja kur papuola. Juos ne kartÄ yra matęs ir jo brolis, kuris gyvena netoli mamos. VasarÄ atsakovui priklausantys galvijai klampoja po žmonių daržus, žmonės nepatenkinti, kad atsakovas nesutvarko gyvÅ«nų , jais tinkamai nesirÅ«pina, jog jie neiÅ¡trÅ«ktų iÅ¡ jo žemės sklypo. Teismo vertinimu tai, jog atsakovas tinkamai nepasirÅ«pina ir neužtikrina tinkamo jam priklausančių gyvulių aptvaro įrengimo, ar jų pririÅ¡imo, neturi bÅ«ti pagrindu Å¡alia, ar netoli esančių žemės sklypų savininkams pasirÅ«pinti savus sklypus aptverti tvoromis.

Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 5 str. 3 d. įtvirtinta gyvÅ«no savininkų pareiga garantuoti, kad gyvÅ«no auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, apima ir galvijų (karvių) savininko pareigÄ užtikrinti, jog pievoje gyvÅ«nas bÅ«tų pririÅ¡tas ar ganykla aptverta taip , kad savarankiÅ¡kai, be pagalbos iÅ¡ Å¡alies neturėtų galimybės iÅ¡trÅ«kti. Teismo nuomone, netinkamas gyvÅ«no laikymas, t. y. netvarkingas aptvaras, netinkamas gyvÅ«no pririÅ¡imas ir pan., sÄ lygojęs gyvÅ«nų atitrÅ«kimÄ , nepriklausomai nuo jų elgesį nulėmusių aplinkybių, negali bÅ«ti vertinamas ne tik kaip neiÅ¡vengiama, gyvÅ«no savininko nekontroliuojama bei nepaÅ¡alinama aplinkybė (LR CK 6.253 str. 2 d.), sudaranti sÄ lygas visiÅ¡kai netaikyti civilinės atsakomybės, bet ir riboti civilinės atsakomybės taikymo galimybes atsakovui.

Byloje neįrodyta, jog žala kilo dėl ieÅ¡kovės tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.267 straipsnio 1 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į atsakovui tenkančiÄ pareigÄ tinkamai prižiÅ«rėti savo gyvulius, nesant prieÅ¡ingų įrodymų apie atsakovo civilinę atsakomybę Å¡alinančias aplinkybes, yra pagrindas vertinti, kad atsakovas, kaip gyvulių savininkas, jam tenkančios pareigos tinkamai neįvykdė. Nagrinėjamu atveju bÅ«tent atsakovo neteisėti veiksmai, t. y. nepakankama gyvulių kontrolė ir priežiÅ«ra, pakankamu laipsniu lėmė tai, kad jie iÅ¡trÅ«ko iÅ¡ aptvaro ir atklydę į ieÅ¡kovei priklausantį žemės sklypÄ sukėlė žalos atsiradimÄ .

Nagrinėjamu atveju yra visos sÄ lygos atsakovui V. P. taikyti deliktinę civilinę atsakomybę. IeÅ¡kovė praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 4500 Eur materialinės žalos, teikia įrodymus, t.y. sklypo sutvarkymo sÄ matÄ , paruoÅ¡tÄ UAB „Teritorijų tvarkymas“, kuri pagal užsakovo pateiktas nuotraukas ir filmuotÄ medžiagÄ nustatė, jog žemės sklypo sutvarkymas ir naujos vejos įrengimas kainuos 4400 Eur. Nurodoma, jog viskas bus lyginama naujai, pagal poreikį vežamas juodžemis, papildomai voluojama žemė ir sėjama veja.

Nurodyta, jog nugenėtos nulaužtos obelų Å¡akos užtepta specialiu tepalu ir darbai bÅ«tų vykdomi ankstyvÄ pavasarį (1t., b.l.10). IeÅ¡kovė prašė apskaičiuoti žalios vejos atstatymÄ 14 arų žemės sklypo plotui. Be to ieÅ¡kovė praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti 100 Eur žalÄ už aplaužytas dvi obelis-40 Eur, dvi slyvas-40 Eur ir vienÄ vyÅ¡niÄ -20 Eur. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovės atstovė ir apklaustas liudytojas D. D. (ieÅ¡kovės sÅ«nus) teigė, kad vejos atstatymo darbai nėra atlikti, nes ieÅ¡kovė bÅ«dama pensininkė ir garbingo amžiaus negali tokių darbų atlikti, o atsakovas sutvarkyti žemės sklypÄ atsisakė.

Vertinant ieÅ¡kovės nurodytÄ teiginį, kad dėl atklydusios Å«kinių galvijų bandos buvo visiÅ¡kai suniokota 14 arų veja ir praÅ¡ant, kad bÅ«tent tokiam sklypo plotui ir bÅ«tų apskaičiuota žala vejos atstatymui įvertintina tai, jog apklaustas liudytojas D. D. nurodė, kad jis 2019 m. gruodžio 23 d. atvyko pas motinÄ , gyvenančiÄ (duomenys neskelbtini)ir surado , jog prie motinos namų visas namų valdų plotas yra suniokotas. Mama paaiÅ¡kino, jog prieÅ¡ tai naktį jos kieme buvo apsistojusi didelė banda gyvulių, kurie iÅ¡trypė visÄ kiemÄ .

Kaimynai taip pat atėjo pažiÅ«rėti, jie nurodė, kad Å¡ie gyvuliai galėjo bÅ«ti P., nes jau ne vienÄ kartÄ vaikÅ¡to laisvi ir pridaro žalos miestelio gyventojams. Jis iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, kurie atvykę nubraižė schemÄ , apskaičiavo kokiam plotui yra padaryta žala ir nustatė, jog 14 arų žemės sklypo plotas buvo suniokotas. Ten buvę gėlių darželiai sutrypti, visur nudergta gyvulių iÅ¡matomis. Tuo metu buvo drėgna, nepaÅ¡alę, žemė minkÅ¡ta, todėl gyvÅ«nų kanopų įspaudos buvo labai gilios, kai kur siekė net 20 cm, kitur buvo mažesnės, apie 7 cm gylio.

Nebuvo nei vieno kvadratinio metro kur nebÅ«tų iÅ¡minta. Teismui iÅ¡reikalavus atsakovo V. P. administracinio nusižengimo medžiagÄ (ROIK:20109434892) paaiÅ¡kėjo, jog tik nukentėjusiosios B. D. 2019-12-24 protokole -pareiÅ¡kime (2t., b.l.6-8) ir jos, kaip liudytojos apklauso protokole nurodyta, jog kiemo veja,t.y apie 14 arų yra iÅ¡trypta ir apdergta raguočių iÅ¡matomis ( 2t., b.l.12-13). 2019-12-24 apžiÅ«ros protokole , kurį surašė tyrėjas, konkreti sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) teritorija , kuri yra iÅ¡mindžiota kanopomis ir apdergta iÅ¡matomis nenustatyta.

Protokole nurodoma, jog visa teritorija yra apaugusi žole, tiek kiemas yra žvyruotas. Sodybos gyvenamojo namo vakarinėje ir rytinėje pusėse auga vaismedžiai ir vaiskrūmiai. Dalies jų yra aplaužytos šakos ir guli ant žolės. Prie vaismedžių ant žolės matosi įvairių spalvų gyvulio kailio šeriai (2t., b.l.20-21). Nei 2020-01-23 administracinio nusižengimo protokole (2t., b.l.2-3), kuriame nurodyta nusižengimo esmė ir nustatytos aplinkybės, nei 2020-01-29 administracinio nusižengimo nutarime (2t., b.l.4-5) nurodant pažeidimo esmę ,nėra duomenų kokio konkrečiai žemės sklypo dydžiui yra padaryta žala.

IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro apie ieÅ¡kovės žemės sklypÄ matyti, kad jos žemės sklypas yra 0,2500 ha, kurį sudaro: 0,1100 ha žemės Å«kio naudmenos; 0,0300 ha ariama žemė;0,0800 ha sodų plotas; 0,1400 ha užstatyta teritorija (1 t., b.l.5 ), tÄ patį patvirtina ir ieÅ¡kovės pateiktas žemės sklypo planas (2t., b.l.48). Nesant kitų įrodymų apie tiksliai užfiksuotÄ Å¾emės sklypo, kuris buvo suniokotas ir kurį reikia atsodinti žole dydį , vadovautinasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, t.y. jog buvo iÅ¡tryptas 8 arų žemės sklypo (sodų) plotas, kÄ taip pat patvirtina ir byloje pateiktos nuotraukos (2t., b.l.30-42).

Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiÅ¡kia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grÄ Å¾inti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).

Žalos dydis – viena iÅ¡ įrodinėjimo dalykÄ sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, Å¡ios aplinkybės įrodinėjimo naÅ¡ta tenka nukentėjusiam asmeniui (CPK 178 str.). CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Teismas pažymi, kad žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo iÅ¡imčių, turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 str., 6.263 str. 2 d.).

Jo esmė ta, kad žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrÄ jį žalos dydį. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, jog Å¡iuo metu žemės sklypas dar nėra atsodintas. Tik tais atvejais, kuomet turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių faktinių iÅ¡laidų, žalos dydis gali bÅ«ti nustatomas skaičiavimo bÅ«du, t. y. apskaičiuojant, kokios sÄ naudos bÅ«tų atkuriant iki sugadinimo buvusiÄ objekto bÅ«klę.

Sprendžiant byloje pateiktÄ reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo dydžio buvo apklausti liudytojai. IeÅ¡kovės sÅ«nus D. D. nurodė, jog tuo metu buvo drėgna, nepaÅ¡alę, žemė minkÅ¡ta, todėl gyvÅ«nų kanopų įspaudos buvo labai gilios, kai kur siekė net 20 cm, kitur buvo mažesnės, apie 7 cm gylio. Nebuvo nei vieno kvadratinio metro kur nebÅ«tų iÅ¡minta. PrieÅ¡ tai iÅ¡tryptame plote buvo veja, kuri buvo apsėta žole, pjaunama žoliapjovė .Be to gyvÅ«nai aplaužė dvi obelis, dvi slyvas ir vienÄ vyÅ¡naitę.

Buvo nulaužtos pagrindinės jų apatinės Å¡akos, kurios derlingiausios. Po gyvulių iÅ¡mindžiojimo, suniokoto ploto nebegalima pjauti žoliapjove. Jo motina samdė kaimynÄ , kad žolę nupjautų su traktoriuku, o apie pasodintos žemės sklype medžius, jis nupjaudavo trimeriu. Dar ir dabar sklype yra likę kanopų įspaudai, kuriuose ir aplink juos apaugusi žole. Jis iÅ¡ pradžių bandė tartis su atsakovu, kad geranoriÅ¡kai iÅ¡spręstų kaip bus atlyginta padaryta žala, ar sutvarkytas suniokotas sklypas, tačiau atsakovas į tai net nekreipė dėmesio.

Tuomet jis kreipėsi į įvairias įmones, kurie galėtų padaryti sÄ matÄ , kiek kainuotų sklypo sutvarkymas, tačiau net sÄ matos sudarymas kainuoja nuo 500 iki 900 Eur, todėl nenorėdamas didinti iÅ¡laidų, jis surado UAB „Teritorijų tvarkymas“, kuriam nusiuntė sklypo fotonuotraukas, taip pat detaliai papasakojo, kas sklype padaryta, kokie augalai kieme. Sklypas buvo lygus, iÅ¡skyrus Å¡alia esančius Å¡laitus, kurie taip pat iÅ¡minti. Jo motina, ieÅ¡kovė B. D., Å¡iuo metu sutvarkyti sklypo negali, nes jos pajamos yra tik pensija.

Jis anksčiau ilgÄ laikÄ taip pat yra dirbęs apželdinimo darbų vykdytoju įmonėje AB „Požeminiai darbai“, todėl puikiai žino, kokie reikalingi darbai atlikti, kad sutvarkyti nuniokotÄ vejÄ . Pirmiausia reikės nupurkÅ¡ti herbicidais žolę, saugant, kad nepakenkti sodui, kurį reikės apdengti. Vėliau pakartotinai iÅ¡purkÅ¡ti, kad iÅ¡naikinti žolę. Tuomet reikės žemė frezuoti, likviduojant sausÄ Å¾olę, iÅ¡purenti, vėliau vėl frezuoti. Po to žemė turi bÅ«ti iÅ¡lyginama, reikalinga voluoti.

Žemę suvolavus reikės sėti žolę ir vėl antrÄ kartÄ voluoti, pritvirtinti žolę. Gali bÅ«ti reikalingas ir antras žolės sėjimas, nes sėklos lietaus gali bÅ«ti suneÅ¡amos į vienÄ vietÄ , kad visas plotas bÅ«tų užsėtas žole. Tuo tarpu atsakovo patektoje sÄ matoje nuslepiami tokia darbai kaip volavimas, kuris yra bÅ«tinas ir kuris yra vienas iÅ¡ brangesnių žolės sėjimo darbų. UAB „Teritorijų tvarkymas“ pateikta sÄ mata dar gali keistis į didesnę pusę, darbai neatpigs, nebent pabrangs.

Liudytojas UAB „Teritorijų tvarkymas“ direktorius M. M. apklaustas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad 2019 m. pabaigoje į juos kreipėsi B. D. giminaitis ir paprašė, kad padarytų sÄ matÄ , kiek reikėtų lėšų sutvarkyti gyvulių suniokotÄ 14 arų žemės sklypÄ . Jiems buvo atsiųstos nuotraukos, iÅ¡ kurių buvo matyti aplink namÄ visas sutryptas sklypas. Kadangi žemė buvo iÅ¡rausta kanopomis, reiktų ne į kiekvienÄ duobę užpilti žemių, nes tai bÅ«tų dar didesnės iÅ¡laidos, o visÄ jÄ iÅ¡lyginti, dar atvežti žemių, kad nebÅ«tų duobių.

Reiktų sklypÄ voluoti, užsėti žole, vėl voluoti. Kiek matė iÅ¡ nuotraukų, anksčiau žemės sklypas buvo tvarkingas, nuÅ¡ienautas, neapleistas, nebuvo atvykę apžiÅ«rėti į vietÄ . Jie apskaičiavo, jog 1 arui sutvarkyti reikalinga iÅ¡laidų, kurių įkainis- 250 Eur (jeigu užsakoma tvarkyti nuo 10 iki 30 arų, jei mažiau, tai įmonės įkainiai didesni), tai sudarytų 3500 Eur (14 arų),400-500 Eur transporto paslaugos, nes reiktų lengvojo sunkvežimio, kuriuo atsiveža mini traktoriukÄ , taip pat žemes veža savivarčiu sunkvežimiu.

Apskaičiavo, jog sklypo sutvarkymas užtruktų apie penkias dienas. Vykti ir parvykti atgal į namus reiktų kiekvienÄ dienÄ . Ä® transporto iÅ¡laidas įskaičiuotas kuras, technikos nusidėvėjimas. Be to reiktų nugenėti apie 30 procentų pažeisto sodo, kurio kaina bÅ«tų 400 Eur. Užsakovas pageidavo žemės sklypÄ atstatyti į pirminę padėtį. Lyginti tik duobutes bÅ«tų brangiau, nes 1 kv. metrui tenka apytiksliai po deÅ¡imt duobučių ir tai užtruktų net ilgiau. Atsakovas mano, kad ieÅ¡kovės pateikta žolės atsodinimo kaina yra neprotingo dydžio.

Jis teikė įrodymus į bylÄ , jog žolės atsodinimo kaina rinkoje svyruoja nuo 0,30 Eur už kv.m. iki 2 Eur už 1 kv.m. (1t., b.l.81-83) .Atsakovas taip pat pateikė UAB „Utenos Kasyba“ pateiktas darbų sÄ matas. Pagal vienÄ iÅ¡ atsakovo pateiktų darbų sÄ matÄ , kuria pakanka žole atsodinti tik iÅ¡tryptas žemės sklypo dalis ,sudaro 605 Eur su PVM (1 t., b.l.98) ir kitÄ sÄ matÄ , pagal kuriÄ nurodoma, jog iÅ¡ naujo pasodinti žolę visame ieÅ¡kovės sklype (skaičiuota aÅ¡tuoniems arams) kainuotų 994,62 Eur su PVM (1t., b.l.97).

Teismo posėdžio metu apklaustas UAB „Utenos Kasyba“ direktorius R. T. paaiÅ¡kino, jog prieÅ¡ pateikiant sÄ matÄ jis buvo nuvykęs apžiÅ«rėti žemės sklypo. Pateiktoje sÄ matoje įvertino ir volavimÄ . PaaiÅ¡kino, kad sklype ir taip daug nelygumų, ne tik dėl gyvulių įspaudų, kurios Å¡iuo metu yra prasilyginę dėl į jas patenkančios žolės. Sklype nebuvo specialiai daryta veja, tai buvo natÅ«raliai užaugusi žolė. PaaiÅ¡kino, jog matosi , kad anksčiau sklype buvo ir daržas ,kuris vėliau nebesodinant daržovių pralyginamas, užsėjama žole, kažkiek prasilygina ir pjaunama žolė .Jų bendrovėje 1 aro žolės atsodinimo kaina sudaro nuo 0,30 ct iki 1 Eur, jis net nežino tokių didelių kainų , kurios svyruotų nuo 2,5 iki 4 Eur.

Be to nurodė, kad jų bendrovės pateikta darbų sÄ mata ir taip padidinta apie 30 procentų dėl įvairių rizikų. Pravažiuodamas pro sklypÄ matė, kad Å¡iuo metu žolė viskÄ Å¾emės sklype atstatė. IeÅ¡kovė teigia, kad jos sklype buvo įrengta iÅ¡puoselėta veja. Lietuvių kalbos žodyne veja apibÅ«dinama kaip virÅ¡utinis žemės sluoksnis su žole, velėna. IÅ¡Â teisės aktuose bei teismų praktikoje formuluojamų apibrėžimų galima iÅ¡skirti tokius vejos požymius: specialiai suformuotas, žole ar pievele apželdintas, prižiÅ«rimas, kultÅ«rinę paskirtį turintis žemės pavirÅ¡ius. Specialistų veja arba gazonas apibÅ«dinamas kaip – žemės sklypas, dekoratyviniais tikslais apsėtas žolėmis, kurių miÅ¡inys dažniausiai imamas toks, kad iÅ¡augtų tankus žolynas ir susidarytų tvirta velėna.).Paprastai skiriamos trijų rÅ«Å¡ių vejos:

 dekoratyvinės, paprastos ir specialios. Dekoratyvinė veja – tai puoÅ¡ni, tolygiai žalios spalvos, labai tanki siauralapių žolių veja, kuria dažniausiai tik grožimės vaikščiodami takeliais. Ji nelabai atspari trypimui, reikalauja kruopščios priežiÅ«ros, tręšimo, laistymo, kovos su piktžolėmis, reguliaraus pjovimo. Paprasta veja turi bÅ«ti atspari trypimui. Čia sėjamos žolės kiek platesniais, Å¡iurkÅ¡tesniais lapais. JÄ galima rečiau Å¡ienauti, į kiekvienÄ Å¾ydintį augalÄ nežiÅ«rima kaip į prieÅ¡Ä .

Ten, kur veja bus smarkiau trypiama, galima įrengti kietÄ skaldos pagrindÄ . Tokia speciali veja nebijo net kartais pravažiuojančio automobilio ratų.   Byloje nėra neginčytinų įrodymų, jog ieÅ¡kovei priklausančiame žemės sklype buvo įrengta dekoratyvinė veja, kuri pagal vejų apibÅ«dinimus laikoma puoÅ¡nia, tolygiai žalios spalvos, labai tanki siauralapių žolių veja, kuria dažniausiai tik grožimės vaikščiodami takeliais . IeÅ¡kovės atstovė teigė, kad ji buvo natÅ«raliai sudygusi.

Apklaustas liudytojas D. D. teigė, jog prieÅ¡ kažkiek metų buvo pirkęs žolės miÅ¡inio ir jÄ sėjęs , tačiau tai nepatvirtina to fakto, kad vejÄ buvo įrengęs taip kaip jÄ planuoja atlikti UAB „Teritorijų tvarkymas‘“, be to tai nepaneigia fakto, kad jÄ galėjo atsėti tik toje vietoje kur anksčiau buvo auginamos daržovės , kÄ Ä¯vertino ir liudytojas R. T. apžiÅ«rėjęs sklypÄ . Jis teigė, jog sklypas nebuvo lygintas, žolė seniai nesėta, matosi daržų buvę vietos, mano, kad žolė buvo natÅ«raliai sudygusi.

IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktos UAB „Teritorijų tvarkymas“ sklypo sutvarkymo sÄ matos ir jos atstovo direktoriaus M. M. paaiÅ¡kinimo galima daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė siekia atstatyti ir įrengti bÅ«tent naujÄ vejÄ , nes numato nukasti dalį dirvožemio, viskÄ lyginti, atvežti juodžemio, voluoti, sėti žolę .Sutiktina, kad tokiu atveju ir tokios vejos darbų kaina yra daug didesnė. Civilinės atsakomybės, kaip turtinės prievolės, paskirtis kompensacinė, asmeniui, patyrusiam žalÄ , turi bÅ«ti visiÅ¡kai atlyginti patirti nuostoliai (CK 6.251 str. 1 d.).

Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis. ŽalÄ bÅ«tina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui bÅ«tų atlyginta tiek, kiek jis iÅ¡ tikrųjų prarado, t. y. jam turi bÅ«ti visiÅ¡kai atlyginti padaryti nuostoliai. Kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iÅ¡ dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, tuo atveju kai priteisiamas žalos atlyginimas virÅ¡ija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sÄ skaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).

Ä®vertinus byloje Å¡alių pateiktus įrodymus ir vadovaudamas teisingumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis ) teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti nuostolių suma už žolės atsodinimÄ yra per didelė atsižvelgiant į visos žemės sklypo vertę -547 Eur bei į tai, jog atsodinama žolė turėtų bÅ«ti ne pačiais didžiausiais kaÅ¡tais, o protingo dydžio iÅ¡laidomis, tuo labiau nesant neginčijamų įrodymų, kad žolė buvo ne natÅ«raliai sudygusi, o įrengta nauja veja.

UAB „Utenos Kasyba“ pateikta darbų sÄ mata -994,62 Eur su PVM naujos žolės pasodinimui visame ieÅ¡kovės sode (2t., b.l.97) , teismo nuomone, laikytina atitinkančia realiai patiriamas iÅ¡laidas, kurios užtikrintų , kad nukentėjusiajai (ieÅ¡kovei) bÅ«tų atlyginti dėl galvijų bandos iÅ¡tryptos namų valdos patirti nuostoliai. Ä® patirtÄ sÄ matÄ yra įtrauktas ir esamo grunto frezavimas, juodžemio iÅ¡lyginimas mechanizuotu bÅ«du, juodžemio paruoÅ¡imas vejai sėti mechanizuotu bÅ«du sėkla ir vejos sėjimas rankiniu bÅ«vu (2t. b.l.87).Atsižvelgiant į pateiktas fotonuotraukas, įvertinant liudytojo D.

D. parodymus, sutiktina, kad Å¡iuo atveju patekus į sklypÄ gana didelei gyvulių bandai sklypas buvo daug iÅ¡tryptas, todėl lyginti tik gyvulių kanopų įspaustų vietų nėra prasmės ir tai tinkamai neiÅ¡spręstų padarytos žalos atlyginimo klausimo. Tuo pačiu įvertintina ir tai, jog iÅ¡ apklaustų liudytojų parodymų (D. D., R. T.) žinoma, kad Å¡iuo metu žemės sklypas per tam tikrÄ laikÄ nuo įvykio yra natÅ«raliai atsistatęs, nes jis vėl pjaunamas ,nors ir kita technika, tačiau jau įspaustose gyvulių kanopomis vietose natÅ«raliai yra ataugusi žolė, o nupjauta į jas prikritusi (vietos lyginasi).

Taip pat pažymėtina, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis).

Taigi nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ interneto tinklapių laikytini viena iÅ¡ leistinų įrodinėjimo priemonių, todėl teismas taip pat įvertina ir atsakovo pateiktus įrodymus apie žolės sodinimo kainÄ rinkoje pagal internete skelbiamus žolės sodinimo skelbimus, kuriuose kaina svyruoja nuo 0,30 Eur už 1 kv.m. iki 2 Eur už 1 kv.m. Sprendžiant dėl nuostolių atlyginimo už iÅ¡laužytus vaismedžius įvertina tai, jog pagal liudytojo D. D. parodymus iÅ¡ dviejų slyvų, dviejų obelų ir vienos vyÅ¡nios, tik pastaroji buvo paÅ¡alinta.

Obelų ir slyvų buvo apgenėtos tik žemutinės Å¡akos, tačiau jos yra iÅ¡likę. VyÅ¡niÄ turėjo paÅ¡alinti, nes ji nuo gyvulių padarytos žalos nebeatsigavo. Duomenų paneigiančių Å¡iÄ aplinkybę nėra nustatyta. Atsižvelgiant į tai, iÅ¡ atsakovo priteistini nuostoliai ieÅ¡kovei už vyÅ¡nios, kuri po gyvÅ«nų padarytos žalos tapo nebetinkama naudoti ir buvo paÅ¡alinta, todėl priteistina ir dėl jos praradimo padaryta žala-20 Eur, kuri įvertintina pagal vieÅ¡ai skelbiamus duomenis apie jos rinkos vertę, jos amžių (apie 4 metus).

Kadangi kiti vaismedžiai (dvi obelys ir dvi slyvos) yra iÅ¡likusios, nėra duomenų kiek buvo iÅ¡pjauta jų Å¡akų, neaiÅ¡kus jų amžius ir tik liudytojo nurodytas jų spėjamas derlingumas, kokia situacija yra Å¡iuo metu, nes jos galėjo ataugti, todėl nuostoliai už juos iÅ¡ atsakovo nepriteistini. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus motyvus, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ atsakovo priteistina ieÅ¡kovės naudai 1014.62 Eur (994,62 Eur už žolės atsodinimÄ gyvulių iÅ¡tryptame 8 arų žemės sklype + 20 Eur už vyÅ¡niÄ ) patirtos žalos.

IÅ¡ atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2020 m. balandžio 2 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovė byloje yra sumokėjusi 135 Eur žyminio mokesčio, atstovavimo iÅ¡laidų – 800 Eur (1t.,b. l.4, 90-91). IÅ¡ viso – 935 Eur. Atsakovas iÅ¡ viso byloje patyrė 904 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (1 t., b.l.105-110,2 t. b.l.55-58). Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikÅ¡tų sÄ Å¾iningo bylinėjimosi iÅ¡laidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į Å¡alių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-274-1075/2019).

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, nors ieÅ¡kinio reikalavimai tenkinami iÅ¡ dalies, yra pagrindas nukrypti nuo bendrų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių ir ieÅ¡kovei priteisti visas jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovo (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Å iuo atveju atsižvelgtina į tai, kad ieÅ¡kovės kreipimÄ si į teismÄ lėmė atsakovo atlikti netoleruotini veiksmai dėl netinkamos gyvÅ«nų priežiÅ«ros, atsakovas visiÅ¡kai nesutiko atlyginti gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ , teigė, jog jam civilinė atsakomybė iÅ¡ viso neturėtų bÅ«ti taikoma, nes ieÅ¡kovės veiksmai sÄ lygojo žalos kilimÄ (tvoros neatvėrimas savo sklypo).

IeÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo visa apimtimi netenkinamas ne dėl to, kad Å¡i žala nebuvo padaryta, bet dėl to, kad jos dydžio klausimas yra vertinamasis, t. y. apskaičiuojant, kokios sÄ naudos bÅ«tų atkuriant iki sugadinimo buvusiÄ objekto bÅ«klę ir pasirinkus kitokį, nei siÅ«lomas ieÅ¡kovės žalos atlyginimo apskaičiavimo variantÄ . Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovei kilo žala, byloje buvo nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygos.

Teismas sprendžia, kad Å¡iuo konkrečiu atveju bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo priteisimas atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikÅ¡tų sÄ Å¾iningo bylinėjimosi iÅ¡laidų byloje paskirstymo, todėl atsakovui jo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų teismas nepriteisia. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteistinos jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str. 1 d.), kurias sudaro 30,00 Eur žyminis mokestis (nuo patenkintos dalies) ir 800 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato teisines paslaugas (CPK 98 str.1,2 d.) bei iÅ¡ atsakovo taip pat priteistina 34,20 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei ( CPK 88 str.1d.3 p. ).

Vadovaudamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-265, 270, straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kovės B. D. ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovo V. P., a.k (duomenys neskelbtini) , 1014,62 Eur (vienÄ tÅ«kstantį keturiolika eurų 62 ct) patirtos žalos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2020 m. balandžio 2 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 830,00 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus trisdeÅ¡imt eurų 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovės B.

D., a.k(duomenys neskelbtini) naudai. Priteisti iÅ¡ atsakovo V. P., a.k(duomenys neskelbtini) , 34,20 Eur (trisdeÅ¡imt keturis eurus 20 euro ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei. IÅ¡laidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , gavėjo įmonės kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660. Likusioje dalyje ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mus.

Teisėja Loreta Kukelkienė