ec00c769-594a-42fe-af40-bac808efa484 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-40-153/2013;pirmosios instancijos teismo teisėja Irma Blekaitienė;procesinio dokumento kategorijos: 71; 75.7; 75.6.2; 121.1; 121.15; 121.21;121.22. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. sausio 2 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič, kolegijos teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Ramūno Mitkaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R.

L. apeliacinį skundÄ dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-26-393/2012 pagal ieÅ¡kovo R. L. ieÅ¡kinį atsakovei E. L. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir neturtinės žalos priteisimo bei pagal atsakovės E. L. prieÅ¡ieÅ¡kinį R. L., tretieji asmenys E. J. individuali įmonė „Egada“, akcinė bendrovė „Swedbank“, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, neturtinės žalos ir piniginės kompensacijos priteisimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, n u s t a t ė :

Ginčo esmė Byloje kilo ginčas dėl pripažinimo nuosavybės teisės į dalį iÅ¡laidų rekonstruoto gyvenamojo namo esančio (duomenys neskelbtini), įregistruoto asmeninės nuosavybės teise ieÅ¡kovo R. L. vardu, bei kilnojamųjų daiktų (televizoriaus, minkÅ¡to baldų komplekto, dvigulės lovos, televizoriaus staliuko, duÅ¡o kabinos). IeÅ¡kovas ankstesnio bylos nagrinėjimo metu teigė, kad visi Å¡ie kilnojamieji daiktai yra jo asmeninė nuosavybė, nes pirkti iki santuokos įregistravimo už jo pinigus; bylÄ nagrinėjant panaikinto sprendimo dalyje jis pripažino, kad kilnojamasis turtas, toks, koks jis iÅ¡vardintas, pirktas bendrai.

Gyvenamojo namo dalis, kuri jam yra dovanota, buvo rekonstruojama iÅ¡ jo asmeninių lėšų, yra jo asmeninis turtas, todėl negali bÅ«ti dalijama. Atsakovė tvirtina, kad visas Å¡is turtas įgytas ir pagerintas bendromis lėšomis ir bendru darbu, nes jie gyveno neregistruotoje santuokoje, vedė bendrÄ Å«kį, todėl aptariamas turtas turėtų bÅ«ti pripažintas bendrÄ ja daline nuosavybe ir jai priteista piniginė kompensacija, lygi pusei turto vertės, t. y. 2050 Lt už kilnojamÄ jį turtÄ ir 22 000 Lt už nekilnojamÄ jį turtÄ .

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Lazdijų rajono apylinkės teismas 2012-05-23 sprendimu atsakovei E. L. priteisė 19 338 Lt ir 1 305 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ ieÅ¡kovo R. L.. Taip pat iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei.Teismas sprendime nustatė, kad Å¡alys nesusituokę gyveno kartu kaip Å¡eima nuo 2001 m. pavasario, vedė bendrÄ Å«kį, iÅ¡laikė sÅ«nų, rÅ«pinosi gyvenamojo namo dalies rekonstrukcija: iÅ¡vykę gyventi į KaunÄ pirko baldus nuomojamam butui (televizorių, televizoriaus staliukÄ , dvigulę lovÄ , minkÅ¡tÄ baldų komplektÄ ), nuomojo butÄ , už kurį mokėjo, bendrai maitinosi, rÅ«pinosi gimusiu sÅ«numi, bendriems poreikiams naudojo savo Å¡eimos biudžetÄ ; kadangi įsigyti nuosavo bÅ«sto Kaune negalėjo dėl finansinių galimybių, abu nusprendė sugrįžti į Lazdijus ir rekonstruoti R.

L. priklausančiÄ namo dalį, kur galėtų gyventi kaip Å¡eima; prasidėjus rekonstrukcijai, prie jos prisidėjo abu sutuoktiniai, taip pat ieÅ¡kovo ir atsakovės tėvai, atsakovės senelė (D. M. davė 2 000 Lt katilui įsigyti, V. M. prisidėjo darbu, pasikvietė pažįstamÄ G. K., kuris dengė stogÄ be atlygio, S. A. leido iÅ¡ miÅ¡ko, kuris jai buvo pamatuotas kaip turtas, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, pjauti medžius namo statybai, R. L. davė apie 4 000 JAV dolerių, tiek R.

L., tiek kartu su E. L. (nuo 2006-04-29 tapę sutuoktiniais) ėmė paskolas, E. L. iÅ¡ darbovietės skolon paėmė statytinių medžiagų už 9879,20 Lt, gamino maistÄ ir maitino prie namo rekonstrukcijos dirbančiuosius, Å¡alys kartu rÅ«pinosi iÅ¡ iÅ¡laikė 2003-10-17 gimusį sÅ«nų K.). Visos Å¡ios aplinkybės, teismo nuomone, patvirtina, kad šalys susitarė sukurti bendrÄ turtÄ . Teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog D. M. ieÅ¡kovui davė 2 000 Lt Å¡ildymo katilui 2006-09-05 įsigyti.

Teismas pripažino, kad mediena, kuriÄ R. L. pirko (t. 2, b. l. 5,6), buvo kirsta toje vietoje, kur atsakovės senelei S. A. žemės sklypas buvo pamatuotas kaip grÄ Å¾intinas nekilnojamasis turtas atkuriant turėtas nuosavybės teises, nes senelė tam neprieÅ¡taravo. Remdamasis pažyma ir PVM sÄ skaita faktÅ«ra (t. 1, b. l. 80,81), liudytojų A. M. (t. 2, b. l. 43, 44), S. S., V. S., D. J., R. G. parodymais (t. 2, b. l. 88, 89, 104, 105) teismas nustatė, kad statybinės medžiagos paimtos 2006 m. gruodžio mėnesį, kai vyko namo rekonstrukcija, teismo vertinimu, Å¡ių medžiagų ėmimo data sutampa su paskolų namo rekonstrukcijai ėmimu.

Teismas nesivadovavo ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimu dėl statybinių medžiagų nepanaudojimo rekonstruotam namui, nes ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimas prieÅ¡taravo parduotuvės darbuotojų, kurie nesuinteresuoti bylos baigtimi ir kaip liudytojai teisme patvirtino, kad vežė statybines prekes į Å¡alių rekonstruojamÄ gyvenamojo namo dalį, ir tai, kad pats R. L. ginčo prekes rinkosi, parodymams. Teismo nuomone, be liudytojų paaiÅ¡kinimo skolÄ už statybines medžiagas patvirtina oficialus parduotuvės apskaitos dokumentas.

Teismas vadovavosi sprendime kasacinio teismo praktika ir pripažino, kad ginčo Å¡alys sukÅ«rė bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-1029/2001; 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Z. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-236/2003; 2004 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje N. Å . v. K. Å ., bylos Nr. 3K-3-37/2004; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje V. J. v. L. L. L., bylos Nr. 3K-3-235/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje V.

G. v. V. G., J. G, bylos Nr. 3K-3-336/2009).Teismas, nustatęs, kad šalys gyveno nuo 2001 m. pavasario, t. y. galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui, tačiau nuosavybės teisių objektai, dėl kurių yra kilęs ginčas, šalių įgyti laikotarpiu nuo 2002 m. pradžios iki 2006 m. pabaigos, t. y. jau galiojant 2000 m. CK, taikė ginčo santykiams 2000 m. CK nuostatas.Teismas nustatė, kad ginčo šalys gyvendamos nesusituokusios nesudarė rašytinės jungtinės veiklos sutarties, todėl taikė šalių santykiams CK 1.80 str. 2 d., CK 6.145 str. nuostatas.

Priteisė atsakovei ½ įgyto kilnojamojo turto vertės ir ½ rekonstrukcijos metu pagerinto nekilnojamojo turto vertės dydžio piniginę kompensacijÄ , pripažindamas, kad tokia kompensacija atitiktų ir teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus. Nustatydamas priteistinos atsakovei kompensacijos sumÄ teismas vadovavosi vertinimo ataskaita ir priedais prie jos (t. 2, b. l. 34, priedas Nr. 1), kurie patvirtina, kad 2010-01-06 nerekonstruotos gyvenamojo namo dalies vertė yra 54 000 Lt, o rekonstruotos – 98 000 Lt, todėl rekonstrukcijos metu ieÅ¡kovo dalies vertė padidėjo 44 000 Lt, taigi teismo vertinimu, atsakovei priteistini 22 000 Lt.

Pagal „Swedbank“, AB, R. L. ir E. L. 2007-08-16 sudarytÄ vartojimo kredito sutartį Nr. 07-087463-VA, nuo E. L. gyvenimo skyrium 2007 m. lapkričio mėnesio iki nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos sudarymo 2010-01-06 R. L. mokėjo įmokas pagal grafikÄ vienas (26 x įmokos suma = 26 x 324 = 8424 Lt), todėl 8 424 Lt atimtini iÅ¡ nekilnojamojo turto pagerinimo vertės – 45000 Lt – ir likusi suma (45 000 Lt – 8 424 Lt = 36576 Lt) – 36576 Lt – dalintina po ½, tai yra 18 288 Lt priteistini E. L..

Teismas nustatė, kad ginčo Å¡alių kilnojamasis turtas yra: televizorius ,,Å ilelis“, 800 Lt (nors ieÅ¡kovas pateikė sutartį, kad už jį 2002-08-30 mokėjo 1 099 Lt, tačiau įvertinus nusidėvėjimÄ , atsakovės nurodyti 800 Lt yra pagrįsti), miegamojo dvigulė lova, 400 Lt, minkÅ¡tas baldų komplektas, 700 Lt vertės, televizoriaus staliukas, 200 Lt (daiktai pirkti dėvėti), ieÅ¡kovas Å¡iems atsakovės įvertinimams neprieÅ¡tarauja. Taigi Å¡io kilnojamojo turto vertė – 2 100 Lt, todėl atsakovei priteistini 1 050 Lt.  Teismas pripažino, kad 2 000 Lt vertės duÅ¡o kabina (t. 1, b. l.

76) pirkta 2007-02-16 (t. 2, b. l. 61), t. y. kai Å¡alys jau gyveno santuokoje. Å i duÅ¡o kabina sumontuota Å¡alių rekonstruotoje gyvenamojo namo dalyje, ir vertinant, kiek rekonstruoto namo dalies vertė padidėjo, įskaičiuota ir tai; atsakovei priteistina piniginė kompensacija, lygi ½ rekonstrukcijos metu pagerinto nekilnojamojo turto vertės, taigi papildomai piniginė kompensacija už šį turtÄ nepriteistina.Teismas sprendime nurodė, kad sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje.

IÅ¡ bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra iÅ¡vardytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje. Å io straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos iÅ¡ vieno iÅ¡ sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės. Sutuoktinių atsakomybė pagal iki santuokos įregistravimo atsiradusias prievoles, iÅ¡dovanojimo ir paveldėjimo, taip pat iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ bendro bei asmeninio sutuoktinių turto tvarka detalizuojama CK 3.110–3.114 straipsniuose. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovo R. L. 2004-06-10 sudaryta kredito sutartis Nr. 04-022261-FA (su visais pakeitimais ir papildymais ) su „Swedbank“, AB, remiantis kuria bankas suteikė 35 000 Lt dydžio kreditÄ , laikytina asmenine R.

L. prievole. Taip pat 2010-06-02 sudaryta „Swedbank“, AB, ir R. L. Kreditinės fiksuotų įmokų kortelės sutartis Nr.10-035567-EG, pagal kuriÄ bankas suteikė 1 000 Lt dydžio kreditÄ , yra asmeninė prievolė. Ji buvo paimta vieno R. L. jau negyvenant su E. L.. 2005-06-23 kreditavimo sutartimi Nr. 198 R. L. iÅ¡ banko AB bankas „Nord/LB Lietuva“ paėmė 3 000 Lt dydžio kreditÄ ; 2006-04-24 kreditavimo sutartimi Nr. 107 gavo 2 500 Lt dydžio kreditÄ . Å ie kreditai taip pat buvo paimti vieno R.

L. ir jie laikytini asmeninėmis R. L. prievolėmis. Teismas vadovavosi sprendime (t. 1, b. l. 16) „DnB Nord banko“ (buvusio „Nord/LB Lietuva“) 2011-09-15 raÅ¡tu Nr. 30.10-18/638, kad nei E. L., nei R. L. neįvykdytų įsipareigojimų bankui neturi.Teismas laikė bendra prievolę, kuri vykdoma iÅ¡ bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis) – Å¡alių R. L. ir E. L. 2007-08-16 sudarytÄ su „Swedbank“, AB, vartojimo kredito sutartį Nr. 07-087463-VA, remiantis kuria sutuoktiniams buvo suteiktas 15 000 Lt dydžio kreditas.

Prievolė pagal Å¡iÄ kredito sutartį yra bendra ir solidari, kreditÄ privalo grÄ Å¾inti R. L. ir E. L.. Å is kreditas buvo paimtas gyvenant santuokoje, abiejų sutuoktinių Å¡eimos poreikiams tenkinti. Taip pat teismas laikė bendra prievolę iÅ¡Â E. J. IÄ® paimtas prekes už 9 879,20 Lt namo rekonstrukcijai, pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 0416 (t. 1, b. l. 80, 81), ir už Å¡ias prekes susidariusiÄ skolÄ , nes statybinės prekės buvo imamos tiek E. L., tiek ir R. L. bendrai Å¡eimos poreikiams tenkinti, t. y. jomis buvo pagerintas nekilnojamasis turtas.Teismas sprendime vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 plenarinės sesijos nutarimu, kuriame pasakyta, kad privalo bÅ«ti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.).

Turtas padalijamas lygiomis dalimis, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo. Padalijamas turi bÅ«ti tiek turto aktyvas, tiek turto pasyvas. Turto padalijimo byloje bendros sutuoktinių skolos, kurių įvykdymo terminai yra suėję, iÅ¡ sutuoktinių priteisiamos tais atvejais, kai į bylÄ trečiaisiais asmenimis su savarankiÅ¡kais reikalavimais įstoja sutuoktinių kreditoriai (CK 3.109 str., 3.126 str. 1 d., CPK 266, 383 str.). Bendros dalinės sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminai yra suėję, tačiau reikalavimai dėl jų priteisimo byloje nėra pareikÅ¡ti, taip pat bendros dalinės prievolės, kurių įvykdymo terminai dar nėra suėję, padalijamos tarp sutuoktinių, jeigu yra pareikÅ¡tas toks sutuoktinio (ar abiejų sutuoktinių) reikalavimas.

Vadovaudamasis Å¡iomis nuostatomis teismas nusprendė, kad padalinti prievoles tarp sutuoktinių ir priteisti tretiesiems asmenims skolas nėra pagrindo, nes Å¡ioje byloje tokie reikalavimai nepareikÅ¡ti. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Lazdijų rajono apylinkės teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ nusprendė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 19 338 Lt prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimui patenkinti ir 1305 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovei E. L. bei 784,70 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei.

Su teismo sprendimu atsakovas nesutinka ir praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ , atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti dėl Å¡ių motyvų ir pagrindų.Teismas, įvertinęs tai, kad su atsakove neregistruotoje santuokoje ieÅ¡kovas gyveno nuo 2001 m pavasario, per tÄ laikotarpį susilaukė sÅ«naus, bendromis lėšomis įgijo kilnojamojo turto, o taip pat atsakovė iÅ¡ esmės prisidėjo prie ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo pagerinimo, iÅ¡ dalies tenkino prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus.

Teismas vadovavosi sprendime kasacinio teismo praktika, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas abiejų naudotomis iÅ¡ bendro Å«kio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu, teismui gali bÅ«ti pakankamas pagrindas pripažinti asmenų susitarimÄ dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę. Apeliantas mano, kad tokio atveju teismas privalėjo įvertinti tÄ aplinkybę, kad pagerinant namÄ buvo įsiskolinta, paimti iÅ¡ bankų kreditai.

BÅ«tinybė įvertinti nurodytÄ aplinkybę iÅ¡plaukia iÅ¡ CK 6.974 straipsnyje įtvirtintos taisyklės, kad abu jungtinės veiklos partneriai atsako už bendras iÅ¡laidas, taigi ir už bÅ«simas, kurias teks patirti grÄ Å¾inant paskolas, tai pažymėjo Kauno apygardos teismas, 2011-06-22 nutartimi panaikinęs Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimÄ , o tai buvo vienas iÅ¡ svariausių apeliacinės instancijos teismo argumentų grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.IÅ¡ bylos medžiagos aiÅ¡kiai matyti, kad iki santuokos su atsakove, tačiau jau pradėjus Å¡alių bendrÄ faktinį gyvenimÄ , t. y. iki 2006-04-29, ieÅ¡kovas asmeniÅ¡kai yra sudaręs Å¡ias kreditavimo sutartis:• 2004-06-09 su AB banku „Hansabankas“ kreditavimo sutartis Nr. 04-022261-FA bei jos sÄ lygų pakeitimo ir papildymo 2005-03-25 susitarimu Nr.04-022261-FA-1 35 000 Lt, kurios grÄ Å¾inimo terminas – 2024-06-09;•2005-06-23 su AB banku „NORD/LB Lietuva“ kreditavimo sutartis Nr. 198 3 000 Lt, kurios grÄ Å¾inimo terminas 2010-05-31;• 2006-04-24 su AB banku „NORD/LB Lietuva“ kreditavimo sutartis Nr. 107 2 500 Lt, kurios grÄ Å¾inimo terminas 2011-03-31;Å ios sutartys nepakeistos, nepanaikintos, kredito sumos prieÅ¡ terminÄ negrÄ Å¾intos ir įmokas moka ieÅ¡kovas pagal pridėtus prie Å¡ių sutarčių grafikus.Po santuokos sudarymo – 2007-08-14 solidariai su atsakove su AB banku „Hansabankas“ Å¡alys sudarė 15000 Lt vartojimo kredito sutartį, kurios galutinis grÄ Å¾inimo terminas 2012-07-17.

Pagal visas sutartis įsipareigojimus vykdė ir tebevykdo ieÅ¡kovas.Kadangi teismas, priimdama sprendimÄ , Å¡ių aplinkybių iÅ¡ esmės neįvertino, todėl pirmosios instancijos teismo nuoroda į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ Å¡iuo konkrečiu atveju yra tik deklaratyvaus pobÅ«džio, o skundžiamas sprendimas nenuoseklus ir tendencingas.Å iuo atžvilgiu savo pozicijÄ ieÅ¡kovas grindžia Å¡iais skundžiamo sprendimo fragmentais.Teismas ieÅ¡kovo bendrÄ su atsakove gyvenimÄ pripažįsta bendra veikla, kurios galutinis rezultatas – bendroji dalinė nuosavybė, t. y.

įgytas kilnojamasis ir iÅ¡ esmės pagerintas ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas yra dalytinas. IeÅ¡kovo prievoles, kilusias iÅ¡ kredito sutarčių, sudarytų iki santuokos, tačiau jau bendrai gyvenant su atsakove, teismas, vadovaudamasis CK trečiosios knygos VII skyriuje reglamentuotomis teisinėmis normomis, vertina kaip ieÅ¡kovo asmenines prievoles ir į dalytinÄ partnerių turtÄ neįtraukia. O be ieÅ¡kovo žinios ar suderinimo su ieÅ¡kovu, atsakovės kreditan paimtas ir nežinia kur panaudotas prekes iÅ¡ E. J.

IÄ® teismas įvertina kaip solidariÄ prievolę ir priteisia Å¡ios skolos 1/2 dalį iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai. Tai yra nelogiÅ¡ka ir prieÅ¡tarauja CK reglamentuotoms teisės normoms bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Å¡iuo atžvilgiu suformuotai praktikai.Teismas, priimdamas šį sprendimÄ , netinkamai įvertino proceso metu iÅ¡tirtus įrodymus, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė civilinės materialinės teisės normas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Å¡iuo atžvilgiu suformuotÄ praktikÄ , dėl ko neteisingai iÅ¡sprendė bylÄ , taigi sprendimas naikintinas ir, atsižvelgiant į Å¡iame skunde iÅ¡dėstytÄ apelianto pozicijÄ , priimtinas naujas sprendimas atmetant prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus.Tenkinus apeliacinį skundÄ atitinkamai pakeistinas priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis.Apeliantas prašė bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.Atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovė E. L. nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti, teismo sprendimo nekeisti.Lazdijų rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 23 d. sprendimu, iÅ¡ dalies tenkindamas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl kompensacijos priteisimo, priteisė 19 338 Lt už iÅ¡ esmės ieÅ¡kovui priklausančios gyvenamojo namo dalies pagerinimÄ gyvenant kartu iki santuokos sudarymo ir santuokos metu.

Nors sprendimu patenkintas ne visas atsakovės reikalavimas, tačiau teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas byloje surinktais įrodymais. Materialinės teisės normos taikytos ir aiÅ¡kintos teisingai, vadovaujantis suformuota teismine praktika. Naikinti sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.Byloje nustatyta, kad atsakovė su ieÅ¡kovu gyveno kartu ir vedė bendrÄ Å«kį nuo 2001 metų pradžios iki santuokos įregistravimo, t. y. iki 2006 m. balandžio 29 d., taip pat po santuokos įregistravimo iki 2007 m. pabaigos.

Per tÄ laikotarpį iÅ¡ esmės buvo pagerinta atsakovui priklausanti gyvenamojo namo dalis. Byloje yra pakankamai patikimų įrodymų, kuriuos teismas nurodė sprendime, kad didžia dalimi prie gyvenamojo namo dalies pagerinimo prisidėjo atsakovė savo darbu, lėšomis, savo giminaičių darbu ir lėšomis bei gaudama gyvenamojo namo rekonstrukcijai iÅ¡simokėtinai statybines medžiagas iÅ¡ E. J. IÄ® „Egada“, kurių vertė – 9 879,20 litų.Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas privalėjo įvertinti tÄ aplinkybę, kad pagerinant namÄ buvo įsiskolinta, paimti iÅ¡ banko kreditai, kad „bÅ«tinybė įvertinti Å¡iÄ aplinkybę iÅ¡plaukianti ir CK 6.974 str.

įtvirtintos taisyklės, kad abu jungtinės veiklos partneriai atsako už bendras iÅ¡laidas, taigi ir už bÅ«simas, kurias teks patirti grÄ Å¾inant paskolas...“ Taip aiÅ¡kinant minėtÄ teisės normÄ bÅ«tų visiÅ¡kai eliminuojamas atsakovės indelis į gyvenamojo namo esminį pagerinimÄ , atsakovei nepriklausytų jokia pagerinimo dalis, o atsakovė dar asmeniÅ¡kai už iÅ¡simokėtinai gautas statybines medžiagas IÄ® „Egada“ turėtų sumokėti 9 879,20 litų. IeÅ¡kovui priklausanti ir Å¡alių bendrai rekonstruota gyvenamojo namo dalies vertė padidėjo 44 000 litų, ir visa tai turėtų atitekti ieÅ¡kovui.Antra, teismas visiÅ¡kai pagrįstai priėjo iÅ¡vados, vadovaudamasis Civilinio kodekso normomis bei teismine praktika, kad kreditai, kurie buvo paimti vieno ieÅ¡kovo iki santuokos sudarymo, yra asmeninės R.

L. prievolės. CK 3.110 str. sako, kad iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės pripažįstamos asmeninėmis prievolėmis.Taip pat pagrįstai pripažinta, kad 2007-08-16 ieÅ¡kovo ir atsakovės gautas 15 000 litų kreditas iÅ¡ AB „Swedbank“ ir iÅ¡ E. J. IÄ® paimtos prekės už 9 879,20 litų yra bendra ir solidari prievolė juos grÄ Å¾inti. Å i prievolė kilo jau santuokos metu iÅ¡ vieno sutuoktinio vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui. Byloje yra pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, kad ieÅ¡kovas žinojo apie kreditan iÅ¡simokėtinai imamas prekes iÅ¡ E. J.

IÄ®, pats prekes rinkosi, dalį medžiagų parduotuvės darbuotojai gabeno prie Å¡alių statomo, rekonstruojamo gyvenamojo namo dalies. Tai patvirtino liudytojai D. J., S. S., V. S. ir PVM sÄ skaita faktÅ«ra (t. l, b. 1. 80, 81).Taigi, sprendime detaliai aptartos ir įvertintos aplinkybės, susijusios su vieno ieÅ¡kovo ir Å¡alių po santuokos sudarymo atsiradusiais bendrais kreditoriniais įsiskolinimais, jos pagrįstos CK normomis ir suformuota teismų praktika. Dėl to apeliacinio skundo teiginys, kad teismas Å¡ių aplinkybių iÅ¡ esmės neįvertino, dėl ko sprendimas yra nenuoseklus ir tendencingas, yra nepagrįstas.Trečia, apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, kad teismas priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo 19 338 litų, tačiau sprendžiamojoje dalyje nenurodė už kÄ , taip pat nėra pagrindas sprendimui naikinti.

Sprendimo motyvuojamoje dalyje detaliai aptarta ir suskaičiuota, kiek ir už kÄ priteista. Pavyzdžiui, nurodyta, kad 18 288 litų priteistina už R. L. priklausančios gyvenamojo namo dalies pagerinimÄ , atsižvelgiant į santuokos metu įgytus kreditorinius įsiskolinimus, ir 1 050 litų už priklausančiÄ kilnojamojo turto dalį.Teismas visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino objektyviai, todėl sprendimas yra teisingas, naikinti jį ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodytų motyvų pagrindu nėra jokios galimybės.Kadangi apeliantas apeliacinį skundÄ praÅ¡o nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl atsakovė tam pritaria ir praÅ¡o nagrinėti apeliacinį skundÄ Å¾odinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismo sprendimas turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes, ir turi atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.). Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginÄÄ , surinktus įrodymus iÅ¡tyrė ir įvertino laikydamasis CPK 176–185 straipsniuose numatytų taisyklių; tinkamai pritaikė procesinės ir nagrinėjamus teisinius santykius reguliuojančias materialinės teisės normas, bei, patenkindamas ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 str.), kurį keisti ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.Apeliantas prašė bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodydamas, kad skundžiamas sprendimas nėra iÅ¡samus, ne visi įrodymai yra aptarti ir įvertinti arba yra įvertinti netinkamai, be to, yra padaryti ne tik materialinės, bet ir procesinės teisės normų pažeidimai.

Tačiau akivaizdu, kad nuo to, ar byla bus nagrinėjama žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarka, skundžiamas sprendimas netaps iÅ¡samesnis. Apeliantas savo argumentus yra iÅ¡dėstęs tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde ir nenurodo, kÄ dar papildomai galėtų reikÅ¡mingo paaiÅ¡kinti žodinio proceso metu ir to dėl kokių nors objektyvių priežasčių negalėjo iÅ¡dėstyti apeliaciniame skunde. IÅ¡ Å¡alių pateiktų procesinių dokumentų argumentacijos matyti, kad juose keliami klausimai yra susiję su į bylÄ pateiktų sutarčių aiÅ¡kinimu, naujų įrodymų Å¡alys nepateikė ir papildomų faktinių aplinkybių nustatymo klausimų nekelia.

Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka nėra bÅ«tinumo.Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ skundo argumentÄ . Atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-206/2012;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2004-06-09–2006-04-24 laikotarpiu ieškovo paimtos paskolos yra asmeninės ieškovo prievolės (1 t., b. l. 5). Šios lėšos gautos iš banko, tarp jų ir 35 000 Lt paskola, ir panaudotos nekilnojamojo turto, registruoto ieškovo asmeninės nuosavybės teise, pagerinimui, šios pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos, nes įrodytos rašytiniais įrodymais, tarp jų ir šalių pripažinimu (1 t., b. l. 3–6, 74–76).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp ginčo Å¡alių iki santuokos sudarymo susiklostė jungtinės veiklos teisiniai santykiai, teisėjų kolegija su Å¡iomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis sutinka, ir konstatuoja, kad esant tokioms aplinkybėms nei vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautÄ pelnÄ , tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iÅ¡ bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974-6.976 straipsniai). Todėl pirmosios instancijos teismo nustatytos piniginės kompensacijos dalis (kiekvienam iÅ¡ dalyvių po ½ d.

– 18288 L) yra teisingos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo Å¡alių kilnojamasis turtas, kuris užgyventas Å¡alims nesusituokus yra: televizorius ,,Å ilelis“, 800 Lt, miegamojo dvigulė lova, 400 Lt, minkÅ¡tas baldų komplektas, 700 Lt vertės, televizoriaus staliukas, 200 Lt (daiktai pirkti dėvėti), Å¡io kilnojamojo turto vertė – 2 100 Lt, todėl atsakovei, kuri prašė priteisti ieÅ¡kovui turtÄ natÅ«ra, pirmosios instancijos teismas priteisė 1 050 Lt piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovui natÅ«ra paskirtÄ turtÄ .

Å ios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados pripažintinos pagrįstos.Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad padalinti prievoles tarp sutuoktinių ir priteisti tretiesiems asmenims skolas nėra pagrindo, nes Å¡ioje byloje nepareikÅ¡ti reikalavimai dėl prievolių priteisimo. Todėl apelianto motyvas apie tai, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡sprendė klausimo dėl iÅ¡laidų, investuotų į turto pagerinimÄ , kompensavimo iÅ¡ atsakovės, nors atsakovei priteisė dalį piniginės kompensacijos už pagerinto nekilnojamojo turto vertės padidėjimÄ , nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas, priteisdamas kompensacijÄ atsakovei, sudarė kompensacijų balansÄ , kuriame nurodė, kokia dalimi ieÅ¡kovas prisidėjo prie iÅ¡laidų turto pagerinimui mažinimo.

Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo Å¡alys gyvendamos santuokoje įgijo bendras prievoles kreditoriams, tai ginčo Å¡alių sudaryta su „Swedbank“ AB, 2007-08-16 vartojimo kredito sutartis Nr. 07-087463-VA, remiantis kuria sutuoktiniams buvo suteiktas 15 000 Lt dydžio kreditas ir iÅ¡ E. J. IÄ® paimtos prekės už 9 879,20 Lt, pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 0416, tad Å¡ios ginčo Å¡alių prievolės laikytinos solidariÄ ja E. L. ir R. L. prievole. Teisėjų kolegija su Å¡iais pirmosios instancijos teismo motyvais sutinka, todėl jų nekartoja (CPK 12, 178 str., CK 3.110 str., 3.112 str., 3.127 str.).

Bylos medžiaga patvirtina, kad ginčo Å¡alis nurodė duomenis apie piniginės prievolės procesiniuose dokumentuose, Kauno apygardos teismo 2011-06-22 nutartyje (2 t., b. l. 174–180) nurodyti procesinės teisės ir materialinės teisės pažeidimai buvo pirmosios instancijos teismo paÅ¡alinti (įtraukti tretieji asmenys – kreditoriai, kvalifikuotos prisiimtos ginčo Å¡alių piniginės prievolės), tačiau teismo sprendime pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl piniginių prievolių, įgytų santuokoje, įtraukimo į turto balansÄ , nors nutraukiant Å¡alių santuokÄ turi bÅ«ti padalintas visas sutuoktinių turtas, į kurį, kaip jau paminėta, taip pat įtrauktinos bendros solidarios sutuoktinių piniginės prievolės (CK 3.100 str.).

Aptariamu aspektu kasacinis teismas formuoja praktikÄ , kad įstatyme imperatyviai nustatyta, jog, nutraukiant santuokÄ , toje pačioje byloje bÅ«tina kartu iÅ¡spręsti visus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis), taip pat klausimÄ dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe, nes tik sprendžiant kompleksiÅ¡kai galima tinkamai iÅ¡siaiÅ¡kinti ir nuspręsti dėl visų santuokos nutraukimo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje G.

M. v. R M. ir kt., byla Nr. 3K-3-491/2009; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje R. A. v. A. A., byla Nr. 3K-P-186/2010). Taigi netoleruotina teisinė situacija, kai nutraukiama santuoka ir dėl vienokių ar kitokių priežasčių lieka nepadalyto bendro sutuoktinių turto, su kuriuo yra susijusios sutuoktinių prievolės. Tokiu atveju su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu turi teisę kreiptis sutuoktinių kreditoriai, neįtraukti į santuokos nutraukimo bylos dalies dėl santuokoje įgyto turto padalijimo nagrinėjimÄ .

CK 3.126 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kreditorių teisė įstoti į bylÄ dėl turto, kuris yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, padalijimo, trečiaisiais asmenimis, pareiÅ¡kiančiais savarankiÅ¡kus reikalavimus, o CK 3.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta sutuoktinio, pareiÅ¡kusio ieÅ¡kinį dėl turto padalijimo, pareiga nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iÅ¡ jų kreditorius ir apie bylos iÅ¡kėlimÄ jiems praneÅ¡ti, nusiunčiant pareiÅ¡kimo dėl ieÅ¡kinio kopijÄ . Sutuoktiniams neįvykdžius Å¡ios pareigos, kreditoriai turi teisę praÅ¡yti atnaujinti bylos dalies dėl santuokoje įgyto turto padalijimo procesÄ .

Tai pripažįstama kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje V. D. v. V. L., byla Nr. 3K-3-450/2007; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. R. Š., byla Nr. 3K-3-471/2007; 2009 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje AB „ Hansabankas“ v. Ž. V., J. V., byla Nr. 3K-3-84/2009; 2010 m. balandžio 26 d. nutartis „ Swedbank“, AB v. R. N., byla Nr. 3K-7-173/2010; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje R.

A. v. A. A., byla Nr. 3K-P-186/2010). Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 3.126 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas taikomas ir tais atvejais, kai sutuoktiniai praÅ¡o nutraukti santuokÄ jų tarpusavio susitarimu ir patvirtinti santuokos nutraukimo padarinių sutartį (CK 3.56 straipsnio 3 dalis). Å is reikalavimas yra procesinė kreditorių teisių įstatyminės apsaugos, įtvirtintos CK 3.126 straipsnio 1 dalyje, garantija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis AB „Swedbank“ v.

R. N., byla Nr. 3K-7-173/2010). Esant nustatytai byloje aplinkybei dėl ginčo Å¡alių prisiimtų santuokos laikotarpiu bendrų piniginių prievolių (15 000 Lt, 9 879,20 Lt dydžio) ir įrodytoms faktinėms aplinkybėms (t. 1, b. l. 80, 81, 2 t., b. l. 43, 44, 88, 89, 104, 105), kad pagal Å¡ias prievoles gautos ginčo Å¡alių lėšos ir statybinės medžiagos yra panaudotos Å¡alių Å¡eimos poreikiams tenkinti, pirmosios instancijos teismas, dalindamas Å¡alių turtÄ , Å¡ias ginčo Å¡alių prievoles pripažino solidariosiomis.

Pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nutraukiant santuokÄ solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, iÅ¡skyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamu atveju teismų sprendimais solidariosios prievolės nepadalytos, taigi buvę sutuoktiniai iÅ¡lieka solidariųjų prievolių subjektai.

Prievolės solidarumas reiÅ¡kia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas iÅ¡lieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės Å¡alis.

Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vienÄ bendrÄ skolÄ ir visi (abu), iki bus grÄ Å¾inta visa skola, turi pareigÄ jÄ grÄ Å¾inti. Kai solidariÄ jÄ prievolę visiÅ¡kai įvykdo vienas iÅ¡ skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). SolidariÄ jÄ pareigÄ Ä¯vykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iÅ¡ kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, kÄ jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančiÄ dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).

Toks teisinis reglamentavimas reiÅ¡kia, kad, vienam iÅ¡ skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iÅ¡ buvusių solidariųjų skolininkų. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog bendraskolių dalys solidariojoje prievolėje aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visÄ skolÄ ar didesnę jo dalį grÄ Å¾inus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje I.

V. v. N. V., byla Nr. 3K-3-30/2011). Tai reiÅ¡kia, kad sudarant turto balansÄ (CK 3.118 straipsnis) bendro turto vertė sumažinama esamų solidariųjų prievolių (skolų) suma, o Å¡alims dalijant turtÄ turi bÅ«ti perduodamas turtas (aktyvas) ir atitinkama skolos dalis (pasyvas). Jau nurodytoje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai prieÅ¡ kreditorių (iÅ¡oriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokiÄ skolos dalį mokės kiekvienas iÅ¡ sutuoktinių.

Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiÅ¡kia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visÄ prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).Teisėjų kolegijos apskaičiavimu, ginčo Å¡alių santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto vertė yra (įsipareigojimai kreditoriams 15 000Lt, 9 879,20 Lt ) 25 025 Lt, Å¡i prievolė yra solidari ir Å¡ioje byloje nedalintina (CK 3.118 str.).

Esant tokioms aplinkybėms teismo sprendimas nekeistinas, apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 str.1d.1p.).Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012-06-26 nutartimi buvo patenkintas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ sumokėjimo atidėjimo (3 t., b. l. 102). IeÅ¡kovo apeliacinį skundÄ nepatenkinus, priteistino valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo žyminio mokesčio suma yra 580 Lt (CPK 93 str. 1 d., 3 d., 96 str. 2 d.). IeÅ¡kovui byloje atstovavo advokatas M. N., ieÅ¡kovas sumokėjo advokatui už atstovavimÄ , dokumento suraÅ¡ymÄ , patarimÄ , kitas teisines paslaugas, suteiktas apeliacinės instancijos teisme, remiantis pinigų priėmimo kvitu Nr. 480456 (3 t., b. l. 101), vienÄ tÅ«kstantį litų. nepatenkinus apelianto skundÄ ieÅ¡kovui nepriteistina iÅ¡laidos advokato už teisinėms paslaugoms apmokėti..Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326–333 str., n u t a r i a :

             Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. sprendimo nekeisti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. L. (duomenys neskelbtini) žyminio mokesčio iÅ¡laidas už apeliacinį skundÄ â€“ 580 (penkis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt) Lt valstybei (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – įstaigos kodas 188659752, sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bankas – AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Kolegijos pirmininkė                                                                                 Galina Blaževič  Kolegijos teisėjai                                                                                        Albina Rimdeikaitė                                                                                                                                                                                                               Ramūnas Mitkus