ec05479d-caeb-4fb4-bf85-84cbebad22e5 · Å iaulių apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2YT-535-287/2019 Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00786-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.7; 2.4.2.1; 2.4.2.9.1; 3.2.3.1; 3.2.3.8; 3.2.6.5; 3.4.5.1. (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 6 d. Pakruojis Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mų teisėja Rima Razumienė, sekretoriaujant Janinai Juozaitienei, dalyvaujant: pareiÅ¡kėjai S. D. ir jos atstovui advokatui Anatolijui Å ichovcovui, suinteresuotam asmeniui K. A., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos S. D. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui ir K.

A. dėl turinčio juridinę reikÅ¡mę fakto – turto pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe nustatymo. Teismas nustatė: PareiÅ¡kėja S. D. 2018 m. lapkričio 3 d. pareiÅ¡kimu kreipėsi į Å iaulių apylinkės teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ â€“ pripažinti, kad nekilnojamas turtas, registruotas R. A. vardu buvo įgytas jiems vedant bendrÄ Å«kį ir gyvenant faktinėje santuokoje nuo 1989 metų iki jo mirties – 2008 m. liepos 4 d., ir priklauso jiems lygiomis dalimis – po 1/2 dalį.

PareiÅ¡kime S. D. nurodė, kad jos sutuoktinis V. D. nuolat girtavo, smurtaudavo. Jis buvo žiauraus bÅ«do, neiÅ¡tikimas. Dėl Å¡ių priežasčių santuoka su juo buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) R. A., kurį ji pažinojo dar nuo 1970 metų, santuokÄ su žmona nutraukė (duomenys neskelbtini). Su R. A. kartu pradėjo gyventi nuo 1989 metų. Gyveno (duomenys neskelbtini), po to (duomenys neskelbtini). Gyveno faktinėje santuokoje, vedė bendrÄ Å«kį. Santuokos sudarę nebuvo. R. A. dirbo (duomenys neskelbtini).

Ä®monė jam leido iÅ¡sipirkti butÄ , kuriame jie gyveno. 1992 m. vasario mėnesį R. A. sumokėjo (duomenys neskelbtini) 270 rublių už paslaugas perkant butÄ . Kvitas (duomenys neskelbtini). 1992 m. balandžio 7 d. Taupomasis bankas iÅ¡ R. A. sÄ skaitos nurašė (duomenys neskelbtini) už butÄ 9959 rublius (1992-04-07 atžyma „Taupomojoje knygelėje“, sÄ skaita Nr. J-9845, „PraneÅ¡imas apie nuraÅ¡ymÄ iÅ¡ nebalansinės sÄ skaitos Nr. J-9845). 1992 m. birželio 3 d. (duomenys neskelbtini) su R.

A. sudarė sutartį, pagal kuriÄ : (duomenys neskelbtini) pardavė jam butÄ , kurio bendras plotas 47,93 kv. m„ ir 5,94 kv. m. Å«kinio pastato, bei 20,48 kv. m. Å«kinio pastato už 11341,95 rublių. R. A. įmokėjo 1383,16 rub. į (duomenys neskelbtini) sÄ skaitÄ Pakruojo taupomojo banko skyrių grynais pinigais, valstybinėmis vienkartinėmis iÅ¡mokomis bei tikslinėmis kompensacijomis – 9958,79 rub. 1383,16 rublių bei 270 rublių jie sumokėjo iÅ¡ pasiskolintų iÅ¡ E. J. 1000 rublių, bei iÅ¡ jų bendrų asmeninių lėšų. 1993 metais iÅ¡ bendrų lėšų jie įstiklino balkonÄ .

BalkonÄ Ä¯stiklinti jiems padėjo D. sÅ«nus D. D.. Kadangi namas, kuriame jie gyveno, buvo senos statybos, t. y., nebuvo vandentiekio, kanalizacijos, todėl nebuvo tualeto ir vonios. Apie 2000 metus iÅ¡ bendrų lėšų bute jie atitvėrė patalpÄ , kurioje įrengė voniÄ , tualetÄ , pravedė bei įrengė kanalizacijÄ , vandentiekį. Garaže atliko remontÄ : kadangi garažo grindys nebuvo sutvarkytos, ji nusipirko plyteles, ir jomis iÅ¡klojo garaÅ¾Ä . Plytelių pirkimo kvitas neiÅ¡liko. Kadangi gyveno faktinėje santuokoje, vedė bendrÄ Å«kį, visus buto remontus, rekonstrukcijas darė iÅ¡ bendrų lėšų, todėl jai turi priklausyti ir ne mažiau 1/2 buto dalies. 2008 m. liepos 4 d.

R. A., su kuriuo faktinėje santuokoje jie pragyveno beveik 20 metų, mirė. Ji liko gyventi jo vardu registruotame bute, mokėjo mokesčius. PareiÅ¡kėja S. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 1989 m. atsikraustė gyventi pas R. A.. Bendrai su juo vedė Å«kį, kartu laikė pinigus. 1991 – 1992 metais, kai vyko privatizacija, už čekius iÅ¡sipirko butÄ . R. A. savo investiciniais čekiais sumokėjo už butÄ , o ji iÅ¡ E. J. pasiskolino 1000 rublių ir jie sumokėjo (duomenys neskelbtini) už butÄ .

Po to ji pardavė savo akcijas ir atidavė pinigus E. J.. Abu pasidarė bute remontÄ : susidėjo langus, įsistiklino balkonÄ , suklijavo tapetus, įsivedė vandentiekį, įsirengė voniÄ ir kriauklę, nusipirko boilerį. Namo gyventojai bendromis lėšomis pasikeitė namo stogÄ . Ji savo lėšomis malkinėje susidėjo grindų plyteles. R. A. mirus, jį palaidojo savo lėšomis. R. A. sÅ«nui nepranešė, nes nežinojo kur jis gyvena. Po R. A. mirties bute vėl darė remontus, vėl tvarkė stogÄ , nes bėgo.

Dar gyvas bÅ«damas R. A. buvo sakęs, kad reikia sutvarkyti buto dokumentus, bet nesutvarkė. Iki 1989 m. ji gyveno su vyru, netoli nuo dabartinio buto esančiame name, (duomenys neskelbtini). R. A. buvo gavęs butÄ kartu su žmona, bet vėliau su žmona iÅ¡siskyrė ir liko bute gyventi vienas. Jos buvusiame bute liko gyventi jos buvęs vyras su vaikais. Po vyro mirties butÄ paveldėjo vaikai. Po skyrybų su D., 1992 metais ji deklaravo gyvenamÄ vietÄ R. A. bute. Mano, kad prie buto pirkimo prisidėjo pinigais, kuriuos pasiskolino iÅ¡ E. J., nes vėliau pardavusi akcijas, iÅ¡ tų pinigų atidavė skolÄ .

Kiek gavo už akcijas – nepamena, bet žino, kad kažkiek dar trÅ«ko, tai skolinosi iÅ¡ savo Å¡eimos. Už iÅ¡perkamÄ butÄ mokėjo R. A. investiciniais čekiais ir 1380 rublių. Nuo 1990 m. ji buvo registruota darbo biržoje ir dirbdavo ten kur siųsdavo. Dirbdavo pas Å«kininkus, pastovaus darbo neturėjo, kurį laikÄ augino pažįstamos moters vaikÄ , ravėdavo daržus. Nuo 1968 m. iki 1990 m. dirbo valgykloje. Dabar jau yra pensininkė. R. A. mirė (duomenys neskelbtini) ir iki tol jie visÄ tÄ laikÄ gyveno kaip Å¡eima, tik neįforminę santuokos.

R. A. su savo sÅ«numi nebendravo. Ji turi du vaikus, kurie jai padeda – padėjo ir langus sudėti. Ji moka už šį butÄ visus mokesčius. Ä® teismÄ kreipėsi, nes pradėjo bijoti, kad bus iÅ¡mesta iÅ¡ namų. Nežino ar po R. A. mirties kas kreipėsi į notarÄ . Žino, kad butas registruotas A. vardu. Suinteresuotas asmuo K. A. per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikė. Suinteresuotas asmuo K. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su pareiÅ¡kimu iÅ¡ dalies, nes mano, kad ½ R.

A. turto turi priklausyti jam. Tėvas žinojo, kur jis su mama gyvena. Mama su tėvu iÅ¡siskyrė (duomenys neskelbtini) Tėvai tame bute bÅ«tų gyvenę per pusę, bet mama nusprendė iÅ¡važiuoti ir apsigyventi (duomenys neskelbtini) Su tėvu nebendravo, yra gavęs tik vienÄ atvirutę. Kad tėvas mirė – nežinojo, sužinojo tik gavęs pareiÅ¡kimÄ iÅ¡ teismo. Nežinojo, su kuo tėvas bendravo ir gyveno, tačiau tiki D. parodymais, tiki, kad tėvas gyveno su D., nes jÄ prisimena iÅ¡ vaikystės. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriuo prašė pareiÅ¡kėjos S. D. pareiÅ¡kimo netenkinti, kaip nepagrįsto.

Atsiliepime nurodė, kad pagal įstatymÄ faktinė santuoka negali sukelti teisinių pagrindų, todėl apskritai toks reikalavimas teisme negali bÅ«ti reiÅ¡kiamas, o jeigu toks pareiÅ¡kiamas – jį teismas turi atsisakyti priimti kaip nenagrinėtinÄ teisme. Faktinę santuokÄ bÅ«tų galima pripažinti juridiniu faktu tik tuomet, jeigu įstatymų leidėjas tai tiesiogiai numatytų įstatyme, t. y. jeigu įstatymų leidėjas ir faktinei asmenų santuokai suteiktų juridinio fakto, sukeliančio tokios santuokos Å¡alims teises ir pareigas, teisinę reikÅ¡mę.

Pagal Civilinio kodekso santuokos teisinius padarinius sukelia tik santuoka, įregistruota įstatymų nustatyta tvarka. Kita vertus, savo turiniu ir esme Å¡is reikalavimas sutampa su reikalavimu dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės, sukurtos jungtinės veiklos sutarties pagrindu, pripažinimo, taigi nelaikytinas savarankiÅ¡ku reikalavimu. Nors dalis Å¡io reikalavimo formuluojama praÅ¡ant nustatyti faktinės santuokos teisinį santykį, tačiau iÅ¡ pareiÅ¡kimo faktinį pagrindÄ sudarančių aplinkybių akivaizdu, jog siekiama įrodyti jungtinės veiklos sutarties sudarymÄ bendrai dalinei nuosavybei sukurti, kurias įrodinėja bendro Å«kio vedimu, gyvenimu kartu ir pan.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjai iÅ¡tuokos liudijimas buvo iÅ¡duotas tik (duomenys neskelbtini) ir tik tų (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėja deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ bute P(duomenys neskelbtini). Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad (duomenys neskelbtini) kelis kartus tik R. A. mokėjo už butÄ (duomenys neskelbtini), todėl suinteresuoto asmens nuomone pareiÅ¡kėjÄ bei R. A. galimai siejo draugiÅ¡ki ir, tikėtina, sugyventinių santykiai, tačiau mano, jog neįrodyta, kad buvo siekiama sukurti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, nes pareiÅ¡kėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ji bÅ«tų prisidėjusi savo lėšomis prie minėto buto įsigijimo ar savo darbu.

Liudytoja A. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 1985 m. iki 2005 m. gyveno name – (duomenys neskelbtini). R. A. gyveno tame pačiame name, 5 metus gyveno vienas, paskui atsikraustė S. S. dirbo visuomeniniame maitinime, paskui pas Å«kininkus. R. A. ir S. D. gyveno kartu ir vedė bendrÄ Å«kį. Su jais ji bendravo, svečiuodavosi, todėl matė, kaip kartu gyvena. S. vaikams padedant susidėjo langus, pasidarė remontus. S. marti kažkÄ padėjo tvarkyti. R. A. ir S. D. gyveno bendrai, tardavosi ir sutardavo, gyveno, kaip vyras ir žmona.

A. sakydavo, kad reikia turtÄ užraÅ¡yti S. vardu. Kiek jai žinoma, tai už iÅ¡perkamÄ butÄ S. mokėjo grynus pinigus. Kai pradėjo gyventi name, tai butuose nebuvo nei vandentiekio, nei kanalizacijos, dabar viskas įvesta, pasidarė voniÄ , tualetÄ . Visi namo gyventojai kartu dengė stogÄ , dažė laiptinę. Liudytoja J. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) name nuo 2004 m. gyvena su Å¡eima, o prieÅ¡ tai, nuo 1980 m. gyveno su tėvais. Pažinojo tiek R. A., tiek S. D.. Namo gyventojai vieningi ir vieni kitiems padeda, susideda pinigus ir perka tai ko reikia.

R. A. su S. D. gyveno kaip eilinė Å¡eima, bendrai, jiems padėdavo S. vaikai. R. dirbo pas K., o S. pas Å«kininkus. Kad R turėjo sÅ«nų, sužinojo tik per jo laidotuves, nes pradėjo kalbėti, kad nežino kur jis gyvena. Liudytoja E. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiÅ¡kėjÄ pažįsta nuo 1962 m. S su R. A. apsigyveno senai, ar 1979, ar 1989 metais. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), o jie gyveno daugiabučiame name. Butas jų prižiÅ«rėtas, suremontuotas, tvarkingas. 1992 m. S. pasiskolino iÅ¡ jos 1000 rublių.

Buvo sutartį susirašę, o kai pinigus grÄ Å¾ino – sunaikino. IÅ¡siperkant butÄ , R. už butÄ mokėjo investiciniais čekiais, o S. – grynais pinigais. R. kalbėjo, kad reikia sutvarkyti buto dokumentus. Jie gyveno, kaip visi žmonės, kaip Å¡eima. Liudytoja I. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad gyvena su pareiÅ¡kėjos sÅ«numi. R. ir S. tvarkėsi butÄ kartu, keitė langus, stiklinosi balkonÄ . Po R. mirties, D. iÅ¡klijavo tapetais kambarį. Jie gyveno, kaip Å¡eima, kaip vyras su žmona, jie kartu su jais Å¡vęsdavo Å¡ventes.

Jis dirbo (duomenys neskelbtini), ji – pas Å«kininkus. Kalbėdavo, kad reikia susituokti. Apie tai, kad A. turi sÅ«nų ji žinojo tik iÅ¡ kalbų. Liudytoja V. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra pareiÅ¡kėjos kaimynė. Žino, kad ji gyveno su R. A.. IÅ¡ pradžių jis gyveno vienas, paskui atsikraustė S. Gyveno, kaip Å¡eima, vedė bendrÄ Å«kį, darė kartu remontus. Jiems padėdavo D. vaikai. Žino, kad pirko butÄ už investicinius čekius. D. dirbo visuomeniniame maitinime, o A. (duomenys neskelbtini), vėliau – privačiai.

Žinojo, kad A. turi sÅ«nų, bet nėra jo mačiusi. Liudytojas M. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad augo su tėvu ir broliu. Mama gyveno toje pačioje gatvėje, todėl su ja bendravo dažnai, ateidavo pas jÄ . Mama su R. gyveno, kaip pora, kaip sugyventiniai, daiktų nesidalino. Su jais Å¡vęsdavo Å¡ventes. Butas, kuriame mama gyveno su R., buvo be patogumų, paskui susitvarkė ir vamzdynus, ir krosnį, ir stogÄ . Jie nupirko mamai boilerį. Daugiau mamai padėdavo brolis, bet ir jis padėdavo.

Padeda paruošti malkas. Kol buvo gyvas A., buvo kalbama, kad pusė buto priklauso mamai, o pusė – R. sūnui. A. dirbo (duomenys neskelbtini), o mama – pas ūkininkus. Prieš tai mama dirbo valgykloje, o A. statybose. Liudytoja G. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra D. kaimynė nuo 2003 m. D. gyveno su A.. Buvo tvarkingas žmogus. Kol buvo R. gyvas, ji pas juos neužeidavo, o dabar užeina pas S. Jie bendrai su S. gyveno, kaip šeima, tik bendrų vaikų neturėjo. Kiek žino, tai S. atėjo pas jį gyventi.

Dabar gyvena viena, tvarkosi, vaikai padeda. PareiÅ¡kėjos atstovas advokatas Anatolijus Å ichovcovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčo dėl pareiÅ¡kimo tenkinimo nėra, nes suinteresuotas asmuo K. A. su pareiÅ¡kimu sutiko. PareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas įrodytas, iÅ¡pildytos visos sÄ lygos, kurių reikalavo valstybės įmonė Turto bankas. PraÅ¡o pareiÅ¡kimÄ tenkinti pilna apimtimi ir nustatyti, kad nekilnojamas turtas, registruotas R. A. vardu, įgytas pareiÅ¡kėjai ir R. A. vedant bendrÄ Å«kį ir priklauso jiems lygiomis dalimis po ½.

Nekilnojamas turtas – butas (duomenys neskelbtini), su rūsiu ir ūkinis pastatas. Teismas konstatuoja: Pareiškimas tenkintinas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnyje nustatytos kategorijos bylų, kurios nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Šio straipsnio 1 punkte nustatyta, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. CPK 443 straipsnis nustato ypatingosios teisenos, tarp jų ir dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, nagrinėjimo ypatybes.

Tačiau bylų nagrinėjimo procesui ypatingÄ reikÅ¡mę turi Å¡io straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal Å¡io kodekso taisykles, su iÅ¡imtimis ir papildymais, kuriuos nustato Å¡io Kodekso V dalis ir kiti įstatymai. Taigi, bylose dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo mutatis mutandis taikomos bendrosios CPK taisyklės su 443 straipsnyje nustatytomis iÅ¡imtimis bei ypatumais. Taip pat taikomi tie procesiniai ypatumai, kurie nustatyti CPK 444-448 straipsniuose.

CPK 443 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimas pradedamas pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimu. Remiantis CPK 7 straipsnyje įtvirtintu proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principu, įpareigojančiu teismÄ siekti, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai iÅ¡nagrinėti bylÄ , bei CPK 443 straipsnio 8 dalies nuostata, kad teismo pareiga imtis visų bÅ«tinų priemonių, jog bÅ«tų visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kintos bylos aplinkybės, CPK 443 straipsnio 4 dalies norma nepaneigia teismo teisės pasirengti bylos nagrinėjimui.

Priėmęs pareiÅ¡kimÄ , teismas prireikus patikslina byloje dalyvaujančių asmenų pareigÄ Ä¯rodinėti, nustato suinteresuotus asmenis, suinteresuotiems asmenims nusiunčia pareiÅ¡kimo ir jo priedų nuoraÅ¡us, nustato terminÄ atsiliepimams į pareiÅ¡kimÄ pareikÅ¡ti, suinteresuotų asmenų atsiliepimus nusiunčia pareiÅ¡kėjams, atlieka kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, yra reikalingi (CPK 225 straipsnis). CPK 443 straipsnio 7 dalis nustato, kad XXV skyriuje nurodytas bylas teismas iÅ¡nagrinėja ypatingÄ ja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės. Suinteresuoti asmenys bylos nagrinėjimo metu CPK V dalyje nustatyta tvarka gali pateikti pareiÅ¡kimus su savarankiÅ¡kais reikalavimais.

CPK 444 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kasacinio teismo jurisprudencijoje juridinę reikÅ¡mę turintys faktai apibrėžiami kaip įvykiai, asmenų veiksmai ir neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrÅ«ksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti tam tikrÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444, 445 straipsniai;

žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje pagal O. M. B. ir kt. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, bylos Nr. 3K-3-535-969/2015, ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-915/2016, 16 punktas). Å iuo atveju, bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės, paaiÅ¡kėjo, kad pareiÅ¡kėja S. D. pasirinko netinkamÄ savo teisių gynimo bÅ«dÄ .

Nepaisant to, kad bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės, nebuvo gauta prieÅ¡taravimų ar suinteresuotų asmenų pareiÅ¡kimų su savarankiÅ¡kais reikalavimais, o suinteresuotas asmuo K. A. netgi nurodė, kad su pareiÅ¡kimu iÅ¡ dalies sutinka, tačiau teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėja į teismÄ turėjo kreiptis ne su pareiÅ¡kimu ypatingosios teisenos tvarka, o pateikdama teismui ieÅ¡kinį pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. birželio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2007 nurodė, kad teisėjų kolegija atsižvelgdama į proceso ekonomiÅ¡kumo ir koncentruotumo principus bei į tai, kad bylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo ieÅ¡kinio teisenos tvarka, bylos nagrinėjimo dalykas bÅ«tų tas pats, nusprendė, kad nagrinėjamoje byloje nevisiÅ¡kai tinkamai pareiÅ¡kėjos pasirinktas teisių gynimo bÅ«das ir bylos nagrinėjimas ypatingÄ ja teisena nelaikytinas esminiu proceso teisės normų pažeidimu, dėl kurio pirmosios instancijos teismo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla ir jos nagrinėjimas turėtų bÅ«ti grÄ Å¾intas pirmosios instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalis) bei nurodė, kad tokia iÅ¡vada atitinka formuojamÄ teismų praktikÄ .

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gegužės 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011, kurioje apeliacinės instancijos teismas grÄ Å¾ino bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, nurodė, kad yra kilęs Å¡alių ginčas dėl nuosavybės teisės, todėl byla turi bÅ«ti nagrinėjama ieÅ¡kinio teisena. Teisėjų kolegija sprendė, kad toks apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas neatitinka bylos grÄ Å¾inimo nagrinėti iÅ¡ naujo sÄ lygų, ypatingÄ jÄ teisenÄ reglamentuojančių teisės normų, pažeidžia proceso ekonomiÅ¡kumo bei operatyvumo principus ir nukrypsta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuluojamos teismų praktikos.

Teisėjų kolegija nurodė, kad sprendžiant klausimÄ dėl bylos grÄ Å¾inimo nagrinėti iÅ¡ naujo pagrįstumo, reikÅ¡minga ir tai, kad, kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs kasacinis teismas, tais atvejais, kada nagrinėjant bylÄ ypatingosios teisenos tvarka kyla ginčas dėl teisės, byla toliau nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, tačiau ginčo dėl teisės kilimo faktas lemia, kad byla bÅ«tų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, taip įgyvendinant asmens teisės į tinkamÄ procesÄ principÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal I.

T. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-115/2010, 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje pagal V. A. S. skundÄ dėl notaro veiksmų, bylos Nr. 3K-3-357/201). Å iuo atveju, nepaisant to, kad pareiÅ¡kėja S. D. pareiÅ¡kimÄ teismui pateikė nagrinėti ypatingosios teisenos tvarka, tačiau byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, suinteresuotiems asmenims buvo suteikta teisė pateikti atsiliepimus į pareiÅ¡kimÄ , dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime ir iÅ¡dėstyti savo pozicijÄ dėl pareiÅ¡kimo, be to, byloje buvo apklausti net septyni liudytojai, iÅ¡klausytos baigiamosios kalbos, todėl teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , kad pareiÅ¡kėjos nevisiÅ¡kai tinkamai pasirinktas teisių gynimo bÅ«das nelaikytinas esminiu proceso teisės normų pažeidimu, dėl kurio galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla, sprendžia, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo bylÄ nutraukti.

PareiÅ¡kėja S. D. kreipėsi į Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mus su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydama nustatyti turintį juridinę reikÅ¡mę faktÄ â€“ pripažinti, kad nekilnojamas turtas, registruotas R. A. vardu buvo įgytas jiems vedant bendrÄ Å«kį ir gyvenant faktinėje santuokoje nuo 1989 metų iki jo mirties – (duomenys neskelbtini) ir priklauso jiems lygiomis dalimis – po ½ dalį. Teismai, spręsdami klausimus, dėl santuokos nesudariusių asmenų bendrai įgyto (sukurto) turto padalijimo, pripažįsta, kad tokioje faktinėje santuokoje gyvenantys asmenys, įgydami ar sukurdami turtÄ veikia jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pagrindu.

Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtÄ , darbÄ ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieÅ¡taraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai yra tokie: tai yra, kaip minėta, dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui; visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (CK 6.972 straipsnio 5 dalis); kad pasiektų tikslÄ , jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneÅ¡a įnaÅ¡us pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu.

Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausė butas su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir pastato – garažo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėja prašo pripažinti, kad minėtas turtas buvo įgytas jai ir R.

A. gyvenant faktinėje santuokoje, tačiau iÅ¡ pareiÅ¡kimo turinio ir teismo posėdžio metu iÅ¡dėstytų argumentų, akivaizdu, kad pareiÅ¡kėja siekia įrodyti jungtinės veiklos (partnerystės) buvimÄ tarp jos ir R. A.. IÅ¡ pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytų aplinkybių ir prie pareiÅ¡kimo pridėtų dokumentų nustatyta, kad pareiÅ¡kėja S. D., kaip pati nurodė, dar nenutraukusi santuokos su V. D., 1989 metais atsikraustė gyventi pas R. A., gyvenusį (duomenys neskelbtini).

SantuokÄ su V. D. nutraukė (duomenys neskelbtini) (iÅ¡tuokos liudijimas (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), R. A. nuosavybės teise priklausančiame bute, kurį jis 1992 m. birželio 3 d. nusipirko iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai yra tokie: tai yra dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui (CK 6.969 straipsnio 1 dalis, 1964 m.

CK 472 straipsnio 1 dalis); visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (CK 6.972 straipsnio 5 dalis, 1964 m. CK 473 straipsnio 1 dalis); pasiekti tikslui, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu. Jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, tariama, kad visų dalyvių įnašai yra lygūs (CK 6.970 straipsnio 2 dalis, 1964 m. CK 474 straipsnio 1 dalis). Sutarties dalyvių įnašai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas, yra bendroji dalinė jų nuosavybė (CK 6.971 straipsnio 1 dalis, 1964 m.

CK 474 straipsnio 2 dalis). Pagal 1964 m. CK įtvirtintÄ reglamentavimÄ , susitarimas dėl bendros veiklos bendrajai dalinei nuosavybei sukurti galėjo bÅ«ti nustatinėjamas ir įrodinėjamas raÅ¡ytiniais įrodymais, o susitarimo raÅ¡ytinio teksto nebuvimas nedarė Å¡io sandorio negaliojančio (1964 m. CK 58 straipsnio 1dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008, 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2013). 2000 m.

CK kontekste dėl raÅ¡ytinės jungtinės veiklos sutarties formos kasacinis teismas tokio pobÅ«džio bylose yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimÄ dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę gali bÅ«ti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru savo pačių darbu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-378/2017 20 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

Dėl tokio susitarimo formos kasacinio teismo buvo atskirai pažymėta, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtÄ , visus klausimus vienas su kitu derintų tik raÅ¡ytiniais susitarimais, neatitinka sÄ Å¾iningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis). NeraÅ¡ytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, įrodinėjamas visais įstatymų leistinais įrodymais ir įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis, kaip Å¡alių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgÄ laikÄ , yra nuolatinis ir pastovus), Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt.

Ir teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimÄ dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011, 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2014). Bylos duomenimis ir liudytojų parodymais, nustatyta, kad pareiÅ¡kėja S. D. ir R.

A. nuo 1989 metų gyveno kartu R. A. vardu registruotame bute, (duomenys neskelbtini). Šį faktÄ patvirtino teismo posėdžio metu dalyvavę liudytojai A. M., J. V., E. J., I. M., V. A., M. D. ir G. S., kurie parodė, kad S. D. ir R. A. iki pat jo mirties kartu gyveno bute, (duomenys neskelbtini), gyveno, kaip Å¡eima, vedė bendrÄ Å«kį, kartu, iÅ¡ bendrų pinigų darė buto bei namo remontus, kartu Å¡ventė Å¡ventes. Liudytojai teismo posėdžio metu nurodė, kad R. A. ir S. D. padėdavo ir S. D. vaikai.

Po R. A. mirties S. D. iÅ¡ savo lėšų palaidojo R. A., sutvarkė jo kapÄ , pastatė paminklÄ . Suinteresuotas asmuo K. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad nors su tėvu R. A. ryÅ¡io nepalaikė ir apie jo mirtį sužinojo tik gavęs teismo procesinius dokumentus, tačiau jo nuomone, nėra pagrindo netikėti, kad jo tėvas ir pareiÅ¡kėja kartu gyveno ir vedė bendrÄ Å«kį. Ä®vertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , teismas konstatuoja, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjos ir R.

A. bendrÄ gyvenimÄ nuo 1989 metų iki pat jo mirties – (duomenys neskelbtini) Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėja su R. A. gyveno kaip sugyventiniai, kÅ«rė bendrÄ Å¡eiminį gyvenimÄ , vedė bendrÄ Å«kį beveik 20 metų ir Å¡ios nustatytos aplinkybės patvirtina jų faktinius santuokinius santykius ir Å¡eiminį ryšį, namų Å«kio tvarkymÄ kartu, todėl jų santykius yra pagrindas kvalifikuoti kaip sutartinę jungtinę veiklÄ . PareiÅ¡kėja S. D. pareiÅ¡kimu praÅ¡o pripažinti, kad nekilnojamas turtas, registruotas R.

A. vardu, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ir jai, t. y. pareiÅ¡kėjai S. D. priklauso ½ buto su rÅ«siu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir pastato – garažo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), iÅ¡ 594/6500 dalies, įgytų (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi pagal LR 1991.05.28 įstatymÄ Nr. I-1374 Nr. 2-2102. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, taikydamas CK nuostatas dėl kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų bendrosios nuosavybės įgijimo ir padalijimo, laikosi nuoseklios pozicijos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas ir bendro Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas abiejų lėšomis, bendru jų pačių ir vaikų darbu, teismui gali bÅ«ti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimÄ dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010) Å iuo atveju S. D. teismui nurodė, kad butas, (duomenys neskelbtini), buvo pirktas jos ir R.

A. lėšomis, t. y. R. A. už minėtÄ butÄ sumokėjo savo investiciniais čekiais, o ji grynais pinigais – 1000 rublių pareiÅ¡kėja skolinosi iÅ¡ liudytos E. J.. Skolintus pinigus pareiÅ¡kėja nurodė grÄ Å¾inusi liudytojai, pardavusi savo turėtas akcijas. Liudytoja E. J. teismo posėdžio metu patvirtino Å¡iuos pareiÅ¡kėjos teiginius. PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime nurodė, kad ne tik prisidėjo savo lėšomis prie buto pirkimo, bet taip pat bendromis su R. A. lėšomis bei darbu, darė buto bei namo remontus.

Å iuos pareiÅ¡kėjos parodymus patvirtino visi kiti liudytojai, kurie nurodė, kad pareiÅ¡kėja, kartu su R. A. gyvendami kartu darė buto remontÄ , įsivedė vandentiekį, kanalizacijÄ , įsistiklino balkonÄ , pasikeitė langus ir t. t. Pagal byloje esančiÄ S. D. darbo knygelę ir Å iaulių klientų aptarnavimo departamento Pakruojo skyriaus pažymÄ dėl bedarbio registravimo laikotarpių, matyti, kad pareiÅ¡kėja nuo 1991 m. spalio 8 d. neturėjo pastovaus darbo, dirbo kelis kartus apmokamus vieÅ¡uosius darbus, kurį laikÄ dirbo sargu, tačiau bylos nagrinėjimo metu tiek pati pareiÅ¡kėja, tiek liudytojai duotais parodymais nurodė, kad S. D. visÄ laikÄ dirbo pavienius darbus pas Å«kininkus ir bÅ«tent iÅ¡ tų lėšų prisidėjo prie buto pirkimo bei remonto.

Bylos nagrinėjimo metu tiek pareiÅ¡kėja, tiek liudytojai nurodė, kad dar bÅ«damas gyvas R. A. ne kartÄ kalbėjo apie buto dokumentų sutvarkymÄ , t. y., liudytojai parodė ir patvirtino pareiÅ¡kėjos teiginius, jog R. A. sakydavo, kad reikia butÄ užraÅ¡yti S. D.. CPK nenustatyta draudimo remtis kokiais nors įrodymais, sprendžiant kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) turtinius klausimus, todėl Å¡alys gali remtis visais CPK 177 straipsnyje iÅ¡vardytais įrodymais, jeigu jie turi ryšį su nagrinėjama byla (CPK 180 straipsnis).

Reikalavimas, kad kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtÄ , visus klausimus vienas su kitu derintų tik raÅ¡ytiniais susitarimais, neatitinka sÄ Å¾iningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis) bei kasacinio teismo praktikos, jog neraÅ¡ytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis, kaip Å¡alių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgÄ laikÄ , yra nuolatinis ir pastovus), Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje L.

M. v. O. D. V. , byla Nr. 3K-3-134/2011). Å iuo atveju liudytojų parodymai patvirtina pareiÅ¡kėjos ir R. A. gyvenimo kartu ir bendro Å«kio tvarkymo faktÄ , be to, netikėti liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Ä®vertinęs visus byloje nustatytus duomenis, teismas konstatuoja, jog byloje yra pakankamai įrodymų, kad pareiÅ¡kėja S. D. nuo 1989 metų gyveno kartu su R. A. iki pat jo mirties (duomenys neskelbtini) ir tarp jų susiklostė bendro gyvenimo partnerystės santykiai, kurių vienas iÅ¡ tikslų buvo jų abiejų lėšomis įgyti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, ir pareiÅ¡kėja savo lėšomis, bendru darbu, gyvenimu drauge ir bendro Å«kio tvarkymu prisidėjo prie bendrosios nuosavybės – buto ir garažo, kurie buvo registruoti R.

A. vardu, įgijimo. Todėl, remiantis byloje nustatytų duomenų visuma bei civilinėje teisėje visuotinai pripažįstamais protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) yra pagrindas pripažinti, kad pareiÅ¡kėja S. D. ir R. A. bendros jungtinės veiklos rezultate bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis įgijo butÄ su rÅ«siu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir pastato – garažo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas, pripažįstant pareiÅ¡kėjai nuosavybės teisę į ½ dalį R. A. vardu registruoto turto. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 443 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos S. D. pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Pripažinti, kad S. D., gimusi (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. A., (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), nuo 1989 m. iki (duomenys neskelbtini). vedė bendrÄ Å«kį, gyveno faktinėje santuokoje, tarp jų susiklostė bendro gyvenimo partnerystės santykiai ir nekilnojamasis turtas, registruotas R.

A. vardu, butas su rÅ«siu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir pastato – garažo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 594/6500 dalis, pastatų registro įraÅ¡o (duomenys neskelbtini), yra S. D. ir R. A. bendroji dalinė nuosavybė. Pripažinti pareiÅ¡kėjai S. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į ½ dalį nekilnojamojo turto, registruoto R. A. vardu, buto su rÅ«siu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir pastato – garažo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 594/6500 dalies, pastatų registro įraÅ¡o (duomenys neskelbtini), įgytų (duomenys neskelbtini). pirkimo – pardavimo sutartimi pagal LR 1991.05.28 įstatymÄ Nr. I-1374 Nr. 2-2102.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, skundÄ paduodant per Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mus. Teisėja Rima Razumienė