ec05549c-e7cb-4f7d-8d6c-697ef10acb5a · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr I-/200m

Administracinė

byla Nr. I-548-583/2010 m.                                                  Â

           Â

Proceso Nr. 3-63-3-00370-2010-8 (S)

Procesinio sprendimo kategorija 24; 63.3.1; 73

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. gegužės 25 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, susipažinęs su pareiÅ¡kėjo V. M. skundu atsakovui R. V., Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui dėl 2010 m. gegužės 6 d. raÅ¡to Nr.(3.3)-SR-1557 panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir raÅ¡ytinio proceso tvarka spręsdamas skundo priėmimo klausimÄ , n u s t a t ė :

           pareiÅ¡kėjas V.M. skundu nurodo, kad 2005-04-28 su atsakovu Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) sudarė Nuolatinės antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartį Nr.2, kurios 1.1 punktu įsipareigojo pagal Tarnybos sprendimus nuolat teikti antrinę teisinę pagalbÄ civilinės teisės srityje, o Å¡ios sutarties 2.1.2 punkte numatyta, kad jis turi teisę kartÄ per 12 mėnesių gauti 28 kalendorines dienas atostogų, kurių metu mokamas užmokestis kaip ir už tÄ laikotarpį, kai advokatas teikė antrinę teisinę pagalbÄ .

Toliau Å¡iame sutarties punkte nurodoma, kad advokatui atostogos suteikiamos su tarnyba iÅ¡ anksto suderintu laiku ir tik, jeigu yra kitas advokatas, nuolat teikiantis antrinę teisinę pagalbÄ , kuris pavaduos advokatÄ , tačiau Å¡is atostogų suteikimo bei pavaduojančio advokato paskyrimo klausimas neiÅ¡spręstas.  Per visÄ darbo laikotarpį, atostogų metu prireikus dalyvaudavo posėdžiuose, skubiais atvejais ruoÅ¡davo procesinius dokumentus, o už atostogų metu dirbtas dienas Tarnybai neprieÅ¡taraujant, nedirbdavo kitu laikotarpiu.

Apie tai, kad atostogų (2009-07-01 – 2009-07-16) metu dirbo 2 dienas ir jis prasitęsė atostogas, raÅ¡tu informavo TarnybÄ ir jokių priekaiÅ¡tų nesulaukė. Taip pat ir 2009-10-01 – 2009-10-15 atostogų metu dirbo 5 dienas, o tarnybÄ informavo, kad prasitęs atostogas kitu laiku. 2010-03-31 Tarnybai pateikė praneÅ¡imÄ , jog nori pasinaudoti likusiomis dienomis kasmetinių atostogų, tačiau vėl realiai pasinaudojo tik 3 dienomis. 2010-05-06 gavo raÅ¡tÄ , kuriuo Tarnybos direktorius R.V. konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡eidamas atostogų neperdavė pavaduojančiam advokatui savo reikalų, neatsiÅ¡aukdamas iÅ¡ atostogų bei kasmetinių atostogų metu teikdamas antrinės teisinės paslaugas netinkamais vykdė sudarytos sutarties sÄ lygas bei įspėjo apie galimÄ sutarties nutraukimÄ .

PareiÅ¡kėjas teigia, jog Tarnyba privalo reguliuoti advokato darbo krÅ«vį, suteikiant apmokamas atostogas, paskirti kitÄ , nuolat teikianti antrinę teisinę pagalbÄ advokatÄ , kuris privalėtų pavaduoti atostogų metu, tačiau Å¡ių įsipareigojimų nevykdė. Tokie atsakovo veiksmai - 2010-05-06 raÅ¡tas Nr. (3.3)-SR-1557, su tokiu sutarties sÄ lygų vykdymo vertinimu yra neteisėti ir nepagrįsti.            PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad Tarnyba įpareigotina teisiÅ¡kai tinkamu bÅ«du sureguliuoti atostogų advokatams suteikimo tvarkÄ , nes netgi jei advokatams nebus suteikiamos kasmetinės atostogos, teisė gauti laikÄ darbingumui atstatyti advokatams vis tiek iÅ¡liks, todėl iÅ¡liks ir problema, kas ir kokiu bÅ«du privalo pakeisti advokatÄ jo atostogų metu.

           Šių ir skunde išsamiau išdėstytų motyvų pagrindu pareiškėjas teismo prašo:

1. panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus R. V. 2010-05-06 raÅ¡tÄ Nr. (3.3.)-SR-1557 „Dėl infor­macijos pateikimo", kuriuo konstatuojama, jog V.M. netinkamai vykdo sutarties, sudarytos 2005- 04-28 tarp Klaipėdos VGTP tarnybos ir V.M., 2.2.2. punktÄ ir įspėjamas dėl galimo Å¡ios sutarties vienaÅ¡aliÅ¡ko nutraukimo;

2. įpareigoti Klaipėdos VGTP tarnybos direktorių R. V. priimti individualų teisės aktÄ - nustatyti advokatams, sudariusiems sutartis dėl Nuolatinio antrinės teisinės pagal­bos teikimo, atostogų (apmokamų ar neapmokamų) suteikimo, savo įsipareigojimų pagal sutartį atostogų metu vykdymo, tvarkÄ ir sÄ lygas.

PareiÅ¡kėjo skundÄ atsisakytina priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Â

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytos bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai, tarp jų – dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Individualaus administracinio akto turinio bendruosius reikalavimus nustato Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis, pagal kurį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (8 straipsnio 1 dalis); individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (8 straipsnio 2 dalis); turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu (8 straipsnio 3 dalis). Apibendrinant pabrėžtina, kad teisės aktas – tai valstybės institucijų, įstaigų, tarnybų, pareigūnų tam tikra tvarka priimtas oficialus rašytinis dokumentas, kuriame suformuluojama privaloma elgesio taisyklė, nustatanti visuomeninio santykio dalyviams teises ir pareigas.

Kaip matyti iš pareiškėjo ginčijamo 2010 m. gegužės 6 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos rašto Nr. (3.3)-SR-1557 turinio, šiame rašte nėra suformuota jokių privalomojo elgesio taisyklių individualiai neapibrėžtai asmenų grupei, konkrečiam subjektui ar apibrėžtai subjektų grupei, nėra nustatyta kam nors privalomų vykdyti pareigų ar suteikta teisių. Advokatui

V. M. teikiamame raÅ¡te yra pateikiama informacija, kuri taip įvardijama ir pačiame raÅ¡te, dėl 2005 m. balandžio 28 d. Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutarties sÄ lygų vykdymo ir pareiÅ¡kėjas informuojamas dėl galimų tarnybos veiksmų jam netinkamai vykdant sutarties sÄ lygas. Taigi iÅ¡ raÅ¡to turinio matyti, kad atsakovas jokių privalomo pobÅ«džio sprendimų pareiÅ¡kėjo atžvilgiu ginčijamame raÅ¡te neįtvirtino, raÅ¡tas taip pat neatitinka ir VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytų bÅ«tinųjų individualaus administracinio akto turinio bendrųjų reikalavimų. Taigi, 2010 m. gegužės 6 d. raÅ¡tas Nr. (3.3)-SR-1557 negali bÅ«ti laikomas individualiu ar norminiu teisės aktu, nes pareiÅ¡kėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių. Bylos nagrinėjimo dalyku negali bÅ«ti atsakovo iÅ¡dėstyta pozicija dėl sutarties sÄ lygų laikymosi, kol atsakovas konkrečiu administraciniu aktu nepakeitė teisinių santykių susijusių su pareiÅ¡kėjo teisių ir pareigų turiniu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (ABTÄ® 13 straipsnis) dėl ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalies ir 15 straipsnio aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ginčo administracinėje byloje objektu gali bÅ«ti administracinis aktas, kuris nustato suinteresuotam asmeniui atitinkamas teises ir pareigas, sukelia konkrečias teisines pasekmes. Tuo atveju, jei skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali bÅ«ti ginčo administraciniame teisme objektu, skundÄ galima atsisakyti priimti nagrinėti, kaip nepriskirtinÄ administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis

nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse

bylose Nr. AS146–201/2009, Nr. AS438-135/2009, AS502–466/2009, AS556-615/2009, AS143-290/2010). Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, cituojamÄ pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimÄ atsisakytina priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Â

PareiÅ¡kėjas ginčydamas ir praÅ¡ydamas panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus pasiraÅ¡ytÄ 2010 m. gegužės 6 d. raÅ¡tÄ Nr. (3.3.)-SR-1557 „Dėl infor­macijos pateikimo" reiÅ¡kia ir iÅ¡vestinį reikalavimÄ â€“ įpareigoti Klaipėdos VGTP tarnybos direktorių R. V. priimti individualų teisės aktÄ - nustatyti advokatams, sudariusiems sutartis dėl Nuolatinio antrinės teisinės pagal­bos teikimo, atostogų (apmokamų ar neapmokamų) suteikimo, savo įsipareigojimų pagal sutartį atostogų metu vykdymo, tvarkÄ ir sÄ lygas (taip skunde). Å is reikalavimas kaip jau minėta yra iÅ¡vestinis reikalavimas ir negali bÅ«ti savarankiÅ¡ku skundo nagrinėjimo dalyku.

Be to vertinant ar reiÅ¡kiamas reikalavimas gali bÅ«ti savarankiÅ¡ku skundo nagrinėjimo dalyku bÅ«tina pažymėti, kad Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartÄ yra konstatavęs ir tai, jog konstitucinis valdžių padalijimo principas reiÅ¡kia, kad įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios yra atskirtos, pakankamai savarankiÅ¡kos; tarp jų turi bÅ«ti pusiausvyra; kiekviena valdžios institucija turi jos paskirtį atitinkančiÄ kompetencijÄ , kurios konkretus turinys priklauso nuo to, kokiai valstybės valdžiai Å¡i institucija priklauso, nuo jos vietos tarp kitų valstybės valdžios institucijų bei įgaliojimų santykio su kitų valstybės valdžios institucijų įgaliojimais; Konstitucijoje tiesiogiai nustačius tam tikros valstybės valdžios institucijos įgaliojimus, viena valstybės valdžios institucija negali iÅ¡ kitos perimti tokių įgaliojimų, jų perduoti kitai valstybės valdžios

institucijai ar atsisakyti; tokie įgaliojimai negali bÅ«ti pakeisti ar apriboti įstatymu (Konstitucinio Teismo interÂ

alia 2002 m. sausio 14 d., 2002 m. kovo 5 d., 2002  m. balandžio 23 d., 2002 m. liepos 11 d., 2002 m. gruodžio 24  d., 2004 m. gegužės 13 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. birželio 6 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimai).

Ä®vertinus keliamo klausimo dėl įpareigojimo atsakovÄ priimti individualų aktÄ prigimtį, akivaizdu, kad tai yra susiję su antrinės teisinės pagalbos teikimo administravimu ir Å¡i kompetencija tiesiogiai yra priskirta Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Todėl pirmiausia dėl pareiÅ¡kėjo keliamo klausimo reglamentavimo bÅ«tinybės ir individualaus ar norminio administracinio akto priėmimo, pareiÅ¡kėjas tokį reikalavimÄ turėtų pareikÅ¡ti atsakovui, o tik po kai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pasisakys dėl Å¡io teisinio reglamentavimo, atitinkamai ginčyti atsakovo aktÄ ar veiksmus. Â

Kaip jau minėta Å¡ioje nutartyje, cituojant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , pagal ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalies ir 15 straipsnio nuostatas, ginčo administracinėje byloje objektu gali bÅ«ti administracinis aktas, kuris nustato suinteresuotam asmeniui atitinkamas teises ir pareigas, sukelia konkrečias teisines pasekmes. IÅ¡ skundo turinio akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas nesikreipė į pareiÅ¡kėjÄ dėl individualaus administracinio ar norminio akto priėmimo nustatant advokatams, sudariusiems sutartis dėl Nuolatinio antrinės teisinės pagal­bos teikimo sutartis, atostogų (apmokamų ar neapmokamų) suteikimo, įsipareigojimų pagal sutartį atostogų metu vykdymo, tvarkÄ ir sÄ lygas. Todėl nėra kilęs ir pats ginčas nagrinėtinas teisme, nes ginčas galimas tik pareiÅ¡kėjui kreipusis dėl

klausimo išsprendimo ir atsakovui atitinkamu administraciniu aktu  išsprendus (neišsprendus per įstatymo

nustatytÄ terminÄ ) pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ . BÅ«tent Å¡is atsakovo priimtas aktas (arba neveikimas) gali bÅ«ti skundo nagrinėjimo dalyku.  Â

Konstatavus, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ dėl atsakovo akto ir veiksmų, kurie, kaip buvo aptarta anksčiau, negali bÅ«ti skundo nagrinėjimo dalyku ir yra nenagrinėtini teismų, pareiÅ¡kėjo skundÄ atsisakytina priimti vadovaujantis ABTÄ® 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Atsisakius priimti skundÄ kaip nenagrinėtinÄ teismų, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimas nesprendžiamas, nes reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas galimas tik priėmus skundÄ nagrinėti (ABTÄ® 71 straipsnio 3 dalis).  Â

Atsisakius priimti skundÄ , pareiÅ¡kėjai grÄ Å¾intinas sumokėtas 100 litų žyminis mokestis (ABTÄ® 42 straipsnio 1 dalie 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 105 - 106 straipsniais, n u t a r ė:

pareiÅ¡kėjo V. M. skundÄ atsakovui R. V., Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui dėl 2010 m. gegužės 6 d. raÅ¡to Nr. (3.3)-SR- 1557 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, atsisakyti priimti.Â

           PareiÅ¡kėjui V. M. grÄ Å¾inti 2010 m. gegužės

18 d. mokėjimo nurodymu AB SEB banko H.Manto skyriuje sumokėtÄ 100 (vienÄ Å¡imtÄ ) litų žyminį mokestį.

Ä®siteisėjus teismo nutarčiai, skundÄ su priedais grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjui.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuoraÅ¡o gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirÄ jį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ .

          Â

Teisėjas                                                                                                         Remigijus

Arminas