ec098a30-aaca-4606-8438-6b87a1b80b3b · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                                                                                                                                                                           Civilinė byla Nr. e2A-657-210/2015                                                                          Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01046-2014-0                                                             Procesinio sprendimo kategorija 35.4.;99.1.;121.21. (S)                                                                               ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 21 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius,           teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo N. J. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-558-291/2015 pagal ieÅ¡kovo UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ ieÅ¡kinį atsakovui N. J. dėl skolos priteisimo, ir           n u s t a t ė:                                                                    I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ ieÅ¡kiniu kreipėsi į Å iaulių apylinkės teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo N. J. 126,44 Lt skolos už suvartotas gamtines dujas, 72,00 Lt žyminio mokesčio ir 5 % dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Atsakovas 2014-05-29 sumokėjo ieÅ¡kovui 126,44 Lt įsiskolinimÄ , tačiau liko skolingas 72 Lt ieÅ¡kovo sumokėto žyminio mokesčio, todėl ieÅ¡kovas pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį tik dėl žyminio mokesčio priteisimo.Atsakovas N. J. teismo posėdžio metu nesutiko su pareikÅ¡tu reikalavimu, bet žadėjo žyminį mokestį sumokėti.

                           II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apylinkės teismas 2015 m. kovo 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai.Priteisė iÅ¡ atsakovo N. J. ieÅ¡kovui UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ 20,85 Eur žyminį mokestį.Teismas nustatė, kad atsakovas pagal Gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 4.2 punktÄ Ä¯sipareigojo laiku ir teisingai, pagal skaitiklio rodmenis deklaruoti suvartotÄ dujų kiekį bei mokėti už suvartotas gamtines dujas.

Tačiau atsakovas, pažeisdamas sutarties įsipareigojimus, už gamtines dujas laiku nemokėjo. Skolos pagrindÄ sudarė pastovios kainos dalies nemokėjimas – 126,44 Lt. Atsakovas 2013-08-26, 2014-01-14 buvo įspėtas, kad sumokėtų susidariusiÄ skolÄ tačiau skolos už gamtines dujas nemokėjo, todėl ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dėl skolos priteisimo, 2014-04-028 priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieÅ¡kinys buvo tenkintas visiÅ¡kai.Byloje nustatyta, kad 2014 m. vasario 4 d. buvo sumokėtas 72 Lt žyminis mokestis, o 2014 m. gegužės 29 d. atsakovas sumokėjo savo 126,44 Lt įsiskolinimÄ ir liko skoloje 72 Lt ieÅ¡kovo sumokėto žyminio mokesčio.

Atsakovas įvykdydamas prievolę, dėl kurios buvo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinio reikalavimas teisme, pripažino ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir ginčo neliko, tačiau 72,00 Lt žyminis mokestis nebuvo sumokėtas, todėl ieÅ¡kovas prašė Å¡iÄ sumÄ priteisti iÅ¡ atsakovo.AB „Lietuvos dujos“ 2014 m. spalio 15 d. sudarė Ä®monės dalies pirkimo-pardavimo sutartį (toliau - Sutartis) su UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ (toliau – ieÅ¡kovas), kuriai vadovaudamasis CK 6.402 str., perleido, o ieÅ¡kovas nuosavybės teise įgijo ir priėmė iÅ¡ AB „Lietuvos dujos“ turtinį kompleksÄ (įmonės dalį), t. y. gamtinių dujų tiekimo veiklÄ su jai priskirtu turtu, teisėmis bei pareigomis.

Ä®monės dalies pirkimo-pardavimo sutartis patvirtinta notaro ir įregistruota Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre.Ä®gydamas AB „Lietuvos dujos“ įmonės dalį Sutarties pagrindu, t. y. perimdamas materialines subjektines teises ir pareigas, ieÅ¡kovas kartu perėmė ir teises bei pareigas susijusias su atsakovu. Atsakovui laiku nevykdant sutartinių prievolių, ieÅ¡kovas buvo priverstas kreiptis į teismÄ . Atsakovas, sumokėdamas skolÄ už gamtines dujas, jÄ pripažino, bet neatlygino ieÅ¡kovo sumokėto 72 Lt žyminio mokesčio, todėl Å¡iÄ sumÄ â€“ 20,85 Eur (72 Lt) teismas priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo.

                      III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas N. J. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti, priimti į bylÄ naujus įrodymus: pareiÅ¡kimÄ AB „Lietuvos dujos“ vadovui, 2014-06-16 mokėjimo nurodymÄ Nr. 06161331, bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo AB „Lietuvos dujos“ atsakovo N. J. ir valstybės naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pagal teismui pateiktus  dokumentus.Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1.

Apeliantas nurodo, kad ieÅ¡kovas reikalavimÄ dėl susidariusios 57,47 Eur (kas atitinka 126,44 Lt) skolos kildina iÅ¡ 2007-03-22 gamtinių dujų pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 40299764, kurios 23 punkte numatyta, kad „sutarties papildymai, pakeitimai ir priedai sudaromi raÅ¡tu ir patvirtinami Å¡alių paraÅ¡ais“. Tačiau apeliantas jokio pasiÅ«lymo keisti, derinti ar papildyti Sutarties nuostatas nei žodžiu, nei raÅ¡tu kaip tai numato Sutarties 23 p., nėra gavęs. Pabrėžia, kad vienaÅ¡aliÅ¡kas Sutarties nuostatų keitimas Sutartyje nėra numatytas.

IeÅ¡kovÄ yra informavęs apie nesutikimÄ su Sutarties pakeitimu ir toliau už sunaudotas dujas apeliantas moka sudarytos Sutarties sÄ lygomis bei mokėjimo metu galiojančiomis kainomis. Todėl apeliantas nesutinka su teismo argumentu, kad pažeisdamas sutarties įsipareigojimus, už gamtines dujas laiku atsakovas nemokėjo.

2. Apeliantas tvirtina, kad nepripažindamas skolos susidarymo fakto, skolÄ padengė siekdamas iÅ¡vengti priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ir niekada ieÅ¡kovo reikalavimo dėl 57,47 Eur (kas atitinka 126,44 Lt) skolos priteisimo nėra pripažinęs. Teismas neiÅ¡samiai iÅ¡tyrė įrodymus ir neiÅ¡nagrinėjo esminių tariamos skolos susiformavimo priežasčių. Aplinkybė, kad nėra raÅ¡ytinių įrodymų patvirtinančių, kad sutartis buvo keista, suponuoja iÅ¡vadÄ , jog Sutarties nuostatos pakeistos neteisėtai, dėl ko ir ieÅ¡kovo nurodoma skola, susidariusi už pastovios kainos dalies nemokėjimÄ , yra neteisėta ir nepagrįstÄ .

Kadangi Sutartyje nėra numatytos sÄ lygos dėl pastovios mokesčio dalies mokėjimo, todėl apeliantas įsitikinęs, kad mokėtinas mokestis priklauso tik nuo gautos paslaugos (dujų) kiekio. Todėl ieÅ¡kovo sutarties vienaÅ¡aliÅ¡kas pakeitimas yra nesuderinamas nei su LR Konstitucija, nei su bei LR Civilinio kodekso straipsnių nuostatomis bei pažeidžia bendruosius teisės principus. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados                    Apeliacinis skundas atmestinas.

           Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų. Apeliacinis skundas grindžiamas esminiu aspektu – dėl apelianto, kaip buitinio vartotojo, pareigos mokėti pastoviÄ jÄ gamtinių dujų tarifo dalį, kuri nėra numatyta Å¡alių sudarytoje Sutartyje.Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2007 m. kovo 22 d.

šalys sudarė gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl gamtinių dujų tiekimo adresu (duomenys neskelbtini), kuria buvo nustatyti ieškovo kaip tiekėjo ir apelianto kaip vartotojo šalių santykiai, įsipareigojimai, dujų apskaitos ir atsiskaitymo tvarka bei atsakomybė tiekiant ir vartojant gamtines dujas buitinėms reikmėms (8 b. l.). Ieškovas, įgydamas AB „Lietuvos dujos“ įmonės dalį Sutarties pagrindu, t. y. perimdamas materialines subjektines teises ir pareigas, kartu perėmė ir teises bei pareigas susijusias su atsakovu.

Byloje nėra ginčo, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso apeliantui. Pateikta skolos apskaičiavimo lentelė patvirtina, kad apelianto skola už gamtines dujas per laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. yra 57,47 Eur (kas atitinka 126,44 Lt) (10-14 b. l.). Kadangi 2014 m. gegužės 29 d. atsakovas ieÅ¡kovui padengė 126,44 Lt įsiskolinimÄ , pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieÅ¡kovui priteisė tik 20,85 Eur (kas atitinka 72 Lt) žyminio mokesčio.

Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimÄ tvirtindamas, kad skolÄ padengė siekdamas iÅ¡vengti priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ir niekada ieÅ¡kovo reikalavimo dėl 57,47 Eur (kas atitinka 126,44 Lt) skolos priteisimo nėra pripažinęs. Teigia, jog Å¡alių sudarytoje gamtinių dujų pirkimo–pardavimo Sutartyje nėra numatytos jo pareigos mokėti kitokius mokesčius, nei kad tik už suvartotas gamtines dujas, todėl jis neturi pareigos mokėti pastoviÄ jÄ dujų tarifo dalį. Dėl pareigos mokėti pastoviÄ jÄ dujų tarifo dalį Remiantis CK 6.383 straipsnio 1 dalimi pagal energijos (ar energijos iÅ¡teklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtÄ energijos tiekimo tinklÄ sutartyje nustatytos rÅ«Å¡ies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektÄ energijÄ sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumÄ bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumÄ .

Å alių 2007 m. kovo 22 d. sudaryta gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 40299764 yra energijos pirkimo–pardavimo, vieÅ¡oji ir kartu vartojimo sutartis (CK 6.383 str. 3 d., 4 d.), todėl vertinant Å¡alių sudarytos sutarties nuostatas, bÅ«tina atsižvelgti ir į nurodytas sutarčių rÅ«Å¡is reglamentuojančias CK nuostatas, tarp jų ir CK 6.161 straipsnio 4 dalies nuostatÄ , pagal kuriÄ vieÅ¡osiose sutartyse nustatomos prekių ir paslaugų kainos bei kitos sÄ lygos turi bÅ«ti vienodos visiems tos pačios kategorijos vartotojams, iÅ¡skyrus įstatymų numatytus atvejus.

Pagal CK nuostatas abonentas, kai jis yra fizinis asmuo, naudojantis energijÄ savo buitinėms reikmėms, gali naudoti tiek energijos, kiek jam reikia (CK 6.385 str. 3 d.). Abonentas moka už faktiÅ¡kai sunaudotÄ energijos kiekį pagal apskaitos prietaisų rodmenis, jei sutartis nenustato ko kita (CK 6.388 str. 1 d.). Energijos kaina (tarifai) nustatomi įstatymų nustatyta tvarka (CK 6.385 str. 4 d.). Nurodytų CK nuostatų analizė leidžia teigti, kad įprastai abonentas moka už faktiÅ¡kai sunaudotÄ energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, tačiau Å¡alys sutartyje gali susitarti ir dėl kitokios atsiskaitymo tvarkos.

Apelianto teigimu, Å¡alių sudarytoje gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nustatyta tokia apmokėjimo už suvartotas gamtines dujas tvarka, pagal kuriÄ apeliantas kaip vartotojas už suvartotas dujas turėjo mokėti kas mėnesį pagal dujų pristatymo vietoje įrengto skaitiklio rodmenis, t. y. Å¡alys buvo susitarusios, kad vartotojas sumoka tik už faktiÅ¡kai sunaudotÄ energijos kiekį pagal apskaitos prietaisų rodmenis, todėl apeliantas neturi pareigos mokėti kokius nors papildomus mokesčius, įskaitant ir pastoviÄ jÄ dujų tarifo dalį.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto pateiktu Å¡alių sudarytos gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutarties nuostatų aiÅ¡kinimu ir sprendžia, kad pagal Å¡alių sudarytÄ gamtinių dujų pirkimo–padavimo sutartį bei galiojantį specialiųjų teisinį gamtinių dujų pirkimo–pardavimo teisinių santykių reglamentavimÄ apeliantui atsirado pareiga mokėti pastoviÄ jÄ gamtinių dujų tarifo dalį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis CK 6.193 straipsnio nuostatomis sutartys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sÄ Å¾iningai, turi bÅ«ti atsižvelgiama į visų sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes.Pagal Å¡alių sudarytos sutarties 6 punkto nuostatas vartotojas įsipareigojo mokėti už suvartotas dujas kas mėnesį tiekėjo nustatytomis dujų kainomis, apie kurias tiekėjas pagal vartotojų grupes (pogrupius) įsipareigojo skelbti vieÅ¡ai įstatymų nustatyta tvarka ir terminais.

Taigi apeliantas už gamtines dujas įsipareigojo mokėti kas mėnesį pagal tiekėjo, t. y. ieÅ¡kovo nustatytas kainas, kurias ieÅ¡kovas nustato remdamasi galiojančiais teisės aktais. Tuo pačiu Å¡alys, vykdydamos jų sudarytÄ sutartį, įsipareigojo vadovautis ne tik jų sudaryta sutartimi, bet ir Gamtinių dujų įstatymo, Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklėmis, taip pat ir kitais teisės aktais ir pasiraÅ¡yta Sutartimi (sutarties 2 punktas). Taigi tiek ieÅ¡kovas, tiek ir apeliantas, vykdydami jų sudarytÄ gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutartį, įsipareigojo vadovautis ir kitais Å¡iuos santykius reglamentuojančiais teisės aktais.Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad gamtinių dujų pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuoja ne vien bendrosios CK normos, taikytinos visų rÅ«Å¡ių energijos pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams, tačiau ir specialiosios, t. y. dujų pirkimÄ â€“pardavimÄ reglamentuojančios teisės normos:

Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymas, Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2002 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 43 patvirtintos Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklės ir jų vėlesni pakeitimai, Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2008 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 4-89 patvirtintas gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinių sÄ lygų apraÅ¡as bei kiti poįstatyminiai teisės aktais.

Remdamasis specialiaisiais gamtinių dujų pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ buitinis vartotojas turi pareigÄ sumokėti už patiektas dujas ir suteiktas paslaugas. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ visiems buitiniams vartotojams nustatomas gamtinių dujų tarifas yra dvinaris, susidedantis iÅ¡ pastoviosios ir kintamosios dalies, ir jį sudaro prognozuojamų dujų (produkto), konkrečių perdavimo, skirstymo, laikymo, skystinimo, tiekimo kainų bei skirtumo tarp ankstesnio tarifų galiojimo laikotarpio prognozuotų ir faktinių dujų (produkto) kainų suma.

Pastovioji gamtinių dujų tarifo dalis nekinta priklausomai nuo mėnesyje esančių dienų skaičiaus, todėl ji yra pastovi kiekvienÄ mėnesį ir jos dydis yra nustatomas ieÅ¡kovo bei patvirtinamas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos. Be to, remiantis Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklėmis, dujų kiekio matavimo vienetas, perduodant, paskirstant, laikant ir tiekiant dujas, yra kubinis metras (m3) (minėtų taisyklių 123 punktas). IeÅ¡kovas, apeliantui nenutraukus su ieÅ¡kovu sudarytos gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutarties, privalo bÅ«ti nuolat pasirengęs užtikrinti patikimÄ , saugų dujų tiekimÄ iki apelianto dujų pristatymo vietos, o tokiam tikslui užtikrinti yra bÅ«tinas skirstomųjų ir magistralinių dujotiekio tinklų pralaidumo užtikrinimas (pajėgumų buitiniams vartotojams rezervavimas), ir Å¡ios iÅ¡laidos padengiamos per pastoviÄ jÄ gamtinių dujų tarifo (kainos) dalį.

Taigi, pastoviÄ jÄ gamtinių dujų tarifo dalį sudaro dujų tiekimo kaina, perdavimo kainos dalis už pajėgumus, t. y. galios (pralaidumo užtikrinimui) magistraliniuose dujotiekiuose rezervavimui. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl gamtinių dujų kainų sudedamųjų dalių, remiasi galiojančiais teisės aktais, kurių teisėtumo apeliantas neginčija. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiamas gamtinių dujų tarifo sudedamųjų dalių ir jų tinkamo apskaičiavimo klausimas, apeliantas neginčijo ieÅ¡kovo nustatytų ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintų dujų kainų, nekėlė jų teisėtumo ir pagrįstumo klausimo, neginčijo ieÅ¡kovo paskaičiuotos skolos dydžio.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojantį specialųjį teisinį reglamentavimÄ gamtinių dujų kaina gali bÅ«ti nustatyta ne vien tik pagal apskaitos prietaisų rodmenis, kad ieÅ¡kovo nustatoma dujų kaina susideda iÅ¡ dviejų sudėtinių dalių, t. y. iÅ¡ pastoviosios ir kintamosios dalies, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas pagal Å¡alių sudarytÄ gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutartį įsipareigojo kas mėnesį už gamtines dujas mokėti pagal ieÅ¡kovo nustatytas kainas, vykdydamas Å¡alių sudarytÄ sutartį vadovautis ir kitais Å¡iuos teisinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta apelianto pareigÄ mokėti ne tik kintamÄ gamtinių dujų tarifo dalį, kurios dydis priklauso nuo suvartoto gamtinių dujų kiekio, bet ir pastoviÄ jÄ gamtinių dujų tarifo dalį.

Todėl Å¡iuo atveju neteisus apeliantas apeliuodamas į vienaÅ¡aliÅ¡kÄ ieÅ¡kovo Sutarties nuostatų keitimÄ . Dėl ieÅ¡kinio pripažinimo apmokėjus skolÄ Apeliantas tvirtina, kad ieÅ¡kovo reikalavimo dėl 57,47 Eur (kas atitinka 126,44 Lt) skolos priteisimo niekada nepripažino, o skolÄ padengė tik siekdamas iÅ¡vengti priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Su tokia apelianto dėstoma pozicija nesutiktina. Teismas pagrįsta pripažįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad atsakovas sumokėdamas skolÄ už gamtines dujas ieÅ¡kovui, jÄ iÅ¡ esmės pripažino.

Å iuo atveju neteisus apeliantas teigdamas, kad skolÄ padengė tik siekdamas iÅ¡vengti priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. PrieÅ¡ingai, apeliantas 2014-06-23 pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl 2014 m. balandžio 28 d. sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo. Taigi, skolos sumokėjimo dienÄ priverstinės skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas dar nebuvo vykdomas. Teismui akivaizdu, kad bÅ«tent 2014-05-29 apelianto ieÅ¡kovui sumokėtas 57,47 Eur (kas atitinka 126,44 Lt) įsiskolinimas, vertintinas kaip skolinės prievolės ieÅ¡kovui pripažinimas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – pareiÅ¡kimÄ AB „Lietuvos dujos“ vadovui, 2014-06-16 mokėjimo nurodymÄ Nr. 06161331, kuriuos praÅ¡o prijungti prie bylos. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Tačiau apeliantas nenurodė, kokias aplinkybes pateikti duomenys gali patvirtinti ar paneigti, nenurodė CPK 314 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti priimti su apeliaciniu skundu teikiami nauji įrodymai. Ä®vertinus minėtÄ , apeliacinės instancijos teismas atsisako prijungti prie bylos atsakovo su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme Apeliacinės instancijos teismui Å¡alys nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinėje instancijoje, todėl jos nepriteistinos.

Å iaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .                                                                                                                                                     Teisėjas                                                                                 Vytautas Kursevičius                                                                                                                                                                                                                                                                       Â