2023-03-15 Nr. AB-6003-3-62-3-01029-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-258-552/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01029-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas G. S. (toliau – pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas) nurodė, kad 2020 m. spalio 22 d. apie 08.35 val. į Pravieniškių PN-AK 2 sektoriaus 21 būrio 1 gyvenamąją patalpą įsiveržė „kareiviai“, kurie jį ir kitus nuteistuosius tampė, mušė rankomis bei guminėmis lazdomis, po to, be viršutinių rūbų ir basomis išvedė į kiemą ir pastatė prie sienos. Dėl tokių veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė fiziniais sužalojimais (jam buvo išmuštas priekinis dantis, nubrozdinta kairioji ranka), pareiškėjas jautė baimę.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti, nurodęs, kad 2020 m. spalio 22 d. nuo 08.15 val. iki 10.30 val. Pravieniškių PN-AK 2 sektoriaus 21 būrio gyvenamosiose patalpose buvo atlikta krata, nes pareigūnams kilo įtarimas, kad 21 būrio nuteistieji gadina pataisos įstaigos inventorių ir per languose esančius tarpus bando susisiekti su kituose lokaliniuose sektoriuose ne drausmės grupės laikymo sąlygomis bausmę atliekančiais nuteistaisiais, tokiu būdu bandant gauti jiems neleistinų daiktų (cigarečių, maisto produktų ir kita).

4. Atsakovo atstovas paaiškino, kad pareigūnai bandė įeiti į nuteistųjų gyvenamąsias patalpas, tačiau nuteistieji to padaryti neleido, nes jie fiziškai laikė kamerų duris. Į nuteistųjų gyvenamąsias patalpas pareigūnai užėjo tik panaudoję jėgą. Pareigūnams užėjus į 21 būrio 1 kamerą, jame buvę nuteistieji pradėjo garsiai šūkauti ir įžeidinėti pareigūnus. Nuteistiesiems buvo duotas nurodymas atsikelti iš lovos ir stoti prie sienos. Pareiškėjas nurodymą atsikelti įvykdė, tačiau stovėdamas prie sienos toliau įžeidinėjo pareigūnus. Pareiškėjas buvo įspėtas, kad prieš jį gali būti panaudota prievarta, tačiau pareiškėjas į tai nereagavo ir toliau įžeidinėjo pareigūnus, todėl vienas iš pareigūnų su skydu prirėmė pareiškėją prie sienos, tačiau pareiškėjas pradėjo muistytis, todėl pareigūnas užvedė pareiškėjo dešinę ranką už nugaros ir paguldė jį ant žemės. Pareiškėjas toliau nenurimo, todėl pareigūnas su skydu prirėmė pareiškėją prie žemės.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad prieš pareiškėją fizinė jėga buvo panaudota tik tiek , kiek to reikėjo teisėtų pareigūnų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui bei saugumui įgyvendinti, fizinė jėga prieš pareiškėją panaudota neperžengiant jos panaudojimo ribų. Pravieniškių PN-AK atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais padarė pareiškėjui neturtinės žalos, todėl jo skundas yra nepagrįstas.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. kovo 10 d. sprendimu pareiškėjo G. S. skundą atmetė.

7. Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo atsiliepime išdėstytas aplinkybes, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatas (11 str. 1 d., 2 d., 6 d.), konstatavo, kad pareiškėjas 2020 m. spalio 22 d. įvykio metu nevykdė Pravieniškių PN-AK pareigūnų reikalavimų, sulaikomas priešinosi, todėl Pravieniškių PN-AK pareigūnai turėjo teisę prieš pareiškėją panaudoti prievartą, kaip tai numatyta Įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 2 punkte.

8. Teismas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK 2 sektoriaus Specialiųjų priemonių panaudojimo prieš nuteistuosius atvejų teisėtumo patikrinimo komisijos 2020 m. lapkričio 16 d. tarnybinio tyrimo išvada Nr. 42-20178 „Dėl fizinės prievartos ir specialiosios priemonės panaudojimo prieš nuteistąjį G. S. ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus 2020 m. lapkričio 20 d. nutarimas „Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą“ patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmai prieš pareiškėją panaudojus fizinę prievartą ir specialiąją priemonę pripažinti teisėtais, Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmuose nenustatyta nusikalstamų veikų požymių, todėl teismas padarė išvadą, kad prieš pareiškėją fizinė prievarta ir specialioji priemonė panaudota pagrįstai ir teisėtai.

9. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, kad kratos metu jis prarado dantį, nurodė, jog 2020 m. spalio 22 d. apžiūros metu jokių objektyvių pareiškėjo sužalojimų nerasta, 2020 m. spalio 22 d. odontologei apžiūrėjus pareiškėją nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), dėl to galimas (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, kad išdėstytos aplinkybės neginčijamai leidžia daryti išvadą, kad 2020 m. spalio 22 d. įvykio metu panaudota fizinė jėga ir specialioji priemonė niekaip nėra susijusi su pareiškėjo (duomenys neskelbtini) problemomis. Teismas pripažino, kad pareiškėjas įvykio metu galėjo patirti fizinį skausmą, tačiau jis galėjo atsirasti ir dėl paties pareiškėjo netinkamo elgesio, nes pareiškėjas įvykio metu priešinosi, sulaikomas muistėsi.

10. Nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir žalos fakto, teismas pareiškėjo skundą atmetė.

III. 11. Pareiškėjas G. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

12. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė kviesti liudytojais Pravieniškių PN-AK darbuotojus, nors pareiškėjas teikė prašymą ir norėjo užduoti šiems asmenims klausimus, taip pat pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišsireikalavo vaizdo registratoriaus medžiagos.

13. Pareiškėjas teigia, kad liudytojų R. J. ir R. Z. parodymai yra suklastoti ir melagingi, taip pat yra melagingi D. R. parodymai, nes juose yra neatitikimų.

14. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

15. Pravieniškių PN-AK nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nešališkai ir išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK darbuotojų veiksmų, atlyginimo pagrįstumo ir teisėtumo.

17. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs neteisėtų veiksmų ir žalos fakto, pareiškėjo skundą atmetė.

18. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neiškvietė liudytojų ir neišreikalavo vaizdo medžiagos.

19. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

20. Dėl įrodymų vertinimo pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Nagrinėdami bylas teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.). ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas.

21. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina, kad teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų, be kita ko, ir liudytojų parodymų pakankamumo ir patikimumo. Taigi ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies, 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 2 dalies nuostatų sisteminis aiškinimas teismui nustato pareigą, prieš priimant byloje baigiamąjį teismo aktą, imtis įstatyme numatytų priemonių, kad būtų išaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, o jas nustatyti iš byloje surinktų leistinų įrodymų visumos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1445-756/2018).

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir vertindamas bylos duomenis aptartų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, t. y. pirmosios instancijos teismas vertino surinktų byloje įrodymų visumą. Vien tai, kad pareiškėjas kitaip vertina byloje esančius įrodymus ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reguliuojančias proceso teisės normas. Ginčo atveju bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjo situacija buvo išsamiai išnagrinėta, teismas rėmėsi byloje pateiktais įrodymais (be kita ko, tarnybiniais pranešimais), o pareiškėjo teiginiai, kad šie įrodymai yra suklastoti, nepagrįsti jokiais argumentais ir yra deklaratyvaus pobūdžio, pareiškėjas taip pat nenurodė, kokie yra prieštaravimai ir / ar neatitikimai pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose. Įvertinus Pravieniškių PN-AK pareigūnų tarnybinius pranešimus, matyti, kad juose nuosekliai ir išsamiai išdėstytos 2022 m. spalio 22 d. įvykio aplinkybės, teisėjų kolegija nenustatė jokių prieštaravimų ir / ar neatitikimų tarp pareigūnų tarnybinių pranešimų, kurie galėtų sukelti abejonių šių parodymų patikimumu. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje surinkta pakankamai medžiagos, kuri patvirtina, jog specialiosios priemonės prieš pareiškėją panaudotos teisėtai, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo išsireikalauti vaizdo registratorių medžiagą.

23. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą taip pat grindžia tuo, kad nebuvo iškviesti liudytojai, kuriems pareiškėjas norėjo užduoti klausimus. Pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad šioje byloje nagrinėjamas tik neturtinės žalos atlyginimo klausimas, prašymo apklausti liudytojus netenkino. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo nurodytų asmenų, kuriuos jis teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme pageidavo apklausti kaip liudytojus, parodymai yra išdėstyti raštu, kaip minėta, byloje nenustatyta jokių prieštaravimų tarp tarnybinių pranešimų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą iškviesti liudytojus.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai; priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; teisės pažeidėjo kaltė; teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.246 str. – 6.249 str.). Nagrinėjamu atveju nenustačius visų būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų valstybės atsakomybė negalima.

25. Apibendrinant šioje byloje nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl ginčo, pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos byloje nustatytais faktais ir surinktų įrodymų visetu, padarytos išsamiai ir visapusiškai įvertinus tiek pareiškėjo skunde ir teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, tiek atsakovo atstovo atsikirtimus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius