Legislator Case Law & Legislation
ec091999-2a7f-473b-8e33-61aae2fbfb71 AI generated

Appeal court vacates lower court dismissal, ruling the case belongs in district court due to jurisdictional error.

Case Number ec091999-2a7f-473b-8e33-61aae2fbfb71
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The appeal court vacated the first-instance court's dismissal of the prosecutor's lawsuit regarding marital property division. The lower court incorrectly determined the case belonged to the district court, while the appellate court found the total claim amount exceeded the district court's jurisdictional limit. Consequently, the appeal court ordered the dismissal to be overturned and the case remanded for fresh consideration in the district court.

Legislator headnote

AI generated

CPK 33 str. 4 d.; CPK 137 str. 2 d. 2 p.: If a claim's total value exceeds the district court's jurisdictional limit, the case must be heard in the appeal court, and a dismissal based on the opposite finding is invalid.

Keywords

AI generated
civil procedure jurisdiction district court limits appeal court remand marital property division procedural dismissal error

Cited Legislation

AI generated
CPK 33 str. 4 d.
CPK 137 str. 2 d. 2 p.
CPK 329 str. 1 d.
CPK 337 str. 1 d. 3 p.
CPK 338 str.

Cited Case Law

AI generated
Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-311-464/2018
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405-687/2016

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2-1574-943/2020 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00169-2020-8 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.2.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 16 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovams S. J., G.

J., I. J., M. K. dėl santuokinio turto dalybų sutarties pripažinimo negaliojančia atsisakyta priimti, bylos nagrinėjime dalyvaujantis trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Žagarės regioninio parko direkcija, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroras, ginantis vieÅ¡Ä jį interesÄ , pateikė ieÅ¡kinį atsakovams S. J., G. J., I. J., M. K., kuriuo praÅ¡oma: 1.1. pripažinti negaliojančia 2019 m. spalio 8 d. sutuoktinių S. J. ir G.

J. turto pasidalijimo sutartį; 1.2. pripažinti negaliojančia 2020 m. gegužės 14 d. žemės sklypo ir sodo namelio pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp G. J. ir I. J.; 1.3. pripažinti negaliojančia 2019 m. spalio 2 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp S. J. ir M. K.; 1.4. taikyti restitucijÄ natÅ«ra: 1.4.1. įpareigoti G. J. asmenine nuosavybės teise jam atitekusį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inti S. J. ir laikyti šį turtÄ jos asmenine nuosavybe; 1.4.2.

įpareigoti I. J. asmenine nuosavybės teise įgytÄ turtÄ : pastatÄ â€“ sodo namelį ir žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾inti G. J. ir laikyti šį turtÄ sutuoktinių G. J. ir S. J. bendrÄ ja jungtine nuosavybe; 1.4.3. įpareigoti G. J. asmeninės nuosavybės teise jam atitekusį, santuokos metu įgytÄ turtÄ automobilį Seat Leon, grÄ Å¾inti bendraturtei S. J. ir laikyti šį turtÄ sutuoktinių S. J. ir G. J. bendrÄ ja jungtine nuosavybe; 1.4.4. įpareigoti M. K. nuosavybės teise įgytÄ turtÄ automobilį Toyota Yaris grÄ Å¾inti S. J.; 1.4.5.

įpareigoti S. J. grÄ Å¾inti G. J. 25 000 Eur; 1.4.6. įpareigoti S. J. M. K.grÄ Å¾inti 3 800 Eur. 1.4.7. įpareigoti I. J. G. J. grÄ Å¾inti 7 500 Eur. 1.5. Priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Å iaulių apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovo Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinį.

3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo keliamas ginčas dėl santuokinio turto dalybų sutarties pripažinimo negaliojančia yra kilęs iÅ¡ Å¡eimos teisinių santykių, reguliuojamų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos Å¡eimos teisės normomis. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimai atsakovams dėl sandorių negaliojimo ir restitucijos taikymo yra savarankiÅ¡ki ir gali bÅ«ti nagrinėjami atskirai pagal bendrÄ sias teismingumo taisykles. Teismas įvertinęs, kad taikant CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintÄ taisyklę, kiekvienas iÅ¡ reikalavimų atskirai galėtų bÅ«ti atskiro ieÅ¡kinio dalykas, sprendė, kad ieÅ¡kinio suma nustatytina atskirai pagal kiekvienÄ ieÅ¡kovo reikalavimÄ .

Pažymėjo, kad savarankiÅ¡kų reikalavimų sujungimas į vienÄ procesinį dokumentÄ â€“ ieÅ¡kinį, tokiu bÅ«du ieÅ¡kinio savarankiÅ¡kų reikalavimų sumų aritmetinei sudėčiai net nevirÅ¡ijant 40 000 Eur sumos, nekeičia bylos teismingumo.

4. Apibendrinęs nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ ir nustatytas aplinkybes teismas konstatavo, kad Å¡iuo atveju byla lieka teisminga apylinkės teismui, nes ginčas kilęs iÅ¡ Å¡eimos teisinių santykių, nei viena iÅ¡ praÅ¡omų priteisti sumų bei bendra ieÅ¡kinio suma nevirÅ¡ija 40 000 Eur ir tai nulemia bylos teismingumÄ Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių ar JoniÅ¡kio rÅ«mams. III. Atskirojo skundo argumentai 5. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroras, ginantis vieÅ¡Ä jį interesÄ , praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo spręsti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ .

6. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 6.1. Teismas netinkamai nustatė turto vertę, kas lėmė neteisingo sprendimo priėmimÄ . Viso turto vertė, dėl kurio pateiktas ieÅ¡kinys sudaro 43 800 Eur, o tai lemia bylos teismingumÄ apygardos teismui; 6.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovo reikalavimai atsakovams dėl sandorių negaliojimo yra savarankiÅ¡ki ir gali bÅ«ti nagrinėjami atskirai pagal bendrÄ sias teismingumo taisykles. 6.3. AnalogiÅ¡kas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys buvo priimtas ir iÅ¡nagrinėtas apygardos teisme, todėl remiantis teismų formuojamu precedentu privalėjo vadovautis ir pirmosios instancijos teismas, priėmęs skundžiamÄ nutartį.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 7. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti ieÅ¡kinį kaip neteismingÄ apygardos teismui, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau ir – CPK) 320, 338 straipsniai).

Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų. Dėl naujų įrodymų priėmimo 8. Apeliantas (ieškovas) po atskirojo skundo priėmimo ir perdavimo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, pateikė papildomus įrodymus – Valstybės įmonės „Registrų centras“ (toliau – VĮ „Registrų centras“) duomenis apie ginčijamu sutuoktinių turto pasidalijimo sandoriu perleistų nekilnojamojo turto objektų vidutinę rinkos vertę 2020 m. rugsėjo 17 d.

9. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustačius bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali bÅ«ti priimami nauji sužinoti, iÅ¡reikalauti įrodymai, jeigu Å¡alis Å¡ia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015, ir joje nurodytÄ praktikÄ ).

10. Atsižvelgus į tai, kad papildomai pateiktas įrodymas yra reikÅ¡mingas nustatant ieÅ¡kiniu keliamo turtinio reikalavimo sumÄ , kuri apsprendžia bylos teismingumÄ , teismas, siekdamas visapusiÅ¡kai įvertinti byloje kilusį ginÄÄ , priima ir su kita bylos medžiaga vertina ieÅ¡kovo papildomai pateiktÄ Ä¯rodymÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priėmus įrodymus atsakovų teisės bÅ«ti supažindintiems su Å¡iais dokumentais ir iÅ¡dėstyti savo nuomonę dėl jų nebus pažeistos, kadangi civilinėje byloje, kurioje kilo vertinamas ginčas, dar tik sprendžiamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimas.

Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo 11. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau teisė kreiptis į teismÄ turi bÅ«ti įgyvendinama laikantis įstatymų numatytos tvarkos. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iÅ¡ esminių sÄ lygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismÄ .

Teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , ex officio įvertina, ar reikalavimas reiÅ¡kiamas tam teismui ir ieÅ¡kinys paduotas nepažeidžiant rūšinio teismingumo taisyklių.

12. CPK IV skyriaus normos įtvirtina taisykles, pagal kurias nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Vadovaujantis CPK 26 straipsniu, galioja bendroji taisyklė, kad visas civilines bylas pirmÄ ja instancija nagrinėja apylinkės teismai, iÅ¡skyrus CPK numatytas iÅ¡imtis. CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieÅ¡kinio suma didesnė kaip 40 000 Eur, iÅ¡skyrus Å¡eimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavęs, kad ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamas reikalavimas kyla iÅ¡ Å¡eimos teisinių santykių, o ieÅ¡kiniu reiÅ¡kiami reikalavimai (nei kartu, nei atskirai), nevirÅ¡ija 40 000 Eur sumos ir gali bÅ«ti nagrinėjami atskirai pagal bendrÄ sias teismingumo taisykles, ieÅ¡kinį atsisakė priimti kaip neteismingÄ Å iaulių apygardos teismui CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu pagrindu.

14. Skundžiamos nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apeliacine tvarka įvertinęs teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai identifikavo teisinių santykių, iÅ¡ kurių kyla ginčas byloje, prigimtį ir dėl to klaidingai sprendė dėl ieÅ¡kinio teismingumo apylinkės teismui.

15. Nustatyta, kad ieÅ¡kiniu reikalaujama CK 6.66 straipsnio pagrindu pripažinti negaliojančiomis transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp S. J. ir M. K., sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, sudarytÄ tarp atsakovų S. J. ir G. J., bei vėliau G. J. ir I. J. sudarytÄ Å¾emės sklypo su sodo nameliu pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti restitucijÄ , įpareigojant sandorio Å¡alis grÄ Å¾inti sutartimis gautÄ turtÄ natÅ«ra.

16. Å eimos teisiniai santykiai – tai civiliniai teisiniai santykiai, susiklostantys tarp Å¡eimos narių ir kitų asmenų, kuriuos sieja giminystės ar kitokie ryÅ¡iai. Å eimos teisės normos reglamentuoja turtinius ir asmeninius neturtinius fizinių asmenų santykius, atsirandančius santuokos, bendro gyvenimo nesudarius santuokos (partnerystės), kraujo giminystės, įvaikinimo, globos ir rÅ«pybos, vaikų auklėjimo pagrindu. Taigi civilinės bylos priskyrimÄ Å¡eimos bylų kategorijai lemia civilinių teisinių santykių, iÅ¡ kurių yra kilęs Å¡alių ginčas, atsiradimo pagrindas, t. y.

Å¡ių santykių prigimtis. Kaip matyti iÅ¡ nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimų, byloje ginčas kilo ne dėl Å¡eimos turto padalinimo, o dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais prokurorui pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį vieÅ¡ajam interesui ginti. Nors sutuoktinių turto pasidalijimo sutartimi buvo padalintas sutuoktiniams priklausęs turtas, tačiau ieÅ¡kinys grindžiamas bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais ir siekiama sugrÄ Å¾inti turtÄ buvusiai turto savininkei, kad į grÄ Å¾intÄ turtÄ bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ieÅ¡kant neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ .

Todėl pripažintina, kad tarp Å¡alių ginčas pagal ieÅ¡kinyje suformuluotÄ pagrindÄ ir dalykÄ pirmosios instancijos teismo negalėjo bÅ«ti priskirtas bylų, kylančių iÅ¡ Å¡eimos teisinių santykių, kategorijai.

17. Sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo reikÅ¡minga ir ieÅ¡kinio suma, nuo kurios priklauso civilinės bylos teismingumas apylinkės ar apygardos teismui (CPK 26–27 straipsniai). IeÅ¡kiniu pripažinus sandorius negaliojančiais praÅ¡oma taikyti restitucijÄ bei įpareigoti bylos Å¡alis ginčijamais sandoriais gautÄ turtÄ grÄ Å¾inti natÅ«ra, t. y. yra pareikÅ¡ti turtinio pobÅ«džio reikalavimai, todėl nustatant teismingumÄ vertinama pareikÅ¡to ieÅ¡kinio suma.

18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad kiekvieno iš ieškinyje pareikštų reikalavimų suma turi būti vertinama atskirai/atsietai nuo kitų reikalavimų. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl nurodytos priežasties (t. y. kiekvieno reikalavimo vertinimas kaip neviršijančio 40 000 Eur) ieškinys savaime yra neteismingas apygardos teismui ir turi būti nagrinėjamas apylinkės teisme, teisiškai nepagrįsta.

19. IeÅ¡kinio suma nustatoma pagal CPK 85 straipsnyje įtvirtintas taisykles. Å ios teisės normos 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad jeigu ieÅ¡kinį sudaro keli savarankiÅ¡ki reikalavimai, ieÅ¡kinio suma, kartu lemianti ir tokio sudėtinio reikalavimo teismingumÄ , nustatoma pagal bendrÄ visų Å¡ių savarankiÅ¡kų reikalavimų sumÄ . Taigi, įstatymų leidėjas nei Å¡ioje normoje, nei CPK 27 straipsnio 1 punkte nenustatė jokių kitų papildomų sÄ lygų ginčo teismingumui įvertinti. Kitoks analizuojamos įstatymo normos aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarautų tiek CPK 136 straipsnio 1 dalyje numatytai ieÅ¡kovo teisei sujungti į vienÄ ieÅ¡kinį kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus, tiek ir dispozityvumo principui, užtikrinančiam, kad Å¡alys ir kiti proceso dalyviai laisvai disponuotų jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis), taigi, ir nuspręstų, ar savarankiÅ¡ki, bet tarpusavyje susiję reikalavimai turi bÅ«ti nagrinėjami vienoje ar keliose bylose.

20. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tarpusavio sÄ sajų buvimas, leidžiantis pagal CPK 136 straipsnio 1 dalį sujungti į vienÄ ieÅ¡kinį kelis reikalavimus, neinicijuojant kelių skirtingų procesų, gali bÅ«ti konstatuotas ir tuomet, kai savarankiÅ¡ki reikalavimai atsiranda iÅ¡ teisinių santykių, siejančių tas pačias Å¡alis, nepriklausomai nuo Å¡ių teisinių santykių pobÅ«džio skirtingumo ar atsiradimo pagrindo (reiÅ¡kiami turtiniai ir neturtiniai reikalavimai, arba reikalavimai, kildinami iÅ¡ delikto ir iÅ¡ prievolinių teisinių santykių ir pan.), taip pat nepriklausomai nuo to, kad skyrium nagrinėjami reikalavimai turėtų bÅ«ti reiÅ¡kiami skirtingiems teismams pagal rūšinį teismingumÄ .

Pastaroji situacija yra tiesiogiai sureguliuota įstatyme, nurodant, kad jeigu vienas iÅ¡ reikalavimų teismingas apygardos teismui, tai ieÅ¡kinys dėl visų reikalavimų nagrinėjamas apygardos teisme (CPK 33 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-311-464/2018). Be to, Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kai tos pačios Å¡alys vienu metu arba per trumpÄ laiko tarpÄ sudaro kelis sandorius (sutartis), susijusius su tuo pačiu sutarčių dalyku, Å¡ie sandoriai (sutartys) aiÅ¡kintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali bÅ«ti atskleista tikroji Å¡alių valia, iÅ¡reikÅ¡ta susitarimų visetu.

Tokiu atveju teismas turi tirti ir vertinti Å¡alių elgesį ir ketinimus kuriant įvairialypius sutartinius santykius, kokių tikslų jos siekė sudarydamos kelias sutartis ir kokius veiksmus atliko vykdydamos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405-687/2016). Å is tikslas – koncentruotai įvertinti sandorių teisėtumÄ , nebÅ«tų pasiektas ieÅ¡kovui reiÅ¡kiant atskirus reikalavimus dėl kiekvieno iÅ¡ sandorių pripažinimo negaliojančiu nurodytais pagrindais.

21. Minėta, kad bylos teismingumÄ lemia ieÅ¡kinio – vieno ar kelių susijusių jo reikalavimų – suma. Nagrinėjamu atveju apeliantas reiÅ¡kia reikalavimÄ atsakovams, kurių bendra suma sudaro 41 890 Eur (suma nustatyta remiantis ieÅ¡kinio padavimo metu byloje esančia informacija, vadovaujantis papildomai pateiktais VÄ® „Registrų centras“ duomenis apie ginčo turto vertę buvusiÄ ieÅ¡kinio priėmimo metu, nustatyta, kad ji sudarė 43 800 Eur, t. y. bet kokiu atveju ieÅ¡kinio suma lėmė jo teismingumÄ apygardos teismui), todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byla teisminga apylinkės teismui, yra nepagrįsta.

Dėl procesinės bylos baigties 22. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai kvalifikavo teisnius santykius iÅ¡ kurių kilo ginčas, netinkamai taikė ieÅ¡kinio teismingumÄ reglamentuojančias proceso teisės normas ir nepagrįstai atsisakė priimti apelianto ieÅ¡kinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , todėl skundžiama nutartis naikintina ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį panaikinti ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėja Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė