ec020aff-8a83-48fd-8ec3-8428ae33786b · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-30387-1099/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24666-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; (S) 2.6.1.5; 2.6.29.3; 3.1.7.6; 3.2.6.6.2 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS UŽ AKIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 24 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieÅ¡kinį atsakovei I. P. dėl skolos, palÅ«kanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Teismas n u s t a t ė:

1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės I. P. 3 534,60 Eur skolÄ , 438,67 Eur mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 37,24 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 626,25 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismÄ dienos, 29 procentų negautų pajamų, paskaičiuotų už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ 3 534,60 Eur nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 7 d.), 29 procentų kompensuojamųjų palÅ«kanų už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ (3 534,60 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, 5 procentų metines procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Ieškinys teisme priimtas 2020 m. rugpjūčio 28 d.; atsakovei nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti 2020 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje – asmeniškai.

3. Atsakovei per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikus atsiliepimo į ieÅ¡kinį bei ieÅ¡kovei ieÅ¡kinyje praÅ¡ant tokiu atveju priimti sprendimÄ už akių, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sÄ lygos, bÅ«tinos užbaigti bylos nagrinėjimÄ priimant sprendimÄ už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis). IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.

4. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimÄ už akių, atlieka formalų ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų vertinimÄ ir įsitikina, kad pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ , bei suraÅ¡o sutrumpintus motyvus.

5. IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų duomenų nustatyta, kad UAB „BnP Finance“ ir atsakovė I. P. 2019 m. rugpjūčio 7 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. REF-3hw6wgny (toliau – sutartis), kurios pagrindu atsakovei buvo suteiktas 3 534,60 Eur kreditas. Pagal Å¡iÄ sutartį atsakovė įsipareigojo grÄ Å¾inti suteiktÄ vartojimo kreditÄ ir sumokėti bendrÄ vartojimo kredito kainÄ sutarties specialiosiose sÄ lygose nustatyta tvarka ir terminais. Galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas – 2023 m. rugpjūčio 7 d.

Å iÄ sumÄ pradinė kreditorė atsakovei pervedė, tačiau atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, nustatytu terminu negrÄ Å¾ino skolos ir nesumokėjo sutartų palÅ«kanų. Pagal byloje pateiktus duomenis atsakovė liko skolinga pradinei kreditorei 3 534,60 Eur negrÄ Å¾into vartojimo kredito; byloje nėra duomenų, kad atsakovė bÅ«tų grÄ Å¾inusi suteiktÄ kreditÄ pagal minėtÄ sutartį (CPK 178, 185 straipsniai), t. y. atsakovė iki Å¡iol yra skolinga 3 534,60 Eur negrÄ Å¾into vartojimo kredito.

6. Nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės UAB ,,BnP Finance“ ir ieÅ¡kovės UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01 bei priedas Nr. 1 prie Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2020-03/01, kurių pagrindu UAB „Legal Balance“ perėmė reikalavimo teises į atsakovę I. P. dėl negrÄ Å¾into kredito pagal minėtÄ sutartį. Apie reikalavimo perleidimÄ atsakovė buvo informuota 2020 m. rugpjūčio 26 d. praneÅ¡imu.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visÄ reikalavimÄ ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali bÅ«ti panaudotas prieÅ¡ trečiuosius asmenis ir skolininkÄ tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas bÅ«tų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktÄ patvirtinančio dokumento kopijÄ arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymÄ .

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimÄ , kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali bÅ«ti praneÅ¡ta bet kokia forma ir bet kokiu bÅ«du, svarbu, kad praneÅ¡ime bÅ«tų informacija apie pradinio kreditoriaus turimÄ ar bÅ«simÄ reikalavimÄ ir jo perleidimÄ Ä¯vardintam naujajam kreditoriui reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iÅ¡ asmenų pasikeitimo prievolėje bÅ«dų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimÄ galiojantį reikalavimÄ sutarties arba įstatymo pagrindu.

Perleidus reikalavimÄ pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė iÅ¡lieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

8. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimÄ kuriai nors Å¡aliai vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti jos įvykdymo sÄ lygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iÅ¡ sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.205 straipsnis).

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditÄ atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panaÅ¡iu finansiniu bÅ«du, iÅ¡skyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rÅ«Å¡ies paslaugų teikimo ar tos pačios rÅ«Å¡ies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenumato ko kita.

CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grÄ Å¾inti gautÄ paskolÄ paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

9. IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad atsakovė pažeidė sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai negrÄ Å¾ino suteikto kredito. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kinio ir su juo pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, atsakovė ieÅ¡kovei liko skolinga 3 534,60 Eur negrÄ Å¾into vartojimo kredito. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė bÅ«tų prievolę įvykdžiusi, ginčijusi skolos dydį ar sutarties sÄ lygas (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sÄ lygomis grÄ Å¾inti kreditÄ , iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistina 3 534,60 Eur negrÄ Å¾into vartojimo kredito.

10. IeÅ¡kovė taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 438,67 Eur mokėjimo funkcijÄ atliekančių sutartinių palÅ«kanų, paskaičiuotų iki 2020 m. sausio 15 d., t. y. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos.

11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kintos palÅ«kanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimÄ ; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palÅ«kanos, tačiau Å¡ios palÅ«kanos nėra laikomos savarankiÅ¡ka palÅ«kanų rÅ«Å¡imi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palÅ«kanų.

Taigi matyti, jog Å¡ių palÅ«kanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palÅ«kanas už pinigų skolinimÄ sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natÅ«ra, t. y. sumokėti įstatyme ar Å¡alių sutartyje nustatytÄ mokestį už naudojimÄ si paskolos suma – palÅ«kanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palÅ«kanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimÄ si svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d.

Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424–452).

12. Teismas pažymi, kad nors ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo palÅ«kanas iÅ¡lieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, iÅ¡skyrus tuo atveju, jeigu kitaip nustatyta paskolos sutartyje, kita vertus aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieÅ¡ terminÄ , pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natÅ«ra, todėl mokėjimo (pelno) palÅ«kanos skolininkui pagal Å¡iÄ sutartį nebegali bÅ«ti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieÅ¡ terminÄ kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palÅ«kanų iki visiÅ¡ko paskolos sumos grÄ Å¾inimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktÄ paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrÄ sias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palÅ«kanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali bÅ«ti priteisiama didesnė iÅ¡ reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Kasacinis teismas taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieÅ¡ terminÄ kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palÅ«kanų iki visiÅ¡ko paskolos sumos grÄ Å¾inimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktÄ paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.

13. Pažymėtina, jog aukščiau nurodyti kasacinio teismo pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai minėtoje nutartyje su atitinkamais pakeitimais taikytini ir vartojimo kredito teisiniams santykiams, kadangi jokie teisės aktai nenustato specifinių vartojimo kredito sutarties nutraukimo padarinių. Todėl, vadovaujantis minėtais kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, nutraukus vartojimo kredito sutartį: 1) tolesnis pelno palÅ«kanų skaičiavimas ir priteisimas nėra galimas, nes tai reikÅ¡tų sutarties vykdymÄ natÅ«ra po jos nutraukimo; 2) tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palÅ«kanos (bet ne didesnės nei Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palÅ«kanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebÅ«tų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma; 3) jeigu kreditorius reikalauja priteisti nuostolių atlyginimÄ už laikotarpį, kai sutartis bÅ«tų pasibaigusi, jeigu nebÅ«tų nutraukta, tai Å¡ių nuostolių dydį, virÅ¡ijantį sutartines kompensacines palÅ«kanas, jis turi atskirai įrodyti; 4) kreditoriaus reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę pagrįstumo ir nuostolių dydžio klausimas spręstinas pagal bendrÄ sias sutartinės atsakomybės taisykles, įskaitant ir reglamentuojančias atleidimÄ nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimÄ (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1361-864/2020).

14. Pagal tarp Å¡alių sudarytos sutarties sÄ lygas, atsakovė įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 29 procentų dydžio metines palÅ«kanas. Å ios palÅ«kanos laikytinos mokėjimo palÅ«kanomis. Pagal tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės sudarytos sutarties sÄ lygas, kreditÄ ir palÅ«kanas atsakovė turėjo mokėti iki 2023 m. rugpjūčio 7 d. Sutartį nutraukus 2020 m. sausio 15 d., ieÅ¡kovė paskaičiavo mokėtinas 438,67 Eur mokėjimo palÅ«kanas iki sutarties nutraukimo dienos, todėl toks reikalavimas, atsižvelgiant į aukščiau nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ , yra pagrįstas, dėl to tenkintinas.

15. IeÅ¡kovė taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 37,24 Eur sutarties administravimo mokesčio iki 2020 m. sausio 15 d., t. y. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos. Pažymėtina, jog administravimo mokesčio dydis Specialiosiose sÄ lygose yra numatytas ir jo dydis yra 339,36 Eur, o Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sÄ lygų 1.17 punkte numatyta, kad administravimo mokestis, tai mėnesinis kliento bendrovei mokamas mokestis už sutarties vykdymo priežiÅ«rÄ , įmokų surinkimÄ bei paskirstymÄ , įsiskolinimų valdymÄ ir kontrolę.

Sutarties administravimo mokestis įskaičiuojamas į mėnesinę įmokÄ . Pagal Sutarties 1.8 punktÄ , bendra vartojimo kredito kaina (vartojimo kredito mokestis) – visos iÅ¡laidos, įskaitant palÅ«kanas, ir bet kuriuos kitus su Vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius. Å i kaina apskaičiuojama ir nurodoma tik pagal Vartojimo kredito paraiÅ¡kÄ suteikiamo Vartojimo kredito atžvilgiu ir neapima jokių iÅ¡laidų, susijusių su Vartojimo kredito davėjo iki tol Vartojimo kredito gavėjui suteiktais Vartojimo kreditais ar ateityje suteikiamais kreditais.

Kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad Vartojimo kredito gavėjas visas iÅ¡ Å¡ios Sutarties kylančias prievoles vykdys laiku bei tinkamai ir neapima palÅ«kanų, kurias Vartojimo kredito gavėjas moka Vartojimo kredito davėjui už pradelstÄ laikotarpį. Vilniaus apygardos teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog administravimo mokestis, nevirÅ¡ijantis Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto dydžio, gali bÅ«ti skaičiuojamas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-91-603/2020; 2020 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-228-864/2020).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl 37,24 Eur sutarties administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki 2020 m. sausio 15 d., t. y. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, priteisimo tenkintinas.

16. Kaip minėta, ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovės praÅ¡o priteisti ir 29 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrÄ Å¾intÄ 3 534,60 Eur vartojimo kredito sumÄ nuo kreipimosi į teismÄ iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 7 d.) ir 626,25 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismÄ dienos. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog negautos pajamos yra žalos rÅ«Å¡is, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas.

Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi bÅ«ti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalÄ , privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realiÄ pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Taigi, patirti netiesioginiai nuostoliai turi bÅ«ti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neiÅ¡vengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad negautų pajamų įrodinėjimas reiÅ¡kia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo bÅ«ti, jei nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimÄ . Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi bÅ«ti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014; 2018 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-687/2018).

17. Teismo vertinimu, iš ieškinio ir sutarties turinio darytina išvada, jog ieškovė negautoms pajamoms prilygino sutartyje numatytas atsakovės mokėtinas 29 procento metines mokėjimo (pelno) palūkanas. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodomos naujausios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškinyje reikalaujamo negautų pajamų (nuostolių) dydžio nevertina kaip pagrįstų ir tikėtinų.

Ä®vertinęs ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl Å¡ie ieÅ¡kovės reikalavimai atmestini. Pažymėtina, kad iÅ¡ esmės tokios praktikos laikosi ir apeliacinės instancijos teismai (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėj byloje Nr. e2A-1361-864/2020), konstatavę, jog mokėjimo (pelno) palÅ«kanos pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos nebegali bÅ«ti skaičiuojamos.

18. Galiausiai, ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 29 procentų kompensuojamųjų palÅ«kanų už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ (3 534,60 Eur), nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos.

19. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ . Netesybos negali bÅ«ti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymÄ vartojimo kredito gavėjui negali bÅ«ti taikomi.

Tai reiÅ¡kia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotÄ kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grÄ Å¾inimÄ negali bÅ«ti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dienÄ , nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai iÅ¡reikÅ¡ti. Å i taisyklė taikytina ir kompensacinėms palÅ«kanoms, nes pastarosios atlieka analogiÅ¡kÄ funkcijÄ kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiÅ¡kinimo teismų praktikoje apžvalga).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tiek netesybų, tiek palÅ«kanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimÄ , prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi kompensacinių palÅ«kanų paskirtis ir prigimtis iÅ¡ esmės yra analogiÅ¡ka kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymÄ taikymÄ vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiÅ¡kintinos kaip apimančios ir kompensacines palÅ«kanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

20. Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ bei kasacinio teismo praktikÄ , konstatuotina, kad netesybos, kurių ieÅ¡kovė praÅ¡o kompensacinių palÅ«kanų ir kitų mokesčių pavidalu, negali bÅ«ti didesnės nei 357,59 Eur (3 534,60 Eur + 438,67 Eur) x 0,05 proc.) x 180 dienų). Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė 29 procentų kompensacines palÅ«kanas praÅ¡o priteisti nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 7 d.) iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos ir Å¡is kompensacinių palÅ«kanų reikalavimas yra sÄ lyginis bei negali bÅ«ti apibrėžtas konkrečia suma, teismas negali nustatyti, ar tokio reikalavimo dydis virÅ¡ys nurodytÄ 357,59 Eur sumÄ , todėl minėtas reikalavimas taip pat atmestinas. Be to, jos virÅ¡ija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintÄ maksimalų dydį (18,25 proc.), pripažįstant tokiÄ sÄ lygÄ nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia.

21. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Procesinių palÅ«kanų paskirtis – skatinti skolininkÄ kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkcijÄ â€“ procesinės palÅ«kanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimÄ si kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011).

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, taip pat į tai, kad atsakovė yra fizinis asmuo, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palÅ«kanos už priteistÄ (4 010,51 Eur (3 534,60 Eur + 438,67 Eur + 37,24 Eur)) sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 28 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

22. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį yra patenkinti 86,49 proc. reikalavimų, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos ieÅ¡kovei priteisiamos vadovaujantis Å¡ia proporcija. Taigi, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistina 194,60 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis) ((104 Eur žyminio mokesčio + 121 Eur už advokato teisinę pagalbÄ ) x 86,49 proc. / 100 proc.); atsakovė praÅ¡ymo dėl patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo nepateikė, todėl jos jai nepriteistinos.

23. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iÅ¡ atsakovės I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, j. a. k. 302528679, 3 534,60 Eur (tris tÅ«kstančius penkis Å¡imtus trisdeÅ¡imt keturis eurus 60 ct) skolos, 438,67 Eur keturis Å¡imtus trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 67 ct) palÅ«kanų, 37,24 Eur (trisdeÅ¡imt septynis eurus 24 ct) sutarties administravimo mokesčio, 5 (penkių) proc. metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (4 010,51 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 28 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 194,60 Eur (vienÄ Å¡imtÄ devyniasdeÅ¡imt keturis eurus 60 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Likusioje dalyje ieÅ¡kinio netenkinti. Atsakovė negali Å¡io sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Atsakovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiÅ¡kimÄ , atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo. IeÅ¡kovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundÄ Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas Pavel Liubkevič